Administracinio nusižengimo byla Nr. II-306-729/2023

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00054-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.16; 21.10.4

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R  I M A S

2023 m. rugsėjo 20 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos L. P. – Š. atstovui advokatui Karoliui Gerbauskiui nuotoliniu būdu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. – Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Karolio Gerbauskio skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1604-2023 (ROIK: 23205624796).

Teismas

n u s t a t ė :

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1604-2023 (ROIK: 23205624796) L. P. – Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 261 straipsnio 1 dalį 140 Eur bauda už tai, kad Institucija, 2022 m. gruodžio 8 d. gavusi fizinio asmens prašymą (12FP-3812) dėl kelio pločio susiaurinimo, kadangi, vadovaujantis detaliuoju planu, asmens teigimu kelio plotis turi būti 5 m pločio, tačiau kelio plotis yra išlikęs apie 3,3 m pločio, dėl žemės sklypo – (duomenys neskelbtini), užtvertos tvoros, 2023 m. vasario 7 d. 10.00 val. atliko L. P. – Š. nuosavybes teise priklausančio kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-12-(14.12.78.). Patikrinimo metu, vadovautasi 2021 m. liepos 29 d. parengtu žemės sklypo planu, kurį parengė K. D. (mat. kval. paž. Nr. 2M-M-471) ir nustatyta, kad patikrinus žemės sklype nustatytų tarnaujančių servitutų plotus, nustatyta, kad nėra laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų. Dalyje žemės sklypui nustatytų servitutų plotuose – Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku – 125 m2 (įregistravimo pagrindas: 2007 m. liepos 5 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-3951-(1.3)), Kelio servitutas – teisė vairuoti transporto priemonėms, plotas 125 m2 (įregistravimo pagrindas: 2007 m. liepos 5 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-3951-(1.3)), Servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas, plotas 125 m2 (įregistravimo pagrindas: 2007 m. liepos 5 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-3951-(1.3)) yra įrengta žemės sklypo tvora (medine su mūrinėmis kolonomis), kuria yra aptverta visa žemės sklypo teritorija, dalyje anksčiau paminėtų servitutų plote taip pat įrengta trinkelių danga, pastogė. Servituto plane – Servitutas – teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, plotas 51 m2 (Įregistravimo pagrindas: 2016 m. liepos 18 d. Servituto sutartis Nr. LM-2170), įrengta trinkelių danga. Tokiais savo veiksmais L. P. – Š. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 7 punktų nuostatas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas L. P. – Š. atstovo advokato Karolio Gerbauskio skundas, kuriame nurodyta, jog L. P. – Š. su priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, prašo jį panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde remiamasi teismų praktika, ANK 5 straipsniu, 7 straipsniu, 609 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso 4.124 straipsniu, 4.112 straipsniu, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymu „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ Nr. 3D-37/D1-40 ir nurodoma, jog Institucija administracinio nusižengimo tyrimą pradėjo gavusi skundą dėl to, kad ties L. P. – Š. žemės sklypu kelio plotis yra susiaurintas nuo detaliajame plane numatytų 5 metrų iki apie 3,3 metrų. Dėl šio teiginio prie skundo pateikti detaliojo plano sprendiniai, kurie patvirtina, kad detaliajame plane suprojektuotas gatves koridorius ties L. P. – Š. žemės sklypu yra dvigubai siauresnis nei visur kitur. Taip pat šiuos sprendinius patvirtina ir ištraukos iš Stonės g. įrengimo projekto, kuriame nurodoma, kad visame kvartale Stonės gatvės plotis yra 5,5 metro, tačiau ties L. P. – Š. žemės sklypu Stonės gatvės plotis yra 3,5 metro. Taip pat pažymima, kad Stonės g. įrengimo projekte Stonės gatvės plotis tiek L. P. – Š. žemės sklypu nurodomas greta pažymint ir žemės sklype esančią tvorą, kuri nepatenka į projektuojamą ir faktiškai jau įrengtą Stonės gatvę. Nutarime Institucijos padarytos išvados, kad kelias ties L. P. – Š. žemės sklypu yra neleistinai susiaurintas, pažeidžiant detaliojo plano sprendinius ir, kad tokiu būdu yra trukdoma tretiesiems asmenims naudotis žemės sklypu, yra nepagrįstos faktinės aplinkybės. Tretieji asmenys ties L. P. – Š. sklypu neturi teisinio pagrindo naudotis platesniu keliu nei numatytas detaliajame plane ir įrengtas pagal Stonės gatvės įrengimo projektą.

Skunde nurodoma, jog nutarime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pagrindimais tam tikrais argumentais. Šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, nutarime nurodomi žemės sklypo dalių, kuriose nustatyti servitutai, naudojimo aspektai visikai nėra susiję su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 7 punktais ir nepagrindžia, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 261 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. kovo 27 d. raštu Institucija teigė, kad minėti tie patys žemės sklypo naudojimo aspektai (pažeidimai) iš tiesų atitinka ne ANK 261 straipsnio 1 dalį, o ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pagal kurį savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. Tas pačias faktines aplinkybes Institucija iš pradžių vertino kaip atitinkančias kito administracinio nusižengimo sudėtį. 2023 m. balandžio 20 d. teikiant paaiškinimus dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba 2) savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Esminis aspektas yra tas, jog būtina konstatuoti ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, yra faktas, kad asmuo užėmė arba naudoja svetimą, ne savo žemę, mišką, vandens telkinius. Šio pažeidimo esmė yra neteisėtas svetimos žemės priskyrimas sau, suprantant, kad šios žemės savininkas yra kitas asmuo. Šiuo atveju Institucijos akte buvo aiškiai konstatuota, kad naudojant žemės sklypą nėra pažeistos nustatytos žemės sklypo ribos. Taip pat nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtų nustatytas faktas, kad L. P. – Š. ar kitas jos žemės sklypą naudojantis asmuo užėmė kokią nors svetimą žemę, mišką ar vandens telkinius. Priešingai, akte aiškiai aprašoma faktinė situacija būtent dėl L. P. – Š. atliekamo jai nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo naudojimo tvarkos. Visą tai rodo, jog šiuo atveju nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties esminio elemento – svetimos žemės, miško ar vandens telkinio užėmimo ar naudojimo, su tuo sutiko ir Institucija.

Be to, ne visi žemės sklypui taikomame detaliajame plane nurodyti duomenys, o tik pagrindinio žemės naudojimo kryptis apibūdina pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Sprendiniai dėl servituto nėra laikomi nusakančiais ar lemiančiais pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą. Šiuo atveju L. P. – Š. žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymą „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ Nr. 3D-37/D1-40 (nuo 2022 m. gruodžio 15 d. galiojanti redakcija), kitai naudojimo paskirčiai vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms priskiriami žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų būtų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Institucija nepateikė ir nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad L. P. – Š. žemės sklypas būtų naudojamas ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nutarime nepagrįstai sprendžiama, kad L. P. – Š. žemės sklypo naudojimo aspektai (tvora, stoginė ir trinkelių danga servitutų vietose) pažeidžia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, ar trukdo kitiems asmenims naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą. Šiuo atveju L. P. – Š. buvo nubausta nenustačius kokiems konkrečiai asmenims ir kokie veiksmai trukdo įgyvendinti naudojimąsi pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu, formaliai konstatavus trukdymą neįvardintiems asmenims naudotis servitutais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 41 dalimi, darytina išvada, kad servitutai nėra specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutų klausimų šis įstatymas nereguliuoja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi, teritorijų planavimo dokumentu pats servitutas nėra nustatomas, o tik įvertinamas servitutų poreikis. Šiuo aspektu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir CK) numatytais pagrindais. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Institucija nutarime nenurodė kokiame konkrečiai žemės sklypui taikomame teritorijų planavimo dokumente yra numatyti kokie nors reikalavimai, kuriuos šiuo atveju neva pažeidė žemės sklypo naudotojai. Taip pat nėra žinoma, kad žemės sklypui būtų parengtas kokios nors žemės valdos projektas, kurio reikalavimai būtų pažeisti. Be to, žemės sklypui taikomas žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini))), kuris patvirtintas Klaipėdos rajono Savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T11-92. Šiuo sprendimu nebuvo nustatyti jokie servitutai žemės sklypui. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, žemės sklype servitutų buvo nustatyti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 4-3951-(1.3) bei 2016 m. liepos 18 d. Servituto sutartimi Nr. LM-2170. Nei vienas iš minimų dokumentų nėra teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, todėl Institucijos daromos išvados, kad šiuo atveju buvo pažeisti kokie nors teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose numatyti reikalavimai (netinkamai naudojant servituto teritoriją) tiesiog neatitinka faktinių aplinkybių. Tačiau kaip aukščiau minėta, Institucija aktu konstatavo, kad žemės sklypas naudojamas nepažeidžiant nustatytų žemės sklypo ribų, todėl akivaizdu, kad nėra nustatyta, kad šiuo atveju būtų pažeidžiamos kokių nors gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai.

Be to, nutarime nurodoma, jog naudojant žemės sklypą nėra laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų bei nurodoma, kad ši išvada daroma remiantis tuo, kad dalis nustatytų servitutų ploto yra aptverta tvora, servituto plote įrengtos trinkelių danga ir pastogė. Tačiau Institucija nepagrindė, kuo remiantis ji sprendė, kad dalies nustatytų servitutų ploto aptvėrimas medine tvora, servituto plote įrengta trinkelių danga ir pastogė, pažeidžia žemės sklype nustatytus servitutus. Vien pats servituto nustatymas savaime nereiškia, kad atitinkamos servitutu apsunkintos žemės sklypo dalies tarnaujančio daikto savininkas negalės naudoti savo poreikiams. Nustatant servitutą turi būti aiškiai nurodoma, kokios konkrečios teisės yra suteikiamos servituto turėtojui arba kokios konkrečios naudojimosi daiktu teisės atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko. Šiuo atveju Institucija nepagrindė kokios konkrečios teisės buvo suteiktos žemės sklype nustatytų servitutų turėtojams arba kokios konkrečios naudojimosi daiktu teisės buvo atimtos iš tarnaujančiojo daikto savininko, kaip ir nepagrindė, kaip Institucijos nurodomi naudojimosi žemės sklypu aspektai (dalies nustatytų servitutų ploto aptvėrimas medine tvora, servituto plote įrengta trinkelių danga ir pastogė) pažeidė konkrečiai šiuo aspektu nustatytų servitutų turinį. Jokiame Žemės sklypui servitutą nustatančiame dokumente nėra nurodoma, kad žemės sklypo savininkas ir naudotojai negali naudoti žemės sklypo dalimis, kuriose nustatoma servitutas, įrengti joje tvoros, stoginės ar dangos. Priešingai, 2016 m. liepos 18 d. Servituto sutartyje Nr. LM-2170 3.10 punkte nurodoma, kad servituto nustatymas neatima iš Servituto davėjo naudojimo žemės sklypu teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. Institucija nepagrindė, kaip jos įvardinti aspektai (dalies nustatytų servitutų ploto aptvėrimas medine tvora, servituto plote įrengta trinkelių danga ar pastogė) servitutų turėtojams trukdo naudotis nustatytais servitutais. Praktikoje ypač dažnai inžinerinių tinklų koridoriai formuojami kelių zonose, po kelio ar šaligatvių dangomis. Akivaizdu, kad dangų nebuvimas ant žemės, po kuria eina požeminiai inžineriniai tinklai, savaime nėra kliūtis naudotis servitutu ir žeme virš inžinerinių tinklų. Taip pat inžineriniai tinklai praktikoje dažnai kerta pakeliui esančias tvoras ar kitokius užkardus, todėl ir tai savaime nėra kliūtis naudotis servitutu. Institucijos išvados, kad dalies nustatytų servitutų ploto aptvėrimas medine tvora, servituto ploto įrengta trinkelių danga ir pastogė savaime pažeidžia servitutą, prieštarauja elementariai logikai, nustatytų servitutų turiniui ir dokumentams, kuriais jie nustatyti. Žemės sklypo naudojimas netrukdo žemės sklype nustatytiems servitutams; visos žemės sklype nustatytais servitutais suteitos teisės servitutų turėtojams faktiškai jau yra įgyvendinamos.

Be to, skunde nurodoma, jog iš prie skundo pateikto Stonės g. įrengimo projekto ištraukų matyti, kad projektuojant gatvę ir su ja susijusią kitą inžinerinę infrastruktūrą, nebuvo nustatyta jokių kliūčių jos įrengimui. Projekto brėžiniuose matyti, jog žemės sklypo gatvė ir drenažo sistemos yra suprojektuotos, jas pridedant prie pridedant prie brėžiniuose pavaizduotos žemės sklypo tvoros, kuri Institucijos teigimu neva trukdo naudotis servitutu. Šiuo aspektu Institucijos išvados yra nepagrįstos faktais. Žemės sklypo dalyje, kurioje Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 4-3951(1.3) nustatytas kelio servitutas, jau faktiškai yra suprojektuotas ir įrengiamas kelias. Atliekant šiuos statybos darbus nebuvo nustatyta, kad kokie nors žemės sklypo naudojimo aspektai trukdytų įrengti kelią ar šaligatvius. Taip pat kelio zonoje faktiškai yra įrengti inžineriniai tinklai. Taip pat iš žemės sklypo kadastro bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai įrengta ir elektros tiekimo linija, kuria servitutas nustatytas 2016 m. liepos 18 d. Servituto sutartimi Nr. LM-2170. Žemės sklypo plane nurodoma, kad yra įrengti ir kiti inžineriniai tinklai (lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio tinklai). Įrengiant visus minėtus objektus, juos naudojant bei prižiūrint, tarp servitutų turėtojų ir tarnaujančio daikto savininkės nėra kilę jokių kliūčių ar ginčų. Tvoros mūrinės kolonos buvo aapstatytos dar 2013 metais ir per tiek laiko dėl to nebuvo jokių pretenzijų iš servituto turėtojų. Taip pat nėra jokių duomenų, kad dalies žemės sklype nustatytų servitutų ploto aptvėrimas medine tvora, servituto plote įrengta trinkelių danga ar pastogė, pažeidžia žemės sklype nustatytus servitutus, ar, kad taip trukdoma naudotis žemės sklype nustatytais servitutais. Nenurodoma, kokios konkrečiai teisės buvo suteiktos žemės sklype nustatytų servitutų turėtojams arba kokios konkrečios naudojimosi daiktu teisės buvo atimtos iš tarnaujančio daikto savininko. Institucija nepagrindė kaip dalies nustatytų servitutų ploto aptvėrimas medine tvora, servituto plote įrengta trinkelių danga ir pastogė pažeidė servitutų turinį ar trukdo jais naudotis. Šiuo aspektu prie skundo pridėtas žemės sklype nustatytų servitutų turėtojų GNSB „Stoniečiai“ 2023 m. gegužės 10 d. raštas Nr. STN230510 bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023 m. gegužės 31 d. el. laiškas, kuriais patvirtinama, jog L. P. – Š. žemės sklype esantys tvora, trinkelių danga ir stoginė netrukdo jiems naudotis jos žemės sklype nustatytais servitutais.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su L. P. – Š. atstovo skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, todėl prašo palikti 2023 m. birželio 12 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog 2022 m. gruodžio 8 d. R. P. pateikė pranešimą Nr. 12FP-3812, kuriame nurodė, jog pagal detalųjį planą įvažiavimas į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), turi būti 5 metrų pločio, o yra 3,3 metrų, kadangi kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), užtvėrė tvora savo sklypą, dėl ko sumažėjo įvažiavimo į žemės sklypą plotis. Institucijos vadovė 2022 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 12ŽNS-390-(14.12.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ ir nusprendė atlikti žemės sklypo neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, numatė patikrinimą pradėti 2023 m. vasario 7 d. Institucija 2022 m. gruodžio 20 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. 12SD-5713-(14.12.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“, kuriame nurodė, jog 2023 m. vasario 7 d. 10.00 val. atliks jai nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje. Institucija atlikusi patikrinimą vietoje 2023 m. vasario 23 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-12-14.12.78.), kuriame nurodė, jog pažeistas nuostatų 11.3 papunktis – nėra laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų. Žemės sklypas yra tarnaujantis daiktas. Šiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutai (0,0125 ha), tačiau dalis servitutinio ploto (101,45 ha) yra užtverta tvora, įrengtos kiemo trinkelės, pastatyta medinė pastogė (malkinė). Šis aktas L. P. – Š. išsiųstas kartu su Institucijos 2023 m. kovo 27 d. raštu NR. 12SD-1248-(14.12.137 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, kuriuo ji informuota, jog 2023 m. balandžio 26 d. 15.00 val. numatytas vykdyti administracinio nusižengimo tyrimas. 2023 m. balandžio 20 d. L. P. – Š. pateikė Institucijai paaiškinimą dėl nustatyto naudojimo tvarkos pažeidimo. Institucija iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 44/804912 nustatė, kad 0,1229 ha kitos apskrities, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso L. P. – Š.. Įregistravimo pagrindas – 2015 m. liepos 31 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-9443-793/2015. Išrašo 6.8 ir 6.9 papunkčiuose įregistruotos kitos daiktinės teisės – Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis), 0,0125 ha ir Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), 0,0125 ha. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 4-3951-(1.3) „Dėl žemės sklypų (kadastriniai Nr. 5558/0009:9, 5558/0003:10) esančių Klaipėdos rajono savivaldybės Mazūriškių kaime, padalinimo ir padalintų sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pateikimo“ 1.2 papunktyje nustatyta, kad kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypų Nr. 2, 6, 7, 8, 11, 13, 17, 18 plotas po 0,1229 ha, servitutai registruojamuose žemės sklypuose: kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas, kodas 202, plotas 0,0125 ha); kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,0125 ha); teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 0,0125 ha). Žemės sklypai turi servitutus kituose žemės sklypuose: kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas, kodas 102); kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas, kodas 103). Pažymėtina, jog žemės sklypas Nr. 18 priklauso nuosavybes teise L. P. – Š.. Įsakymo 1.4 papunktyje nustatyta, jog kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statytos) žemės sklypo Nr. 19 plotas – 0,1236 ha. Žemės sklypas turi servitutus kituose žemės sklypuose: kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas, kodas 103); teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas, kodas 103); teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas, kodas 106); teisė aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas, kodas 107). Pažymėtina, jog žemės sklypas Nr. 19 nuosavybes teise priklauso R. P..

Taip pat atsiliepime į skundą nurodoma, jog nagrinėjamu atveju tvora ir stoginė įrengti L. P. – Š. nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype, tačiau įrengti taip, kad jie užtveria servituto kelią ir taip pažeidžiamos kaimynės  R. P. teises, nes ji negali netrukdoma naudotis servitutiniu keliu, tam trukdo L. P. – Š. pastatyta tvora ir stoginė. Iš byloje pateikto žemės sklypo plano, matyti, kad kelio servituto ilgis 25 m, plotas 125 m2, todėl L. P. – Š., užtverdama visą servitutinį kelią tvora ir pastačiusi stoginę padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje.  Nusižengimas yra trunkamasis (nepertraukiamas teisinės pareigos nevykdymas arba teisinio draudimo pažeidimas, trunkantis tam tikrą laiką), trukdymas prasidėjo nuo patikrinimo datos ir trunka iki šiol, nes tvora ir stoginė vis dar stovi ir truko aplinkiniams naudotis kelio servituto suteita teise važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. – Š. atstovas advokatas K. Gerbauskas teismo posėdžio metu parodė, kad skundą visiškai palaiko ir  prašo panaikinti priimtą nutarimą skunde pateiktais motyvais. Papildomai parodė, jog nutarimo esmė yra ta, jog pareiškėja, kaip žemės sklype esančiais servitutais naudotoja, trukdo R. P. naudotis servitutais. Kadangi žemės sklype yra ne vienas servitutas, t. y. kelio servitutas ir inžineriniai servitutai, visi Institucijos ir R. P. argumentai yra nurodyti būtent dėl kelio servituto; nurodoma, jog turi būti 5 metrai kelio servituto, tačiau yra tik 3,3 metrai, todėl yra trukdoma naudotis keliu. CK 4.112 straipsnyje kalbama apie servituto turinį, t.y., kad turint servitutą yra suteikiamos konkrečios teisės arba konkretūs apribojimai, o kylant abejonių dėl servituto turinio, laikoma, kad turinys yra mažiausias. Kelio servitutas, kuriuo neva yra trukdoma naudotis, yra kildinamas iš detaliojo plano, kuris yra pateiktas byloje. Iš detaliojo plano matyti, kad 46 sklypas priklausi R. P., o kiek aukščiau yra pareiškėjos sklypas. Kelio koridoriaus struktūra eina per visą kvartalą ir toje vietoje, kur yra pareiškėjos sklypas, kelio koridorius yra dvigubai mažesnio ploto, kadangi priešais esančiame sklype jis nėra numatytas, o iki R. P. sklypo yra numatytas siauresnis įvažiavimas. Byloje esančiame brėžinyje, dešiniojo kampo viršuje, yra pavaizduota kaip kelio struktūra turi atrodyti ir kas sudaro tuos 10 metrų. 3 metrai servituto kanalo yra pažymėti žaliai ir parašyta, kad tai šis koridorius skirtas inžineriniams tinklams, o toliau už 3 metrų nuo servituto pradžios pažymėta, kad važiuojamoji kelio dalis 5,5 metrai, pilna apimtis 10 metrų; 1 metras šaligatvis ir pažymėta 1,5D – dujotiekiui. Ties pareiškėjos sklypu pusės to, kas nurodyta brėžinyje, nebelieka ir nelieka priešingoje pusėje esančios dalies. 10 metrų servitutiniame kanale yra 3 metrai, kuriuose jau nutiesti inžineriniai tinklai, kas yra numatyta ir detaliajame plane, ir niekas nesiskundžia, jog tvora, stoginė ar trinkelių danga trukdo jais naudotis. Pareiškėjos sklype yra 5 metrai servituto ruožas, ginčo dėl to nėra, tačiau Institucija laikosi pozicijos, jog visi šie 5 metrai yra kelio servitutas ir visas šis ruožas turi būti paliktas keliui, tačiau iš detalaus plano analizės matyti, jog pareiškėjos sklype kelio važiuojamai daliai skirtas servitutas buvo numatytas tik porą metrų, nes 3 metrai nuo servituto pradžios iš sklypo galo buvo skirta inžineriniams tinklams, kam ir yra panaudota. Tvora, trinkelių danga ir stoginė yra toje vietoje, kur yra 3 metrai žalioji zona, pagal kelio skersinio profilį, t. y. vieta kur buvo numatytas servitutas inžineriniams tinklams. Nuo nutarimo priėmimo ir skundo padavimo į teismą dienos toje vietoje kelias jau buvo pradėtas įrenginėti, buvo vykdomi statybų darbai ir yra pažyma, kad pareiškėjos sodybos statiniai tam netrukdo. Pagal projektą į R. P. sklypą numatyta 3,5 metrų pločio įvažiavimas ir tai paskaičiuota iki tvoros. Administracinės atsakomybės taikymui svarbu išsiaiškinti ir ką konkrečiu atveju reiškia trukdymas naudotis servitutu, šiuo atveju – kelio servitutu. Koks plotis turi būti skirtas kelio važiuojamajai daliai, yra numatyta STR  „Keliai ir vietinės reikšmės keliai“, kur nurodyta, jog DS kategorijos keliams minimalus važiuojamosios kelio dalies plotis yra 2,75 metro. Tai yra faktiškai mažiau negu R. P. įvažiavimui numatyti 3,3 metrai; standartinė eismo juosta yra 3,5 metrai. Kadangi net teisės aktuose yra nustatyta, jog kelio pravažiavimui užtenka 2,75 metro, o R. P. įvažiavimui yra palikta 3,3 m, nesuprantama, koks yra trukdymas naudotis servitutu. Vien tai, jog žmogus nori 5,5 metrų pločio kelio, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja trukdo naudotis servitutu. Pagal detalųjį planą visam kelio koridoriui yra numatyta 10 metrų, tačiau nėra numatyta, kiek iš to skirta važiuojamajai kelio daliai; 5,5 metrų pločio kelio šioje vietoje nenumato ir detalusis vietovės planas. L. P. – Š. tvora stovi 1,5 metro nuo servituto pradžios, ji nėra nutiesta per visus 5 metrus skirtus keliui,  3,5 metro kelio plotis yra laisvas ir jame yra suprojektuotas bei įrengtas kelias.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str.1 d. 2 p.).

ANK 261 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą užtraukia baudą nuo 140 Eur iki 300 Eur. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK 261 straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia ir sąmoningai naudojo žemės sklypą ne pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, arba trukdė žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą aiškiai tai suprasdamas.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog L. P. – Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje, t. y. nėra objektyvių duomenų, jog L. P. – Š. žemės sklypą naudoja ne pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija nustatė kitą žemės naudojimo reikalavimo pažeidimą – trukdymą naudotis nustatytu servitutiniu pravažiavimu.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiant pagrindines šio įstatymo sąvokas, nurodoma, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. L. P. – Š. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tuo tarpu servitutas, taip pat ir žemės ar kelio servitutas, yra viena iš daiktinių teisių, kurios atsiradimą, pabaigą ir kitus klausimus reguliuoja civilinė teisė – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 – 4.140 straipsniai. Ir pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnį žemės servitutas apibrėžiamas kaip teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui gali būti nustatomas tiek sutartimi (civilinio proceso tvarka), tiek teismo sprendimu ar administraciniu aktu ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, priskiriamas kitoms – savarankiškoms daiktinėms teisėms.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad L. P. – Š. jai priklausantį žemės sklypą naudotų ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Tokių aplinkybių Institucija nutarime nenurodė ir neįrodinėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ji trukdytų kam nors kitam naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą – nenustatyti ir neįvardinti konkretūs žemės naudotojai, kuriems trukdoma įgyvendinti naudojimąsi pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu, Institucijos nutarime formaliai konstatuojama, kad trukdoma tretiesiems asmenims naudotis servitutiniu keliu, nors pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį kyla atsakomybė už trukdymą naudotis žeme, tačiau nutarime nenurodyta, kokiu žemės sklypu, kokia jo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu L. P. – Š. veiksmais trukdoma naudotis. Kaip jau minėta, ANK 261 straipsnis nenumato atsakomybės nei už galimą servitutinio kelio susiaurinimą, nei tiesiogiai už teritorijų planavimo dokumento sprendinių pažeidimą. Institucija šioje byloje įrodinėja, kad yra trukdoma naudotis servitutiniu keliu, kadangi jis dėl tvoros, pastogės ir trinkelių dangos yra susiaurintas, L. P. – Š. ir jos atstovas su tuo nesutinka, dėstydami savo argumentus, tačiau  svarbiausia šiuo atveju yra akcentuoti, kad net ir nustačius nurodytų pažeidimų padarymą, nebūtų konstatuota administracinio nusižengimo, numatyto ANK 261 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes žemės servituto institutas negali būti tapatinamas su žemės pagrindine naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu. Servitutas ir žemės pagrindinė naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra savarankiški ir skirtingi institutai, reglamentuojami skirtingomis teisės normomis, jie nustatomi siekiant skirtingų tikslų ir sukelia jie skirtingas pasekmes. Servitutas yra atskira daiktinė teisė,  ir ginčai, kylantys dėl servituto naudojimo sąlygų pažeidimo, tame tarpe ir dėl servitutinio kelio susiaurinimo, turi būti sprendžiami kaip daiktinės teisės ginčai civilinio kodekso tvarka, inicijuojant civilinį procesą. Todėl net ir pripažinus, jog L. P. – Š. susiaurino servitutinį pravažiavimą, administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų galima priversti pažeidėją pašalinti statinius, siaurinančius servitutinį kelią.

Atkreiptinas dėmesys, kad būtent administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas nusižengimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Asmens teisė žinoti, dėl ko jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio nusižengimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės užtikrinamos tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, taip pat kokiais veiksmais ir, jei tai numatyta konkretaus straipsnio dispozicijoje, kokie padariniai buvo sukelti. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų administracinio nusižengimo sudėtį atitinkantį asmens veiksmų aprašymą. Taigi administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, jame turi būti aiškiai nurodomi ne tik teisės aktai, kurių reikalavimus pažeidęs asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet ir veiksmai bei sukelti padariniai. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas, nenustačius, kokiems konkrečiai asmenims ir kokie veiksmai trukdo įgyvendinti naudojimąsi pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu, formaliai konstatavus trukdymą neįvardytiems asmenims naudotis servitutiniu pravažiavimu. Todėl institucija, nutarime pripažindama L. P. – Š. padariusiu ANK 261 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, neįvertinusi, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybes neatitinka nurodyto administracinio nusižengimo dispozicijos sudėties požymių, padarė nepagrįstas išvadas ir aptartus principus pažeidė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad L. P. – Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena L. P. – Š. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. P. – Š. atstovo advokato skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1604-2023 (ROIK: 23205624796) ir administracinio nusižengimo teiseną L. P. – Š. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja        Jurgita Grigonienė