Administracinė byla Nr. eA-4014-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01045-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romano Klišausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.                      Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) kanclerio 2018 m. vasario 27 d. potvarkį Nr. SP-90 „Dėl A. G. atleidimo“ (toliau – ir Potvarkis), grąžinti į tarnybą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, patirtas bylinėjimosi išlaidas, sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-449 patvirtinti Atleidžiamų Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos kriterijai (toliau – ir Atrankos kriterijai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 3 daliai.

2.                      Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1.       Potvarkiu, panaikinus pareigybę nuo 2018 m. vasario 28 d., buvo atleistas iš Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento Vidaus audito analizės skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo (toliau – ir Vedėjas) pareigų, pažeidžiant teisės aktų normas;

2.2.        Ministerijoje dirbo nuo 1982 m. sausio 1 d. Tarnybos stažas – 36 metai ir 2 mėnesiai. Išsilavinimas – universitetinis, socialinių mokslų studijų srities ekonomikos krypties magistras, kvalifikacija – inžinierius ekonomistas. Atleidimo metu dirbo Vedėjo pareigose. Per visą tarnybos laiką jo tarnybinė veikla 3 kartus buvo vertinama labai gerai, kiti kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimai – gerai, turi du apdovanojimus. Tarnybinių nuobaudų neskirta, nebuvo pradėta jokių tarnybinių patikrinimų. Senatvės pensijos amžius sukanka 2020 m. rugpjūčio 24 d. Atleidimo iš tarnybos dieną iki senatvės pensijos sukakties dienos buvo likę mažiau nei 3 metai. 2017 m. spalio 31 d. buvo supažindintas su Ministerijos 2017 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. JP-412 dėl pareigybės panaikinimo. Su nauja Ministerijos struktūra, naujai įsteigtų pareigybių sąrašu, struktūrinių padalinių nuostatomis, naujai įsteigtų pareigybių aprašymais supažindintas nebuvo. Įspėjimo laikotarpiu negavo siūlymo užimti laisvas pareigybes. Per Ministerijos dokumentų valdymo sistemą 2017 m. gruodžio 7 d. buvo informuotas apie Atrankos kriterijus. 2018 m. sausio mėnesį kreipėsi į Ministerijos personalo skyrių domėdamasis, ar nėra laisvų pareigybių, ar neketinama jam pasiūlyti užimti laisvas pareigybes, tačiau atsakymo nesulaukė. Elektroniniu laišku 2018 m. vasario 23 d. buvo informuotas apie Atleidžiamų Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos kriterijų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) posėdį, numatytą 2018 m. vasario 27 d. Prie laiško buvo prikabintas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus patarėjo pareigybės aprašymas. 2018 m. kovo 27 d. buvo supažindintas su Potvarkiu nuo 2018 m. vasario 28 d. atleisti jį iš pareigų. 2018 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku kreipėsi į personalo skyriaus vedėją L. Č., domėjosi Atrankos Komisijos darbo rezultatais. Elektroniniu laišku tą pačią dieną buvo informuotas, kad Atrankos komisija darbą baigė po darbo valandų, todėl atrankos į vyriausiojo specialisto pareigas rezultatai dar nežinomi;

2.3.       Atrankoje į A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigas dalyvavo 3 pretendentai, tačiau vertinamas buvo tik vienas, kadangi jis ir kita pretendentė neatitiko pareigybei nustatyto anglų kalbos mokėjimo lygio reikalavimo. Tą dieną buvo informuotas ir apie 2018 m. vasario 27 d. vykusios atrankos į Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas rezultatus;

2.4.        Iš pareigų buvo atleistas dėl pareigybės panaikinimo. Turi pirmenybės teisę būti paliktas tarnyboje pagal du kriterijus – turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamą darbo stažą, iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip treji metai;

2.5.       Atrankos kriterijuose nerealizuota imperatyvi DK 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisės norma – darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti. Atrankos kriterijuose aprašytos tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio asmens psichologinės ir dalykinės savybės, kurių neįmanoma objektyviai patikrinti. Atrankos kriterijai prieštarauja DK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai imperatyviai įstatymo normai, o pareiškėjo neatrinkimas siūlyti užimti pareigas yra neteisėtas;

2.6.       Vienintelis argumentas, kodėl jam nebuvo pasiūlytos A lygio 15 kategorijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus patarėjo pareigos buvo tas, kad jis neturi anglų kalbos mokėjimo lygio. Pokalbio su Atrankos komisija metu buvo trumpai pašnekintas anglų kalba ir konstatuota, kad užsienio kalbos mokėjimo lygis neatitinka pareigybės aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo „mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu“. Jam nebuvo pasiūlyta teisės aktuose nustatyta tvarka pasitikrinti kalbos lygį. Anglų kalbą moka gerai. 1999 m. „Dvynių sutartyje“ buvo paskirtas grupės vadovu atstovauti Lietuvos valstybei kaip kandidatei derybose stojant į Europos sąjungą (toliau – ir ES). 2005 m. lapkričio – 2006 m. sausio mėn. dalyvavo 24 akademinių valandų trukmės ES dokumentų specializuotuose anglų kalbos rašymo kursuose. Šis faktas rodo, kad turi gerą ir pakankamą anglų kalbos žinojimą, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad jis neturi anglų kalbos B1 lygio ir nesiūlė užimti Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigų. Todėl buvo netinkamai realizuota pirmenybės teisė būti paliktam tarnyboje.

3.                      Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo:

3.1.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 patvirtintomis Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių (toliau – ir Užsienio kalbų tikrinimo taisyklės) 26–27 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, Vedėjo pareigybės aprašymo 6.6. punktu, jam turėjo būti įskaitytas B1 anglų kalbos lygis;

3.2.        Atrankos komisijos vertinimas buvo formalus, neobjektyvus, nemotyvuotas ir iš esmės neteisėtas, nes: Atrankos kriterijuose nėra nustatyta balų suteikimo tvarka; buvo pasirinktas Atrankos kriterijuose nenustatytas pareiškėjo anglų kalbos žinių patikrinimo būdas; Atrankos komisija nesivadovavo DK 57 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią pareiškėjas turi pirmenybės teisę būti paliktas darbe; Atrankos komisijos nare buvo paskirta politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja; su atrankos rezultatais pareiškėjas buvo supažindintas tik 2018 m. vasario 28 d., todėl nebeliko laiko realizuoti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją; anglų kalbos reikalavimas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus patarėjo A lygio 15 kategorijos pareigybei nustatytas be aiškaus pagrindo;

3.3.        Pareiškėjo darbo stažas, patirtis, vesti mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, kasmetinio vertinimo rezultatai patvirtina, kad pareiškėjas turi aukštą kvalifikaciją vidaus audito srityje, anglų kalbos žinių B1 lygį bei pranoksta valstybės tarnautojų, kuriems buvo pasiūlytos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 15 kategorijos pareigos, kvalifikaciją;

3.4.       Atsakovo pareiškėjui teikiami siūlymai dėl laisvų pareigybių Ministerijoje neatspindėjo realios padėties, atsakovas nerealizavo VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos. Pareiškėjas būtų atitikęs ir būtų pretendavęs į šias pareigybes, jei jos būtų atsakovo pasiūlytos: Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybė; Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybė; Veiklos valdymo departamento Finansų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigybė; Valstybės turto valdymo departamento Viešojo sektoriaus finansų ataskaitų konsolidavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybė;

3.5.       Atsakovo Laisvų ir patvirtintų pareigybių 2018 m. vasario 28 d. sąrašo duomenimis pareiškėjo atleidimo dieną Ministerijoje buvo 80 laisvų pareigybių, iš kurių 15 pareigybių buvo laisvos daugiau kaip 6 mėnesiai, o 5 pareigybės buvo laisvos ilgiau kaip 1 metus. Todėl Ministerija turėjo pareigą ir galimybę pasirūpinti pareiškėju ir pasiūlyti jam užimti laisvą pareigybę. Atsakovas nesuteikė informacijos apie laisvas pareigybes. 

4.                      Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad pareiškėjas turi aukštą kvalifikaciją, moka anglų kalbą. Buvo pažeista atrankos procedūra. Pareiškėjas tikėjosi, kad jam bus pasiūlytos laisvos pareigos. Pareiškėjas atitiko Vidaus audito ir metodologijos skyriaus patarėjo pareigybės reikalavimus.

5.                      Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

6.                      Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

6.1.        Pareiškėjas ėjo vedėjo pareigas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K- 373 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtas sprendimas nuo 2018 m. kovo 1 d. atlikti struktūrinius pertvarkymus Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamente. Atsakovas 2017 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. IP-412 „Dėl pareigybės panaikinimo“ pasirašytinai informavo pareiškėją, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. naikinama jo užimama pareigybė. Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę;

6.2.        Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti kompetentingo subjekto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro sprendimais. Siekiant optimizuoti ir efektyvinti Ministerijai pavestą funkciją valstybės finansų politikos srityje vietoj Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento su 15 valstybės tarnautojų pareigybių buvo įsteigtas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyrius su 7 valstybės tarnautojo pareigybėmis. Visi Lietuvos Respublikos finansų ministro priimti administraciniai aktai, būtini Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento struktūrinei pertvarkai įgyvendinti, įsigaliojo nuo 2018 m. kovo 1 d., iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo ir naujų pareigybių įsteigimo. Pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos metu egzistavo visa reikiama informacija, kurios pagrindu buvo galima spręsti apie jo galimybę toliau dirbti valstybės tarnyboje;

6.3.       Ministerija be atskiro pareiškėjo prašymo neprivalėjo jam teikti informacijos apie visas laisvas (steigiamas) karjeros valstybės tarnautojų pareigas, taip pat teikti kitus duomenis apie struktūrinius organizacinius pertvarkymus, kiek tai nėra tiesiogiai susiję su įstatyme numatytos garantijos būti perkeltam į kitas pareigas įgyvendinimu. Pareiškėjas su visais finansų ministro įsakymais, kurie yra susiję su ministerijoje atliekamais struktūriniais pokyčiais, galėjo nevaržomai susipažinti Dokumentų valdymo skyriuje. Struktūrinės pertvarkos vyko visoje ministerijoje. Ministerijos administracijos padalinių ir jų struktūrinių padalinių vadovai buvo periodiškai informuojami ir kviečiami į strategines sesijas, į planuojamų pokyčių pristatymus, buvo viešai pristatyta planuojama ministerijos administracijos struktūra ir skirtas laikas diskusijoms ir pasiūlymams dėl naujos struktūros. Ministerijos vidiniame intraneto puslapyje buvo sukurta atskira skiltis „Pokyčių dienoraštis“, skirta Ministerijoje vykdomiems pokyčiams, taip pat padalinių vadovams buvo nuolat akcentuojama ir primenama, kad bet kokiais klausimais, susijusiais su pokyčiais, gali kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų viceministrus pagal kuruojamas veiklos sritis, Lietuvos Respublikos finansų ministro patarėją, atsakingą už pokyčių valdymą, ministerijos kanclerį ar Personalo skyrių;

6.4.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas užėmė Vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigas, tai jam galėjo siūlyti tik A lygio 16 kategorijos arba jo sutikimu žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Įvertinus pareiškėjo dalykines savybes, t. y. įgytą išsilavinimą, turimą kvalifikaciją, darbo patirtį, užsienio kalbos mokėjimą, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjui nepasiūlyta užimti laisvų (steigiamų) to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kadangi tokių pareigų, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėjas atitiktų, nebuvo. Pareiškėjas neatitiko Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-63 „Dėl Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 6 punkte nustatyto reikalavimo – mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu. Prieš siūlant pareiškėjui patarėjo pareigas, Ministerija privalėjo įsitikinti, ar jis atitinka specialųjį reikalavimą. Pareiškėjo anglų kalbos mokėjimą tikrino Ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė (vertėja) R. P., turinti aukštąjį universitetinį anglų kalbos specialybės išsilavinimą. Anglų kalbos mokėjimo tikrinimą atliko Atrankos komisijos posėdyje darant garso įrašą. Tikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neturi anglų kalbos pažengusio vartotojo lygmens B1 lygio. Pareiškėjo užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymas buvo tinkamas, objektyvus ir nepažeidžiantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Todėl pareiškėjas negalėjo būti paskirtas į patarėjo pareigas, kadangi neatitiko šiai pareigybei keliamo specialaus reikalavimo. Atsakovas turėjo duomenų apie pareiškėjo kalbos mokėjimą A 2 lygiu;

6.5.        Atrankos kriterijai nėra norminio pobūdžio, kadangi jie neformuoja jokių naujų elgesio taisyklių, neturi visuotinio privalomumo požymio. Finansų ministras, turėdamas diskrecijos laisvę, patvirtindamas Atrankos kriterijus, teises aktų reikalavimų nepažeidė. Klausimas dėl Atrankos kriterijų nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi pareiškėjui patarėjo pareigos nebuvo pasiūlytos dėl to, kad jis neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, o ne dėl taikytų Atrankos kriterijų.

6.6.       Kompensaciją už priverstinę pravaikštą, jeigu pareiškėjo atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, pareiškėjas galėtų gauti tik už laikotarpį, už kurį jam nebuvo mokama išeitinė išmoka.

2.       Atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjo paaiškinimus, nurodė:

7.1.        Šiuo atveju buvo laikomasi Užsienio kalbų tikrinimo taisyklių ir atsižvelgiant į turimą informaciją apie pareiškėjo kvalifikaciją bei darbo patirtį (pareiškėjo iki atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų realiai atliekamos funkcijos pagal savo pobūdį ir turinį niekaip nesusiję su anglų kalbos naudojimu; pareiškėjas per paskutiniuosius 10 metų nebuvo siunčiamas į jokią tarptautinę komandiruotę, kurios metu galimai galėtų tobulinti anglų kalbos įgūdžius; pareiškėjas paskutinį kartą anglų kalbos įgūdžius tobulino tik 2011 m. ir tai pradedančiojo vartotojo lygmens A2 lygiu) buvo priimtas sprendimas realiai patikrinti pareiškėjo anglų kalbos mokėjimo lygį, pasitelkiant anglų kalbos ekspertą, o ne formaliai pareiškėjui įskaityti anglų kalbos lygį pagal paskutinių jo eitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytą anglų kalbos mokėjimo lygį. Be to, Ministerija, žinodama, kad pareiškėjas jau pakankamai ilgą laiką nenaudoja anglų kalbos atliekant savo tiesiogines funkcijas, vertino ir tai, kad pagal Užsienio kalbų tikrinimo taisykles valstybės tarnautojui nustatytas atitinkamas užsienio kalbos mokėjimo lygis yra įskaitomas tik 3 metus nuo atitinkamo dokumento išdavimo dienos. Atsakovo teigimu, bet kokia atranka ar žinių patikrinimas turi būti objektyvus ir realus, o ne formalus, nukreiptas patenkinti tik tam tikrus formalius reikalavimus. Toks tarnautojo kvalifikacijos vertinimas gali užtikrinti veiksmingą, o ne formalų, teisės aktuose valstybės tarnautojams nustatytų garantijų įgyvendinimą. Todėl pasirinktas pareiškėjo anglų kalbos mokėjimo lygio nustatymo būdas buvo tinkamas ir nepažeidžiantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas Atrankos komisijos posėdžio metu patvirtino, jog anglų kalbos nemoka, kadangi jau beveik dvidešimt metų jam neteko jos naudoti;

7.2.       Atrankos komisijos nare buvo paskirta politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja – finansų ministro patarėja, kuri nėra valstybės politikė. Pareiškėjo vertinimas buvo objektyvus, pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, jam buvo užduodami klausimai, susiję tik su pareigybės aprašymu. Vertinimo objektyvumą patvirtina atrankos komisijos darytas garso įrašas;

7.3.       Struktūriniai pertvarkymai, valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimas, įtraukiant į juos specialiuosius atitinkamai pareigybei keliamus reikalavimus, yra viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė, kuri šiuo atveju buvo realizuota patvirtinat Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus patarėjo A lygio 15 kategorijos pareigybę su specialiuoju užsienio kalbos lygio reikalavimu tikslu analizuoti tarptautinę praktiką ir jos pagrindu inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus. Be to, šios pareigybės aprašyme nustatyti reikalavimai adresuoti neapibrėžtam subjektų ratui ir negali būti individualizuojami.

3.       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad pareiškėjui pareigos pasiūlytos nebuvo, nes nebuvo laisvų, atitinkančių jo kvalifikaciją, pareigybių. Pareiškėjo užimtai pareigybei anglų kalbos reikalavimo nebuvo. 5 tarnautojams buvo pasiūlytos laisvos pareigos, o 3 atleisti. Po pertvarkos sąrašai ir pareigybės buvo skelbti. Pareiškėjo kvalifikacija buvo žemesnė nei tų asmenų, kuriems buvo pasiūlytos laisvos pareigos. Anglų kalbos ekspertė nustatė pareiškėjo anglų kalbos lygį.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas Ministerijos Biudžeto departamente užėmė A lygio 16 kategorijos Vedėjo pareigas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. IK-373 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“, 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1K-374 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“, 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. IK-413 „Dėl Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“, 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-62 „Dėl finansų ministro 2017 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1K-374 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ pakeitimo“, 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. IK-63 „Dėl Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1K-98 „Dėl Finansų ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ ir 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. IK-99 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“ Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamento įgyvendinti struktūriniai pertvarkymai. Šie administraciniai aktai įsigaliojo nuo 2018 m. kovo 1 d. Atsakovas 2017 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. IP-412 „Dėl pareigybės panaikinimo“ pasirašytinai informavo pareiškėją, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. naikinama jo užimama pareigybė ir, esant galimybei, jam bus siūlomos užimti kitos tos pačios arba žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Finansų ministras 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-449 patvirtino Atrankos kriterijus. Potvarkiu pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. atleistas iš pareigų. Potvarkis grindžiamas VTĮ 41 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, DK 146 straipsnio 2 dalimi.

6.       Teismas, vadovaudamasis VTĮ 8 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 9 punktu, įvertinęs būtinybės naikinti pareiškėjo užimamą pareigybę realumą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, darė išvadą, kad tvirtinti Ministerijos struktūrą, darbuotojų ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus bei valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, yra ministro diskrecija. Būtent šiuo atveju ministras pagal suteiktą kompetenciją ir atliko reorganizacinius pertvarkymus. Nei ekonominio, nei politinio šių procesų aspekto teismas nevertino. Teismas neabejojo atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų realumu ir pagrįstumu.

7.        Teismas nurodė, kad šiuo atveju darbdavys, įgyvendindamas VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėjo pareigą pareiškėjui siūlyti kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, žemesnės kategorijos pareigas. Valstybės tarnautojų kvalifikaciją apibūdina jų užimamoms pareigybėms nustatyti lygiai ir kategorijos (VTĮ 7 straipsnis). 

8.       Teismas, vadovaudamasis VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostata, pažymėjo, kad atsakovas neturėjo pareigos laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos teikti pareiškėjui informaciją apie visas laisvas pareigybes. Pareiškėjas turėjo teisę domėtis institucijoje esančiomis laisvomis ar naujai steigiamomis karjeros valstybės tarnautojų pareigomis, susipažinti su vykdomais struktūriniais (organizaciniais) pertvarkymais bei kita informacija, susijusia su užimamos pareigybės naikinimu. Pareiškėjas turėjo teisę ir realią galimybę žinoti apie naują struktūrą ir atitinkamai pretenduoti, pateikdamas prašymą į pareigybę, kurią manė galintis užimti. Bei šią informaciją gauti ir susipažinti su struktūrinių pertvarkymų dokumentais galėjo Ministerijos Dokumentų valdymo skyriuje ir Ministerijos vidiniame intraneto puslapio skiltyje „Pokyčių dienoraštis“. Tokia susipažinimo forma yra tinkama ir pareiškėjo teisių nepažeidžia. Be to, informacijos teikimas tų pareigybių, kurių pareiškėjas negalėtų užimti, būtų beprasmis ir pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų. Pareiškėjo vertinimas, kad buvo pažeistos garantijos perkelti į kitas pareigas, yra nepagrįstas ir tai tik jo vertinimas.

9.       Teismas, vertindamas atsakovo teiginio, jog pareiškėjui nebuvo galimybių pasiūlyti jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų, pagrįstumą, nustatė, kad pagal Vedėjo (A lygis 16 kategorija) pareigybės aprašymą šios pareigybės specialusis reikalavimas – mokėti anglų kalbą, nenurodant užsienio kalbos mokėjimo lygio. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis šią kalbą mokėjo A2 lygmeniu. Teismas nurodytų aplinkybių kontekste pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog moka anglų kalbą, turėjo teismui pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų ne abstraktų teiginį, kad jis moka anglų kalbą, o konkretų šios kalbos mokėjimo lygmenį. Sutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovas turėjo pareiškėjui siūlyti laisvas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių nėra – žemesnės kategorijos pareigas, bet pareiškėjas taip pat turėjo atitikti ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

10.       Teismas, atsižvelgdamas į Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-63 „Dėl Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 6 punkte nustatytą reikalavimą – mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu bei įvertinęs teisinį reguliavimą, nustatantį valstybės tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimo tikrinimo tvarką, nustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas vienas iš galimų užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo būdų ir pareiškėjo anglų kalbos mokėjimo lygį patikrino Ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė (vertėja) R. P., turinti aukštąjį universitetinį anglų kalbos specialybės išsilavinimą. Teismas neabejojo kvalifikuotos vertėjos, turinčios tinkamą išsilavinimą, padarytos išvados, jog pareiškėjas neatitiko B1 lygio anglų kalbos reikalavimą, pagrįstumu. Teismas sprendė, kad kalbos nustatymo lygis nepažeidė pareiškėjo teisių ir buvo tinkamas, objektyvus ir nepažeidžiantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl anglų kalbos mokėjimo nepatvirtina jo anglų kalbos mokėjimo B1 lygiu.

11.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlytos kitos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, kadangi Ministerijoje tokio paties lygio (A lygis 11 kategorija) ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigų nebuvo. Duomenų, kad tokios pareigos buvo laisvos, byloje nėra. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas skunde nurodo pareigas, kurias, jo manymu, turėjo atsakovas pasiūlyti užimti, savaime negali būti laikoma VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu ar atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimu. Kitų pareigybių pareiškėjas nenurodė, kurių reikalavimus atitiktų ir siektų užimti. Be to, tai, kad pareiškėjas turėjo ilgametę patirtį ir jo tarnybinė veikla buvo vertinta labai gerai, nepatvirtina pareiškėjo atitikties specialiesiems reikalavimams, kuri būtina konkrečiai pareigybei užimti. Atsakovas neturėjo pareigos pareiškėjui siūlyti aukštesnės kategorijos pareigų.

12.       Teismas akcentavo, kad Atrankos kriterijai negali pakeisti VTĮ nuostatų dėl siūlytinų pareigų kategorijos, specialiųjų reikalavimų. Kriterijai taikomi tuomet, kai lygiaverčiai asmenys pretenduoja užimti tam tikras pareigas. Pareiškėjui nebuvo siūlomos kitos pareigos todėl, kad Ministerijoje tokio lygio ir kategorijos pareigų, kokias užėmė pareiškėjas prieš pareigybės panaikinimą, nebuvo, todėl ir Atrankos kriterijai jam netaikytini ir atitinkamai nepažeidė jo teisių.

13.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl Atrankos kriterijų objektyvumo atitikimo DK 57 straipsnio 3 dalies teisiniam reguliavimui pagrįstumą, nurodė, kad šiuo atveju taikytinos VTĮ nuostatos. VTĮ nereglamentuoja, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybės teisę būti paskirti į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Taigi tais atvejais, kai yra keli pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus atitinkantys valstybės tarnautojai, kurių pareigybės naikinamos, pretenduojantys užimti laisvas valstybės tarnautojo pareigas, pagal teisės analogiją turi būti taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios pirmenybės teisę. DK 57 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija. Atleidžiamų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos kriterijai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-449 „Dėl komisijos sudarymo“.

14.       Teismas pabrėžė, kad pareigybės lygis ir kategorija yra pagrindiniai kriterijai, lemiantys valstybės tarnautojo garantiją tęsti tarnybą toje pačioje įstaigoje. Atsakovas turėjo pareigą pareiškėjui siūlyti tik tokias pareigas, kurios atitiktų jo užimamas pareigas. Ministerijoje po reorganizavimo nebuvo įsteigtų pareigų, kurios atitiktų pareiškėjas, arba būtų žemesnės kategorijos. Struktūriniai pokyčiai buvo atlikti siekiant atsisakyti perteklinių pareigybių, optimizuoti valdymą. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias lygiavertes ar žemesnės kategorijos pareigas jis siekė užimti, išskyrus Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigas, kurių specialiųjų reikalavimų jis neatitiko.

15.       Teismas konstatavo, kad Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir tenkinti išvestinius skundo reikalavimus. 

 

III.

 

16.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Pareiškėjas teigia, kad Atrankos kriterijų neteisėtumas, atrankos vykdymo eigos pažeidimai buvo pagrindinis skundo pagrindas. Savo skunde, rašytiniuose paaiškinimuose bei paaiškinimuose teismo posėdžio metu išsamiai pasisakė dėl esminių teisės pažeidimų atrankos metu, tačiau teismas nepateikė pareiškėjo nurodytų aplinkybių teisinio vertinimo, bylą išnagrinėjo išimtinai atsakovo naudai.

18.       Pareiškėjas pabrėžia, jog tikėjosi, kad jam bus pasiūlyta užimti Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, nes turi aukščiausią kvalifikaciją ir didžiausią darbo patirtį, arba jam bus pasiūlytos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigos, tačiau šios pareigybės jam pasiūlytos nebuvo. Pareiškėjo teigimu, teismas atsakovo įvykdytos atrankos DK 57 straipsnio 3 d. kontekste nenagrinėjo, o dėl VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos pasisakė lakoniškai, nepateikė pareiškėjo argumentų detalesnio vertinimo, jog buvo ir kitų laisvų pareigų, kurios galėjo būti jam pasiūlytos.

19.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepateikė Atrankos kriterijų ir atrankos rezultatų teisinio vertinimo. Nevertino, kad Atrankos kriterijuose neaptarta, kokiomis savybėmis turi pasižymėti darbuotojas, kad jam būtų suteiktas atitinkamas balas, kokia tvarka bus užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, Atrankos kriterijuose nenumatytas užsienio kalbos įgūdžių tikrinimo kriterijus. Šios aplinkybės bei tai, jog Atrankos komisijos 2018 m. vasario 27 d. posėdžio protokolas, kaip sudėtinė skundžiamo Potvarkio dalis, nėra motyvuotas, ir pareiškėjas apie vertinimo rezultatus buvo informuotas tik 2018 m. vasario 28 d., tokiu būdu nesuteikiant jam galimybės pasinaudoti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija, pagrindžia, jog atsakovo atliktas vertinimas yra neobjektyvus, šališkas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus.

20.       Pasak pareiškėjo, atrankos kriterijų teisėtumo vertinimui turi reikšmės ir su apeliaciniu skundu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus 2019 m. kovo 14 d. 4 rašte Nr. (11.7-53)SD-1184 pagal užklausimą pateikti išaiškinimai bei aplinkybė, jog Atrankos kriterijai nebuvo suderinti su darbo taryba arba, jai nesant, su profesine sąjunga. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad Atrankos komisija buvo netinkamos sudėties, t. y. iš 5 vertinime dalyvavusių asmenų 3 asmenys Finansų ministro nebuvo paskirti Atrankos komisijos nariais bei byloje nėra duomenų apie tai, kad į Atrankos komisija buvo įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys, kaip reikalauja DK nuostatos. Darbo taryba buvo išrinkta tik 2018 m. kovo mėnesį.

21.       Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino, kokių faktinių duomenų pagrindu jis nebuvo atrinktas ir jam nebuvo pasiūlytos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigos. Pareiškėjo nuomone, jis turėjo būti atrinktas pagal du kriterijus: turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamą darbo stažą (Ministerijoje dirba 36 metus); iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 3 metai. Be to, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių asmenų, kuriems buvo pasiūlytos nurodytos pareigos, aukštesnės kvalifikacijos už pareiškėjo kvalifikaciją buvimą.

22.       Pareiškėjas pažymi, kad teismo vertinimas, jog Vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės aprašyme įtvirtintas pareigybės specialusis reikalavimas mokėti anglų kalbą, nenurodant užsienio kalbos mokėjimo lygio, yra klaidingas, ką paneigia atsakovo 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1K-336 patvirtinto pareigybės aprašymo 6.6 punktas, kuriame nustatytas specialusis reikalavimas mokėti anglų kalba B1 lygiu. Todėl pagal Užsienio kalbų tikrinimo taisyklių 26–27 punktus laikoma, kad pareiškėjas atitinka reikalavimą mokėti anglų kalbą B1 lygiu.

23.        Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo anglų kalbos žinių patikrinimas buvo atliktas neteisėtu būdu. Pagal Užsienio kalbų tikrinimo taisyklių II ir IV skyrių nuostatas anglų kalbos žinios, be jokių išimčių, tikrinamos testuojant ir tikrinant kalbinius įgūdžius Valstybės departamente arba Valstybės tarnybos departamento akredituotose įstaigose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo anglų kalbos žinios buvo tikrinamos Atrankos komisijoje apie 1 minutę užduodant klausimus, kas nėra tinkama užsienio kalbos žinių lygio patikrinimo priemonė.

24.        Pareiškėjas pažymi, kad teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, į kokias pareigybes galėjo pretenduoti. Akcentuoja, kad pagal turimą darbo patirtį labiau atitinka Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybės reikalavimus.

25.       Pareiškėjas nurodo, kad su apeliaciniu skundu teikiami pagal užklausą gauti Valstybės tarnautojų registro 2019 m. vasario 28 d. duomenis apie Ministerijoje iki 2018 m. gruodžio 1 d. neužimtas pareigybes, kurios buvo laisvos ir 2018 m. kovo 1 d., patvirtina, kad po atsakovo vidinės pertvarkos 22 pareigybės buvo laisvos mažiausiais 9 mėnesius. Taigi, atsakovas turėjo vidinių resursų ir galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjui dirbti Ministerijoje. Be to, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad pareiškėjas negalėtų pretenduoti į 5 laisvas pareigybes (Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 14 kategorija); Personalo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 14 kategorija); Mokesčių politikos departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėjo (A lygis 16 kategorija); Veiklos valdymo departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 14 kategorija), kurių aprašymai nėra įvesti į sistemą.

26.       Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27.        Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo atliktas vertinimas yra neobjektyvus, šališkas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, atkartoja pirmosios instancijos teismo šios nutarties 26 punkte nurodytus motyvus. Papildomai nurodo, kad nei VTĮ, nei DK, nei kitas teisės aktas nereglamentuoja atrankos kriterijų turinio ir apimties. Atrankos kriterijai nepažeidžia imperatyvių teisės normų, yra tiesiogiai susiję su valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytomis funkcijomis, nėra diskriminacinio pobūdžio, vienodai taikomi visiems Ministerijos valstybės tarnautojams, dalyvaujantiems atrankoje pagal DK 57 straipsnio 3 dalį. Konkrečiu atveju aplinkybių, pagrindžiančių piktnaudžiavimą ar savivaliavimą Atrankos kriterijais, nėra. Atrankos kriterijai yra aiškūs, yra atskleistas jų turinys, paaiškinta jų reikšmė. Atrankos komisijos darbas organizuojamas pagal Komisijos darbo reglamentą, o Atrankos komisijos vykdomai atrankai būdingas subjektyvaus pretendento kvalifikacijos ir gebėjimų vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su atrankos komisijos nario, o ne atrankos dalyvio (atleidžiamo valstybės tarnautojo) atitinkamos nuomonės susiformavimu. Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenurodžius ir nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu, neleidžia pagrįstai teigti, kad komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų kvalifikacijos ir gebėjimų patikrinimo diskrecijos teise. Atrankos komisijos objektyvumą ir nepiktnaudžiavimą pareiškėjo kvalifikacijos nustatymo diskrecijos teise įrodo Atrankos komisijos darytas garso įrašas.

28.       Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju yra reikšmingi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimai, pažymi, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra kompetentingas subjektas, galintis arba turintis teisę aiškinti Lietuvos Respublikos teisės aktus, ji pareiškėjo į bylą teikiamu raštu pateikė tik nuomonę.

29.       Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, jog atrankos kriterijai nebuvo suderinti su darbo taryba ir į Atrankos komisiją nebuvo įtrauktas nei vienas ministerijos darbo tarybos narys, pažymi, kad 2017 m. gruodžio 7 d. tvirtinant Atrankos kriterijus darbo tarybos Ministerijoje nebuvo. Darbo taryba buvo išrinkta ir pradėjo veikti tik 2018 m. kovo 9 d. O tai reiškia, kad Ministerija neturėjo pareigos derinti Atrankos kriterijų su darbo taryba bei objektyviai negalėjo įgyvendinti DK nuostatos, įpareigojančios atrankos kriterijus suderinti su darbo taryba. Be to, Ministerijoje nėra ir nebuvo veikiančios profesinės sąjungos.

30.       Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjo kvalifikacija yra aukštesnė už valstybės tarnautojų, kuriems buvo pasiūlytos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigos, pažymi, kad į šias pareigas pretenduojančių valstybės tarnautojų kvalifikacija buvo vertinama vadovaujantis DK 57 straipsnio 3 dalies nuostata pagal Atrankos kriterijus, o ne pagal formalius išsimokslinimą, darbo patirtį ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo savęs vertinimas kaip aukštesnės kvalifikacijos specialisto yra tik jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta objektyviais duomenimis.

31.       Atsakovas dėl pareiškėjo akcentuojamos pirmumo teisės likti tarnyboje pažymi, kad ši teisė nėra absoliuti. Pareiškėjo atžvilgiu pirmenybės teisė būti paliktam tarnyboje nebuvo taikoma, kadangi atrankos posėdžio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo kvalifikacija buvo žemesnė už tos pačios specialybės valstybės tarnautojų.

32.       Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniame skunde akcentuojama neteisėta atrankos komisijos sudėtimi, pažymi, kad atsižvelgus į tai, kad vykdyta Ministerijos struktūrinė pertvarka apėmė daugelį Ministerijos administracijos padalinių, kurie iš esmės buvo gana skirtingi savo turiniu, buvo priimtas sprendimas patvirtinti nuolatinę Atrankos komisiją iš pastovių komisijos narių ir į kiekvieną konkrečią atranką kiekvienu konkrečiu atveju kviestis papildomai tuos valstybės tarnautojus, kurie būtų kompetentingi pagal savo kvalifikaciją ir veiklos sritį vertinti atitinkamus darbuotojus. Todėl, vadovaujantis Atrankos komisijos darbo reglamento 9.4 ir 10.4 papunkčiais, Komisijos pirmininko sprendimu į atranką, kurioje dalyvavo pareiškėjas, buvo pakviesti 3 kompetentingi pagal savo kvalifikaciją ir veiklos sritį Atrankos komisijos nariai. Tokia darbuotojų atrankos praktika buvo taikoma visoms Ministerijoje vykdomoms tokio pobūdžio atrankoms.

33.       Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais dėl menamos atrankos, pažymi, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija nėra absoliuti, ji gali būti ribojama valstybės tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, nes, priešingu atveju, gali būti netinkamai įgyvendinti valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Be to, DK nereglamentuoja, kada turėtų būti atlikta atrankos procedūra pagal DK 57 straipsnio 3 dalį. Siūlymas užimti laisvas pareigas galimas nuo pranešimo apie pareigybės panaikinimą dienos iki pareigybės panaikinimo dienos, t. y. nagrinėjamu atveju iki 2018 m. kovo 1 d. Pareiškėjui Ministerijoje buvusios laisvos pareigos iki nurodytos datos pasiūlytos nebuvo, nes pareiškėjas neatitiko šioms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų.

34.        Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiais dėl pareiškėjo turimo anglų kalbos žinių B1 lygio ir netinkamos anglų kalbos žinių patikrinimo tvarkos atkartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus (žr. nutarties 7.1 papunktį).

35.       Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjui nepasiūlytų Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų ir 5 valstybės tarnautojų pareigybių, kurias, pareiškėjo teigimu, jis galimai galėjo užimti, nurodo, kad šios pareigybės pareiškėjui pasiūlytos nebuvo nes pareiškėjas neatitiko šioms pareigybėms keliamus specialiuosius teisinio išsilavinimo, darbo patirties, anglų kalbos B2 lygio reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad visą detalią informaciją apie laisvas pareigybes į bylą pateikė su 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (12.21)-6K-1804696 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo susipažinti su objektyvia ir patikima informacija, susijusia su laisvomis valstybės tarnautojų pareigybėmis Ministerijoje, yra nepagrįsti.

36.       Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo pirmoje teismo instancijoje metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo atitikimą konkrečiai pareigybei, o savo poziciją grindžia išimtinai subjektyviu vertinimu. Pažymi, kad specialieji reikalavimai negali būti individualizuojami ir koreguojami konkrečiam asmeniui. Ministerija atitinkamus valstybės tarnautojų pareigybės aprašymus rengia įvertinusi Ministerijai ir administracijos padaliniams nustatytus uždavinius ir funkcijas, o ne atsižvelgdama į atskiro asmens turimą kvalifikaciją ar darbo patirtį. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Ministerija, turėdama vidinių resursų, bet kokiu atveju turėjo užtikrinti pareiškėjui galimybę likti dirbti Ministerijoje, yra teisiškai nepagrįstas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

37.       Pareiškėjas prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl šių pagrindinių apeliacinio skundo argumentų ir nevertina apeliacinio skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi šio ginčo baigčiai.

39.       Pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, remiantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

40.       Pareiškėjo manymu atsakovas atleisdamas jį iš pareigų nevykdė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos, neskyrė į pasirinktas pareigas, nesiūlė kitų laisvų pareigų, kurios galėjo būti jam pasiūlytos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad tikėjosi, jog jam bus pasiūlyta užimti Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas arba jam bus pasiūlytos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigos, tačiau šios pareigybės jam pasiūlytos nebuvo.

 

Dėl pareiškėjo teisės užimti Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigas

 

41.       Pagal VTĮ 9 straipsnio 5 dalį asmuo pretenduojantis užimti tam tikrą pareigybę turi atitikti ne tik bendruosius gebėjimus, bet ir  specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

42.       Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-63 „Dėl Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 6.11 punktu buvo nustatytas reikalavimas – mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu (1 t. b.l.18-20).

43.       Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 patvirtintų Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklių 2 punkte nustatyta, kad Užsienio kalbos mokėjimas nustatomas A1–C2 lygiais pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL 2004 L 390, p. 6) (toliau – Bendrieji Europos kalbų metmenys) ir patvirtinamas Akredituoto centro pažyma apie užsienio kalbos mokėjimo lygį (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. kovo 21 d.).

44.       Pareiškėjas nėra pateikęs Taisyklių reikalavimus atitinkančios pažymos apie anglų kalbos mokėjimą B1 lygiu, todėl negali paneigti jam nepalankių atsakovo įgalioto asmens anglų kalbos mokėjimo tikrinimo rezultatų. 

45.       Nustačius šias aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitiko  Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 15 kategorijos patarėjo pareigybei keliamo specialaus reikalavimo  mokėti anglų kalba B1 lygiu, todėl šių pareigų atsakovas neprivalėjo pareiškėjui  siūlyti ir tuo nepažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi nustatytos garantijos.

46.       Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti bei keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

 

Dėl pareiškėjo teisės užimti Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas

 

47.        Atsakovas nurodo, kad šios pareigos pareiškėjui nebuvo pasiūlytos, kadangi pareiškėjo kvalifikacija buvo žemesnė nei kitų pretendentų pareiškusių norą užimti minėtas pareigas, o valstybės tarnautojų kvalifikacija buvo vertinama, vadovaujantis DK 57 straipsnio 3 dalies nuostata ir patvirtintais Atrankos kriterijais.

48.       Pareiškėjas su tuo nesutinka ir mano, kad kvalifikacija buvo vertinama neteisėtais Atrankos kriterijais.

49.        Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-449 patvirtinti Atleidžiamų Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos kriterijai (toliau – ir Atrankos kriterijai) neprieštarauja DK 57 straipsnio 3 daliai.

50.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės šio klausimo nesprendė ir Atrankos kriterijų teisėtumo nevertino, nurodė, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į LVAT yra abstraktus ir šiuo atveju taikytinos VTĮ nuostatos. Tokia teismo išvada nėra pakankamai motyvuota ir nėra teisinga.  

51.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą, daro išvadą, jog pareiškėjo prašymas kreiptis į LVAT dėl norminio teisės akto ištyrimo yra nepagrįstas, ir nagrinėjamam ginčui yra reikšminga, ar ginčijamas aktas yra norminis teisės aktas, ar individualus.

52.       DK 57 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje.

53.       Iš šios normos seka, kad Atrankos kriterijai nustatomi ir taikomi atrenkant dalį atleidžiamų darbuotojų atliekančių perteklinę funkciją.

54.       Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika,(žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. EAS-1331-520/2015) aiškinančia administracinio teisės akto rūšis, galima išskirti šiuos individualaus administracinio akto požymius: 1) teisės normų taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) (pvz., 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011); 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus (pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-795/2011); 3) aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (pvz., 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009); 4) vienkartinis (ad hoc) taikymas, akto galiojimas nėra tęstinis (pvz., 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-203/2011); 5) skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011); 6) privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011); 7) akto paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka (pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011).

55.       Remiantis išdėstytais kriterijais daroma išvada, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 1K-449, kuriuo buvo patvirtinti Atleidžiamų Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos kriterijai yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, siekiant išspręsti  konkrečius santykius, nustatant šių santykių sureguliavimo kriterijus, todėl yra individualus aktas, kuris gali būti skundžiamas pirmosios instancijos teismui bendra tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalis).

56.       Nustačius, kad Atrankos kriterijai patvirtinti individualiu aktu, turi būti išaiškinta pareiškėjui teisė skųsti pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1K-449 (ABTĮ 12 straipsnis).

57.       Kartu pažymėtina, kad Atrankos komisijos nustatyti pretendentų atrankos rezultatai darbdaviui nėra privalomi ir jis yra atsakingas priimdamas galutinį sprendimą dėl pretendentų paskyrimo į pareigas ar atleidimo, todėl neginčijant ar nenuginčijus minėto Įsakymo, teismas, tikrindamas atsakovo įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo, bet kuriuo atveju privalo patikrinti pareiškėjo pirmumo teisę užimti jo pasirinktas Vidaus audito ir kontrolės metodologijos skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas.

58.        Pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, todėl ginčo esmės šioje dalyje neišnagrinėjo ir toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, dėl ko naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

59.       Nagrinėjant bylą iš naujo taip pat būtina patikrinti, ar nebuvo kitų laisvų pareigų, kurios galėjo būti pasiūlytos pareiškėjui.

60.       Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nebuvo išnagrinėtina iš esmės, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų galėtų būti vertinamas, baigus nagrinėti administracinę bylą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai	Stasys Gagys
	Romanas Klišauskas   Ramutė Ruškytė