Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-94-2010].doc
Bylos nr.: 2A-94/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-94/2010

                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1, 114.9.6.2 (S)     

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:               Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei ir Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant atsakovei V. R. N., atsakovės atstovui advokatui Simui Bendoriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ir atsakovės V. R. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-866-41/08 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. R. N. dėl žalos atlyginimo.  

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 322 927 Lt turtinės ir 170 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 660,52 Lt dokumentų, pateiktų byloje, rengimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-665/2006 atsakovė V. R. N. buvo pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, taip pat pripažinta ribotai pakaltinama ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, šiuo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi V. R. N. skundai buvo atmesti. Atsakovė 2004 m. lapkričio 17 d. keršydama, visuotinai pavojingu būdu padegė ir sunaikino ieškovui priklausantį turtą – 148,59 kv. m. namą, 29 kv. m. pirtį, namo viduje buvusį turtą (baldus, buitinę techniką, rūbus, patalynę, gumines valtis, įrankius ir kitus daiktus) ir tokiu būdu padarė žalą ieškovui. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų banko 2007 m. rugpjūčio 13 d. išrašu, namo statybos vertė yra 170 000 Lt, o atkuriamoji vertė – 57 800 Lt, pirties pastato statybos vertė – 18 300 Lt, o atkuriamoji vertė – 5 480 Lt. Pažymėjo, kad ieškovui padarytos turtinės žalos dydis dėl namo ir pirties pastatų sunaikinimo įrodytas sąmatomis, sudarytomis UAB „Ignalinos statyba“; sunaikintų pastatų atstatymo išlaidas, numatytas sąmatose, ieškovas mažino, taikydamas pastatų nusidėvėjimą – namo pastato ir jo dalių išlaidas mažina 66 procentais, o pirties pastato išlaidas mažino 70 procentų ir bendrai prašė priteisti iš atsakovės 322927 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro: 1) poilsio namo atstatymo išlaidos – 232 367 Lt; 2) pirties pastato atstatymo išlaidos – 63 967 Lt; 3) gaisro sunaikintų pastatų degėsių ardymo išvežimo ir naikinimo išlaidos – 9 954 Lt; 4) namų turto atstatymo išlaidos – 33 319 Lt. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės ir 660,52 Lt dokumentų, pateiktų byloje, rengimo išlaidas: 566,40 Lt išlaidas už kilnojamojo namų ūkio turto įvertinimą, likutinės vertės nustatymą ir dokumentų parengimą bei 94,12 Lt dokumentų gavimo iš VĮ „Registrų centras“ išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės V. R. N. ieškovo naudai 27 284,52 Lt turtinės žalos ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad atsakovė 2004 m. lapkričio 17 d., keršydama dėl jai nepalankaus Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimo, (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikino ieškovui priklausantį namą ir pirtį, tokiu būdu padarydama ieškovui turtinės žalos. Įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, pripažinta ribotai pakaltinama ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 27 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnis). Nuspręsta, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė už padarytą žalą neatsako (CK 6.268 straipsnio 1 dalis), nes nusikalstamą veiką padarė riboto pakaltinamumo būsenos (BK 18 straipsnis). Tuo tarpu CK 6.268 straipsnio 1 dalis taikoma tais atvejais, kai asmuo yra pripažintas nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Analogiškos išvados yra padarytos baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje jos turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prejudiciniais faktais teismas laikė ir įsiteisėjusiame Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendyje konstatuotus neteisėtus atsakovės veiksmus – ieškovui priklausančio turto padegimą, šiais veiksmais ieškovui padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Reikalavimus priteisti 232 367 Lt sudeginto poilsio namo ir 63 967 Lt pirties atstatymo išlaidų teismas atmetė kaip neįrodytus, kartu pažymėdamas, kad negali būti atlyginamos būsimosios, ateityje galimos patirti turtinės išlaidos, išskyrus CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, nes atlyginama gali būti tik realiai patirta žala, t. y. faktiškai patirti turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukentėjo asmens turtinė padėtis. Reikalavimą atlyginti 9954 Lt gaisro sunaikintų pastatų degėsių ardymo išvežimo ir naikinimo išlaidas teismas patenkino nurodęs, kad darbų atlikimą patvirtina UAB „Ignalinos statyba“ 2005 m. spalio mėn. darbų atlikimo aktas ir lokalinė sąmata. Šie dokumentai yra pasirašyti užsakovo V. B. ir UAB „Ignalinos statyba“ atstovo, o tai, kad byloje nėra apmokėjimą už darbus patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo šio klausimo spręsti kitaip, nes realų šių darbų atlikimą patvirtina byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad žemės sklype nebėra nuodėgulių. Reikalavimas priteisti 566,40 Lt išlaidas už kilnojamojo namų ūkio turto įvertinimą, likutinės vertės nustatymą ir dokumentų parengimą bei 94,12 Lt dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centras išlaidas buvo patenkintas, remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo atlyginti 33 319 Lt namų turto atstatymo išlaidų, teismas pažymėjo, kad UAB „Impeksservis“ sudarytas Turto įvertinimo konsultacinis aktas, kuriuo buvo grindžiamas minėtų išlaidų dydis, yra konsultacinis, jame išreikšta nuomonė ir, remdamasis liudytojų parodymais, pateiktomis nuotraukomis bei protingumo kriterijumi, padarė išvadą, jog name buvo baldų, buitinės technikos, židinys, bei priteisė pusę rekomendaciniame akte nurodytos prarastų daiktų vertės – 16 670 Lt, kartu pabrėžęs, kad nėra realios ir objektyvios galimybės nustatyti tikslų patirtos turtinės žalos dydį. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį – atsakovė padarė pakankamai pavojingą nusikalstamą veiką, visuomenei pavojingu būdu (padegant), nukreiptą į turtinius ieškovo interesus; taip pat į tai, kad, kaip konstatuota baudžiamojoje byloje priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, veika buvo padaryta keršijant ieškovui, į skaudžias bei sunkias pasekmes, t. y. pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto, didelius organizacinius nepatogumus ir papildomus rūpesčius tiek šalinant nusikaltimo pasekmes, tiek siekiant padarytos žalos atlyginimo, kuriuos patyrė ieškovas ir jo atstovas (tėvas), taip pat, atsižvelgdamas į pažeistos vertybės pobūdį ir vietą teisės saugomų vertybių sistemoje (žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, kaip fundamentalioms asmeninėms neturtinėms vertybėms, bet turtui), taip pat į tai, jog atsakovės gebėjimas valdyti ir suvokti savo veiksmus buvo apsunkintas psichikos sutrikimo, į atsakovės asmenybės charakteristikas (senyvą amžių, invalidumą ir pan.), į tai, kad dalis ieškovo patirtos turtinės žalos buvo kompensuota jam gavus 16 680 Lt draudimo išmoką, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktikos tendencijas kompensuojant neturtinę žalą, padarytą esant turtinių interesų pažeidimui, nusprendė, kad 7000 Lt yra tinkamas ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 322 927 Lt žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą 232 367 Lt už poilsio namą ir 63 967 Lt už pirties pastatą; sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir papildomai priteisti iš atsakovės 163 000 Lt neturtinės žalos; taip pat priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas atmesto ieškinio dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo už sunaikintą nekilnojamąjį turtą (namą ir pirtį) yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai atmetė rašytinius įrodymus – sąmatas, kuriose apskaičiuotos sunaikinto turto atstatymo išlaidos. Sąmatos nenuginčytos konkrečiais leistinais įrodymais, kurie galėtų paneigti sąmatose nurodytų reikalingų pastatų atstatymo išlaidų būtinumą ar sąmatų neobjektyvumą. Sąmatos parengtos kvalifikuoto specialisto, todėl tikėtina, kad jos yra objektyvios. Ieškovas neturi pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą, apmokėjimą už atliktus darbus. Žalos padarymo faktą įrodo pastatų fizinis sunaikinimas, o ne statybinių medžiagų įsigijimas. Taip pat nepagrįstas vertinimas, kad 2005 m. galiojusiomis kainomis parengtomis sąmatomis negalima vadovautis. Dėl išaugusio nekilnojamojo turto kainų lygio, sąmatos, sudarytos 2005 m. kainomis, realiau atitinka ieškovui padarytus nuostolius. CK 6.249 str. 5 d. nustato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas teismo sprendimo priėmimo dieną. Be to, teismas pažeidė CK 6.251 str. 1 d., nustatančią, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti. Taip pat teismas objektyviai neįvertino Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Tai oficialus dokumentas, visi registro duomenys apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir daiktines teises į jį pripažįstami teisingais, kol jie nėra nuginčyti į statymų nustatyta tvarka. Inventorizacinės bylos dokumentai suteikia papildomos informacijos, reikalingos pastatų įvertinimui. Taip pat pateiktos pastatų nuotraukos yra įrodymai, turintys reikšmės sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2. Teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimą, neteisingai aiškino ir taikė CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.  Teismas neatsižvelgė į tai, kad sunaikintas didelės vertės nekilnojamasis turtas, į atsakovės kaltus veiksmus, pasireiškusius turto sunaikinimu iš keršto, visuotinai pavojingu būdu – padegant. Priteista neturtinė žala yra neadekvati ieškovui padarytai turtinei žalai ir tuo pagrindu sukeltiems dvasiniams išgyvenimams. Be to, nebuvo pagrindo mažinti neturtinę žalą, nes atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos blogą materialinę padėtį.

3. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, tuo pažeisdamas CPK 98 str. 1 d., 2 d. Sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas ir priimtas sprendimas dėl 1 000 Lt priteisimo už advokato pagalbą.  Be to, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinos ir 1 000 Lt dydžio išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. 

Atsakovė V. R. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas nepateikė teismui kilnojamojo turto įsigijimo dokumentų, kitų rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti koks turtas buvo jo poilsio name ir pirtyje bei kokia šio turto vertė. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškinyje nurodytas turtas priklausė ieškovui nuosavybės teise. Ieškovas savo teiginius grindė tik liudytojų parodymais ir konsultaciniu aktu. Šie įrodymai nėra pagrindas patirtiems nuostoliams priteisti. Liudytojų parodymais nebuvo įrodytas daiktų įsigijimo, jų vertės, jų buvimo gaisro metu name bei žuvimo, jų priklausymo ieškovui nuosavybės teise faktas, be to, liudytojų parodymais negali būti nustatyta nuosavybės teisių apimtis ir faktas. Kita bylos medžiaga - įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietos nuotraukos, ieškovo pateiktos nuotraukos ir kiti rašytiniai dokumentai taip pat neįrodo ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Ieškovas nurodė, kad gaisro metu buvo sunaikinti metaliniai daiktai - elektrinė viryklė, židinys, dviratis ir kt., tačiau šių daiktų nedegių liekanų nematyti įvykio vietos nuotraukose, jos neužfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole. Tai rodo, kad ieškovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, konsultaciniame akte nurodytas tam tikras kilnojamasis turtas - židinys, kriauklės ir kt., kuris nurodytas ir gyvenamojo namo sąmatose, kaip nekilnojamasis turtas. Taigi, ieškovas reikalauja du kartus atlyginti už tą pati turtą. Ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių antikvarinės spintos įsigijimą, be to spintos aprašymas, užfiksuotas konsultaciniame turto vertinimo akte, neatitinka pateiktos nuotraukos. Be to, pateiktos nuotraukos neįrodo, kad juose esantys daiktai gaisro metu buvo poilsio name ir sudegė. Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriuo privalu vadovautis, nenurodyta, kad rasti sudegę namų apyvokos daiktai, baldai ar jų liekanos, tai įrodo, kad jų nebuvo.

2. Teismas, priteisdamas žalos už kilnojamojo turto sunaikinimą, atlyginimą, neteisingai taikė įstatymą. CK 6.249 str. 1 d. numato, kad teismui suteikiama teisė nustatyti nuostolių - piniginės žalos išraiškos - dydį, jei jį sunku nustatyti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau ši teisės norma nesuteikia teismui teisės savo nuožiūra nustatyti žalos padarymo fakto, jei to leistinomis priemonėmis neįrodo ieškovas. Kitaip tariant, tik nustačius, kad žala buvo padaryta, ir nesant galimybės nustatyti žalos padarymo pasėkoje kilusių nuostolių dydžio, teismas gali nuostolių dydį nustatyti pats. Byloje neįrodytas pats kilnojamojo turto žuvimo faktas, todėl teismas negali nustatyti nuostolių dydžio. Be to, teismas nustatė per didelį žalos dydį, nes poilsio namo rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ pažymą yra žymiai mažesnė nei priteisė teismas.

3. Atsakovė nesutinka ir su priteistomis aplinkos sutvarkymo išlaidomis – 9 954 Lt. Ieškovas nepateikė teismui dokumentų - mokėjimo pavedimo ar kasos pajamų orderio, kurie įrodytų, kad jis sumokėjo UAB „Ignalinos statyba“ minėtą sumą už aplinkos sutvarkymą. Ši įmonė savo rašte nurodė, kad jokių pajamų iš V. B. už darbus nėra gavusi, sąskaitos nėra išrašiusi. Tik mokėjimo pavedimas arba kasos pajamų orderis yra įstatymo numatyti įrodymai apie atsiskaitymą su įmone, taigi, jokiais kitais įrodymais apmokėjimo už darbus faktas negali būti patvirtintas. Iš ieškovo pateiktų aplinkos nuotraukų negalima spręsti nei apie nuotraukų padarymo vietą, nei laiką, nei, tuo labiau, apie darbų atlikimo faktą, kainą, juos atlikusią įmonę. Liudytojo V. Č. parodymais, nors jie nėra leistini įrodymai, kuriais galėtų būti patvirtintas žalos padarymo ir nuostolių dydžio faktas, nėra įrodytas nei darbų atlikimo faktas, nei darbų kaina, nei patirtų nuostolių dydis.

4. Apeliantė nesutinka ir su sprendimu priteisti 94,12 Lt ieškovo patirtų išlaidų už VĮ „Registrų centras“ išrašą iš nekilnojamojo turto registro bei 566,40 Lt išlaidų už konsultacinio turto vertinimo akto surašymą. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl žalos už nekilnojamojo turto žuvimą atlyginimo, o VĮ „Registrų centras“ išrašas būtent patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieškovo nekilnojamojo turto vertę. Taigi, šios išlaidos negali būti priteistos iš atsakovės. Teismas konsultacinį aktą vertino kritiškai, todėl šio įrodymo rengimo išlaidos taip pat negali būti priteistos.

5. Apeliantė nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria jos  priteista 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas privalėjo pateikti teismui objektyvius duomenis, įrodymus, kad patyrė stresą, išgyvenimus, pablogėjo jo reputaciją, galimybės bendrauti ir pan. Tokių įrodymo nepateikta, taigi, neturtinės žalos padarymo faktas neįrodytas. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas gyvena užsienyje, sudegusiame poilsio name nesilanko jau daug metų, šis poilsio namas nėra  ta vieta, kur jis butų praleidęs vaikystę ir pan. Ieškovas nesidomėjo sudegusiu namu, jo neprižiūrėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, veikė per atstovą, nepasirašė nė vieno procesinio dokumento. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad jei ieškovas ir patyrė neturtinę žalą, tai ji buvo nežymi. Teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į atsakovės kaltę (atsakovė žalą padarė būdama riboto pakaltinamumo būklėje, jos veiksmai buvo sąlygoti psichikos sutrikimo), todėl neturtinė žala turi būti mažinama. Be to, būtina atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį. Ieškovo nekilnojamajam turtui padaryta žala atlyginta visiškai, išmokant 16 680 Lt draudimo išmoką. Be to, atsakovė nėra turtinga, žala padaryta ne asmeniui, o turtui, taigi, ji yra ženkliai mažiau pavojinga. Atsakovės nuomone, ieškovui neturtinės žalos atlyginimas negali viršyti 500 Lt, tačiau ši suma apskritai negali būti priteista, nes nėra pateikti įrodymai apie neturtinės žalos padarymą.

Atsakovė V. R. N. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog būtų patyręs žalą dėl nekilnojamojo turto sunaikinimo, žalą jam atlygino draudimo bendrovė. Taip pat ieškovas neįrodė, kad jam turi būti priteista neturtinė žala. Todėl teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Prašo ieškovo apeliacinį skundą atmeti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2008 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą pakeitė: padidino ieškovui V. B. iš atsakovės V. R. N. priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 68 704,52 Lt, padidino iš atsakovės V. R. N. į valstybės biudžetą priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį iki 2 317 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės V. R. N. ieškovo V. B. naudai 600 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 600 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, priteisė iš atsakovės V. R. N. į valstybės biudžetą 10,05 Lt  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovui V. B. iš atsakovės V. R. N. priteista 41 420 Lt sunaikinto poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų, panaikinti ir bylą dėl šios dalies grąžino nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

 

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovui V. B. iš atsakovės V. R. N. priteista 41 420 Lt sunaikinto poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų, konstatavo, kad nustatydamas pastatų sunaikinimu padarytos žalos dydį, byloje esančius įrodymus teismas turėjo įvertinti jų tarpusavio kontekste bei visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais ir imtis priemonių pašalinti abejones dėl juose esančių duomenų tikrumo. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).

 Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė V. R. N. 2004 m. lapkričio 17 d., keršydama, visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikino ieškovui V. B. priklausantį namą ir pirtį, tokiu būdu padarydama V. B. turtinę žalą.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Žalos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam asmeniui. Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas patirtos žalos dydį įrodinėja atstatymo darbų sąmatomis, jose nurodytas statybos darbų ir medžiagų sumas mažindamas proporcingai pastatų nusidėvėjimui ir prašo priteisti 232 367 Lt poilsio namo atstatymo išlaidų bei 63 967 Lt pirties pastato atstatymo išlaidų. 2005 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastatų atkuriamoji vertė 50 642 Lt – poilsio namo ir 7 458 Lt – pirties. Taigi, sąmatose pateikta turto atstatymo išlaidų vertė žymiai skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastatų atkuriamąja verte. Atsakovė pateikė UAB ,,Statybos ekspertų biuras“ atliktą atkuriamosios vertės nustatymo 2009 m. birželio 22 d. ekspertizės aktą, kuriame nustatyta, kad poilsio namo atkuriamoji vertė 2004 m. lapkričio 17 d., įvertinus nusidėvėjimą, yra 40 514 Lt, o pirties – 6 563 Lt.

Siekiant pašalinti esminius turto vertės skirtumus byloje pateiktuose įrodymuose, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ekspertizė atkuriamajai turto vertei nustatyti, kurios metu ekspertizę atlikusi UAB ,,Liturta“ nustatė, kad ieškovui priklausiusio sunaikinto turto – poilsio namo ir pirties atkuriamoji vertė – 134 437 litų. Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad turto atkuriamoji vertė paskaičiuota remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 90/17890, nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla registracijos Nr. 25/8510169, Ignalinos priešgaistrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos fotolentelėmis Nr. 1-10, savininko pateiktomis pastatų nuotraukomis, 2009 m. vasario 1 d. UAB ,,Sistela“ Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu, 2008 m. sausio 3 d. UAB ,,Sistela“ Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais. Minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad paskaičiuoti kaštai, reikalingi pastatyti naują poilsio namą (vieno aukšto, kurio sienos – medis su karkasu, perdangos – medinės, tūris 515 kub. m., paskirtis – poilsio) ir pirtį (sienos – rąstų, perdangos – medinės, tūris – 65 kub. m., paskirtis – pagalbinio ūkio). Nesant galimybių nustatyti vertinamų objektų faktinį nusidėvėjimą (turtas sunaikintas), turto vertintojai statinių nusidėvėjimą apskaičiavo, remiantis kasmetiniu vertės mažinimo procentu. Atliktos turto vertės nustatymo ataskaitoje išsamiai ir aiškiai išdėstyta pastatų atkuriamosios vertės skaičiavimo metodika, pateikti paskaičiavimai, sudedamosios jų dalys, todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su joje padarytomis išvadomis.

Atmestinas atsakovės argumentas, kad ekspertai vertinimą atliko masinio vertinimo būtu – remdamiesi vidutinėmis esamomis statybos kainomis, t. y. tokiu pačiu būdu, kaip ir VĮ Registrų centras, tačiau ekspertų nustatyta atkuriamoji pastatų vertė yra žymiai didesnė. Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes. Kaip minėta, ekspertizę atlikusi UAB ,,Liturta“ vertino byloje pateiktus įrodymus, atspindinčius konkretaus turto individualias savybes.

Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad Turto vertės nustatymo ataskaita prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes VĮ Registrų centro duomenimis name bei pirtyje nėra jokio šildymo, tačiau ekspertai skaičiuodami ginčo turto atkuriamąją vertę nurodė, kad pastatai yra šildomi krosnimis. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad šildymo nėra, tačiau iš Turto vertės nustatymo ataskaitoje esančios Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos fotolentelės Nr. 5 bei kitų fotonuotraukų matyti, kad krosnis poilsio name bei pirtyje buvo.  

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų  turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Dėl nurodyto atmestinas atsakovės argumentas, kad atkuriamųjų kaštų skaičiavimas turėjo būti atliktas turto vertės sunaikinimo datai.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti apeliacinės instancijos teisme paskirtos ekspertizės išvadomis, todėl laiko, jog sudegusio poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų atlyginimas ieškovui sudaro 134 437 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo išmokėta 16 680 Lt draudimo išmoka (t. 1, b. l. 95), ieškovui priteistina 117 757 Lt pastatų atstatymo išlaidų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo išsamiau analizuoti ieškovo V. B. pateiktų kitų įrodymų dėl poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų. Kaip minėta, šias išlaidas objektyviai patvirtina teismo paskirtos ekspertizės aktas, be to, ieškovas 2010 m. balandžio 12 d. pareiškime nurodė, kad sutinka su ekspertizės išvadomis ir prašė vadovautis ekspertų nustatyta pastatų atkuriamąja verte.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovo apeliacinį skundą, pakeičia pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir atsižvelgdama į tai, kad ieškovui buvo išmokėta 16 680 Lt draudimo išmoka (t. 1, b. l. 95), ieškovui iš atsakovės priteisia              117 757 Lt sunaikinto poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų.

Iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė kvitus, iš kurių matyti, kad advokatui už paslaugas sumokėjo 5519 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos apimtį, sudėtingumą, laiko ir darbo sąnaudas, patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, laiko šią sumą pernelyg didele, todėl advokato išlaidų atlyginimą ieškovui mažina iki 1 500 litų.

Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovui priteistina 750 Lt ekspertizės išlaidų. Iš atsakovės priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus  apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir šią ieškinio dalį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 117 757 Lt (šimtą septyniolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt septynis litus) poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. R. N. ieškovui V. B. 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų ir 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) ekspertizės išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. R. N. 4 Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Alė Bukavinienė

 

                                                                                                                        Kazys Kailiūnas

 

                                                                                                                        Vigintas Višinskis