Civilinė byla Nr. 2A-94/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1, 114.9.6.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio
Kailiūno ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant Vaidai
Stepanavičiūtei ir Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant
atsakovei V. R. N.,
atsakovės atstovui advokatui Simui Bendoriui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ir atsakovės V. R. N. apeliacinius skundus
dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys
patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-866-41/08 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. R. N. dėl žalos
atlyginimo.
Teisėjų kolegija,
n
u s t a t ė :
Ieškovas V.
B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš
atsakovės 322 927 Lt turtinės ir 170 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip
pat 660,52 Lt dokumentų, pateiktų byloje, rengimo išlaidų bei bylinėjimosi
išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m.
spalio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-665/2006 atsakovė V. R. N. buvo pripažinta kalta
pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, taip pat pripažinta ribotai pakaltinama ir nuo
baudžiamosios atsakomybės atleista, šiuo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas
nukentėjusiuoju, jam pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o
klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartimi ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi V. R. N. skundai buvo atmesti. Atsakovė 2004 m.
lapkričio 17 d. keršydama, visuotinai pavojingu būdu padegė ir sunaikino
ieškovui priklausantį turtą – 148,59 kv. m. namą, 29 kv. m. pirtį, namo viduje
buvusį turtą (baldus, buitinę techniką, rūbus, patalynę, gumines valtis,
įrankius ir kitus daiktus) ir tokiu būdu padarė žalą ieškovui. VĮ Registrų
centro Nekilnojamojo turto duomenų banko 2007 m. rugpjūčio 13 d. išrašu, namo
statybos vertė yra 170 000 Lt, o atkuriamoji vertė – 57 800 Lt, pirties pastato
statybos vertė – 18 300 Lt, o atkuriamoji vertė – 5 480 Lt. Pažymėjo, kad
ieškovui padarytos turtinės žalos dydis dėl namo ir pirties pastatų sunaikinimo
įrodytas sąmatomis, sudarytomis UAB „Ignalinos statyba“; sunaikintų pastatų
atstatymo išlaidas, numatytas sąmatose, ieškovas mažino, taikydamas pastatų
nusidėvėjimą – namo pastato ir jo dalių išlaidas mažina 66 procentais, o
pirties pastato išlaidas mažino 70 procentų ir bendrai prašė priteisti iš
atsakovės 322927 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro: 1) poilsio namo
atstatymo išlaidos – 232 367 Lt; 2) pirties pastato atstatymo išlaidos – 63 967
Lt; 3) gaisro sunaikintų pastatų degėsių ardymo išvežimo ir naikinimo išlaidos
– 9 954 Lt; 4) namų turto atstatymo išlaidos – 33 319 Lt. Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovės ir 660,52 Lt dokumentų, pateiktų byloje, rengimo
išlaidas: 566,40 Lt išlaidas už kilnojamojo namų ūkio turto įvertinimą,
likutinės vertės nustatymą ir dokumentų parengimą bei 94,12 Lt dokumentų gavimo
iš VĮ „Registrų centras“ išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu
ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės V. R. N. ieškovo naudai 27 284,52 Lt turtinės žalos
ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad atsakovė 2004 m.
lapkričio 17 d., keršydama dėl jai nepalankaus Ignalinos rajono apylinkės
teismo sprendimo, (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu –
padegant sunaikino ieškovui priklausantį namą ir pirtį, tokiu būdu padarydama
ieškovui turtinės žalos. Įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006
m. spalio 23 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio
2 dalį, vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, pripažinta ribotai pakaltinama
ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai paskiriant baudžiamojo poveikio
priemonę – 27 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67
straipsnis). Nuspręsta, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo pripažinti,
kad atsakovė už padarytą žalą neatsako (CK 6.268 straipsnio 1 dalis), nes
nusikalstamą veiką padarė riboto pakaltinamumo būsenos (BK 18 straipsnis). Tuo
tarpu CK 6.268 straipsnio 1 dalis taikoma tais atvejais, kai asmuo yra
pripažintas nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Analogiškos išvados
yra padarytos baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje jos turi
prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prejudiciniais
faktais teismas laikė ir įsiteisėjusiame Švenčionių rajono apylinkės teismo
2006 m. spalio 23 d. nuosprendyje konstatuotus neteisėtus atsakovės veiksmus –
ieškovui priklausančio turto padegimą, šiais veiksmais ieškovui padarytą žalą
ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Reikalavimus
priteisti 232 367 Lt sudeginto poilsio namo ir 63 967 Lt pirties atstatymo
išlaidų teismas atmetė kaip neįrodytus, kartu pažymėdamas, kad negali būti
atlyginamos būsimosios, ateityje galimos patirti turtinės išlaidos, išskyrus CK
6.249 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, nes atlyginama gali būti tik
realiai patirta žala, t. y. faktiškai patirti turtiniai ar kitokie praradimai,
dėl kurių nukentėjo asmens turtinė padėtis. Reikalavimą atlyginti 9954 Lt
gaisro sunaikintų pastatų degėsių ardymo išvežimo ir naikinimo išlaidas teismas
patenkino nurodęs, kad darbų atlikimą patvirtina UAB „Ignalinos statyba“ 2005
m. spalio mėn. darbų atlikimo aktas ir lokalinė sąmata. Šie dokumentai yra
pasirašyti užsakovo V. B. ir
UAB „Ignalinos statyba“ atstovo, o tai, kad byloje nėra apmokėjimą už darbus
patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo šio klausimo spręsti kitaip, nes
realų šių darbų atlikimą patvirtina byloje esančios nuotraukos, iš kurių
matyti, kad žemės sklype nebėra nuodėgulių. Reikalavimas priteisti 566,40 Lt
išlaidas už kilnojamojo namų ūkio turto įvertinimą, likutinės vertės nustatymą
ir dokumentų parengimą bei 94,12 Lt dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centras
išlaidas buvo patenkintas, remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto
nuostata, kurioje įtvirtinta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų,
į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės
atsakomybės ir žalos įvertinimu. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo atlyginti
33 319 Lt namų turto atstatymo išlaidų, teismas pažymėjo, kad UAB „Impeksservis“
sudarytas Turto įvertinimo konsultacinis aktas, kuriuo buvo grindžiamas minėtų
išlaidų dydis, yra konsultacinis, jame išreikšta nuomonė ir, remdamasis
liudytojų parodymais, pateiktomis nuotraukomis bei protingumo kriterijumi,
padarė išvadą, jog name buvo baldų, buitinės technikos, židinys, bei priteisė
pusę rekomendaciniame akte nurodytos prarastų daiktų vertės – 16 670 Lt, kartu
pabrėžęs, kad nėra realios ir objektyvios galimybės nustatyti tikslų patirtos
turtinės žalos dydį. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo,
teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį – atsakovė padarė pakankamai
pavojingą nusikalstamą veiką, visuomenei pavojingu būdu (padegant), nukreiptą į
turtinius ieškovo interesus; taip pat į tai, kad, kaip konstatuota
baudžiamojoje byloje priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, veika buvo
padaryta keršijant ieškovui, į skaudžias bei sunkias pasekmes, t. y. pakankamai
didelės vertės nekilnojamojo turto, didelius organizacinius nepatogumus ir
papildomus rūpesčius tiek šalinant nusikaltimo pasekmes, tiek siekiant
padarytos žalos atlyginimo, kuriuos patyrė ieškovas ir jo atstovas (tėvas),
taip pat, atsižvelgdamas į pažeistos vertybės pobūdį ir vietą teisės saugomų
vertybių sistemoje (žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, kaip
fundamentalioms asmeninėms neturtinėms vertybėms, bet turtui), taip pat į tai,
jog atsakovės gebėjimas valdyti ir suvokti savo veiksmus buvo apsunkintas
psichikos sutrikimo, į atsakovės asmenybės charakteristikas (senyvą amžių, invalidumą
ir pan.), į tai, kad dalis ieškovo patirtos turtinės žalos buvo kompensuota jam
gavus 16 680 Lt draudimo išmoką, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
kriterijus bei teismų praktikos tendencijas kompensuojant neturtinę žalą,
padarytą esant turtinių interesų pažeidimui, nusprendė, kad 7000 Lt yra
tinkamas ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimas.
Ieškovas V.
B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2008 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 322 927 Lt
žalos atlyginimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti
iš atsakovės žalos atlyginimą 232 367 Lt už poilsio namą ir 63 967 Lt už
pirties pastatą; sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir
papildomai priteisti iš atsakovės 163 000 Lt neturtinės žalos; taip pat
priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais
argumentais:
1. Teismo sprendimas atmesto ieškinio dalyje dėl žalos
atlyginimo priteisimo už sunaikintą nekilnojamąjį turtą (namą ir pirtį) yra nepagrįstas. Teismas
nepagrįstai atmetė rašytinius įrodymus – sąmatas, kuriose apskaičiuotos
sunaikinto turto atstatymo išlaidos. Sąmatos nenuginčytos konkrečiais
leistinais įrodymais, kurie galėtų paneigti sąmatose nurodytų reikalingų
pastatų atstatymo išlaidų būtinumą ar sąmatų neobjektyvumą. Sąmatos parengtos
kvalifikuoto specialisto, todėl tikėtina, kad jos yra objektyvios. Ieškovas
neturi pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų
įsigijimą, apmokėjimą už atliktus darbus. Žalos padarymo faktą įrodo pastatų
fizinis sunaikinimas, o ne statybinių medžiagų įsigijimas. Taip pat nepagrįstas
vertinimas, kad 2005 m. galiojusiomis kainomis parengtomis sąmatomis negalima
vadovautis. Dėl išaugusio nekilnojamojo turto kainų lygio, sąmatos, sudarytos
2005 m. kainomis, realiau atitinka ieškovui padarytus nuostolius. CK 6.249 str.
5 d. nustato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas teismo sprendimo priėmimo
dieną. Be to, teismas pažeidė CK 6.251 str. 1 d., nustatančią, kad padaryti
nuostoliai turi būti visiškai atlyginti. Taip pat teismas objektyviai
neįvertino Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko
išrašo. Tai oficialus dokumentas, visi registro duomenys apie įregistruotą
nekilnojamąjį turtą ir daiktines teises į jį pripažįstami teisingais, kol jie
nėra nuginčyti į statymų nustatyta tvarka. Inventorizacinės bylos dokumentai
suteikia papildomos informacijos, reikalingos pastatų įvertinimui. Taip pat
pateiktos pastatų nuotraukos yra įrodymai, turintys reikšmės sprendžiant dėl
žalos atlyginimo priteisimo.
2. Teismas
nepagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimą, neteisingai aiškino ir taikė
CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 2 d. Teismas neatsižvelgė į tai,
kad sunaikintas didelės vertės nekilnojamasis turtas, į atsakovės kaltus
veiksmus, pasireiškusius turto sunaikinimu iš keršto, visuotinai pavojingu būdu
– padegant. Priteista neturtinė žala yra neadekvati ieškovui padarytai turtinei
žalai ir tuo pagrindu sukeltiems dvasiniams išgyvenimams. Be to, nebuvo
pagrindo mažinti neturtinę žalą, nes atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių
jos blogą materialinę padėtį.
3. Teismas
nepagrįstai atmetė prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, tuo pažeisdamas CPK
98 str. 1 d., 2 d. Sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas ir priimtas
sprendimas dėl 1 000 Lt priteisimo už advokato pagalbą. Be to, patenkinus
apeliacinį skundą, priteistinos ir 1 000 Lt dydžio išlaidos už apeliacinio
skundo parengimą.
Atsakovė V.
R. N. apeliaciniu skundu
prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti,
panaikinti sprendimo dalį dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat prašo
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1.
Ieškovas nepateikė teismui kilnojamojo turto įsigijimo dokumentų, kitų
rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti koks turtas buvo jo poilsio name ir
pirtyje bei kokia šio turto vertė. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad
ieškinyje nurodytas turtas priklausė ieškovui nuosavybės teise. Ieškovas savo
teiginius grindė tik liudytojų parodymais ir konsultaciniu aktu. Šie įrodymai
nėra pagrindas patirtiems nuostoliams priteisti. Liudytojų parodymais nebuvo įrodytas daiktų
įsigijimo, jų vertės, jų buvimo gaisro metu name bei žuvimo, jų priklausymo
ieškovui nuosavybės teise faktas, be to, liudytojų parodymais negali būti
nustatyta nuosavybės teisių apimtis ir faktas. Kita bylos medžiaga - įvykio
vietos apžiūros protokolas, įvykio vietos nuotraukos, ieškovo pateiktos
nuotraukos ir kiti rašytiniai dokumentai taip pat neįrodo ieškovo reikalavimų
pagrįstumo. Ieškovas nurodė, kad gaisro metu
buvo sunaikinti metaliniai daiktai - elektrinė viryklė, židinys, dviratis ir
kt., tačiau šių daiktų nedegių liekanų nematyti įvykio vietos nuotraukose, jos
neužfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole. Tai rodo, kad ieškovas teismui
pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be
to, konsultaciniame akte nurodytas tam tikras kilnojamasis turtas - židinys,
kriauklės ir kt., kuris nurodytas ir gyvenamojo namo sąmatose, kaip
nekilnojamasis turtas. Taigi, ieškovas reikalauja du kartus atlyginti už tą
pati turtą. Ieškovas nepateikė dokumentų,
įrodančių antikvarinės spintos įsigijimą, be to spintos aprašymas, užfiksuotas
konsultaciniame turto vertinimo akte, neatitinka pateiktos nuotraukos. Be to,
pateiktos nuotraukos neįrodo, kad juose esantys daiktai gaisro metu buvo
poilsio name ir sudegė. Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriuo privalu vadovautis,
nenurodyta, kad rasti sudegę namų apyvokos daiktai, baldai ar jų liekanos, tai
įrodo, kad jų nebuvo.
2.
Teismas, priteisdamas žalos už kilnojamojo turto sunaikinimą, atlyginimą,
neteisingai taikė įstatymą. CK 6.249 str. 1 d. numato, kad teismui suteikiama
teisė nustatyti nuostolių - piniginės žalos išraiškos - dydį, jei jį sunku
nustatyti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau ši teisės norma nesuteikia teismui
teisės savo nuožiūra nustatyti žalos padarymo fakto, jei to leistinomis
priemonėmis neįrodo ieškovas. Kitaip tariant, tik nustačius, kad žala buvo
padaryta, ir nesant galimybės nustatyti žalos padarymo pasėkoje kilusių
nuostolių dydžio, teismas gali nuostolių dydį nustatyti pats. Byloje neįrodytas
pats kilnojamojo turto žuvimo faktas, todėl teismas negali nustatyti nuostolių
dydžio. Be to,
teismas nustatė per didelį žalos dydį, nes poilsio namo rinkos vertė pagal VĮ
„Registrų centras“ pažymą yra žymiai mažesnė nei priteisė teismas.
3.
Atsakovė nesutinka ir su priteistomis aplinkos sutvarkymo išlaidomis – 9 954
Lt. Ieškovas nepateikė teismui dokumentų - mokėjimo pavedimo ar kasos pajamų
orderio, kurie įrodytų, kad jis sumokėjo UAB „Ignalinos statyba“ minėtą sumą už
aplinkos sutvarkymą. Ši įmonė savo rašte nurodė, kad jokių pajamų iš V. B. už darbus nėra gavusi, sąskaitos nėra
išrašiusi. Tik mokėjimo pavedimas arba kasos pajamų orderis yra įstatymo
numatyti įrodymai apie atsiskaitymą su įmone, taigi, jokiais kitais įrodymais
apmokėjimo už darbus faktas negali būti patvirtintas. Iš ieškovo pateiktų aplinkos
nuotraukų negalima spręsti nei apie nuotraukų padarymo vietą, nei laiką, nei,
tuo labiau, apie darbų atlikimo faktą, kainą, juos atlikusią įmonę. Liudytojo V. Č. parodymais, nors jie nėra leistini įrodymai, kuriais galėtų būti
patvirtintas žalos padarymo ir nuostolių dydžio faktas, nėra įrodytas nei darbų
atlikimo faktas, nei darbų kaina, nei patirtų nuostolių dydis.
4.
Apeliantė nesutinka ir su sprendimu
priteisti 94,12 Lt ieškovo patirtų išlaidų už VĮ „Registrų
centras“ išrašą iš nekilnojamojo turto registro bei 566,40 Lt išlaidų už
konsultacinio turto vertinimo akto surašymą. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl
žalos už nekilnojamojo turto žuvimą atlyginimo, o VĮ „Registrų centras“ išrašas
būtent patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieškovo nekilnojamojo
turto vertę. Taigi, šios išlaidos negali būti priteistos iš atsakovės. Teismas konsultacinį aktą vertino kritiškai, todėl šio
įrodymo rengimo išlaidos taip pat negali būti priteistos.
5.
Apeliantė nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria jos priteista 7000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas privalėjo pateikti teismui objektyvius
duomenis, įrodymus, kad patyrė stresą, išgyvenimus, pablogėjo jo reputaciją,
galimybės bendrauti ir pan. Tokių įrodymo nepateikta, taigi, neturtinės žalos
padarymo faktas neįrodytas. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas gyvena
užsienyje, sudegusiame poilsio name nesilanko jau daug metų, šis poilsio namas
nėra ta vieta, kur jis butų praleidęs vaikystę ir pan. Ieškovas nesidomėjo
sudegusiu namu, jo neprižiūrėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, veikė per
atstovą, nepasirašė nė vieno procesinio dokumento. Iš šių aplinkybių akivaizdu,
kad jei ieškovas ir patyrė neturtinę žalą, tai ji buvo nežymi. Teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į atsakovės kaltę
(atsakovė žalą padarė būdama riboto pakaltinamumo būklėje, jos veiksmai buvo
sąlygoti psichikos sutrikimo), todėl neturtinė žala turi būti mažinama. Be to, būtina atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos
dydį. Ieškovo nekilnojamajam turtui padaryta žala atlyginta visiškai, išmokant
16 680 Lt draudimo išmoką. Be to, atsakovė nėra turtinga, žala padaryta ne
asmeniui, o turtui, taigi, ji yra ženkliai mažiau pavojinga. Atsakovės nuomone,
ieškovui neturtinės žalos atlyginimas negali viršyti 500 Lt, tačiau ši suma
apskritai negali būti priteista, nes nėra pateikti įrodymai apie neturtinės
žalos padarymą.
Atsakovė V.
R. N. atsiliepime į ieškovo
apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog būtų patyręs žalą dėl
nekilnojamojo turto sunaikinimo, žalą jam atlygino draudimo bendrovė. Taip pat
ieškovas neįrodė, kad jam turi būti priteista neturtinė žala. Todėl teismas,
atmesdamas ieškovo reikalavimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Prašo
ieškovo apeliacinį skundą atmeti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2008 m. lapkričio
14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą
pakeitė: padidino ieškovui V. B. iš
atsakovės V. R. N. priteistą
turtinės žalos atlyginimą iki 68 704,52 Lt, padidino iš atsakovės V. R. N. į valstybės biudžetą
priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį iki 2 317 Lt, kitą sprendimo dalį paliko
nepakeistą, priteisė iš atsakovės V. R.
N. ieškovo V. B. naudai
600 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 600 Lt už advokato
pagalbą apeliacinės instancijos teisme, priteisė iš atsakovės V. R. N. į valstybės biudžetą
10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės
instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2009 m. balandžio 14 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio
14 d. nutarties dalį, kuria ieškovui V. B. iš atsakovės V. R. N. priteista 41 420 Lt sunaikinto poilsio namo
ir pirties atstatymo išlaidų, panaikinti ir bylą dėl šios dalies grąžino
nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies,
atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14
d. nutartimi, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 14 d.
nutarties dalį, kuria ieškovui V. B. iš
atsakovės V. R. N. priteista
41 420 Lt sunaikinto poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų, konstatavo, kad
nustatydamas pastatų sunaikinimu padarytos žalos dydį, byloje esančius įrodymus
teismas turėjo įvertinti jų tarpusavio kontekste bei visumoje su kitais byloje
esančiais įrodymais ir imtis priemonių pašalinti abejones dėl juose esančių
duomenų tikrumo. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra
privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė V. R. N. 2004 m. lapkričio 17
d., keršydama, visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikino ieškovui V. B. priklausantį namą ir
pirtį, tokiu būdu padarydama V. B. turtinę
žalą.
Pagal CK 6.249
straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai
nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais,
laikoma nuostoliais. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra
visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai
nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek
jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti
nuostoliai. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų
buvusi, nepadarius jam žalos. Žalos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka
nukentėjusiajam asmeniui. Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti
nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus
įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249
str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas patirtos žalos dydį
įrodinėja atstatymo darbų sąmatomis, jose nurodytas statybos darbų ir medžiagų
sumas mažindamas proporcingai pastatų nusidėvėjimui ir prašo priteisti 232 367
Lt poilsio namo atstatymo išlaidų bei 63 967 Lt pirties pastato atstatymo
išlaidų. 2005 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastatų
atkuriamoji vertė 50 642 Lt – poilsio namo ir 7 458 Lt – pirties. Taigi,
sąmatose pateikta turto atstatymo išlaidų vertė žymiai skiriasi nuo
Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastatų atkuriamąja verte. Atsakovė
pateikė UAB ,,Statybos ekspertų biuras“ atliktą atkuriamosios vertės nustatymo
2009 m. birželio 22 d. ekspertizės aktą, kuriame nustatyta, kad poilsio namo
atkuriamoji vertė 2004 m. lapkričio 17 d., įvertinus nusidėvėjimą, yra 40 514 Lt,
o pirties – 6 563 Lt.
Siekiant
pašalinti esminius turto vertės skirtumus byloje pateiktuose įrodymuose,
apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ekspertizė atkuriamajai turto
vertei nustatyti, kurios metu ekspertizę atlikusi UAB ,,Liturta“ nustatė, kad
ieškovui priklausiusio sunaikinto turto – poilsio namo ir pirties atkuriamoji
vertė – 134 437 litų. Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad turto
atkuriamoji vertė paskaičiuota remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio
duomenų banko išrašu Nr. 90/17890, nekilnojamojo turto objekto kadastrinių
matavimų byla registracijos Nr. 25/8510169, Ignalinos priešgaistrinės gelbėjimo
tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos fotolentelėmis Nr.
1-10, savininko pateiktomis pastatų nuotraukomis, 2009 m. vasario 1 d. UAB
,,Sistela“ Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu, 2008
m. sausio 3 d. UAB ,,Sistela“ Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais.
Minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad paskaičiuoti kaštai, reikalingi pastatyti
naują poilsio namą (vieno aukšto, kurio sienos – medis su karkasu, perdangos –
medinės, tūris 515 kub. m., paskirtis – poilsio) ir pirtį (sienos – rąstų,
perdangos – medinės, tūris – 65 kub. m., paskirtis – pagalbinio ūkio). Nesant
galimybių nustatyti vertinamų objektų faktinį nusidėvėjimą (turtas
sunaikintas), turto vertintojai statinių nusidėvėjimą apskaičiavo, remiantis
kasmetiniu vertės mažinimo procentu. Atliktos turto vertės nustatymo
ataskaitoje išsamiai ir aiškiai išdėstyta pastatų atkuriamosios vertės
skaičiavimo metodika, pateikti paskaičiavimai, sudedamosios jų dalys, todėl
kolegija neturi pagrindo nesutikti su joje padarytomis išvadomis.
Atmestinas
atsakovės argumentas, kad ekspertai vertinimą atliko masinio vertinimo būtu –
remdamiesi vidutinėmis esamomis statybos kainomis, t. y. tokiu pačiu būdu, kaip
ir VĮ Registrų centras, tačiau ekspertų nustatyta atkuriamoji pastatų vertė yra
žymiai didesnė. Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma
masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę
panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes.
Kaip minėta, ekspertizę atlikusi UAB ,,Liturta“ vertino byloje pateiktus
įrodymus, atspindinčius konkretaus turto individualias savybes.
Nepagrįstas
ir atsakovės argumentas, kad Turto vertės nustatymo ataskaita prieštarauja
byloje esantiems įrodymams, nes VĮ Registrų centro duomenimis name bei pirtyje
nėra jokio šildymo, tačiau ekspertai skaičiuodami ginčo turto atkuriamąją vertę
nurodė, kad pastatai yra šildomi krosnimis. Teisėjų kolegija sutinka su
argumentu, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše
nurodyta, kad šildymo nėra, tačiau iš Turto vertės nustatymo ataskaitoje
esančios Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės
priežiūros inspekcijos fotolentelės Nr. 5 bei kitų fotonuotraukų matyti, kad
krosnis poilsio name bei pirtyje buvo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14
d. nutartyje pažymėjo, kad nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų
dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto
atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro
skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir
esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal
vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Dėl nurodyto atmestinas
atsakovės argumentas, kad atkuriamųjų kaštų skaičiavimas turėjo būti atliktas
turto vertės sunaikinimo datai.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi
pagrindo nesivadovauti apeliacinės instancijos teisme paskirtos ekspertizės
išvadomis, todėl laiko, jog sudegusio poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų
atlyginimas ieškovui sudaro 134 437 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo
išmokėta 16 680 Lt draudimo išmoka (t. 1, b. l. 95), ieškovui priteistina 117
757 Lt pastatų atstatymo išlaidų.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo išsamiau analizuoti
ieškovo V. B. pateiktų
kitų įrodymų dėl poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų. Kaip minėta, šias
išlaidas objektyviai patvirtina teismo paskirtos ekspertizės aktas, be to,
ieškovas 2010 m. balandžio 12 d. pareiškime nurodė, kad sutinka su ekspertizės
išvadomis ir prašė vadovautis ekspertų nustatyta pastatų atkuriamąja verte.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija
iš dalies tenkina ieškovo apeliacinį skundą, pakeičia pirmosios instancijos
teismo skundžiamą sprendimą ir atsižvelgdama į tai, kad ieškovui buvo išmokėta 16
680 Lt draudimo išmoka (t. 1, b. l. 95), ieškovui iš atsakovės
priteisia 117 757 Lt sunaikinto poilsio namo ir pirties atstatymo
išlaidų.
Iš
dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos
teismo sprendimą, atitinkamai
pakeičiamas šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93
str.). Ieškovas pateikė kvitus, iš kurių matyti, kad advokatui už paslaugas
sumokėjo 5519 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių
sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis.
Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas
nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas
dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir
atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą,
advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio
2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos apimtį, sudėtingumą,
laiko ir darbo sąnaudas, patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, laiko šią sumą
pernelyg didele, todėl advokato išlaidų atlyginimą ieškovui mažina iki 1 500
litų.
Atsižvelgiant
į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovui priteistina 750
Lt ekspertizės išlaidų. Iš atsakovės priteistinos išlaidos valstybei,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK
88, 93, 98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą
pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir
šią ieškinio dalį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 117 757 Lt (šimtą septyniolika tūkstančių septynis
šimtus penkiasdešimt septynis litus) poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti
iš atsakovės V. R. N. ieškovui
V. B. 1 500 Lt (tūkstantį
penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų ir 750 Lt (septynis šimtus
penkiasdešimt litų) ekspertizės išlaidų.
Priteisti
iš atsakovės V. R. N. 4 Lt
(keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Kazys
Kailiūnas
Vigintas Višinskis