ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. N. po savo sutuoktinio A. N., mirusio 2014 m. sausio 11 d., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. mirė pareiškėjos motina A. N.. Po motinos mirties pareiškėja D. Š. per tris mėnesius kreipėsi į notarų biurą ir priėmė palikimą. Tačiau paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas į A. N. priklausiusį turtą (gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini)) negali būti išduotas visa apimtimi, nes šį turtą motina įgijo santuokoje su A. N. (mirusiu 2014 m. sausio 11 d.), todėl jis priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po A. N. mirties liko jam nuosavybės teise priklausiusi ½ dalis minėto nekilnojamojo turto. Nors per tris mėnesius po A. N. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, jo palikimą priėmė sutuoktinė A. N., faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškėjos tėvai gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinio mirties A. N. toliau liko gyventi minėtame name, mokėjo savo vardu visus komunalinius mokesčius, rūpinosi buitimi, prižiūrėjo turtą, elgėsi kaip savininkė. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Valstybės įmonė Turto bankas prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja yra mirusios A. N. dukra, o A. N. buvo mirusio A. N. sutuoktinė. Nustatyta, kad po A. N. mirties 2014 m. sausio 11 d. jo sutuoktinė A. N. toliau gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, rūpinosi buitimi bei pastatų priežiūra, taip aktyviais veiksmais išreikšdama savo valią priimti palikimą ir elgdamasi su turtu kaip su savo. Byloje pateikti įrodymai (pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, mokesčių mokėjimo dokumentai) patvirtina, kad A. N. po sutuoktinio mirties liko gyventi toje pačioje vietoje ir faktiškai valdė turtą. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo vardu testamentų nėra sudaryta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant turtą valdyti, reiškia, kad įpėdinis atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. N. po sutuoktinio A. N. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turto dalį negavo. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus, kadangi terminas kreiptis į notarą yra pasibaigęs, o palikėja A. N. yra mirusi. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog palikimas buvo priimtas per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradedant turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas. Šio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2025 m. rugsėjo 11 d., priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. sausio 11 d., mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas         Egidijus Selvenis