Civilinė byla Nr. e2A-715-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21720-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.4; 2.6.8.6; 2.6.26; 3.3.1.18.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovės atstovams V. K. ir advokatui Valentinui Račiui,

atsakovės atstovams D. P. ir advokatui Henrikui Celencevičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Asmara“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1659-752/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sedna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asmara“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Sedna“ teismui pateiktu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės UAB „Asmara“ 4 700 Eur skolą, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (984,52 Eur), 8,05 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys 2016 m. balandžio 1 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. 2016/04/01 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti transporto paslaugas ir organizuoti sutartyje numatyto krovinio pervežimą maršrutu Lietuva–Kazachstanas, o atsakovė įsipareigojo per 10 dienų po sąskaitos ir CMR važtaraščio pateikimo sumokėti sutartyje nustatytą sumą – 4 700 Eur. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir 2016 m. balandžio 22 d. el. laišku pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00369 bei CMR važtaraštį, tačiau atsakovė už krovinio pervežimą neatsiskaitė iki šiol. Kadangi atsakovė nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartyje susitartus terminus ir neapmokėjo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, atsakovė paskaičiavo 984,52 Eur palūkanas. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

4.       Atsakovė 2019 m. sausio 9 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose nurodė, kad atsakovė negavo iš ieškovės ieškinyje nurodytos sąskaitos faktūros ir CMR važtaraščio, su ieškiniu pateiktas el. laiškas siųstas ne ieškovės vardu ir iš šio laiško nematyti, kad ieškovė būtų pareikalavusi vykdyti prievolę ir sumokėti pagal CMR važtaraštį ir PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė prašė ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį šiuo savarankišku pagrindu, kadangi ji praleido CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei UAB „Sedna“ iš atsakovės UAB „Asmara“ 4 700 Eur skolą, 984,52 Eur palūkanas, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 684,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 644 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė pripažįsta, jog nesumokėjo ieškovei PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 4700 Eur sumos, tačiau teigia, kad šios sąskaitos negavo. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė naujas aplinkybes, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi krovinio pervežimo sutartis buvo sudaryta ne su ieškove UAB „Sedna“, o su UAB „Sedna Logistics“, kuri yra bankrutavusi ir likviduota. Taip pat teigė, kad ieškovė sutarties neįvykdė, nes vienašališkai pakeitė sutartyje nurodytą transporto priemonę, pati ieškovė krovinio nevežė, o perdavė krovinį vežti kitam vežėjui.

7.       Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 1 d. Krovinio pervežimo sutartį, kurioje vežėju nurodyta UAB „Sedna“, rengė atsakovės atstovė. Iš 2019 m. gruodžio 3 d. ieškovės pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė UAB „Asmara“ užpildytą ir pasirašytą sutartį pateikė ieškovei kaip užsakymą. UAB „Sedna“ užsakymą priėmė, jos direktorius V. K. sutartį pasirašė ir patvirtino įmonės UAB „Sedna“ antspaudu, nurodė rekvizitus. Pasirašytą sutartį ieškovės atstovas išsiuntė atsakovės atstovei. Todėl teismas konstatavo, kad abiejų šalių atstovams buvo visiškai aišku, jog būtent UAB „Sedna“, o ne UAB „Sedna Logistics“ yra 2016 m. balandžio 1 d. Krovinio pervežimo sutarties šalis.

8.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovų argumentus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes krovinį pagal ginčo sutartį pervežė ne ta transporto priemonė, kuri buvo nurodyta sutartyje. Teismas nustatė, kad pasikeitus transporto priemonei, kuri faktiškai vežė krovinį, ši informacija buvo perduota atsakovės atstovei D. P., o transporto priemonės numeriai CMR važtaraštyje buvo patikslinti. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei dėl to nekilo jokių problemų, nes sužinojusi informaciją apie transporto priemonės pasikeitimą atsakovė nestabdė krovinio pervežimo proceso ir jokių pretenzijų ieškovei dėl šios aplinkybės iki bylos nagrinėjimo teisme nereiškė. Teismo vertinimu, transporto priemonės pasikeitimas nebuvo esminis Krovinio pervežimo sutarties pažeidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui.

9.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė prašymą pripažinti ginčo sutartį niekiniu sandoriu, nes tai buvo apsimestinis sandoris. Teigė, kad ginčo sutartį atsakovė sudarė su UAB „Sedna Logistics“, o ne su ieškove. Su šiais argumentais teismas nesutiko ir pažymėjo, kad atsakovės prašymas dėl ginčo sutarties pripažinimo niekiniu sandoriu nebuvo reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti tokį prašymą.

10.       Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad tarptautinis krovinių gabenimo važtaraštis CMR Nr. 125546 ir 2016 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija SDN Nr. 00369 atsakovei buvo išsiųsta el. paštu. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog šie dokumentai buvo pateikti ne iš ieškovės el. pašto, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsiskaitymą sąlygojantys dokumentai atsakovei nebuvo pateikti. Atsakovei buvo žinoma, jog egzistuoja dvi pervežimo bendrovės, t. y. UAB „Sedna“ ir UAB „Sedna Logistics“, kurių vadovu (direktoriumi) bei akcininku buvo tas pats V. K.. Iš el. laiško, kuriuo atsakovei buvo pateikta CMR ir PVM sąskaita faktūra, matyti, kad jį siuntė V. K.. Atsakovei žinant, jog 2016 m. balandžio 1 d. krovinio pervežimo sutartį ji sudarė su UAB „Sedna“, neabejotina, kad atsakovės atstovei turėjo būti (buvo) aišku ir tai, kokia sutartis yra įvykdyta ir kokia sąskaita bei kokiam juridiniam asmeniui ji turi būti apmokėta. Nustatęs, kad CMR važtaraštis ir PVM sąskaita faktūra dėl apmokėjimo už suteiktas ginčo paslaugas atsakovei buvo įteikti tinkamai, teismas sprendė, jog ieškovė neprivalėjo teikti papildomų ikiteisminių reikalavimų atsakovei, juolab, kad tokios pareigos nenumato joks teisės aktas. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, būdamas sąžiningas ir rūpestingas, privalo žinoti, kad už jo naudai atliktus darbus ar jam suteiktas paslaugas reikia apmokėti darbus atlikusiam ar paslaugas suteikusiam asmeniui.

Dėl ieškinio senaties termino

11.       Teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams atveju, senaties terminas yra treji metai.

12.       Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai prilygsta tyčiniams veiksmams, kadangi atsakovė, gavusi visus dokumentus, žinojo, jog ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, t. y. laiku ir tinkamai pristatė atsakovės krovinį į sutartyje sulygtą vietą. Jokių pretenzijų dėl ieškovės suteiktų vežimo paslaugų atsakovė jai nepareiškė. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovė, būdama verslininke, suprato, kad privalo atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas krovinio pervežimo pagal ginčo sutartį paslaugas, tačiau laiku su ieškove neatsiskaitė.

13.       Teismas nurodė, kad šalys ginčo sutartį pasirašė 2016 m. balandžio 1 d. Ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl atsiskaitymo už krovinių vežimą prasidėjo praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, t. y. 2016 m. liepos 1 d., ieškovė kreipėsi į teismą 2018 m. gruodžio 11 d., t. y. nepraleidusi trijų metų ieškinio senaties termino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Asmara“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės ir pritaikius ieškinio senatį ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

14.1.                       Ginčo sutartyje šalys susitarė taikyti 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją. CMR konvencijos komentare, taip pat ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad taikant CMR konvenciją vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, taip pat ieškiniams, kylantiems iš delikto, kitiems ieškiniams. Apeliantė prašė taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte numatytą vienerių metų ieškinio senatį, nes šio termino praleidimas yra pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas nepagrįstai prailgino senaties terminą iki trijų metų, konstatuodamas apeliantės neva tyčinius veiksmus.

14.2.                       Anot apeliantės, aptartu atveju teismas šališkai ir nemotyvuotai vertino atsakovės neveikimą: ieškovę nemotyvuotai pateisindamas, o apeliantę – nemotyvuotai vertindamas jos veiksmus kaip tyčinį neveikimą CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto prasme.

14.3.                       Byloje nėra konstatuotos jokios aplinkybės, dėl kurių ieškinio senaties terminas būtų sustabdytas ar nutrauktas. Priešingai, ieškovės vadovas negalėjo paaiškinti svarbių termino praleidimą pateisinančių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėjo skirti bent minimalaus laiko pretenzijai dėl vengimo atsiskaityti surašyti ir išsiųsti. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad būtent ieškovė būtų pateikusi apeliantei sąskaitą faktūrą ar CMR važtaraščius, ar pareikalavusi iš apeliantės sumokėti su ieškiniu pateiktą sąskaitą faktūrą (šie dokumentai buvo siųsti vežėjo vardu iš vežėjo el. pašto). Apeliantė tik iš ieškinio sužinojo, kad ieškovė reikalauja sumokėti pagal ginčo sutartį, tačiau nesutiko tinkamai įforminti ginčo sutarties, kurioje būtų nurodyti tinkami automobilio rekvizitai bei tinkama šalis.

14.4.                       Teismas nenurodė nei teisės normų, nei teismų praktikos, kurie pateisintų ieškovės neveikimą įgyvendinant savo teises, o apeliantei – piktybinio ir tyčinio neveikimo taikymą. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas nutarime Nr. 31 yra nurodęs, kad tuo atveju, jei ieškovas prašo taikyti trejų metų ieškininės senaties terminą, numatytą CMR konvencijos 32 straipsnyje, jis turi teismui pateikti įrodymus dėl atsakovo tyčinių veiksmų ar grubaus aplaidumo. Tačiau ieškovė tokių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliantė nesislėpė nuo ieškovės ir neneigė savo prievolės, net priešingai, pagal pateiktus į bylą įrodymus akivaizdu, kad ji nuolat komunikavo ir bendravo su ieškovės vadovu el. paštu, nuo 2016 m. kovo 31 d. dalyvavo kitame ginče dėl nuostolių už prarastą krovinį atlyginimo, tačiau ieškovė nė karto nepareikalavo ir net neužsiminė apie reikalavimą mokėti pagal ginčo sutartį.

14.5.                       Pagal ginčo sutartį vežėjui (ieškovei) buvo draudžiama perduoti užsakymą vežti krovinį trečiajai šaliai. Tačiau iš ieškovės vadovo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis vienašališkai, be kitos šalies sutikimo, pakeitė ginčo sutarties sąlygas ir perdavė vežti krovinį tračiajam asmeniui. Palyginus krovinio CMR važtaraštį su ginčo sutartimi matyti, kad sutampa pakrovimo data, vieta, bet nesutampa transporto priemonės valstybinis numeris, nurodytas sutartyje. Tokiu būdu CMR važtaraštis nepatvirtina, kad pagal byloje pateiktą ginčo sutartį krovinys buvo pervežtas. Apeliantė, kaip ir ieškovė, yra atsakinga krovinio siuntėjams už visą pervežimo organizavimą ir prisiimą su tuo susijusią atsakomybę. Todėl apeliantė turi teisę pasirinkti krovinio faktinį vežėją bei drausti ieškovui perduoti užsakymus trečiajai šaliai. Toks draudimas buvo numatytas visose su apeliante sudarytose krovinio pervežimo sutartyse. Apeliantė gali remtis netinkamu ginčo sutarties vykdymu, kas sąlygoja ne atsakovės, bet ieškovės civilinę atsakomybę.

14.6.                       Teismas nepagrįstai nenagrinėjo apeliantės prašymo dėl niekinio sandorio ir jo pasekmių taikymo. Apeliantė nurodė, kad jos tikslas buvo sudaryti krovinio pervežimo sandorį su vežėju UAB  „Sedna Logistics“, kuris vienintelis yra tikroji sandorio šalis. Sudarytoje su ieškove sutartyje nebuvo jokių jos (ieškovės) rekvizitų (jie atsirado tik į bylą pateiktoje ginčo sutarties versijoje), o visose kitose tarpusavio sutartyse vežėjo vardu pasirašydavo vadovas V. K. „Director UAB Sedna V. K.“. Paties ieškovės vadovo paaiškinimais buvo nustatyta, kad ginčo sutartyje šalies rekvizitai buvo pakeisti. Tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas gali ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu ir dėl to reikšti atskiro reikalavimo, priešingai nei nurodė teismas, nereikia. Šiuo atveju apeliantė ginčijo ieškovės reikalavimo teisę kaip neegzistuojančią, nes tikroji ginčo sutarties šalis – vežėjas – yra likviduota ir pasibaigė kaip juridinis asmuo. Todėl pasibaigė ir apeliantės prievolė pagal ginčo sutartį (CK 6.128 str. 3 d.).

14.7.                       Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės palūkanas pagal specialų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Teismas turėjo vadovautis CMR konvencijos 27 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 31 pateiktu išaiškinimu, kur nurodyta, kad konkretų 5 procentų metinių palūkanų dydį nustato CMR konvencija.

14.8.                      Teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai.

15.       Ieškovė UAB „Sedna“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                       Teismas preciziškai tiksliai nustatė svarbias ieškinio senaties termino taikymui faktines aplinkybes, jas tinkamai aprašė ir motyvavo.

15.2.                       Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu apeliantės atstovė neneigė, kad sutartis įvykdyta tinkamai (jokios pretenzijos ir/ar ieškiniai dėl tariamo sutarties nevykdymo/neįvykdymo ieškovei niekada nebuvo pareikšti), tačiau kėlė įvairias versijas, kurios bylos nagrinėjimo eigoje kito, dėl ko ji neva neturi pareigos atsiskaityti su ieškove. Viena iš jų buvo tai, kad pastebėjus transporto priemonės, vykdžiusios sutartį, numerių neatitikimą sutartyje ir CMR važtaraštyje (tai apeliantės buvo pastebėta tik 2019 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu), apeliantė pradėjo kelti naują versiją dėl kažkokios sutarties pakeitimo, tačiau apeliaciniame skunde motyvai dėstomi labai neaiškiai ir nekonkrečiai. Nurodytas transporto priemonių numerių neatitikimas buvo išspręstas šalių dar vykdant sutartį. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriuos jis tinkamai įvertino.

15.3.                       Apsimestinio sandorio konstatavimui svarbių aplinkybių apeliantė nenurodė, taip pat nepateikė jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė niekada nesudarinėjo su apeliante (atsakove) jokio apsimestinio sandorio ir nėra jokio kito tikrojo sandorio, kuriam paslėpti būtų sudarytas kažkoks apsimestinis sandoris.

15.4.                       Apeliacinio skundo dalies argumentai, susiję su sprendimu priteistomis palūkanomis, negali sudaryti apeliacijos objekto ir negali būti nagrinėjami apeliacine tvarka, kadangi apeliantė pirmosios instancijos teisme nebuvo dėl to nurodžiusi jokių aplinkybių ir/ar argumentų, iš kurių būtų galima suprasti, kad ji nesutinka su ieškiniu prašomų priteisti palūkanų dydžiu.

15.5.                       Sutartyje nebuvo aptarta jai taikytina teisė, todėl šiuo atveju sutarčiai taikytina teisė nustatytina pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I). Vadovaujantis minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalimi, įvertinus tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek krovinio gavimo ir krovinio siuntėjo pagrindinė veiklos vieta yra Lietuvos Respublikoje, sutarčiai taikytina Lietuvos teisė. Atsižvelgiant į tai, kad sutarčiai taikytina Lietuvos teisė, bei į tai, kad sutartyje dėl palūkanų, susijusių su sutarties nevykdymu, susitarta nebuvo, šiuo atveju taikytinos palūkanos nustatytinos pagal Lietuvos teisės aktus. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

16.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016 m. balandžio 1 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. 2016/04/01 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė UAB „Sedna“, kaip vežėjas, įsipareigojo suteikti transporto paslaugas ir organizuoti sutartyje numatyto krovinio pervežimą maršrutu Lietuva–Kazachstanas, o atsakovė UAB „Asmara“, kaip užsakovas, įsipareigojo per 10 dienų po sąskaitos ir CMR važtaraščio pateikimo sumokėti sutartyje nustatytą sumą – 4 700 Eur.

18.       Nagrinėjamu atveju atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde prašė teismų vadovautis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktu, taikyti vienerių metų ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju ieškinio senaties terminas yra treji metai, nes atsakovė neatsiskaitė su ieškove tyčia, todėl konstatavo, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl (ne)praleisto ieškinio senaties termino

19.       Kaip minėta, pagrindiniai atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti teisiniai argumentai iš esmės yra susiję su CMR konvencijos 32 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties terminus, taikymu.

20.       CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas pagal šią Konvenciją yra vieneri metai, o tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – treji metai. Teismui konstatavus, kad sutarties šalies veiksmai prilygintini tyčiniams, šis netenka teisės gintis nuo jam pareikšto ieškinio remdamasis vienerių metų ieškinio senaties termino pasibaigimu ir prašyti taikyti CK 1.131 straipsnyje nustatytus padarinius.

21.       Taigi, CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino aiškintina, kaip taikytina tiek tyčinio neteisėto veikimo, tiek tyčinio neteisėto neveikimo, pripažįstamų tyčiniais neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 ir CK 6.248 straipsnius, atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009).

22.       Pagal paminėtą kasacinio teismo praktiką, sąmoningas vengimas atsiskaityti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto taikymo prasme vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

23.       Kadangi CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimų, išskyrus CMR konvencijos 13 straipsnį ir ieškinio senatį, tai dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo vežimo užmokestį spręstina pagal ginčo šalių sudarytų sutarčių nuostatas, Lietuvos Respublikos teisę. 

24.       CK 6.808 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

25.       Vadovaujantis CK 6.813 straipsnio 1 dalimi, už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. 

26.       Toks šalių susitarimas numatytas sutartyje. Pagal sutarties sąlygas, reglamentuojančias atsiskaitymo (apmokėjimo) tvarką, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 10 dienų po PVM sąskaitos faktūros ir CMR originalų (arba spalvotų kopijų) su gavėjo antspaudu pateikimo.

27.       Sutarties įvykdymo ir krovinio pagal sutartį pateikimo jo gavėjui faktą patvirtina CMR važtaraščio 24 grafoje esantis krovinio gavėjo parašas ir antspaudas apie krovinio gavimą, o CMR važtaraščio ir PVM sąskaitos faktūros už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas pateikimo atsakovei faktą – ieškovės vadovo V. K. išsiųstas el. laiškas su priedais atsakovės vadovei. Be to, kaip apeliacinės instancijos teisme patvirtino atsakovės atstovė, minėta PVM sąskaita buvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą ir atliktas ieškovės skolos įskaitymas pagal kitas sutartis (posėdžio garso įrašo 45-46 min.), nors duomenys apie priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir jų įskaitymo tvarką nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams pateikti nebuvo (CK 6.130, 6.131 straipsniai). Byloje nustatyta aplinkybė, kad minėtus dokumentus ieškovės vadovas V. K. išsiuntė el. laišku iš kitos savo vadovaujamos įmonės (UAB „Sedna Logistics“) teisinės reikšmės atsiskaitymui už suteiktas paslaugas neturi, nes šie duomenys pateikti ne anksčiau sudarytų sutarčių, bet ginčo sutarties pagrindu.

28.       Aukščiau aptartas įstatyminis ir sutartinis atsiskaitymo už krovinių vežimą reguliavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai paminėtoje 2009 m. sausio 16 d. nutartyje teikia pagrindo išvadai, kad apeliantės prievolė atsiskaityti yra vienašalė ir jokie ieškovės priešpriešiniai veiksmai jai įvykdyti nebūtini. Kaip nurodytoje ir kasacinio teismo byloje, nagrinėjamu atveju taipogi nenustatyta jokių ieškovės veiksmų, kurie būtų trukdę apeliantei įvykdyti jos prievolę atsiskaityti, juolab kad šalis, atsižvelgiant į bylą pateiktas kitas krovinio pervežimo sutartis, siejo ilgalaikiai komercinio bendradarbiavimo santykiai, o sutarčių sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos iš esmės liko tos pačios ir atsakovei buvo žinomos.

29.       Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovė sąmoningai vengia atsiskaityti su ieškove ir tokie jos veiksmai CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto prasme vertintini kaip tyčinis neveikimas. Remiantis nurodytu, ieškovės ieškinio reikalavimams taikytinas ne vienerių, bet trejų metų ieškinio senaties terminas. Todėl atsakovė netenka teisės gintis nuo jai pareikšto ieškinio remdamasi vienerių metų ieškinio senaties termino pasibaigimu ir prašyti taikyti CK 1.131 straipsnyje nustatytus padarinius.

30.       Byloje nėra ginčo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2016 m. liepos 1 d., ieškovė kreipėsi į teismą 2018 m. gruodžio 11 d. Todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

31.       Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu ieškinio senaties terminų ir CK 1.131 straipsnyje nustatytų padarinių taikymu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32. Atsakovė, prašydama pirmosios instancijos teismo taikyti sutarčiai niekinio sandorio pasekmes ex officio (savo iniciatyva) remiantis CK 187 straipsnio 1 dalimi (jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti), nurodė, kad jos tikslas buvo sudaryti sutartį ne su ieškove UAB „Sedna“, o su UAB „Sedna Logistics“, su kuria anksčiau ir buvo sudarinėjamos tokio pobūdžio sutartys. Kadangi tikroji sandorio šalis UAB  „Sedna Logistics“ yra likviduota, todėl pasibaigė ir atsakovės prievolė pagal ginčo sutartį. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai atsisakė šį prašymą nagrinėti ir jį tenkinti.

32.       Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, iš teismo sprendimo 11.4 – 14 punktų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nagrinėjo šį atsakovės prašymą, bet ir nurodė motyvus, kodėl jį atmeta. Tai, kad apeliantės netenkina teismo išvados neteikia pagrindo spręsti, kad teismas šio klausimo iš viso nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Antra, niekinio sandorio faktą ir teisinius jo padarinius teismas ex ofificio gali konstatuoti tik tai atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imasi nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštą ieškinio ar priešieškinio forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas ir jame nurodyta praktika). Nagrinėjamu atveju pačios sutarties turinys dėl jos šalių ir proceso šalių visiškai skirtingi paaiškinimai aptariamu klausimu leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir daryti išvadą, kad ginčo sandoris galėjo būti pripažintas negaliojančiu tik esant atsakovės priešpriešiniam reikalavimui (priešieškiniui), tačiau atsakovė tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi. Trečia, atsakovės veiksmai teikiant ieškovei pasirašyti atsakovės paruoštą sutarties projektą, atsakovės vadovės 2016 m. balandžio 14 d. el. laiškas ieškovės vadovui, kuriuo ji po prekės pristatymo (2016-04-13) prašo pakeisti sutarties šalį į UAB „Sedna Logistics“, kadangi klientas nemoka už pervežimus ir tuo tikslu pateikta sutarties nauja redakcija, vežėju nurodant UAB „Sedna Logistics“ (1 t., b. l. 68-70), leidžia daryti išvadą, kad tikroji sandorio šalis atsakovei buvo žinoma nuo sutarties sudarymo momento ir atitiko atsakovės norus bei tikslus.

33.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, kadangi ieškovė vienašališkai, be kitos šalies sutikimo, pakeitė ginčo sutarties sąlygas ir perdavė vežti krovinį tračiajam asmeniui, kurio transporto priemonės valstybiniai numeriai, nurodyti sutartyje (Nr. 938EMA02/0712AT), nesutampa su numeriais, nurodytais krovinio CMR važtaraštyje (Nr. 968TAA02/45CVA02). Visų pirma, tokio sutarties pažeidimo negalima laikyti esminiu, nes tam nėra nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo. Todėl toks pažeidimas nedaro negaliojančia visos sutarties, tačiau suteikia atsakovei teisę į nuostolių atlyginimą, jeigu paaiškėtų, kad jie atsirado dėl šio sutartinio draudimo pažeidimo. Kita vertus, iš šalių 2016 m. balandžio 4 d. elektroninio surašinėjimo matyti, kad atsakovei buvo žinoma apie sutartyje numatytos ir faktiškai krovinį gabenusios transporto priemonės pasikeitimą. Minėtą aplinkybę patvirtina ir atsakovės su 2016 m. balandžio 14 d. prašymu dėl sutarties pakeitimo ieškovei atbuline data pateiktas naujas 2016 m. balandžio 1 d. sutarties variantas, kuriame atsakovės iniciatyva į sutarties sąlygas jau įrašytas faktiškai krovinį gabenusios transporto priemonės valstybinis numeris (Nr. 968TAA02/45CVA02).

Dėl palūkanų

34.       Apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo būti taikomas ne Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nustatytos palūkanos, o šalių santykius reglamentuojanti CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytos metinės palūkanos negali viršyti 5 proc., teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįsti.

35.       CMR konvencija, be kitų, reglamentuoja ir vežėjų tarpusavio atsakomybės klausimus. Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių palūkanų galima reikalauti, kai yra vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ir kitais atvejais. CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti atitinkamo dydžio palūkanas už tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė už krovinio pervežimą, todėl taikoma ne CMR konvencija, bet Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Ieškovė prašo priteisti 8,05 proc. palūkanas, remdamasi dydžiu, nustatytu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – ir Įstatymas). Jo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi pagal šią normą Įstatyme nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes šalys yra ūkio subjektai. Jų sudarytas vežimo sandoris yra komercinis, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinis. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo prašomoms palūkanoms taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Apeliantės argumentai, kad teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad ieškovės prašoma priteisti 1 580 Eur suma už teisinę pagalbą nėra nepagrįstai didelė, vadovavosi LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

38.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

39.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1580 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė 2018 m. gruodžio 11 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.  Teismui priėmus preliminarų sprendimą, atsakovė dėl jo pateikė prieštaravimus, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė ir atsiliepimo į prieštaravimus rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose, naujų įrodymų rinkimas.

40.       Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2., 8.5., 8.16., 8.17., 8.19., 9. punktais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, nes pagal rekomendacijas maksimali vien tik už ieškinį 2018m. gruodžio mėnesį priteistina suma yra 2309 Eur (ieškinio parengimo data – 2018 m. gruodis, užpraėjusio ketvirčio bruto buvo 926,70 Eur, maksimalus koeficientas už ieškinio parengimą 2,5 (926,70 Eur x 2,5 = 2309 Eur). Tačiau, kaip minėta, ieškovės patirtas išlaidos sudarė ir kiti jos advokato atlikti veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės 1580 Eur atstovavimo išlaidų suma nėra didelė.

41.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, iš apeliantės ieškovei UAB „Sedna“ priteistinos jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos 1320 Eur, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui bei dalyvavimą jame. Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.11, 8.17, 8.19, 9 punktais, teismas sprendžia, kad ieškovės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1320 Eur suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42.       Apeliacinės instancijos teismo patirtų pašto išlaidų suma nesiekia 5 Eur ir yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš apeliantės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256, 302, 322 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sedna“ (j. a. k. 300019886) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“ (j. a. k. 302632368) 1320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjai                                                       Gintautas Koriaginas

              Algimantas Kukalis

        Rūta Palubinskaitė