Civilinė byla Nr. e2YT-8067-545/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03256-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo  2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. I. S. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir SB „Gervuogė“, –

n u s t a t ė:

1. pareiškėja M. I. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą 1994-05-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytos tarp Vilniaus miesto valdybos ir M. I. S., dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio SB „Gervuogė“, (duomenys neskelbtini), įregistravimui VĮ „Registrų centras“.

Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Pareiškėja 1994-05-11 su Vilniaus miesto valdybos atstovu sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Gervuogė“. Po šio sandorio tapo sodų bendrijos „Gervuogė“ nare, mokėjo ir moka nario mokesčius bei visas kitas tikslines įmokas, kurias pareiškėjai pateikdavo ir pateikia sodų bendrijos „Gervuogė“ pirmininkas, t. y. nuo sutarties sudarymo iki šių dienų valdo žemės sklypą bei juo naudojasi. Šią aplinkybę byloje patvirtins suinteresuoto asmens SB „Gervuogė“ pirmininkas.

1.2. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 6 p. nurodyta, jog sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyboje, tačiau šios savo pareigos laiku neįgyvendino, nes tuomet buvo jauno amžiaus, pareiškėjai nebuvo žinomi teisiniai terminai, kaip ir nebuvo žinomos iš sutarties kylančios pareigos bei pasekmės.

1.3. Pažymi, kad minėtame sutarties punkte nėra nurodyta, kas atsakingas už šios sutarties įregistravimą. Sutarties sudarymo metu pareiškėja nebuvo paaiškinta kokius veiksmus po sutarties sudarymo reikia atlikti. Juolab, pareiškėja suprato, kad žemės sklypus įregistruodavo tie patys asmenys, kurie atstovaudavo valstybę pas notarą sutarties sudarymo momentu, nes sutartį pasirašė Vilniaus miesto valdybos atstovė, o ją reikėjo įregistruoti toje pačioje Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyboje, tačiau to padaryta nebuvo.

1.4. Kadangi sutartis nustatytu terminu įregistruota nebuvo, todėl atitinkamai laikytina, kad pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą pareiškėjai neatsirado, dėl šios priežasties šiai dienai pareiškėja negali disponuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), nes pagal teisės aktų nuostatas nėra tapusi šio turto savininke.

1.5. Mano, kad terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pareiškėjos įsitikinimo, kad nuosavybės teises įregistruos pardavėjas ir neatnaujinus šio termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nereglamentuoja būtinumo per nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.

2. Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pareiškime, jeigu teismas nustatys, kad Sutartis buvo sudaryta, o pareiškėjos nurodomos nustatytos termino sutarčiai įregistruoti praleidimo priežastys bus pripažintos svarbiomis, NŽT pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo termino atnaujinimui neprieštaraus.

Pareiškime nurodė, kad:

2.1. Iš kartu su pareiškėjos pareiškimu pateikiamų dokumentų matyti, kad buvo parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai parduodamo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kaina yra 2550,00 rublių. Pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytą žemės sklypų įsigijimo tvarką nagrinėjamu atveju turėtų būti pateiktas įrodymas įrodantis, kad pareiškėjai buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas, o pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka buvo sumokėjusi už žemės sklypą, kadangi ir Tvarkos 10 punktas nurodo, kad „pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties“. Toks dokumentas (apmokėjimą patvirtinantis banko įstaigos dokumentas) kartu su pareiškimu nepateiktas.

2.2. Kartu su pareiškimu teikiami pareiškėjos atliktų mokėjimų kvitai SB „Gervuogei“ pagrindžia, kad pareiškėja atliko mokėjimo paskirtyje atliktus mokėjimus SB „Gervuogė“, todėl tai galėtų būti vertintina tik kaip įrodymas pagrindžiantis, kad ir šiuo metu pareiškėja yra SB „Gervuogė“ narė, rūpinasi / naudojasi sklypu atlieka mokėjimus į SB „Gervuogė“ sąskaitą.

3. Suinteresuotas asmuo SB „Gervuogė“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pranešta tinkamai.

Pareiškimas tenkintinas.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja M. I. S. ir Vilniaus miesto valdybos atstovas, Panerių seniūnijos valdybos seniūnė B. B. 1994-05-11 sudarė notarinės formos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėja nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), SB „Gervuogė“, sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis 1994-05-11 yra patvirtinta 5 notarų biuro notaro (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja reguliariai moka SB „Gervuogė“ nario mokestį, kitus su SB „Gervuogė“ bendro naudojimo objektais jų išlaikymu susijusius mokesčius.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 str. 2 d. nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CKPĮIĮĮ) 43 str. nustatyta, kad civilinio kodekso šeštosios knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dėl jų teisinės registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. netaikomos sutartims sudarytoms iki CK įsigaliojimo. CKPĮIĮĮ 8 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes materialinės teisės normos šioje byloje bus taikomos galiojusios sutarties sudarymo momentu – 1994-05-11, t. y. šioje byloje taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos.

5. 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas.

6. 1964 m. CK 149 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

8.  Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1657-803/2020).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja 1994-05-11 su Vilniaus miesto valdybos atstovu sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios pagrindu įsigijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), SB „Gervuogė“. Minėta sutartis patvirtinta notariškai.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), SB „Gervuogė“.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad 1994-05-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra patvirtina notariškai (notaras netvirtintų sandorio jeigu daikto kaina nebūtų sumokėta) bei į tai, kad už (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), SB „Gervuogė“ pareiškėja reguliariai mokėjo ir moka SB „Gervuogė“ tikslinius ir kitus mokesčius, spręstina, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, kad 1994-05-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta, pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), SB „Gervuogė“ (CPK 178 str., CPK 185 str.). Pareiškėja valdo ir naudojasi (duomenys neskelbtini) žemės sklypu (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), SB „Gervuogė“, byloje nėra duomenų, kad dėl minėto sklypo nuosavybės teisės yra ginčas, t. y. kad kiti asmenys pretenduotų įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą.

Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl pareiškėjos galimybės tinkamai įvertinti iš 1994-05-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties atsiradusias teises ir pareigas, tikėtina buvo ribotos, pareiškėja netinkamai suprato, kad teisinę registraciją atliks Vilniaus miesto valdybos atstovas, dėl nurodytų aplinkybių buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos privalomos daikto teisinės registracijos tvarkos.

Remiantis tuo kas išdėstyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėja terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į 1994-05-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) įsigytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), SB „Gervuogė, praleido dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad nėra teisinių pagrindų neatnaujinti pareiškėjai 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į 1994-05-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) įsigytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), SB „Gervuogė“ (CK 1.5 str.), todėl pareiškėjos  M. I. S. pareiškimas tenkintinas pilnai.

12. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-(duomenys neskelbtini)1/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).          

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

n u t a r ė :

atnaujinti pareiškėjos  M. I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teise (savo vardu) įregistruoti 1994-05-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) įsigytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „Gervuogė“, į. k. 191509638.

Trijų mėnesių 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                              Rima Bražinskienė