Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)

                                                                          Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20;.3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini)nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką G. S. iš jos tėvų R. M. ir Ž. S. išdavimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodė, jog skyrius gavo R. J. ir E. J. pranešimą, kuriame nurodė, jog pas juos nuo (duomenys neskelbtini) mėn. gyvena G. S., nes vaiko tėvas gyvena užsienyje nuo 2022 m. liepos mėn., o jos motinos šeimoje G. negali gyventi dėl galimai motinos sutuoktinio pavartoto smurto. Skyriaus atstovai bendravo su G., kuri nurodė, jog gyvena pas dėdę ir tetą, o prieš tai gyveno pas senelius, tėtis gyvena (duomenys neskelbtini) su sutuoktine, su kuria G. neranda bendros kalbos, tėtis apie tai žino, sutuoktinės nepateisina, bet su tėčiu G. nenorėtų gyventi. Ji nori, kad mama ja domėtųsi, bet teigia, kad mama pasirinko ne ją, o savo šeimą, apie patėvį nurodė, kad ,,buvau iš jo gavusi“, taip pat teigė, kad pas dėdę ir tetą jai gyventi gera. Nurodo, jog R. M. šeimai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikoma atvejo vadyba. G. S. buvo paimta iš nesaugios aplinkos, nes prieš ją galimai smurtavo patėvis. Ji buvo apgyvendinta pas senelę, vėliau perduota R. ir E. J.. Teismo sprendimu G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Tėvai neįgyvendina savo kaip atstovų pagal įstatymą pareigų vaiko atžvilgiu, todėl prašo leisti paimti nepilnametį vaiką iš tėvų, nes tėvas išvykęs į užsienį, o motina nesutinka pasirūpinti dukra.

3.       Suinteresuotas asmuo R. M. su prašymu nesutiko, nurodydama, jog dukra G. turi gyventi su savo tėvu Ž. S., nes su ja dukra gyventi negali dėl jos sutuoktiniui taikomų kardomųjų priemonių, o šeimoje auga dar du vaikai, kurių teisės augti su abiem tėvais privalo būti užtikrintos ir nepažeistos, nurodo, jog ji rūpinasi dukra G. ir nenori, kad dukra gyventų pas globėjus.

4.       Suinteresuotas asmuo Ž. S., nesutikdamas su prašymu, nurodė, jog jis rūpinasi savo dukra G., tik sužinojęs, kad teisme yra prašymas paimti vaiką iš tėvų, grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir artimiausiu laiku neketina vykti. Nurodo, jog dukra turi ir gali gyventi su juo (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir jo šeima, pasirūpino, kad dukrai būtų užtikrintas ugdymosi procesas, G. gražiai sutaria su savo mažuoju broliuku, jai nėra svetima tėvo gyvenamoji aplinka.

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, leido paimti nepilnametį vaiką G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Likusią  prašymo dalį dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką G. S. iš jos tėvo Ž. S. atmetė.

6.       Teismas pripažino, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo kilusi grėsmė nepilnametės G. S. saugumui, sveikatai, nes nepilnametė nuo (duomenys neskelbtini) mėn. negyveno nei su motina, nei su tėvu. Su motina dukra negalėjo gyventi dėl galimai panaudoto patėvio smurto prieš ją, o tėvas Ž. S. negyveno Lietuvoje ir negalėjo tinkamai pasirūpinti savo dukra, kuriai nepavyko sutarti su dabartine tėvo sutuoktine.

7.       Teismas sprendė, kad šiuo metu situacija yra iš dalies pasikeitusi: motina nurodo, kad su ja dukra gyventi negali dėl kardomųjų priemonių pritaikymo jos sutuoktiniui, bet teigia, kad dukra gali pasirūpinti jos tėvą Ž. S., t. y. situacija motinos atžvilgiu nėra pasikeitusi. Suinteresuotas asmuo Ž. S. nurodo, jog dėl dukters grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur artimiausiu laiku neketina vykti, teigia, kad turi tinkamas sąlygas dukrai gyventi jo namuose (duomenys neskelbtini), pasirūpino jos ugdymu šiame mieste ir nėra aplinkybių, dėl kurių dukrą būtų galima paimti iš tėvų.

8.       Įvertinęs nurodytas naujas aplinkybes, kad vaiko tėvas Ž. S., su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, grįžo iš užsienio tam, kad pasirūpintų savo dukra, teismas, susipažinęs su nepilnametės išdėstyta raštu pozicija, sprendė, jog nors ir buvo susiklosčiusi situacija, kai vaikas buvo likęs be tėvų globos ir rūpesčio, dėl ko buvo laikinai apgyvendintas saugioje jam aplinkoje, bet šiuo metu situacija yra iš dalies pasikeitusi ir vaiko tėvas nori ir gali pasirūpinti savo dukra, tai nepažeistų vaiko interesų, tėvas, tikėtina, tinkamai pasirūpintų savo dukra, todėl prašymą paimti nepilnametį vaiką iš jos tėvo teismas atmetė, bet leido vaiką paimti iš jos motinos, kuri ir šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti savo dukra ir jos atžvilgiu situacija nepakitusi.

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl prašymo atmetimo dėl G. S. paėmimo iš tėvo Ž. S. ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti teismo leidimą paimti vaiką G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvo Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas, priimdamas skundžiamą, nutartį netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog situacija yra iš dalies pasikeitusi, nes vaiko tėvas nori ir gali pasirūpinti savo dukra, bei tai nepažeistų vaiko interesų, nes tėvas, tikėtina, tinkamai pasirūpintų savo dukra. Suinteresuoti asmenys neginčija faktinės aplinkybės, jog G. S. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyvena R. J. ir E. J. šeimoje. Z. S., kaip pats nurodo atsiliepime, epizodiškai dirba užsienyje, tačiau G. S. augo ir auga ne tėvo, bet giminaičių šeimoje, kurie užtikrina vaikui saugią aplinką, ugdymąsi, sveikatos priežiūrą, šiltus emocinius santykius kiekvieną dieną.

9.2.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į vaiko išsakytą nuomonę apie jos situaciją šeimoje. G. S. paklausus, kur, jos nuomone, jai būtų geriausia gyventi, ji atsakė: „Pas dėdę ir tetą. Aš ten jaučiuosi saugiai, jaučiuosi mylima.“

9.3.                      Nors vaiko tėvas Ž. S. nurodo, jog jo darbas užsienyje epizodinis, ne nuolatinis, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių nesiekė naudotis socialinėmis paslaugomis, nesikreipė pas psichologus, nesiėmė priemonių užmegzti artimą ryšį su dukra E. S., nors pripažįsta, jog emocinis ryšys su dukra nėra labai glaudus, pripažįsta, jog reikalingas nuolatinis bendravimas. Ž. S. teigimu, vaiko noras ir nuomonė nėra tapatūs.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Ž. S. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Išvada, jog vaiko tėvas rūpintis vaiku neketino, nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, t. y. tik deklaratyvus apelianto teiginys. Jau vien aplinkybė, jog tėvas iš (duomenys neskelbtini) grįžo, kad dukra galėtų augti jo šeimoje, paneigia šią tarnybos išvadą. Nėra duomenų, jog tėvas būtų atsisakęs dukrą auginti savo šeimoje.

10.2.                      Nepagrįstai nurodoma, jog ne tėvai, o R. J. tiesiogiai bendradarbiauja su mokykla, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Ž. S. turi prisijungimo duomenis prie dukters elektroninio dienyno ir jam dukters mokymosi pasiekimai yra žinomi, nuotoliniu būdu vieną kartą dalyvavo tėvų susirinkime. Todėl vaiko tėvo domėjimasis vaiko ugdymo procesu, vaiko tėvo nuomone, pakankamas, atsakingas vaiko atžvilgiu.

10.3.                      Byloje nėra jokių duomenų, jog vaikui gali kilti pavojus sveikatai ar gyvybei, gyvenant tėvo šeimoje, jog nebūtų užtikrinamas vaiko saugumas. Nėra duomenų apie netinkamą tėvo elgesį vaikui lankantis tėvo šeimoje, jog vaikui nėra sudarytos sąlygos joje gyventi. Ryšio sustiprinimą užtikrintų vaiko ir tėvo gyvenimas kartu, esant poreikiui pasinaudojimas specialistų pagalba, jų konsultacijomis.

10.4.                      Tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pareiškėjo iniciatyva vaikas buvo apklaustas apie vaiko galimybę gyventi tėvo šeimoje. Vaiko tėvo nuomone, šioje apklausoje vaikas daugiau kalba, samprotauja suaugusiojo žodžiais, nei savo. Vaikas labiau išsakė savo norą, bet ne nuomonę. Nėra byloje duomenų, jog vaiko branda yra pakankama suprasti sudėtingas gyvenimiškas esamas situacijas, numatyti jų pasekmes ateityje, numatyti gyvenimo biologinėje (iš dalies) ir svetimoje šeimoje pasekmes ateityje. Tokie duomenys gautini tik atlikus psichologinę ekspertizę.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams ir argumentams, jog vaiko tėvas Ž. S., su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, grįžo iš užsienio tam, kad pasirūpintų savo dukra, teismas, susipažinęs su nepilnametės išdėstyta raštu pozicija, sprendžia, jog nors ir buvo susiklosčiusi situacija, kai vaikas buvo likęs be tėvų globos ir rūpesčio, dėl ko buvo laikinai apgyvendintas saugioje jam aplinkoje, bet šiuo metu situacija yra iš dalies pasikeitusi ir vaiko tėvas nori ir gali pasirūpinti savo dukra, tai nepažeistų vaiko interesų, tėvas, tikėtina, tinkamai pasirūpintų savo dukra.

11.2.                      Tėvai periodiškai jai skambina, siekia palaikyti emocinį ryšį, duomenų, kad Ž. S. netinkamai įgyvendintų savo kaip tėvo valdžią ir dėl to būtų būtina paimti mergaitę iš biologinio tėvo, byloje nėra. Svarbu vaikui augti biologinėje šeimoje, todėl manytina, kuomet G. S. tėvas deda visas pastangas ir rodo norą auginti mergaitę, užtikrinti jos poreikių tenkinimą, sudaryti sąlygas tinkamai augti ir vystytis, toks jos G. S. gyvenimas su biologiniu tėvu nepažeistų vaiko interesų.

11.3.                      Atskirasis skundas yra paremtas vaiko nuomonės išklausymo akte išsakytais teiginiais. Tačiau svarbu pažymėti, kad šiuo atveju turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta atmesti pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nutarties dalis dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo nėra kvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

14.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktą ir (duomenys neskelbtini) R. J. ir E. J. pranešimą, kuriame nurodomos aplinkybės dėl tėvo teikiamo išlaikymo ir bendravimo su dukra. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo, į šeimos teisėje galiojančius nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo principus, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

15.       Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva apelianto paprašė pateikti Ž. S. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Ž. S. pateikė darbo sutartį dėl darbo (duomenys neskelbtini), elektroninio laiško kopiją, pažymą apie šeimos sudėtį, nekilnojamojo turto išrašą, santuokos sudarymo įrašą, medicininį išrašą, banko sąskaitų išrašus apie gaunamą darbo užmokestį ir mokamą išlaikymą vaikui. Šie įrodymai taip pat vertintini kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo

16.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

17.       Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

19.       Pagal VTAPĮ, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 361 straipsnio 3 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka įtvirtinta VTAPĮ 365 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

20.       Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

21.       Sprendžiant vaikų paėmimo iš tėvų klausimą, ypač atsižvelgtina į geriausius vaiko interesus, kurie gali būti viršesni už tėvų, tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini)). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausiu vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

22.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta G. S. gyvenamoji vieta su tėvu Ž. S.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) (duomenys neskelbtini) gavo R. J. ir E. J. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog G. S. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyvena jų šeimoje, vaiko tėvas Ž. S. nuo (duomenys neskelbtini) mėn. gyvena ne Lietuvoje, vaiko motinos šeimoje G. S. negali gyventi dėl galimai patirto smurto iš motinos sutuoktinio, abu tėvai dukra nesidomi, nesirūpina, išlaikyti nepadeda. Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „ Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), Skyrius (duomenys neskelbtini) atliko vaiko G. S. situacijos vertinimą, kurio metu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nustatyti rizikos veiksniai: Aprašo 26.11. papunktis - vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu; 26.8. papunktis - vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, G. S. (duomenys neskelbtini) pagal vaiko laikino apgyvendinimo aktą perduota R. J. ir E. J..

23.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą: išdavė teismo leidimą paimti G. S. iš motinos R. M., bet prašymo dalį dėl teismo leidimą išdavimo paimti G. S. iš tėvo Ž. S. atmetė. Teismas vertino tai, kad vaiko tėvas Ž. S., su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, grįžo iš užsienio tam, kad pasirūpintų savo dukra, susipažinęs su nepilnametės išdėstyta raštu pozicija, sprendė, jog nors ir buvo susiklosčiusi situacija, kai vaikas buvo likęs be tėvų globos ir rūpesčio, dėl ko buvo laikinai apgyvendintas saugioje jam aplinkoje, bet šiuo metu situacija yra iš dalies pasikeitusi ir vaiko tėvas nori ir gali pasirūpinti savo dukra, tai nepažeistų vaiko interesų, tėvas, tikėtina, tinkamai pasirūpintų savo dukra.

24.       Apeliantas atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog situacija yra iš dalies pasikeitusi nes vaiko tėvas nori ir gali pasirūpinti savo dukra. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas linkęs pritarti.

25.       Byloje nustatyta, jog G. S. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyvena R. J. ir E. J. šeimoje. Ž. S., kaip pats nurodo atsiliepime, epizodiškai dirba (duomenys neskelbtini), tačiau G. S. augo ir auga ne tėvo, bet giminaičių šeimoje.

26.       Visų pirma, teismas vertina paties Ž. S. pateiktus duomenis: darbo sutartį dėl darbo (duomenys neskelbtini), kuri iki šiol nėra nutraukta. Ž. S. tvirtina, kad šiuo metu nuo (duomenys neskelbtini) turi nedarbingumo pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) jam bus atlikta operacija ir ketina ieškotis darbo Lietuvoje. Nors Ž. S. nurodo, jog jis iš (duomenys neskelbtini) grįžo, jog dukra galėtų augti jo šeimoje, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius tėvo teiginius. Byloje nėra duomenų, kad tėvas yra įsidarbinęs Lietuvoje ir daugiau neketina laikinai vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad tėvas grįžo iš užsienio ir tvirtina, jog nori pats auginti dukrą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jį ir dukrą sieja artimas ryšys. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad tėvo buvimo Lietuvoje laikotarpiu jis būtų dėjęs pastangas susitikti ir bendrauti su dukra. Priešingai, vaikas kategoriškai atsisako gyventi tėvo šeimoje, patiria neigiamus išgyvenimus dėl savo situacijos, nurodo, kad yra nesutarimai su tėvo sutuoktine, todėl akivaizdu, kad Ž. S. nededa pakankamai pastangų užmegzti šiltą, artimą ryšį su dukra, tinkamai neįgyvendina tėvo valdžios savo vaiko atžvilgiu.

27.       Antra, dukters tėvas Ž. S. nurodo, kad jis turi prisijungimo duomenis prie dukters elektroninio dienyno ir jam dukters mokymosi pasiekimai yra žinomi, nuotoliniu būdu vieną kartą dalyvavo tėvų susirinkime, todėl vaiko tėvo domėjimasis vaiko ugdymo procesu, vaiko tėvo nuomone, yra pakankamas ir atsakingas vaiko atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, jog su mokykla bendradarbiauja R. J., dalyvauja tėvų susirinkimuose ir individualiuose pokalbiuose. (duomenys neskelbtini) m. tėvas Ž. S. du kartus yra skambinęs domėjęsis dukters ugdymosi procesu. Ugdymo įstaigos vertinimu, G. S. pozityviai atsiliepia apie R. J., stebimos ramesnės emocijos, geresnė mergaitės jausena. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad toks tėvo Ž. S. domėjimasis vaiko ugdymo procesu ir pasiekimais nėra pakankamais vaiko atžvilgiu. Papildomai teismas pastebi, kad, nedavus leidimo vaiko paimti iš tėvo, G. turėtų keisti savo gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigą, taigi, persikelti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir gyventi jai visiškai svetimoje aplinkoje.

28.       Trečia, (duomenys neskelbtini) R. J. ir E. J. pateiktame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nustatyta G. S. gyvenamoji vieta su tėvu Ž. S.. Kadangi G. kategoriškai atsisakė gyventi su tėvo šeima (duomenys neskelbtini), tėvo sutikimu liko gyventi (duomenys neskelbtini), su vaiko tėvu geranoriškai susitarė, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėn. jis G. išlaikymui mokės kiekvienų mėnesį po 400 Eur, kuriuos sudaro: 73,50 Eur valstybės mokami vaiko pinigai, 130 Eur R. M. mokamas išlaikymas ir 196,50 Eur paties tėvo skiriama pinigų dalis G. išlaikymui. Pirmas pavedimus buvo atliktas (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tėvas turėjo pervesti 4800 Eur, tačiau iki (duomenys neskelbtini) pervedė 3500 Eur. Be to, nuo (duomenys neskelbtini) pinigų nebemokėjo iki tol, kol (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrių dėl G. globos. (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte   Ž. S. nurodo, kad visą laikotarpį, kol dukra gyveno pas tetą, jis mokėjo jai po 400 Eur. Pinigus perduodavo asmeniškai. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio tuos 400 Eurų jau pravesdavo į sąskaitą. Paties Ž. S. pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad už (duomenys neskelbtini) laikotarpį pervestas 480,33 Eur išlaikymas dukrai, o už (duomenys neskelbtini) laikotarpį kasmėnesinės 151,00 Eur išmokos vaikui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad G. tėvas tik iš dalies vykdo savo pareigą pilnai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

29.       Ketvirta, vaiko situacijos vertinime pateikiami duomenys, jog Ž. S. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta atvejo vadyba, bet paslaugos nebuvo paskirtos, atvejo vadyba buvo taikoma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas jam siekiamos teikti socialinės pagalbos ir paslaugų nepriėmė ir tik teismui pateiktame atsiliepime nurodo, jog nėra duomenų, kad jis nebendravo su (duomenys neskelbtini) paskirta atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja. Nors Ž. S. nurodo, jog jo darbas užsienyje epizodinis, nenurodo, dėl kokių priežasčių nesiekė naudotis socialinėmis paslaugomis, nesikreipė pas psichologus, nesiėmė priemonių užmegzti artimą ryšį su dukra E. S., nors pripažįsta, jog emocinis ryšys su dukra nėra labai glaudus, pripažįsta, jog reikalingas nuolatinis bendravimas.

30.       Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į vaiko išsakytą nuomonę apie jos situaciją šeimoje. Šiuo atveju iš dalies teisus apeliantas, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl leidimo išdavimo paimti vaiką, tik susipažino su nepilnametės išdėstyta raštu pozicija, tačiau nesiėmė veiksmų vaiko nuomonės išklausymui.

31.       Pažymėtina, kad vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. Priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko išreikštas noras gyventi su giminaičiais, o ne tėvu, paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikams saugumo ir stabilumo poreikiu. Tokio amžiaus vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra, emocinis stabilumas ir saugumas, stabili psichologinė būsena.

32.       Teismui priėmus skundžiamą nutartį, byloje teikiamas (duomenys neskelbtini) G. nuomonės išklausymo aktas, kuriame nurodoma, kad tetos šeima jai yra labai artima, tėčio nelabai kaip ir pažįsta, su juo gyveno, kai jai buvo dveji metai, daugiau kartu negyveno ir bendravo minimaliai, su tėčiu nebendravo artimai, bendravo telefonu, būdavo, kad girtas paskambina. Mergaitė nurodė, kad su tėčiu neranda ryšio, bendros kalbos, neturi ryšio ir su savo pamote. Jei tėvas išvažiuotų keliems mėnesiams į (duomenys neskelbtini), jai reiktų būti su pamote. ji su pamote neranda bendros kalbos. Jai pačiai atrodo, kad tėvas jai labiau svetimas žmogus, nei dėdė su teta. Mano, jog pabėgtų iš ten, neištvertų. Paskutinį kartą su tėčiu kalbėjo telefonu praeitą trečiadienį, bet šiaip jis būna dingsta 2-3 savaitėm, nerašo. Vaikas pakartotinai išsakė nerimą dėl tėčio darbo užsienyje: jis man jau buvo pažadėjęs likti Lietuvoje, bet išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ji nebetiki juo, jo pažadais. Ji nuo mažens buvo pripratusi, kad jis netesi savo pažadų. Prižadėdavo kažką nupirkti ir nenupirkdavo. Dėdė su teta gražiai su ja elgiasi, patiria šeimynišką meilę. Vaikas taip pat pasakojo apie laisvalaikio praleidimą su tetos šeima: jie važiuoja į kitą miestą. Jeigu yra laisvesnis savaitgalis, nuvažiuoja pas vyresnę pusseserę į (duomenys neskelbtini). Susitinka ten visi. Taip pat dažnai leidžia laiką su seneliais, kalbasi, filmus žiūri. Buvo vasarą kelionėje užsienyje. Paklausta, kur, jos nuomone, jai būtų geriausia gyventi, G. atsakė - pas dėdę ir tetą. Ji ten jaučiasi saugiai, jaučiasi mylima. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad vaikas jau yra sulaukęs pakankamai brandaus amžiaus, kai jo nuomonė sprendžiamu klausimu negali būti laikoma nesvarbia ir negali būti vertinama kaip prieštaraujanti geriausiems vaiko interesams.

33.       (duomenys neskelbtini) R. J. ir E. J. pranešime nurodoma, kad tėvas su dukra nebendravo apie 2 mėnesius, per paskutines dvi savaites mergaitė su tėvu kalbėjosi kelis kartus telefonu, po pokalbio ji būdavo sunerimusi ir susinervinusi. Paskutinį kartą su tėvu kalbėjo (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val., po pokalbio G. prasidėjo isterija, ji verkė ir klykė, kad daugiau su juo nebebendraus. R. J. ir E. J. teigimu, paskutiniu laiku G. jaučia nerimą dėl savo ateities, bijo, kad tėvas ją privers gyventi su juo, G. kategoriškai atsisako gyventi su tėvu, nes ji niekada artimo ryšio su juo neturėjo, o jis ir nebandė jo kurti. G.  tėvu visiškai nepasitiki, pažadų tėvas vaikui nevykdė, jam buvo žinoma apie vaiko patiriamą smurtą motinos šeimoje, tačiau veiksmų jis nesiėmė. R. ir E. J. yra sunerimę dėl mergaitės psichologinės būklės, nurodo, jog mergaitė pastaruoju metu yra labai sudirgusi, tapo jautresnė, jai blogiau sekasi mokykloje, prasčiau miega.

34.       (duomenys neskelbtini) Ž. S. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad, dukrai gyvenant su mama, tėvas su mergaite bendraudavo tiek, kiek mama leisdavo, t. y. 1-2 kartus per savaitę susiskambindavo telefonu bei susitikdavo per dukros gimtadienį ir tarp Kalėdų bei Naujųjų metų. Bendravimas su dukra tapo labai ribotas, kai mamos gyvenime atsirado kita šeima. Kai (duomenys neskelbtini) mėn. prieš dukrą buvo panaudotas fizinis smurtas, mergaitė buvo apgyvendinta pas senelius. Bendru jo ir tetos sutarimu dėl mergaitės psichologinės ir emocinės būsenos G. liko pas juos gyventi, kol baigs 7 klases. Jis su mergaitės teta geranoriškai susitarė, kad per tą laikotarpį teta paruoš ją persikėlimui gyventi pas tėvą. Jis dukrą parsiveždavo savaitgaliais, bet mergaitė pabūdavo kelias valandas ir norėdavo grįžti į (duomenys neskelbtini). Vėliau ji jau likdavo pas jį nakvoti. Ji jau domėdavosi, kaip jai čia reikės gyventi, kokią mokyklą lankys, kur bus jos muzikos mokykla. Prašydavo viską parodyti. (duomenys neskelbtini) mėnesį jis išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Su dukra tada bendraudavo telefonu 1-2 kartus per savaitę. Kai jis grįždavo į Lietuvą, mergaitė pas jį svečiuodavosi, kai pati norėdavo. Paskutinį kartą G. pas jį svečiavosi liepos mėnesį. Tada ji išmiegojo vieną naktį ir kitą dieną paprašė parvežti ją namo į (duomenys neskelbtini). Prieš parvežant, jie nuvažiavo į parduotuve, jis supirko priemonių mokyklai. Tėvas mano, kad mergaitė yra nuteikinėjama prieš jį, nes dukra kalba tomis pačiomis frazėmis, kaip kalba jos teta su juo. Kai dabar jis skambina dukrai, ji neatsiliepia ir perskambina tik tada, kai kas nors yra namuose iš suaugusiųjų. Kai G. lankydavosi pas jį, domėdavosi būsima mokykla, savo gyvenimu tėvo namuose, pati siūlydavo jos atvykimo proga ką nors nupirkti broliui bei gėlių jo žmonai, nebūdavo jokių užuominų, kad ji nenorėtų čia gyventi, o kai grįždavo į (duomenys neskelbtini), jos nuomonė pasikeisdavo.

35.       Įvertinant, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvų veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą, nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad dukra G. su tėvu gyveno tik būdama dvejų metų, iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nustatyta G. S. gyvenamoji vieta su tėvu Ž. S., ji gyveno motinos šeimoje. (duomenys neskelbtini) mėn. G. gyveno savo tetos ir dėdės šeimoje. Šios aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad G. su savo tėvu kartu nėra gyvenusi ir tarp jų nėra ryškaus ir tvirto socialinio ir emocinio ryšio.

36.       Įvertinus nutarties 22-35 punktus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl susiklosčiusios situacijos iškilo pavojus nepilnamečio vaiko saugumui, taip pat protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, nes vaiko tėvas negeba tinkamai pasirūpinti savo dukterimi, neužtikrina saugios ir tinkamos vaikui augti aplinkos, yra abejingas dukters problemoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dukrai nėra galimybių likti tėvo globoje, kadangi tėvas yra nusišalinęs nuo nepilnametės dukters priežiūros. Tokiu savo elgesiu vaiko tėvas dukrai formuoja netinkamas gyvenimo vertybes ir daro negrįžtamą žalą jos raidai bei brandai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos išvados patvirtina faktą, jog šiuo metu suinteresuotas asmuo – vaiko tėvas – neužtikrina geriausių vaiko interesų, o jo dedamos pastangos nėra pakankamos dukrai gyventi biologinėje šeimoje. Taigi, darytina išvada, kad turi būti realūs, o ne deklaratyvūs tėvo pokyčiai dukters atžvilgiu. Pagal byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog šiuo metu nėra artimo socialinio ir emocinio ryšio tarp Ž. S. ir G. S., vaikui šiuo metu prieštaraujant jo gyvenimui kartu su tėvu, vaiko grąžinimas prieš jos valią suinteresuotam asmeniui neatitiktų geriausių vaiko interesų, galimai sukeltų grėsmę vaiko socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai paimti nepilnametę G. S. iš jo tėvo Ž. S..

37.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jo atstovo (tėvo) pagal įstatymą, todėl (duomenys neskelbtini) nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vaiko G. S. paėmimo iš vaiko tėvo Ž. S., naikintina ir šioje dalyje priimtina nauja nutartis – leisti paimti nepilnametį vaiką G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvo Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini). (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) nutartį dalyje, kurioje netenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl vaiko G. S. paėmimo iš vaiko tėvo Ž. S., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį – leisti paimti nepilnametį vaiką G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvo Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

            Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                          Lina Muchtarovienė