Civilinė byla Nr. e2A-26-1187/2023
Teisminio proceso Nr.2-68-3-29729-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės–Sungailienės, Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. B., L. B., akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Diversas“, N. J., uždaroji akcinė bendrovė ,,Auto moto NG“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos kariuomenės 43 600 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) 1 714,78 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 16 val. 17 min. kelyje Mažeikiai–Skuodas 13 km 280 m, Mažeikių r., Mažeikių krašto apsaugos savanorių pajėgų prisikėlimo apygardos 6-tosios rinktinės 603 kuopos kulkosvaidininkas R. B., vairuodamas automobilį Nissan Primastar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, sankryžoje sukdamas į kairę pusę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi važiuojančiam motociklui BMW R 1200GS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam ieškovo V. B., eismo įvykio metu buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, jis pristatytas į Klaipėdos Universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, diagnozuota politrauma.
3. Nustatyta, jog ieškovui buvo padaryti šie sužalojimai: blauzdikaulio kūno lūžis kartu su šeivikaulio lūžiu, dešinio blauzdikaulio atviras II segmentinis lūžis su dislokacija, kairio raktikaulio kūno lūžis su dislokacija, dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis su dorsaline dislokacija, dešiniųjų II, III, IV, V šonkaulių lūžiai, trauminis pneumotoraksas, galvos plaukuotosios dalies žaizda, krešėjimo sutrikimai, abipusė plaučių kontuzija, poodinė emfizema, pneumomediastinumas, dešinio plaučio infiltracija, dešinėje pleuros ertmėje skysčiai ir oro sumažėjimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas.
4. 2019 m. spalio 28 d. R. B. pareikštas įtarimas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45862-19. Ikiteisminiame tyrime pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 226/2020(04) ieškovo sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
5. 2019 m. lapkričio 19 d. draudimo bendrovė „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas ieškovui išmokėjo 10 709 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės BMW R 1200 GS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilną sunaikinimą. 2020 m. sausio 29 d. draudimo bendrovė „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas ieškovui išmokėjo 311 Eur draudimo išmoką už sugadintus daiktus (motociklininko šalmą, batus, aprangą). 2020 m. liepos 17 d. draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškovui išmokėjo 11 118,27 Eur draudimo išmoką turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
6. Ieškovo nuomone išmokėtas žalos dydis per mažas, tam pagrįsti ieškovas nurodė, jog iš pateikiamų dokumentų matyti, jog autoavarijos pasekmes jaučia iki šiol, jam iki pat šių dienų vis dar taikomas gydymas ir siekiama pašalinti autoavarijos pasekmes. Ieškovas patyrė ne tik fizinį skausmą tiek pačio incidento metu, tiek gydymo proceso metu, tačiau ir psichologinius išgyvenimus. Kadangi koja nėra iki galo sugijusi, ieškovas jaučia stiprius skausmus. Iki pat ieškinio pareiškimo teismui dienos jam reikalinga priežiūra ir pagalba dėl jaučiamų potrauminių skausmų, apkurtimo, yra priverstas dėvėti ortopedinę avalynę. Nors ieškovas po įvykio ir grįžo į darbą, tačiau kiekviena diena darbe sukelia stiprų fizinį skausmą, vakare tenka ilgą laiką mankštinti bei masažuoti koją, kad nuslopintų skausmą bei patinimą. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne vien tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, tinkamas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 40 000 Eur.
7. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, jog patirtos gydymo ir reabilitacijos išlaidos sudarė 955,54 Eur (iš jų draudimo bendrovė nekompensavo 644,90 Eur); išlaidos patirtos dėl ieškovo sutuoktinės būtinumo būti šalia ieškovo stacionaraus gydymo ligoninėje metu, t. y. viešbučio, esančio šalia Klaipėdos klinikinės ligoninės, apgyvendinimo išlaidos sudarė 1 069,88 Eur (draudimo bendrovė šių išlaidų nekompensavo). Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, jam priteistina 1 714,78 Eur dydžio turtinė žala.
8. Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog draudimo įmonė visais atvejais turi padengti ieškovo prašomą neturtinės žalos dydį ir byloje nesant duomenų, jog draudimo įmonė to padariusi nebūtų, o atsakovo atsakomybei nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį nesant subsidiariai, Lietuvos kariuomenė šioje byloje apskritai nėra tinkamas atsakovas. Nors ieškovas ir pateikia savo medicininių dokumentų išrašus ir apibūdina savo sveikatos situacinius duomenis, tačiau pats faktas dėl ieškovo sveikatos būklės nėra pakankamas nustatyti, kokią neturtinę žalą ieškovas patiria dėl tokios savo sveikatos būklės, t. y., kokius konkrečius negatyvius reiškinius sukelia išvardyti sveikatos būklės duomenys, be to, sveikatos būklės duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas savo sveikatos būklę turėtų atkūrinėti arba, kad jo sveikatos būklė blogėtų. Atsižvelgiant į tai, jog draudimo įmonė jau išmokėjo ieškovui 10 000 Eur, ši išmokėta suma padengia ieškovo patirtą neturtinę žalą.
9. Trečiasis asmuo UAB ,,Diversas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškovo V. B. ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, kitoje dalyje – spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog ieškovo argumentai, kad neurosensorinis prikurtimas atsirado dėl eismo įvykyje patirtos galvos traumos, kvestionuojami dėl šių priežasčių: neurosensorinis prikurtimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ne tik dėl galvos traumos, tai gali būti įvairių infekcijų ir/ar kitų ligų pasekmė. Baltijos Amerikos klinikos gydytojai diagnozavo ligą, tačiau nenustatė ieškovo neurosensorinio prikurtimo priežasties. Taigi išvada, kad ieškovo klausa sutriko dėl patirto sužalojimo eismo įvykio metu, paremta tik paties ieškovo subjektyvia nuomone, kuri nėra pagrįsta kvalifikuoto specialisto išvada. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas vaikšto, neprarado darbingumo, grįžo į darbą, nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. jam nebuvo tęsiamas ir/ar naujai išduodamas nedarbingumas. Jokių kitų argumentų dėl pablogėjusios sveikatos įtakos jo gyvenimo kokybei ieškovas nenurodo. Dėl to ieškovo reikalautas neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai neadekvatus.
10. Trečiasis asmuo R. B. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neginčija, kad jis, karinių mokymų, vykusių Lietuvos kariuomenėje, metu vairuodamas transporto priemonę – automobilį Nissan Primastar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė ieškinyje nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį ieškovui sunkų sveikatos sutrikdymą, be to, ikiteisminiame tyrime dėl šio įvykio savo kaltę visiškai pripažino, dėl ko remiantis BK 40 straipsniu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės N. N.–B. laidavimą. Pažymėjo, kad atsakovo Lietuvos kariuomenės, kurios mokymuose eismo įvykio metu dalyvavo trečiasis asmuo, atsakomybė nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį nėra subsidiari.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovo naudai iš atsakovo Lietuvos kariuomenės 20 000 neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisė ieškovo naudai 1 933,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45862-19, atleidžiant įtariamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pagal laidavimą be užstato. Iš ikiteisminiame tyrime pateiktos specialisto išvados Nr. G 226/2020(04), matyti, jog V. B. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje; dešinio stipinkaulio lūžis; dešinio blauzdikaulio atviras segmentinis lūžis su dislokacija; kairio raktikaulio lūžis su dislokacija; krūtininio I slankstelio lūžis; dešiniųjų II, III, IV, V šonkaulių lūžiai; abipusis plaučių sumušimas. V. B. nustatyti sužalojimai padaryti vienos auto traumos metu skirtingose jos fazėse kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. V. B. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl atviro blauzdikaulio kūno lūžio, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
11.2. Ištyręs byloje esančius įrodymus, visų pirma ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-45862-19 medžiagą, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teismas konstatavo, kad ieškovui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl trečiojo asmens R. B. neteisėtų veiksmų, pripažino, jog egzistavo priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad trečiojo asmens kaltės, sunkiai sutrikdant ieškovo sveikatą, prezumpcija įstatymo leistinomis priemonėmis šioje civilinėje byloje nebuvo paneigta.
11.3. Nurodė, jog atsakovė Lietuvos kariuomenė ir trečiasis asmuo R. B. 2019 m. spalio 25 d. sudarė transporto priemonių naudojimo visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 81, kuria trečiajam asmeniui buvo perduota valdyti transporto priemonė Nissan Primastar valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kurią R. B. valdant buvo sukeltas eismo įvykis. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, jog trečiasis asmuo R. B. minėto eismo įvykio metu buvo įgijęs kario statusą. 2019 m. spalio 25–27 d. dalyvavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės lauko taktikos pratybose „Saulės kirtis 2019“; vairavo transporto priemonę Nissan Primastar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2019 m. spalio 10 d. Transporto priemonių nuomos be vairuotojo paslaugų sutartį Nr. PPS-2019.12 ir 2019 m. spalio 25 d. Transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktą iš UAB ,,Auto moto NG“ 2019 m. spalio 25–27 d. buvo perduota Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinei. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei į Karių materialinės atsakomybės įstatymą, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, jog Lietuvos kariuomenė yra netinkamas atsakovas byloje.
11.4. Pažymėjo, kad teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jos nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Sprendė, kad byloje atsižvelgtina į ieškovui padarytų kūno sužalojimų mastą ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes (eismo įvykis), gydymo trukmę ir pobūdį, su tuo sietinus nukentėjusiojo neigiamus išgyvenimus, netektą darbingumą, kilusias psichologines pasekmes, į tai, jog patirti sužalojimai pagal savo pobūdį, įvertinus ankstesnę ieškovo profesinę patirtį (vairuotojas–ekspeditorius) bei pomėgius (su draugais važinėtis motociklais) jam sukelia skaudesnes pasekmes nei žmonėms, kurių tiesioginė veikla nebuvo susijusi su specifiniu fiziniu krūviu. Taip pat, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas patvirtino vis dar jaučiantis skausmus, diskomfortą užsiimant fizine veikla, todėl iki šiol yra priverstas adaptuoti savo gyvenimą prie dabartinių jo kūno pajėgumų ir galimybių, kas neigiamai įtakoja jo socialinius ryšius, galimybes įsidarbinti.
11.5. Atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus teismas pažymėjo, kad ieškovui V. B. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau sunkių padarinių nėra sukelta, todėl įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad tinkamas patirtos neturtinės žalos dydis sudaro 25 000 Eur. Draudimo bendrovė ieškovui jau yra išmokėjusi 5 000 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, todėl teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, sprendė ieškovui priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės, be kita ko, atsižvelgiant ir į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje.
11.6. Nustatė, kad 2021 m. liepos 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo gautas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys, kuriuo draudimo bendrovė prašė teismo priteisti iš V. B. 5 000 Eur dydžio be teisėto pagrindo gautą draudimo išmoką bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. V. B., įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarė taikos sutartį su draudimo bendrove, kuria šalys susitarė, jog „ginčo šalys susitaria, kad atsakovas sumokės (grąžins) ieškovei 3 600 Eur dydžio gautos draudimo išmokos dalį. <...> suma ieškovei grąžinama per 10 (dešimt) darbo dienų po to, kai įsiteisės galutinis procesinis dokumentas (sprendimas, taikos sutartis ar pan.) kitoje civilinėje byloje <...> proceso Nr. 2-68-3-29729-2020-2, kuri iškelta pagal V. B. ieškinį atsakovams ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Lietuvos kariuomenei bei nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. <...> Ieškovė atsisako likusio ieškinio reikalavimo sumos, kuris vertine išraiška yra lygus 1 400 Eur. Šiame taikos sutarties punkte nurodytos reikalavimo dalies ieškovė atsisako įvertindama tai, kad atsakovas pilnai atsisakys savo reikalavimo ieškovės atžvilgiu pagal ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2198-1014/2021, proceso Nr. 2-68-3-29729-2020-2, kuri iškelta pagal V. B. ieškinį atsakovams ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Lietuvos kariuomenei bei nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovui draudimo bendrovės per klaidą išmokėti 1 400 Eur bus įskaityti į turtinės žalos atlyginimą, o ieškovas atsisako savo reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą draudiko atžvilgiu pagal ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje.
11.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi šioje civilinėje byloje nutarė priimti ieškovo V. B. ieškinio dalies, pareikštos atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ bei 1 714,78 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
11.8. Akcentavo, kad ieškovui atsisakius reikalavimo dėl 1 714,78 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti šią turtinę žalą iš atsakovės Lietuvos kariuomenės negali būti tenkinamas. Teismas papildomai pažymėjo ir tai, kad bylos duomenimis ieškovas gavo 10 709,00 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės pilną sunaikinimą turtinei žalai atlyginti, 311,00 Eur draudimo išmoką už sugadintus daiktus, 11 118,27 Eur draudimo išmoką turtinei (1 118,27 Eur) ir neturtinei (10 000 Eur) žalai atlyginti.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos kariuomenė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį iki 8 760 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovui 5 000 Eur sumą sumokėjo draudimo bendrovė, likusią sumą – 20 000 Eur, turi atlyginti Lietuvos kariuomenė. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog išskirtinių sunkių aplinkybių ir pasekmių byloje nustatyta nėra, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje priteisė ieškovui beveik maksimalią kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.
12.2. Skunde pažymima, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 4.3 papunktis ir 5 punktas nustato maksimalų neturtinės žalos dydį esant sunkiam sveikatos sutrikdymui. Maksimalus dėl eismo įvykio padarytos neturtinės žalos dydis yra 12 MMA, šis dydis nustatomas atsižvelgiant į netekto darbingumo ir specialiųjų poreikių dydį. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikoje MMA bylos nagrinėjimo metu yra 730 Eur, ieškovui maksimali atlygintinos neturtinės žalos suma gali būti 8 760 Eur.
12.3. Profesinio darbingumo netekimą nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 „Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Nr. 36-1011). Atsižvelgiant į tai, kad byloje minėtų įrodymų nėra pateikta, pirmosios instancijos teismas sprendime šiuo aspektu nepasisakė, argumentai dėl netektos pensijos dalies ir netekto darbingumo negali būti objektyviai įvertinti neturtinės žalos atžvilgiu.
12.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog išvada, kad ieškovo klausa sutriko dėl eismo įvykio, yra pagrįsta vien tik paties ieškovo subjektyvia nuomone, kuri nėra pagrįsta kvalifikuoto specialisto išvada. Eismo įvykis įvyko 2019 m. spalio 26 d., o dėl klausos sutrikimų ieškovas kreipėsi tik 2020 m. gegužės 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo įvykio. Ieškovo nurodomos apkurtimo aplinkybės nepatvirtintos jokiais ankstesniais medicininiais dokumentais, nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad ieškovas skundėsi klausos sutrikimu ir/ar jam buvo nustatyti klausos sutrikimai, ausų pažeidimai, uždegimai. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas vaikšto, neprarado darbingumo, grįžo į darbą, nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. jam nebuvo tęsiamas ar naujai išduodamas nedarbingumas, o pateikiami argumentai dėl neurosensorinio prikurtimo ar sausgyslės plyšimo nepagrįsti priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Atsižvelgiant į tai, priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas.
12.5. Apeliantė (atsakovė) pažymi, jog šiuo atveju, atlyginus darbuotojo veiksmais padarytą žalą, darbdavys įgyja regreso teisę. Teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Šiuo atveju trečiasis asmuo R. B., į kurį regreso teisę, atlyginusi neturtinę žalą, įgytų apeliantė (atsakovė), nepadarė tyčinio nusikaltimo ir kaltę pripažino. Trečiojo asmens turtinė padėtis vertinta nebuvo nei baudžiamojoje byloje, kurios pagrindu yra pateiktas ieškinys nagrinėjamoje byloje, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Priteistas neturtinės žalos dydis gali būti nepakeliama finansinė našta eismo įvykį sukėlusiam asmeniui.
13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Rekomendacijos taikytinos tais atvejais, kai privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Be to, Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal jose nurodytus orientacinius dydžius. Aptartos nuostatos, vertinant jas kartu su paties teisės akto pavadinimu (rekomendacijos), leidžia daryti išvadą, jog šiame teisės akte yra nurodomas pageidaujamas, tačiau tuo pačiu laisvai pasirenkamas (neprivalomas) elgesio modelis, kurį lemia konkrečios situacijos faktinės aplinkybės. Be to, kaip minėta, Rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia daryti išvadą, jog šio teisės akto nuostatos visų pirma yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
13.2. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui bei reikšmingas nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą.
13.3. Dėl patirtų sužalojimų ieškovui teko patirti sunkiai pakeliamus skausmus, ligoninėje gulėjo 42 paras (tame tarpe reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje 22 paras). Ieškovui buvo reikalingas kraujo perpylimas, taikyta dirbtinė invazinė plaučių ventiliacija, dešinės pleuros drenavimas, atliktos 2 operacijos ir atlikta osteosintezė IM vinimi, gydytas stipriais opioidiniais nuskausminamaisiais vaistais. Ieškovui taikytas stacionarinis reabilitacinis gydymas VĮ „Palangos reabilitacijos ligoninėje“ kovo mėnesį 20 parų. Klinikinis ištyrimas: vaikščiojo alkūninių ramentų pagalba, dešinės rankos judesiai riboti, dešinės blauzdos ir čiurnos patinimas (+2,2 cm), apsunkintas judėjimas ir apsitarnavimas. Ieškovui taip pat taikytas ambulatorinis reabilitacinis gydymas VĮ „Mažeikių ligoninėje“ ir VšĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centre“. Autoavarijos pasekmes ieškovas jaučia iki šiol, ieškovui nustatyta raumenyno hipotrofija, dešinė čiurna deformuota į valgus padėtį. Koją vis dar skauda, ieškovo judėjimas yra apribotas, jis negali pritūpti, ilgai stovėti. Ieškovas negali dirbti fizinio darbo, kurio metu reikėtų kelti, nešioti daiktus. Ieškovas po patirtos autoavarijos, kurios metu patyrė stiprią galvos traumą, nebegirdi kaire ausimi. Ieškovui diagnozuotas neurosensorinis prikurtimas kaire ausimi, iki eismo įvykio ieškovas jokių problemų dėl klausos neturėjo, tai patvirtina prie bylos pridedami medicininiai išrašai dėl sveikatos tikrinimo darbui.
13.4. Atsiliepime pažymėta ir tai, jog dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovas nebegali dirbti darbo, kurį dirbo visą savo gyvenimą (vairuotojas – ekspeditorius). Jam iš esmės buvo apribota judėjimo laisvė, bendravimo galimybės, susilpnėjo socialiniai ryšiai, nes nebegali mėgautis ankstesniu pomėgiu važinėti su draugais motociklu. Dėl šių priežasčių, ypatingai pasikeitė ieškovo gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia papildomų lėšų. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų ieškovas ne tik patyrė skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, sumažėjo jo bendravimo, taip pat darbo galimybės, patirti sužalojimai ieškovui sukelia skaudesnes pasekmes nei žmonėms, kurių tiesioginė veikla nebuvo susijusi su specifiniu fiziniu krūviu, t. y. jis neteko galimybės užsiimti savo profesija bei hobiu – važinėti motociklais.
13.5. Pagal formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5 000 Eur iki 57 424 Eur. Ieškovui priteista 20 000 Eur neturtinė žala atitinka formuojamą praktiką.
13.6. Argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo vertinta eismo įvykio kaltininko R. B. materialinė padėtis, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, jog tuo atveju, kai vienaip ar kitaip pažeidžiama viena iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikata – žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį; sužalojus sveikatą, esminis kriterijus turi būti sveikatos sužalojimo pasekmės (sužalojimo mastas) ir dėl to patirti dvasiniai bei fiziniai išgyvenimai.
Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2019 m. spalio 26 d. apie 16 val. 17 min. kelyje Mažeikiai – Skuodas, 13 km 280 m, Mažeikių r., Mažeikių krašto apsaugos savanorių pajėgų prisikėlimo apygardos 6-tosios rinktinės 603 kuopos kulkosvaidininkas R. B., vairuodamas automobilį Nissan Primastar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi važiuojančiam motociklui BMW R 1200GS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. B., dėl to eismo įvykio metu buvo sutrikdyta motociklo vairuotojo sveikata, jis pristatytas į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, diagnozuota politrauma.
19. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45862-19 metu, 2019 m. spalio 28 d. R. B. pareikštas įtarimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados Nr. G 226/2020(04) nustatyta, jog V. B. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje; dešinio stipinkaulio lūžis; dešinio blauzdikaulio atviras segmentinis lūžis su dislokacija; kairio raktikaulio lūžis su dislokacija; krūtininio I slankstelio lūžis; dešiniųjų II, III, IV, V šonkaulių lūžiai; abipusis plaučių sumušimas. V. B. nustatyti sužalojimai padaryti vienos auto traumos metu skirtingose jos fazėse kontaktuojant su kietais bukais daiktai ir/ar paviršiais. V. B. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl atviro blauzdikaulio kūno lūžio, kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2020 m. birželio 22 d. Telšių apylinkės teismas nutartimi patenkino Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Ž. G. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45862-19, atleidžiant įtariamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant N. N.–B., nustatant laidavimo terminą vieneriems metams.
20. 2019 m. lapkričio 19 d. draudimo bendrovė „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas (nuo 2020 m. liepos 1 d. „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „Seesam Insurance“ veikia kaip viena kompanija „Compensa Vienna Insurance Group“) ieškovui išmokėjo 10 709 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės BMW R 1200 GS valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilną sunaikinimą. 2020 m. sausio 29 d. draudimo bendrovė „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas ieškovui išmokėjo 311 Eur draudimo išmoką už sugadintus daiktus (motociklininko šalmą, batus, aprangą). 2020 m. liepos 17 d. draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškovui išmokėjo 11 118,27 Eur draudimo išmoką turtinei (1 118,27 Eur) ir neturtinei (10 000 Eur) žalai atlyginti.
21. Ieškovas, nesutikdamas su atlygintu patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, pareikštu ieškiniu be kita ko prašė priteisti 40 000 Eur neturtinę žalą. Remiantis draudimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2018 m. spalio 5 d., galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sutarčiai galiojo draudimo sumų limitai, kurie įstatymu buvo nustatyti iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi, remiantis galiojusiu teisiniu reglamentavimu, draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ negalėjo atlyginti neturtinės žalos didesne negu 5 000 Eur suma.
22. 2021 m. liepos 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo gautas draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys, kuriuo draudimo bendrovė prašė teismo priteisti iš V. B. 5 000 Eur dydžio be teisėto pagrindo gautą draudimo išmoką bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. rugsėjo 1 d. tarp draudimo bendrovės ir ieškovo buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog V. B. sumokės (grąžins) draudimo bendrovei 3 600 Eur dydžio gautos draudimo išmokos dalį. Suma draudimo bendrovei grąžinama per 10 (dešimt) darbo dienų po to, kai įsiteisės galutinis procesinis dokumentas (sprendimas, taikos sutartis ar pan.) kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2198-1014/2021, proceso Nr. 2-68-3-29729-2020-2, kuri iškelta pagal V. B. ieškinį atsakovams draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ ir Lietuvos kariuomenei bei nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, šalys taip pat susitarė, kad ieškovui draudimo bendrovės per klaidą išmokėti 1 400 Eur bus įskaityti į turtinės žalos atlyginimą pagal ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2198-1014/2021, o ieškovas pilnai atsisako visų reikalavimų draudimo bendrovės atžvilgiu. Tarp draudimo bendrovės ir V. B. sudaryta taikos sutartis patvirtinta 2021 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi.
23. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, šioje civilinėje byloje priėmus galutinį sprendimą ir jam įsiteisėjus, turės grąžinti draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ 3 600 Eur dėl išmokėtos draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti, viršijant tuo metu galiojusio TPVCAPDĮ redakcijoje nustatytą ribą, ieškovas 2021 m. rugsėjo 9 d. prašymu šia suma, t. y. 3 600 Eur padidino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje civilinėje byloje, ir patikslintu reikalavimu bendroje sumoje prašė priteisti iš atsakovės – Lietuvos kariuomenės 43 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
24. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 25 000 Eur ir atsižvelgęs į tai, jog draudimo bendrovė ieškovui jau buvo išmokėjusi 5 000 Eur neturtinės žalos, priteisė iš atsakovės Lietuvos kariuomenės ieškovo naudai 20 000 Eur neturtinės žalos.
Dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio
25. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria nustatytas neturtinės žalos dydis – 20 000 Eur, nurodo, jog ieškovui teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, kadangi neatitinka teisės aktų nuostatų ir aktualios teismų praktikos.
26. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
27. Kasacinėje praktikoje pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
28. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, jog piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme įtvirtintus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
29. Taigi, kaip minėta, CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 42 punktas).
30. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 33 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika).
31. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš baudžiamajame įstatyme numatytos uždraustos veikos padarymo (BK 281 straipsnyje įtvirtinto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo), trečiajam asmeniui R. B. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 103 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika).
34. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad bylose dėl sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).
35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad neturtinės žalos dydžio nustatymą sveikatos sutrikdymo atveju lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.
36. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta ir nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio metu ieškovas patyrė daugybę sužalojimų, kurių visuma kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taigi akivaizdu, kad ieškovas patyrė stiprias fizines ir psichines kančias bei išgyvenimus.
37. Ikiteisminiame tyrime pateikta specialisto išvada Nr. G226/2020(04) (ieškinio priedas Nr. 2) patvirtina, jog ieškovui eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: blauzdikaulio kūno lūžis kartu su šeivikaulio lūžiu, dešinio blauzdikaulio atviras II segmentinis lūžis su dislokacija, kairio raktikaulio kūno lūžis su dislokacija, dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis su dorsaline dislokacija, dešiniųjų II, III, IV, V šonkaulių lūžiai, trauminis pneumotoraksas, galvos plaukuotosios dalies žaizda, krešėjimo sutrikimai, abipusė plaučių kontuzija, poodinė emfizema, pneumomediastinumas, dešinio plaučio infiltracija, dešinėje pleuros ertmėje skysčiai ir oro sumažėjimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Dėl sužalojimų ieškovui teko patirti sunkiai pakeliamus skausmus, ligoninėje gulėjo 42 paras (tame tarpe reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje 22 paras). Ieškovui buvo reikalingas kraujo perpylimas, taikyta dirbtinė invazinė plaučių ventiliacija, dešinės pleuros drenavimas, atliktos 2 operacijos ir atlikta osteosintezė IM vinimi, gydytas stipriais opioidiniais nuskausminamaisiais vaistais. Iš VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės, kurioje ieškovui taikytas stacionarinis reabilitacinis gydymas, epikrizės nustatyta, jog ieškovas hospitalizuotas 2020 m. kovo 2 d., išrašytas 2020 m. kovo 21 d. vaikščiojo alkūninių ramentų pagalba, dešinės rankos judesiai riboti, nustatytas dešinės blauzdos ir čiurnos patinimas (ieškinio priedas Nr. 15). 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Mažeikių MCT“ Diagnostinio tyrimo aprašyme nurodyta, jog ieškovui 2020 m. gegužės 27 d. atliktas dešinio peties sąnario magnetinio rezonanso tyrimas, nustatytas sausgyslės dalinis plyšimas, sąnarių pakitimai (ieškinio priedas Nr. 7). 2020 m. rugpjūčio 20 d. VšĮ Mažeikių ligoninės išraše matyti, jog suteikus konsultaciją, ieškovui nustatyta raumenyno hipotrofija, pacientas vaikšto su vienu ramentu, dešinė čiurna deformuota į valgus padėtį, paskirta ortopedinė avalynė dėl potrauminės deformacijos (ieškinio priedas Nr. 11). Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų (ieškinio priedas Nr. 6) matyti, jog suteikus konsultaciją ieškovui nustatyta, jog po 2-3 mėn., reikės spręsti dėl dešinės kojos blauzdikaulio operacinio gydymo, kadangi po avarijos atliktos operacijos gydymas ieškovui nepadeda, koja negyja, čiurna deformuota, ieškovas vis dar vaikšto su ramentu.
38. Šiame kontekste teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog išvada, kad ieškovo klausa sutriko dėl patirto sužalojimo eismo įvykio metu paremta tik paties ieškovo subjektyvia nuomone. Nors, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, ieškovas dėl klausos sutrikimo į Baltijos Amerikos kliniką kreipėsi 2020 m. gegužės 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų po eismo įvykio (ieškinio priedas Nr. 9), į bylą pateiktame UAB „Medikvita“ gydytojo otorinolaringologo konsultacijos išraše nurodyta, kad dar 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovas skundėsi kairiąja ausimi (ieškinio priedas Nr. 13; III t., b. l. 161). Papildomai į bylą pateiktame 2022 m. sausio 13 d. medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad ieškovas prieš kelis metus po avarijos apkurto kaire ausimi, diagnozuotas neurosensorinis vidutinio laipsnio prikurtimas, klausos atstatymo perspektyvos blogos, rekomenduojamas klausos aparato reguliavimas (III t., b. l. 166). Atitinkamai, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad iki eismo įvykio ieškovas problemų dėl klausos neturėjo, tai patvirtina prie bylos pridedami medicininiai išrašai dėl sveikatos tikrinimo darbui.
39. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovas neišvengiamai turėjo nepatogumų, privalėdamas ilgą laiką gydytis medicinos įstaigose, vykti į reabilitaciją, buvo sutrikdytas jo ligšiolinis gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pagrindiniai ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra tie, jog dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, ieškovas neteko galimybės dirbti tą darbą, kurį dirbo visą savo gyvenimą (vairuotojas–ekspeditorius), jam iš esmės buvo apribota judėjimo laisvė, bendravimo galimybės, susilpnėjo socialiniai ryšiai, nes nebegalėjo mėgautis ankstesniu pomėgiu važinėti su draugais motociklu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra ne tik pažeistos vertybės pobūdis (sveikata), bet ir pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas (sunkus sveikatos sutrikdymas, palikęs neigiamų liekamųjų padarinių), ankstesnės ieškovo profesinės patirties (vairuotojas–ekspeditorius) bei pomėgių (su draugais važinėti motociklais) vertinimas. Teisėjų kolegija su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas teikė į bylą papildomus įrodymus, taigi byloje yra pakankamai duomenų apie ieškovo sveikatos būklę, kurių pagrindu galima daryti pagrįstas išvadas ne tik dėl iš karto po eismo įvykio jo sveikatai kilusių neigiamų padarinių, bet ir dėl ilgalaikių sveikatos sutrikdymo pasekmių (dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradusių liekamųjų reiškinių). Vertinant eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes, iš kartu su ieškovo 2021 m. gegužės 31 d. prašymu teiktų dokumentų (VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės epikrizių) nustatyta, kad ieškovui 2021 m. balandžio 23 d. diagnozuotas dešinio blauzdikaulio potrauminis lėtinis osteomielitas, paūmėjimas, taikytas operacinis gydymas. 2021 m. gegužės 24 d. ieškovui atlikta implantų pašalinimo operacija.
41. Išliekamieji padariniai konstatuoti ir Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos, 2021 m. liepos 8 d. Plungės teritorinio skyriaus išvadoje Nr. DPS-1044 ieškovui nustačius 55 procentų darbingumo lygį (II t., b. l. 38), bei Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1979, kurioje nustatyta, jog V. B. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 procentai (II t., b. l. 39). Remiantis tuo, ieškovui iki 2022 m. liepos 4 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (II t., b. l. 40–41). Kartu pažymėtina, kad nors ieškovas 2020 m. rugsėjo 21 d. darbinę veiklą atnaujino, iš byloje esančios informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nustatyta, kad ieškovas buvo nedarbingas dėl ligos nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. 2021 m. liepos 27 d. darbo sutartis buvo nutraukta (II t., b. l. 42–44). Nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. liepos 1 d. ieškovui buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (III t., b. l. 152).
42. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, sutinka su atsakove, kad nagrinėjamu atveju nustatyta 20 000 Eur žalos atlyginimo suma pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas (patirtų sveikatos sužalojimų ir liekamųjų reiškinių), remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, vertintini kaip neturtinės žalos atlyginimą mažinantys kriterijai.
43. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).
44. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiajam (ieškovui) už jo sveikatos sutrikdymą priteistas neturtinės žalos dydis viršija teismų praktikoje nustatytas neturtinės žalos ribas, nagrinėjamu atveju būtina vadovautis tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju eismo įvykio bylose. Nors kitų teismų sprendimuose nustatytas neturtinės žalos dydis ir nelaikytinas esminiu ir eliminuojančiu kitus reikšmingus kriterijus (šie kriterijai turi būti vertinami visumoje), tačiau teismas, nesant reikšmingų priežasčių, neturi diskrecijos per daug nukrypti nuo įprastai panašiose bylose priteisiamo neturtinės žalos dydžio.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo bendrovių. Nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 46 punktas).
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019 (33 punktas) nurodyta, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351/2009; Nr. 2K-50/2010; Nr. 2K-211/2011; Nr. 2K-370/2012; Nr. 2K-95/2013; Nr. 2K-52-942/2016; Nr. 2K-25-489/2017; kt.).
47. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad pagal formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5 000 Eur iki 57 424 Eur (baudžiamosios bylos Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-331-976/2018, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-276-458/2019).
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, rėmėsi kasacinio teismo baudžiamosiose ir civilinėse bylose nustatytais eismo įvykiais sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiais sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis bendrąja prasme patenka į kasacinio teismo praktikoje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribas. Visgi, analizuojant teismų praktiką eismo įvykių bylose, kurių pasekmė – sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos nustačius itin reikšmingus ir sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais.
49. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 nustatyta 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (įskaitant draudimo bendrovės sumokėtą 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą) konstatavus sunkius sveikatai sukeltus padarinius, t. y. tai, kad nukentėjusioji neteko galimybės dirbti, rūpintis savimi ir kitais, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, jai buvo atlikta kojos operacija, po šios operacijos kentėjo didelį fizinį skausmą. Taip pat nustačius ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius (iki šiol jaučia skausmus, pati sunkiai eina tik su ramentais ir dėl kojos jai toliau tęsiamas gydymas, yra nedarbinga ir nežinia, ar dar galės kada dirbti, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur išeiti iš namų, bijo gatvių, automobilių). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (įskaitant iš draudimo bendrovės priteistą 5 000 Eur sumą) konstatavus sunkų sveikatos sutrikdymą su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis (atlikta sudėtinga akies, veido kaulų operacija, implantuotos titano plokštelės suformuojant akiduobę, titano sraigtu fiksuotas viršutinis žandikaulis ir skruostikaulis, taip pat konstatuotas pablogėjęs matymas kaire akimi, dvejinimasis žiūrint visomis kryptimis, sukeltas žvairumas ir didelė rizika apakti kaire akimi). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018 nukentėjusiajam mažamečiui neturtinei žalai atlyginti priteista 20 000 Eur (įskaitant iš draudimo bendrovės priteistą 5 000 Eur sumą). Šioje byloje konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. dėl eismo įvykio nukentėjęs mažametis buvo operuojamas, ilgą laiką buvo ištiktas komos, vėliau reabilitavosi specializuotose įstaigose, patirta smegenų trauma paliko sunkių liekamųjų reiškinių, likęs kairės pusės paralyžius, iki šiol reikalinga nuolatinė reabilitacija, tai turės įtakos jo sveikatai ir ateityje.
50. Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-898/2020 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (įskaitant iš draudimo bendrovės priteistą 5 000 Eur sumą) sunkiai sutrikdžius sveikatą ir įvertinus tai, kad nukentėjusiajai ilgą laiką buvo taikomas stacionarus ir reabilitacinis gydymas, sveikatos sutrikdymo pasekmės tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiosios sveikatai yra ilgalaikės, nukentėjusioji prarado didelę dalį darbingumo, šiuo metu yra tik 30 procentų darbinga, negali dirbti, negali tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais, dėl ko vienas iš vaikų su ja nebegyvena, jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl nukentėjusiosios asmenybės pokyčių, susijusių su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ženkliai sumažėjo jos socialiniai ryšiai, nutrūko santykiai su vyru, draugais, dėl sutrikusios atminties (po įvykio net neprisiminė, kad turi dukrą, neprisiminė paskutinių savo ketverių gyvenimo metų) nukentėjusioji negali užbaigti iki eismo įvykio pradėtų studijų ir gauti aukštojo išsilavinimo.
51. Tuo tarpu, bylose, kuriose tokių sunkių padarinių kaip aukščiau minėtose bylose nebuvo sukelta, atitinkamai priteista mažesnio dydžio neturtinė žala. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020, nukentėjusiajai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtą didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, netikrumą dėl ateities, įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą (nors nukentėjusioji buvo pensinio amžiaus, tačiau dirbo, buvo socialiai aktyvi ir pan.), taip pat į jos pačios veiksmus, kaip didelį neatsargumą, nustatė 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (įskaitant išmokėtą 5 000 Eur draudimo išmoką).
52. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-643/2022, nukentėjusiajam, kuris jaučia nuolatinį nuovargį ir dažnus galvos skausmus, galvos svaigimą, negali normaliai dirbti protinio darbo, nes po valandos-dviejų prasideda nepakeliamas galvos skausmas, taip pat negali dirbti ir fizinio darbo, nes labai greitai pavargsta, bei kuriam dėl patirto eismo įvykio nustatytas II grupės neįgalumas, priteistas 12 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-485/2021 nustatyta 18 000 Eur (į šią sumą įskaičius draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėtus jau 8 660 Eur) neturtinės žalos atlyginimo suma dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. nukentėjusiajam, kuris yra jauno amžiaus, buvo atliekamos sudėtingos medicininės procedūros, buvo taikyta dirbtinė koma, atliekama intervencinė procedūra, siekiant pašalinti susidariusią hematomą, eismo įvykio metu buvo pažeista gyvybiškai svarbi kūno sritis – galva, po įvykio nukentėjusysis negalėjo aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, laikinai buvo praradęs darbingumą, galimybę sėdėti, vaikščioti, valgyti, naudotis tualetu, užsiimti fizine veikla, po operacijos buvo priklausomas nuo medicinos personalo ir jį slaugančios motinos, iki šiol pasikartoja galvos skausmas, vartoja vaistus. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-399-530/2020 nukentėjusiajai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatyta 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (įskaitant išmokėtą 5 000 Eur draudimo išmoką), nukentėjusiajai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, ji nepajėgė pasirūpinti savimi, todėl jai buvo reikalinga visiška slauga, dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui buvo apribota judėjimo laisvė ir galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, nukentėjusiajai nustatytas 45 procentų darbingumas, ji priversta naudoti nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, nepakelia didesnio fizinio krūvio (šioje byloje buvo įvertintas ir pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas).
53. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis teismų panašiose bylose formuojama praktika, esant panašiems nusikalstamos veikos padariniams nukentėjusiesiems priteisiamas nuo 5 000 iki 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (neįskaitant draudimo išmokėtos draudimo išmokos). Nagrinėjamu atveju, nustatydamas ieškovui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas žymiai viršija sumas, nurodytas teismų praktikoje, suformuotoje kitose panašaus pobūdžio bei faktinių aplinkybių bylose, o objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis šioje byloje turėtų būti priteistas, nukrypstant nuo panašaus pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos (t. y. žymiai viršijant vidurkį), ieškovas nepateikė.
54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
55. Įvertinusi minėtą teismų praktiką, byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui nustatyti liekamieji eismo įvykio padariniai, kuriuos ieškovas jaučia iki šiol (deformuota dešinė koja, dešinės kojos skausmai, šlubavimas, apriboti dešinės kojos čiurnos judesiai, sutrikusi kairės ausies klausa, abiejų kojų kelių bei dešinės čiurnos, peties, nugaros skausmai, sumažėjusi dešinės rankos judesių amplitudė bei raumenų jėga ir kt.), dėl patirtų sveikatos sužalojimų ieškovas patyrė skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, sumažėjo jo socialinio bendravimo, taip pat darbo galimybės. Visgi teisėjų kolegija įvertinusi pasekmes tiek įvykusio fakto, tiek ir ateities požiūriu, pažymi, kad ieškovas išliko iš dalies darbingas (nustatytas 55 proc. darbingumas), darbingumas yra pakankamas, kad jis galėtų bent iš dalies grįžti į darbo rinką, ieškovas yra atsakingas už save, nėra visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, jam nėra reikalinga kito asmens priežiūra, nuolatinė globa, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovo gyvenimo kokybė ir sveikata nuolat blogėtų ir tai turėtų reikšmingos įtakos ieškovo gyvenimo kokybei ateityje. Išanalizavusi šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
56. Teisėjų kolegija pirmiau išdėstytų argumentų kontekste daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai per didelį neturtinės žalos dydį, kuris, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, mažintinas iki 12 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui priteistinas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (iš viso 17 000 Eur, įskaičius 5 000 Eur, kuriuos neturtinei žalai atlyginti išmokėjo draudimo bendrovė). Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
57. Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ 4.3 punktu, maksimalus neturtinės žalos dydis gali būti 12 MMA, t. y. 8 760 Eur, todėl tai maksimali suma, kurią pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti ieškovui neturtinei žalai atlyginti.
58. Šiame kontekste pažymėtina, kad Rekomendacijos savo esme nėra privalomojo pobūdžio teisės aktas, nustatantis neturtinės žalos dydį, Rekomendacijose pateikti dydžiai yra tik orientaciniai. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį įvertina teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia spręsti, jog šio teisės akto nuostatos, visų pirma, yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
59. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, turint omenyje tai, kad apeliantė taikys CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau jis nėra lemiamas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme
60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
61. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo vertinimu, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021). Minimoje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies laikytina, kad ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo patenkintas pilna apimtimi.
62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors iš ieškovo reikalautos 43 600 Eur neturtinės žalos sumos priteista tik 20 000 Eur, laikytina, jog šis ieškovo materialinis reikalavimas buvo patenkintas pilnai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeistas, 20 000 Eur žalos atlyginimo sumą sumažinant iki 12 000 Eur, taip pat laiko, jog šis ieškovo materialinis reikalavimas iš esmės yra patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismo priteistų ieškovui iš atsakovo 1 933,39 Eur bylinėjimosi išlaidų perskirstyti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
63. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
64. Ieškovas 2023 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad patyrė 1 996,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 399,30 Eur už pasirengimą ir žodinį bylos nagrinėjimą (2022 m. rugpjūčio 3 d. 10.30 val.), t. y. išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme, 798,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas ir 798,60 Eur už bylos medžiagos, teismo sprendimo, apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės išnagrinėtas 2022 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu (šios dienos teismo nutartimi atidėtas tik procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas). Taigi, ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikė apeliacinės instancijos teismui po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl ieškovui nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, kurios patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 597,20 Eur suma), atlyginimas. Ieškovui taip pat nepriteistinos ir 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už pasirengimą ir žodinį bylos nagrinėjimą (2022 m. rugpjūčio 3 d. 10.30 val.), kadangi jos patirtos pirmosios instancijos teisme ir turėjo būti pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovės (apeliantės) Lietuvos Kariuomenės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Priteisti iš atsakovės Lietuvos Kariuomenės, juridinio asmens kodas 188732677, ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 12 000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1 933,39 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt tris eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Asta Jakutytė–Sungailienė
Rūta Latvelė
Ieva Navickaitė–Sakalauskienė