PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-664/2018 pagal ieškovės J. B. ieškininį pareiškimą atsakovams D. B. ir G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021(anksčiau- Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B., pateiktu ieškiniu (paskutinis patikslintas ieškinys pateiktas 2018 m. kovo 14 d.) teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2008 m. liepos 12 d. dėl atsakovo kaltės, po ištuokos palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tam tikrą tvarką, priteisti iš atsakovo 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui S. už 4 mėnesius, 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. už 4 mėnesius, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams sūnums periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo iki jų pilnametystės, pripažinti gyvenamojo namo (teisiškai-ūkinio pastato), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančio atsakovei G. B., 824/1000 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti 824/1000 dalis pastato atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovo ieškovei priteisti 5220 Eur dydžio piniginę kompensaciją, priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą už 3012 Eur, priteisti ieškovei iš atsakovo 700 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam atitekusį kilnojamąjį turtą, bylinėjimosi išlaidas. Prašė patenkinus ieškovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo (teisiškai ūkinio pastato) 824/1000 dalių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisus iš atsakovo piniginę kompensaciją ieškovei, nustatyti ginčo pastato 824/1000 dalims priverstinę hipoteką, įkeičiant šį turtą ieškovei.
2. Ieškinyje nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes jis girtauja, tuomet prieš ieškovę naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, veja ieškovę su vaikais iš namų, dėl ko ne kartą teko glaustis pas ieškovės motiną. Taip būdavo žeminamas ieškovės orumas, demonstruojama nepagarba ir nelojalumas šeimai, žalojama nepilnamečių vaikų psichika. 2017 m. pradžioje atsakovas vėl išvijo ieškovę su vaikais iš jų namų, nuo tada jie gyvena pas savo ieškovės motiną, pas atsakovą grįžti neketina, mano, kad šeima yra faktiškai iširusi. Nuo 2017 m. pradžios atsakovas šeima nesirūpina, neremia ieškovės nei moraliai, nei materialiai, neteikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Atsakovas net gyvenant skyrium, nesiliauja žeminti ieškovės, siųsdamas SMS žinutes mobiliojo ryšio telefonu, bendraudamas su vaikais dar jiems neigiamą psichologinį poveikį, nuteikinėja prieš jų motiną. Nurodė, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį reikia bent po 275 Eur kiekvienam vaikui, atsakovas turėtų prisidėti didesne suma prie vaikų išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Sutuoktiniai susitarė dėl kilnojamojo turto padalijimo, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, vaikų gyvenamosios vietos.
3. Nurodė, jog su atsakovu susituokė 2008 metais, jokio savo nuosavo turto ar gyvenamojo būsto neturėjo, gyveno atsakovo motinai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo motinai sutikus, ant pastarajai priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje buvusio ūkinio pastato - lauko virtuvėlės 2010 m. buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas. Statybos buvo vykdomos ūkio būdu iš bendrų šeimos lėšų, savo darbu prisidėjo ir abu sutuoktiniai. Kai namas buvo baigtas, sutuoktiniai bendromis šeimos lėšomis ir savo jėgomis įrengė vidų, įsigijo baldus ir kitus namų ūkio reikmenis. Visą gyvenamojo namo statybos laiką atsakovas vadino tai „mūsų namu“, o ieškovei nekilo abejonių dėl šio pastato priklausomybės jos šeimai. Po statybos pabaigos ieškovės šeima jame apsigyveno, ten ieškovė nuolat gyveno iki 2017 m. vasario mėn. pradžios. Tik kilus nesutarimams ieškovė sužinojo, jog pastatas registruotas ieškovo motinos vardu. Iš 2017 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad 1965 m. statyto pastato statybinis tūris, užstatytas plotas yra padidėję, atsirado pusrūsis, priestatas, mansarda ir terasa, įrengtas vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas bei elektros energijos tiekimas. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo pastato statybinė vertė yra 21800 Eur, statybos metai 2010-2012. Rinkos vertės ekspertinio tyrimo aktu konstatuota, jog ekspertinio tyrimo atlikimo dienai iki 2010 m. atliktos rekonstrukcijos seno ūkio pastato vertė yra 2230 Eur, o po 2010-2012 m. santuokos metu atliktos pastato rekonstrukcijos, statinio vertė yra 12 670 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai santuokoje savo lėšomis sukūrė absoliučiai didesniąją dalį ginčo pastato, proporcingai sukurtai naujai vertei-t.y. 10 440 Eur, todėl atsakovei šiuo metu faktiškai priklauso tik 176/1000 dalys, proporcingai buvusio pastato vertei ir jos turtiniam indėliui į šį pastatą, t.y. atsakovė yra tik formali savininkė ieškovės šeimos pastatyto gyvenamojo namo, o didžioji dalis statinio priklauso sutuoktiniams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Šis oficialus raštinis įrodymas, taip pat sutuoktinių VSDFV pateiktos pažymos apie visą santuokos laikotarpį gautas pajamas patvirtina ieškovės teiginius, kad pastatas buvo statomas santuokoje bei pagrindžia reikalavimą priteisti jai kompensaciją pinigais. Ieškovė negali pateikti teismui su statybomis susijusių dokumentų (nurodančių patirtas išlaidas, susijusias su namo statyba), nes jie liko pas atsakovus. Dalį dokumentų atsakovė G. B. pateikė teismui kaip neva jos turėtas išlaidas, nors realiai jas patyrė sutuoktiniai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė J. B. ir D. B. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką paliko santuokines pavardes, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisė iš atsakovo ieškovei viso 1020 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymą nepilnamečiams sūnums periodinėmis išmokomis kiekvienam po 140 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki jų pilnametystės, paskiriant ieškovę lėšų, skitų vaikų išlaikymui, tvarkytoja, padalino santuokos metu įgytą atitinkamą kilnojamąjį turtą jį priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 700 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusį kilnojamąjį turtą. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Taip pat teismas išsprendė laikinų apsaugos priemonių panaikinimo klausimus, iš atsakovo priteisė ieškovei 333,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 339,33 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės priteisė atsakovei G. B. 1 426,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 335 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad J. B. ir D. B. 2008 m. liepos 12 d. sudarytos santuokos metu gimė du sūnūs: S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), šeimos deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 17). 2017 m. balandžio 24 d. sutikime nurodyta, jog L. N. sutinka, jog jai nuosavybės teise priklausančiame name gyventų jos dukra J. B. su sūnumis S. ir L. B. (I t., b.l. 23).
6. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių teismas sprendė, jog nei viena šalis neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, galimai buvo nelojalus šeimai (besaikiai vartojo alkoholį, naudojo psichologinį ar fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, ją žemino), tačiau nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, žemindavo jį nepilnamečių vaikų akivaizdoje vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, taip pat nepateikė. Sprendė, jog santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių veiksmai, t.y. abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė išsaugoti šeimos, spręsti iškilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieškoti pagalbos dėl kilusių sunkumų, nebuvo moralinio palaikymo ir rūpinimosi vienas kitu. Darė išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė, kad nepilnamečiai S. B. ir L. B. gyvena su motina, atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, taip pat sutuoktiniai sutarė dėl abiem šalims priimtinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tokia bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta 275 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį šiuo metu yra pakankama vaikų poreikiams patenkinti, ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių. Įvertino, kad tėvų turtinė padėtis yra panaši, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra neženkliai didesnis nei ieškovės, todėl jis prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, priteisė vaikams išlaikymą po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m., gegužės 31 d. išlaikymo neteikė, išskyrus 100 Eur sumą bendravimo su vaikais metu, teismas priteisė iš jo po 510 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam. Tarp šalių nesant ginčo teismas išsprendė klinojamojo turto padalijimo klausimą.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo grindė savo paaiškinimais, teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų parodymais, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, ekspertinio tyrimo aktu Nr. RE18-003 ir VSDFV pateiktomis pažymomis apie sutuoktinių visą santuokos laikotarpį gautas pajamas. Įvertino, kad atsakovai prašė teismo šį ieškininį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad pagal jai išduotą leidimą ir turimą projektą ji už savo lėšas rekonstavo ūkinį pastatą, jį pašiltino, leido laikinai apsigyventi sūnaus D. B. šeimai, šiame pastate turi būti ir bus įrengtos dirbtuvės, kuriose savo verslą galės vykdyti atsakovės šeimos nariai. Atsakovė paaiškino, kad visas statybines medžiagas pirko už savo lėšas, tuo tarpu sūnus D. B. prisidėjo darbu, pagelbėdamas motinai, leidus šeimai pagyventi jie patys susiklijavo tapetus, pasikabino užuolaidas, įsigijo baldus ir jame gyveno iki ieškovė su vaikais išsikraustė pas motiną. Atsakovas papildomai paaiškino, kad šeima gyvenamojo namo nestatė, kadangi tam neturėjo lėšų, jis savo fizinėmis jėgomis padėjo motinai renovuoti pastatą, o pastaroji leido jam su šeima šiame pastate gyventi. Atsakovas pažymėjo, kad pastatas renovuotas, pirktos statybinės medžiagos motinos lėšomis.
8. Nustatė, kad 0,0968 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Statiniai: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (pagal 1987 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1928) taip pat priklauso G. B. (I t., b.l. 25,63). 2010 m. gegužės 6 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracija išdavė G. B. statybos leidimą Nr. LNS-93-100506-00021 (galiojantį iki 2020-05-06) ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai (statinio rekonstravimas), statinio paskirtis-dirbtuvės, bendras plotas-93,44 m3., statybinis tūris-361 m3, statinio aukštis-7,5 m, aukštų skaičius (neskaičiuojant pusrūsio, mansardos) 1 (I t., b.l. 64-66). G. B. užsakė objekto topografinę nuotrauką UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ (I t., b.l. 66 b), užsakė atlikti tiek žemės sklypo, tiek ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų bylos atnaujinimo darbus. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo pateikta deklaracija apie atlikto statinio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo ir naujo pastato -garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatymo darbų užbaigimą (II t., b.l. 26). Parengta nauja Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (II t., b.l. 27-39). 2017-09-13 įregistruoti nauji žemės sklypo kadastriniai duomenys, taip pat 2018 m. rugpjūčio 22 d. įregistruoti nauji kadastriniai duomenys ir pastatų: pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (II t., b.l. 7-10). G. B., buvo apdraudusi šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): laikotarpiui nuo 2014-10-11 iki 2015-10-10 būsto draudimo liudijimu TAI Nr.258204018 (I t., b.l. 76b-77), laikotarpiui nuo 2016-10-12 iki 2017-10-12 gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 300-0220542, (I t., b.l. 75 b-76). 2017 m. rugsėjo 8 d. antstolės N. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0073/17/06 konstatuota, jog apžiūrėjus G. B. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), esantį medinį dviejų aukštų pastatą, teigiama, jog šiuo metu šiame pastate nėra sąlygų gyventi, kadangi nėra būtiniausių gyvenimui reikalingų daiktų: baldų, užuolaidų, šviestuvų ir kt.) (I t., b.l. 127-149). Pateiktos ieškovės šeimos nuotraukos, kai kuriuose iš jų matyti laikas: 2010-02-19 ir 2010-02-28, 2012-12-31 (I t., b.l. 150-156). 2018 m. vasario 15 d. atlikto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertinio tyrimo akte Nr. RE18-003, konstatuota, jog ūkinio pastato rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) vertinimo metodu: a) be 2010-2012 metais atliktos rekonstrukcijos yra 2230 Eur; b) atlikus pagerinimus (rekonstrukcija) laikotarpiu 2010-2012 m. – 12670 Eur. (II t., b.l. 126-149B).
9. Teismas pažymėjo, kad ūkinis pastatas priklauso G. B. ir nuosavybės teise nepriklauso nė vienam iš sutuoktinių. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai negali užvaldyti svetimo turto, nors ir atliko jame pagerinimus, dėl kurių gali kreiptis į teismą atskiru pagrindu. Pripažino, kad faktas, jog ieškovė laisva valia dalyvavo atsakovo motinai priklausančio ūkinio pastato pagerinimo procese (tapetavo patalpas, kabino užuolaidas, atsakovas savo jėgomis įrengė laiptus ir kt.) gali būti pagrindas ieškovei reikalauti pagerinimo išlaidų iš atsakovo motinos, bet nėra pagrindas priteisti ieškovei kompensacijos iš atsakovo (CK 3.98 str. 3 d., 3.109 str.). Pažymėjo, kad sutuoktiniai gyvendami ūkinio pastato patalpose, turėjo rūpintis statiniu, daryti kosmetinį remontą, todėl šalys turėtų įrodyti, jog jų atliktas patalpų pagerinimas (darbu ar finansiniu prisidėjimu) laikytinas jų rekonstrukcija ar pagerinimu iš esmės. Pažymėjo, kad ieškovei buvo siūloma pateikti papildomus įrodymus dėl turto pagerinimo ir šalių indėlio į šio turto vertės padidėjimą, tačiau ji atsisakė teikti tokius duomenis laikydamasi pozicijos, kad turtas buvo sukurtas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog būtų į pastato pagerinimą investavusi iki santuokos turėtas lėšas, kad pastato rekonstrukcijai buvo naudojamos sutuoktinių gaunamos pajamos, įrodymų, kad būtų perkamos statybinės medžiagos, paslaugas, nėra. Pažymėjo, kad sutuoktinių pajamos nebuvo didelės, atsakovas statybų metu ilgą laiką nedirbo, gavo nedarbo išmoką, šalys augino vaikus, todėl labiau tikėtina, kad lėšos naudotos pragyvenimui. Įvertino, kad atsakovai teigė, jog atsakovas prisidėjo prie pastato rekonstrukcijos tik savo darbu (siekdamas padėti mamai), statybines medžiagas pirko atsakovė, ji finansavo rekonstrukciją, ką patvirtina UAB „Makveža“ sąskaitos, kvitai, IĮ „Termista“ perdavimo aktai, vartojimo kredito sutartys. Teismas vertino atsakovė gautas pajamas, tai, kad ji iš sąskaitos išgrynindavo įvairias pinigų sumas. Atsižvelgė į tai, kad ieškovei buvo suteikta būtina teisinė pagalba, ją nuo ieškinio teismui padavimo dienos atstovavo advokatė, ieškovė ir jos atstovė atsisakė svarstyti klausimą dėl įstatyme numatyto alternatyvaus teisių gynimo būdo taikymo, atsisakė teismui teikti nurodytus duomenis dėl sutuoktinių panaudotų lėšų pastato pagerinimui, todėl teismas konstatavo, jog nėra galimybės taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą ir spręsti klausimo dėl patirtos žalos už svetimo turto pagerinimą priteisimo. Patenkinęs ieškinį iš dalies teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, taip pat pagrįstomis pripažino atsakovės patirtas 650 Eur išlaidas už 2018 m. vasario 15 d. atliktą ūkinio pastato rinkos vertės ekspertinį tyrimą, kadangi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovės pareikštu ieškiniu reikalavimu, šias ekspertizės akto išvadas pripažino ir jomis rėmėsi tiek atsakovai, tiek ieškovė savo pateiktame patikslintame ieškinyje, jas priteisė iš ieškovės.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - pripažinti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), 824/1000 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti priteisiant 824/1000 dalis pastato atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovo ieškovei priteisiant 5220 Eur dydžio piniginę kompensaciją, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Prašo esant pagrindui taikyti alternatyvų apeliantės teisių gynimo būdą.
11. Nurodo, kad didžioji dalis statinio (82,4 proc. dabartinės rinkos vertės) sukurta 2010-2012 metais atlikus rekonstrukciją, šeima gyveno ne ūkiniame pastate. CK 3.90 straipsnio nuostatos numato atvejus, kai vieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, tačiau, tokia įstatymo nuostata savaime nereiškia draudimo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe santuokoje sukurtą turtą, kuris viešame registre įregistruotas kitų asmenų (pvz. vieno iš sutuoktinių tėvų) vardu. Tokias išvadas galima padaryti iš formuojamos teismų praktikos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012, 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, Panevėžio apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-679-425/2016. Mano, kad nebuvo kliūčių pripažinti, jog naujai sukurta po rekonstrukcijos ginčo pastato dalis priklauso sutuoktiniams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
12. Jeigu teismas laikė, kad ieškovė turi teisę reikalauti kompensacijos tik iš atsakovės už turto pagerinimus, galėjo taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą, kaip numato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis, nes atsakovo mama buvo įtraukta į bylą atsakove ir aktyviai gynėsi nuo reikalavimo priteisti kompensaciją solidariai iš jos ir D. B. tais pačiais argumentais.Nesutinka, kad alternatyvus teisių gynimo būdas reikštų teismo veikimą vieno iš sutuoktinių interesais. Įstatymo leidėjas numatė teismui galimybę išeiti iš ieškinio ar priešieškinio ribų šeimos bylose, nes bet kokio pobūdžio turtinis ginčas visuomet liečia vaikų interesus.
13. Ieškovė teismui nurodė, jog neturi jokių statybinių medžiagų įsigijimo, ar kitų dokumentų, kurias galėtų pagrįsti šeimos išlaidas namo statybai, paaiškino, kad pagal buvusius užrašus, kurie liko pas atsakovą, statybos kaštai buvo apie 70000 Lt, juos panašiai apskaičiavo ir matininkė (atkuriamoji pastato vertė 21800 Eur). Nesutinka, kad šeima neturėjo pakankamų lėšų, kad viską padarė atsakovė. Teigia, kad ir atsakovė neturėjo, nepateikė teismui įrodymų, kokie darbai buvo atlikti, kokie iš jų priskirti prie pastato pagerinimo darbų, kokia jų kaina, kada ir kokie statybiniai reikmenys buvo įsigyti, kaip to reikalavo teismas iš ieškovės. Iš atsakovės teismas tokių įrodymų nereikalavo, sprendime tiesiog pavardino pvz. - šaldytuvo, sekcijos, kuro katilo įsigijimo dokumentus, pripažino, jog G. B. savo lėšomis pastatė sūnaus šeimai naujus namus iš senos lauko virtuvės. Ieškovė gaudavo nuolatines pajamas, didesnes už sutuoktinio, jas naudojo šeimos reikmėms (apmokami lizingai, televizijos transliacijos, mobiliojo ryšio paslaugos, draudimo įmokos, perkamas maistas, prekės). Ieškovė turi teisę į santuokoje sukurtą nekilnojamąjį turtą, nepaisant turto registracijos duomenų registre, prašoma kompensacijos suma labai menka, per 9 metus ji galėjo į šeimos turtą investuoti po 48 Eur per mėnesį.
14. Ieškovė prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ji derybų metu (dar iki rinkos vertės ekspertizės atlikimo), sutiko mažinti reikalavimą dėl jai priteistinos piniginės kompensacijos dydžio iki būtent tokios sumos, kuri dabar nustatyta eksperto. Tačiau, atsakovai su ieškovės nuolaidomis nesutiko ir savo iniciatyva atliko ekspertizę, t.y. bylinėjimosi išlaidas toje dalyje padidino 650 Eur sumai tik savo iniciatyva. Teismas sprendime pripažino, kad eksperto išvadomis dėl ginčo turto rinkos vertės nustatymo rėmėsi tiek ieškovė, tiek atsakovai, tačiau ekspertizės kaštus priteisė iš ieškovės. Mano, kad teismas neteisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes iš ieškovės už atsakovų inicijuotą ekspertizę išlaidas galima buvo priteisti tik tuo atveju, jeigu teismas būtų patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl 5220 Eur kompensacijos priteisimo. Kadangi teismas šį reikalavimą atmetė, negalima teigti jog ieškovė pasinaudojo ekspertize.
15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai D. B., G. B. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad atsakovė, pasitarusi su sūnumis nusprendė rekonstruoti lauko vietuvę, įrengti dirbtuves, kreipėsi į architektą dėl projekto, leidimo statybai, atsakovės lėšomis ūkinis pastatas buvo rekonstruotas ir iš dalies įrengtas. Sutuoktiniai lėšų namo statybai neturėjo, atsakovė jiems leido rekonstruotame pastate laikinai pagyventi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šeimos lėšos būtų buvę panaudotos ūkinio pastato rekonstrukcijai. Pastatas niekada nebuvo atsakovo nuosavybė, jis valdomas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, todėl neaktualios CK 3.90 straispnio 1 dalies nuostatos. Teismas tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus.
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
17. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
18. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti pastato, esančio atsakovės žemės sklype ir registruoto atsakovės vardu, 824/1000 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti priteisiant šį turtą atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovo ieškovei priteisiant 5220 Eur piniginę kompensaciją,
19. Apeliantė nurodo, kad šeima tikrai gyveno ne ūkiniame pastate, byloje įrodyta, jog didžioji dalis statinio (82,4 proc. dabartinės rinkos vertės) sukurta 2010-2012 metais atlikus rekonstrukciją. Mano, kad nebuvo teisinių kliūčių pripažinti statinio dalį sutuoktinių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, CK 3.90 straipsnio nuostatos nedraudžia pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe santuokoje sukurtą turtą, kuris viešame registre įregistruotas kitų asmenų (pvz. vieno iš sutuoktinių tėvų) vardu, tą patvirtina jos nurodoma teisminė praktika.
20. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog ginčo ūkinis pastatas buvo rekonstruotas ir jame laikinai gyveno sutuoktiniai su vaikais. Tačiau vien faktas, kad sutuoktiniai šiame ūkiniame pastate gyveno, nepatvirtina jų nuosavybės teisės į dalį šio turto. Ginčo turtas nėra ieškovės sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jis priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovės uošvienei - atsakovei, yra pastatytas ant jai priklausančio žemės sklypo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ginčo statinys yra ne gyvenamasis namas, nors jame šeima ir laikinai gyveno, o ūkinis pastatas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio, ir kuris yra gyvenamojo namo priklausinys. Atsakovei priklauso ir gyvenamasis namas, kuris, sutinkamai su CK 4.12 straipsniu, yra pagrindinis daiktas. Kadangi gyvenamasis namas priklauso atsakovei, šiuo atveju ginčo pagalbinio ūkio pastato, kaip priklausinio, teisinė būklė taip pat negali būti pakeista. Pažymėtina, kad nustačius, jog atsakovei priklausantis ginčo turtas buvo pagerintas sutuoktiniams gyvenant santuokoje, šie statinio pagerinimai, išreikšti pinigine verte, galėtų būti laikomi abiejų sutuoktinių jungtine nuosavybe. Todėl kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, manydama, kad į statinį investavo savo asmenines lėšas ar bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl tokių lėšų kompensavimo ir priteisimo, tačiau šioje byloje ji pasirinko kitokį teisių gynimo būdą ir priteisti investuotų lėšų iš atsakovės neprašė, nors savo reikalavimus tikslino daug kartų.
22. Pažymėtina, kad teismas sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti. Proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieškovė būtų negalėjusi tinkamai ginti savo teisių. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji buvo atstovaujama advokatės, ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau nereiškė reikalavimo atsakovei priteisti lėšų, panaudotų jos asmeninio turto pagerinimui, kompensaciją. Todėl šiuo atveju taikius alternatyvų ieškovės teisių gynimo būdą, jai nustatyta tvarka nepareiškus nurodyto reikalavimo ir atsakovei nesuteikus galimybės jai atsikirsti, būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Todėl kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti viršyti ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai.
23. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog visus statinio rekonstrukcijos organizavimo reikalus tvarkė būtent jo savininkė – atsakovė. G. B. 2010 metais gavo statybos leidimą ūkinio pastato rekonstrukcijai, nurodant, kad statinio paskirtis – dirbtuvės, ji užsakė objekto topografinę nuotrauką, užsakė atlikti žemės sklypo, ūkinių pastatų kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų bylos atnaujinimo darbus. Teismas vertino aplinkybes, kad būtent atsakovė skirtingais laikotarpiais buvo apdraudusi nekilnojamąjį turtą būsto ir turto draudimais. Į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad G. B. (I t., b.l. 77 b, 78, 79, 80 a, b, 81 a) statybų metu pirko įvairias elektros ir santechnikos prekes, kietojo kuro katilą, šaldytuvą, šaldymo dėžę, sekciją „Svaja“, baldus. Tuo tarpu ieškovė jokių įrodymų, kad būtų patyrusi išlaidas statinio rekonstrukcijos metu, kad jos asmeninėmis ar bendromis šeimos lėšomis būtų perkamos statybinės medžiagos, apmokami statybos darbai, perkamos prekės statinio vidaus įrengimui, nepateikė. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad ji gaunamas pajamas panaudojo šeimos reikmėms, iš banko išrašų matyti, kad iš jos pajamų buvo apmokami lizingai, televizijos transliacijos, mobiliojo ryšio paslaugos, draudimo įmokos, perkamas maistas, prekės, tačiau šie duomenys niekaip nepatvirtina, jog ieškovė prisidėjo prie statinio rekonstravimo. Priešingai, tai leidžia spręsti, kad ieškovės pajamos buvo skiriamos išimtinai pragyvenimui, maistui, paslaugų apmokėjimui, būtiniausių poreikių patenkinimui ir nebuvo finansinių galimybių kompensuoti statybos darbų, statinio įrengimo išlaidų. Apeliantė pati nurodo, kad ji neturi jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokios buvo šeimos išlaidos, skirtos statinio rekonstrukcijai, teigia, kad statybų eigoje viskas buvo rašoma į sąsiuvinį, likusį pas atsakovą, jame užfiksuota, kad statybos kaštai sudarė apie 70000 Lt. Kadangi į bylą nurodomas sąsiuvinis, taip pat jokie statybos kaštus patvirtinantys duomenys nepateikti, vien tik iš ieškovės paaiškinimų negalima daryti išvados dėl sutuoktinių prisidėjimo prie statinio rekonstrukcijos.
24. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, kokios buvo bylos šalių gaunamos pajamos statinio rekonstrukcijos metu, ar sutuoktiniai, atsakovė turėjo finansines galimybes prisidėti prie rekonstrukcijos darbų apmokėjimo. Byloje buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2008-06-01 iki 2017-08-04 ieškovė gavo pervedimus ir atliko pavedimus bei išgrynino įvairias pinigų sumas, tačiau patvirtinančių statybinių medžiagų, paslaugų pirkimą, kitas išlaidas, susijusias su ginčo pastato renovacija-nėra (I t., b.l. 157-186), šių faktinių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojai, o liudytoja L. R. netgi nurodė, jog ieškovės šeimai kartais skolindavo pinigų maisto produktams įsigyti. Teismas pagrįstai vertino, kad sutuoktinių pajamos nebuvo didelės, be to atsakovas vykdomų statybų metu (2010-2012) ilgą laiką nedirbo, gaudamas tik nedarbo išmoką (I t., b.l. 151-152), sutuoktiniai augino du mažamečius vaikus, todėl atsižvelgus į šalių gautų pajamų dydį, labiau tikėtina, jog šios lėšos buvo naudojamos pragyvenimui (maistui, rūbams ir kt.), o ne investavimui į pastato rekonstrukciją. Byloje taip pat buvo įvertinta atsakovės finansinė situacija, kad laikotarpyje nuo 2009-07-22 iki 2011-12-12 ji gavo pervedimus ir bankomatuose išgrynino įvairias pinigų sumas, laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. gavo slaugos išlaidų kompensaciją vidutiniškai po 848,67 Lt. (293 Eur) į mėnesį, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2014-12-31 gavo darbo užmokestį (I t., b.l. 73b-75), o laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 dar ir senatvės pensiją bei našlių pensiją (I t., b.l. 73). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie duomenys patvirtina, kad atsakovė turėjo finansines galimybes organizuoti ir finansuoti statinio renovacijos darbus, priešingai nei sutuoktiniai.
25. Nors apeliantė nurodo, kad iš atsakovės G. B., priešingai nei iš ieškovės, nebuvo reikalaujama pateikti įrodymus, kokie darbai buvo atlikti, kokie iš jų priskirti prie pastato pagerinimo darbų, kokia jų kaina, kada ir kokie statybiniai reikmenys buvo įsigyti, tačiau pažymėtina, kad byloje būtent ieškovė reiškė reikalavimą dėl statinio pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėjo pareigą įrodyti, kad savo ar bendromis šeimos lėšomis yra prisidėjusi prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio statinio rekonstrukcijos. Teismas, pasinaudojo CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė įrodymų nepateikė, nes jų neturėjo. Tokiu būdu pripažintina, kad ji neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos. Kritiškai vertintini apeliantės pasvarstymai, kad prašomos kompensacijos dydis (5220 Eur) už nekilnojamąjį turtą yra menka, nes sutuoktiniai gyveno 9 metus ir minėtą sumą atitinkamai padalinus gaunasi, jog ieškovė į šeimos turtą investavo vos po 48 Eur per mėnesį, kurią tikrai galėjo pagal savo pajamas skirti turto sukūrimui. Ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad ji vykusių statybų metu (2010-2012 metais) konkrečiomis sumomis prisidėjo prie konkrečių statybos darbų, prekių, reikalingų statinio rekonstrukcijai, vidaus įrengimui, įsigijimo, o ne deklaratyviai teigti, kad jos pajamos per visą trukusį santuokinį gyvenimą leido dalinai prie turto sukūrimo prisidėti. Tuo tarpu atsakovė pateikė aukščiau nurodomus konkrečius duomenis dėl rekonstrukcijos organizavimo, tam tikrų prekių, įrangos įsigijimo dokumentus, kas leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad būtent ji finansavo statinio rekonstrukciją.
26. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pripažinus, kad ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino jos reikalavimo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo.
27. Apeliantė prašo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016 ir 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012 formuojama praktika, taip pat į Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-679-425/2016, išiakšinimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą įgijimą ir ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo, prašant pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisės į pastatą įregistravimą nekilnojamojo turto registre (t.y. ginčas dėl registre įregistruotos daiktinės teisės turinio (duomenų įregistravimo pagrindo), t.y. nutartyje nagrinėtos iš esmės kitos nei šioje byloje aplinkybės.
28. Apeliantės nurodomoje 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012, buvo sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei žemės sklypo savininko teisių turinį, aiškinimo ir taikymo klausimai. Šioje nutartyje pasisakyta, kad galimos situacijos, kai statinio savininkas neturi nuosavybės teisės į sklypą, kuriame statinys pastatytas, o žemės sklypo savininkui priklausančiame sklype gali būti kitiems asmenims (sutuoktiniams) nuosavybės teise priklausančių statinių; nuosavybės teisė į atskirus turto objektus gali atsirasti skirtingais pagrindais: žemės sklypas įgytas pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), gyvenamasis namas – pagaminant naują daiktą statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), o nuosavybės teisių į žemės sklypą pripažinimas asmenims savaime negali lemti išvados, kad ir jame esantis gyvenamasis namas yra jų nuosavybė. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-679-425/2016 buvo sprendžiamas ginčas dėl gyvenamojo namo, pastatyto ant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinių pripažinimo gyvenamojo namo statytojais. Šioje byloje buvo įrodytos aplinkybės, kad būtent sutuoktinių šeimos, o ne kitų asmenų pastangomis buvo pastatytas gyvenamasis namas (CPK 185 str.), todėl jis pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) ir išspręstas turto padalinimo klausimas.
29. Nagrinėjamu atveju yra konstatuotos aplinkybės, jog ieškovė neįrodė savo teiginių, jog būtų pati prisidėjusi savo asmeninėmis ar sutuoktiniais būtų bendromis šeimos lėšomis prisidėję prie pastato rekonstrukcijos, atsakovas taip pat byloje nurodė, kad prie rekonstrukcijos prisidėjo tik savo darbu, norėdamas pagelbėti mamai, o visą rekonstrukciją finansavo atsakovė. Be to, priešingai nei aukščiau nurodytose bylose šiuo atveju buvo ne statomas gyvenamasis namas, o rekonstruojamas atsakovės vardu registruotas, jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas. Todėl akivaizdu, kad aukščiau nurodytose išnagrinėtose byloje ir nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės nėra tapačios.
30. Apeliantė nesutinka su tuo, kad iš jos buvo priteistos atsakovės turėtos 650 Eur išlaidos ekspertizės atlikimui. Teigia, kad atsakovai ekspertizę atliko ir taip išlaidas padidino tik savo iniciatyva. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 15 d. buvo atliktas ūkinio pastato rinkos vertės ekspertinis tyrimas, eksperto konstatuota, jog ūkinio pastato rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) vertinimo metodu: a) be 2010-2012 metais atliktos rekonstrukcijos yra 2230 Eur; b) atlikus pagerinimus (rekonstrukcija) laikotarpiu 2010-2012 m. – 12670 Eur. (II t., b.l. 126-149b). Pastebėtina, kad byloje buvo svarbu nustatyti, kokie pagerinimai atlikti rekonstrukcijos metu, kokia jų vertė, pati ieškovė atsižvelgė į eksperto išvadas, reikalavo priteisti jai iš atsakovo pusę atliktų pagerinimų, t.y. 5520 Eur kompensaciją. Savo patikslintame ieškinyje pati ieškovė, atsižvelgusi į eksperto išvadas nurodė, kad sutuoktiniai santuokoje sukūrė savo lėšomis absoliučiai didesniąją dalį ginčo pastato, proporcingai sukurtai naujai vertei (pagerinimams), t.y. už 10440 Eur (12670-2340=10440), todėl jai padalinus turtą priteistina pusė šios sumos. Kadangi ieškovė pati įrodinėjo savo reikalavimą nurodydama ekspertizės išvadas, negalima sutikti, kad ekspertizė atlikta netikslingai. Kadangi šias išlaidas patyrė atsakovė, o jos atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisė patirtas išlaidas ekspertizei apmokėti.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
32. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Nijolė Danguolė Smetonienė
Birutė Valiulienė