ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl pastato pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centras“, VMI prie LR FM, VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrius,

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo nekilnojamąjį daiktą: pastatą – sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn.

Nurodo, kad savivaldybės administracija turi pareigą vykdyti pastatų naudojimo priežiūrą, naudotojų pareigų vykdymo kontrolę. Šiaulių miesto savivaldybė, 2017-05-21 apžiūrėjo, įvertino ir apskaitė statinius, kurie neturi savininkų, surašė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktą Nr. BSR-1. Iš minėto akto matyti, kad pastatas-sandėlis, pagalbinio ūkio paskirtis 30,5 kv, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., yra apleistas ir nenaudojamas. Nekilnojamo turto registre apie pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai m., įrašų nerasta, o daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Šiaulių miesto savivaldybė yra institucija, atsakinga už pastatų naudojimo priežiūrą, todėl jos kaip institucijos pareiga yra užtikrinti visuomenės saugumą ir likviduoti priežastis, kurios kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ir dėl kurių griūties galimi dideli materialiniai nuostoliai. Šiuo konkrečiu atveju Šiaulių miesto savivaldybė negali įgyvendinti šių funkcijų, nes pastato-sandėlio (pagalbinio ūkio) esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, savininkai nežinomi, o pastatas neregistruotas nekilnojamo turto registre. Šiaulių miesto savivaldybė 2017 m. gegužės 21 d. pradėjo nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. Iki 2019 m. gegužės 25 dienos įgyvendinus visas procedūras ir neatsiradus pastato šeimininkų buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bešeimininkiu.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų tenkintas.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė spręsti pareiškimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra perėmusi nurodyto sandėlio.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad neturėtų būti laikomi bylos dalyviais. Nėra parengti sandėlio kadastriniai matavimai, sandėlis yra nerealizuotinas, todėl neregistruotinas registre. Daiktinės teisės į sandėlį neįregistruotos. Iškėlė abejones dėl sandėlio priklausomybės. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pašalinti suinteresuotą asmenį iš bylos.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-05-21 buvo surašytas statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. BSR-1 (b. l. 4). Pareiškėja 2018-06-15 paskelbė ir išviešino informaciją apie pradėtą statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūrą (b. l . 5-12). Pateiktos statinio nuotraukos (b. l. 13-15), sklypo planas (b. l. 16-17). VĮ „Registrų centras“ pateikė duomenis apie gretimų nekilnojamojo turto objektų nuosavybės istoriją (b. l. 38-61).

Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 str. 1 d.). Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (CK 4.58 str. 1 d.). Pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui (CPK 534 str.).

Bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija), informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą (Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 p. 1 pp.).

Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos dėl jų apskaitytų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, seniūno raštą, patvirtinantį, kad skelbimas 6 mėnesius skelbtas informaciniame stende (gali būti pridedama skelbimo fotofiksacija pirmą ir paskutinę paskelbimo dieną), ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 35 p. 2 pp.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu pastatą – sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja 2018-05-21 apskaitos aktu Nr. BSR-1 įtraukė šį pastatą į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitą ir nuo to momento praėjo daugiau nei vieneri metai. Pareiškėja pateikė įrodymus apie tai, kad dar 2018-06-15 įvairiais būdais paskelbė ir išviešino informaciją apie pradėtą nurodyto pastato pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, taip pat kad informacija skelbta ilgiau nei šešis mėnesius. Vadovaujantis CK 4.58 str. 1 d., Statybų įstatymo 49 str. 1 d. 3 p., pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl nurodyto pastato pripažinimo bešeimininkiu. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pastatas yra apleistas, apgriuvęs, paverstas šiukšlynu, akivaizdžiai nenaudojamas, taip pat atrodo ir teritorija aplink pastatą. Iš suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ pateiktų įrodymų ir nurodytų argumentų, pareiškėjos papildomai procese nurodytų argumentų galima daryti išvadą, kad ginčo pastatas kažkada buvo naudojamas, turėjo savininką, tačiau nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre, savininkas šiuo metu nėra žinomas, pastatu niekas akivaizdžiai nesinaudoja, o pats pastatas galbūt galėjo būti pastatytas/perstatytas ir neteisėtai. Pažymėtina, kad pagal CK 4.57 str. 1 d. bešeimininkiu daiktu laikomas ne tik daiktas, kuris neturi savininko, bet ir toks, kurio savininkas nežinomas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nėra jokių duomenų apie ginčo pastato savininką, todėl yra pagrindas pastatą pripažinti bešeimininkiu, įvertinus tai, kad pareiškėja pateikė visus teisės aktų numatytus įrodymus bei atliko šiuo klausimu privalomus teisinius procedūrinius veiksmus. Kadangi pareiškėja nurodo, jog ginčo pastatą ketinama nugriauti, o nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kad nėra parengti sandėlio kadastriniai matavimai ir kadastrinė byla.

Teismas, pripažinęs, kad daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kad jie yra nežinomi, priima sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ iš bylos nešalintinas, kadangi tokio pobūdžio bylose turi būti nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, o suinteresuotas asmuo disponuoja didelės apimties reikšminga informacija ir įrodymais tokių ginčų klausimais, todėl vienokia ar kitokia forma turėtų dalyvauti procese siekiant teisingai išspręsti ginčą (pvz. CPK 536 str.). Taip pat, atsižvelgiant į teismo sprendimo pobūdį, ateityje tai galėtų lemti suinteresuoto asmens prievolę imtis tam tikrų registravimo registre veiksmų pagal kompetenciją ar atsisakyti tokius veiksmus atlikti, kas galėtų lemti nereikalingus papildomus teisinius ginčus ir ko tam tikrais atvejais galbūt galima būtų išvengti.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 537 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nekilnojamąjį daiktą, pastatą – sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                    Silvijus Balčytis