Civilinė byla Nr. e2-1580-430/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02099-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.2.; 2.6.29.4.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

sekretoriaujant Robertai Valkauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) atstovui advokatui Laimonui Šileriui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ (toliau – UAB „Baltijos kredito sprendimai“) atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarei Dainorai Jievaitytei, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ (toliau – BAB bankas „Snoras“) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl reikalaujamų sumų sumažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, BAB bankas „Snoras“, Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė Dainora Jievaitytė.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama sumažinti atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-03220 iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalautą negrąžintą kredito sumą iki 125 268,32 Eur, palūkanas iki 24 225,06 Eur, delspinigius iki 0 Eur, atliekant atitinkamus notarės Dainoros Jievaitytės 2017 m. sausio 2 d. išduotų vykdomųjų įrašų, notarinio registro Nr. DJ-8 ir Nr. DJ-10, pakeitimus, ir pripažinti ieškovę pilnai atsiskaičiusia su atsakove.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“ 2008 m. birželio 27 d. sudarė kredito sutartį Nr. 031-03220, pagal kurią BAB bankas „Snoras“ suteikė ieškovei 11 200 000 Lt (3 243 744,21 Eur) kreditą. Kredito grąžinimo terminas sutartyje buvo nustatytas iki 2016 m. gegužės 25 d. Siekiant užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą, ieškovė banko naudai įkeitė jai priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisę ir jai nuosavybės teise priklausantį prekybos pastatą su vaistine, kavinėmis ir administracinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos bankas paskelbė ieškovės kreditoriui AB bankas „Snoras“ veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskyrė laikinąjį administratorių. Pasibaigus laikinajam administravimui 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas nusprendė iškelti AB bankas „Snoras“ bankroto bylą. 2015 m. gruodžio 14 d. atsakovė ir trečiasis asmuo informavo ieškovę apie vienos iš šalių sutarties pasikeitimą ir reikalavimo teisės perleidimą atsakovei. Atsakovė vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir ieškovės atžvilgiu inicijavo priverstinę susidariusios  skolos iš įkeisto turto išieškojimo procedūrą. Ieškovė nesutiko su atsakovės atliktu vienašališku sutarties nutraukimu ir ginčija jį teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. priėmė sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2834-599/2018 ieškinį atmetė, tačiau ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuris šiuo metu dar nėra išnagrinėtas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės reikalaujamos sumos yra per didelės, nes ieškovė grąžino beveik visą pagal sutartį gautą kreditą, taip pat sumokėjo pagal kredito sutartį priskaičiuotas palūkanas, o notarė Dainora Jievaitytė, išduodama vykdomuosius įrašus, visiškai nevertino kreditoriaus reiškiamų reikalavimų dydžio ir apimties tikrumo. Dėl to ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.1941 straipsnio nuostatomis, prašo teismo įvertinti atsakovės pagal vykdomąjį įrašą reikalaujamų sumų pagrįstumą. Pažymi, kad sutarties pagrindu ieškovė iš kreditoriaus gavo 3 243 744,21 Eur. Atsakovė reikalauja 2 226 625,31 Eur negrąžintos kredito sumos, tačiau ši suma yra netiksli, nes ieškovė sutarties galiojimo metu iš viso yra sumokėjusi kreditoriui 3 118 475,89 Eur įmokų, dėl to ieškovė iki sutarties nutraukimo dienos nebuvo grąžinusi tik 125 268,32 Eur negrąžinto kredito ir nesumokėjusi 413 769,63 Eur palūkanų. Kartu akcentuoja, kad atsakovė vykdomojoje byloje jau atgavo 389 544,57 Eur sumą, kai varžytinėse buvo paskirstytas varžytinių dalyvio sumokėtas 400 000 Eur mokestis, dėl to atsakovės reikalaujamos sumos yra aiškiai per didelės ir turi būti mažintinos. Teigia, kad ieškovei buvo sustabdytas mokėjimų (prievolių) vykdymas, dėl to atsakovė neturi pagrindo prašyti priteisti papildomai ir delspinigių, kadangi ieškovė nebuvo gavusi jokio pranešimo apie būtinybę atnaujinti savo įsipareigojimų vykdymą kreditoriui, taip pat ieškovei nebuvo nurodyta į kokią banko sąskaitą ieškovė privalėjo atlikti atnaujintus mokėjimus. Ankstesnė banko sąskaita, į kurią buvo vykdomi mokėjimai, buvo uždaryta. Nauja sąskaita ieškovei tapo žinoma tik tada, kai atsakovė perėmė reikalavimo teises iš kreditoriaus į ieškovę. Dėl šių priežasčių atsakovės reikalavimas mokėti delspinigius už įsipareigojimų nevykdymą, laikytinas nepagrįstu, o laikant, kad atsakovė tokią teisę turi, tuomet šie delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo ieškovės realiai negrąžintų sumų.

3.       Atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutiko su ieškovės ieškiniu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. Atsiliepime nurodo, kad patikslintas ieškinys pareikštas ne siekiant ginti tariamai pažeistas savo teises, o turint vienintelį tikslą – stabdyti išieškojimą iš sutartine hipoteka atsakovės naudai įkeisto turto. Pažymi, kad ieškovė nuo 2011 metų nuolat susidurdavo su mokėjimų pagal kredito sutartį problemomis. Atitinkamai bankas, bendradarbiaudamas ir ieškodamas išeities iš susidariusios situacijos, net kelis kartus sutiko koreguoti kredito sutarties sąlygas šalims pasirašant papildomus susitarimus prie šalių kredito sutarties. Per kredito sutarties galiojimą iš viso buvo sudaryti 8 papildomi susitarimai dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau net ir po sutarties pakeitimų sudarymo, ieškovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Nepaisant daugkartinių raginimų, ieškovė paskutinį mokėjimą pagal kredito sutartį atliko tik 2014 m. liepos 30 d. ir nuo tos dienos niekada daugiau nėra sumokėjusi pagal kredito sutartį. 2016 m. spalio 24 d. ieškovei buvo įteiktas pranešimas dėl kredito sutarties nutraukimo. Ieškovė skundė teismui šį kredito sutarties nutraukimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2834-599/2018 pripažino, kad kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai. Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Po kredito sutarties nutraukimo buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš sutartine hipoteka įkeisto turto. Ieškovės skolą atsakovei sudarė 2 226 625,31 Eur negrąžintas kreditas, 216 820,07 Eur nesumokėtos palūkanos, 253 926,46 Eur nesumokėti delspinigiai, 319,24 Eur išlaidos už vykdomojo įrašo Nr. DJ-8 išdavimą, 308,53 Eur išlaidos už vykdomojo įrašo Nr. DJ-10 išdavimą ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2 697 371,84 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 2 d. iki faktinio prievolės įvykdymo. Šiuo metu, atsižvelgiant į uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“ sumokėtą varžytinių dalyvių mokestį (400 000 Eur), ši suma vykdymo procese yra sumažėjusi. Atsakovės teigimu, ieškovė pareikštu ieškiniu siekia visais būdais stabdyti vykdymo procesą dėl jos turto pardavimo, nes ši byla pradėta kaip tik tada, kai kitose bylose, kurios buvo inicijuotos ieškovės ir su ja susijusių asmenų, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės dėl vykdymo veiksmų jos atžvilgiu sustabdymo. Akcentuoja, kad ieškovė ir kitos įmonės – uždaroji akcinė bendrovė „Acumen“, uždaroji akcinė bendrovė „Idea in“, RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD, United Engineering & Consulting Capital AG, uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“ yra susiję subjektai, kurie valdomi per tą patį galutinį naudos gavėją – S. R.. Visos šios įmonės siekia ginčo vykdymo veiksmų sustabdymo ir yra pateikusios mažiausiai 25 analogiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (stabdant tą pačią vykdomąjį bylą) ar kitokių susijusių reikalavimų. Iki šiol visi tokie prašymai teismų buvo atmesti arba, net jei laikinosios apsaugos priemonės ir pritaikytos, vėliau jos buvo panaikintos apeliacinės instancijos teismo, ne kartą teismams konstatavus, jog tokiais veiksmais siekiama vilkinti vykdymo procesą. Pabrėžia, kad ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrindžia ir tos aplinkybės, kad ieškovė kelia klausimus, kurie jau buvo išspręsti kitose bylose, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-2834-599/2018, kuri buvo inicijuota ieškovei siekiant pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą vienašališką kredito sutarties nutraukimą, buvo konstatuota, jog ieškovė pripažino neįvykdžiusi įsipareigojimų atsakovei ir esanti skolinga nurodytas sumas, kurias iš esmės kvestionuoja nagrinėjamoje byloje. Civilinėje byloje Nr. e2YT-29670-1064/2018, kuri taip pat buvo inicijuota ieškovės, kurioje buvo prašoma nutraukti antstolio vykdomąją bylą, ir buvo konstatuotas aplinkybės apie neva ieškovės atliktą šioje byloje nagrinėjamų sumų įskaitymą. Taip pat ir kitose bylose ne kartą buvo konstatuotas ieškovės ar kitų susijusių bendrovių tarpusavio ryšiai ir piktnaudžiavimas procesu. Atsakovės manymu, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog ieškovė galėtų būti atsiskaičiusi su atsakove net 3 118 475,89 Eur sumai, šias aplinkybes paneigia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2834-599/2018, kuriuo teismas konstatavo ieškovei esant neatsiskaičiusia su atsakove. Pažymi, kad ieškovė nenurodo ir nedetalizuoja, kaip atliko skaičiavimus apie atsiskaitymą tokiai sumai prie patikslinto ieškinio pridėtoje lentelėje, o pagal atsakovės pateiktus buhalterinės programos sugeneruotus duomenis apie visus ieškovės atliktus mokėjimus yra aiškiai išskirtos datos, kuomet buvo atlikti ieškovės mokėjimai pagal kredito sutartį, kurie nesutampa su ieškovės nurodytais duomenimis. Be to, atsakovės įsitikinimu, atsakovė pagrįstai reikalauja palūkanų ir delspinigių. Pažymi, kad jokie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė galėtų būti skolinga atsakovei tik 125 268,32 Eur sumą, o atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo siunčiamas ne vienas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą, raštiški priminimai ir raginimai sumokėti susidariusią skolą. Atsakovės manymu, toks ieškovės elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažintas piktnaudžiavimu.

4.       Tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus iš dalies, nebelaikė reikalavimo – pripažinti ieškovę pilnai atsiskaičiusia su atsakove, taip pat tikslino kitus reikalavimus. Teigė, kad ieškovė nėra iki galo atsiskaičiusi, o ieškovės realiai negrąžinta kredito suma atsakovei yra 1 016 387 Eur, tačiau ne 2 226 625,31 Eur, kaip buvo nurodyta vykdomuosiuose įrašuose, ir ne 125 268,32 Eur suma, kaip buvo nurodyta patikslintame ieškinyje. Palūkanos turi būti mažintinos iki 24 225,06 Eur, o delspinigiai iš viso panaikinti. Paaiškino, kad ieškovės atstovas nežino apie kitą galimą šalių kredito sutartį, apie kurią sužinojo tik iš atsakovės rašytinių paaiškinimų ir sąskaitų išrašų, dėl to ieškovės atstovas laikosi pozicijos, jog visi ieškovės nurodyti mokėjimai yra pagal ginčo sutartį. Mažintina kredito suma apskaičiuota atėmus atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose ir sąskaitų išrašuose nurodytą sumokėtą 1 210 237,79 Eur sumą iš 2 226 625,31 Eur. Palūkanų apskaičiavimas nurodytas prie patikslinto ieškinio pridėtoje lentelėje, tačiau, ieškovės atstovo manymu, ši palūkanų suma galėtų būti laikoma padengta, tačiau ieškovė vis dėl to remiasi prie patikslinto ieškinio pridėtoje lentelėje nurodytais duomenimis apie likusias nesumokėtas palūkanas, nes kitaip jų apskaičiuoti nebegali. Delspinigiai turėtų būti nepriteisti, nes jie per dideli ir nepagrįsti. Ieškovės atstovas negali paaiškinti aplinkybių, kodėl ieškovė nesikreipė anksčiau į teismą su tokio pobūdžio reikalavimais, tačiau mano, kad tikėtina dėl to, jog neturėjo pakankamai duomenų, nes teisėsaugos institucijos buvo paėmusios ieškovės finansinius dokumentus ir kompiuterius su apskaitos programomis. Nebepalaiko aplinkybių dėl atlikto įskaitymo, kadangi toks reikalavimas jau buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje, ieškovė per klaidą šias aplinkybes buvo nurodžiusi patikslintame ieškinyje.  

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nesutiko su ieškovės reikalavimais ir palaikė atsakovės atsiliepimuose bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad ginčo patikslintas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir vienintelis jo tikslas – toliau vilkinti įkeisto turto pardavimo varžytines, nes šiuo įkeistu turtu, kuris parduodamas varžytinėse, ieškovė ir toliau sėkmingai naudojasi, jį nuomoja ir gauna iš jo pajamas. Teigia, kad paskutiniai ieškovės mokėjimai pagal ginčo kredito sutartį buvo atlikti 2014 metais, daugiau jokių mokėjimų nebuvo. Ilgą laiką (daugiau nei 4 metus) ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei, o priešingai, 2018 metais buvo atsiuntusi atsakovei pranešimą apie įskaitymą, kuriame pripažino atsakovei savo prievoles tokiai pačiai sumai. Tokį patį pranešimą ieškovė teikė ir antstoliui, kurio taipogi prašė nutraukti vykdomąją bylą. Šis ginčas buvo išspręstas teismo nutartimi, kuriuo ieškovės reikalavimai dėl įskaitymo pripažinti nepagrįstais. Tuomet ieškovė pradėjo nepagrįstai ginčyti pačią prievolės sumą. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai teikia atsiskaitymus apie kitą kredito sutartį su kitu numeriu, o ne apie ginčo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui visą informaciją iš buhalterinės programos apie ieškovės atliktus mokėjimus pagal ginčo sutartį, kurie patvirtina, kad jokių papildomų mokėjimų ieškovė pagal ginčo sutartį neatliko. Taip pat pateikė kitus įrodymus, kaip buvo apskaičiuotas, ir kaip mažėjo ginčo įsiskolinimas, kai buvo paskirstytas dalyvio mokestis varžytinėse. Šių išieškomų sumų jokiais pagrįstais įrodymais ieškovė nepaneigė, o ieškovės atstovas daugelį aplinkybių negalėjo aiškiai paaiškinti ir prašydamas mažinti prievolės dydį, iš esmės rėmėsi pačios atsakovės rašytiniais paaiškinimais, t. y. iš esmės pripažįsta vykdomuosiuose įrašuose nurodytas sumas, tačiau vis tiek jas prašo mažinti. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų (pranešimo), kurie patvirtintų, jog buvo nurodyta ieškovei sustabdyti mokėjimus pagal kredito sutartį, ir delspinigiai buvo skaičiuoti nepagrįstai. Be to delspinigiai negali būti mažinami dėl to, kad pats reikalavimas yra didelis, nes tokie ieškovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Akcentuoja, kad ieškovės reikalavimai sumažinti reikalavimus dėl vykdymo proceso metu gautų lėšų, yra teisiškai nepagrįsti, nes tai turi atlikti antstolis, vykdydamas išduotus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo, o toks ieškovės reikalavimas nėra konkretus ir aiškus, tokio reikalavimo teismas negali tenkinti, nes tai prieštarautų vykdymo proceso paskirčiai. Taip pat atsakovės atstovas prašo 2018 m. liepos 20 d. ieškovės pranešimą atsakovei dėl tarpusavio prievolių įskaitymo ex officio pripažinti niekiniu kaip prieštaraujantį įstatymams ir teismų praktikai. Paaiškino, kad nors teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas nurodė, kad per klaidą patikslintame ieškinyje nurodė aplinkybes apie įskaitymą, tačiau tokios aplinkybės realiai nurodytos ieškinyje, dėl to turi būti išspręstos.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008 m. birželio 27 d. ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“ sudarė kredito sutartį Nr. 031-03220, pagal kurią BAB bankas „Snoras“ suteikė ieškovei 11 200 000 Lt (3 243 744,21 Eur) kreditą, o ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir sumokėti sutartas palūkanas. Skolinio įsipareigojimo įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), hipoteka (t. 1, b. l. 10–21). 2015 m. liepos 31 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens BAB banko Snoras buvo sudaryta reikalavimų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria trečiasis asmuo perleido atsakovei reikalavimus į savo skolininkus, tarp jų į ieškovę (t. 1, b. l. 149–153). 2015 m. gruodžio 14 d. atsakovė ir trečiojo asmens BAB banko Snoras bankroto administratorius informavo ieškovę apie reikalavimo perleidimą, kuriuo visos trečiojo asmens reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš kredito sutarties Nr. 03103220000, kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis buvo perleistos atsakovei (t. 1, b. l. 44–45). 2016 m. liepos 22 d. ieškovei buvo išsiųstas pranešimas dėl netinkamai vykdomų prievolių pagal kredito sutartį ir galimo vienašališko kredito sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 154–155). 2016 m. spalio 24 d. ieškovei išsiųstas pakartotinis pranešimas dėl sutarties sąlygų nevykdymo (t. 1, b. l. 156–157). 2017 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė išdavė atsakovei ieškovės atžvilgiu vykdomąjį įrašą dėl netinkamai vykdytos kredito sutarties, kuris perduotas vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui. Antstolis priėmė vykdyti šį vykdomąjį dokumentą ir 2017 m. sausio 6 d. išsiuntė ieškovei raginimą įvykdyti geranoriškai vykdomąjį dokumentą, t. y. sumokėti iš viso 2 699 863,40 Eur sumą (t. 1, b. l. 25–26, 67). 2018 m. liepos 20 d. ieškovė siuntė atsakovei pranešimą dėl tarpusavio prievolių įskaitymo (t. 1, b. l. 27–28). 2018 m. birželio 27 d. – 2018 m. liepos 27 d., vyko pirmosios įkeisto turto pardavimo varžytinės, kurio dalyvio mokestis buvo 408 000 Eur, o 2018 m. spalio 24 d.–lapkričio 23 d. vyko pakartotinės varžytinės (t. 1, b. l. 22–24, 31–33). 2018 m. rugpjūčio 28 d. antstolio D. Kisieliaus patvarkymu Nr. S-18-174 pirmosios varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis ir paskirstytas varžytinių dalyvio mokestis, 2019 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S-19-174-2745 neįvyko pakartotinės varžytinės ir vėl paskirstyta varžytinių dalyvio įmoka (t. 1, b. l. 38–43, t. 4, b. l. 20–24). 2018 m. lapkričio 8 d. uždaroji akcinė bendrovė „Apskaitos analizė“ išdavė ieškovei pažymą, kad per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. liepos 30 d., ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui AB bankui Snoras 3 118 475,89 Eur sumą (t. 1, b. l. 30). Ieškovės vadovas parengė lentelę, kurioje nurodyta kaip buvo dengiamas paimtas 11 200 000 Lt kreditas (t. 1, b. l. 69–75, t. 3, b. l. 38–46), pateikti AB banko Snoras sąskaitos (pagal klientą UAB “Nekilnojamojo turto valdymas”) išrašai (t. 2, b. l. 47–108, t. 3, b. l. 7–37, 68–129, t. 4, b. l. 38–129). Atsakovė pateikė savo parengtą pažymą apie gautus mokėjimus iš ieškovės pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031–03220 (t. 3, b. l. 156–160), taip pat buhalterinių duomenų lentelę (t. 4, b. l. 31–37). Ieškovė pateikė papildomus paskaičiavimus pagal atsakovės pateiktą pažymą (t. 3, b. l. 193–196). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2834-599/2018 buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-37-585/2019 ieškovės apeliacinis skundas atmestas ir apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29670-1064/2017 atmestas ieškovės skundas dėl antstolio D. K. veiksmų, kuriame buvo sprendžiamas ir ieškovės nurodyto 2018 m. liepos 20 d. atlikto įskaitymo pagrįstumo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2716-803/2018 atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

Ieškinys atmestinas.

Dėl skolos dydžio sumažinimo

8.       Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisiškai reikšmingiems faktams nustatyti būtina surinkti ir remtis įrodymais, kurių informacijos būtų pakankama faktams patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

9.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama pripažinti, kad prievolė įvykdyta nepateikė teismui šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o pozicija dėl prievolės dydžio buvo nenuosekli ir buvo keičiama teisminio nagrinėjimo metu (CPK 178 straipsnis). Jeigu pirminiame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje buvo pasisakoma, jog ieškovė atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas šios pozicijos nepalaikė ir pateikė naujus motyvus dėl sumokėtų mokėjimų. Teismas, pažymėdamas, jog bylos nagrinėjimo metu negalima remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, ieškovės poziciją, kad skola turi būti sumažinta 1 210 237,79 Eur, vertina ne kaip siekį įrodyti dalies prievolės įvykdymą, o siekį įnešti painiavos teisiniam santykių kvalifikavimui. Ieškovės atstovas 1 210 237,79 Eur sumos priskyrimą 2008 m. birželio 27 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BAB bankas „Snoras“ kredito sutarties Nr. 031-03220 vykdymui siejo su ta aplinkybe, kad Snoro banko sąskaitų išrašuose yra nurodyti mokėjimai pagal kitą kredito, t. y. kredito sutartį Nr.031-03210, teigdama, kad mokėjimai turėjo būti užskaityti 2008 m. birželio 27 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BAB bankas „Snoras“ kredito sutarties Nr. 031-03220 vykdymui. Teismo vertinimu, nurodydama šias aplinkybes ir teisminio nagrinėjimo metu iš dalies keisdama ieškinio faktinį pagrindą, ieškovė ne tik nesilaikė formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis, užkirsdama galimybę atsakovei pasiruošti ir atsikirsti į naujus argumentus, bet ir, nepateikdama įrodymų, ir teigdama, kad jokių kitų kredito sutarčių nebuvo sudaryta, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ant atsakovės pečių. Teismas tokius atsakovės procesinius veiksmus vertina kaip pažeidžiančius procesines teisės normas, proceso tikslus, todėl jų nepasisako ir teisinės argumentacijos neteikia (CPK 7 straipsnis,  226 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis).

10.       Pasisakant dėl prievolės dydžio svarbu ir tai, kad ieškovė ankstesniuose teisminiuose procesuose,

2018 m. liepos 20 d. pranešime dėl tarpusavio prievolių įskaitymo, negrąžintos skolos dydį pripažino. CK 4.1941 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Šia įstatyme numatyta galimybe ieškovė pasinaudojo, ginčydama kredito sutarties nutraukimo teisėtumą. Prieštaravimų dėl 2016 m. gruodžio 7 d. notaro pranešimo dėl kreditoriaus kreipimosi dėl priverstinio 2 697 371,84 Eur negrąžintos skolos išieškojimo (negrąžintas kreditas – 2 226 625,31 Eur, palūkanos – 216 820,07 Eur, netesybos – 253 926,46 Eur) nereiškė, 2017 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto 15–ojo notaro biuro notarės išduoto vykdomojo įrašo neginčijo (CPK 511 straipsnis). 2018 m. liepos 20 d. pranešime dėl tarpusavio prievolių įskaitymo ieškovė nurodė tą patį kaip ir 2016 m. gruodžio 7 d. notaro pranešime nurodytą 2 697 371,84 Eur skolos dydį ir, paskaičiavusi savo nuostolius, suformulavo įskaitymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-2834-599/2018 pagal ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą 2014 m. liepos 15 d. rašte nurodytomis sąlygomis, ieškovė ginčijo tik kredito sutarties nutraukimą, o ne skolos dydį, nesirėmė argumentais, kad kredito sutartis nutraukta neteisingai paskaičiavus negrąžintos skolos, palūkanų ar delspinigių dydį, nors kreditoriaus pranešimai dėl kredito nutraukimo, kuriuose nurodytas ir negrąžinta kredito dalis, paskaičiuotos palūkanos ir netesybos, buvo šalių pateiktos ir teismo vertintos.

11.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo pripažinti negaliojančiu ex officio (pagal pareigas) ieškovės 2018 m. liepos 20 d. pranešimu dėl tarpusavio prievolių įskaitymo atliktą įskaitymą, pažymi tai, kad dėl įskaitymo vykdymo procese (būtent šioje proceso stadijoje skolininkė siekė atlikti įskaitymą) pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2YT-29670-1064/2018 pagal pareiškėjos (skolininkės) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Donatas Kisielius, išieškotoja UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Teismas, įvertinęs kasacinės instancijos teismo suformuluotas teisės taikymo dėl vienašalio įskaitymo taikymo taisykle, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo, konstatavo, kad skolininko atliktas įskaitymas prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Taigi, ieškovės 2018 m. liepos 20 d. pranešimu dėl tarpusavio prievolių įskaitymo atlikto įskaitymo teisėtumas yra įvertintas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims turi res judicata (teismo išspręsta byla) galią.

Dėl palūkanų mažinimo

12.       Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37,).

13.       Pagal 2008 m. birželio 27 d. Kredito sutarties Nr.031-03220 3.3 metinė palūkanų norma: 10,3 procentų ir keičiama kiekvienų metų birželio 27 d. ir gruodžio 27 d., pagal 3.4 punktą ir 3.6 punktą ieškovė įsipareigojo palūkanas mokėti kas mėnesį, kiekvieno mėnesio 25 dieną, nuo 2009 m. sausio 25 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. kiekvieno mėnesio 25 grąžinti po 84 000,00 Lt / 24 328,08 EUR sumą, likusią 1 708 000,00 Lt / 494 670,99 EUR sumą grąžinti termino pabaigoje 2018 m. birželio 26 d. Pagal Sutarties 7.4 puntą šalys susitarė, jog Bankas turi teisę vienašališkai padidinti metinių palūkanų normą dviem procentiniais punktais, jei per praėjusį atsiskaitymo laikotarpį ieškovas neįvykdė 13.1–13.22 p. nuostatose nustatytų įsipareigojimų.

14.       Sutarties sąlygų, kad šalių sutartos palūkanos yra aiškiai per didelės ieškovė neginčijo, o teisminio nagrinėjimo metu patikslinusi grąžinto kredito sumas (sumažinusi 1 210 237,79 Eur), konkrečios sumos, kuria turėtų būti mažintos palūkanos nenurodė. Ieškovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu, nepalaikydamas patikslintame ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl pripažinimo, kad ieškovė pilnai atsiskaitė, negalėjo įvardinti, nuo kokios kredito sumos, už kokį laikotarpį turėtų būti perskaičiuojamos palūkanos. Patikslintame ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė nežinojo, paskaičiuotų palūkanų dydžio paneigia anksčiau nurodyti įrodymai dėl kreditoriaus siųstų pranešimų apie negrąžintą kreditą, paskaičiuotas palūkanas ir delspinigius (CPK 178 straipsnis). Įvertinus nurodytą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto palūkanų paskaičiavimo, todėl  reikalavimą dėl palūkanų sumažinimo atmeta.

Dėl delspinigių mažinimo iki 0

15.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

16.       CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė prašo ne sumažinti netesybas, o jas panaikinti, nes prašoma delspinigius sumažinti iki 0. Ieškovė prievolės nėra įvykdžiusi, tebesitęsia priverstinis skolos ieškojimas, skola mažinama tik neįvykusių varžytynių dalyvio sumokėto varžytynių dalyvių mokesčio, suma. Ieškovė, patikslintame ieškinyje motyvuodama delspinigių panaikinimą, remiasi aplinkybėmis dėl kredito sutarties nutraukimo ir, ieškovės teigimu, tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kaip minėta anksčiau, šios aplinkybės yra įvertintos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2834-599/2018 pagal ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą.

17.       Ieškovės argumentus, kad, buvusiam kreditoriui BAB bankas SNORAS iškėlus bankroto bylą ir Lietuvos bankui paskyrus kreditoriaus veiklos apribojimą, ieškovas buvo informuotas apie tai, kad privalo sustabdyti įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą iki atskiro pranešimo ir negavusi rašytinio pranešimo apie įsipareigojimų atnaujinimo vykdymą, negalėjo vykdyti įsipareigojimų nuo ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių, teismas vertina kaip nepagrįstus. Lietuvos bankas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BAB bankas SNORAS kreipėsi 2011 m. lapkričio 24 d., 2011m. gruodžio 7 d. iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, o atsakovė  paskutinius mokėjimus atliko 2014 m. liepos 30 d., todėl prievolės nevykdymą sieti su bankroto bylos iškėlimu kreditoriui nėra jokio pagrindo. Svarbu ir tai, kad 2015 m. liepos 31 d. BAB bankas SNORAS ir atsakovė pasirašė reikalavimų teisių perleidimo sutartį, naujasis kreditorius ne kartą siuntė pranešimus dėl prievolės įvykdymo (2016 m. liepos 22 d.; 2016 m. spalio 24 d.; pranešimai dėl sutarties sąlygų nevykdymo), tačiau nė vienas mokėjimas nebuvo atliktas. Tiek 2016 m. liepos 22 d. pranešime dėl prievolės nevykdymo, tiek 2016 m. spalio 24 d. pranešime buvo nurodoma įsiskolinimo suma, akcentuojamos prievolės nevykdymo pasekmės ir nurodoma sąskaita, į kurią turi būti pervesti mokėjimai. Taigi, teigti, jog ieškovė nevykdė įsipareigojimų dėl kreditoriaus kaltės (rašytinio pranešimo apie prievolės vykdymo atnaujinimą negavimo) nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

18.       Kredito sutartie 3.5 punkte šalių sulygtos netesybos (0,05 procentai) yra jų valia nustatyta sutarties sąlyga, saistanti šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigojanti ieškovę, kaip sutartį pažeidusią šalį, sumokėti kitai sutarties šaliai (šiuo atveju – naujajam kreditoriui) sutartas netesybas. Atsakovei nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Kadangi šalims susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, teismui nenustačius kad netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, reikalavimas mažinti delspinigius iki 0 atmetamas.

19.       Įvertinus nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

20.       Atsakovė, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.

21.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – tai objektyvus elgesys, nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

22.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės argumentaciją dėl pareikštų reikalavimų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, ieškovę vertina ne kaip juridinį asmenį, negebantį tinkamai realizuojanti subjektinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo, o piktnaudžiaujantį procesine teise kreiptis į teismą. Tiek pirminiame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodytos nekonkrečios, teisiškai nepagrįstos, kitų teismų įvertintos ir pasikartojančios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą ieškinį pripažinti akivaizdžiai nepagrįstu. LITEKO duomenimis visais atvejais, kai ieškovės reikalavimas kildinamas iš ginčo kredito sutarties ir susijęs su priverstiniu skolos išieškojimu, teikiami prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus. Teismo vertinu, ieškovė nesiekia atkurti teisinės taikos, nesiekia materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo, o siekia procesinių prievartos priemonių taikymo – priverstinio skolos išieškojimo sustabdymo ir toks elgesys negali būti toleruojamas.

23.       Įvertinus nurodytą, ieškovei skirtina 2 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, 1 000 Eur priteisiant atsakovei (CPK 95 straipsnis).

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

25.       Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovė įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės patirtas 2 112,66 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 110–113, t. 3, b. l. 171–175).

26.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į šios bylos sudėtingumą, į atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir kitas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos (2 112,66 Eur) už teisinę advokato pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo kriterijus, neviršija Rekomendacijų dydžių, dėl to laikomos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

27.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų apie galimas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28.       Nagrinėjamu atveju už ieškinio reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 11 287,50 Eur, tačiau sumokėjo 5 643,75 Eur, o teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi likusio nesumokėto žyminio mokesčio dalies (5 643,75 Eur) sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Dėl to atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 5 643,75 Eur.

29.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

                Ieškinį atmesti.

         Priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“, j. a. k. 303939377, 2 112,66 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvylika eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

          Už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) baudą, iš jų 1 000 Eur (tūkstantį eurų) priteisiant atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“, j. a. k. 303939377.

          Priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, valstybės naudai 5 643,75 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt trys eurus ir 75 ct) žyminio mokesčio.

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Braždienė