ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-322/2017 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovei I. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. Ž. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo pat sudarymo momento J. Ž. 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. A..

2. Ieškovė nurodė, kad, mirus jos tėvui J. Ž., sužinojo apie jo sudarytą testamentą, pagal kurį mirusio tėvo palikimą priėmė atsakovė I. J.. Ieškovė pažymėjo, kad jos tėvas buvo sergantis, netekęs didelės dalies darbingumo, dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, todėl, ieškovei žinant apie tėvo sveikatos būklę, kilo pagrįstos abejonės dėl jo veiksnumo ir gebėjimo tinkamai priimti sprendimą dėl palikimo paskyrimo svetimam asmeniui.

3. Atsiliepdama į ieškinį, atsakovė I. J. nurodė, kad ji mirusiam J. Ž. nebuvo svetimas asmuo, jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2010 m., ketino tuoktis. Pažymėjo, jog nors J. Ž. ir turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau šios problemos buvo susijusios tik su jo vidaus organais bei kaulų lūžiais, tačiau jokiu būdu ne su veiksnumu, dėl ko jis nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų ir tinkamai juos valdyti, tai yra, kad surašytas testamentas neatitiktų jo tikrosios valios. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos tėvas testamento sudarymo dieną galėjo būti galimai įtakotas kito asmens nuomonės ar tai padarė nesuvokdamas savo veiksmų, testamento turinio bei testamento pasekmių, todėl prašė ieškovės ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė atsakovei iš ieškovės 2150 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovės 26,43 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; atmetė atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei.

5. Teismas nurodė, kad pomirtinę psichiatrijos ekspertizę atlikę ekspertai kategoriškai ir vienareikšmiškai nepasisakė, jog J. Ž. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti; notarui abejonių dėl J. Ž. sugebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti taip pat nekilo; abi testatorių gydžiusios gydytojos patvirtino, jog J. Ž. orientavosi aplinkoje ir suprato savo veiksmus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, jog testatorius, sudarydamas testamentą, galimai buvo įtakotas; kad J. Ž. testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

6. Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantė (ieškovė ) L. Ž. prašo: 1) panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai bei iš atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose; 2) paskirti J. Ž. papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Apeliantė (ieškovė) taip pat prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nemotyvuota protokoline nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl papildomos teismo medicininės ekspertizės paskyrimo, taip suvaržė ieškovės teises įrodinėti testatoriaus sveikatos būklę dėl jo patirtos galvos traumos.

2. Teismo sprendimas pernelyg „apsunkintas“ byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurie neatskleidė bylos esmės, kadangi teismas konstatavo liudytojų parodymų prieštaringumą, tačiau tinkamai jų neįvertino. Teismas neatliko ir kitų rašytinių įrodymų vertinimo ir nesusiejo jų reikšmingumo su teismo sprendimo turiniu. Teismo spendimo motyvai yra iš esmės bylos faktinių aplinkybių išdėstymas, tačiau teismo sprendime nėra aiškių teismo išvadų, kuriomis yra grindžiamas būtent toks teismo sprendimas.

3. Teismas turėjo pagrindą priimti atskirąją nutartį dėl atsakovės pateiktos teismo medicinos ekspertų konsultacinės išvados, kuri buvo atlikta nekvalifikuotai, netinkamai, kadangi ekspertams nebuvo pateikti medicininiai dokumentai.

4. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl dokumentų pareikalavimo iš notaro, kadangi ieškovė siekė įrodyti galimą atsakovės nesąžiningumą, susijusį su daugkartiniu svetimo turto paveldėjimu pagal atitinkamus kitų asmenų testamentus.

5. Teismas neįvertino konkrečių bylinėjimosi išlaidų dydžio Teisingumo ministro rekomendacijų pagrindu, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nekonkretus ir neaiškus bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijose reglamentuotų išlaidų už atstovavimą teisme dydžių ir vertinimo kriterijų.

8. Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė I. J. prašo: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; 3) skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 2500 Eur baudos priteisiant atsakovei kaip nuostolių atlyginimą; 4) prijungti įrodymus, susijusius su atsakovės turto paveldėjimu.

9. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, jog ieškovė savo ieškinyje nurodytų aplinkybių neįrodė – ieškovė neįrodė, kad atsakovė testatoriui buvo svetimas asmuo, kad testatorius, sudarydamas testamentą, galimai buvo įtakotas kito asmens nuomonės, kad testamentas sudarytas nesuvokiant savo veiksmų, sudaryto testamento turinio bei pasekmių, todėl, esant neįrodytam ieškinio pagrindui, ieškinys negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) L. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. Ž. Kelmės rajono 2-ajame notaro biure 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė testamentą. Testamentas pasirašytas testatoriaus J. Ž. ir patvirtintas notaro A. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11). Testamentu J. Ž. visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat visas jam priklausančias turtines teises bei visą kitą turtą paliko I. J.. Testamento 2 punkte buvo numatyta, kad testamentu paskirtai įpėdinei J. I. mirus iki atsirandant palikimui arbai jai palikimo nepriėmus, visas testamente nurodytas turtas ir turtinės teisės atitenka J. K.. Testamente nurodyta, kad testamentas perskaitytas garsiai, išaiškintas dėl turinio ir pasekmių, ir, kaip atitinkantis testatoriaus valią, pasirašytas.

12. Testatorius J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7). Jo palikimą priėmė įpėdinė pagal įstatymą – jo dukra L. Ž. ir įpėdinė pagal testamentą – I. J. (1 t., b. l. 9–10).

13. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (CK 5.18 straipsnio 1 dalis).

14. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

15. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2017 m. sausio 20 – vasario 27 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarydamas 2015 m. rugpjūčio 27 d. testamentą dėl savo ankstesnių sveikatos sutrikimų nesuprato testamento turinio, savo veiksmų esmės ir jis negalėjo tinkamai, visapusiškai ir nepriklausomai valdyti savo veiksmus. Tačiau kategoriškai ir vienareikšmiškai to patvirtinti nėra galimybės dėl ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančių duomenų apie J. Ž. pažintinių funkcijų pakenkimo lygį stokos (1 t., b. l. 162).

16. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti asmens būseną testamento sudarymo metu, vertino teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenis, ekspertės paaiškinimus, šalių, notaro, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad J. Ž. testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tokią savo išvadą pagrindė sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentacija, visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, apklaustų asmenų parodymai teismo buvo ištirti ir įvertinti tam, kad būtų nustatyta atitinkama testatoriaus būsena testamento sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodinėjimo priemonių visuma suformavo neabejotiną išvadą, kad J. Ž., sudarydamas testamentą, neturėjo tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, aiškina, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.

17. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teismo buvo prašoma pripažinti testamentą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip sudarytą neveiksnaus, nesugebančio tinkamai priimti sprendimą, nesuvokiančio savo veiksmų, sudaryto testamento turinio bei jo pasekmių asmens. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė prašymą išreikalauti iš notaro atitinkamus dokumentus, esą galinčius patvirtinti atsakovės nesąžiningumą, versliškumą realizuojant kitų asmenų paveldėtą turtą, ir piktnaudžiavimą svetimų asmenų pasitikėjimu. Apeliacinės instancijos vertinimu, toks apeliantės (ieškovės) prašymas nesusijęs su byloje nagrinėjamu klausimu, nėra susijęs su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, todėl teismo buvo pagrįstai atmestas.

18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, nurodė, kad byloje nebuvo pateikta naujų dokumentų, įrodymų, kurie sudarytų pagrindą papildomai ar pakartotinei ekspertizei pateikti kitokias išvadas, nei byloje pateikė ekspertė, surašiusi ekspertizės aktą. Byloje esantį atliktos ekspertizės aktą pirmosios instancijos teismas įvertino, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ištyrė, todėl, byloje nesant jokių naujų ir papildomų domenų apie testatoriaus ligas, galvos traumą, liekamuosius jos reiškinius, prašymas dėl papildomos ekspertizės skyrimo buvo atmestas pagrįstai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skirti byloje papildomą ekspertizę nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad dėl atsakovės pateiktos teismo medicinos ekspertų konsultacinės išvados pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog ši išvada kaip įrodymas nevertintina, kadangi išvada neturi ekspertizės akto statuso (t. 2, b. l. 90).

19. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teismas, įvertinęs minėto teisės akto nuostatas, atsakovės atstovės advokatės pateiktus procesinius dokumentus, sugaištą darbo laiką, bylos sudėtingumą, visiškai pagrįstai sprendė, jog 2150 Eur dydžio advokato atlyginimas yra atitinkantis ne tik teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bet ir teisingumo, protingumo kriterijus.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad prašo apeliacinės instancijos teismo paskirti papildomą teismo medicininę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra jokio teisinio pagrindo skirti byloje papildomą teismo psichiatrijos ekspertizę, spręstina, kad byla apeliacine tvarka nagrinėtina rašytinio proceso tvarka pagal byloje esančius rašytinius įrodymus.

Dėl baudos skyrimo

21. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nurodė, kad apeliantė (ieškovė) ir toliau pažeidžia jos teises, siekia gauti įrodymus, nesusijusius su byla, siekia apšmeižti, todėl prašė skirti apeliantei (ieškovei) baudą dėl procesinio elgesio. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Nagrinėjamu atveju, esamų duomenų nepakanka išvadai, kad apeliantė (ieškovė) apeliacinį skundą iš tiesų pateikė siekdama kitų tikslų, nei apginti savo teises, padaryti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl baudos apeliantei (ieškovei) skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apeliantės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad bendra suma už teisines paslaugas yra 500 Eur (2 t., b. l. 125); į bylą pateikta atsakovės atstovės advokatės ataskaita apie sugaištą darbo laiką (2 t., b. l. 127). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015-03-20) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių); už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 1,3 (8.11. punktas). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl atsakovės I. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (ieškovės) L. Ž..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atsakovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai                                                                      Danutė Burbulienė

                                                                      Vytautas Kursevičius

                                                                      Birutė Simonaitienė