Civilinė byla Nr. 2S-1579-390/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04843-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 99.9;122.4.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB sertifikavimo centras "Sertika" atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8461-192/2014 pagal ieškovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei UAB sertifikavimo centras „Sertika“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-04-28 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukė, ieškovei atsisakius pareikšto ieškinio. Atsakovė UAB sertifikavimo centras „Sertika“, pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš ieškovės 2 400,00 Lt procesinio dokumento rengimo išlaidų. Nurodė, kad atsakovė buvo neinformuota ir nežinojo bei negalėjo žinoti apie ieškovės ketinimus atsisakyti ieškinio bei neturėjo galimybės iki bylos nutraukimo pateikti bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kurių priteisimo paprašė savo atsiliepime. Atsižvelgdami į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir į tai, kad ieškovei atsisakius nuo ieškinio ne dėl to, kad atsakovė geruoju patenkino reikalavimą ir bylą nutraukus, turi būti atlygintinos atsakovės turėtos išlaidos advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos atsakovei atsirado dėl ieškovės veiksmų, ir kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės įstatymui principą (CPK 6 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovės UAB sertifikavimo centras „Sertika“ prašymą priteisti patirtas 2 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidas procesinio dokumento parengimui atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovės atstovė adv. pad. G. L. atsakovei sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 136 už atsiliepimo parengimą išrašė ir atsakovė ją apmokėjo tik 2014-05-08, t. y. jau po to, kai 2014-04-28 nutartimi teismas priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė. Atsakovė nei atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną, nei 2014-04-28 nutarties priėmimo metu nebuvo patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jai taip pat nebuvo išrašyta sąskaita už paslaugas su atidėtu jos apmokėjimu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį išreiškė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, kadangi tokių įrodymų aptariamoje proceso stadijoje neturėjo. Kadangi atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes apie ieškovės skundo atsisakymą Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje, teismas darė išvadą, kad atsakovė, savo procesines teises įgyvendindama per kvalifikuotą teisininką, galėjo numanyti apie ieškovės ketinimus atsisakyti šioje byloje nagrinėjamo ieškinio. Be to, teismas sprendė, kad, ieškovei savo konkliudentiniais veiksmais susijusioje byloje išreiškus valią tarp šalių kilusį ginčą spręsti nuolaidų būdu, atsakovė, veikdama per kvalifikuotą atstovą, turėjo pareigą su ieškove bendradarbiauti ir dėl šios civilinės bylos baigties. Tačiau byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove ir ėmėsi priemonių tinkamai įgyvendinti CPK 7 str. numatytą pareigą šalims rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai.
Atskiruoju skundu UAB sertifikavimo centras „Sertika“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį ir priteisti atsakovei jos patirtas 2 400 Lt išlaidas teisinei pagalbai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Nagrinėjamu atveju byla buvo baigta net nepradėjus jos nagrinėti, t. y. nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šiuo atveju, priešingai, nei nurodo teismas, taikytina ne CPK 98 str. 1 d., o CPK 94 str. 1 d. suformuota bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kuri numato: „Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos".
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nesąžiningas, pažeidęs kokią nors procesinę pareigą byloje ar jo elgesys būtų netinkamas. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad prašo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodė, kad byla bus vedama per advokatą J. V. ir/ar advokato padėjėją G. L.. Taip pat sutiko sudaryti taikos sutartį byloje, šalims susitarus. Atsakovas įvykdė visas procesines pareigas laiku ir parodė savo siekį taikiai baigti bylą. Todėl šiuo atžvilgiu atsakovo elgesys buvo visais atžvilgiais tinkamas ir atitiko civilinio proceso teisės normas. Atsakovas, sužinojęs apie bylos nutraukimą, neturėjo kitos galimybės, išskyrus teikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi apie ieškovo ieškinio atsisakymą ir bylos nutraukimą atsakovas sužinojo tik 2014-05-02, gavus nutartį, po nutarties dėl bylos nutraukimo priėmimo 2014-04-28.
Nepagrįstas teismo argumentas, kad sąskaita už teisines paslaugas buvo išrašyta ir apmokėta per vėlai, t. y. po to, kai 2014-04-28 nutartimi Kauno apylinkės teismas priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė. Teismui buvo pateikta 2014-04-11 Atstovavimo sutartis, kurios pagrindu advokato padėjėjai G. L. buvo pavesta atstovauti atsakovui šioje civilinėje byloje. Sąskaita už teisinę pagalbą buvo išrašyta ir apmokėta 2014-05-08, tačiau tai nepaneigia fakto, kad išlaidas atsakovas faktiškai patyrė. Atsakovas negalėjo tiksliai žinoti civilinės bylos trukmės, eigos ir pabaigos, todėl sąskaita iš karto nebuvo išrašyta, manant, kad byla bus pradėta nagrinėti. Nei ieškovas, nei teismas neinformavo atsakovo apie ieškinio atsisakymą.
Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Bendradarbiavimas apima abiejų šalių aktyvius veiksmus. Įvertinant aplinkybes, kad šalys turėjo net du teisminius procesus, ieškovas neketino siekti taikaus susitarimo šioje byloje, šalių pozicijos iš esmės nesutapo, šalys nevedė derybų, todėl komunikavimas dėl bylos baigties objektyviai buvo sudėtingas.
Teismo sprendimas neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų, kadangi atsakovui, kurio naudai baigėsi ginčas, kuris nepagrįstai buvo įtrauktas į ginčą ir kuris realiai patyrė išlaidų, jos nepriteistos. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, kad ieškinio atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. ieškinio netenkinimui. Todėl ieškovui atsisakius ieškinio, kai atsakovas geruoju jo nepatenkina, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas, nes jis jau gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas savo nutartyje nesprendė tokio klausimo, nes atsakovas jo net nekėlė. Byloje yra atsakovo reikalavimas atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas - išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl šiuo atveju teismas teisingai ir pagrįstai taikė CPK 98 str. nuostatas, reglamentuojančias tokių išlaidų atlyginimą. Tokia teismo poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas patyrė prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Iki 2014-04-28 kai teismas priėmė nutartį ir nutraukė šią bylą, byloje nebuvo jokių patvirtinančių dokumentų, kad atsakovas naudojosi ar naudojasi advokato ir/ar advokato padėjėjo paslaugomis šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010, aiškindamas CPK 98 str. 1 d. nuostatas nurodė, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Šioje byloje atsakovas akivaizdžiai bando piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, elgiasi nesąžiningai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš ieškovo atsakovo naudai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo bei pagrįstumo.
CPK 94 straipsnyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, kuomet teismas bylą baigia ne teismo sprendimu dėl ginčo esmės, o priimdamas nutartį dėl ieškinio atsisakymo ar taikos sutarties patvirtinimo. Kartu tokiu atveju taikytinos ir CPK 98 straipsnio nuostatos. Pastarojoje normoje įtvirtintos ir sąlygos, kurioms neįvykus tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai išspręsta byla, apskritai nebūtų galimas: 1) turi būti sudarytas susitarimas dėl bylos šalies teisių ir teisėtų interesų atstovavimo, kuris (susitarimas) apėmė atstovavimą ir šioje civilinėje byloje; 2) šalis patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios padengė advokato veiklos išlaidas šioje civilinėje byloje; 3) šalis CPK nustatyta tvarka, t. y. iki tos konkrečios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus teismui. Vadinasi, tik visų sąlygų visuma lemia pateikto prašymo patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-22 nutartis civilinė byla. Nr. 2-1796/2013).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo pateiktą prašymą atlyginti jam dėl šios bylos nagrinėjimo turėtas išlaidas, įvertino, jog toks atsakovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų bei tokių išlaidų faktą ir dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikti jau po to, kai 2014-04-28 nutartimi teismas priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato absoliutų draudimą priteisti išlaidas advokato pagalbai, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas skirtas proceso operatyvumui ir koncentruotumui užtikrinti, sąlygoms piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis pašalinti. Todėl šio klausimo nagrinėjimui netaikytina liberalesnė teismų praktika. Analogiška pozicija yra formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nesant byloje pateikto išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-07-09 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-335/2010).
Civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei UAB sertifikavimo centras „Sertika“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, užbaigta Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi, kuria civilinė byla nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui pateiktas 2014 m. gegužės 8 d., t. y. jau po minėtos nutarties priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byla buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos, atsižvelgiant į procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, įvertinus ieškinio atsisakymo priežastis, kadangi kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmens lygybės prieš įstatymą principą (CPK 94 str. 1 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laiku nepateikė. Kauno apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog apeliantas prašymą atlyginti jo bylos nagrinėjimo metu patirtas atstovavimo išlaidas bei kitas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė tik 2014-05-08, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nutarties, kuria byla nutraukta, priėmimo dieną, neprivalėjo vertinti apelianto pateikto prašymo ir jį patvirtinančių įrodymų pagrįstumo pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, atmesdamas juos vien tuo pagrindu, jog jie pateikti praleidus CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taigi, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti teismo priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, tik tuo atveju, jei apie tokių išlaidų buvimą ir dydį teismui yra žinoma iki atitinkamo teismo procesinio sprendimo priėmimo.
Apelianto teigimu, bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti laiku ne dėl atsakovo kaltės, atsakovui nežinant apie pirmosios instancijos teisme gautą pareikšto ieškinio atsisakymą. Teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Į bylą kartu su prašymų dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovo teismui pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 136, patvirtinanti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias buvo prašoma priteisti, išrašyta ir apmokėta 2014 m. gegužės 8 d., tai yra jau po nutarties dėl bylos nutraukimo priėmimo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-04-14 atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau advokato pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylos nutraukimo klausimą neturėjo jokių duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas neabejoja, kad atsakovas objektyviai neturėjo galimybės 2014-04-28 teismo nutarties priėmimo momentu pateikti įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, kadangi realus jų apmokėjimas atliktas tik 2014-05-08. Šios aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsakovas neįrodė realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas tik kartu su prašymų dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė sąskaitą pagal 2014-04-11 pagal teisinės pagalbos sutartį, kas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog apeliantas laiku nepateikė teismui tinkamų įrodymų turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui.
CPK 7 straipsnio 2 dalis įtvirtina proceso šalių pareigą rūpintis proceso skatinimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teikė pirmosios instancijos teismui parengiamuosius procesinius dokumentus tuo metu, kai bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai jau buvo atsakovo žinioje, tačiau bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, teismo konstatuotina, kad atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuriam neabejotinai žinoma apie CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, pats elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl negali remtis savo kaltės nebuvimu siekdamas išvengti CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Aplinkybių, objektyviai kliudžiusių jam pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį, atskirajame skunde apeliantas taip nenurodė.
Teismas taip pat pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, kad CPK nėra įtvirtinta šalių pareiga pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus kartu su atsiliepimu, ar kitu procesiniu dokumentu, kadangi šią šalių pareigą apima bendra CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga rūpintis proceso skatinimu. Vadovaujantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi, įrodymai teismui turi būti pateikiami rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant tiek į teikiamų įrodymų pobūdį, tiek į proceso eigą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais (LR CPK 329, 330, 338 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Algimantas Kukalis