Administracinė byla Nr. ATP-89-616/2017                                                                                     

Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00537-2016-5

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                    2.7.4; 3.9; 3.26.1.

      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

   N U T A R T I S

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     2017 m. kovo 23 d.

                                                          Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal B. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo B. S. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje (galiojęs iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams be transporto priemonės konfiskavimo, ir

n u s t a t ė:

I.

1. B. S. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 3 d., 14.40 val., Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (tyrimo metu šlapime rasta marihuanos, amfetamino, metamfetamino, benzodiazepinų, VšĮ Pakruojo ligoninės priėmimo gydytojo K. J. medicininės apžiūros apsvaigimo nustatymo akto išvadoje nurodyta, kad asmuo transporto priemonę vairuoti negali, iki kol išnyks apsvaigimo požymiai), pakartotinai po to, kai 2012 m. lapkričio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-2959-167/2012 buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu B. S. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-1-284/2017 ir bylą nutraukti, arba skirti jam švelnesnę nuobaudą.

2.1. Skunde apeliantas teigia, kad jis teismo posėdyje metu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, nes vairuodamas transporto priemonę nebuvo apsvaigęs, marihuanos pirko legalioje parduotuvėje Olandijoje ir ją suvartojo rugpjūčio mėnesio pabaigoje, į namus grįžo rugsėjo 1 d., o 2016 m. rugsėjo 3 d., neatsiklausęs sesers, paėmė jos automobilio raktus ir išvažiavo iš namų, kai jį sustabdė policijos pareigūnai.

2.2. Apeliantas nurodo, kad jo šlapime bei kraujyje buvo rasta narkotinių medžiagų likučių, kurie jokio poveikio jam nebeturėjo, nes patologiniai pakitimai nenustatyti.

2.3. Pasak apelianto apžiūros gydymo įstaigoje metu buvo konstatuota, jog jis elgiasi adekvačiai, nėra asmens būsenoje įrodymų, kad yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų.

2.4. Cituodamas teismo posėdyje duotus gydytojo K. J. parodymus apeliantas skunde teigia, kad gydytojas nepastebėjo kokių nors pakitimų jo (B. S.) fizinėje būsenoje ar elgesyje, todėl darytina išvadą, jog transporto priemones vairavimo metu jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

2.5. Pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra būtent apsvaigimas nuo šių psichiką veikiančių medžiagų, todėl terminas „apsvaigęs“ negali būti traktuojamas plačiai, įtraukiant į šia sąvoką – apsvaigimą, ir medžiagų likučius, kurie nedaro jokio poveikio žmogaus organizmui.

2.6. Skiriant švelnesnę nuobaudą apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis labai gailisi dėl tokio neapgalvoto poelgio ir kad paskutinį kartą už KET pažeidimą buvo baustas 2012 m. lapkričio 26 d., t. y. daugiau nei prieš 4 metus.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti atmesti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

II.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų, tarp jų ir pažeidėjo B. S. ir Pakruojo ligoninės priėmimo skyriaus gydytojo terapeuto liudytojo K. J., parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 30210 straipsnio 2 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, bei vertindamas tai, kad skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai, kokie buvo deklaruojami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos atsakyta skundžiamojoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir, iš esmės, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

6. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 1302 straipsnį, galiojusį iki 2016-12-31, numatyta už transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 1242 straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnį, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnį numatytus pažeidimus ir, be kita ko, užtraukė vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu <...>. 

7. Dėl apelianto skunde siūlomo jo paties parodymų ir kartu Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 17(7) (forma Nr. 155-1/a), ir jį surašiusio gydytojo liudytojo K. J. parodymų vertinimo pažymėtina, kad proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno), teismo kompetencija.  

7.1. Pagal ATPK 284 straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės, laikėsi šių nuostatų.

7.2. Skundžiamame nutarime, kurio  turinys pažeidėjui žinomas, yra nuosekliai išdėstyti ir detaliai aptarti visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas. Visete su kitais įrodymais išsamiai išanalizuota ir VšĮ (duomenys neskelbtini) atlikta medicininė B. S. apžiūra jo neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti, ir jo kraujo, šlapimo tyrimo rezultatai, policijos vyriausiosios patrulės A. V. tarnybinis pranešimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistės išvada (b. l. 3, 10, 47), įvertinti teismo posėdyje apklaustų asmenų – B. S., liudytojo K. J. ir kt., parodymai, todėl dar sykį detaliai aptarinėti skundžiamame nutarime išdėstytus įrodymus šioje nutartyje nėra pagrįstos būtinybės.

7.3. Apeliaciniu skundu ginčijama tai, kad byloje nėra leistinų ir patikimų įrodymų, jog B. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kita vertus neneigiama tai, kad pažeidėjas maždaug prieš savaitę iš tikrųjų buvo vartojęs narkotines medžiagas – marihuaną. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir sprendžia, kad B. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta – jokių abejonių dėl to nekelia nei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 17(7), nei gydytojo liudytojo K. J. parodymai teismo posėdyje. Apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad jis įvykio metu apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų nebuvo, argumentuotai atmetė.

7.4. Pirmiausia pažymėtina, kad policijos pareigūnai sustabdę B. S. vairuojamą automobilį pastebėjo, kad B. S. buvo susijaudinęs, akys paraudę, akių vyzdžiai susitraukę, todėl, įtariant, kad vairuotojas gal būti vartojęs psichotropinių medžiagų, nušalino B. S. nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatė jį į medicinos įstaigą dėl tiriamųjų medžiagų (kraujo, šlapimo) paėmimo ir B. S. patikrinimo dėl galimo jo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 3, 4, 8, 9). Atlikus B. S. šlapimo tyrimo testą įtarimai pasitvirtino – buvo nustatyta, kad jis yra vartojęs narkotinių medžiagų psichotropinių medžiagų: marihuanos, amfetamino, metamfetamino, metilendioksimetamfetamino, benzodiazepinų. Iš byloje esančio 2016-09-03 medicininės apžiūros akto Nr. 17(7), kurį itin akcentuoja apeliantas, matyti, kad B. S. medicininė apžiūra buvo susijusi su bendru jo būklės įvertinimu (elgsenos, nuotaikos, sąmoningumo, atminties, dėmesio, mąstymo, kalbos, mimikos, gestikuliavimo ir kt.), kuris savaime negalėtų pagrįsti išvados dėl B. S. apsvaigimo. Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, jog medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma, o ne vieno iš atliktų veiksmų (pvz. bendros būklės įvertinimas) vertinimas. Ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba (ir) šlapimą) ir įvertinus visus šiuos duomenis, tada, paprastai, formuluojama išvada dėl asmens apsvaigimo (neapsvaigimo). Nepaisant to, pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014). Ištyrus iš B. S. tiriamąsias medžiagas laboratorijoje buvo patvirtinta, kad jo kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir metilendioksimetamfetamino (MDMA), šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir metilendioksiamfetamino (MDA) ir metilendioksimetamfetamino (MDMA) (specialisto išvada Nr. T-N-2380/2016(01)). Liudytojas K. J. teismo posėdyje patvirtino, kad jis, atlikęs bendrą B. S. būklės ir tiriamosios medžiagos – šlapimo – tyrimo rezultatų įvertinimą, pateikė išvadą, kad apeliantas vairuoti negali, kitaip, pasak liudytojo, jis nurodyti negalėjo dėl šlapime aptiktų psichoaktyvių medžiagų. Taigi išvadą dėl B. S. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patvirtina tiriamųjų medžiagų paėmimas (šlapimo, kraujo), narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo fakto nustatymas pagal šlapimo testą, šiame punkte aptartos išvados dėl atlikto laboratorinio tyrimo ir liudytojo K. J. vienareikšmis sprendimas po B. S. medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti – neleisti pažeidėjui vairuoti transporto priemonės.  

7.5. Byloje nėra ginčo dėl to fakto, kad B. S. narkotines medžiagas – marihuaną, iš tikrųjų vartojo. Atlikus pažeidėjo šlapimo tyrimą testu buvo patvirtintas faktas, kad B. S. vartojo marihuaną. Pasak apelianto, jis marihuaną vartojo Olandijoje, kur marihuanos vartojimas neuždraustas, prieš kelias dienas (3–4 dienas) iki patikrinimo Lietuvoje ir žinojo, kad marihuanos vartojimo likučiai žmogaus organizme išlieka dar kurį laiką. Kartu jis turėjo suprasti ir numatyti, kad Lietuvoje, kur galioja absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apeliantas bet kada gali būti sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų, tačiau vis tiek elgėsi priešingai Lietuvoje nustatytai tvarkai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme – sprendžiant dėl administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti tokių medžiagų vartojimo faktą. Medicininė apžiūra B. S. apsvaigimui nustatyti medicinos įstaigoje buvo pradėta praėjus mažiau nei valandai, gydytojo K. J. kompetencija, kvalifikacija teismui abejonių nekelia, todėl netikėti gydytojo išvada ir parodymais, kad apeliantas dėl psichoaktyvių medžiagų rastų jo organizme vairuoti 2016-09-03 negalėjo – nėra pagrindo. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 2 punkto 1 pastraipą apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tai, kad B. S. organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių medžiagų, vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtina būtiną ATPK 1302 straipsnio sudėties požymį – asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų būseną, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kaip skundu prašo apeliantas. 

Dėl paskirtos nuobaudos

8. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog B. S. paskirta nuobauda nėra per griežta ir tinkamai individualizuota.

8.1. Kaip minėta šios nutarties 6 punkte, už ATPK 1302 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą vairuotojui, be kita ko, atimama teisė vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 5 metų. Apylinkės teismas, skirdamas B. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į bendrąsias nuobaudos skyrimo taisykles, į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenį apibūdinančius duomenis, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl uždraudė apeliantui naudotis specialia teise – atėmė teisę vairuoti transporto priemones, vidutiniam terminui – 4 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad už tokio pobūdžio teisės pažeidimą apeliantas nubaustas jau ne pirmą kartą (2013 m. vasario 14 d. nutarimu baustas pagal ATPK 1302 straipsnį administraciniu areštu), iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b. l. 21–31) taip pat matyti, kad B. S. praeityje ne sykį buvo baustas ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį (2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. birželio 26 d. nutarimais), todėl darytina išvada, kad skundžiau nutarimu apeliantui inkriminuotas pažeidimas nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis dėl susiklosčiusios tam tikros situacijos – tai dėsningas elgesys, nulemtas sąmoningu visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Teismas pripažįsta, kad B. S. itin neatsakingai naudojasi suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones – 2011-02-23 įgijęs tokią teisę, pirmą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė nepraėjus nei dvejiems mėnesiams, po to dar 2011-09-17 sukėlė eismo įvykį, 2012-11-10 vairavo automobilį būdamas neblaivus, o 2012-11-29 vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta ir, kaip minėta, dėsningai darė kitus pavojingus teisės pažeidimus. Visa tai rodo didesnį pažeidėjo ir jo daromų pažeidimų pavojingumą, todėl, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos nubaudimo ir prevenciniai tikslai (ATPK 20 straipsnis) gali būti pasiekti atėmus B. S. teisę vairuoti transporto priemones ilgesniam, nei ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam, terminui. Todėl švelninti apelianto teisinę padėtį nėra pagrindo. 

8.2. Dėl to, kas paminėta šios nutarties 8.1. punkte, apelianto argumentai, kad paskutinį kartą už KET pažeidimą jis baustas 2012 m. lapkričio 26 d., laikomi neatitinkantys tikrovės.

8.3. Pažeidėjo apeliaciniame skunde reiškiamas apgailestavimas dėl savo poelgio neatitinka atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turinio, todėl tokia nepripažįstamas. Pažymėtina, kad apgailestavimas dėl savo elgesio laikomas nuoširdžiu, kai kaltininkas savo valia, o ne prispirtas surinktų įrodymų, visos administracinės teisenos metu pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, savanoriškai atskleidžia pažeidimo padarymo aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl to, ką padarė. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, o B. S. gailėjimasis laikomas deklaratyviu.

III.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimą nepakeistą ir B. S. apeliacinio skundo netenkinti. 

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                             Ernesta Montvidienė