Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-02-06][nuasmeninta nutartis byloje][1S-100-238-2017].docx
Bylos nr.: 1S-100-238/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Praveniškių PN-AK 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nužudymas (BK 129 str.)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Byla Nr. 1S-100-238/2017

Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00094-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

 



 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 6 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 93-891 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 14 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 8 d.).
  2. Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 93-891 nutarta nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 mėnesių 2 mėnesių 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tris kartus baustas drausmine tvarka, keturiolika kartų skatintas, 2015 m. birželio 19 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, šiuo metu dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po paleidimo turės gyvenamąją vietą, turi teismo priteistą civilinį ieškinį, nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 11 balų pagal OASys metodiką, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
  3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį R. S. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, ir kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
  4. Skunde nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
    1. Skunde nurodo, kad po paskutinės nuobaudos, kuri jam buvo paskirta 2013 m. spalio 7 d., jis ne tik kad daugiau nenusižengė ir nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, bet buvo net aštuonis kartus skatintas, o viso buvo skatintas keturiolika kartų. Taip pat dalyvavo alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, tokiu būdu užtikrinant, kad tokie atvejai nepasikartotų ateityje. Jam daugybę kartų buvo suteikta teisė išvykti iš pataisos įstaigos be sargybos ar palydos. Visų jų metu jis taip pat nepadarė jokio teisės pažeidimo. Jau daug metų absoliučiai nevartoja alkoholio ir neketina jo vartoti ateityje, todėl dar vien 2013 metais paskirta nuobauda už alkoholio vartojimą savaime negali sudaryti pagrįsto pagrindo abejonei dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Be Komisijos nutarime nurodytų reikšmingų duomenų, tarp jų dėl žemos nusikalstamo elgesio rizikos – 11 balų pagal OASys metodiką, byloje yra ir kitų reikšmingų duomenų apie tai, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti lygtinai paleistas – teigia, kad nuolat palaiko itin glaudžius ryšius su artimaisiais, rūpinasi savo šeima, dirbdamas siekia atlyginti iš jo priteistą žalą, kurios dalis jau yra atlyginta. Būdamas laisvėje turės ne tik gyvenamąją vietą, bet ir darbą, kas užtikrins didesnes pajamas, o atitinkamai ir greitesnį bei rezultatyvesnį žalos atlyginimą. Mano, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, o tai sąlygojo išvadų nepagrįstumą.
    2. Skunde taip pat nurodoma, kad lygtinio paleidimo institutu įstatymo leidėjas numatė nuteistajam, teigiamai koreguojančiam savo elgesį, tikėtis paskatinimo, jo atžvilgiu pritaikant šio instituto nuostatas. Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji yra neskatinami pasitaisyti. Tuo tarpu teismas, paskirdamas asmeniui bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu, įvertina ir atsižvelgia į jo atliktų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas vertino nusikalstamos veikos padarymo sunkumą, kas jau įvertinta skiriant bausmę ir nevertino reikšmingų minėtų duomenų dėl priemonių, kurių imtasi užkardyti alkoholio vartojimą ir pasiektus rezultatus toje srityje. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ir susijusią teismų praktiką būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos.
    3. Skunde teigiama, kad asmeniui pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos (izoliavimas ir asmens teisinė padėtis), nes paskirtos bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną. Taigi nelaikytina, kad pritaikius lygtinį paleidimą, asmuo išvengs bausmės, nepatirs neigiamų jos sukeliamų padarinių ar bus užkirstas kelias perauklėjimui. Šiuo atveju darytina išvada, jog lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, nebūtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
  5. Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
  6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
  7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
  8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad R. S. priklauso žemos rizikos grupei – 11 balų. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
  9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą), dėl padaryto nusikaltimo teisme kaltę pripažino tik iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs keturis kartus, drausmine tvarka baustas tris kartus, tris iš jų už labai grubius pažeidimus (alkoholio vartojimą), kuomet jis ir nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat nurodoma, kad nuteistasis suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Taip pat nustatytas ir kriminogeninis veiksnys – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
  10. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
  11. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. S. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. S. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

atmesti nuteistojo R. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjai              Kęstutis Dargužis

 

 

              Jurgis Kiškis

 

 

              Danguolė Šiugždinytė


Paminėta tekste:
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BVK 164 str. Teikimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų
  • BPK 360 str. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos