Civilinė byla Nr. 2S-357-210/2017

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01874-2017-2

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.;3.3.2.5.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3715-907/2017 sprendžiant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymo suinteresuotiems asmenims L. L., A. L. ir antstolei E. R. dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM kreipėsi į teismą su prašymu suinteresuotiems asmenims L. L., A. L. ir antstolei E. R. dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašė nustatyti L. L. ir A. L. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti L. L. nuosavybės teisę į ½ dalį L. L. vardu registruoto 1,9250 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).    

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nustatė terminą iki 2017-03-10 pašalinti nurodytus trūkumus. Nurodė, kad per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. 

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų, numatytų CPK 135 str. 1 d. 4 p., 667 str., 2 d., nes netinkamai suformuluotas pareiškėjos reikalavimas – prašymo dalykas: pareiškėja nepateikia žemės sklypo plano ir neprašo nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti –patikslinti reikalavimą, prašant nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką ir pateikiant atitinkamus, tai pagrindžiančius dokumentus.

                                                   III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    4.1. Teismo reikalavimą nurodyti ne tik idealiąją, bet ir realiąją skolininko turto dalį apeliantė laiko nepagrįstu, nes pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas bendraturčių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normos nustatytus reikalavimus, o pagal formuojamą teismų praktiką išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai daliai, CPK normos neįpareigoja privalomai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Kai skolininko turto dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį neprivalo būti nustatoma, o naudojimosi tvarkos nustatymas gali būti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja konkrečiai ir aiškiai suformulavo savo prašymą, t. y. prašė nustatyti skolininko idealiąją turto dalį. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą, tačiau tai iš esmės nekeičia bendraturčio nuosavybės teisės dalies dydžio, t. y. net ir nustačius bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise priklausančiu objektu naudojimosi tvarką, bendraturčių idealiosios nuosavybės teisės dalys išlieka nepakitusios – po ½, tai reiškia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neturi įtakos nustatytai bendraturčių nuosavybės teisės apimčiai.

     4.2. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja neturi skolininkui priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, kas užkerta kelią parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto (žemės sklypo) dalimi tvarką.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, kuria nustatyti pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo trūkumai, todėl šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, jog remdamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatyti skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus. Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Sistemiškai aiškindamas šią nuostatą kartu su CK 4.80 str. 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šiomis normomis yra ginami išieškotojo interesai – skolininko dalis atidalijama taip, kad iš jos gali būti išieškota, t. y. patenkinti kreditoriaus reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–533/2006).

7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, todėl išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai turto daliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

8. Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė E. R. vykdo 4968,42 Eur išieškojimą iš skolininko L. L. apeliantės naudai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2016-09-05 sprendimą Nr. (23.17-08)467-156742. Antstolei pasiūlius, išieškotoja kreipėsi į teismą dėl skolininko L. L. turto – žemės sklypo, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo. Sprendžiant iš pareiškėjos reikalavimų, ji prašo nustatyti būtent realiąsias, o ne idealiąsias skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju teismui turi būti pateikiamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas, kadangi, nesant tinkamai parengto skolininkui priklausančio turto dalies naudojimosi projekto, teismas negalėtų teisingai išspręsti bylos, nes nustatęs skolininko turto dalį teismas privalo nustatyti ir jos naudojimosi tvarką taip, kad būtų galima įvykdyti realų išieškojimą, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis projektas turi būti teikiamas tik svarstant prašymo priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys (pareiškimas) neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi skolininkui priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, tai užkerta kelią parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto (žemės sklypo) dalimi tvarką. Tai, kad šių dokumentų pareiškėja nepateikė kartu su prašymu, nesudaro pagrindo skirti terminą trūkumams pašalinti, kadangi jie gali būti pateikiami vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Be to, kai kuriais dokumentais (kadastrinių matavimų bylos), kaip turto savininkas, disponuoja skolininkas, todėl jų pateikimas teismui nesukeltų jokių sunkumų, priešingai nei pareiškėjai kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl jų gavimo. Pažymėtina, kad įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ar antstoliui, kadangi tik turto bendraturčiai (skolininkas L. L. ir jos sutuoktinė) geriausiai gali nusistatyti tvarką, pagal kurią jie naudosis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo priėmimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                              Vytautas Kursevičius