Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1049-659/2017

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00534-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 1.5.1; 1.5.3; 6.1; 9.18; 21.3.3; 21.9.10.; 21.11.3.

Registro objekto Nr. ROIK: 17068116890

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. rugpjūčio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,

sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei, Erikai Grigišienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., jos atstovui advokatui Robertui Skėriui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, - Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui Juozui Adomui Grišanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., faktinė gyv. v. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., dirbančios pagal verslo liudijimą, administracine tvarka nebaustos, administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

2017-05-12 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) R. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, jog 2017-04-26 atliekant operatyvų patikrinimą turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), L. I. dirbo nelegalų darbą R. A. naudai. Tikrinimo metu nustatyta, kad R. A., turėdama darbinį teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitarė su L. I. dėl tam tikro darbo, t. y. pardavėjos pareigų, darbo atlikimo tvarkos, nesudariusi įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo toliau – (VSDF) valdybai leido L. I. dirbti 2017-04-26 nuo 10:30 val. nelegalų darbą R. A. naudai. L. I. R. A. priklausančioje prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) prekiavo moteriško apatinio trikotažo ir kt. prekėmis, kurios įsigytos ir priklausė R. A.. Tikrinimo metu atliktas kontrolinis pirkimas, įsigyti 3 vnt. kojinių už 2,10 Eur, kurias pardavė L. I., t. y. L. I. 2017-04-26 uždirbo R. A. 2,10 Eur pajamų. Tikrinimo metu nustatyta, kad R. A. pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 deklaravo 1300 Eur gautų pajamų iš vykdytos veiklos už 2016 m., o pagal pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad jų gavo 3370 Eur. Taip R. A. nedeklaravo 2070 Eur gautų pajamų. Tuo R. A. pažeidė 2002-06-04 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Nr. IX-926) (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 2, 3, 6 dalis, 2009-12-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viršininko įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – deklaracijos taisyklės) reikalavimus. Tokiais veiksmais kaltinama padarius administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, R. A., teismo posėdžio metu parodė, jog nepripažįsta kaltinimo dėl nelegalaus darbo. Protokole nurodytos veikos metu prekybos vietoje jos nebuvo, lankėsi pas daktarą, dirbo jos vyras su jos vardu išduotu verslo liudijimu (patentu). L. I. dirbo už jos vyrą, nes jis pastarajai einant pro šalį paprašė pabūti prekyvietėje, kol nueis iki automobilio. Tai truko apie dvi minutes. VMI kontrolinio pirkimo metu L. I. pinigus už prekes paėmė jos vyro vardu. Pripažįsta, jog metinėje pajamų deklaracijoje netinkamai deklaravo duomenis. Taip įvyko dėl nežinojimo - išskaičiavo tai, ką sumokėjo už turgų. Sužinojus apie neatitikimą deklaracijoje, duomenis pataisė, šiuo metu deklaracija tvarkinga.

Liudytoja L. I. parodė, kad R. A. ir jos vyrą pažįsta. Balandžio mėnesį atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ turgų apsipirkti. Užėjo ir pas R. A. vyrą paklausti kaip jaučiasi R. po stuburo operacijos. Jai atėjus, A. A. paklausė, ar ji galėtų pasaugoti prekes, nes nori išsikviesti meistrą įskilusiam automobilio langui pakeisti. Tuo metu, kai ji pasiliko prie prekių, atėjo VMI atstovai. Jiems pardavė kojinių poras, už kurias priėmė pinigus. Tada mokesčių inspekcijos atstovai paprašė kvito už prekes, paklausė ar turi patentą. Dėl to ji pasimetė, iš karto paskambino savininkui A. A., kurio prekyvietėje nebuvo vos kelias minutes. VMI atstovams, fiksavusiems įvykį, pasiūlė apklausti kitus prekybininkus ir įsitikinti, jog ji neprekiauja, tačiau jie to nepadarė. Tikina nežinojusi įstatymų, pardavė prekes norėdama gero, kainos prie prekių buvo nurodytos. Turguje neprekiauja, dirba kitame darbe, prieš šį įvykį atostogavo.

Iš esmės analogiškas aplinkybes L. I. parodė ir paaiškinime VMI (b. l. 11).

Liudytojas A. A. parodė, kad yra R. A. vyras ir sutinka duoti parodymus. Įvykio išvakarėse parsivežė žmoną iš reabilitacijos Palangoje, kurioje ji buvo po stuburo operacijos. Bevažiuojant jo vairuojamam automobiliui trūko priekinio lango stiklas. Turgaus dieną, trečiadienį, prekiavo turgavietėje, kai užėjo šeimos pažįstama L. I.. Kadangi dėl įtrūkusio lango stiklo buvo paskambinęs automobilio meistrui, kaip tik tuo metu ir paprašė L. I. pasaugoti prekes kol, jis nueis prie automobilio. Transporto priemonė buvo turgaus teritorijoje, todėl, paskambinus L. I., iš karto grįžo į prekyvietę ir sužinojo, jog pastaroji prekes pardavė VMI atstovams. Taip pat paaiškino, jog kainos prie prekių buvo nurodytos. Nematė, kad VMI atstovai būtų apklausę kitus prekybininkus, kad išsiaiškinti tikrąjį prekių savininką. Žino, kad L. I. dirba valytoja, ji turguje neprekiauja.

Iš esmės analogiškas aplinkybes A. A. parodė ir paaiškinime VMI (b. l. 10).

Liudytojas VMI pareigūnas, K. B., parodė, kad pagal pavedimo užduotį su kolegomis „(duomenys neskelbtini)“ turguje vykdė patikrinimą keliose vietose. Prekyvietėje Nr. (duomenys neskelbtini) jo kolegė iš moters nupirko kojines. Sužinoję, kad pardavusi moteris neturi verslo liudijimo, pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Moteriai paskambinus, gana greitai atėjo asmens, turinčio teisę prekiauti toje prekyvietėje, šeimos narys - A. A.. Pamena, jog moteris, pardavusi kojines, jau po kontrolinio pirkimo sakė, kad prekyvietę tik saugo. Per darbo praktiką nėra užfiksavę, jog L. I. būtų vertusis nelegalia veikla.

Liudytoja VMI pareigūnė, M. S. Z., parodė, kad pagal pavedimo užduotį su kolegomis vykdė patikrinimą „(duomenys neskelbtini)“ turguje. Pagal sąrašą tikrino kelias prekyvietes, tarp jų ir prekyvietę Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje buvusios moters klausė apie prekių kainas, tada atliko kontrolinį pirkimą. Paprašius moters išrašyti apskaitos dokumentą už parduotas prekes, ji to nepadarė. Nepateikė ir veiklą patvirtinančio dokumento. Moteris pripažino, jog veiklos nevykdo, prekyvietėje yra tik savininko prašymu ir paskambino prekyvietėje esančių prekių savininkui. Po moters skambučio greitai atėjo A. A.. Pastarasis pateikė žmonos, R. A., vardu išduotą verslo liudijimą ir prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, sakė, jog buvo išėjęs dėl transporto priemonės. Pamena, kad moteris, iš kurios kontrolinio pirkimo metu įgijo kojines, gerai orientavosi pristatydama kainas, tačiau ar kainos prie prekių buvo surašytos, to negali pasakyti. Kitų prekybininkų, prekiaujančių kitose prekyvietėse, dėl L. I. neapklausė.  Per darbo praktiką nėra užfiksavę, jog L. I. būtų vertusis nelegalia veikla.

Liudytoja VMI pareigūnė, Z. S., parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojai K. B., M. S. Z..

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas, Juozas Adomas Grišanovas, palaikė surašytą protokolą, mano, kad kaltė įrodyta, prašo taikyti R. A. administracinę atsakomybę.

Administracinių nusižengimų padarymo faktas ir R. A. kaltė įrodinėjama byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4); 2017-05-12 VMI operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-7); VMI faktų fiksavimo pažyma (b. l. 8-9); 2017-04-26 A. A. paaiškinimu VMI (b. l. 10); 2017-04-26 L. I. paaiškinimu VMI (b. l. 11); lėktuvo bilietų rezervacijos L. I. išrašu, iš kurio matyti, jog grįžimo skrydis nustatytas 2017-04-23 (b. l. 12); epikrizės iš ligos istorijos išrašu, iš kurio matyti, jog R. A. po operacijos laikino nedarbingumo laikotarpis -  nuo 2017-04-06 iki 2017-04-26.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį R. A. atžvilgiu nutrauktina.

Įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatoma atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą.

Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK (2002-06-04, Nr. IX-926, red.) normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi minėtas straipsnis įtvirtina keturias alternatyvias veikas, kurių nustatymas laikomas nelegaliu darbu. 

Lietuvos teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant administracine tvarka asmens darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinės teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2358/2009).

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracine tvarka taikant atsakomybę už nelegalų darbą kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t. y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 straipsnio (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Iš visumos surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu neigė kaltę dėl nelegalaus darbo. R. A. tvirtino, jog ją ir L. I. siejo ne darbo santykis, nes L. I. prekybos vietą prižiūrėjo tik tuo metu, kai jos vyras, A. A., buvo palikęs darbo vietą dėl automobilio remonto. Nors VMI pareigūnai, atlikę pagal operatyvaus patikrinimo pavedimą patikrinimą, surašė R. A. administracinio nusižengimo protokolą ir ji patraukta atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų traukiamo atsakomybėn asmens kaltę. Priešingai administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms dėl nelegalaus darbo rodo R. A. vyro, A. A., ir L. I. parodymai. Tiek savo paaiškinimuose VMI (b. l. 10, 11), tiek duodant parodymus teisme A. A. ir L. I. kategoriškai neigė bet kokius darbo santykius ar jų atlygintinumą, kadangi L. I., kaip šeimos draugė, prekyvietėje tik prižiūrėjo prekes tol, kol A. A. buvo išėjęs susitikti su meistru dėl turgavietės teritorijoje esančio automobilio remonto. Veiksmas, kai L. I. kontrolinio pirkimo metu iš VMI pareigūnų už parduotas kojinių poras paėmė pinigus, buvo atliktas iš nežinojimo, nesiekiant pažeisti įstatymo. Tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų versiją iš dalies patvirtina ir VMI pareigūnų parodymai. Liudytojai M. S. Z., K. B., Z. S. teisme patvirtino, jog po kontrolinio pirkimo L. I. pripažino, jog veiklos turguje nevykdo, prekyvietėje yra tik A. A. prašymu, o tai nurodė ir greitai atėjęs pats A. A., kuris pateikė žmonos, R. A., vardu išduotą verslo liudijimą ir prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad L. I. 2017-04-26 „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), veikė nebūdama pavaldi R. A. ar jos vyrui A. A.. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. ir A. A. būtų mokėję kokį nors atlygį L. I.. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų, VMI pareigūnų, duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nebuvo apklausti šalia prekyvietės Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-26 dirbę kiti prekybininkai, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp R. ir A. A. ir L. I. buvo pavaldumo santykiai, konstatuotina, kad R. A. veikoje nėra teisės pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių. Todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dėl šio nusižengimo nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).   

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje.

ANK 187 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas.

Administracinio nusižengimo protokole R. A. veika kvalifikuota ir pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi tikrinimo metu nustatyta, jog pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308) ji deklaravo 1300 Eur gautų pajamų iš vykdytos veiklos už 2016 m., o pagal pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad jų gavo 3370 Eur. Tokiu būdu R. A. nedeklaravo 2070 Eur gautų pajamų. Šio nusižengimo neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. R. A. pripažino, jog  minėtoje deklaracijoje duomenis deklaravo netinkamai dėl nežinojimo, o deklaracijos taisyklių neatitikimus ištaisė. Pripažinus šio nusižengimo padarymo faktą, R. A. skirtina nuobauda.

R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – deklaravimo tvarkos pažeidimas buvo netyčinis, truko neilgą laiko tarpą, duomenys deklaracijoje ištaisyti, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis informacijos, kad būtų bausta administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, nėra, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus ANK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24, 32, 34 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 187 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 636, 637, 646 straipsniais,

n u t a r i a :

administracinio nusižengimo teiseną R. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

R. A. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                     Violeta Balčiūnienė