Teismingumo byla Nr. T-1/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02168-2022-4 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų R. G., V. K., E. S., J. K., B. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovės sprendimo panaikinimo, įpareigojimų atsakovei nustatymo ir valstybinės žemės pardavimo, tretieji asmenys P. G., R. Ž., A. J., P. J., J. Š., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

        Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti NŽT per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti vieną valstybinį žemės sklypą prie gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei prie tvarto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti NŽT suformuotą žemės sklypą parduoti ieškovams.

        Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams E. S., J. K., B. G. (ir trečiajam asmeniui P. G.), V. K. ir R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). E. S. priklauso butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. K. – butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), B. G. ir P. G. – butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), V. K. – butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), R. G. – butas Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo pačiu adresu yra gyvenamojo namo priklausinys pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso E. S. (11/100 dalis), B. G. ir P. G. (13/100 dalis), J. K. (14/100 dalis) ir tretiesiems asmenims R. Ž. (13/100 dalis) bei A. J., P. J. ir J. Š. (24/100).

        Kaip pažymima ieškinyje, ginčas kilo tarp privačių asmenų ir valstybės dėl netinkamai vykdomos valstybinės žemės reformos (pardavimo procedūros), pažeidžiant teisės aktus. Suformuojant atskirą žemės sklypą prie tvarto, kaip prie priklausinio, buvo pažeistos teisės normos (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 2, 9 punktai), reguliuojančios valstybinės žemės sklypų formavimą ir pardavimą ieškovams. Be to, suformuojant prie ieškovams priklausančio tvarto atskirą nuo gyvenamojo namo žemės sklypą, buvo atimta teisė įsigyti iš valstybės ne aukciono tvarka žemės sklypą tvarto eksploatacijai, kas, ieškovų teigimu, iš esmė reiškia atimtą teisę naudotis pačiu tvartu kaip nuosavybe.

        Kaip nurodoma ieškinyje, formuojant valstybinės žemė sklypus pardavimui, buvo padarytos grubios klaidos tiek projektavimo metu, tiek NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2022 m. gegužės 19 d. priimant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti prie gyvenamojo namo valstybinės žemė sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), į jį neįtraukiant tvarto.

        Tiek žemės reformos žemėtvarkos projektų rengėjai, tiek NŽT, turi ne tik pareigą vykdant žemės reformą nepažeisti teisės aktų (pvz., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385), bet ir tinkamai informuoti projektuojamų žemė sklypų savininkus apie tai, kokios yra galimybės jiems suformuoti žemės sklypą, suderinti jo ribas ir vietą su asmeniu, pageidaujančiu pirkti valstybinės žemė sklypą. Nagrinėjamu atveju ne tik buvo pažeisti teisės aktai, bet ir pritrūko bendradarbiavimo su ieškovais.

        Žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra vientisas procesas, kurio rezultate asmeniui yra sukuriamos teisinės prielaidos bei sąlygos, įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) valstybinės žemės sklypą, identifikuotą individualiais požymiais ir skirtą jam priklausančių pastatų eksploatacijai. NŽT Klaipėdos rajono skyrius iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo privalėjo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims; privalėjo atskleisti tiesą, jog ieškovai praras galimybę apskritai ne aukciono tvarka įsigyti valstybinę žemę prie tvarto, jeigu prie tvarto bus formuojamas atskiras žemė sklypas.

        Žemės reforma ieškovų atžvilgiu buvo vykdoma netinkamai, o atsakovė NŽT elgėsi nesąžiningai ikisutartinių santykių metu, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163  straipsnio nuostatas, įpareigojančias šalis elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams, bei atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Ieškovai turi savarankišką teisinį interesą, t. y. savarankišką reikalavimo teisę ginčyti tiek administracinį sprendimą (2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo netinkamai suformuotas pardavimui žemės sklypas, tiek reikalauti tinkamai įvykdyti žemės reformą, t. y. iš naujo suformuojant vieną žemės sklypą prie ieškovams priklausančių pastatų (gyvenamojo namo ir tvarto) ir jį parduoti ieškovams.

        Kaip pažymima ieškinyje, nors nekilnojamojo turto disponavimas yra civilinių teisinių santykių institutas, NŽT Klaipėdos rajono skyrius neturėjo diskrecijos teisės pasirinkti ar valstybinės žemės pardavimui formuoti vieną, ar du žemės sklypus prie ieškovams priklausančių pastatų; tai turėjo būti daroma teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeisti ieškovų teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

        Teismas atsižvelgdamas į ieškinyje keliamų reikalavimų pobūdį, taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį ginčui spręsti prašo taikyti, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, suabejojo dėl ginčo rūšinio teismingumo (tai yra, koks teisinis santykis – civilinis ar administracinis – byloje vyrauja).

        Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).  

                Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

                Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriuo, be kita ko, yra grindžiamas ieškinys, nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

                Poįstatyminiame lygmenyje minėtus teisinius santykius reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Minėtų Taisyklių 3 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka.

                Minėtų Taisyklių 9 punkte nustatyta, jog, kai gyvenamojo namo pagalbinio ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype, ne tame, kuriame stovi gyvenamasis namas, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai formuojami kaip namų valdos žemės sklypas ir parduodami tokia pat tvarka kaip namų valdos žemės sklypas, jeigu tokiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas atskiras žemės sklypas.

                Ieškovų teigimu, suformuojant atskirą žemės sklypą prie tvarto, kaip prie priklausinio, buvo pažeistos teisės normos, įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, Taisyklių 2, 9 punktuose.

                Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, Taisyklių sąlygomis ir tvarka, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio santykio bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81/2020 ir joje nurodytą praktiką).

                NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo priimtas vadovaujantis atitinkamomis Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis, atsižvelgiant į NŽT Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Drevernos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“. Minėtu NŽT 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geolandas“ matininko R. K. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 punktas).

                Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2021 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų“, be kita ko, nurodyta, kad Drevernos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame anksčiau minėtu 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), statiniui – gyvenamajam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas 0,17 ha žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniams pastatams, kurie yra gyvenamojo pastato priklausiniai, suprojektuotas 0,10 ha žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, minėtas skyrius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišduoda.

                Kaip matyti iš ieškinio turinio, prie ieškinio pridėtų dokumentų, ieškovų atstovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu „Dėl žemės reformos projekto sprendinių pakeitimo“. Minėtame prašyme, be kita ko, nurodoma, kad susipažinus su anksčiau minėtu 2021 m. gruodžio 21 d. raštu, liko neaišku, kodėl gyvenamo namo priklausiniui pastatui – tvartui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis pagalbinio ūkio, buvo suprojektuotas atskiras žemės sklypas, tuo labiau, kad nei vienas iš gyvenamo namo savininkų to neprašė. Kaip nurodoma minėtame prašyme, tvartas, kuriam buvo suprojektuotas 0,10 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra gyvenamojo pastato priklausinys ir jo eksploatacijai atskiras žemės sklypas neformuojamas, nes jis tarnauja pagrindiniam statiniui (gyvenamam namui). Pateikiami, ieškovų atstovo nuomone, tai pagrindžiantys argumentai. Minėtame prašyme, be kita ko, nurodoma, kad sutiktina, jog NŽT teisingai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suformuoti žemės sklypą ūkiniam pastatui, kuris yra gyvenamo namo priklausinys, tačiau ne vien tik todėl, kad yra parengtas tos vietovės žemės reformos projektas, bet ir todėl, kad teisės aktai apskritai draudžia formuoti atskirą žemės sklypą pagalbinio ūkio (priklausinių) statiniams eksploatuoti. Iš kitos pusės, rengiant Drevernos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo tvartui buvo suprojektuotas 0,10 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo padaryta teisinė klaida ir ją būtina ištaisyti. Ieškovai prašė NŽT geranoriškai priimti sprendimą organizuoti Drevernos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinių koregavimą (keitimą), su tikslu suprojektuoti vieną žemės sklypą gyvenamajam pastatui ir tvartui, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

                NŽT, atsakydama į šį prašymą, 2022 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Drevernos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai nebus keičiami. Rašte, be kita ko, taip pat nurodoma, kad statinį – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravus Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu) pastato bendrasavininkai, atlikę suprojektuoto sklypo kadastrinius matavimus, priklausančias žemės sklypo dalis galės privatizuoti.

                Kaip matyti iš atsakovės NŽT Klaipėdos rajono skyriaus atsiliepimo į ieškinį, jame, be kita ko, nurodoma, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo E. S., J. K., B. G., P. G., V. K. ir R. G.“, kurio neatskiriamoji dalis – valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektai. Atsakovės teigimu, R. G., E. S., J. K. 2022 m. liepos mėn. atliko mokėjimus už perkamas žemės sklypo dalis. Atsakovės teigimu, šie ieškovų konkliudentiniai veiksmai patvirtina faktą, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas.

                Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, kad vadovaujantis Taisyklėmis, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Šiuo atveju, kaip pažymi NŽT, ji neturi teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą prie sudegusio pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovų antras reikalavimas įpareigoti NŽT per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti vieną valstybinį žemės sklypą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei prie tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir jį parduoti ieškovams, yra nepagrįstas ir atmestinas.

                Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusias teisines ir faktines aplinkybes, ieškinyje dėstomus argumentus, formuluojamus reikalavimus, pažymi, kad keliamas ginčas yra susijęs su viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju, NŽT) veikla viešosios teisės reglamentuojamoje srityje ir atitinkamomis administracinėmis procedūromis (žemės reforma, žemėtvarkos projektų rengimas ir įgyvendinimas, žemės sklypų formavimas, kadastro duomenų tvirtinimas, pan.; žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2020). Ginčijamas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra viešosios teisės reglamentuojamoje srityje priimtas administracinis aktas.

                Vis dėlto, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamo ginčo atveju dominuojančiais teisiniais santykiais pripažintini civiliniai teisiniai santykiai, susiję su valstybinės žemės pardavimu Žemės įstatymo, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pagrindais ir tvarka, nes galiausiai, NŽT (valstybinės žemės patikėtinis; Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), parduodamas atitinkamus žemės sklypus, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ginčo šalys, be kita ko, skirtingai interpretuoja atitinkamas Taisyklių nuostatas dėl to, kokį žemės sklypą (be aukciono) turi teisę įsigyti ieškovai. Be to, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį, prie jo pridėtų dokumentų, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2022 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atitinkamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ieškovams; parengti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių projektai. Atsakovės teigimu, dalis ieškovų jau yra atlikę mokėjimus už perkamas žemės sklypo dalis.

                Apibendrindama tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog keliamas ginčas, kuriame dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

                Byla grąžinama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.                 

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

        Grąžinti bylą pagal ieškovų R. G., V. K., E. S., J. K., B. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovės sprendimo panaikinimo, įpareigojimų atsakovei nustatymo ir valstybinės žemės pardavimo, tretieji asmenys P. G., R. Ž., A. J., P. J., J. Š., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.