Baudžiamoji byla Nr. M1-190-348/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04675-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2;
(S)
1.2.3.1.2.5;2.10.11

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Nomedai Vilimavičienei,
dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,
baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu kaltinama asmeniui – G. E., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje : G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Teismas
n u s t a t ė:
G. E. 2016 m. sausio 29 d. apie 12.30 val. miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino nužudyti du žmones – nukentėjusįjį J. K. ir nukentėjusįjį A. B., tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent: priėjęs iš nugaros pusės prie sėdinčio nukentėjusiojo J. K., tyčia, siekdamas nužudyti, sudavė vieną smūgį jam kirviu į viršugalvio sritį, tuo pastarajam padarydamas muštinę žaizdą kairio momenkaulio srityje, vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, galvos smegenų sumušimą, pakraujavimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, atvirą įspaustinį kairio momenkaulio lūžimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, po šio smūgio nukentėjusiajam J. K. suklupus ant žemės, stovėdamas jam už nugaros, užsimojo kirviu suduoti antrą smūgį, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pamatęs, kad prie jo bėga nukentėjusysis A. B., tyčia, siekdamas nužudyti, užsimojo ir smogė kirviu pastarajam į krūtinės sritį, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, A. B. spėjus atsitraukti į šalį, šis smūgio išvengė, toliau tęsdamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, antrą kartą užsimojo kirviu suduoti smūgį nukentėjusiajam A. B., tačiau veikos nebaigė dėl jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis A. B. jį pargriovė ant žemės, atėmė kirvį.
Šiais savo veiksmais G. E. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
G. E. kaltu prisipažino ir parodė, kad iki 2016-01-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" miško darbininku, kuri užsiima miško pjovimo, medienos ruošimo darbais. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius yra jo pažįstamas J. K., kurį pažinojo apie 6 metus laiko. Dirbdamas šioje bendrovėje, jis su direktoriumi J. K. sutarė gerai, niekada anksčiau su juo neturėjo jokių konfliktų ir jokių piktumų. 2016-01-29 ryte jį J. K. iš K. kaimo pasiėmė apie 07.30 val. nuvežė į jų darbo vietą, buvusią miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną kartu su juo ir pačiu J. K. vyko į darbą dar 5 ar 6 asmenys, t. y. T., V. ir A.. Atvykę į darbo vietą, jie dirbo, t. y. pats J. K. pjovė, nuleidinėjo medžius, o visi kiti juos tvarkė, genėjo, tvarkė šakas, rūšiavo medieną ir dirbo panašius darbus. Jis pats dirbo su benzininiu pjūklu, pjovė medieną. Kadangi jis apie savaitę laiko iki 2016-01-29 nebuvo net ragavęs alkoholio, o prieš tai maždaug apie 1 mėnesį laiko kiekvieną dieną gėrė alkoholinius gėrimus, todėl jam keletą dienų visiškai nevartojus alkoholio, jis blogai jautėsi, galvoje girdėjo įvairius balsus, garsus ir muziką, jį visą savaitę kamavo nemiga, todėl jis negalėjo normaliai dirbti, dėl ko iš direktoriaus J. K. antra diena iš eilės gavo pastabas dėl blogo darbo. Į jo išsakytas pastabas jis reagavo ramiai ir į ginčus su juo nesivėlė. Pastebėjo, kad jam gan dažnai davė pastabas ir vienu metu jis, priėjęs prie jo, pasakė, kad jeigu pastarasis taip prastai dirbs, tai jam tokių „pederastų" nereikia. Kadangi jis minėtą dieną blogai jautėsi, todėl tokie J. K. pasakyti žodžiai jį kaip ir įžeidė, ir jis ant jo supyko, tačiau jam į tai nieko neatsakė. Apie 12 val., jie visi miške susėdo ant kulbių pietauti, jis J. K. paklausė, kodėl šis jį pavadino „pederastu". Į tai J. K. šaukdamas atsakė, kad taip jį pavadino dėl jo prastos atliekamo darbo kokybės. Kadangi jis negali paaiškinti, kas tuo metu vyko jo galvoje, todėl, būdamas supykęs ant J. K., pagriebė netoli jo gulėjusį kirvį ir, priėjęs prie jo, sėdinčio ant kulbės iš nugaros pusės, galimai savo dešinėje rankoje laikydamas kirvį už koto, užsimojo iš viršaus ir sudavė vieną smūgį kirvio ašmenimis J. K. į galvos viršugalvį. Ar jis užsimodamas ir suduodamas kirviu smūgį J. K. į galvą ką nors sakė, šaukė, jis neprisimena. Ką tiksliai jis veikė po to, kai sudavė J. K. smūgį kirviu į viršugalvį, jis gerai neprisimena, bet galėjo būti, kad jis po šio smūgio, J. K. suklupus ant žemės, stovėdamas jam už nugaros, galėjo užsimoti kirviu, norėdamas jam suduoti antrą smūgį, tačiau nesudavė, nes pamatęs, kad prie jo bėga A. B., galėjo užsimoti ir smogti kirviu A. B. į krūtinės sritį, tačiau nepataikė, nes šis spėjo atsitraukti į šalį ir galėjo smūgio išvengti. Taip pat galėjo būti, bet jis tiksliai neprisimena, kad antrą kartą užsimojo kirviu suduoti smūgį A. B., tačiau jo nesudavė, nes A. B. jį pargriovė ant žemės ir atėmė kirvį. Jis minėtą dieną labai blogai jautėsi, girdėjo galvoje įvairius garsus ir balsus, kadangi J. K. jį pavadino „pederastu", todėl, būdamas blogos savijautos, ant jo supyko ir dėl tos priežasties galėjo jam suduoti kirviu, kėsintis jį nužudyti. Kodėl būtent jis J. K. sudavė smūgį kirviu ir kodėl būtent į galvą, o ne į kitą kūno vietą, jis paaiškinti negali. Supranta, kad minėtą dieną dėl blogos savo savijautos jis greičiausiai nesuprato, ką daro. Jo nuomone, tuo metu jis nesuvokė, kad, suduodamas smūgį kirviu į galvą, gali užmušti J. K.. Dabar jis supranta, ką padarė, gailisi dėl savo veiksmų, J. K. atsiprašė. Kadangi niekur nedirba, neturi pajamų ir santaupų, todėl atlyginti civilinių ieškinių neturi galimybės.
G. E. kaltė padarius uždraustą baudžiamojo įstatymo veiką nustatyta šiais duomenimis.
Nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2016-01-29 nuo 08 val. ryto jis kartu su bendrovės darbininkais: A. B., G. M., A. K., V. T., T. M., J. G. ir G. E., bendrovės autobusu atvyko į miško masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jau nuo 2015-12-15 dirbo pagal sudarytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)", kur pjovė statų mišką. Atvykę į nurodytą vietą, pradėjo miško pjovimo darbus. Maždaug po poros valandų darbo jis pamatė, kad G. E. blogai rūšiuoja nupjautą medieną, todėl jam kelis kartus dėl jo darbo kokybės pasakė pastabas. Į jo pastabas G. E. reagavo ramiai, sakė, kad viską padarys kaip reikiant. Dėl šių perspėjimų tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Jis, duodamas jam perspėjimus, garsiai šaukė, kad šis girdėtų, kadangi miške medžiai buvo pjaunami benzininiais pjūklais, todėl buvo didelis triukšmas. Apie 12 val. visi susiruošė pietauti. Aplink degantį laužą ratu sustatė medžio kalades ir ant jų susėdo, tik G. E. atsisėdo pietauti kelių metrų atstumu toliau nuo jų. Jam iš dešinės pusės sėdėjo T. M., toliau jo A. B., o jam iš kairės pusės sėdėjo V. T. ir A. K., o G. E. tuo metu sėdėjo T. M. ir A. B. už nugarų. Jis kartu su visais pietavo, visi tarpusavyje juokavo ir į G. E. nekreipė dėmesio. Vienu metu, jam sėdint ant medinės kaladės ir pietaujant, jis pajuto smūgį į galvos viršugalvį, skausmą galvoje ir automatiškai ant galvos uždėjo savo dešinę ranką bei kėlėsi nuo kaladės, norėdamas pabėgti į priekį, tačiau, jam tik žengus žingsnį, jis pajuto, kad nejaučia savo dešinės kojos, todėl jis nugriuvo ant žemės ir automatiškai savo kitą ranką pakėlė į viršų lyg gindamasis. Jam nugriuvus ant žemės, jis kelis kartus bandė atsikelti nuo žemės, tačiau nepavyko atsistoti, nes nejautė savo dešinės kojos. Jis sąmonės praradęs nebuvo, tik juto stiprų skausmą galvoje ir jam stipriai kraujavo iš galvos. Jam gulint ant žemės, jis matė, kaip keli darbininkai, laikė G. E. pargriovę ant žemės ir neleido jam atsikelti. Jis neprisimena, ar tuo metu G. E. ką nors kalbėjo, ar ne. Matydamas ant žemės vyrų pargriautą ir laikomą G. E., jis suprato, kad būtent jis jam sudavė smūgį į galvą, ir suprato, kad jam smūgį į galvą jis galėjo suduoti kirviu. Prieš pajuntant smūgį į galvą, galimai A. K. pasigedo kirvio, nes juo norėjo sukapoti medžio kaladę, ir vyrų klausė, kur yra kirvis. Jis prisimena, kad vyrai sakė, kad kirvį turi G. E.. A. K. iš mobiliojo ryšio telefono paskambino Nr. 112. Jis liepė vyrams rinktis daiktus ir visiems važiuoti iš miško. Vyrai G. E. paleido ir jis toliau elgėsi ramiai, nieko nesakė. Jį vyrai, laikydami už parankių, nuvedė į autobusą. Į autobusą įsėdo ir G. E., bet jis elgėsi ramiai. Kiek žino iš savo bendrovės darbininkų kalbų, tai G. E., jam nugriuvus ant žemės, po pirmojo smūgio kirviu į galvą, buvo užsimojęs kirviu suduoti antrą smūgį, tačiau A. B. ir kiti vyrai jį sulaikė. G. E. pas jį bendrovėje dirbo daugiau nei 2 metus. Dėl kokių tiksliai priežasčių G. E. sudavė jam kirviu, jis nežino. Kiek žino, tai jis turi psichikos problemų ir dėl to ne vieną kartą jam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, jam užeina psichikos priepuoliai, jis būna neprognozuojamas, nusikalba ir jam pasivaidena nebūti dalykai.
Nukentėjusysis J. K. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b. l. 31 - 41).
Nukentėjusysis A. B. parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" pjūklininku, bendrovės direktorius yra J. K.. 2016-01-29 nuo 07 val. jis kartu su bendrovės direktoriumi J. K., T. M., V. T., J. G., A. K., G. M. ir G. E. direktoriaus vairuojamu automobiliu nuvyko į miško masyvą. Miško masyve jie pjovė medžius ir genėjo jų šakas. Atliekant darbą, direktorius J. K. prižiūrėjo jų atliekamą darbą ir keletą kartų tai vienam, tai kitam darbuotojui duodavo įvairias pastabas dėl darbų kokybės. G. E. į duotas pastabas reagavo ramiai, su direktoriumi J. K. nekonfliktavo. Apie 12 val. visa brigada susėdo valgyti prie degančio laužo ant medžio kaladžių, sustatytų ratu aplink laužą, tik G. E. atsisėdo toliau nuo jų. Jam iš dešinės pusės sėdėjo G. M., T. M., šalia jo sėdėjo jis, jam iš dešinės pusės sėdėjo V. T., A. K., o tarp A. K. ir direktoriaus J. K. sėdėjo J. G.. Staiga jis išgirdo keistą stuktelėjimą ir iš karto atsisuko į garso pusę. Jis pamatė, kad direktorius J. K. savo kaire ranka laiko susiėmęs už galvos viršugalvio, suklupęs ant vieno kelio, o galimai dešine ranka atsirėmęs į žemę. Jam už nugaros jis pamatė stovintį G. E., kuris galimai savo dešinėje rankoje laikė kirvį už koto, šį kirvį iškėlęs į viršų, juo užsimojęs, ketino juo suduoti antrą smūgį J. K., o savo kaire ranka bandė nustumti J. K. ranką, kurią jis laikė užsidėjęs ant galvos viršugalvio. G. E. buvo įsiaudrinęs ir kažką murmėjo po nosimi. Tai pamatęs ir supratęs, kas vyksta, jis iš karto pašoko ir puolė link jų, ketindamas ginti J. K.. G. E., pamatęs, kad jis artinasi prie jo, antro smūgio J. K. nesudavė, nuo jo pasitraukė apie 5-6 metrų atstumu toliau. Tada G. E., abiem rankomis laikydamas už kirvio koto, užsimojo kirviu iš viršaus, ketindamas jam suduoti smūgį kirviu, tačiau jis spėjo nuo jo atsitraukti atgal ir smūgio išvengė. Tuo metu, kai jis užsimojo prieš jį su kirviu, jis galėjo stovėti apie 1,5 m. atstumu iki jo ir paleistas kirvis galėjo jam pataikyti į viršutinę kūno dalį, krūtinės srityje, jo smūgis kirviu „ėjo" įstrižai, nuo viršaus į apačią. G. E. iš karto vėl užsimojo kirviu, ketindamas jam suduoti kitą smūgį, ir tuo metu jis pripuolė prie jo iš priekio ir jį, savo kūnu stumdamas atbulą, pargriovė ant žemės, savo kūnu jį prispaudė. Prie jų pribėgo A. K. ir T. M., kurie toliau laikė G. E. prispaustą ant žemės, o jis su bendradarbiu V. T. apibintavo J. K. galvą. Kaip tiksliai iš G. E. rankų buvo atimtas kirvis, jis jau neprisimena, nes kirvį iš jo rankų galėjo atimti arba jis, arba kažkas kitas iš bendradarbių. A. K. paskambino greitajai pagalbai, visi susėdo į automobilį, iš miško išvyko iki pagrindinio kelio, kur turėjo atvykti greitosios medicinos pagalbos automobilis. G. E. vyko kartu, tačiau apie įvykį jis nieko nekalbėjo. Kirvis, kuriuo buvo sužalotas J. K., priklausė jam pačiam ir šis kirvis iš miško masyvo po šio įvykio buvo taip pat atneštas į automobilį, jį pateikė policijos pareigūnams. Kirvį pateikė tokį, koks jis buvo. Įvykio dieną J. K. darė pastabas G. E., kadangi G. E. prieš tai keletą dienų vartojo alkoholį ir neišėjo į darbą, o tą dieną dirbo vangiai ir tingiai. Dėl tokių G. E. veiksmų jis asmeniškai jautė baimę dėl to, kad gali būti sužalotas, patyrė išgąstį dėl savo sveikatos ir gyvybės.
Nukentėjusysis A. B. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 63 - 66).
Liudytojas T. M. parodė, kad 2016-01-29 nuo 08 val. jis kartu su J. K., V. T., G. M., A. B., G. E. ir A. K. pradėjo darbą miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), kur pjovė medžius ir atliko kitus darbus. Jis negirdėjo, kad J. K. būtų konfliktavęs su G. E.. Apie 12 val. jie nuėjo pietauti. G. E. atsisėdo pietauti toliau nuo jų visų. Jis sėdėjo J. K. iš kairės pusės, tačiau tarp jų dar sėdėjo du žmonės. Sėdėdami prie laužo, visi pietavo ir draugiškai kalbėjosi. Pavalgius, A. K. garsiai visų paklausė, kur kirvis. Tuo metu jis matė, kad sėdinčiam J. K. už nugaros, galimai 3-4 metrų atstumu nuo jo, stovėjo G. E. ir jis savo dešinėje rankoje laikė kirvį. Tai pamatęs, jis pagalvojo, kad G. E. atneša A. K. kirvį arba pats nori suskaldyti laužui malkų, todėl jis toliau jo nestebėjo, pasisuko į laužo pusę. Jam būnant nusisukus, jis išgirdo smūgio garsą, pasisuko į šio garso pusę ir pamatė, kad J. K., rankomis susiėmęs už galvos, griūva nuo medinės kaladės ant žemės, kad jam per rankas iš galvos veržiasi kraujas. Už jo nugaros stovėjo G. E., kuris rankoje laikė kirvį. Pamatęs sužalotą J. K., jis išsigando ir žiūrėjo į J. K.. Po to, matė, kad A. B. iš jo atėmė kirvį ir jį pargriovė ant žemės. Prie pargriauto ant žemės G. E. atėjo A. K. ir kartu su A. B. laikė jį prispaustą prie žemės. G. E. muistėsi, norėjo išsilaisvinti. G. E. buvo paguldytas ant pilvo ir jo rankos buvo užsuktos jam už nugaros. G. E. visą šį laiką nieko nekalbėjo, niekam nieko nesakė, tik prašė jį paleisti. Dėl kokių tiksliai priežasčių G. E. sudavė smūgį kirviu J. K. į galvą, jis nežino, kiek žino, tai niekada tarp jų nebuvo jokių konfliktų.
Liudytojas G. M. parodė, kad 2016-01-29 nuo 08 val. jis kartu su J. K., T. M., V. T., A. B., A. K. ir G. E. pradėjo darbą miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie pjovė medžius ir dirbo kitus darbus. Apie 12 val. jie nuėjo pietauti. Visi susėdo ant medinių kaladžių, sustatytų ratu aplink degantį laužą, tik G. E. atsisėdo pietauti toliau nuo jų visų. Jam asmeniškai iš kairės pusės sėdėjo J. K.. G. E. sėdėjo toliau nuo jų. Sėdėdami prie laužo, visi pietavo ir draugiškai kalbėjosi. Papietavęs, jis toliau sėdėjo minėtoje vietoje ir rūkė, ir tuo metu išgirdo smūgio duslų garsą, pasisukęs į tą pusę, link J. K., jis pamatė, kad sėdinčiam J. K. už nugaros stovėjo G. E., kuris dešinėje, šiek tiek pakeltoje rankoje laikė kirvį. Jis matė, kaip A. B. pagriebė G. E. už kirvio ir jį atėmė, po to, A. B. pargriovė ant žemės G. E.. J. K. nugriuvo ant žemės, savo rankomis susiėmęs už galvos, o jam iš galvos kraujavo. Vieni laikė G. E. prispaustą prie žemės, kad jis neatsikeltų, o kiti tvarstė J. K. galvą bei kvietė greitąją medicinos pagalbą. G. E. visą šį laiką nieko nekalbėjo, niekam nieko nesakė.
Liudytojas J. G. parodė, kad 2016-01-29 apie 07.20 val. atvažiavo įmonės direktorius J. K. su įmonės automobiliu „VW Transporter" nuvežti jį į darbą, automobilyje jau buvo A. B.. Pakeliui į darbo vietą, į šį automobilį įlipo ir G. E., T. M., A. K., G. M., V. T.. Tą dieną jie vyko į miško biržę, esančią (duomenys neskelbtini), kur pradėjo pjauti medžius. Įmonės pjūklininkas R. G. tą dieną sirgo, todėl jo pagalbinis darbininkas G. E. tą dieną dirbo ir kaip pjūklininkas, ir kaip pagalbinis darbininkas. Direktorius J. K. daugiausiai pats nupjaudavo medžius, o jie, pjūklininkai, juos nugenėdavo ir supjaustydavo pagal nurodytus ilgius. Dirbdamas matė, kad G. E. tai papjauna medžius, tai sustoja, pamatuoja ir vėl pjauna. Tai pamatęs direktorius J. K. davė jam pastabų dėl jo darbo. Maždaug apie 12 val. prasidėjo pietūs. Visi kartu sėdėjo aplink laužą, tik G. E. atsisėdo toliau nuo jų ir vienas pietavo. Prie laužo buvo kirvis, su kuriuo kuris nors iš darbuotojų paskaldydavo laužui malkų, kad jis neužgestų. Pavalgius, visi ruošėsi eiti dirbti, tada A. K. paklausė, kur yra kirvis. T. M. jam pasakė, kad kirvis yra prie G. E. ir jis jį atneša. Jam dar sėdint prie laužo, jis išgirdo bumbtelėjimą, garsą, panašų į suduotą smūgį, ir, atsisukęs į šio garso pusę, pamatė, kad direktorius J. K. guli ant žemės prie kaladės, ant kurios sėdėjo, rankomis susiėmęs už galvos, kad jam iš galvos bėga kraujas. Už nugriuvusio J. K. matė stovintį G. E., kuris abiem rankomis laikė už kirvio koto ir buvo kirviu užsimojęs, lyg norėtų suduoti smūgį. Tai pamatęs, jis suprato, kad G. E. su kirviu sudavė smūgį J. K. į galvą, ir iš to, kaip jis laikė kirvį, laikydamas jį pakėlęs į viršų, suprato, kad jis ruošėsi suduoti ir antrą smūgį. Tai pamatęs, A. B. prišoko prie G. E., norėdamas iš jo atimti kirvį, tačiau G. E. užsimojo šiuo kirviu, norėdamas suduoti ir A. B., tačiau A. B. nuo jo atsitraukė. Tada A. B. staiga puolė link G. E. ir jį pargriovė ant žemės. G. E. nugriuvo ant žemės, ant kažkurio šono ir nugriuvęs paleido iš savo rankų kirvį. A. B. užgriuvo ant jo iš viršaus ir jį laikė prispaudęs prie žemės. A. B. į pagalbą atėjo A. K. ir T. M., kurie padėjo jam G. E. laikyti prispaustą prie žemės. G. E. muistėsi ir norėjo ištrūkti. Ar G. E. tuo metu ką nors kalbėjo, jis neprisimena. Dėl kokių tiksliai priežasčių G. E. sudavė smūgį kirviu J. K. į galvą, jis nežino.
Liudytojas Ž. Š. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. 2016-01-29 apie 14.30 val. jie iš valdymo poskyrio gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) prie esančios parduotuvės yra agresyvus vyras, kuris kabinėjasi prie žmonių, rėkauja, triukšmauja. Vyro vardas G.. Taip pat buvo pranešta, kad šiandien ryte jis kirviu sužalojo kolegą. Gavus tokią informaciją, jie nuvyko į K. kaimą. Pardavėja paaiškino, kad į parduotuvę buvo atėjęs G. E., kad parduotuvėje jokio konflikto ar triukšmavimo nebuvo, nurodė, kur tiksliai gyvena G. E.. Neradę G. E. namuose, jie jo ieškojo K. kaime. Jie privažiavo prie pašto ir ten rado G. E.. Jis elgėsi labai ramiai. Jam iš karto alkotesteriu buvo nustatytos 0.00 promilės. G. E. papasakojo, kad tą dieną apie 12 val. miške, netoli Druskininkų, konflikto metu jį vadovas J. K. pavadino „piderastu“, dėl to jis trenkė J. K. kirviu į galvą. G. E. buvo visiškai tylus, ramus.
Analogiškus parodymus davė ir liudytojas G. S..
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 200/2016 (06) nurodyta, jog J. K. kliniškai nustatyta muštinė žaizda kairio momenkaulio srityje, atviras įspaustinis kairio momenkaulio lūžimas, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, pakraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Sužalojimas padarytas, veikiant kairio momenkaulio sritį kietu buku ar bukabriauniu, riboto paviršiaus, žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių į trauminio poveikio jėgos dydį, nėra. Pateiktas tyrimui kirvis savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis, riboto paviršiaus, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė, veikiant tyrimui pateikto kirvio dalimis. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra (t. 1, b. l. 102-106).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2-o teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 94TPK-64/2016 nurodyta, jog kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje laiku, artimu inkriminuojamai veikai, aprašoma psichotinė simptomatika, įtariamojo parodymuose atsispindi klausos haliucinacijos, tikslu diferencijuoti psichikos sutrikimą, galimą simptomų agravaciją, tiriamojo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, tikslinga įtariamajam G. E. skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (t.2, b. l. 26).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad įtariamasis G. E. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2016 m. sausio 29 d.) sirgo laikino pobūdžio psichikos veiklos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, psichoziniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu įtariamasis G. E. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Įtariamasis G. E. gali būti apklausiamas, gali duoti parodymus, stoti prieš teismą, gali atlikti bausmę, jeigu tokia būtų skirta. Įtariamajam G. E. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Rekomenduojama lankytis pas priklausomybių psichiatrą, nes toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo būdo, išlieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei (t. 2, b. l. 60 - 64).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-63/2016 išvadoje yra nurodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. E. sirgo laikino pobūdžio psichikos veiklos sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, G. E. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, tačiau rekomenduojama lankytis pas priklausomybių psichiatrą, kadangi toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo būdo, išlieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei. Atsižvelgiant į šią ekspertizės akto išvados dalį, padarytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos pavojingumą, vadovaujantis rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-05-13 įsakymu Nr. I-125, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso, atliekant ikiteisminį tyrimą, 36 p., 37 p., 38 p., G. E. tikslinga būtų skirti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Motyvai
Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad G. E. pasikėsino nužudyti du žmones – nukentėjusįjį J. K. ir nukentėjusįjį A. B., tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis A. B. jį pargriovė ant žemės, atėmė kirvį.
Bylos medžiaga nustatyta, kad G. E., tyčia, siekdamas nužudyti J. K., sudavė jam kirviu į viršugalvio sritį, po to užsimojo kirviu suduoti antrą kartą, tačiau veikos nebaigė dėl to, kad pamatęs J. K. į pagalbą atbėgantį A. B., siekdamas nužudyti, užsimojo ir smogė kirviu A. B. į krūtinės sritį, tačiau A. B. atsitraukus, šis smūgio išvengė. Tada G. E. dar kartą užsimojo kirviu suduoti smūgį A. B., bet buvo pargriautas ir iš jo atimtas kirvis.
Savo kaltės G. E. neginčija. Pripažįsta, kad galėjo kirviu smogti J. K. į galvą ir bandė suduoti kirviu A. B.. Jis užpyko ir įsižeidė dėl to, kad J. K. jį pavadino „pederastu“. Visų aplinkybių jis nepamena, kadangi blogai jautėsi, tačiau neginčija, kad buvo būtent taip, kaip parodė nukentėję ir liudytojai. Pripažįsta, kad kėsinosi kirviu nužudyti.
Nukentėjusiųjų J. K., A. B., liudytojų J. G., T. M., G. M., G. S., Ž. Š. parodymais nustatyta, kad sudavus smūgį J. K., G. E. dar buvo pasiruošęs suduoti ne vieną smūgį. Bandydamas suduoti dar kartą jau sužalotam J. K., jis savo agresiją nukreipė į A. B., kuris bandė nutraukti G. E. siautėjimą. J. K. G. E. kirviu sužalojo galvą, o A. B. taikė į krūtinę.
Apie G. E. tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybes: uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, G. E. ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai buvo panaudotas pavojingas gyvybei įrankis – kirvis. Nors sužalojimų kiekis nėra didelis, tačiau vienu smūgiu į galvą J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – atviras įspaustinis kaukolės skliauto kaulų lūžimas. Tik atsitiktinumo ir greitos reakcijos dėka, labai sunkių padarinių išvengė nukentėjęs A. B., kuris laiku spėjo atsitraukti nuo pirmo smūgio, o siekiant išvengti antro smūgio kirviu, G. E. buvo pargriautas. Taigi tokie intensyvūs G. E. veiksmai ir panaudojant pavojingą gyvybei įrankį – kirvį, rodo, kad jis kėsinosi nužudyti J. K. ir A. B..
Teismo medicinos tarnybos specialisto išvada nustatyta, jog J. K. padaryta muštinė žaizda kairio momenkaulio srityje, atviras įspaustinis kairio momenkaulio lūžimas, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, pakraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Sužalojimas padarytas, veikiant kairio momenkaulio sritį kietu buku ar bukabriauniu, riboto paviršiaus, žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Pateiktas tyrimui kirvis savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis, riboto paviršiaus, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė, veikiant tyrimui pateikto kirvio dalimis.
Taigi išanalizavus visus bylos duomenis, daroma išvada, kad G. E. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nes pasikėsino nužudyti du žmones – nukentėjusiuosius J. K. ir A. B..
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. E. sirgo laikino pobūdžio psichikos veiklos sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, G. E. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, tačiau rekomenduojama lankytis pas priklausomybių psichiatrą, kadangi toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo būdo, išlieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei.
Teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo medicinos ekspertė psichiatrė Jolanta Didžiokienė patvirtino šią išvadą ir paaiškino, kad G. E. šiuo metu nėra pavojingas visuomenei, todėl nėra pagrindo jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Jam rekomenduojama lankytis pas priklausomybių psichiatrą.
Įstatymas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnis).
Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad šiuo metu G. E. visuomenei nepavojingas. Specialistai jam nerekomenduoja taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, nes šiuo metu G. E. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis sirgo laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, psichoziniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. G. E. artimųjų neturi, yra vienišas, jo niekas negloboja ir nesirūpina. Gyvena pas svetimus žmones, ten kur dirba, todėl nėra galimybių jį perduoti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad G. E. baudžiamoji byla nutraukiama ir netaikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo (BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. K. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 3218,06 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarka reglamentuojama BPK 115 straipsnis. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal minėtas nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu, nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo už padarytą pavojingą veiką pagal BK neatsako. Nagrinėjamoje byloje G. E. nėra kaltinamasis, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, kas, kaip minėta, reiškia, jog jo veika nėra baudžiama. Dėl šių motyvų teismas negali spręsti klausimo dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo iš G. E., nes pareikštas civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas ir įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso normas.
CK 6.268 straipsnis, apibrėžiantis atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą, nurodo, kad fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai asmeniui žala padaroma nebaudžiamais veiksmais, t. y. kai žala padaryta asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 6.268 str.), žalos klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiojo J. K. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 251/2010 ).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu
n u t a r i a :
Baudžiamąją bylą G. E. atžvilgiu, kurioje jis buvo perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nutraukti ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kirvį, saugomą Alytaus apskrities VPK konfiskuoti kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankį (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas),
2) CD-R diską „Verbatim" su Bendrojo pagalbos centro pateiktu pokalbio garso įrašu, atskirame voke perduotą su baudžiamąja byla, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nukentėjusiojo civilinio ieškovo J. K. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjai Svetlana Jurgaitienė
Gytis Večerskas
Valdas Vitunskas