Administracinė byla Nr. A525-643/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00481-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, uždarajai akcinei bendrovei „Vitalda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Entoja“ su skundu (b. l. 6?9) ir patikslintu skundu (b. l. 65?68) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), ir Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) solidariai UAB „Entoja“ naudai 709 540 Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą;

2) priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Savivaldybės solidariai UAB „Entoja“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Paaiškino, jog  2005 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas įsigijo statinius: pastatą-klubą ir kiemo aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje. Dėl statiniams priskirto 0,3774 ha žemės sklypo yra sudaryta 1997 m. birželio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis. Šiuo metu pareiškėjas valdo 1/8 dalį minėtų statinių. Siekdamas avarinės būklės statinius rekonstruoti ar jų vietoje statyti naujus, pareiškėjas 2005 metais kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas parengti žemės sklypo detalųjį planą ir numatyti leistinus užstatymo reglamentus. Savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-247 detaliojo plano organizatoriaus teises perdavė UAB „Entoja“. UAB „Entoja“ dėl detaliojo plano rengimo 2007 m. balandžio 25 d. sudarė detaliojo plano rengimo sutartį su licenziją teikti tokias paslaugas turinčia įmone UAB „Vitalda“, kuri parengė detaliojo plano projektą, atliko viešojo svarstymo su visuomene procedūras, gavo derinančių institucijų pritarimą parengtam detaliojo plano projektui ir perdavė jį tikrinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (toliau – ir Klaipėdos AVA). Gavus Klaipėdos AVA 2007 m. lapkričio 7 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-397 su teigiama išvada ir siūlymu tvirtinti detaliojo plano projektą nustatyta tvarka, detaliojo plano projektas perduotas tvirtinti Savivaldybės tarybai, kuri 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą (toliau – ir detalusis planas). Atsižvelgiant į pavirtintame žemės sklypo detaliajame plane numatytus užstatymo reglamentus, ketinta rengti statinių griovimo ir naujos statybos techninį projektą, todėl Savivaldybės buvo paprašyta surinkti iš atsakingų institucijų projektavimo sąlygas ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracija 2008 m. gegužės 12 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 244, tačiau Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos teritorinis padalinys išduoti projektavimo sąlygas atsisakė ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą nurodydamas, kad Savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtintas žemės sklypo detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams. Klaipėdos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano bei Savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 12 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 244 panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-198-163/2010 pareiškėjo Klaipėdos vyriausiojo prokuroro prašymą tenkino visiškai, o apeliacinės instancijos teismas minėtą sprendimą paliko galioti ir sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėjas teigė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų tikrinant parengtą detaliojo plano projektą ir vėliau jį patvirtinant, jis patyrė didelę materialinę žalą. Pabrėžė, jog atsakovai, tikrindami ir tvirtindami žemės sklypo detalųjį planą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, t. y. neorganizavo ir nekoordinavo savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, neužtikrino teritorijų planavimo proceso teisėtumo, o Klaipėdos AVA tinkamai neatliko valstybinės teritorijų planavimo priežiūros.  Pareiškėjas nurodė patyręs turtinę žalą, susidedančią iš šių dalių ? už detaliojo plano parengimą sumokėjo 10 000 Lt;  statinių įsigijimui ir numatyto projekto, kuris turėjo būti vykdomas, jei detaliojo plano sprendiniai būtų galiojantys, finansavimui paėmė 2 380 000 Lt bankinį kreditą ir laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. birželio 3 d. už suteiktą kreditą sumokėjo 349 540 Lt palūkanų (teisme užginčijus detaliojo plano sprendinius visą kreditą buvo pareikalauta grąžinti). Be to, 2009 m. sausio 22 d. UAB „Entoja“ sudarė preliminariąją sutartį dėl ¼ dalies statinių pirkimo-pardavimo su trečiuoju asmeniu. Šios sutarties 2 punktu įsipareigojama suprojektuoti, pastatyti ir akceptavimui už 700 000 Lt perleisti pagal Savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendinius numatytų naujų statinių, t. y. 700 kv. m bendro ploto komercinių patalpų. Preliminariosios sutarties 5 punktas numatė, jog neįvykdžius šio įsipareigojimo per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, numatyta bendra turto pardavimo kaina mažinama iki 350 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypo detalusis planas panaikintas, UAB „Entoja“ savo įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį suprojektuoti, pastatyti ir akceptavimui perleisti 700 kv. m bendro ploto komercines patalpas, įvykdyti negalėjo. 2011 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Entoja“ ¼ dalį statinių pardavė trečiajam asmeniui E. K. už 350 000 Lt, negautas pajamas traktuoja kaip patirtą žalą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 34-39), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apibrėžė, kad pareiškėjas patirtą žalą kildina iš Savivaldybės ir Klaipėdos AVA veiksmų, tikrinant ir tvirtinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą, kurio teisėtumas buvo nuginčytas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.  Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: neteisėtus valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikia nustatyti, ar pareiškėjo nurodoma valdžios institucija – Klaipėdos AVA – neveikė taip, kaip ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ir, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Akcentavo, jog tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų turi būti nustatytas objektyvus, t. y. realiai egzistuojantis priežastinis ryšys. Pabrėžė, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos (anksčiau buvo Klaipėdos apskrities administracija) išvada teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo yra tik rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik siūlymas, t. y. nėra privalomas subjektui, tvirtinančiam detalųjį planą ir įgaliota savivaldybės institucija, priimdama sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia tvirtinti ar ne detalųjį planą, todėl tik jos sprendimas gali sukelti žalą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, teigė, kad Klaipėdos AVA pateikta teigiama patikrinimo akto išvada ir pareiškėjo nurodoma žala CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu nesiejami priežastiniu ryšiu. Dėl pareiškėjo nurodomų  349 540 Lt išlaidų, patirtų mokant palūkanas bankui už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. birželio 3 d. pagal pareiškėjo ir banko sudarytą kredito sutartį, teigė, jog atsakovų veiksmai niekaip neprisidėjo prie nurodytos žalos atsiradimo, nes kredito sutartis buvo sudaryta dar iki planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pareiškėjui, t. y. iki detaliojo planavimo procedūrų pradžios. Vėlesni juridiniai faktai negalėjo įtakoti kredito sutarties vykdymo, kadangi pareiškėjas palūkanas pagal kredito sutartį būtų turėjęs mokėti ir be Klaipėdos AVA ir Savivaldybės veiksmų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš AB „Swedbank“ kredito panaudojimo ataskaitos matyti, kad pareiškėjas jau iki ginčo teritorijos detaliojo plano pripažinimo neteisėtu nesugebėjo tinkamai vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko nuo 2006 m. spalio 4 d. buvo skaičiuojami delspinigiai. Atsakovo vertinimu, kritiškai turėtų būti vertinama ir 350 000 Lt nuostolių suma, kurią pareiškėjas įvardija kaip negautas pajamas, kurios būtų buvusios gautos, jei ginčo žemės sklype vietoje esamų statinių būtų suprojektuoti ir pastatyti nauji statiniai, į kuriuos dalį teisių pareiškėjas ketino perleisti E. K. pagal 2009 m. sausio 22 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Pabrėžė, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. 350 000 Lt sumos gavimas pagal 2009 m. sausio 22 d. sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį tiesiogiai priklausė nuo to, ar bus suprojektuoti ir pastatyti nauji statiniai, t. y. pagerinta parduodamo turto vertė. Šio konkretaus sutartimi prisiimto įsipareigojimo įgyvendinimui buvo būtinos tam tikros lėšos, skirtos statinių projektavimui, statybinių medžiagų įsigijimui ir statybos darbams finansuoti. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, jog jis po preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtų investavęs pinigines lėšas į parduodamo turto pagerinimą nurodytu būdu. Priešingai, nauji statiniai suprojektuoti ir pastatyti nebuvo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jau vykstant teisminiam ginčui dėl detaliojo plano panaikinimo, kas taip pat patvirtina, jog nurodytos 350 000 Lt pajamos jau buvo labiau hipotetinės negu realios ir neišvengiamos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas turtine žala nepagrįstai laiko ir 10 000 Lt nuostolius, kuriuos jis patyrė sumokėdamas už detaliojo plano parengimą. Teigė, kad net jeigu ir būtų nustatytos visos trys atsakomybės sąlygos, atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas dėl paties pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas iš dalies prisidėjo prie jam kilusios žalos ir nuostolių atsiradimo, kadangi būdamas detaliojo planavimo organizatoriumi, privalėjo užtikrinti tinkamą ir teisėtą procesą. Be to, jis veikė kaip verslininkas, kuriam taikomi griežtesni reikalavimai.

Atsakovas Savivaldybė, tretieji suinteresuoti asmenys – Savivaldybės taryba ir Savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b. l. 45-46), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-247 detaliojo plano organizatoriaus teises perdavė pareiškėjai UAB „Entoja“, todėl UAB „Entoja“ kartu su detaliojo plano rengėju UAB „Vitalda“ turi prisiimti atsakomybę dėl detaliojo plano kokybės, jo atitikimo teisės aktams. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal CK 6.256 straipsnį, verslu užsiimantis plano rengėjas UAB „Vitalda“ atsako už nekokybišką plano parengimą ir privalo UAB „Entoja“ atlyginti žalą, jei teismas nustatys, kad tokia žala yra padaryta. Pareiškėjui nurodžius, kad panaikinus teisės aktų neatitinkantį planą jis patyrė 10 000 Lt žalą, pareiškėjas minėtą sumą turi teisę prisiteisti iš nekokybišką darbą atlikusio rengėjo UAB „Vitalda“, kuriam pinigai ir buvo sumokėti. Savivaldybės kaltės dėl to, kad pareiškėjas paėmė kreditą ir juo naudojosi nėra. Pareiškėjas kreditą paėmė laisva valia, todėl natūralu, kad turėjo mokėti už jį palūkanas. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai kaltina atsakovus, kad patalpas pardavė ne už 700 000 Lt, bet už 350 000 Lt, kadangi sudarydama pagrindinę sutartį su E. K., pareiškėjas galėjo atsisakyti sudaryti ją, jei kaina jo netenkino. Be to, pareiškėjas pats nusprendė būti detaliojo planavimo organizatoriumi, savo pasirinkimu samdyti plano rengėją bei dalyvauti visose plano rengimo procedūrose. Priimdamas sprendimą imti paskolą, ją naudoti bei parduoti patalpas už 350 000 Lt, pareiškėjas su atsakovais nesikonsultavo, pats organizavo ir vienašališkai priėmė sprendimus, taip prisiimdamas riziką. Atsižvelgiant į tai, civilinė atsakomybė netaikytina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, pateikė atsiliepimą (b. l. 42-43), kuriame prašė dėl pareikštų reikalavimų tenkinimo spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (b. l. 92?103) pareiškėjo UAB „Entoja“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ir/ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas pareiškėjos reikalavimą atlyginti turtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus ir argumentus, kurių pagrindų padaro vienokią ar kitokią išvadą.

Pirmiausia teismas ėmėsi nustatinėti, ar Klaipėdos AVA ir Savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtai pasiūlė tvirtinti ir neteisėtai patvirtino ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Šiuo aspektu teismas, remdamasis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-198-163/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 10 d. nutartimi, konstatavo, kad Savivaldybės taryba neteisėtai patvirtino detalųjį planą, kadangi detalusis planas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams. Teismas nesutiko su Inspekcijos pateiktu patikrinimo akto išvados vertinimu, ir išvada, kad žalą pareiškėjui gali sukelti tik įgaliotos savivaldybės institucijos sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008 (žr., Administracinių teismų praktika Nr. 13, psl. 152-159), teismas pažymėjo, kad nors valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijos planavimo dokumento detalųjį planą tvirtinančiai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau šios išvados statusas teritorijų planavimo procese yra itin reikšmingas, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 26 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Taigi, nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita procedūros stadija – detaliojo plano tvirtinimas. Taip pat pabrėžta, kad pagal TPĮ 25 straipsnio 1 dalį, detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Teismas taip pat rėmėsi TPĮ 27 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad joje paminėti etapai, suskirstyti į struktūriškai smulkesnes stadijas, yra vientiso proceso sudėtinės dalys. Šie etapai reikalingi tam, kad teritorijų planavimo metu būtų suderinti valstybės, visuomenės žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesai, rengiamas teritorijų planavimo dokumentas atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teritorijų planavimo proceso metu dalyvauja ne viena institucija, kuri turi atitinkamas funkcijas ir reikiamą kompetenciją, tiek išduoti planavimo sąlygas, tiek patikrinti parengtą detalųjį planą ir pateikti atitinkamas išvadas jį tvirtinančiai institucijai. Remiantis tuo teismas darė išvadą, kad Klaipėdos AVA pagal kompetenciją privalėjo tinkamai atlikti jai paskirtas funkcijas ir tinkamai patikrinti detalųjį planą. Jei detaliojo plano patikrinimo procedūra būtų atlikta tinkamai, nebūtų priimta teigiama patikrinimo išvada ir nebūtų siūloma detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka. Todėl Klaipėdos AVA bei Savivaldybės veiksmai (kadangi Savivaldybės taryba privalėjo veikti apdairiai ir įvertini tvirtinimui pateiktą detaliojo plano projektą) sąlygojo tai, jog buvo patvirtintas detalusis planas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, jog Savivaldybės ir Klaipėdos AVA veiksmai sąlygojo neteisėto detaliojo plano patvirtinimą, todėl atsakovų –Savivaldybės ir Lietuvos valstybės atsakomybė yra solidari.

Toliau teismas vertino, ar dėl neteisėtų atsakovų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta žala. Dėl pareiškėjo nurodytos patirtos 10 000 Lt žalos už detaliojo plano rengimą, teismas, remdamasis, 2007 m. balandžio 25 d. detaliojo plano rengimo sutartimi, sprendė, kad tarp neteisėtai patvirtinto detaliojo plano ir pareiškėjo patirtų 10 000 Lt išlaidų detaliajam planui rengti, nėra priežastinio ryšio, kadangi visas detaliojo plano parengimo išlaidas pareiškėjui pagal minėtą jungtinės veiklos sutartį įsipareigojo sumokėti R. J. ir V. M.. Todėl tik minėtų asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas yra priežastis, dėl kurios pareiškėjas patyrė detaliojo plano parengimo išlaidas, kadangi nepriklausomai nuo to, ar detalusis planas būtų patvirtintas ar ne, detaliojo plano parengimo išlaidas pagal jungtinės veiklos sutartį įsipareigojo padengti R. J. ir V. M., todėl patirtas detaliojo plano rengimo išlaidas pareiškėjas turi teisę išsiieškoti iš minėtų asmenų bendrosios kompetencijos teisme. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo prašymas priteisti patirtas 10 000 Lt išlaidas už detaliojo plano rengimą netenkintas.

Dėl 349 540 Lt, kurie buvo sumokėti kaip palūkanos pagal su AB banku „Hansabankas“ 2005 m. gruodžio 16 d. sudarytą kredito sutartį, teismas, remdamasis 2005 m. gruodžio 16 d. kredito sutarties Nr. 05-088452-IN nuostatomis, vertino, kad pagal kredito sutarties 2.3 punktą, pareiškėjas galėjo kreditą naudoti tik dviems tikslams, t. y. pastato bei nuomos teisių į žemės sklypą, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkimui ir detaliojo plano parengimo ir projektavimo darbų finansavimui. Šiuo atveju paimta 2 380 000 Lt kredito suma buvo skirta būtent pastato bei nuomos teisių į žemės sklypą, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkimui. Iš pateiktos kredito panaudojimo ataskaitos matyti, kad 220 000 Lt kredito suma detaliojo plano parengimo ir projektavimo darbų finansavimui nebuvo paimta. Tai teismui leido daryti išvadą, jog pareiškėjo nurodytos patirtos išlaidos (palūkanos dėl paimto kredito) nėra susijusios su neteisėtai patvirtintu detaliuoju planu, kadangi pareiškėjas paėmė kreditą pastato ir nuomos teisių į žemės sklypą pirkimui ir šios nupirktos nuomos teisės bei pastatas pareiškėjui išliko nepaisant to, kad detalusis planas buvo panaikintas. Detalusis planas neišplėtė ir nesuvaržė pareiškėjo teisių į nupirktą pastatą ar nuomos teisių į žemės sklypą. Be to, pagal kredito sutarties 2.7 punktą, visa kredito suma turėjo būti paimta iki 2006 m. gruodžio 16 d., t. y. dar iki detaliojo plano tvirtinimo. Iš kredito panaudojimo ataskaitos matyti, jog 2 380 000 Lt kreditas, kurio paskirtis – pastato bei nuomos teisių į žemės sklypą, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkimas – paimtas 2006 m. sausio 30 d., t. y. iki detaliojo plano patvirtinimo. Pareiškėjas, paimdamas kreditą iki Detaliojo plano patvirtinimo, turėjo numatyti, jog detalusis planas gali būti ir nepatvirtintas, jei jis neatitiks teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos mokant palūkanas už paimtą kreditą, nėra susijusios su neteisėtai patvirtintu detaliuoju planu, t. y. tarp pareiškėjo sumokėtų palūkanų ir neteisėtu pripažinto detaliojo plano nėra priežastinio ryšio. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos 349 540 Lt išlaidos (kredito palūkanos) taip pat nėra priteistinos.

Dėl pareiškėjo nurodytų 350 000 Lt pagal preliminariąją sutartį negautų pajamų, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A444-292/2011, Nr. A261-311/2013) bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, jog nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtai patvirtinto detaliojo plano, nes jo patvirtinimas dar nesuteikia teisės statyti ar rekonstruoti statinius. Pareiškėjas neįrodė, kad jis laiku ir tinkamai būtų įvykdęs preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas, t. y. būtų turtą pardavęs už 700 000 Lt, kadangi net ir esant teisėtam detaliajam planui, statybos leidimo išdavimas galėjo užtrukti ar atsirasti kitos kliūtys, kurios galėjo įtakoti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų neįvykdymą ar šių sąlygų neįvykdymą nustatytu laiku, nes UAB „Entoja“ minimus pastatus turėjo suprojektuoti, pastatyti ir akceptuoti. Tam, kad įvykdytų preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, pareiškėjas turėjo ne tik gauti statybos leidimą, tačiau ir rekonstruoti pastatus, todėl akivaizdu, jog UAB „Entoja“ galėjo neįvykdyti sutarties sąlygų ir dėl visiškai kitų priežasčių, o ne vien tik dėl to detaliojo plano pripažinimo neteisėtu. UAB „Entoja“ yra verslininkas, kuriam taikomi aukštesni atidumo, veiklos ir atsakomybės standartai, todėl pasirašydamas preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei susitardamas dėl preliminariosios sutarties sąlygų (kainos, galimų išimčių ir pan.) ir neturėdamas statybos leidimo, privalėjo bei galėjo veikti atitinkamu būdu, kad būtų išvengtas pajamų praradimas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo negautos pajamos šiuo atveju nėra realios, bet hipotetinės, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius imposisibilitum est non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami. Nuostoliai, kilę iš preliminariosios sutarties, gali būti priteisti vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir tik realūs bei įrodyti. Šioje byloje minėtų aplinkybių nėra, todėl pareiškėjo nurodytos negautos 350 000 Lt pajamos nepriteistinos.

Pasisakydamas dėl antrojo skundo reikalavimo, teismas, remdamasis CK nuostatomis, pažymėjo, kad sprendimu nenustačius, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.

III.

Pareiškėjas UAB „Entoja“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 106?108), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Entoja“ skundą patenkinti. Priteisti iš atsakovų Savivaldybės ir Inspekcijos solidariai UAB „Entoja“ naudai 360 000 Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Priteisti iš atsakovų Savivaldybės ir Inspekcijos solidariai UAB „Entoja“ naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismas, aiškindamas jungtinės veiklos sutarties 4 punkto nuostatas visos sutarties kontekste, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas patirtas detaliojo plano rengimo išlaidas turi teisę išsiieškoti iš R. J. ir V. M. bendrosios kompetencijos teisme, bei nepagrįstai sprendė, kad tarp neteisėtai patvirtinto detaliojo plano ir pareiškėjo patirtų 10 000 Lt išlaidų detaliajam planui rengti, nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjo dėl atsakovo veiksmų patirtus tiesioginius nuostolius ? 10 000 Lt detaliojo plano rengimui ? patvirtina UAB „Entoja“ mokėjimo pavedimas. Pagrįsdamas šiuos argumentus, pažymi, kad tarp UAB „Entoja“, R. J. ir V. M. sudarytos jungtinės veiklos sutarties tikslas ? vykdyti bendrą veiklą rekonstruojant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – pastatą ? klubą, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje į komercines, rekreacines, gyvenamąsias ir kitas patalpas. Sutarties šalys įsipareigojo kooperuodami savo turtą, žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir darbą veikti bendrai, susitarė, kad dėl jungtinės veiklos rezultato konkretaus padalinimo, naudojimo ir pardavimo sąlygų bus aptarta papildomai. Šalys nenurodė, kad kiekvienos šalies įsipareigojimams vykdyti skirtos lėšos, žinios, patirtis, dalykinė reputacija yra tik tos šalies asmeninė nuosavybė ir netampa bendrąja daline sutarties šalių nuosavybe. Priešingai, remiantis šalių sudarytos sutarties turiniu, akivaizdu, kad šalys aiškiai susitarė, kad tai, ką jos įneša į bendrą jungtinę veiklą, tampa bendrąja daline nuosavybe. Teismas, vertindamas jungtinės veiklos sutarties sąlygas, pažeidė sisteminio sutarties aiškinimo principą.

2) Dėl 350 000 Lt žalos, nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi parduoti turtą ir perleisti turtines valstybinės žemės sklypo nuomos teises už 700 000 Lt, pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, tuo tikslu buvo pasirašyta preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėjas turėjo realius ir teisėtus lūkesčius gauti sulygtą 700 000 Lt kainą už parduodamą turtą, galimybė parduoti turtą ir perleisti nuomos teises preliminariojoje sutartyje nurodyta kaina buvo reali, šalys dėl kainos susitarė laisvų ir lygiaverčių derybų metu, įvertinusios visas tuo metu buvusias rinkos sąlygas ir aplinkybes. Todėl pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pareiškėjo patirta žala ? netiesioginiai nuostoliai, vertinant negautas pajamas susidariusio kainų skirtumo būdu, sudaro 350 000 Lt. Teismas nepaisydamas griežto detaliojo plano procedūrų reglamentavimo, padarė nepagrįsta išvadą, jog nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtai patvirtinto detaliojo plano, nes jo patvirtinimas dar nesuteikia teisės statyti ir rekonstruoti pastatus, tokiu būdu iškeldamas nepagristą ir neteisėtą valstybės institucijų veiksmų neteisėtumą aukščiau už Konstitucijos saugomą teisinio tikrumo principą. Teigė, jog detalaus plano patvirtinimas yra konkretus įvykis ir, nagrinėjamu atveju, įvykių eiga leido pagrįstai manyti, jog nėra priežasčių negauti statybą leidžiančių dokumentų, nes žemės sklypo detalaus plano patvirtinimas yra sudėtinga procedūra, smulkiai reglamentuota teisės aktais ir apimanti ne vieną stadiją bei patenkanti į ne vienos valstybės institucijos kompetenciją. Savivaldybės sprendimas tvirtinti detalųjį planą yra paskutinis dokumentas, kuriuo pritariama jo atitikčiai bendrajam planui, ir tai pareiškėjui objektyviai garantavo, jog sunkumų įgyvendinant įsipareigojimą gauti statybą leidžiančius dokumentus nekils, juo labiau, kad iki žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, detaliojo plano projektą tikrino eilė kitų viešojo administravimo subjektų. Tai suformavo pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad įvykdžius visus įstatymo reikalavimus ir patvirtinus detalųjį planą, statybą leidžiantis dokumentai bus gauti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 114?116), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Entoja“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

1) atsakydamas į pirmąjį apeliacinio skundo argumentą, teigia, kad pareiškėjo patirtos detaliojo plano rengimo išlaidos nėra Inspekcijos veiksmų rezultatas, nes nors 2007 m. balandžio 25 d. detaliojo plano rengimo sutartimi UAB „Entoja“ įsipareigojo sumokėti 10 000 Lt detaliojo plano rengėjai UAB „Vitalda“ už atliktus detaliojo plano rengimo darbus, ir šią sumą sumokėjo 2008 m. vasario 1 d., tačiau 2007 m. rugpjūčio 2 d. jungtinės veiklos sutartimi detaliojo plano rengimo išlaidas pilnai padengti buvo įsipareigoję R. J. ir V. M.. Todėl abejotina, ar pareiškėjo padengtos detaliojo plano rengimo išlaidos galėtų būti laikytinos jo asmeniniu nuostoliu, už kurį būtų atsakinga Inspekcija, kai tokių išlaidų padengimo pareigą buvo prisiėmę minėti tretieji asmenys. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tik minėtų asmenų (R. J. ir V. M.) sutartinių įsipareigojimų nevykdymas yra priežastis, dėl kurios pareiškėjas patyrė detaliojo plano rengimo išlaidas, todėl šios išlaidos turi būti išieškomos iš jų. Taip pat pažymi, kad jungtinės veiklos partnerio teisę reikalauti iš kitų partnerių atlyginti savo padarytas išlaidas, numato CK 6.972 straipsnio 4 dalies nuostatos, todėl net ir atmetus pareiškėjo prašymą šioje byloje, jam išlieka teisinė galimybė atgauti patirtas išlaidas.

2) Atsakydamas į antrąjį apeliacinio skundo reikalavimą, pažymi, kad papildomos 350 000 Lt sumos gavimas pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį tiesiogiai priklausė nuo to, ar bus suprojektuoti ir pastatyti nauji statiniai, t. y. pagerinta parduodamo turto vertė. Tai reiškia, kad šio įsipareigojimo įgyvendinimui buvo būtinos papildomos investicijos, skirtos statinių projektavimui, tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą statybinių medžiagų įsigijimui, statybos darbams finansuoti, kitos būtinos lėšos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtų investavęs pinigines lėšas į parduodamo turto pagerinimą nurodytu būdu. Priešingai, nauji statiniai suprojektuoti ir pastatyti nebuvo. Vadinasi, UAB „Entoja“ realiai nebuvo pasirengęs gauti papildomas 350 000 litų pajamas. Be to, UAB „Entoja“ preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį sudarė jau žinodamas, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2008 m. birželio 10 d. raštu Nr. (12.14)SK1-142 išduodamas projektavimo sąlygas statinio projektui rengti nurodė, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai, reglamentuojantys užstatymo tankumą prieštarauja specialiajam paminklosauginiam planui, todėl prašoma vadovautis specialiajame plane nustatytu 10 % maksimaliu tankumu šiam sklypui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas jau tada galėjo numatyti, kad gali atsirasti sunkumų įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, o tai tik patvirtina, jog nurodytos 350 000 Lt pajamos buvo labiau hipotetinės negu realios ir neišvengiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo turtinės žalos, kurią, kaip teigia pareiškėjas, jis patyrė dėl neteisėtų Savivaldybės ir Klaipėdos AVA (funkcijas perėmė Inspekcija) veiksmų, atlyginimo klausimas. Pareiškėjas teigia, kad turtinę žalą jis patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų tikrinant parengtą detaliojo plano projektą, jį patvirtinant, nes vėliau teismų sprendimais detalusis planas buvo panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Taigi byloje nagrinėjama valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė už pareiškėjo patirtus nuostolius.

Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmiausia vertinama, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-198-163/2010 panaikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. T2-365 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 12 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 244. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-952/2011 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, turi res judicata galią, todėl nagrinėjamoje byloje teismų jau nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos (ABTĮ 96 str. 4 d., 58 str. 2 d.).

Vis dėlto, administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės ar savivaldybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009; 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010). Taigi ginčo detaliojo plano, kurį tikrino ir patvirtino atsakovai panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra savaime pagrindas konstatuoti, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initio.

Kaip minėta, valstybės viešoji atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Taigi iš esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2011m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-952/2011, įvertinęs detalųjį planą, projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 244 bei bendrųjų, specialiųjų planų sprendinius ir kitus teisės aktus, kuriems detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti, nurodė, kad „ginčijami detaliojo plano sprendiniai byloje nagrinėjamu aspektu neatitinka Palangos kurorto generalinio plano, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d.). Pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. T2-365 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas 2008 m. gegužės 12 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 244 prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šiuos sprendimus panaikino“.

Tai leidžia teigti, kad atsakovai tikrindami ir tvirtindami detalųjį planą pažeidė imperatyviųjų teisės aktų reikalavimus, neveikė taip, kaip privalėjo veikti, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

Nustačius vieną iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – institucijų neteisėtus veiksmus, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus reikalavimus, kuriems esant viešojo administravimo subjektui kyla turtinė prievolė atlyginti žalą bei siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo, toliau vertintina, ar pareiškėjas dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė jo nurodomą turtinę žalą.

Dėl turtinės žalos ir priežastinio ryšio

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jo patirta turtinė žala, kurios atlyginimo prisiteisimo jis siekia, susideda iš 10 000 Lt išlaidų detaliojo plano rengimui, 349 540 Lt palūkanų, sumokėtų už kreditą, kuris buvo paimtas statinių įsigijimui ir numatyto projekto vykdymui bei 350 000 Lt negautų pajamų pagal preliminariąją sutartį, t. y. viso 709 540 Lt. Tuo tarpu apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti priteisti iš atsakovų solidariai pareiškėjo naudai 360 000 Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat pateikia argumentus tik dėl žalos, kurią sudaro 10 000 Lt išlaidos detaliajam planui rengti ir 350 000 Lt negautų pajamų. Tai teismui leidžia vertinti, kad pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 349 540 Lt išlaidos, kurias, pareiškėjas patyrė mokėdamas palūkanas už kreditą, paimtą statinių įsigijimui ir numatyto projekto vykdymui, nėra susijusios su neteisėtai patvirtintu detaliuoju planu, t. y. tarp pareiškėjo sumokėtų palūkanų ir neteisėtu pripažinto detaliojo plano nėra priežastinio ryšio, todėl pareiškėjo nurodytos 349 540 Lt išlaidos (kredito palūkanos) nėra priteistinos. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl to, jog šios išlaidos pareiškėjui negali būti priteisiamos kaip turtinės žalos atlyginimas, todėl pareiškėjui šios sprendimo dalies nekvestionuojant, dėl to plačiau nepasisako.

Dėl pareiškėjo nurodomos 10 000 Lt žalos, patirtos sumokant už detaliojo plano rengimą, pažymėtina, jog nors 2007 m. balandžio 25 d. detaliojo plano rengimo sutartimi (b. l. 16) UAB „Entoja“ (užsakovas) užsakė, pateikdamas planavimo sąlygas, užduotį, o rengėjas (UAB „Vitalda“) įsipareigojo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalųjį planą, vadovaujantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti, planavimo užduotimi, darbų kaina – 10 000 Lt, kurią pagal sutarties 3.8 punktą užsakovas (UAB „Entoja“) sumoka rengėjui per 5 darbo dienas po detaliojo plano patvirtinimo Palangos miesto savivaldybėje (byloje esantis mokėjimo nurodymas (b. l. 88) patvirtina, kad šią sumą pareiškėjas sumokėjo 2008 m. vasario 1 d.), tačiau 2007 m. rugpjūčio 2 d. tarp UAB „Entoja“ iš vienos pusės, ir R. J., V. M. iš kitos pusės, buvo sudaryta kita ? jungtinės veiklos sutartis – kuria jos šalys įsipareigojo vykdyti bendrą veiklą rekonstruojant šalims bendrosios nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį turtą ? pastatą-klubą, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje į komercines, rekreacines, gyvenamąsias ar kitas patalpas, žemės sklypo detaliojo plano rengimo išlaidas įsipareigojo pilnai padengti R. J. ir V. M. (administracinė byla Nr.I-198-163/2010, I t., b. l. 113?114). Taigi, jungtinės veiklos sutarties kontrahentai pareiškėjui įsipareigojo pilnai apmokėti detaliojo plano rengimo išlaidas. Pareiškėjui, nepaisant to, jau po šios sutarties pasirašymo pačiam sumokėjus 10 000 Lt už detalųjį planą, šios išlaidos negali būti laikomos priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl negali būti priteisiamos kaip dėl jų neteisėtų veiksmų patirta turtinė žala. Tik jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų nevykdymas arba paties pareiškėjo rizika yra priežastis, dėl kurios pareiškėjas patyrė 10 000 Lt detaliojo plano parengimo išlaidų. Taigi šios išlaidos pareiškėjui kaip žala dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nepriteisiamos ne todėl, kad nebuvo realiai patirtos, o todėl, kad jos nėra kilusios dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo priteisti 350 000 Lt turtinę žalą, kurią, kaip teigia patyrė dėl to, kad 2009 m. sausio 22 d. sudarė preliminarią sutartį dėl ¼ dalies statinių pirkimo-pardavimo su E. K., pagal kurią įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir akceptavimui už 700 000 Lt perleisti pagal detaliojo plano sprendinius numatytų naujų statinių, t. y. 700 kv. m bendro ploto komercinių patalpų, o šio įsipareigojimo neįvykdžius per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, numatyta bendra turto pardavimo kaina mažinama iki 350 000 Lt. Kadangi detalusis planas buvo panaikintas, UAB „Entoja“ savo įsipareigojimo pagal preliminarią sutartį suprojektuoti, pastatyti ir akceptavimui perleisti 700 kv. m bendro ploto komercines patalpas, negalėjo, todėl 2011 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ¼ dalį statinių E. K. pardavė už 350 000 Lt. 350 000 Lt negautų pajamų pareiškėjas vertina kaip patirtą turtinę žalą.

Pagal administracinių teismų praktiką, turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-735/2013). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013).

Aptariama 2009 m. sausio 22 d. preliminariąja sutartimi dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo UAB „Entoja“ (oferentas) įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutartimi parduoti, o E. K. (akceptantas) nupirkti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios ¼ dalies pastato adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir ¼ dalies priklausinio – kiemo aikštelės, ½ dalį, kas sudaro 1/8 dalį visų statinių; taip pat žemės nuomos teisę į proporcingą 1/8 dalį statiniams priskirto 0,3774 ha ploto žemės sklypo; taip pat visas teises į žemės sklype vietoj esamų statinių projektuojamų naujų statinių 1/8 dalį, t. y. teisę į 700 kv. m bendro ploto komercinių patalpų ir 1/8 dalį projektuojamos (visas projektuojamas plotas yra 2 000 kv. m) požeminės automobilių parkavimo aikštelės, pastatymą. Teisė statinius rekonstruoti kyla iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-365, kuriuo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas (2 str.). Preliminariosios sutarties 3 punkte numatyta, kad šalys susitarė, kad oferentas sutarties 2 straipsnyje minimą turtą akceptantui parduos už 700 000 Lt. 4 straipsnyje nurodyta, kad šalys susitarė veikdamos kartu siekti, kad turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. 5 straipsnyje nurodyta, kad neįvykus sutarties 4 straipsnyje numatytai sąlygai, t. y. per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo neperleidus turto tretiesiems asmenims, sutarties 3 straipsnyje numatyta bendra turto pardavimo kaina mažinama iki 350 000 Lt (b. l. 18). Sutarties 6 punktas numato, kad šalys susitarė, jog pagrindinę sutartį sudarys per 1 metus nuo sutarties pasirašymo. Šalių susitarimu šis terminas gali būti pratęstas dar 1 metams tomis pačiomis sąlygomis. Pagal sutarties 9 punktą, nesudarius pagrindinės sutarties šalis, nepagrįstai vengianti ją sudaryti ir kalta dėl jos nesudarymo, privalės mokėti kitos šalies nuostolių atlyginimui baudą, kurios dydis nustatomas pagal baudos mokėjimo metu akceptanto pagal sutarties 3 straipsnyje sumokėtų lėšų sumą. Jei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas oferentas, jis turi grąžinti iki sutarties pažeidimo gautą avansą ir sumokėti tokio dydžio baudą.

2011 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Entoja“ pastato ir kiemo statinių dalis E. K. pardavė už 350 000 Lt (b. l. 21?23).

CK 6.165 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 d.). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 d.).

Byloje nėra duomenų, kad sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį būtų buvę nepagrįstai vengiama, ar kad kita sutarties šalis (E. K.) dėl to būtų patyrusi nuostolių ir reiškusi reikalavimus pareiškėjui dėl jų atlyginimo. Taigi pasibaigus preliminarios sutarties įvykdymo terminui (1 metams nuo preliminarios sutarties sudarymo, nes byloje nėra duomenų, kad šalys jį būtų pratęsusios dar metams), pareiškėjo prievolė parduoti turtą už 350 000 Lt pasibaigė, todėl jo sprendimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir turtą parduoti už tokią kainą laikytinas savarankiškai pasirinktu veikimo modeliu, nesusijusiu su atsakovų neteisėtais veiksmais.

Be to, remiantis ankstesne teismų praktika, teigtina, kad pagal savo prigimtį preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra ikisutartinė pagrindinei turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir preliminariosios sutarties sudarymas pats savaime nesuteikia sutarties šalims ikisutartinių santykių etape įgyti visiškų garantijų, kad bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Nė viena preliminariosios sutarties šalis negali pagrįstai iš anksto numatyti, kad bus gautos tam tikros pajamos, ji gali tik prognozuoti galimų pajamų gavimą, taip pat nėra žinoma, ar tokios pajamos būtų buvusios net ir nesant atsakovo neteisėto neveikimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-311/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-648/2013)

Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad pareiškėjas neabejotinai būtų pardavę sutartyje nurodytą turtą už 700 000 Lt sumą, net jie atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, kadangi pagrindinė sutartis galėjo būti nesudaryta ir dėl kitų priežasčių (nėra aišku, ar būtų gautas statybos leidimas, darbai būtų atlikti nustatytu terminu, be to, pagal preliminariosios sutarties 4 ir 5 straipsnius, kaina iki 350 000 Lt mažinama tuo atveju jei turtas per 24 mėnesius nebus perleistas tretiesiems asmenims). Taigi pareiškėjo pateikta preliminarioji sutartis iš esmės atspindi tik hipotetines pareiškėjų negautas pajamas.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie konstatuoti teismų sprendimais, pareiškėjas dėl tokių veiksmų nepatyrė turtinės žalos, kurią turi atlyginti valstybė.

Dėl palūkanų priteisimo

Nenustačius, kad pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė turtinę žalą, t. y. nesant pagrindo tenkinti pirmąjį pareiškėjo reikalavimą dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.