(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2018 m. kovo 2 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Olgai Saveljevai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „I.M.I.M.“ kiemo darbininku, individualios įmonės J. K. savininkas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              J. K., būdamas J. K. individualios įmonės savininkas, 2017 m. lapkričio 25 d., apie 19.30 val., leido T. S. dirbti pardavėjos pareigose paviljone „Skani kava“, esančiame Architektų g. 152, Vilniuje, su ja nesudaręs darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną nepranešęs  Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie T. S. darbo pradžią, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. K. parodė, kad įvykio dieną jo žmonai pasidarė negera, todėl ji paprašė pažįstamos T. S. pabūti prekybos vietoje, kol ji pati nueis iki namų pasiimti vaistų. T. S. anksčiau yra dirbusi jo įmonėje. Įvykio metu paminėta moteris nedirbo jo įmonėje, t .y. ji nebuvo įdarbinta. Jo įmonėje dirba tik žmona. Kioskas dirba nuo 08.00 val. iki 20.00 val. Atstumas nuo prekybos vietos iki namų nėra didelis. Žmonai iki namų gali nueiti per kelias minutes. Žmona kada gali, tada ir dirba prekybos vietoje.

Tyrimo metu J. K. parodė, kad 2017 m. lapkričio 26 d. žmona pranešė, jog buvo atvykę pareigūnai ir atliko patikrinimą. Patikrinimo metu žmonos nebuvo, nes ji pasijautė blogai ir į namus nubėgo vaistų. Paviljone, esančiame Architektų g. 152, paprašė pabūti pažįstamą moterį, kuri anksčiau paviljone yra dirbusi. Žmona išgėrusi vaistus grįžo atgal į darbo vietą. (b. l. 3)

Teismo posėdžio metu liudytoja S. K. parodė, kad ji dažnai serga. Ji dirba kioske. Įvykio dieną jai pradėjo skaudėti galvą. Atsitiktinai sutiko T. S., kuri anksčiau dirbo jos sutuoktinio įmonėje. Ji paprašė pusvalandžiui pasaugoti kioską, kol nueis namo pamatuoti spaudimą. Jos namai yra netoli nuo darbo vietos. T. S. sutiko padėti. Ji nuėjo namo, pamatavo spaudimą, išgėrė vaistų ir grįžo į darbo vietą. Tuo metu kioske patikrinimą atliko du pareigūnai. Ji kiosko neuždarė, nes negalėjo priduoti signalizacijos ir nuimti kasos, kadangi labai blogai jautėsi. Prieš perduodama kioską T. S. ji dar sudėliojo cigaretes. Kioskas dirba nuo 10.00 val. iki 19.00 val. T. S. pardavė kavą pareigūnams, nes jos paprašė.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. A. parodė, kad vakare kartu su kolega nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną nusipirkti kavos, pažiūrėti, kaip vyksta prekyba. Nusipirko kavos kioske. Kioske dirbusios moters paprašė parodyti darbo pažymėjimą, tačiau ši dokumento nepateikė. Patikrinus Sodra duomenų bazę, paaiškėjo, kad moteris niekur oficialiai nedirba. Moteris, pardavusi kavą, davė nerišlius paaiškinimus, kad tai ji dirba, tai ji pavaduoja, tai jos vyras miręs. Moteris pateikė kito asmens darbo pažymėjimą. Galiausiai moteris paskambino kitai moteriai, kuri atėjo po 10-15 minučių. Atėjusi moteris aiškino, kad blogai pasijautė ir paprašė draugės ją pavaduoti.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, kad ji ėjo pro kioską, kuriame dirba S. K.. S. K. blogai jautėsi, todėl paprašė uždaryti kioską, sakė, kad išgėrė tabletę, tačiau reikia eiti namo ir dar vieną išgerti. Liudytoja sutiko padėti ir pasiliko kioske. Į kioską ji atėjo apie 18.30 val. Vėliau atėjo vienas vyras, kuriam buvo parduotas kavos puodelis. Vyras dar kartą atėjo į kioską ir vėl paprašė parduoti kavos. Daugiau kavos padaryti nebuvo galimybės, todėl vyras įsigijo sulčių. Liudytoja nurodė, kad ji anksčiau dirbo šiame kioske, tačiau įvykio metu jame darbinių funkcijų neatliko. Kiosko ji neuždarė, kadangi nespėjo. Tam, kad uždaryti kioską reikia nuimti kasą, priduoti signalizaciją, nuleisti žaliuzes, tai užtrunka apie 30-40 minučių. Kai atėjo policijos pareigūnai, ji ruošėsi uždaryti kioską. Pati S. K. neuždarė kiosko, nes labai blogai jautėsi.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo dirbama pagal planą, siekiant nustatyti komercinės veiklos pažeidimus, susijusius su šešėline veikla. Pareigūnai 2017 m. lapkričio 25 d., apie 19.30 val., užėjo į paviljoną, ant kurio lango buvo užrašyta „Skani kava“, esančio Architektų g. 152A, Vilniuje. Vienas pareigūnas nusipirko kavos už 0,87 Eur, tačiau pardavėja nedavė jam kvito, kitas pareigūnas nusipirko sulčių už 0,35 Eur. Pareigūnai išėjo į lauką ir netrukus grįžo atgal. Vienas iš pareigūnų parodė savo tarnybinį pažymėjimą pardavėjai. Moters buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą ir darbuotojo pažymėjimą. Moteris pateikė sveikatos kortelę, išduotą S. K. vardu, ir kitus dokumentus, susijusius su paviljono, kuriame vykdoma J. K. individuali veikla. Moteris kažkam paskambino ir paprašė ateiti. Moteris aiškino, kad mirė jos vyras ir jai labai sunku. Nuėjus į tarnybinį automobilį buvo patikrinti duomenys policijos registre. Grįžus į paviljoną moters buvo paklausta, kaip galėjo mirti jos vyras, jei jis yra gyvas. Tuomet moteris nurodė, kad paviljone pavaduoja kitą moterį, kuri tuoj ateis. Dar kartą pareikalavus pateikti asmens dokumentą, moteris nurodė, kad neturi ir prisistatė esanti T. S.. Patikrinus buvo nustatyta, kad moters duomenys yra tikri. Taip pat buvo nustatyta, kad minėta moteris yra bedarbė. Paskui į paviljoną atėjo pardavėja S. K., kuri nurodė, kad paprašė buvusios darbuotojos T. S. padirbėti paviljone, kadangi ji blogai jautėsi ir buvo pas gydytoją. Paklausus, ar ji galės pateikti pažymą, kad buvo pas gydytoją, S. K. pakeitė parodymus ir nurodė, kad pas daktarą buvo ne šiandien, o vakar. (b. l. 4-5)

Iš S. K. paaiškinimo matyti, kad ji dirba savo vyro J. K. individualioje įmonėje, paviljone, esančiame Architektų g. 152. Ji 2017 m. lapkričio 25 d. pasijuto blogai, buvo didelis spaudimas, todėl ji paprašė savo buvusios pardavėjos T. S. ją pakeisti nuo 18.30 val. iki 20.00 val. Tuo metu buvo atliktas patikrinimas, o T. S. dirbo pardavėjos pareigose. (b. l. 6)

Iš T. S. paaiškinimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 25 d. pardavėja S. K. labai blogai jautėsi, turėjo didelį spaudimą. Ji yra buvusi pardavėja. Tuo metu ji ėjo pro šalį ir S. K. paprašė pabūti už ją kioske nuo 18.30 val. iki 20.00 val. Kioskas yra Architektų g. 152. Apie 19.30 val. atėjo pirkėjas, kuris nusipirko kavos, o paskui parodė policijos pažymėjimą ir paprašė parodyti savo darbuotojo pažymėjimą, kurio ji su savimi neturėjo, nes nėra įdarbinta J. K. individualioje įmonėje. Ji patikrinimo metu atliko pardavėjos funkcijas, pardavinėjo prekes klientams. (b. l. 7)

Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad J. K. individualios įmonės savininku nuo 1995 m. spalio 17 d. yra J. K.. (b. l. 9-10)

Iš 2017 m. vasario 20 d. susitarimo dėl kiosko (paviljono) eksploatavimo sutarties pratęsimo Nr. A72-271/17 (3.1.36-TD2) matyti, kad J. K. individualiai įmonei leidžiama eksploatuoti kioską, esantį Architektų g. 152, nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (b. l. 12)

Iš vaizdo įrašo VID_20171125_191734 matyti, kaip du vyrai užeina į kioską, vienas vyras užsisako du puodelius kavos. Moteris, dirbanti pardavėja, gamina kavą, nurodo, kiek reikės sumokėti. Galiausiai moteris padaro vieną kavos puodelį ir nurodo, kad kito kavos puodelio padaryti negalės, nes baigėsi plastikiniai puodeliai. Vyras pardavėjai paduoda pinigus už kavą ir gauna grąžą. (b. l. 8)

Byloje nekilo ginčų dėl to, kad T. S. 2017 m. lapkričio 25 d., apie 19.30 val., paviljone „Skani kava“, esančiame Architektų g. 152, Vilniuje, kuriame veiklą vykdo J. K. individuali įmonė, pardavė kavos ir sulčių patikrinimą atlikusiems policijos pareigūnams. Šiuos faktus patvirtina liudytojų T. A., T. S. parodymai, duoti teisme, šios liudytojos paaiškinime, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei byloje esantis vaizdo įrašas. Taip pat byloje nekilo ginčų, kad T. S. individualioje J. K. įmonėje nebuvo įdarbinta. Šį faktą patvirtina paties J. K. paaiškinimai, duoti teisme bei tyrimo metu, liudytojų S. K., T. S., T. A. parodymai duoti teisme bei kiti byloje užfiksuoti duomenys.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. S. aiškino, jog ji kioske darbinių funkcijų neatliko, o tik turėjo uždaryti kioską, tačiau to padaryti iki ateinant pareigūnams nespėjo. Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji įvykio dieną T. S. paprašė pasaugoti kioską, kadangi blogai jautėsi. Iš paties J. K. parodymų, duotų teisme, matyti, kad jis iš S. K. sužinojo, jog ši paprašė T. S. pabūti kioske, kol ji nueis namo pasiimti vaistų. Vis tik teismas konstatuoja, jog T. S. 2017 m. lapkričio 25 d., apie 19.30 val., J. K. individualioje įmonėje atliko darbines funkcijas, nors tokios teisės neturėjo, kadangi ji nebuvo įdarbinta minėtoje įmonėje.

Iš liudytojo T. A. parodymų, duotų teisme, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog paviljone „Skani kava“ 2017 m. lapkričio 25 d., apie 19.30 val., buvo T. S., kuri policijos pareigūnams paprašius parduoti kavos, tokį prašymą įvykdė, taip pat ji pardavė ir sulčių. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų T. S. vykdė jai nurodytas darbines funkcijas, veikė įmonės interesais, t. y. aptarnavo klientus ir už suteiktas paslaugas paėmė užmokestį. Faktą, jog T. S. vykdė darbines funkcijas, iš dalies patvirtina ir liudytojų T. S. bei S. K. paaiškinimai, duoti tyrimo metu. Iš S. K. paaiškinimo matyti, jog T. S. kioske turėjo ją pavaduoti nuo 18.30 val. iki 20.00 val., o iš liudytojos T. S. paaiškinimo matyti, jog ji kioske pavadavo S. K. nuo 18.30 val. iki 20.00 val., patikrinimo metu ji atliko pardavėjos funkcijas, pardavinėjo prekes klientams. Taigi iš aptartų S. K. ir T. S. paaiškinimų, duotų tyrimo metu, matyti, jog T. S. kioske turėjo atlikti tokias pačias funkcijas, kurias atliko S. K., t. y. pardavėjos funkcijas. Čia pažymėtina, jog teisme abi paminėtos liudytojos tvirtino, kad tyrimo metu policijos pareigūnai joms nurodė, ką reikia rašyti paaiškinimuose. Vis tik teismo posėdžio metu liudytojas T. A. nurodė, jog liudytojos parodymus rašė laisva valia. Tokiu liudytojo teiginiu nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Tuo pačiu nėra pagrindo nesivadovauti liudytojų S. K. ir T. S. paaiškinimais, duotais tyrimo metu.

Kaip jau buvo minėta, T. S. teisme teigė, jog ji darbinių funkcijų J. K. individualioje įmonėje iš tikrųjų neatliko, tik turėjo uždaryti kioską, o S. K. teigė, kad T. S. tik turėjo prižiūrėti kioską, kol ji pati nueis iki namų vaistų. Teismas konstatuoja, kad tokie liudytojų teiginiai yra paneigti anksčiau aptartais įrodymais, taip pat jais negalima vadovautis, kadangi jie prieštarauja vieni kitiems (T. S. teigė ir S. K. teisme nurodė skirtingus T. S. buvimo paviljone tikslus). Teismas konstatuoja, jog liudytojos T. S. teiginius, kad ji turėjo kioską uždaryti iš dalies paneigia ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnui užėjus į paviljoną, liudytoja buvo prie prekystalio, ji vartė žurnalą, o paprašius parduoti kavos, tokį prašymą įvykdė, tuo metu liudytoja neatliko jokių veiksmų, kurie būtų susiję su kiosko uždarymu, į kioską užėjusiems asmenims nenurodė, kad ji neturi teisės jų aptarnauti. Pastebėtina, jog T. S. teisme aiškino, kad norint uždaryti kioską reikia nuleisti žaliuzes, nuimti kasą ir priduoti signalizaciją, visi šie veiksmai užtrunka apie 30-40 minučių. Pati T. S. aiškino, jog ji į kioską atėjo 18.30 val., o iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad patikrinimas buvo atliktas 19.30 val. Taigi akivaizdu, kad T. S. turėjo pakankamai laiko uždaryti kioską arba turėjo būti atlikusi bent dalį veiksmų, susijusių su kiosko uždarymu. Taip pat iš liudytojos S. K. parodymų, duotų teisme, matyti, jog ji nors ir jautėsi blogai, tačiau atėjus T. S. ji dar sugebėjo išdėlioti cigaretes. Toks liudytojos teiginys leidžia abejoti jos teiginiais, kad ji pati negalėjo uždaryti kiosko, kuriame dirbo. Taigi teismas konstatuoja, jog T. S. bei S. K. parodymai dalyje dėl T. S. buvimo kioske tikslų, duoti teisme, vertinti tik kaip siekis palengvinti traukiamo atsakomybėn asmens teisinę padėtį ir jais teismas nesivadovauja.

Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybėn yra traukiamas darbdavys arba atsakingas asmuo. J. K. individualios įmonės savininkas yra J. K., taigi būtent jis turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su darbines funkcijas jo įmonėje atliekančiais asmenimis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą. Taigi būtent individualios įmonės vadovas privalo užtikrinti, jog įmonės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio  1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju J. K. teigė, kad visus įmonės dokumentus tvarkė jo žmona S. K., vis tik teismas konstatuoja, kad būtent J. K. buvo atsakingas už įmonės darbo organizavimą, tačiau nevykdė savo pareigos, neužtikrino, jog darbuotojai būtų leista dirbti tik su ja sudarius darbo sutartį bei apie jos įdarbinimą pranešus VSDFV. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad J. K. būtų įgaliojęs kitą asmenį organizuoti įdarbinimą įmonėje. 

J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimo prisipažino ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, t. y., administracinė nuobauda švelninama arba iš viso neskiriama, gali būti išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. K. padarė pakankamai šiurkštų pažeidimą, t. y. leido darbuotojui nelegaliai dirbti įmonėje. Tuo pačiu pabrėžtina, jog J. K. dėl nusižengimo padarymo gailisi, yra garbaus amžiaus, nusižengimo aplinkybes tiriantiems pareigūnams netrukdė atlikti tyrimo, yra dirbantis, administracine tvarka nėra baustas, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad darbuotoja J. K. individualioje įmonėje dirbo pakankamai trumpą laiko tarpą, jai dirbti leido kita darbuotoja ir apie savo veiksmus neinformavo J. K.. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. K. skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

n u t a r ė:

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 17076022262.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                        Ugnius Trumpulis