Civilinė byla Nr. e2-8552-1094/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04184-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lazerių estetikos klinika“ atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,
atsakovių S. L. ir G. L. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lazerių estetikos klinika“ prevencinį ieškinį atsakovėms S. L. ir G. L. dėl draudimo paviešinti neteisėtai surinktus privačius duomenis.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Lazerių estetikos klinika“ (toliau – ieškovė) pareikšdama prevencinį ieškinį kreipėsi į teismą, prašydama: 1) uždrausti atsakovėms S. L. ir G. L. paviešinti vaizdo, garso įrašus ir fotonuotraukas, kuriuose užfiksuotos UAB ,,Lazerių estetikos klinika“ patalpos Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 3, jose esantys asmenys ar turtas; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Prevenciniame ieškinyje nurodo, kad ieškovė teikia privačias estetinės medicinos paslaugas, užsiima sveikatos ir grožio puoselėjimui skirtų produktų pardavimu. 2023 m. kovo 21 d. ieškovės patalpose Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 3, įvyko incidentas, kurio metu kilo konfliktas tarp buvusios ieškovės darbuotojos S. L. (toliau – ir Atsakovė1) ir ieškovės generalinio direktoriaus A. V.. Incidentą stebėjo Atsakovės1 mama G. L. (toliau – ir Atsakovė2) ir kiti darbuotojai. Konflikto metu atsakovės įsiveržė į ieškovės patalpas ir neteisėtai jas fiksavo mobiliaisiais telefonais, nors buvo išreikštas ieškovės vadovo draudimas filmuoti ir fotografuoti. Atsakovės teigė, kad nufilmuotą medžiagą paviešins. Dėl minėto konflikto laikinai buvo sustojusi ieškovės veikla – klientai, kuriems buvo teikiamos paslaugos prieš pat incidento pradžią ir jo metu, turėjo būti skubiai išprašyti iš patalpų, nebuvo galimybės priimti kitų klientų, teko atšaukti arba perkelti jų vizitus. Ieškovė kreipėsi į policiją. Atsakovės iš patalpų pasišalino tik atvykus policijos pareigūnams. Atsakovių elgesys sutrikdė ieškovės veiklą ir padarė žalos. Jų neteisėtas ir agresyvus elgesys panaudojant fizinę jėgą, filmuojant privačias patalpas, jose esantį turtą ir asmenis be leidimo, atvirai deklaruojant tikslą paviešinti surinktus duomenis, kelia realią grėsmę ieškovės dalykinei reputacijai nuo kurios priklauso jos veiklos tęstinumas. Nurodo, kad šios faktinės aplinkybės tenkina prevenciniam ieškiniui taikomas sąlygas – siekiama apginti daiktines teises nuo žalos padarymo ateityje, egzistuoja būsimi neteisėti veiksmai, kyla realus pavojus, kad teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti dar kartą.
3. Per įstatymo nustatytą terminą atsakovė S. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareikštu prevenciniu ieškiniu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad prevencinio ieškinio reikalavimai grindžiami melagingais faktais. Atsakovė S. L. 2023 m. sausio 30 d. sudarė su ieškove, atstovaujama generalinio direktoriaus A. V., neterminuotą darbo sutartį. 2023 m. kovo 20 d. Atsakovei1 paprašius sumokėti darbo užmokesčio nepriemoką už sausio mėnesį ieškovės direktorius sureagavo neadekvačiai, ją apšaukė ir pareikalavo išeiti iš patalpų žodžiu sakydamas, kad Atsakovė1 yra atleidžiama, taip pat panaikino jos prieigą prie elektroninės darbo sistemos. 2023 m. kovo 21 d. ieškovės direktorius Atsakovei1 pranešė, kad jai antra diena yra fiksuojama pravaikšta dėl jos nebuvimo darbe. 2023 m. kovo 20 d. pravaikšta buvo fiksuota ignoruojant, kad Atsakovė1 buvo darbe ir vykdė savo darbo funkcijas, tačiau nepasibaigus darbo dienai ji buvo išvyta be paaiškinimų. 2023 m. kovo 21 d. darbo diena turėjo prasidėti 15.00 val., o darbdavio žinutė gauta 13.22 val. Atsakovė1, baimindamasi dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi, į Valstybinę darbo inspekciją dėl konsultacijos kaip elgtis tokioje situacijoje. Jai buvo patarta, kol darbo teisiniai santykiai nėra nutrūkę, vykti į darbą ir rinkti įrodymus, pasiūlyta pasikviesti liudininką. 2023 m. kovo 21 d., prieš atvykdama į darbovietę, Atsakovė1 trumpąja žinute kreipėsi į ieškovės direktorių, klausdama kaip bus užtikrinamas jos darbo funkcijų atlikimas ir saugumas, kadangi ji buvo pašalinta iš elektroninės darbo sistemos ir jai buvo grasinama. Darbdavys į Atsakovės1 žinutę nereagavo. Atsakovė1 pasikvietė savo mamą G. L. vykti kartu į darbovietę. Atvykus joms nebuvo įmanoma patekti į darbo vietą, kadangi tarnybinis įėjimas buvo užrakintas. Atsakovė1 mobiliuoju telefonu fiksavo aplinkybę, kad atvyko į darbo vietą ir nebuvo įleista. Kadangi Atsakovė1 į darbą nebuvo įleista per tarnybinį įėjimą, ji nuėjo prie pagrindinio įėjimo. Ieškovės direktorius pamatęs Atsakovę1 ir jos mamą, kuri veikė kaip liudininkė toje situacijoje, supyko, pradėjo kaltinti dėl konfidencialumo pareigos pažeidimo ir grasino 15 000 Eur bauda. Prie pagrindinio įėjimo joms buvo liepta išeiti. Atsakovė1 nurodė, kad atvyko į darbą paties darbdavio nurodymu, nes jai fiksuotos pravaikštos. Ieškovės direktoriui tokie paaiškinimai nepatiko, jis puolė atsakoves stumdyti, išplėšė telefoną. Puolimą pradėjo ieškovės direktorius, todėl atsakovės iškvietė policiją. Atsakovės jokių neteisėtų veiksmų ieškovei neatliko, tačiau po direktoriaus grasinimų dėl nepagrįstai fiksuojamų pravaikštų, Atsakovė1 buvo priversta ginti savo teises ir rinkti įrodymus. Nesutinka, kad pareikštas ieškinys atitinka prevencinio ieškinio sąlygas, kadangi nekyla realaus pavojaus ateityje. Konfliktas tarp ieškovės ir atsakovės S. L. kilo esant darbo teisiniams santykiams, ieškovės vadovui grasinant nepagrįstomis pravaikštomis Atsakovei1. Ji siekė rinkti įrodymus, kurie pagrįstų, kad į darbą atvyko, bet nebuvo įleista paties vadovo. Darbo santykiams nutrūkus, Atsakovei1 nėra tikslo rinkti įrodymus, todėl ieškovei nėra pagrindo teigti, kad vėl bus imtasi panašių veiksmų ir kenkiama jos dalykinei reputacijai.
4. Per įstatymo nustatytą terminą atsakovė G. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu prevenciniu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovę S. L. ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykiai. Po kilusio konflikto tarp S. L. ir ieškovės vadovo A. V., Atsakovė2 vyko kartu su dukra į darbo vietą, kad užfiksuotų faktą, jog atsakovė S. L. nėra įleidžiama į darbą. Nesutinka, kad tenkinamos prevencinio ieškinio sąlygos, nes nėra jokios grėsmės ateityje, kurią ieškovė turėtų prevenciniu ieškiniu pašalinti. Konfliktas įvyko vieną kartą. Jis buvo išprovokuotas pačios ieškovės vadovo. Atsakovės nevyko ieškovei daryti žalos, o tik siekė apginti atsakovės S. L., kaip darbuotojos teises. Šiuo metu nei atsakovės S. L., nei jos mamos atsakovės G. L. nesieja jokie tarpusavio santykiai su ieškove. Atsakovės2 nei kilusio ginčo metu, nei dabar jokie konfidencialumo susitarimai su ieškove nesieja, todėl ji neturi pagrindo reikšti prevencinį ieškinį Atsakovei2.
5. Teismas 2023 m. balandžio 21 d. rezoliucija nusprendė pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu.
6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo jos prevencinį ieškinį tenkinti visiškai. Atsikerta, kad egzistuoja prevencinio ieškinio sąlygos. Pateikiami argumentai:
6.1. Egzistuoja realus pavojus, kad žala kils ateityje, nes atsakovės yra pradėjusios neteisėtus veiksmus. Jos filmavo ir fotografavo ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 3. Jeigu filmavimas būtų vykdomas siekiant užfiksuoti ne įleidimą į darbą, nebūtų kilęs poreikis filmuoti ieškovės patalpas iš vidaus. Ieškovė yra užfiksavusi atsakovių įsiveržimo į jos patalpas pasekmes 2023 m. balandžio 23 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 157-23-64, kuriame užfiksuotos apspardytos tarnybinio įėjimo durys, sugadintas pagrindinių durų mechanizmas ir kitų patalpose buvusių daiktų paviršiai.
6.2. Atsakovės neigia, atlikusios neteisėtus veiksmus. Nors jos teigė, kad gynė savo teises, tačiau nepaaiškino dėl kokių priežasčių neapleido ieškovės patalpų, kai buvo prašomos tą padaryti. Jos pasišalino tik atvykus policijos pareigūnams.
6.3. Vertinant atsakovių atliktų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jos tęs neteisėtus veiksmus, nes negynė savo teisių konstruktyviomis priemonėmis. Laikomasi pozicijos, kad atsakovės atvyko agresyviai nusiteikusios, o ieškovės vadovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
7. Atsakovės per įstatymo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriuo palaiko atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Nurodo, kad ieškovė neįrodė realaus pavojaus atsiradimo ateityje, kurį būtų pagrindas pašalinti prevenciniu ieškiniu. Pateikiami argumentai:
7.1. Ieškovės filmavimas nėra neteisėtas veiksmas. Filmuojant fiksuotas atsakovės atvykimas į darbą, kai jai buvo grasinama pravaikštomis. Nufilmuotoje medžiagoje užfiksuoti neteisėti ieškovės veiksmai – Atsakovės1 ne įleidimas į darbą.
7.2. Konflikto metu atvykę policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį, Atsakovė1 pripažinta nukentėjusiąja.
7.3. Ieškovės pateiktas antstolio Armino Naujokaičio 2023 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrindžia, kad užfiksuoti pažeidimai atsirado 2023 m. kovo 21 d. konflikto metu.
7.4. Ieškovės patalpos yra filmuojamos pačios ieškovės ir platinamos socialiniuose tinkluose, todėl atsakovės negali padaryti jokios žalos paviešindamos jau viešus ieškovės įėjimo patalpos vaizdus.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Šarūnas Vegys nurodė, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovių neteisėtai surinktus duomenis – vaizdo, garso įrašus, fotonuotraukas, kurie užfiksuoti ieškovės patalpose Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 3. Teigė, kad prevencinio ieškinio sąlygos yra tenkinamos. Ieškovės įsitikinimu, atsakovių veiksmai buvo neteisėti, nes jos be sutikimo brovėsi į ieškovei priklausančias patalpas, fiksavo įvairius duomenis, kurių visų teismui nepateikė. Konfliktas truko apie valandą, pateikti atsakovių filmuoti duomenys yra fragmentiški, kadangi atsakovės nėra suinteresuotos teikti pilnų duomenų, nes jie pagrįstų prevencinį ieškinį. Atsakovės pateikė selektyvius duomenis, kurie yra naudingi jų pozicijai pagrįsti. Pažymi, kad dėl galimo smurto sukėlimo, turto sugadinimo vyksta ikiteisminis tyrimas. Todėl šie klausimai bus išspręsti ne šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas tik dėl neteisėtai surinktų duomenų paviešinimo. Prevencinio ieškinio tenkinimas neužkirs kelio atsakovėms ginti savo teisių. Pareikšto prevencinio ieškinio tikslas apsaugoti ieškovės dalykinę reputaciją. Nurodo, kad prevencinio ieškinio sąlygos yra:
8.1. siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju ieškovė gina savo turtines teises ir dalykinę reputaciją. Ieškovės vertinimu, žala jau yra padaryta, nes buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Įvykęs konfliktas sustabdė ieškovės veiklą tam tikram laikui, kadangi nebuvo galimybės aptarnauti klientų, teko atšaukti arba perkelti jų vizitus. Darbuotojai tuo metu negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų. Incidentas nebuvo išprovokuotas. Byloje esantys duomenys aiškiai patvirtina, kad ieškovės vadovas ne kartą prašė atsakoves pasišalinti iš patalpų. Ieškovė siekia, kad nebūtų padaryta daugiau žalos išviešinant užfiksuotą medžiagą.
8.2. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju, neteisėtus veiksmus atliko du asmenys, vienas iš jų buvo susijęs darbo teisiniais santykiais su ieškove. Atsakovės neturėjo jokio pagrindo veržtis į ieškovei priklausančias privačias patalpas. Pareikalavus pasišalinti iš patalpų ir jų nefilmuoti, šis prašymas buvo atsakovių ignoruojamas.
8.3. Egzistuoja realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai bus kartojami. Ši sąlyga vertinamojo pobūdžio. Tam tikri požymiai gali nurodyti ar neteisėti veiksmai bus kartojami. Pagrindinis požymis – jau įvykęs neteisėtas veiksmas. Ieškovės vertinimu, toks konfliktas, įvykęs 2023 m. kovo 21 d., gali pasikartoti ateityje.
8.4. Nurodo, kad atsakovę S. L. ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykiai, todėl Atsakovė1 buvo pasirašiusiu konfidencialumo įsipareigojimą. Šio įsipareigojimo 1.3 punktas aiškiai numatė, kad pasibaigus darbo sutarčiai konfidenciali informacija negali būti panaudota ne darbdavio interesais, atskleista ar platinama. Ieškovės vertinimu, ji ėmėsi tam tikrų teisinių veiksmų, kad informacija būtų saugoma. Atsakovė2 neturėjo jokios teisės būti ieškovės patalpose.
8.5. Advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovės vadovas yra šmeižiamas nusikalstamos veikos padarymu, nors ikiteisminiai tyrimai dar nėra pasibaigę. Pagal darbo sutarties priedo konfidencialumo įsipareigojimą duomenys susiję su darbdaviu, šiuo atveju atsakovių nufilmuoti vaizdo įrašai, yra konfidencialūs, jų paviešinimas ieškovei padarytų žalą dalykinei reputacijai.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius nurodė, kad prevencinis ieškinys pareikštas nesant materialaus teisės pažeidimo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė:
9.1. Atsakovė1 pas ieškovę įsidarbino 2023 m. sausio 21 d. Vasario mėnesį gavusi atlyginimo lapelį Atsakovė1 sužinojo, kad oficialus jos įdarbinimas įformintas tik 2023 m. sausio 30 d. Tai sukėlė darbdavio ir darbuotojos konfliktą dėl atlyginimo nepriemokos už sausio mėnesį. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad tuo laikotarpiu Atsakovė1 dirbo nelegaliai. Atsakovės1 reikalavimas sumokėti teisėtai priklausančią nepriemoką suerzino ieškovės vadovą. 2023 m. kovo 20 d. ieškovės direktorius po Atsakovės1 prašymo sumokėti nepriemoką užsipuolė ją ir išvijo iš darbo vietos. Tos pačios dienos vakare Atsakovė1 gavo darbdavio žinutę su reikalavimu atsiskaityti už paimtas prekes, kurias jai buvo leista nusipirkti sudarant darbo sutartį, ji padarė bankinį pavedimą. 2023 m. kovo 21 d. Atsakovė1 gavo žinutę, kad jau antra diena kaip jai yra forminama pravaikšta. Tą dieną Atsakovei1 darbo diena turėjo prasidėti nuo 15 val. Ji kaip įprastai nuvyko į darbovietę, į kurią darbuotojai patenka per laiptinėje esantį tarnybinį praėjimą. Atsakovės1 mama vyko kartu, kad užfiksuotų, jog Atsakovė1 į darbą atvyko laiku. Abi atsakovės nebuvo įleistos. Po kiek laiko atėjo ieškovės vadovas, jas įleido ir kilo procesiniuose dokumentuose aprašytas konfliktas.
9.2. Darbuotoja turėjo teisę patekti į patalpas kol tęsiasi darbo santykiai. Atsakovei1 darbo sutartis nutraukta 2023 m. kovo 23 d., tai reiškia, kad konflikto metu ji dar buvo darbuotoja. Darbuotojai nepatekus per tarnybinį įėjimą, ji bandė patekti per pagrindinį įėjimą, kuris yra vieša vieta. Atsakovės pateko į ieškovės pagrindines patalpas, kurios yra vieša vieta, nes ten lankosi ir klientai. Pro pagrindinį įėjimą atsakoves įleido pats ieškovės vadovas. Ginčo, kad Atsakovė1 atvyko į darbo vietą darbo laiku, nėra. Atsakovės mama fiksavo šį faktą, o ne konfidencialią informaciją. Nufilmuotoje medžiagoje nėra užfiksuotas nė vienas klientas, nė vienas dokumentas. Konflikto metu atsakovės buvo sužeistos dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodoma, kad nebuvo ketinama užfiksuotą medžiagą skleisti komerciniais tikslais. Šioje medžiagoje yra užfiksuoti ieškovės vadovo neteisėti veiksmai. Vaizdo įrašas buvo padarytas viešoje vietoje, kurioje buvo užfiksuoti neteisėti veiksmai, todėl negalima laikyti, kad filmuota medžiaga surinkta neteisėtai. Minėti įrašai pateikti tik ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai.
9.3. Teigiama, kad ieškovė nepagrįstai Atsakovę1 kaltina produktų vagyste, nes 2023 m. kovo 20 d. įvyksta ginčas, kurio metu Atsakovė1 yra išvejama iš darbovietės, o apie vagystę ieškovės vadovas pradeda kalbėti tik 2023 m. kovo 21 d. Nurodo, kad ieškovės prevencinio ieškinio reikalavimas yra abstraktus, Atsakovė1 pateikė į bylą tik tuos įrašus, kurie yra susiję su konfliktu. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškiniu siekiama užkirsti kelią atsakovėms viešinti jų darytus vaizdo įrašus, ir tuo siekiama ieškovės reputacijos išsaugojimo, tačiau ieškovės atstovas nenurodė nė vieno nufilmuotos medžiagos epizodo, kuris būtų gautas neteisėtai ar neatitiktų faktinių duomenų ar padėties. Vaizdo įrašuose Atsakovė2 užfiksavo faktinius duomenis kaip jos dukters S. L. darbdavys A. V. Atsakovės1 darbo vietoje ir jos darbo metu pažeidinėja darbuotojo teises ir fiziškai sužaloja atsakoves. Atsakovės vykdė teismo nutartį ir vaizdo įrašų neviešino, tačiau juos įstatymų nustatyta tvarka pateikė į du Vilniaus AVPK ikiteisminius tyrimus, Darbo ginčų komisijai, nagrinėjusiai S. L. atleidimo iš darbo aplinkybes ir nusprendusiai, kad ji yra atleista neteisėtai, jai neišmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei šiam teismui. Darbo ginčų komisija bylos duomenis yra perdavusi Valstybinei darbo inspekcijai, kuri pradėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl nelegalaus darbo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Prevencinis ieškinys netenkintinas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:
10. 2023 m. sausio 21 d. Atsakovė1 įsidarbino pas ieškovę (sudaryta neterminuota darbo sutartis). Vasario mėnesį gavusi atsiskaitymo lapelį už sausio mėn., Atsakovė1 sužinojo, kad oficialus jos įdarbinimas įformintas tik 2023 m. sausio 30 d. Tai sukėlė darbuotojos (Atsakovės1) ir darbdavio konfliktą.
11. 2023 m. kovo 20 d. ieškovės vadovas po Atsakovės1 prašymo sumokėti nepriemoką, išvarė ją iš darbo vietos, žodžiu nurodydamas, kad Atsakovė1 atleidžiama.
12. 2023 m. kovo 20 d. vakare ieškovės vadovas parašė Atsakovei1 žinutę su reikalavimu atsiskaityti už paimtas prekes, kurias jai buvo leista nusipirkti sudarant darbo sutartį. Atsakovė1 padarė pavedimą
13. 2023 m. kovo 21 d. Atsakovė1 gavo iš darbdavio žinutę, kad jau antra diena kaip jai yra forminama pravaikšta. Šią dieną Atsakovės1 darbo grafikas buvo nuo 15.00 val.
14. 2023 m. kovo 21 d. Atsakovė1 atvyko į darbą, pro tarnybinį įėjimą į patalpas nebuvo įleista. Atvykimo į darbą faktą filmavo Atsakovės1 mama (Atsakovė2). Atsakovė1 į darbą bandė patekti pro ieškovės patalų Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 3, pagrindinį įėjimą, ko pasėkoje tarp atsakovių ir ieškovės vadovo A. V. kilo konfliktas.
15. Darbo sutartis su Atsakove1 nutraukta 2023 m. kovo 23 d.
16. Iš viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Lazerių estetikos klinika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu S. L. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, prašydama, be kita ko, pripažinti S. L. atleidimą iš darbo UAB „Lazerių estetikos klinika“ teisėtu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šio sprendimo priėmimo dienai byla nėra išnagrinėta.
17. Nagrinėjamu atveju byloje nesprendžiamas klausimas dėl ieškovės vadovo A. V. atsakomybės.
Dėl prevencinio ieškinio (ne)tenkinimo
18. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, vienu iš gynimo būdų užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas pareikšti prevencinį ieškinį. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis).
19. Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-781/2023; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2023; ir kt.).
21. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019; ir kt.). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018; ir kt.).
22. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).
23. Žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018; ir kt.).
24. Prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018; ir kt.).
25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo (prevencinio ieškinio) tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019; ir kt.).
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareiškusi prevencinį ieškinį dėl atsakovių veiksmų – neteisėtai surinktų privačių duomenų paviešinimo uždraudimo, turi įrodyti visas prevencinio ieškinio sąlygas (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė įrodinėja, kad atsakovės, be ieškovės atstovų sutikimo, įsiveržė į privačias UAB „Lazerių estetikos klinika“ patalpas (ieškovės teigimu, klinika nėra vieša erdvė), neteisėtai jas fiksavo filmuodamos ir fotografuodamos mobiliaisiais telefonais, tokiu būdu teko atšaukti vizitus, negalima buvo vykdyti įprastinės veiklos. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad konfliktas įvyko tarp buvusios ieškovės darbuotojos (Atsakovės1). Taigi byloje keliamas klausimas tik dėl, ieškovės teigimu, neteisėtai surinktų duomenų paviešinimo.
27. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pagal nuosavybės teisės formą išskiriama privati ir vieša nuosavybė. Viešosios vietos sąvoka nėra aiškiai apibrėžta ir nėra vienodai suprantama ją taikant, nes Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra vienareikšmiškai suprantamo ir taikomo viešosios vietos sąvokos apibrėžimo. Tiek teisinėje literatūroje, tiek teismų praktikoje (ypač baudžiamosiose bylose), tiek įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodoma, kad viešoji vieta – savivaldybės aikštės, skverai, parkai, gatvės, paplūdimiai, gyvenamųjų namų kiemai, viešasis transportas, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos, parodos, muziejai, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio leidimo ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise (tarp jų išimtine) priklausantys objektai bei kitos teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriose asmenys gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla. Lietuvos Respublikos susirinkimų ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymuose, o taip pat ir kai kuriuose teisės aktuose yra gana aiškiai išreikštas visuomenės prieinamumo elementas, tačiau nedaromas skirtumas tarp viešosios ir privačios nuosavybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002 pripažino, kad privati valda, prieinama visuomenei, yra viešoji vieta.
28. Taigi teismo vertinimu, viešąją vietą galima apibrėžti, kaip vietą, kuri nuolat ar nustatytu laiku prieinama visuomenei ir (ar) jos daliai laisvai ar komerciniu, ar narystės pagrindu ar kitaip, yra naudojama verslo, pramogų ir (ar) kitais teisėtais tikslais.
29. Šiuo atveju į ieškovės UAB „Lazerių estetikos klinika“ klientų priėmimo patalpas (per pagrindinį pastato įėjimą), kuriose ir vyko ieškovės vadovo ir jo darbuotojos Atsakovės1 bei jos mamos (Atsakovės2) konfliktas, klinikos darbo metu gali užeiti bet kuris interesantas, klientą lydintis asmuo ir pan. Taigi net ir fotografavimas nuosavybės teise priklausančiose privačiose, tačiau prieinamose visuomenei valdose, taip pat laikytinas fotografavimui viešoje vietoje. Iš byloje esančios atsakovių pateiktos filmuotos medžiagos, su kuria tiek ieškovės atstovas, tiek ir teismas susipažino teismo posėdžio metu, matyti, kad atsakovės filmavo Atsakovės1, vis dar buvusios ieškovės darbuotojos, ne įleidimą į ieškovės patalpas prie tarnybinio įėjimo, kai Atsakovė1 atėjo į darbą pagal jai nustatytą darbo grafiką bei ieškovės patalpų viešą laukiamąjį (klientų ir kitų interesantų), kuriame yra registratorių darbo vieta. Ši vieta nėra laikytina privačia ar konfidencialia, kaip nepagrįstai įrodinėja ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų filmavusios ar fotografavusios privačių asmenų (klientų) pavardes ir (ar) atvaizdus, medicininius duomenis, kitas patalpas, atliekamas procedūras ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad kuris nors klientas ar interesantas ginčo konflikto metu negalėjo įeiti į ieškovės UAB „Lazerių estetikos klinika“ patalpas. Atsakovė1 būtent savo darbo santykių galiojimo metu filmavo/ rinko įrodymus, jos manymu, apie netinkamą darbdavio elgesį, tokiu būdu siekdama apginti savo, kaip darbuotojos, pažeidžiamas teises, nes kaip minėta, su Atsakove1 darbo santykiai nutraukti tik po 2 dienų, t. y. 2023 m. kovo 23 d.
30. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė reklamos tikslais kelia į socialinius tinklus ir internetą filmuotą medžiagą su savo patalpomis, prekėmis ir dirbančiomis darbuotojomis. Vien tai, kad ieškovės vadovas laiko UAB „Lazerių estetikos klinika“ patalpas privačiomis (nuosavybės forma), neteikia pagrindo išvadai, jog atsakovės atliko neteisėtus veiksmus ieškovės patalpose. Nes minėta, kad UAB „Lazerių estetikos klinika“ pastato pagrindinis įėjimas ir laukiamasis laikyti vieša vieta.
31. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prevenciniu ieškiniu norima uždrausti atsakovėms daryti žalą dalykinei ieškovės UAB „Lazerių estetikos klinika“ veiklai. Minėta, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei, kaip UAB „Lazerių estetikos klinika“, o ne jos vadovo atsakomybės lygmenyje, gali kilti realus pavojus dėl žalos padarymo.
32. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė, prevenciniu ieškiniu neįrodė, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, kad jos teisės bus pažeistos (CPK 176–179 straipsniai). Minėta, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl UAB „Lazerių estetikos klinika“ vadovo A. V. atsakomybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
34. Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
35. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė S. L. pateikė įrodymus, kad patyrė viso 1815 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinas viso 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovės S. L. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Byloje iš viso patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
37. Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazerių estetikos klinika“ prevencinį ieškinį atsakovėms S. L. ir G. L. atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazerių estetikos klinika“ (j. a. k. 305650332) atsakovei S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1815 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazerių estetikos klinika“ (j. a. k. 305650332) valstybei 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (raštinei).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė