Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-487/2022

                                                                Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00453-2014-2

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2.;

 (S)

                                                                       1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.;1.2.6.2.2; 2.4.6.4.1.;2.4.6.4.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei,        

dalyvaujant prokurorėms Aidai Japertienei, Eglei Matuizienei,

nuteistajam S. Ž. ir jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei,

nuteistajam M. Z. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nuteistajam K. Š. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų S. Ž., K. Š. ir M. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

M. Z. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2013 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (treji) metai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gruodžio 18 d.

K. Š. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas:

-       pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

-       pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. Š. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       S. Ž., M. Z. ir K. Š. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad:

S. Ž. ir M. Z., atlikdami laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir K. Š., laikotarpyje nuo 2012 metų lapkričio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio 25 d., dalyvaudami organizuotoje grupėje kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais (toliau – asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas), bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, turėdami tikslą sau, bendrininkų ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš organizuotos grupės narių turint skirtingą vaidmenį ir atliekant tam tikras užduotis, vykdė prekybą žmonėmis, t.y. verbavo, gabeno ir siuntė į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) bei ten išnaudojo asmenis nusikalstamoms veikoms daryti, taip pat K. Š. disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis šiomis aplinkybėmis:

1.1. 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, veikdamas savo ir organizuotos grupės narių naudai pagal nusikalstamos veikos planą - verbuoti, gabenti bei išnaudoti asmenis nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams VFR daryti, vykdydamas bendrą susitarimą su S. Ž. ir kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su G. G., ir turėdamas tikslą jį perleisti S. Ž. bei kitiems tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, pasinaudodamas nukentėjusiojo G. G. pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, panaudodamas apgaulę - sąmoningai neatskleisdamas tikrojo veiklos pobūdžio, žadėdamas gerą atlygį, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiojo apsisprendimą, pasiūlė vykti į VFR. G. G. dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo sutikus, asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, toliau vykdydamas S. Ž. nurodymus, 2012 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, degalinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, susitiko su R. R., neturėjusia tyčios padaryti nusikalstamos veikos, iš kurios gavo piniginių lėšų - 1000 eurų bilietams kelionei autobusu, kelionės ir pragyvenimo VFR išlaidoms bei ryšio priemonėms įsigyti. Už gautus pinigus asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nupirko kelionės bilietus, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose prekybos centruose - mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles. Po to, 2012 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, vykdamas kartu su nukentėjusiuoju autobusu iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), išvežė G. G. į Vokietiją. Ten Oldenburgo miesto apylinkėse telefonu apie atvykimą į VFR informavo S. Ž., tokiu būdu G. G. perleisdamas pastarojo ir kitų tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių kontrolei, kurie, žinodami apie užverbuotą ir į VFR atgabentą G. G., pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu - piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu - buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo jį nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams daryti. Tuo metu asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, toliau vykdydamas S. Ž. nurodymus, surinkęs iš G. G. pinigus, įgytus iš apgautų VFR gyventojų, parvežęs juos į Lietuvą, išskirstė S. Ž. nurodytiems asmenims. Tokiu būdu S. Ž., dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su asmeniu, prieš kurį tyrimas nutrauktas, bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, koordinavo organizuotos grupės veiklą, susijusią su G. G. verbavimu ir gabenimu į VFR išnaudojimo tikslams - nusikalstamoms veikoms daryti.

Tęsdami nusikalstamą veiklą, 2012 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, veikdamas savo ir organizuotos grupės narių naudai pagal nusikalstamos veikos planą - verbuoti, gabenti bei išnaudoti asmenis nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams VFR daryti, vykdydamas bendrą susitarimą su S. Ž. ir kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas S. Ž. nurodymą, kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, nuvyko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur susitiko su nukentėjusiuoju E. B.. Ten asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, turėdamas tikslą jį perleisti S. Ž. bei kitiems tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams jų vykdomai veiklai - nusikaltimams daryti, pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, panaudodamas apgaulę - sąmoningai neatskleisdamas tikrojo veiklos pobūdžio, žadėdamas gerą atlygį, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiojo apsisprendimą, pasiūlė vykti į VFR. E. B. dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo sutikus, asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, toliau vykdydamas S. Ž. nurodymus, iš gautų piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nupirko bilietus kelionei bei tyrimo metu nenustatytuose prekybos centruose - mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles. Po to, 2012 m. gruodžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, vykdamas kartu su nukentėjusiuoju E. B. autobusu iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, adresu (duomenys neskelbtini), išvežė jį į VFR ir nuvykęs prie Hamburgo telefonu apie atvykimą informavo S. Ž., tokiu būdu E. B. perleisdamas pastarojo ir kitų tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių kontrolei, kurie, žinodami apie užverbuotą ir į VFR atgabentą E. B., pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu - piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu - kalbos nemokėjimu ir buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo jį nusikalstamoms veikoms daryti. Tuo metu asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, toliau vykdydamas S. Ž. nurodymus, surinkęs iš E. B. pinigus, įgytus iš apgautų VFR gyventojų, parvežęs juos į Lietuvą, išskirstė pastarojo nurodytiems asmenims. Tokiu būdu S. Ž., dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su asmeniu, prieš kurį tyrimas nutrauktas bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, koordinavo organizuotos grupės veiklą, susijusią su E. B. verbavimu ir gabenimu į VFR išnaudojimo tikslams - nusikalstamoms veikoms daryti.

Tęsdami nusikalstamą veiklą, laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios, tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos, iki 2013 m. birželio 23 d. asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, veikdamas savo ir organizuotos grupės narių naudai pagal nusikalstamos veikos planą - verbuoti, gabenti bei išnaudoti asmenis nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams VFR daryti, vykdydamas bendrą susitarimą su S. Ž. ir kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, turėdamas tikslą perleisti S. Ž. bei kitiems tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams jų vykdomai veiklai - nusikaltimams daryti, šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su E. K. ir, pasinaudodamas E. K. pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, panaudodamas apgaulę - sąmoningai neatskleisdamas tikrojo veiklos pobūdžio, žadėdamas gerą atlygį, taip paskatindamas bei nulemdamas pastarojo apsisprendimą, pasiūlė vykti į VFR. E. K. dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo sutikus, asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, toliau vykdydamas S. Ž. nurodymus, iš gautų piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nupirko bilietus kelionei bei tyrimo metu nenustatytose prekybos centruose - mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles. Po to, 2013 m. birželio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, įteikęs kelionės bilietus, mobilaus ryšio telefonus su SIM kortelėmis ir pinigus pragyvenimui, iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė nukentėjusįjį E. K. kartu su M. S., kuris neturėjo tyčios padaryti nusikalstamą veiką, į VFR, bei apie tai telefonu informavo S. Ž., o šis - M. Z., tokiu būdu perleisdamas E. K. S. Ž., M. Z. bei kitų tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių kontrolei, kurie, žinodami apie užverbuotą ir į VFR išsiųstą E. K., pasinaudodami jo priklausomumu - piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu - kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo jį nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams Kiolno miesto apylinkėse daryti. Tuo metu asmuo, prieš kurį tyrimas nutrauktas, toliau vykdydamas bendrus S. Ž. bei M. Z. nurodymus, grįžus į Lietuvą E. K. ir M. S., surinkęs iš jų pinigus, įgytus iš apgautų VFR gyventojų, išskirstė juos S. Ž. bei M. Z. nurodytiems asmenims. Tokiu būdu S. Ž. ir M. Z., dalyvaudami organizuotoje grupėje kartu su asmeniu, prieš kurį tyrimas nutrauktas bei kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, koordinavo organizuotos grupės veiklą, susijusią su E. K. verbavimu ir gabenimu į VFR išnaudojimo tikslams - nusikalstamoms veikoms daryti.

Tęsdami nusikalstamą veiklą, 2013 m. birželio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. Š., būdamas organizuotos grupės nariu, veikdamas savo ir organizuotos grupės narių naudai pagal nusikalstamos veikos planą - verbuoti, gabenti bei išnaudoti asmenis nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams VFR daryti, vykdydamas bendrą susitarimą su S. Ž., M. Z. ir kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, turėdamas tikslą perleisti S. Ž., M. Z. bei kitiems tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams jų vykdomai veiklai - nusikaltimams daryti, lažybų salone „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko K. K. ir, pasinaudodamas K. K. pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, panaudodamas apgaulę - sąmoningai neatskleisdamas tikrojo veiklos pobūdžio, žadėdamas gerą atlygį, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiojo apsisprendimą, pasiūlė vykti į VFR. K. K. dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo sutikus, 2013 m. birželio 16 d. apie 14 val. šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), K. Š. perdavė jam išnuomotą automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvedęs į navigacijos įrenginį adresą, nurodė pastarajam vykti į (duomenys neskelbtini) miestą ir paimti kitą asmenį, vykstantį kartu. Nukentėjusysis K. K. tą pačią dieną, vykdydamas K. Š. nurodymą, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) m. tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą, paėmė E. M., kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, bei kartu su juo išvažiavo į VFR. Tada K. Š. informavo S. Ž., o šis M. Z., tokiu būdu perleisdamas K. K. pastarųjų bei kitų tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių kontrolei, kurie, žinodami apie užverbuotą ir į VFR išsiųstą K. K., pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu - piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu - buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo jį nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams Hanoverio miesto apylinkėse daryti. Tuo metu K. Š., toliau vykdydamas bendrus S. Ž. bei M. Z. nurodymus, grįžus į Lietuvą K. K. ir E. M., surinkęs iš jų pinigus, įgytus iš apgautų VFR gyventojų, išskirstė juos S. Ž. ir M. Z. nurodytiems asmenims. Tokiu būdu S. Ž., M. Z. ir K. Š., dalyvaudami organizuotoje grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį, dalyvavo organizuotos grupės veikloje, susijusioje su K. K. verbavimu ir išsiuntimu į VFR išnaudojimo tikslams - nusikalstamoms veikoms daryti.

Tęsdami nusikalstamą veiklą, 2013 m. liepos mėnesio pradžioje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, veikdamas savo ir organizuotos grupės narių naudai, siekdamas bendrų tikslų - verbuoti, gabenti bei išnaudoti asmenis nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams VFR daryti, susitiko D. Š. ir, pasinaudodamas D. Š. pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, panaudodamas apgaulę - sąmoningai neatskleisdamas tikrojo veiklos pobūdžio, žadėdamas gerą atlygį, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiojo apsisprendimą, pasiūlė vykti į VFR. D. Š. sutikus, 2013 m. liepos mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, kiti du nenustatyti organizuotos grupės nariai iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šalia autobusų stoties (duomenys neskelbtini) mieste, nugabeno nukentėjusįjį D. Š. į (duomenys neskelbtini) miestą, kur automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), persodino į išnuomotą automobilį „Seat Ibiza“, valst. (duomenys neskelbtini), kuriuo vienas iš nenustatytų organizuotos grupės narių nugabeno D. Š. prie T. Š., kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ten į automobilį įsėdus T. Š., nenustatytas organizuotos grupės narys automobilį perdavė D. Š., po ko pastarasis ir T. Š. išvyko į Vokietiją. Šiems išvykus, 2013 m. liepos 4 d. K. Š., vykdydamas savo užduotį, apie nukentėjusiųjų išvykimą telefonu informavo S. Ž., tokiu būdu D. Š. perleisdamas S. Ž., M. Z. ir kitų nenustatytų organizuotos grupės narių kontrolei, kurie pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu - piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu - buvimu užsienio valstybėje, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2013 m. liepos 10 d. išnaudojo jį nusikalstamoms veikoms - sukčiavimams Kiolno miesto apylinkėse daryti. Tuo metu K. Š., toliau vykdydamas bendrus S. Ž. bei M. Z. nurodymus, grįžus į Lietuvą D. Š. ir T. Š., surinkęs iš jų pinigus, įgytus iš apgautų VFR gyventojų, išskirstė juos S. Ž. ir M. Z. nurodytiems asmenims. Tokiu būdu S. Ž., M. Z. ir K. Š., dalyvaudami organizuotoje grupėje kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį, dalyvavo organizuotos grupės veikloje, susijusioje su D. Š. verbavimu ir išsiuntimu į VFR išnaudojimo tikslams - nusikalstamoms veikoms daryti.

1.2. Taip pat K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. rugpjūčio 26 d., neturėdamas leidimo, bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, o būtent: automatinį šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro dujinį automatą „ZORAKI mod.925“, su savadarbiu būdu panaikintu numeriu, išsukta kanalo pertvara, leidžiančia iš ginklo šaudyti ir pistoletiniais 9 mm kalibro P.A. šoviniais su gumine kulka, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas šaunamiesiems „A“ kategorijos ginklams, bei 13 vnt. pirmos grupės šaudmenų - pramoninės gamybos 9 mm pistoletinius šovinius su gumine kulka ,,9mm PA, OZK“, kurių kulkos maksimali kinetinė energija yra 35 J, skirtus šaudyti pistoletams su guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija viršija 7,5 J, ir kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliniams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2011-03-11 posėdžio protokolo Nr. 12 įrašu, yra priskiriami „B“ kategorijos šaudmenims. Tokiu būdu K. Š. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. 18 val. 18 min., kol atliktos kratos metu šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Ž. prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir jį, S. Ž., išteisinti, kaip nepadariusį veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino visą byloje surinktą medžiagą, nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir paskyrė per griežtą, neadekvačią bausmę. Apeliantas nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, nurodydamas, kad nukentėjusiųjų G. G., E. B., E. K., K. K. ir D. Š. nepažįsta, jų pažeidžiamumu nesinaudojo, jų neverbavo, neišnaudojo ir neišsiuntė į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) nusikalstamoms veikoms daryti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nei vienas iš nukentėjusiųjų byloje nepatvirtino, kad yra nukentėję asmenys ir nepareiškė civilinio ieškinio.

2.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, nustatant nukentėjusiųjų pažeidžiamumo požymį, atkreipdamas dėmesį į teismo argumentus, jog visi nukentėjusieji pripažino, kad buvo atsidūrę sunkioje materialinėje padėtyje, todėl sutiko su bet kokiais pasiūlymais, kuriuos gavo iš pažįstamų ar jiems tarpininkaujančių asmenų, jiems nebuvo svarbu nei veiklos pobūdis, nei vietovė, į kurią reikės vykti. Vien tik buvimas užsienio valstybėje negali būti vertinamas, kaip apsprendžiantis asmens pažeidžiamumą. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo ir tai, kad nukentėjusiesiems svarbiausia buvo gauti pasiūlytas pinigų sumas. Jis, S. Ž., nukentėjusiesiems nesiūlė išvykti į užsienį, juo labiau nežadėjo pinigų. 

2.3. Anot apelianto, teismas nevertino nukentėjusiuoju pripažinto G. G. pozicijos, kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, nesijaučiąs nei pirktas, nei parduotas. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. A. teisme patvirtino, kad visi asmenys žinojo, ką daro, jie niekaip nenukentėjo. Visi nukentėjusieji pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose parodė, kad kaltinamų asmenų nepažįsta, savęs nukentėjusiais nelaiko, nes jų niekas nevertė, neįkalbinėjo ir į automobilius prievarta nesodino. Pasak apelianto S. Ž., įrodymų, jog jis prieš nukentėjusiuosius naudojo fizinį smurtą, prievartą ar psichologinį smurtą, taip pat kad jis buvo susitaręs bent su vienu iš asmenų dėl fizinio ar psichologinio smurto naudojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu, nėra. Nei vienas iš nukentėjusiųjų nebuvo materialiai priklausomas nuo jo. Nukentėjusiųjų valios palenkimo faktas taip pat jokiais duomenimis nepatvirtintas. Byloje įrodymų, kad nukentėjusiųjų materialinė padėtis būtų buvusi sunki, nėra. Bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad šie asmenys būtų turėję kokią fizinę ar psichinę negalią, ar kad buvo objektyvios priežastys, dėl kurių nukentėjusieji negalėjo rasti darbo ir dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusieji nebuvo pažeidžiami. Visi teismo nurodyti nukentėjusiųjų valios palenkimo požymiai neatitinka faktinių aplinkybių.

2.4. Nesutinkama ir su išvadomis dėl nukentėjusiųjų galimybės laisvai judėti suvaržymo, tvirtinant, kad jie galėjo laisvai pasirinkti kitą elgesio variantą, jie nebuvo izoliuoti, galėjo bendrauti su kitais asmenimis, artimaisiais. Iš jų nebuvo paimti dokumentai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai. Kalbos nemokėjimas, buvimas užsienio valstybėje – kaip nukentėjusiųjų valios palenkimo požymis prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Kalbėti apie lėšų stygių ar asmenų priklausomumą taip pat nebuvo jokio pagrindo, nukentėjusieji bet kuriuo metu galėjo nutraukti kelionę ir išvykti iš VFR.

2.5. Apelianto nuomone, byloje nėra įrodytas ir būtinasis subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – tikslas – nukentėjusiųjų išnaudojimas nusikalstamoms veikoms (sukčiavimams) daryti. Nukentėjusieji niekieno neverčiami sutiko vykti į VFR. Byloje nėra įrodymų, kad daryti nusikalstamas veikas jie būtų verčiami prieš savo valią, kokias nors būdais. Jie nebuvo priverstinai įtraukti į nusikalstamų veikų darymą.

2.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir teismo išvada dėl veikimo organizuotoje grupėje, nenurodžius, kokiais konkrečiai  veiksmais pasireiškė S. Ž. dalyvavimas organizuotoje grupėje. Teigiama, kad teismas nenustatė visų būtinų organizuotos grupės požymių, atribojančių ją nuo paprastos bendrininkų grupės. Pažymi, kad jokio išankstinio susitarimo nebuvo, jokių schemų, planų S. Ž. nekūrė, jis nesuprato, kad priklauso organizuotai grupei. Nei M. Z., nei K. Š. nepažinojo. Nukentėjusiųjų nėra matęs nei girdėjęs.  Todėl teigia, kad byloje nėra įrodyta, jog jis (S. Ž.) buvo organizuotos grupės narys ir veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.

2.8. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, kaip aiškiai per griežta. Jis nurodo, kad teismas,  skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas aplinkybes, tačiau mano, kad bausmė jam paskirta neteisingai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepaisė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Š. prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti, kaip nepadariusį veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje.

3.1. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka bylos aplinkybių, o byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina tik tai, kad jis (K. Š.) neteisėtai laikė ginklą ir šaudmenis. Nors įstatymas leido ginklo ir šaudmenų paėmimo iš jo metu dujinį pistoletą legalizuoti, tačiau pripažįsta, kad su panaikintu identifikaciniu numeriu ginklas negalėjo būti legalizuotas, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jam galėjo būti taikoma. Šios nuosprendžio dalies neskundžia. Tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, nurodo nuteistas nepagrįstai.

3.2. Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnyje, sudėties, apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl užfiksuotų telefoninių jo ir kitų asmenų pokalbių turinio vertinimu – nors skundžiame nuosprendyje išanalizuotas jo su kitais nuteistaisiais pokalbių turinys patvirtina, jog jis kartu su kitais nuteistaisiais organizavo apgaule iš VFR gyventojų gaunamų pinigų pargabenimą į Lietuvą, nėra niekaip patvirtina svarbiausia įrodinėtina prekybos žmonėmis aplinkybė – kad su juo siejami asmenys, važiavę į VFR parvežti gal būt ir apgaule paimtų pinigų, buvo apgauti, buvo socialiai pažeidžiami, kad buvo kaip nors suvaržyta jų apsisprendimo laisvė. Todėl teismo išvada, jog nukentėjusieji K. K. ir D. Š. buvo užverbuoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti, panaudojant apgaulę ir pasinaudojant jų pažeidžiamumu, nuosprendyje visiškai nemotyvuota ir turi būti vertinama kaip deklaratyvi.

3.3. Pasak apelianto, byloje nukentėjusiaisiais pripažintų K. K. ir D. Š. valios suvaržymas buvo pagrįstas tik spėjimais, bet ne abejonių nekeliančiais faktiniais duomenimis. Byloje nebuvo nustatyta, kad K. K. ar D. Š. dėl kokių nors išskirtinių aplinkybių būtų atsidūrę tokioje materialinėje padėtyje, kuri būtų objektyviai suvaržiusi jų apsisprendimo laisvę ir jie būtų priversti priimti jo (K. Š.) ar kokio nors kito asmens pasiūlymus. Apelianto nuomone, vien aplinkybė, kad K. K. ir D. Š. neturėjo nuolatinio darbo, ieškojo galimybių užsidirbti, buvo sunkioje materialinėje padėtyje, todėl sutiko su bet kokiais pasiūlymais, neleidžia spręsti apie jų pažeidžiamumą, kuriuo buvo pasinaudota. Abu šie asmenys, nors oficialiai niekur nedirbo, turėjo pakankamai kitokių pajamų ir tai akivaizdžiai matosi iš kitų bylos duomenų.

3.4. Vertinant tiek K. K., tiek D. Š. turtinę padėti, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta, K. K. buvo užverbuotas lažybų bendrovėje, kur darė statymus, o tai anot apelianto, rodo, kad tuo laikotarpiu K. K. turėjo netgi atliekamų pinigų lažyboms, todėl teismo išvada dėl sunkios jo materialinės padėties, varžančios asmens pasirinkimo laisvę prieštarauja nustatytiems bylos duomenims. D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, nors buvo registruotas darbo biržoje ir gaudavo pašalpą, papildomai užsidirbdavo atlikdamas vidaus apdailos darbus (t. 2, b. l. 1-5).

3.5. Šie nukentėjusieji savęs nelaikė nukentėjusiais. Abu patvirtino, kad jų apsisprendimo laisvė nei priimant pasiūlymus vykti į VFR, nei kelionių į VFR metu, niekaip nebuvo varžoma. Šių duomenų vertinimo kontekste apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visiškai analogiškoje situacijoje kitaip buvo įvertinti analogiški duomenys buvo įvertinti kito asmens – A. V. veiksmų M. K. atžvilgiu atveju. Liudytoju apklaustas M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutiko su A. V. pasiūlymu už atlygį vežti jį į VFR, nes niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau jokių socialinių pašalpų negavo, neturėjo jokių pajamų (t. 3, b. l. 148-153). Tačiau 2015 m. lapkričio 4 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. V. atžvilgiu dėl M. K. verbavimo nutrauktas, motyvuojant, jog nukentėjusiojo fizinė ar valios laisvė nebuvo pažeista, jis nebuvo fiziškai, materialiai ar kita forma priklausomas nuo įtariamųjų ir galėjo pats spręsti, ar sutikti su A. V. pasiūlymu. Nutarime buvo padaryta išvada, kad duomenų, jog M. K. valia būtų buvus palenkta nors vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų, nebuvo surinkta (t. 1, b. l. 29–33). Todėl byloje vienodų duomenų skirtingų asmenų atžvilgiu teisiškai skirtingas vertinimas negali būti. 

3.6. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog A. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas iš esmės dėl analogiškų veiksmų, nebuvo apklaustas (kaip ir kiti asmenys, kurių atžvilgiu buvo priimti analogiški sprendimai atskirtoje byloje, kuri nagrinėjama (duomenys neskelbtini) apygardos teisme), nors apelianto nuomone, šio asmens parodymai yra svarbūs.

3.7. Pasak apelianto, nors jam buvo inkriminuotas dar vienas K. K. ir D. Š. valios palenkimo būdas – apgaulė, pasireiškusi tikrojo vykimo tikslo neatskleidimu, jų veiksmai apsiribojo tik kito asmens nuvežimu ir parvežimu, bet ne kitais veiksmais, sudarančiais sukčiavimo objektyviąją pusę. Tokiu būdu teigia, kad aplinkybė, jog kiti asmenys neatskleidė nukentėjusiesiems tikrojo vykimo tikslo, neturi būti vertinama  kaip apgaulė, siekiant palenkti nukentėjusiųjų valią. Pirmiau minėtame prokuroro nutarime A. V. atžvilgiu  nustatyta, kad M. K. nebuvo atskleistas tikrasis darbo pobūdis ir sąlygos, tačiau tai nebuvo laikoma apgaule, padėjusia palenkti nukentėjusiojo valią.        

3.8. Atskirai apeliaciniame skunde pažymima tai, kad teismas nuosprendyje visiškai nepagrįstai sprendė, jog asmenys, kuriuos jis verbavo ir siuntė į VFR, vykdė nusikalstamas veikas – sukčiavimus. Anot apelianto, byloje nėra jokių duomenų, kad K. K. ir D. Š. buvo užverbuoti ir išsiųsti į VFR būtent nusikalstamoms veikoms daryti. Nei jie, nei niekas iš kartu su jais vykusių asmenų nebuvo pripažinti kaltais vykdę nusikalstamas veikas ir konkrečiai – sukčiavimus. Priešingai – kartu su K. K. vykusio E. M. ir kartu su D. Š. – T. Š. atžvilgiu yra priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, jiems nepadarius veikos, numatytos BK 182 straipsnyje (t. 1, b. l. 46, 69–70).

3.9. Be to apeliantas nurodo ir tai, kad skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ne tik dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, bet ir dėl padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Pagal pareikštą kaltinimą K. Š. buvo kaltinimas dalyvavęs organizuotos grupės daromoje nusikalstamoje veikoje nuo 2013 m. pradžios, tačiau pareikštame kaltinime organizuotos grupės sudėtyje nebuvo įvardintas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu – M. A.. Tuo tarpu apkaltinamuoju nuosprendžiu K. Š. buvo pripažintas kaltu veikęs organizuotoje grupėje dar nuo 2012 m. lapkričio mėn. ir organizuotos grupės sudėtyje jau buvo nurodytas ir tas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, t. y. M. A.. Apelianto nuomone, teismas, taip išplėsdamas jam pareikšto kaltinimo ribas ir pripažindamas jį kaltu dar ir dėl to, dėl ko nebuvo kaltinamas, pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus, nes K. Š. nežinojo, kad privalo gintis ir nuo to, jog tariamai organizuotos grupės nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir anksčiau, nei buvo kaltinamas, kad privalo gintis ir nuo tariamai nusikalstamų ryšių su M. A.. Apie galimybes išplėsti pareikšto kaltinimo apimtį, teisiamajame posėdyje jis teismo nebuvo informuotas, nors būtent tai numato BPK 255 straipsnio 2 dalis. Tokiu būdu teigia, kad toks kaltinimo apimties tiek laiko, tiek ir bendrininkų prasme išplėtimas rodo bylą išnagrinėjusio teismo šališkumą.

3.10.Be šių aplinkybių, apelianto nuomone, esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu taip pat turėtų būti pripažinta ir aplinkybė, kad K. Š. priimtas teismo nuosprendis yra grindžiamas tiesiogiai teismo posėdyje neištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis)– nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išdėstė liudytojo E. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisme šis liudytojas nebuvo apklaustas, o jo parodymai K. Š. ypatingai svarbūs, nes jis yra nuteistas už tariamus asmens, kuris vyko į užsienį kartu su E. M., prekybos veiksmus. Taip buvo pažeista nuteistojo teisė teisiamajame posėdyje apklausiamam asmeniu užduoti klausimų ir taip realizuoti įstatymais garantuotą teisę į gynybą. Nors liudytojo E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, tačiau teismas negalėjo remtis šiais duomenimis, kaip atskiru įrodymų šaltiniu (BPK 276 straipsnis nuostatos).

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Z. prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir jį, M. Z. išteisinti iš jam inkriminuotos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, dėl netinkamo faktinių duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, todėl naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

4.2. Apeliantas (M. Z.) nurodė, kad kaltu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino. Bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad, atlikdamas bausmę, neteisėtai prekiavo mobilaus ryšio telefonais, iš ko uždirbdavo nemažai pinigų, taip pat pinigų gaudavo ir iš artimųjų. Neigė skambinęs vokiškais numeriais. Pasak apelianto, M. A. vengia atsakomybės ir iš pykčio apkalba kitus. Su K. Š. buvo pažįstami seniai, jam buvo paskolinęs pinigų, kuriuos jis po truputį grąžindavo, M. Z. atliekant bausmę. Su S. Ž. jokių nusikaltimų kartu nedarė, azartinių žaidimų nelošė. Nieko apie kaltinime nurodytus K. K., E. K., D. Š. nežino ir tokių asmenų nepažinojo.

4.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusieji K. K., E. K., D. Š. buvo verbuoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti, panaudojant apgaulę ir pasinaudojant jų pažeidžiamumu, nuosprendyje nemotyvuota, todėl vertintina kaip deklaratyvi, neatitinkanti objektyvių duomenų. Baudžiamojoje byloje nėra jokių nukentėjusiųjų pareiškimų, pranešimų ar VFR apkaltinamųjų nuosprendžių ir kitų oficialių VFR pateiktų duomenų apie nukentėjusius nuo K. K., E. K., D. Š. nusikalstamos veikos – sukčiavimo. Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių motyvų, pagrindžiančių deklaratyvų teiginį, jog K. K., K. K. ir D. Š. apsisprendimo valia buvo suvaržyta dėl tariamo jų pažeidžiamumo ar priklausomumo, jų atžvilgiu panaudojus  apgaulę, kas lėmė jų apsisprendimą, todėl turi būti taikomas in dubio pro reo principas (pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės jų pašalinti, aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Nukentėjusiaisiais pripažintų K. K., K. K., D. Š. valios suvaržymas buvo pagrįstas tik spėjimais, bet ne abejonių nekeliančiais faktiniais duomenimis. Anot apelianto, byloje nėra surinkta jokių faktinių duomenų, kad K. K., K. K., D. Š. dėl kokių nors išskirtinių aplinkybių būtų atsidūrę tokioje materialinėje padėtyje, kuri būtų objektyviai suvaržiusi jų apsisprendimo laisvę ir jie būtų priversti priimti neteisėtus pasiūlymus.

4.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvu, kad nukentėjusių (K. K., K. K., D. Š.) sunkią materialinę padėtį patvirtina tai, kad jie neturėjo nuolatinio darbo ir ieškojo galimybių užsidirbti pragyvenimui, todėl sutiko su bet kokiais pasiūlymais, kuriuos gavo iš savo pažįstamų ar jiems tarpininkaujančių asmenų ir tai teismui leidžia spręsti, jog šioje byloje yra nustatytas pasinaudojimo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu požymis. Apelianto nuomone, tokie duomenys laikytini nepakankamais pažeidžiamumo požymio nustatymui. Iš nukentėjusiųjų paaiškinimų matyti, jog jie, neturėdami oficialaus darbo ir legalių pajamų, turėjo pajamų dalyvavimui lažybose ar kitu atveju vertėsi vidaus apdailos darbų atlikimu, gaunant Darbo biržos mokamą pašalpą. Tokia asmenų padėtis negali būti pripažįstama sunkia materialine padėtimi, varžančia asmens pasirinkimo laisvę ar galimybę. Be to, duomenys apie sunkią nukentėjusiųjų materialinę padėtį, kuri varžytų ar ribotų jų pasirinkimo galimybę, nebuvo rinkti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šie asmenys nelaikė savęs nukentėjusiais, nereiškė civilinių ieškinių, patvirtino, jog jų apsisprendimo laisvė nei priimant pasiūlymus vykti į VFR, nei kelionių į VFR metu, niekaip nebuvo varžoma.

4.5. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą reikalavimą apkaltinamajame nuosprendyje pateikti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas dėl kiekvieno pripažinto įrodytu nusikalstamos veikos sudėties požymio, nes subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius tiesiog preziumavo iš nustatytų objektyvių bylos aplinkybių.

4.6. Nenustačius, kad asmens laisvė buvo suvaržyta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama, o šioje byloje neįrodžius perleidimo sandorio sudarymo (norint perlesti būtina nustatyti, kad asmenys buvo kontroliuojami, priklausomi) ir nesant duomenų, kad toks sandoris buvo mėginamas sudaryti ir nesant kitų duomenų apie asmenų pasirinkimo laisvės suvaržymą, nėra pagrindo teigti, jog net formaliai byloje nustatyti jo, M. Z. atlikti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Nei kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, nei kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys neįrodo, jog nukentėjusieji Vokietijoje turėjo dalyvauti, padarant kokias nors nusikalstamas veikas, būtų verčiami daryti nusikaltimus ar turėjo būti kitaip išnaudojami.

4.7. Pasak apelianto, šioje baudžiamojoje byloje nėra ir visumos duomenų apie inkriminuojamos veikos padarymo sudėtingumą, veiksmų intensyvumą. Byloje jam, M. Z. inkriminuotos veikos, susijusios su neva vykdyta prekyba žmonėmis trijų asmenų atžvilgiu, t.  y. verbavimas, gabenimas ir siuntimas į VFR, išnaudojant asmenis nusikalstamoms veikoms daryti. Šių veikų intensyvumas ir sudėtingumas nepakankamas vertinimui, jog nusikalstami veiksmai vykdyti organizuotos grupės.

4.8. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog ši baudžiamoji byla yra išskirta iš kitos baudžiamosios bylos dalies, nagrinėjamos (duomenys neskelbtini) apygardos teisme. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo apklausti asmenys (M. K., E. M.), kurie ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip liudytojai, buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir jų parodymai būtų esmingai reikšmingi šiai bylai teisingai išspręsti, kartu atskleistų, jog jo, M. Z. ir galimai kitų nuteistųjų veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties. Prašymas dėl reikšmingų liudytojų apklausos teismo posėdyje pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas.

5. Apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalimi, M. Z. pripažinti pavojingu recidyvistu bei už BK 147 straipsnio 2 dalyje padarytą veiką paskirti laisvės atėmimą 8 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2013 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 metus, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų 4 mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.1. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą dėl nuteistojo M. Z. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepripažindamas M. Z. pavojingu recidyvistu, nors teisinis pagrindas ir sąlygos tam buvo.

5.2. Apeliaciniame skunde išdėstydamas teismo motyvus dėl M. Z. nepripažinimo pavojingu recidyvistu, prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas šį klausimą, nevertino kaltininko asmenybės, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnio, dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką pobūdžio, kaip to reikalauja BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatos, o atsižvelgė tik į kitas bylos aplinkybes. Teismas nustatė tik vieną BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygą, sudarančią formalų pagrindą spręsti dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, nors buvo dvi sąlygos.

5.3. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. Z. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas tris kartus, iš jų du kartus – jau būdamas pilnametis. M. Z., būdamas pilnametis, ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už 7 tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių net du yra labai sunkūs, nukreipti į žmogaus sveikatą bei gyvybę. Jis naują nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, priskiriamą prie labai sunkių nusikaltimų, padarė ne tik turėdamas neišnykusi teistumą už labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies l punktas), bet ir, būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5.4. Taip pat nustatyta, kad, tik pradėjęs atlikinėti ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jis vėl ėmėsi neteisėtos veiklos, dėl ko nuteistas šiuo nuosprendžiu, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, M. Z. pataisos namuose buvo skirta 10 drausminių nuobaudų, paskatintas nebuvo. Tai rodo susiformavusią neigiamą nuteistojo vertybių orientaciją, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o nusikalstamą elgesį  – kaip neatsitiktinį bei sudaro pagrindą vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje bei jo pažangą pataisos proceso metu.

5.5. M. Z. nuteistas už tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, kuris buvo nukreiptas į socialiai pažeidžiamus asmenis, siekiant sau turtinės naudos, turintis tarptautinį elementą. Nusikaltimas padarytas organizuota grupe, o M. Z. vaidmuo buvo neantraeilis. Tokiu būdu, prokuroras teigia, kad, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies l punktu, 2 punktu, 3 dalimi, teismas galėjo M. Z. pripažinti pavojingu recidyvistu.

5.6. BK 56 straipsnyje nurodoma, kad jeigu pavojingas recidyvistas padaro tyčinį nusikaltimą, jam skiriama griežtesnė bausmė, negu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kitokia bausmė, t. y. mažesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 56 straipsnis 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tokiam asmeniui skiriama tik esant 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams. BK 147 straipsnio 2 dalies normos sankcija yra laisvės atėmimas nuo ketverių iki dvylikos metų, kas bausmės vidurkį sudaro 8 metai laisvės atėmimo. Prokuroro vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad M. Z. BK 62 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytų pagrindų skirti jam mažesnę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra.

5.7. Atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, skundžiamas nuosprendis keistinas, M. Z. pripažįstant pavojingu recidyvistu ir skiriant jam griežtesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę bei atitinkamai galutinę subendrintą bausmę.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

                                   III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų S. Ž., K. Š. ir M. Z. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Nuteistieji S. Ž., M. Z., K. Š. apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jų pripažinimo kaltais pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Jie nurodo, kad  nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis, veikiant organizuota grupe, nepadarė,  o pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teismo išdėstytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nuteistieji nurodo ir tai, kad jiems paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Prokuroro skunde nurodoma, kad nuteistajam M. Z. nepagrįstai netaikytas BK 27 straipsnis – jis nepripažintas pavojingu recidyvistu, todėl jam paskirta aiškiai per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

9. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose ginčijamos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis, veikiant organizuota grupe, sudėties požymių nustatymo jų veiksmuose. Nurodoma, kad nuteistieji betarpiškai su asmenimis, pripažintais nukentėjusiaisiais, nebendravo, jokių veiksmų dėl pastarųjų išvykimo į užsienį nesiėmė, jokiais veiksmais jų apsisprendimo laisvės neribojo, jokių sandorių su nukentėjusiaisiais, kaip galima suprasti prekybą žmonėmis, nevykdė, o taip pat jokių veiksmų bendrai nevykdė.

10.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas išsamiai ištirtais bylos įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji M. Z., S. Ž., K. Š., veikdami organizuota grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas, ir su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą sau ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš organizuotos grupės narių turint skirtingą vaidmenį ir atliekant tam tikras užduotis, vykdė prekybą žmonėmis, t. y. verbavo, gabeno ir siuntė į VFR bei ten išnaudojo asmenis nusikalstamoms veikoms daryti. 

11. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistieji S. Ž., M. Z., K. Š. organizuota grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas, ir tyrimo nenustatytais asmenimis vykdė prekybą žmonėmis laikotarpiu nuo 2012 metų lapkričio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. Nuteistasis K. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą: išplėtė jam pareikšto kaltinimo ribas. Jis nurodė, kad buvo kaltinamas dalyvavus organizuotoje grupėje nuo 2013 m. pradžios ir grupės sudėtyje nebuvo įvardintas asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu – M. A.,  tačiau skundžiamame nuosprendyje, aprašant jam inkriminuotą veiką, buvo pripažintas kaltu, veikus organizuota grupe nuo 2012 m. lapkričio mėn, ir grupės sudėtyje buvo nurodytas ir asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas – M. A.. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

12. Asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, bei teisės pasirengti gynybai užtikrinimu. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje nustatyta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jo kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-371-696/2015, Nr. 2K- 112-697/2016, Nr. 2K-31-895/2020, Nr. 2K-239-648/2020). Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-141/2011, Nr. 2K-23/2013, Nr.  2K-7-25-495/2020).

13. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad K. Š. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija teisme nepakito, tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamame nuosprendyje jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Teismo nustatytos aptariamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jas palyginus su kaltinamajame akte išdėstytomis, taip pat nepakito. Aprašant nuteistųjų padarytą tęstinę nusikalstamą veiką, nebuvo nustatyta, kad K. Š. atliktų neteisėtų veiksmų apimtis būtų pasikeitusi, jam būtų inkriminuoti kiti nusikalstamos veikos epizodai, neteisėti veiksmai, būtų pasikeitęs jo dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje laikas ar kitos aplinkybės. Tos pačios organizuotos grupės narių, kurie pagal byloje nustatytas aplinkybes skirtingu laiku ir skirtinga sudėtimi veikė vieninga tyčia, padarytų tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų aprašymas bendrai ir pripažinimas viena tęstine nusikalstama veika aptariamu atveju nereiškia kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių nuteistajam K. Š. išplėtimo BPK 255 ir 256 straipsnių prasme, o tuo pačiu ir teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, teisės į gynybą pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, tęstinumo požymius, pagrįstai kvalifikavo nuteistųjų S. Ž., M. Z., K. Š. veiksmus, kaip tęstinę nusikalstamą veiką.

14. Kartu akcentuotina ir tai, kad nusikalstamos veikos aprašymo įžanginė dalis bei po to dėstomos atskirų nusikalstamos veikos epizodų faktinės aplinkybės turi būti vertinamos kaip visuma, o ne atskirai, kaip tai apeliaciniame skunde daro nuteistasis K. Š.. Nagrinėjamu atveju bendrai aprašytų nusikalstamos veikos epizodų, kurių padaryme ir dalyvavo K. Š., faktinės aplinkybės, jas vertinant nusikalstamos veikos aprašymo įžanginėje dalyje nurodytų aplinkybių kontekste, būtent ir detalizuoja K. Š. dalyvavimo tęstinės prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos padaryme laiką, jo atliktus neteisėtus veiksmus, tai, su kokiais veikusios organizuotos grupės nariais K. Š. jam inkriminuotus nusikalstamos veikos epizodus padarė bei kitas aplinkybes, ir kas be kita ko paneigia apeliaciniame skunde nurodytas, neva, kaltinime esančias tarpusavyje prieštaraujančias aplinkybes. Tiesa, teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos aprašymo įžanginėje dalyje, siekiant aiškumo, buvo pravartu nurodyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. byloje tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. organizuotos grupės nariai veikė skirtingais laiko tarpais, bet ir skirtinga sudėtimi. Dėl nurodytų aplinkybių kaltinimas šioje dalyje bus patikslintas.

15. Nuteistieji, ginčydami aptariamą skundžiamo nuosprendžio dalį bei nuteistųjų kaltės pagal BK 147 straipsnio 2 dalį įrodytumą, analizuoja atskirus byloje esančius įrodymus, duomenis, pateikia subjektyvų jų vertinimą, kurio pagrindu ir prašo nuteistiesiems dėl aptariamos veikos priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi, neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, Nr.  2K- 556/2010, Nr. 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-189-648/2016, Nr.  2K- 23-697/2019).

16. Baudžiamojoje byloje nuteistųjų S. Ž., M. Z., K. Š. kaltę, padarius prekybos žmonėmis, veikiant organizuota grupe, nusikalstamą veiką, patvirtina patikimi, teisėtais būdais gauti įrodymai, duomenys - nukentėjusiųjų E. B., K. K., E. K., D. Š., G. G., liudytojų M. K., V. D., M. S., R. R., V. J., T. Š., E. M., V. Š., V. J., G. G., iš dalies pačių nuteistųjų, liudytojo M. A. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokole, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, kratos, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokoluose, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kratos, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti apžiūros protokoluose pateikti duomenys bei kitoje bylos medžiagoje esantys duomenys. Paminėtų įrodymų, duomenų visuma pirmosios instancijos teismui leido S. Ž. pripažinti kaltu dėl, veikiant organizuota grupe, nukentėjusiųjų G. G., E. B., E. K., K. K., D. Š. prekybos žmonėmis, siekiant juos išnaudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, Vokietijoje darymui (penkiuose epizoduose), M. Z. – dėl, veikiant organizuota grupe,  E. K., K. K., D. Š. prekybos žmonėmis, siekiant juos išnaudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, Vokietijoje darymui (trijuose epizoduose), K. Š. – dėl, veikiant organizuota grupe, K. K., D. Š. prekybos žmonėmis, siekiant jį išnaudoti nusikalstamų veikų – sukčiavimų, Vokietijoje darymui (dviejuose epizoduose), ir jų atliktus neteisėtus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.

17. Pagal BK 147

18. Nuteistieji, ginčydami pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusieji buvo pažeidžiami asmenys ir tuo bei panaudota apgaule, neatskleidžiant tikrųjų kelionės tikslų, buvo pasinaudota juos verbuojant ir gabenant į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti. Nuteistieji tvirtina, kad nukentėjusieji patys apsisprendė važiuoti į užsienį dirbti, darbo aplinkybės nuo jų nebuvo slepiamos, jų apsisprendimo laisvė nebuvo apribota, nukentėjusieji bet kuriuo metu turėjo galimybę savo sprendimą pakeisti ir grįžti į Lietuvą. Su šiais nuteistųjų argumentais sutikti nėra pagrindo. Byloje ištirtais ir išsamiai išanalizuotais įrodymais nustatytais faktiniais duomenimis buvo atskleistas organizuotos grupės narių, pasiskirsčius vaidmenimis, padarytos tęstinės nusikalstamos veikos mechanizmas.

19. Liudytoju apklaustas M. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės nuosekliai  parodė, kad pažįsta G. G., S. Ž. ir iš matymo K. Š.. Bendrininkavo darant nusikaltimą, kiekvienam atliekant savo vaidmenį. Su G. G. važiuodavo į Vokietiją, pasiimdavo pinigus ir grįždavo į Lietuvą. Pinigai būdavo paimami iš žmonių. G. G. užduotis buvo juos paimti, o jo - parvežti. Tas žmogus, kuris paimdavo pinigus, prie savęs jų laikyti negalėdavo ir turėdavo perduoti kitam žmogui. Kartais su S. Ž. spręsdavo reikalus, kartais be jo. Jis nupirkdavo žmonėms bilietus, parveždavo pinigus, juos išdalindavo. Tiesiogiai vadovaujančio žmogaus nebuvo, jie keisdavosi. Jam paskambindavo ir pasakydavo, ką daryti. Žmones surasdavo per pažįstamus. Paskambindavo į pataisos namus ir spręsdavo, kas gali važiuoti. Skambindamas į pataisos namus jis žinojo, kad kalbasi su S. Ž., kitų nepažinojo. Telefonus duodavo jis, jie buvo skirti darbui. Pas jį būdavo pinigai, juos paskirstydavo viešbučiui, kelionei. Surinkęs tam tikrą pinigų sumą paskambindavo į pataisos namus ir pasakydavo, kad važiuoja į Lietuvą. Surinkdavo 10000 – 20000 Eur. Nurodymus gaudavo kartais iš S. Ž., kartais iš kitų asmenų.

19.1. Taip pat liudytojas M. A. patvirtino 2016 m. balandžio 29 d. vykusios apklausos metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad viskas prasidėjo 2012 m. balandžio mėnesį nuo S. Ž.. S. Ž. pažinojo nuo 2011 m., nes kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jam išėjus į laisvę ir su S. Ž. bendraujant telefonu, S. Ž. pasakė, kad su juo nori pasikalbėti rimtas žmogus. Po kelių dienų jam paskambino vyriškis, kalbėjęs su rusišku akcentu, ir jo paklausė ar jis žino apie Vokietijoje vykdomą „alio mama“. Jis suprato, kad „alio mama“ yra sukčiavimas, ir kad tas asmuo nori, jog jis važiuotų į Vokietiją. Jis pasakė, kad pas nukentėjusiuosius pats paimti pinigų neis, gali tik pinigus parvežti. Kadangi jam buvo reikalingi pinigai, jis sutiko. Sužinojo, kad nuo vienos rankinės su pinigais pervežimo jam liks 200 Eur. Asmuo jam minėjo, kad į savaitę mažiausiai būna du pervežimai. Jam sutikus ir vykdant vyriškio su rusišku akcentu, atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurodymus, buvo suvestas su V. F., kaip asmeniu, kuris viską žino ir su kuriuo turės vykti į Vokietiją. Jis iš karto buvo kontroliuojamas, turėjo informuoti apie kiekvieną veiksmą. Prieš išvažiavimą jam nežinomi asmenys padavė pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną. Jam visada buvo sakoma, ką jis turi daryti. 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje pirmą kartą į Vokietiją vyko iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties su V. F.. Bilietus pirko iš jam duotų pinigų, tada vyko į Kiolno miestą. Atvykus į Kiolną, apsigyveno viešbutyje ir laukė tolimesnių nurodymų. Jiems skambino į duotus telefonus, nurodymus davė tas pats asmuo su rusišku akcentu, paaiškindavo, kada ir kur jiems reikės vykti, pasakė, kad V. F. gaus asmens vardą ir pavardę, tikslų adresą, o jis tik turės iš V. F. paimti pinigus, kuriuos V. F. paims iš nurodyto asmens. Taigi, dirbdami jie visą laiką gaudavo nurodymus, kada ir kur vykti, kada jam V. F. turi perduoti pinigus, kuriuos jis perskaičiuodavo ir apie tai informuodavo asmenis iš pataisos namų. Tokiu būdu gautus pinigus galėjo leisti savo reikmėms, tik gavus leidimą. Tą kartą Vokietijoje išbuvo 8 dienas ir į Lietuvą jis parvežė 8 000 Eur. Grįžęs sukontaktavo su (duomenys neskelbtini) pataisos namais, informavo, kad grįžo. Tuomet su juo susisiekė S. Ž., kuris nurodė, ką reikia daryti su pinigais. Dalį jų persiuntė merginai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Už pinigų pervežimą gavo 200 Eur. Po savaitės jam vėl paskambino iš pataisos namų vyriškis su rusišku akcentu, kuris nurodė, kad šį kartą reikės važiuoti su kitu asmeniu – Ž. G.. Ž. G. nežinojo ką jam reikės daryti, todėl jis jam viską paaiškino, t. y. kad jiedu važiuos į Vokietiją, kad visą laiką bus kartu, o kai Ž. G. gaus nurodymą, turės važiuoti taksi automobiliu nurodytu adresu ir iš žmonių paimti pinigus, o grįžęs su pinigais, juos perduos jam. Vėliau vakare jam paskambino S. Ž. ir nurodė nuvykti pas moterį vardu R. į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur ji paduos pinigus, reikalingus išvykimui į Vokietiją. 2012 m. birželio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties kartu su Ž. G. išvyko į Vokietiją. Prieš išvažiuojant jam vėl buvo duoti mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis. Būnant Vokietijoje viskas vyko analogiškai kaip ir pirmąjį kartą. Jiems nurodymus davė ir kontroliavo S. Ž. ir asmuo su rusišku akcentu. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), informavo asmenis iš pataisos namų, vėl iš S. Ž. gavo nurodymus, ką daryti su pinigais. Pamena, kad dalį pinigų vėl reikėjo nusiųsti merginai iš (duomenys neskelbtini). Po jo grįžimo, su juo vėl susisiekė vyriškis su rusišku akcentu, kuris toliau derino reikalus, kaip būtų galima uždirbti didesnius pinigus, tačiau viskas aprimo iki 2012 m. lapkričio mėnesio, nes būtent tada jam vėl paskambino vyriškis su rusišku akcentu ir nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur jam nepažįstama moteris paduos pinigus ir jis vėl turės važiuoti į Vokietiją, Bremeno miestą. 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje prie „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), jis susitiko su G. G.. Jis G. G. paaiškino, ką reikės daryti Vokietijoje. Sutikus važiuoti su G. G., gavęs S. Ž. nurodymą, nuvyko prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kur jam moteris vardu R. padavė 1000 Eur, skirtų kelionei autobusu, pragyvenimui bei ryšio priemonėms įsigyti. Taip pat vyriškis su rusišku akcentu nurodė paimti papildymų. Iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties su G. G. išvažiavo į Vokietiją. Nuvykus jiems sekėsi ne kaip, nes tose vietose, kur G. G. turėjo nueiti paimti pinigus, ir kur jis turėjo jo laukti, gatvėse buvo policijos pareigūnai. Asmuo su rusišku akcentu klausinėjo ir apie aukso kainas, iš ko suprato, kad nukentėję asmenys siūlėsi atiduoti ne tik pinigus, bet ir auksą. Po to S. Ž. davė nurodymus, kur važiuoti paimti, tačiau šio nurodymo nevykdė, nes tuo metu nebuvo taksi automobilio. Kadangi jiems sekėsi prastai, neturėjo pinigų viešbučiui, teko kartu su G. G. miegoti po atviru dangumi. Vėliau paskambinus S. Ž. ir nurodžius adresą, kur vykti, suprato, kad pavyko rasti asmenis ir juos apgauti. Tą kartą į Lietuvą parvežė apie 300 Eur. 2012 m. lapkričio mėnesį gavęs nurodymus iš pataisos namų vėl su G. G. išvyko į Vokietiją. Taip pat vykdydamas nurodymus įsigijo keletą mobiliojo ryšio telefonų su SIM kortelėmis, nes jų nurodymu jis po kiekvieno pinigų paėmimo turėjo pasikeisti, kad nebūtų susekti. Vokietijoje viešbutį užsakinėjo savo vardu. Vokietijoje viskas vėl vyko analogišku būdu. Nuolat informuodavo asmenis iš pataisos namų, kiek paimta pinigų. Su G. G., jam atliekant savo vaidmenį, nuolat bendravo asmenys iš pataisos namų, duodavo jam išsamius nurodymus ir jį kontroliavo. Kada važiuoti į Lietuvą – nuspręsdavo jis. Šiuo išvykimu Vokietijoje išbuvo apie savaitę laiko ir paėmė apie 9000 Eur. Grįžus į Lietuvą, jam S. Ž. vėl davė nurodymus ką daryti su pinigais, liepė laikyti pas save namuose, pasiimti dalį kitai kelionei. Šį kartą jis pats pasiūlė G. G. vykti į Vokietiją ir apie tai informavo pataisos namus. Gavo nurodymus kiek turi pasiimti pinigų, tam kad nupirktų mobiliojo ryšio telefonų su SIM kortelėmis. Su G. G. išvažiavo 2012 m. gruodžio mėnesį. Nuvažiavo į Hamburgo miestą. Šį kartą gavo nurodymą G. G. niekur nelydėti ir laukti viešbutyje. G. G. buvo duodamas tik mobiliojo ryšio telefonas, per kurį asmenys jį kontroliavo. Šį kartą buvo paimta apie 20000 Eur. Pinigus slėpdavo šampūno buteliukuose. Kadangi buvo paimta didelė pinigų suma, tai nusprendė grįžti į Lietuvą. Apie tai informavo pataisos namus. 2012 m. gruodžio mėnesį, prieš pat Kalėdas asmuo rusišku akcentu jam pasakė, kad vėl reikėtų važiuoti, tačiau jis pasakė, kad nėra žmonių, kurie galėtų važiuoti. Vyriškis pasakė, kad S. Ž. žino asmenį. Tad po kelių dienų, 2012 m. gruodžio mėnesį, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ S. Ž. nurodymu susitiko su V. D., kuris buvo su kitu vaikinu. Vėliau sužinojo, kad tai E. B.. E. B. pasakė, kad jau yra tą daręs Latvijoje. E. B. žinojo, koks bus jo vaidmuo. Jis įvertinęs, kad E. B. tinkamas, informavo S. Ž.. Paskui nupirko kelionės bilietus į Hamburgą. Turėjo tris mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis skirtus šiam darbui. Nuvykus užsakė viešbutį, kuriame gyveno viename kambaryje ir laukė tolimesnių nurodymų. Jam kartu su E. B. pagal gautus nurodymus vykti nereikėjo ir jis likdavo viešbutyje. Ten būdamas suprato, kad E. B. kontroliavo dar kiti asmenys. Per buvimo laiką Vokietijoje į Lietuvą parvežė 8000 Eur, su kuriais S. Ž. nurodė ką turi padaryti. 2013 m. sausio mėnesį, S. Ž. nurodymu, vėl su E. B. vyko į Vokietiją. Važiavo autobusu. Turėjo mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis. Kas kartą kai važiuodavo į Vokietiją, pirkdavo naujus telefonus. Šį kartą Vokietijoje buvo apie savaitę, tačiau jokio uždarbio nebuvo. 2013 m. vasario mėnesį kartu su E. B. išvyko į Zalcburgą, prabuvo ten 4 dienas, tačiau pinigų paimti nepavyko. Vasario pabaigoje grįžo. Kadangi pats važiuoti į Vokietiją nebenorėjo, S. Ž. paaiškino, kad gali jam padėti būdamas Lietuvoje. Jam nesutikus važiuoti į Vokietiją, jo pareiga buvo nupirkti kelionės bilietus ir užtikrinti važiuojančio asmens saugumą. Todėl 2013 m. vasario pabaigoje E. B. į Vokietiją išvažiavo vienas. Jis nupirko E. B. kelionės bilietus, padavė du mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis ir pinigus. Vienas telefonas buvo duotas tam, kad E. B. galėtų bendrauti su S. Ž., o kitas - su juo. Išvykimo dieną nuvyko į autobusų stotį patikrinti, ar nėra įtartinų asmenų ir E. B. tikrai išvažiuotų. E. B. įsėdus į autobusą, informavo S. Ž.. Su E. B. būnant Vokietijoje kalbėjo tik tada, jei jam nutikdavo kokia bėda ar nesklandumai. E. B. bendraudavo su S. Ž. ar kitais žmonėmis iš pataisos namų. Jį S. Ž. taip pat informuodavo, kaip E. B. sekasi imti pinigus. Pavyko paimti 20000 Eur sumą. Jam S. Ž. davė nurodymą nuvykti į Vokietiją ir paimti tuos pinigus. Jis nuvyko į Vokietiją pas E. B. ir E. B. perdavė jam pinigus. S. Ž. nurodymu nuo šios sumos 2000 Eur atidavė E. B., o kitus parvežė į Lietuvą, kur S. Ž. vėl davė nurodymus, kaip padalinti ir kam perduoti. Po kurio laiko nuvyko pas E. B. paklausti, ar jis sutiktų važiuoti. E. B. sutiko. 2013 m. balandžio mėnesį E. B. vėl išvažiavo į Vokietiją. Su savimi E. B. turėjo jo duotus mobiliojo ryšio telefonus. E. B. nuvykus, S. Ž. vėl informuodavo kaip sekasi: E. B. pavyko apimti didelę pinigų sumą ir jam vėl reikia važiuoti. 2013 m. balandžio mėnesį jis nuvyko į Vokietiją pas E. B., kuris buvo paėmęs apie 30000 Eur. 2000 Eur padavė E. B., o likusią sumą parvežė į Lietuvą. Nuvykęs pas E. B. matė, kad su juo buvo kitas asmuo – V. B.. Iš kur šis asmuo atsirado, nežino. Parvežtus pinigus perdavė S. Ž. nurodytam asmeniui. Vėliau S. Ž. jį informavo, kad E. B. ir V. B. paėmė pinigus, kuriuos jis vėl vyko paimti į Vokietiją, kad saugiai parvežtų į Lietuvą. E. B. grįžus į Lietuvą, sužinojo, kad V. B. ten buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vieną vakarą pas jį atvyko E. B. su L. B. ir M. S.. E. B. pasakė, kad nori važiuoti M. S.. Apie tai jis pasakė S. Ž.. 2013 m. gegužės mėnesį S. Ž. pasakė, kad M. S. gali važiuoti su E. B., ir liepė organizuoti jų išvykimą, nupirkti mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis. Po to padavė E. B. pinigų kelionės bilietams įsigyti. Buvo vykstama į Vokietiją, Kaselio miestą. M. S. grįžo į Lietuvą, o E. B. pasiliko. Iš M. S. paėmė jo parvežtus 8000 Eur. Parvežęs pinigus, M. S. vėl išvyko į Vokietiją. Vėliau grįžęs M. S. jam perdavė seifą, pinigus ir aukso dirbinius. Ką ir kaip turi daryti su pinigais ir aukso dirbiniais, nurodė S. Ž.. Grįžęs E. B., pinigus, paimtus Vokietijoje, taip pat atidavė jam. 2013 m. birželio mėnesį su juo susisiekė E. K., su kuriuo susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). E. K. teiravosi, ar gali važiuoti. Iš pataisos namų gavo patvirtinimą, kad E. K. važiuoti gali. Buvo nutarta šį kartą važiuoti į Kiolno miestą. 2013 m. birželio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties į Vokietiją išvažiavo M. S. ir E. K.. Bilietus pirko jis. Davė jiems pinigų, mobiliojo ryšio telefonus. Šį kartą pinigų ėjo paimti E. K., o M. S. laukdavo jo viešbutyje, po ko paimdavo pinigus ir juos parveždavo į Lietuvą. Kiek pamena, M. S. kartu su E. K. į Vokietiją vyko dar 2013 m. liepos mėnesį. M. Z. pažįsta iš matymo, jokių reikalų jie neturėjo. Žinojo, kad jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, laikomas kitame būryje nei S. Ž.. Su M. Z. visiškai nepalaiko jokio ryšio.

19.2. Perskaičius anksčiau duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad nurodymus dėl E. K. gaudavo iš S. Ž., o dėl kitų – iš kitų asmenų. Sprendimai buvo priimami pataisos namuose. Vyko įvairiai - kartais pinigai likdavo neatiduoti, tada juos naudodavo. Buvo daug kur: Bremene, Hamburge, Oldenburge. Su R. R. teko susitikti, paimti pinigus išvykimui į Vokietiją. Pažįsta S. Ž. dėdę, kartais su juo susitikdavo, gal kartą jam buvo padavęs S. Ž. pinigus, paėmęs irgi kažkokius pinigus. K. Š. pažįsta tik iš matymo, buvo susitikęs tik vieną kartą. K. Š. perdavė pinigus telefonams į įkalinimo įstaigą pirkti. Paaiškino, kad jam duotuose perklausyti garso įrašuose terminas „liūtai“ reiškia žmones. M. Z. yra kaip ir S. Ž.. Su G. G. Vokietijoje buvo tris kartus. G. G. uždirbo virš 2000 Eur. E. K. prie vykdomo darbo prisijungė pats. Su S. Ž. jokio bendro susitarimo nebuvo. Iš pradžių į Vokietiją važinėjo vienas, paskui jau atsirado žmonių (t. 19, b. l. 2 - 8).

19.3. Perklausius garso įrašus pagal 2013 m. birželio 14 d. nutartį Nr. 7, Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojas parodė, kad kalba su S. Ž.. Kalbama apie pinigus, parvežtus iš Vokietijos. 815 Eur ir 300 Eur – tai S. Ž. pinigai, kurie buvo pas jį. Tie pinigai nebuvo naudojami kelionėms, jie buvo skirti pirkti telefonų aparatams. Perklausius garso įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojas patvirtino, kad kalba su S. Ž..

19.4.Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad M. A. parodė (duomenys neskelbtini) mieste esančias vietas, kur vyko susitikimai su asmenimis, kurių metu kalbėjo apie važiavimą į Vokietiją, vietą, kur pirkdavo bilietus kelionėms autobusu, autobusų stotį, iš kur išvažiuodavo į Vokietiją bei kitas vietas, susijusias su išvažiavimu į Vokietiją ar pinigų perdavimu (t. 19, b. l. 61-75).

19.5. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. A. atpažino R. R., kurią jis parodymuose įvardijo kaip R. (t. 19, b. l. 76-77).

19.6. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. A. atpažino S. Ž., kaip asmenį, su kuriuo jis atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Tai asmuo, kurio nurodymu važiuodavo į Vokietiją parvežti rankinių su pinigais iš apgautų Vokietijoje gyventojų ir kurio nurodymu jis šiuos pinigus perskirstydavo ir atiduodavo (t. 19, b. l. 85-86).

19.7. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. A. atpažino K. Š., kaip asmenį, su kuriuo jis buvo susitikęs, kai reikėjo jam paduoti pinigus ar iš jo juos paimti (t. 19, b. l. 90-91).

20. Liudytojo M. A. parodymai patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis G. G. apklausiamas proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės nuosekliai parodė, kad jis buvo apgaulės būdu išvežtas į Vokietiją. Jam M. A. pasiūlė darbą Vokietijoje. Jis sutiko, nes tuo metu niekur nedirbo, neturėjo iš ko gyventi. Nuvažiavus pasakė, ką reikės daryti, davė telefoną, kažkas telefonu pasakė, kad paimtų pinigus. Su juo į Vokietiją važiavo M. A.. Atrodo, buvo Bremene. Gyveno viešbutyje, mokėjo M. A., važiavo autobusu, bilietus pirko irgi M. A.. Iš pradžių nesuprato, ką reikės daryti, o nuvykus pas nurodytus asmenis jam paduodavo pinigus, kurie kartais būdavo įdėti į vokus. Telefonu jam pasakydavo, kiek turi būti pinigų. Apytiksliai suskaičiuodavo. Buvo 8000 - 10000 Eur sumos. Už tai ir jam davė pinigų, gal 100 Eur, ar 300 Eur. Žmonės, iš kurių imdavo pinigus, su juo nekalbėdavo. Taip per savaitę būdavo kelis kartus, per dieną 1-2 kartus. Į miestelius važiuodavo traukiniu vienas. Bilietą jam nupirkdavo ir iki stoties palydėdavo, duodavo adresą, kurį jis parodydavo taksistui, kuris jį nuveždavo. Taksi palaukdavo ir paskui vėl nuveždavo į stotį. Buvo apgautas, nes nežinojo, kokie tai pinigai ir iš kur.

20.1. Nukentėjusysis G. G. taip pat patvirtino 2014 m. sausio 7 d. apklausos metu duotus savo parodymus, kuriuose parodė, jog prieš kelis metus jam paskambino kažkoks vaikinas ir pasiūlė susitikti. Vaikinas neprisistatė ir nesakė kokiu tikslu jiems reikia susitikti, tačiau jis sutiko. I. P. atvežus jį į sutartą vietą, pamatė jam pažįstamą M. A., prie kurio priėjo. Besikalbant sužinojo, kad būtent M. A. jam ir skambino. M. A. jo paklausė, ar nenori užsidirbti, pasakė, kad reikės važiuoti į Vokietiją, kur iš žmogaus reikės paimti pinigus, o nuo paimtos pinigų sumos jam priklausys kažkoks procentas. Jam buvo reikalingi pinigai, kadangi materialiai jis vertėsi labai sunkiai, todėl bet koks darbo pasiūlymas jį viliojo. Po tokio pokalbio jis nesuprato, kad tas darbas yra neteisėtas. M. A. jam pasakė, kad važiuos kartu su juo, autobusų bilietais, pragyvenimu Vokietijoje M. A. pasirūpins, jam nieko nereikės mokėti, tik pasiimti savo asmeninius daiktus. Atrodo, kad I. P. jų pokalbio negirdėjo. Susitikimas su M. A. įvyko 2012 m. pabaigoje. Po susitikimo praėjus kokiai savaitei M. A. jam paskambino ir pasakė tikslią dieną, kada iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties jie išvyksta į Vokietiją. Išvažiavimo dieną autobusų stotyje susitikęs su M. A., išvažiavo į Vokietiją. Kelionės metu M. A. nieko plačiai apie darbą nepasakojo, tik sakė, kad atvažiavę išsinuomos kambarį viešbutyje ir pirmą dieną nedirbs, o lauks skambučio, kada reikės važiuoti dirbti. M. A. jam pasakė, kad Vokietijoje jis turės važiuoti paimti pinigus, o M. A. jo lauks ir jis M. A. perduos pinigus. Vokietijoje M. A. sulaukė skambučio ir po pokalbio telefonu pasakė, kad reikia važiuoti į kitą miestelį. Prieš išvažiuojant į kitą miestelį M. A. jam padavė mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad iš to telefono jis niekam neskambintų. Telefonas jam buvo paduotas tam, kad atsilieptų, kai sulauks skambučio. Kas jam turėjo skambinti – neįvardijo. Į kitą miestelį nuvažiavo traukiniu, tame miestelyje sulaukė skambučio į jam duotą telefoną, bet atsiliepė M. A. ir pokalbio metu ant lapelio užrašė adresą. Tą lapelį ir telefoną grąžino jam ir pasakė, kad taksistui jį parodytų, o taksistas jį nuveš. Kol nuvažiavo nurodytu adresu, visą laiką kalbėjo telefonu su jam paskambinusiu vyriškiu. Kai pasakė, kad jau yra vietoje, vyriškis liepė susirasti duris ir eiti į butą. Namas buvo daugiabutis, susirado laiptinę, butą ir ėjo link durų. Jam paskambinęs vyriškis pasakė, kad jam bus paduoti pinigai. Jis juos turi perskaičiuoti ir jeigu suma teisinga, išeiti. Jei neklysta, jam buvo nurodyta 10000 Eur suma. Duris atidarė pagyvenęs vyriškis, pasisveikino rusiškai. Bute prabuvo 10-15 min ir iš ten išėjo be pinigų. Pėsčiomis grįžo į stotį, kur jo laukė M. A.. Toliau laukė skambučio. Sulaukus kito skambučio M. A. pasakė, kad jie važiuos į kitą miestą. Po kurio laiko į duotą telefoną sulaukė skambučio, bet atsiliepė M. A.. Po pokalbio jam pasakė, kad yra auksas ir 500, bet nėra jokio taksi automobilio aplink, tai nevažiuos. Tą dieną niekur nebevažiavo. Kadangi M. A. nebeturėjo pinigų, į viešbutį grįžti negalėjo, todėl miegojo apleistose statybose. Paskui M. A. pinigų pervedė žmona. M. A. su kažkuo pasikalbėjus telefonu, jie išvažiavo į kitą miestelį. Tame miestelyje sulaukė kito skambučio, užsirašė adresą ir nuėjo į taksi. Nuvažiavus nurodytu adresu, duris atidarė pagyvenusi moteris ir padavė jam pinigus, tiksliai nepamena ar 1050 Eur ar 1070 Eur. Visą laiką kol važiavo, ėjo į butą ir kol apėmė pinigus, jam paskambinęs asmuo klausinėjo visko, kur jis yra, kada bus, atrodo, kad kontroliavo kiekvieną jo žingsnį. Iš jo paimtų pinigų M. A. jam davė 250 Eur. Jie permiegojo viešbutyje, o kitą dieną išvažiavo į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) M. A. tik paklausė, ar dar važiuos. Jis atsakė, kad jei nebus taip kaip šį kartą, važiuos. Praėjus kokiai savaitei, jam paskambino M. A. ir paklausė, ar važiuos, ir jis sutiko. Kitą dieną iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties išvažiavo. Antrą kartą į Vokietiją važiavo 2012 m. gruodžio mėn. Atvažiavo į Bremeną, apsistojo viešbutyje, jei neklysta visus kartus viešbutis buvo nuomojamas jo vardu, nors mokėjo M. A.. Apsistojus viešbutyje iškart išvažiavo į kitą miestelį – Syke. Belaukiant traukinių stotyje, gavo žinutę su adresu ir su taksi išvažiavo, o M. A. liko jo laukti stotyje. Važiuojant jam paskambino nežinomas asmuo, liepė surasti jam atsiųstą buto numerį. Kiekvieną jo žingsnį kontroliavo jam paskambinęs asmuo. Buto duris atidarė pagyvenusi moteris. Užėjus į butą pamatė ant stalo pinigų sumą, ją perskaičiavo. Buvo 2000 Eur, kaip jam ir buvo nurodyta. Paėmė pinigus ir išėjo iš buto. Pėsčiomis grįžo į stotį ir M. A. atidavė pinigus. Pažymi, kad šio važiavimo metu iš kito asmens paėmė 5000 Eur, pagal gautoje žinutėje nurodytą adresą, o M. A. liko viešbutyje. Grįžo į viešbutį ir atidavė M. A. pinigus ir pasakė, kad niekur nebeis, kad nori grįžti į Lietuvą, kadangi bute kilo nemaloni situacija – jame buvusiai moteriai pasidarė silpna. Po šio pinigų paėmimo buvo dar vienas skambutis su nurodymu važiuoti į kitą miestelį, tačiau jis pasakė, kad niekur nevažiuos. Tada jam skambinęs žmogus jį aprėkė. Pamena, kad ir M. A. pasakė, kad niekur nebevažiuos ir jie grįžo į namus. Iš antro važiavimo į Vokietiją gavo 450 Eur. Grįžus į Lietuvą po kokios savaitės vėl jam paskambino M. A. ir klausė, ar važiuos. Jis sutiko, kadangi jautė baimę, jog su juo gali kažkas susidoroti. Po savaitės su M. A. išvažiavo į Vokietiją, jei neklysta, į Hamburgą. Viešbutyje kambarys buvo užsakytas jo vardu, tačiau mokėjo M. A.. Vėl važiavo jam atsiųstu adresu, miestelio nepamena. Susirado butą, jam vėl buvo paskambinęs nepažįstamas vyriškis, klausė ar jis bute, ar mato pinigus, liepė perskaičiuoti. Suskaičiavo kiek ir sakė - 10000 Eur. Bute buvusi moteris davė jam voką pinigams susidėti. Kai išėjo, jam vėl paskambino tas vyras ir liepė grįžti paimti dar 2000 Eur. Jam grįžus, prie buto durų jau laukė moteris ir padavė jam voką su 2000 Eur. Suprato, kad tie pinigai gaunami apgaule ir jis prie to kažkiek prisideda. Grįžęs į viešbutį M. A. atidavė pinigus ir perskaičiavo. Buvo 12000 Eur. Matė, kaip M. A. tuos pinigus susukdavo į maišelį ir sukišdavo į šampūno buteliukus, kuriuos parveždavo į Lietuvą. Kitą dieną pagal gautą žinutę važiavo į kitą miestelį netoli Hamburgo, kur paėmė 8000 Eur. Važiavimas vyko taip pat – kalbant su vyriškiu. Pinigus atidavė M. A., padėjo jam vynioti pinigus ir dėti į šampūno buteliukus. Nusprendė važiuoti į Lietuvą. Iš jo paimtos bendros 20000 Eur sumos, jam M. A. sumokėjo 1000 Eur. Grįžus į Lietuvą pasakė, kad daugiau nebevažiuos. Po kurio laiko, kai jam vėl paskambino M. A., važiuoti kategoriškai atsisakė. Kiekvieną kartą kai jis eidavo skirtingais adresais paimti pinigų, visi žmonės buvo rusakalbiai. 2013 m. vasarą E. K. susidomėjus darbu užsienyje, suvedė jį su M. A.. Kaip viskas vyko tarp jų toliau, nežino. Jaučiasi nukentėjęs ne nuo M. A., o nuo jam skambinusio asmens, kuris nuolat jį kontroliavusio ir kėlė baimės jausmą.

20.2. Perskaičius parodymus, nukentėjusysis parodė, kad eidavo pinigų paimti iš žmonių, nežinodamas, kas juos duoda ir kokie tai pinigai. Tik vėliau sužinojo, kad yra apgaudinėjami žmonės. Pirmą kartą gavo tik 100 Eur. Kas jam rašė žinutes, nežino. Buvo išlaikomas M. A.. Pinigus gavo iš M. A., per du kartus gal 1000 Eur. Jam duotas telefonas buvo lyg ir firmos „Samsung“. Telefonus atiduodavo M. A. (1 t., 102-107 b.l.)

21. Liudytojo M. A. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis E. B., kuris parodė, kad susipažino su vaikinu vardu V., kuris pasiūlė užsidirbti pinigų ir supažindino su M. A., kuris viską ir organizavo. Išvažiavo dėl pinigų stokos, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Tik vėliau suprato, kokiu būdu bus uždirbami pinigai. Vokietijoje gyveno moteliuose. Jam atsiųsdavo adresą, kur reikia nueiti ir paimti pinigus ar vokus, visa tai perduodavo M. A.. Tai buvo 2011–2013 m., buvo išvykęs gal 5–6 kartus. Kiekvieną kartą būdavo pasiūlymas, klausdavo – važiuos ar ne. Kai pirmą kartą išvažiavo, norėjo užsidirbti pinigų, po to jam juos siūlė. Buvo pasiūlymas mokėti 10 proc. nuo sumų, kurias pasakydavo, kai jau grįždavo į Lietuvą, paduodavo pinigus ir viskas. Vieną kartą atsiskaitė Vokietijoje. M. A. teikdavo išlaikymą, duodavo pinigų viešbučiams, rūpinosi bilietais. Jis paskui pats pasisiūlė važiuoti, norėdamas užsidirbti pinigų. Prievartos važiuoti nebuvo. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad buvo Vokietijoje ir Austrijoje. V. D. jam sakė, kad Vokietijoje iš jo pažįstamų ims siuntas. M. A. sakė panašiai. Pirmą kartą važiavo autobusu iš (duomenys neskelbtini), bilietus pirko M. A., gavo korteles ir telefonus. Jam atsiųsdavo SMS žinutes, kuriose buvo nurodytas miestelis ir adresas. Iki miestelio važiuodavo su traukiniu, paskui su taksi. Pinigus davė M. A.. Eidavo pas žmones, imdavo pinigus, kurie būdavo vokuose. Su žmonėmis, iš kurių ėmė pinigus, bendrauti neteko. Jų pavardės buvo rusiškos. Tik vėliau suprato, kad iš žmonių yra reketuojami pinigai. Kai kartą atvažiavo į vienus namus, duris atidarė apsiverkusi moteris, kuri kalbėjosi telefonu. Iš žmonių buvo prašomos didelės pinigų sumos. V. B. žino, jis važiavo vieną kartą su juo. M. S. jo pažįstamas.

21.1. Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad E. B. atpažino M. A., su kuriuo važiavo į Vokietiją (t. 1, b. l.125-128). 

22. Iš dalies liudytojo M. A. nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis E. K., kuris parodė, jog G. G. jam siūlė užsidirbti, sakė, kad bus darbas su siuntomis. Važiavo autobusu su dar vienu žmogumi, į viešbutį važiavo dviese. Nuvažiavęs susitiko su M. A., paskui su M. S.. M. A. telefono jam nedavė. Buvo išvykęs vieną kartą, tai užtruko gal 2 savaites. Buvo Kiolno mieste, bet gal ir kitame. Atlygio gavo nedaug. Gali būti, kad užsidirbo 500 Eur. Surinkinėdavo siuntas iš privačių asmenų. Jam viską nurodydavo SMS žinute, ja gaudavo ir adresą. Kas atsiųsdavo SMS žinutę, nežino. Pinigus jam duodavo M. S., nes jie kartu gyveno viešbutyje. Jokio žmogaus įtakoje nebuvo, jam spaudimas nebuvo daromas, pats važiavo. Važiavo dėl pinigų, nes tuo metu buvo bedarbis. Pinigus ėmė iš žmonių, adresų buvo nedaug, gal 2–4, žmonės bendravo rusiškai. Pinigų netikrino, jie buvo voke. Buvo susitikęs su M. A. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. G. G. atpažino, nes yra kartu dirbę. Kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusiu nesijaučia.

22.1. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog E. K. atpažino G. G., kaip asmenį, kuris 2013 m. pavasarį, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prie ežero kalbėjo apie darbą užsienyje (t. 1, b. l. 151-153).

22.2. Iš akistatos tarp E. K. ir M. A. protokolo matyti, kad jie vienas kitą atpažino bei patvirtino savo duotus parodymus apie išvykimo „dirbti“ į Vokietiją aplinkybes (t.  1, b. l.155-157).

23. Iš dalies liudytojo M. A. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. S., kuris parodė, kad 2014 m. teko vykti į užsienį, kadangi jam reikėjo pinigų. Darbą surado E.. Važiavo kartu su M. A., kuris davė jam pinigų. Į Vokietiją su E. važiavo du kartus - vieną kartą ten buvo apie mėnesį, kitą kartą - apie savaitę. Jokios prievartos važiuoti nebuvo. Buvo Kiolne ir dar kažkokiame mieste. Jo vardu buvo išnuomotas viešbutis ir jis jame būdavo. E. ryte išvažiuodavo, paskui grįždavo, kartais su pinigais, kartais be jų. Jis likdavo viešbutyje, pinigus parveždavo į Lietuvą ir juos paduodavo M.. Pinigų sumų tiksliai nežino, paduodavo juos supakuotus. Pinigus skaičiuodavo E., jų buvo daug, tūkstančiais. Už vieną kelionę gavo 200 Eur. Darbo esmę tik paskui sužinojo iš E., kuris jam paaiškino, kad Vokietijoje skambučiais apgaudinėja rusakalbius žmones. Pinigus imdavo tik E.s. Be pinigų E. dar buvo parnešęs seifą, ten buvo šiek tiek pinigų ir dokumentai. Seifą įdėjo į skalbimo miltelių dėžutę. Pinigus vyniodavo į foliją, dėdavo į šampūno buteliukus ir veždavo į Lietuvą. Pažymėjo, kad į Vokietiją su E. važiavo autobusu, bilietus pirko E., dar davė telefoną. Vienas telefonas būdavo paliktas viešbutyje jam, kitą turėjo E.. Į jam paliktą telefoną skambindavo tik E., kuris nurodydavo, ką daryti. E. su juo į Lietuvą negrįžo, nes liko Vokietijoje. Kai vėl nuvažiavo į Vokietiją, atgal grįžo su E.. Daugiau pasiūlymų važiuoti nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad jam Vokietijoje buvo nurodyta nevartoti rusiškų žodžių. Diuseldorfe buvo su E. K.. E. grįžo namo, vietoje jo atvažiavo E. K..

23.1. Liudytojas M. S. patvirtino savo 2013 m. lapkričio 26 d. apklausos metu duotus parodymus (t.1, b. l. 130-138), kuriuose nurodė, kad E. jam pasakė, kad dirba užsienyje, tačiau ką – neminėjo. Jis tik žinojo, kad E. važinėja į Vokietiją. Su E. kalbėjosi apie galimybę ir jam išvažiuoti į užsienį, tačiau šis pasakė, kad pasikalbės su kažkokiais žmonėmis, kurie ir nuspręs, ar jis gali važiuoti. Vėliau E. jį supažindino su M. A., kuris turbūt ir sprendė, kas gali važiuoti. Paklausus apie darbą užsienyje, M. A. pasakė, kad jam nieko daryti nereikės, tik pabūti viešbutyje. M. A. užsirašė jo anketinius duomenis ir pasakė, kad praneš, kada jam reikės važiuoti. Prieš susitinkant su M. A., E. jam buvo minėjęs, kad jam nereikės savų pinigų, nurodė, kad viską gaus, tik liepė niekam nekalbėti apie planus ir ketinimus važiuoti į Vokietiją. 2013 m. birželio mėn. jam paskambinęs E. pasakė, kad po kelių dienų išvažiuoja. Liepė jam ateiti pas jį į namus su savo asmeniniais daiktais, kurie jam bus reikalingi Vokietijoje. E. nurodė, kad jie važiuos ilgiausiai mėnesiui. Atėjus pas E. kartu nuėjo iki (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ picerijos, kur susitiko su M. A.. Susitikus su juo jis padavė du bilietus ir apie 500 Eur, dalį – 100 Eur padavė E., o likusius jam. Jam M. A. padavė vieną mobilųjį telefoną „Samsung“ su SIM kortele, o E. du ar tris. Taip pat padavė po 20 Lt kiekvienam, kad galėtų autobuse nusipirkti maisto. Tada jis ir E. nuėjo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kurioje iš 15-tos aikštelės išvažiavo „Ecoline“ autobusu. Įvažiavus į Lenkiją gavo žinutę, kad kai bus Vokietijoje parašytų žinutę į tą patį numerį, adresatas nurodytas nebuvo. Autobuso bilietas buvo nupirktas iki Kasselio miesto. Išlipus autobusų stotyje, E. liepė eiti į traukinių stotį, kur mokė jį, kaip nusipirkti traukinio bilietą, jeigu prireiktų netikėtai važiuoti traukiniu. Išlipus iš autobuso tuo pačiu telefono numeriu nusiuntė žinutę, kad jau išlipo. E. jį apmokius kaip nusipirkti traukinio bilietą, nuėjo į viešbutį. Gavo žinutę, kad užsisakytų viešbutį dviem paroms. Priėjus prie viešbučio E. jam nurodė viešbutį užsisakyti savo vardu. E. jam pasakė, kad iš M. A. duoto telefono numerio niekam neskambintų ir nerašytų, taip pat liepė vienam po miestą nevaikščioti ir būti viešbutyje. Vakare gavo žinutę „ryt draugas eina į darbą“, ją perdavė E.. Ryte išgirdo, kaip skamba vienas iš E. telefonų. Šis atsiliepė, su kažkuo kalbėdamas, užsirašė kažką ant lapelio. E. susiruošė ir išėjo, pasakė, kad grįš apie 20-21 val. Jis visą laiką praleido viešbučio kambaryje. Kai grįžo E., jis parašė žinutę ir pranešė apie jo grįžimą. Jam atrašė, kad duotų telefoną E.. E. nekalbėjo, o susirašinėjo su kažkuo. Kai grąžino telefoną jokių žinučių jame nebuvo. Kitą rytą E. vėl sulaukė skambučio ir kažką užsirašęs, išėjo. Jis visą dieną praleido kambaryje. Grįžus vakare E., gavo žinutę su tekstu: „paklausk kiek liko pas draugą pinigų“. Nurodytą sumą nusiuntė ir gavo atsakymą, kokią pinigų sumą, iš pas jį likusių, perduoti E.. E. ryte išvažiuodavo ir grįždavo vakare gal tris ar keturias dienas iš eilės.

23.2. Liudytojas M. S. toliau nurodė, kad Vokietijoje būnant ketvirtą ar penktą dieną E. ryte vėl išvažiavo kažką užsirašęs. Tą dieną grįžo apie pietus. Apie tai pranešė žinute. Gavo žinutę, kad telefoną perduotų E.. Baigęs susirašinėjimą E. iš vyriškos rankinės išsiėmė krūvą pinigų, kupiūromis po 50 Eur. Kai E. paklausė, iš kur pinigai, jis pasakė, kad kažkas skambina rusakalbiams Vokietijoje, juos apgaudinėja, o E. važiuoja pas tuos rusakalbius į namus ir paima pinigus. E. suskaičiavo 8000 Eur, iš jų paėmė 100 Eur, o likusius kažkur paslėpė. Jam E. iš tos pinigų sumos davė 200 Eur ir pasakė, kad tai tik jam. E. iš nupirktų šampūno buteliukų išpylė visą skystį, susuko pinigus į foliją ir tuos suktinukus sukišo į jau tuščius šampūno buteliukus. Sukišus visus pinigus, E. pasakė, kad už kelių dienų jis galės važiuoti namo, tačiau jam buvo pasakyta, kad turės parvežti visus pinigus. Kitą rytą į jam duotą telefoną gavo žinutę su kodu. Kodas – tai autobuso bilietas į Lietuvą. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, stotyje jo niekas nepasitiko, bet po 15 min priėjo M. A., jie nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, kurioje jis perdavė jam pinigus. Tą patį vakarą, ar kitą dieną, jam paskambino M. A.. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), kur M. A. jam padavė bilietą, kuriame išvykimo data buvo kitą dieną, apie 13 val., iš autobusų stoties. Prieš išvažiuojant jie susitiko toje pačioje picerijoje, kurioje jam perdavė du blokus cigarečių – vieną jam, kitą E., 20 Lt maistui autobuse ir 4–5 telefonus su SIM kortelėmis, iš kurių vienas buvo skirtas jam. M. A. jam pasakė, kad atvažiavęs į Vokietiją išliptų ne Kasselio mieste, o Kiolne. Jam buvo paaiškinta, kad E. jau pervažiavo į kitą miestą. Į Vokietiją išvažiavo vienas, Lenkijoje gavo žinutę su viešbučio pavadinimu, kuriame išgalvotu D. L. vardu yra rezervuotas kambarys. Jam atvažiavus į Vokietiją, stotyje jį pasitiko E.. Antrą kartą jam atvažiavus į Vokietiją, dvi dienas E. kažkur važinėjo, bet jokių pinigų neparnešdavo. Trečią dieną E. išėjo, jis liko viešbutyje, vėl gavo žinutę, kad praneštų kai jis grįš. E. grįžo su dideliu sportiniu krepšiu, žalsvos spalvos, iš kurio išėmė seifą. Iš savo rankinės išėmė krūvelę pinigų, kurių buvo apie 2000 Eur. Parašė žinutę, kad E. grįžo. E. atidarė tą seifą. Ten buvo 1000 Eur, iš kurių 200 Eur pasiėmė sau ir 200 Eur atidavė jam. Liepė niekam nesakyti ir vėl seifą užrakino. E. nupirko skalbimo miltelių dėžę, folijos ir šampūno buteliukus. Visi šie daiktai buvo skirti pinigams slėpti. Pažymėjo, kad E. kas kartą sau pasiimdavo kažkokią pinigų dalį. Po poros dienų, gavęs autobuso bilieto kodą, grįžo į Lietuvą. Parvežtus pinigus ir seifą atidavė M. A., kuris pasitiko jį stotyje. Po kelių dienų M. A. jam padavė 200 Eur. Be to, vėliau susitikus jam, E. ir M. A., M. A. E. perdavė 400 Eur už tai, kad jis surado jį - M. S., kaip asmenį galintį pervežti pinigus.

23.3. Taip pat liudytojas M. S. parodė, kad vėliau, praėjus kelioms savaitėms jis vėl susitiko su M. A., kuris paklausė, ar nenori dar kartą važiuoti. Susipažino su E. K.. Po kelių dienų, jis, E. K. ir M. A. susitiko (duomenys neskelbtini) picerijoje „(duomenys neskelbtini)“. M. A. jam padavė vieną telefoną su SIM kortele, o E. K. – tris telefonus, taip pat po bloką cigarečių ir abiems 500 Eur bei du bilietus į Kiolną. Iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties su E. K. išvažiavo į Kiolną. Būnant Lenkijoje gavo žinutę, kurioje buvo nurodytas viešbutis, kuriame turėjo užsakyti kambarį netikru vardu – I. L.. Vakare gavo žinutę su adresu ir tekstu, kad praneštų draugui atsiųstą miestelio pavadinimą ir išėjimo iš viešbučio laiką. Kitą dieną E. K. išvažiavo į tą miestelį, o jis gavo žinutę, kad praneštų, kai jis grįš. Šį kartą Vokietijoje išbuvo dvi savaites. E. K. į viešbutį su pinigais grįžo gal po keturių dienų. Parnešta suma nebuvo didelė. Po kelių dienų E. K. grįžo su maždaug 5000 Eur. Šį kartą pinigus į šampūno butelius slėpė jis. Po kelių dienų gavo žinutę su jam ir E. K. atsiųstais bilietų kodais. Tada abu išvažiavo į Lietuvą. Grįžus į (duomenys neskelbtini) juos pasitiko M. A., kuriam atidavė visus daiktus. Be to, buvo gavęs žinutę, kad sulaužytų ir išmestų visus telefonus, ką jis ir padarė. Pagal Vokietijoje gautą žinutę, iš E. K. paimtų pinigų, pasiėmė nurodytas dalis, jis – 200 Eur, E. – 500 Eur. Po kelių dienų vėl susitiko su M. A., o dar po kelių dienų iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties su E. K. išvažiavo į Kiolną. Prieš išvažiuojant susitiko su M. A., kuris padavė pinigus išlaidoms, telefonus, cigaretes ir bilietus. Šį kartą Vokietijoje išbuvo apie 3 savaites, kelis kartus keitė ne tik viešbučius, bet ir miestelius. E. K. važiavo jam nurodytais maršrutais, bet jokių pinigų neparveždavo. Nebeturint pinigų pragyvenimui, jam žinute buvo nurodyta nueiti į stotyje esantį banko skyrių ir pasiimti atsiųstus pinigus, skirtus pragyvenimui. Jam buvo išmokėta 200 – 300 Eur. Po paros buvo nurodyta važiuoti į Diuseldorfo miestą. Diuseldorfe E. K. sulaukė skambučio, ir grįžęs atvežė 6000–7000 Eur. Paslėpė pinigus ir po kelių dienų grįžo į Kiolną. Vėl baigėsi pinigai pragyvenimui, todėl gavo leidimą iš šampūno buteliuko paimti pinigų. Likusį laiką Vokietijoje E. K. kasdien važiuodavo gautais adresais miesteliuose, bet grįždavo tuščiomis. Išbuvus tris savaites Vokietijoje grįžo į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini). Čia jį pasitiko M. A. žmona E. su mažu vaikeliu ir kažkokiu vyresnio amžiaus žilstelėjusių plaukų vyriškiu, kuris vairavo Audi markės automobilį. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) jam buvo pasakyta, kad M. A. sulaikytas. Krepšį su pinigais paliko automobilyje. Kas jam Vokietijoje rašydavo SMS žinutes, nežino.

24. Liudytojo M. A. nurodytas aplinkybes apie tai, kad žmonių vykti į Vokietiją pinigų paėmimui ieškojo S. Ž. nurodymu ir pastarasis pasakydavo, kaip paskirstyti iš Vokietijos parvežtus pinigus, patvirtino ir liudytoju apklaustas V. D., kuris parodė, kad kaltinamąjį S. Ž. matė kelis kartus. Su juo į užsienį nėra važiavęs. Jis patvirtino savo 2016 m. rugpjūčio 17 d. apklausos metu duotus parodymus (t. 22, b. l. 178-180). Liudytojas parodė, kad su S. Ž. susipažino 2011 m. per S. Ž. pusbrolį V. K.. Kai V. K. su S. Ž. svečiavosi pas jį namuose, jis nugirdo kaip S. Ž. telefonu kalbėjo apie pinigus, kad juos reikia iš kažkur paimti, tačiau apie ką tiksliai buvo kalbama ir apie kokius pinigus, pasakyti negali, nes nežino. V. K. atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jis palaikė su juo ryšį. Vėliau sužinojo, kad S. Ž. yra nuteistas ir atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Su S. Ž. jis bendraudavo telefonu. Lyg ir 2012 m. vasarą jam paskambinęs S. Ž. paklausė, ar jis negalėtų nuvažiuoti paimti pinigų, ir jis sutiko. Jam buvo nurodyta, kad reikia važiuoti pas S. Ž. draugo draugę, kuri jam ir paduos pinigus. Kokią sumą reikės paimti, S. Ž. nesakė, bet pasakė merginos vardą, telefono numerį ir vietą, kur reikės nuvažiuoti. Susiskambinęs su ta mergina, susitiko su ja (duomenys neskelbtini), kur ji jam padavė pinigus. Galėjo būti 300 Eur. Paėmęs pinigus, paskambino S. Ž., kuris dalį pinigų liepė pasiimti sau, o kitus išsikeisti. Tuomet dalį nuvežė jo nurodytam asmeniui, o už kitą dalį, S. Ž. nurodymu, nupirko „TeleMaxima“ sąskaitų papildymų, kuriuos sudiktavo S. Ž.. Po kelių dienų S. Ž. paskambinęs paprašė susitikti su jo draugu, nurodė jo telefono numerį ir pasakė jo vardą. Vėliau sužinojo, kad tai M. A.. 2012 m. pabaigoje susitiko su M. A., kuris susitikimo metu ėmė sakyti, kad jam reikalingas žmogus darbui Vokietijoje, kuris turės paimti pinigus ir juos perduoti jam (M. A.), kad už nieką, t. y. kelionę, viešbutį, pragyvenimą nereikės mokėti, kad jis - M. A. pats taip pat važiuos į Vokietiją. Jis pasiteiravo savo bendradarbio M., kuris jam pasakė, kad jo (M.) pusbrolis galėtų bet kada važiuoti. Taigi jis, M. ir M. pusbrolis E. susitiko su M. A. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ką M. A. kalbėjo su E. negirdėjo, tik suprato, kad pinigų paėmimas yra kažkoks nelegalus darbas. Paskambinęs S. Ž. padėkojo, vėliau iš S. Ž. sužinojo, kad M. A. su E. išvažiavo autobusu į Vokietiją ir jiems gerai sekasi. Kiekvieno pokalbio su S. Ž. metu šis sakydavo, kad eina dirbti, bet kokį darbą dirbo S. Ž., nežino. Po kelių savaičių S. Ž. paskambinęs pasakė, kad M. A. ir E. jau grįžo ir paprašė nuvažiuoti pas M. A., kuris atsiskaitys su juo už tą surastą žmogų ir paduos pinigus, kuriuos jis turės nuvežti nurodytam žmogui. M. A. jam padavė 750 Eur, kurie buvo skirti tik jam, tada dar davė 10000 Eur. Tada iškart jam paskambino S. Ž. ir liepė iš tų 10000 Eur 3000 Eur pasiimti sau, o kitus nuvežti moteriai vardu R., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) ir davė jos telefono numerį. Jis su ja susiskambino ir nuvežė pinigus. Po kelių dienų S. Ž. paprašė nupirkti sąskaitų papildymus, o tam pinigų prašyti iš R.. R. jam padavė didelę pinigų sumą - apie 3000 Lt. S. Ž. pildyti sąskaitas nurodė už visus šiuos pinigus. Nuo E. grįžimo iš Vokietijos jis S. Ž. nurodymu vos ne kasdien turėdavo nuvažiuoti pas R., už nurodytą S. Ž. sumą pirkti papildymus „TeleMaxima“, ir juos telefonu diktuoti S. Ž.. Žinojo, kad E. su M. A. dar tris kartus važiavo į Vokietiją. Po antro grįžimo M. A. vėl jam davė pinigų už E.. Kai trečią kartą važiavo, jis jau jokių pinigų nebegavo. Paskutinį kartą M. A. su E. grįžus iš Vokietijos, jis su M. A. važiavo į (duomenys neskelbtini) sodus pas K., nes M. A. turėjo paduoti V. pinigus, parvežtus iš Vokietijos. Iš bendradarbio M. sužinojo, kad E. daugiau nei tris kartus važiavo į Vokietiją. 2012 m. pabaigoje S. Ž. prašymu jis (duomenys neskelbtini) išnuomojo trijų kambarių butą S. Ž. draugei su vaiku, kuriuos parvežė iš (duomenys neskelbtini). Buto nuomai buvo nurodyta pinigus imti iš R.. Butą išnuomojo savo vardu. Vėliau su S. Ž. sukonfliktavo, pasikeitė telefono numerį, ir nuo tada S. Ž. jam nebeskambino ir jo nebeieškojo.

25. Liudytoja R. R. parodė, kad laikė pinigus, kuriuos atnešdavo brolio draugai, reikėdavo mokėti už brolio butą, perduoti juos kažkokiems draugams. Pinigus valdė jos brolis – G. K., jis visiems įsakinėdavo. V. D. buvo du kartus pas ją atėjęs, bet ji jo neįsileido. Jis atnešdavo pinigus - 1000 Lt. Vieną kartą davė jo žmonai pinigų, gal 200 Lt, brolis dėl to pyko. Jai paskambindavo ir pasakydavo, kiek turi atnešti, kiek kam perduoti. Ji visada pinigus perskaičiuodavo, sumos buvo visokios, ir 10000, ir 15000. Tai ilgai nesitęsė, nuo 2013 sausio mėn. to nebebuvo. Visą vasarą brolio butą remontavo jo draugas, kuris tada jau skirstė brolio pinigus. Brolis tuo metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

25.1. Liudytoja R. R. patvirtinto savo 2015 m. balandžio 8 d. apklausos metu duotus parodymus (t. 2, b. l.178-180), kuriuose nurodė, jog jos brolis G. K. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2012 m. rudenį jai paskambinęs G. K. pasakė, kad jo draugas atveš jai į namus pinigus, minėjo, kad tai buvo jam grąžinama skola. G. K. jai pasakydavo, koks asmuo turi pas ją atvažiuoti ir paduoti pinigus. Ji savo namo laiptinėje susitikdavo su brolio nurodytu asmeniu, kuris jai ir perduodavo brolio nurodytą pinigų sumą. Dažniausiai valiuta buvo eurai, mažiausia pinigų suma, kurią atveždavo, buvo 1000 Eur, o didžiausia – 10000 Eur. Pinigus atveždavo ne tas pats asmuo. Kai pinigus perduodavo, G. K. liepdavo juos perskaičiuoti. Pinigai visada būdavo įdėti į voką. G. K. nurodydavo, ką daryti su atvežtais pinigais – jai reikėdavo juos perduoti kam nors iš draugų arba pervesti į jo ar nurodytų asmenų sąskaitas. Pinigus banke pervesdavo ji arba jos vyras. Taip pat pinigus siųsdavo ir siuntomis iš autobusų stoties į kitus miestus. Visi jai perduoti pinigai būdavo iš karto išdalinami, jos šeimoje nieko nelikdavo. Jei kažkokia dalis pinigų būdavo litais, tai iš karto sumokėdavo mokesčius už brolio butą. G. K. nurodymu pas ją į namus ateidavo jo geriausias draugas M. S., kuriam paduodavo tiek eurus, tiek litus. Prasidėjus pinigų vežimui į jos namus, vienas iš asmenų, kuris tuos pinigus atveždavo, buvo V. D.. Jis ne daugiau kaip tris kartus po G. K. skambučio jai į namus atvežė pinigus. Taip pat kelis kartus iš atvežtų pinigų yra paėmęs, tačiau kam, nežino. Prieš kiekvieną bet kokio asmens atėjimą ji buvo G. K. informuojama. Taip pat pinigus jai gal du kartus vežė vaikinas, kurį vadino „(duomenys neskelbtini)“. Jis vieną kartą buvo pasiskolinęs apie 200 Eur taip pat su G. K. žinia. Tas vaikinas buvo apie 190 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, labai iškalbus, apie 30–35 metų amžiaus, trumpų tamsių plaukų. Šiam vaikinui G. K. nurodymu, 2012 m. pabaigoje, (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ padavė kelionei į užsienį (bent jau taip jai sakė G. K.), kelis šimtus eurų. Pinigų atvežimas ir paskirstymas iš jos namų baigėsi 2013 m. sausį. Jokie kiti asmenys iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų jai neskambino. Brolio telefono numeris nuolatos keisdavosi.

25.2. Pagarsinus parodymus, liudytoja R. R. paaiškino, kad degalinėje buvo susitikusi su kažkokiu M.. Jam reikėjo paduoti apie 200 Eur.

25.3. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. R. atpažino M. A., kurį parodymuose įvardino kaip „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2012 m. pabaigoje, G. K. pranešus, gal du kartus atvežė į jos namus eurus: vieną kartą buvo pasiskolinęs 200 eurų, taip pat šiam vaikinui prieš kelionę į užsienį degalinėje buvo padavusi kelis šimtus eurų (t. 2, b. l.181-183).

26. Liudytojas V. J. parodė, kad jis pažįsta tik S. Ž.. Jis nesuprato kas įvyko, buvo susitikę su M., jis perdavė jam pinigus ir tiek. Paprašė juos pasaugoti. M. paskambindavo arba S. Ž. perspėdavo, kad atveš pinigus. Buvo vežami pinigai ir litais, ir eurais.

26.1. Liudytojas V. J. patvirtino 2015 m. kovo 19 d. savo apklausos metu duotus parodymus (t. 2, b. l.157-159), kuriuose jis nurodė, kad iš S. Ž. pažįstamų rato žino tik M.. S. Ž. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus siųsdavo pinigus, įvairiomis sumomis, ir 300 Lt, ir 600 Lt, kad jis galėtų apsipirkti. Kai S. Ž. pateko į pataisos namus, apie 2013 m., jis jam paskambino ir pasakė, kad M. atveš pinigus, kuriuos jis turės palaikyti, o ką vėliau su jais reikės daryti, jis praneš papildomai. Jokia pinigų dalis jam už jų laikymą nepriklausė. M. atvežamos pinigų sumos buvo įvairios – tik eurais. Mažiausia pinigų suma buvo gal 1000 Eur, o didžiausia – 5000 Eur. M. atveždavo pinigus vieną kartą per mėnesį, o kartais vieną kartą per du mėnesius. Kai jam būdavo atvežami pinigai, tiek S. Ž., tiek kartais M. jam pasakydavo, kaip juos paskirstyti. Kažkokia dalis buvo persiunčiama S. Ž. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, taip pat yra siuntęs dalį į (duomenys neskelbtini) pataisos namus P.. Šiam asmeniui siuntė S. Ž. nurodymu. Kažkokią dalį paduodavo ir pačiam M.. Su M. yra važiavęs į Vilnių ir Klaipėdą. Jam nebuvo sakoma kokiu reikalu važiuojama, tik minėta, kad reikia susitikti su žmogumi ir kažką jam perduoti. Važiuojant M. kalbėjo telefonu, keitė SIM korteles. Nematė su kuo M. susitiko nei Vilniuje, nei Klaipėdoje. Pinigai nuo 2013 m. sausio iki kol buvo atlikta krata, į jo namus buvo vežti ne daugiau kaip 5 kartus. Vieną kartą pinigus atvežė kažkoks nepažįstamas vaikinas, padavė 2000 Lt. Iš esamų pinigų S. Ž. nurodė pirkti jo sesei A. Ž. automobilį. Buvo paimti 3800 Lt, o automobilis kainavo 5 800 Lt. Likę 2000 Lt buvo A. Ž. sutaupyti. Po to, kai nupirko automobilį VW GOLF, jam jokie pinigais nebebuvo atvežti.

26.2. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokole užfiksuota, kad liudytojas V. J. atpažino M. A., kurį pažinojo kaip S. Ž. pažįstamą vardu M., ir parodė, kad pastarasis jam vežė pinigus (t. 2, b. l.160-162).

26.3. Liudytojo V. J. nurodytos aplinkybės apie bendravimą su nuteistuoju S. Ž. dėl automobilio seseriai A. Ž. pirkimo, tam panaudotų pinigų, kuriuos V. J. S. Ž. nurodymu paėmė iš pas jį laikomų pinigų, patvirtintos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir jo priede (t. 5, b. l. 6-9, 14, 38,58), vykdant 2013-06-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. Ž., kontrolės metu užfiksuoti įvykiai:

       - 2013 m. birželio 22 d. 10:41 įvykęs pokalbis tarp S. Ž. (įvardinto V1) ir V. J. (įvardinto V2) (įrašas Nr. 762), kurio metu jie kalba apie eurus, kurie padėti pas V. J., – S. Ž.: „ <...> nu ten buva draugs atvažiavės, padave ti ane?“, V. J. atsakius „Aha“, S. Ž. sako:“<...>ti va ten karoče, ten kaip ir šnekėjam tad tris ten paimk a tris padėk ten; <...> ten an dienų dar ten va, karočė, atveš, padėsi karočė“; S. Ž. iš V. J. sužinojęs, kad pastarasis važiuos į kaimą švęsti Joninių, sako: „<...> aš nežino, ten gal paimt ten kokį šimtą tų, ten karoče, pakeisk, nupirk, nu nupirk babai kokį butelį, pasveikinsi. Ane?“, V. J. paklausus: „Iš katrų“, S. Ž. sako: „<...>gal daba paimk nuo tų, ten kur ten an stoga aš paskui, vat šiandien atveš, ten paskui daimsi ten“;

       - 2013 m. birželio 22 d. 11:10 įvykęs pokalbis tarp S. Ž. (įvardinto V) ir moters (įvardintos M, iš pokalbio turinio – S. Ž. motinos) (įrašas Nr. 771), kurio metu jie kalba, kad S. Ž. nupirks seseriai A. Ž. automobilį– S. Ž.: „<...> žiūrek, dabar duosiu aš jai an tų teisių, tegu išsilaika ir, ir, ir nupirks aš jai mašiną, <...> aš per savaitę laiką nupirks aš jai tą mašiną<...>“:

       - 2013-06-22 S SMS pranešimais (įrašai Nr. 790, 797, 798) S. Ž. bendravo su savo seserimi A. Ž. ir jai pranešė, kad sumokės už jos vairuotojo pažymėjimą ir nupirks jai automobilį;

       - 2013 m. birželio 22 d. 12:17 įvykęs pokalbis tarp S. Ž. (įvardinto V1) ir V. J. (įvardinto V2) (įrašas Nr. 799), kurio metu S. Ž. paprašė, kad V. J. paimtų S. Ž. 300 eurų ir pakeitęs, paduotų seseriai A. „<...> an teisių jai“, V. J. pasitikslinus: „<...> nu stoga činai tų?<...>“, S. Ž. sako: „<...> ne, nuo mana tų, kur ten yra padėti<...>“, jie kalba dėl automobilio S. Ž. seseriai A. Ž. automobilio pirkimo;

26.4. Faktą, kad nuteistasis S. Ž. nurodė liudytojui V. J. už jam perduotus pinigus nupirkti seseriai A. Ž. automobilį bei juos panaudoti kitoms asmeninėms reikmėms patvirtina ir tame pačiame elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir jo priede (t. 5, b. l. 38, 56-58, 58-60) užfiksuoti įvykiai:

-2013-06-23 20:35 S. Ž. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (įrašas Nr. 1078). Pokalbio metu S. Ž. pasigyrė, kad V. padavęs 10000 Lt, kad šis pakeistų mamos namų stogą, 1000 Lt padavė seseriai už vairuotojo pažymėjimą ir dar seseriai nupirks 4-os laidos VW Golf automobilį– „ <...> dešim davio, žinai, sako va ten, užteks, sako ten va ten ant to stogo ir dar. Nu blet, V. ten kuks pinks štuks ten sau už darbą, žinai<...> daviau sistrai karoče va daba štuką litų, žinia, kad teises pabaigtų išsilaikyt <...> dar va nu šiandien va paims jai ketvirtą Golfą, žinė“ ir sako“<...> va daba buva žinai, biški ten tų kapeikų, ti va davio ten, karoče, ten normalė“;

-2013-06-27 22:16 (įrašas Nr. 1891) S. Ž. bendravo su M. A., kuris pasakojo, kaip nupirko S. Ž. seseriai automobilį už S. Ž. 4800 Lt, bei aptarinėjo kur Vokietijoje siuntė žmones bei kokios jų gyvenimo išlaidos Vokietijoje buvo.

-2013-06-27 22:22 (įrašas Nr. 1892) S. Ž. bendravo su V. J., kurio metu S. Ž. kalba apie išlaidų dėl nupirkto automobilio ir kitų išlaidų apmokėjimo iš atidėtų pinigų: V. J. paklausus : „<...>ti už katruos pinigs man kalt tą Golfą“, S. Ž. sako: „karoče, ten kur tie atidėti yra“, vėliau aptaria kitas išlaidas ir S. Ž. klausia „<...>a ti žodžiu tą e tau užteks ane ten tų pinigų ten tiek?“, į ką V. J. atsako: „ <...> jo jo<...>“, S. Ž.: „<...>ten ir pačiam gal reiki ten, ti va ten va gi šnekėjam, ten pasimk ten kažką, ir tau gi reikia, ten ir važinėt ar ką ten<...>, abu aptaria: „<...> ten vistiek gi ten gaunas ten, kiek ten, kažkiek dešimt ar vienuolika tūkstančių ti va ten <...>“, „<...>dešim, dešim du šimtė, nu<...>.

27. Nukentėjusysis K. K. parodė, kad nukentėjusiu nesijaučia. Kaltinamųjų nepažįsta. Gal 2013 m. jam teko važiuoti į užsienį. Jo paprašė nepažįstamas žmogus, kad nuvežtų žmogų į Vokietiją. Jis sutiko. Jam davė 500 Lt ir automobilį. Važiavo ten kur nurodė. Vairavo vienas. Nesuprato dėl ko važiuoja, grįžo su automobiliu, nepamena ar su tuo pačiu žmogumi. Seat markės automobilis buvo išnuomotas jo vardu (duomenys neskelbtini). Ten jį ir grąžino. Pinigų negavo. Su juo važiavo kartu tas žmogus, kuris ir pasiūlė važiuoti. Vokietijoje važiavo į vieną ar du miestus, žmogus eidavo į parduotuvę, jie išsiskirdavo. Viso įvykio metu jo laisvė suvaržyta nebuvo, kelionėje jautėsi normaliai, maistą pirko už savo pinigus. Su K. Š. į Vokietiją nevažiavo. Jokio kito telefono, išskyrus savojo, neturėjo. Nurodė, kad žmogus prie „(duomenys neskelbtini)“ buvo ilgais plaukais.

     Teismo posėdyje paskelbtoje K. K. apklausos, vykusios 2013 m. liepos 30 d., protokolo dalyje dėl prie jo priėjusio ir jam pasiūliusio užsidirbti asmens požymių (t. 1, b. l.159), nukentėjusysis parodė, kad 2013 m., birželio mėn. pabaigoje, buvo lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, esančiame parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Prie jo priėjo jam iš matymo pažįstamas vyriškis, apie 30 m. amžiaus, apie 176 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. Teismo posėdyje dėl šių parodymų nukentėjusysis paaiškino, jog prieš jį pareigūnai vartojo smurtą ir surašė, ką norėjo.

28. Nukentėjusiojo K. K. nurodytas aplinkybes apie jo apklausos metu pareigūnų naudotą smurtą ir apklausos protokolo surašymą paneigė liudytoja apklausta policijos pareigūnė G. G., kuri parodė, kad byloje apklausinėjo tik K. K.. Bylą gavo baigimo stadijoje, tikslino liudytojo parodymus. Klausė, ar jis juos pamena, juos perskaitė, o ką jis atsakė, užfiksavo protokole. Ką atsakė, tą ir parašė. Davė perskaityti apklausos protokolą. K. K. dėl protokolo pastabų nepateikė.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat kaip įrodymą vertino liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos ištyręs BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka. Šiuose parodymuose (t. 1, b. l.170 - 177) E. M. be kitako parodė, kad 2012 m. gruodžio 1 d. baigė atlikti jam paskirtą areštą. Išėjęs apsigyveno pas tėvą ir močiutę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užsiregistravo darbo biržoje, iki šiol gauna socialinę pašalpą – 350 Lt, niekur nedirba, nesimoko, o pragyvenimui pinigų kartais duoda mama ir tėvas. Švenčiant Naujuosius metus, pas pažįstamus susipažino su vaikinu vardu „M.“, su juo susibendravo ir apsikeitė telefono numeriais. Po Naujųjų metų šventės laiką leisdavo kartu su „M.“, kuris 2013 sausio – vasario mėn., tiksliai laiko nepamena, pasiūlė važiuoti į Vokietiją užsidirbti pinigų. Paklausus, kas tai per darbas, „M.“ jam pasakė, kad reikės paimti pinigus iš žmonių, taip pat nurodė, kad jam paėmus 10000 Eur jam atiteks 1000 Eur. Kadangi jo finansinė padėtis buvo bloga, be to, teismas jam yra priteisęs sumokėti nukentėjusiajam asmeniui 12000 Lt už jo padarytą nusikalstamą veiką, o antstoliams yra perduota medžiaga dėl jo nesumokėtų baudų, jis pagalvojo, kad gavus 1000 Eur jis galės pradėti mokėti baudas ir atlyginti nuostolius. Kad taip bus daromas nusikaltimas – nepagalvojo. Jam buvo pasakyta, kad sutikus važiuoti, nieko pasiimti nereikia, išskyrus asmeninius daiktus, dokumentus ir maisto kelionei. Jis buvo įtikinėjamas, kad viskas bus gerai ir kad dėl nieko nereikia rūpintis. Nuvyko į Vokietiją vieną kartą. Po to „M.“ klausė, ar jis dar kartą važiuos. Jis atsakė, kad važiuos, nes labai norėjo užsidirbti pinigų. Trečio važiavimo į Vokietiją metu iš dviejų asmenų skirtingais adresais iš viso paėmė 8 000 Eur. 4 dienas vairuotojas su niekuo Lietuvoje negalėjo susisiekti, todėl abu grįžo į Lietuvą. Praėjus gal trims savaitėms, 2013 m. balandžio pabaigoje jam vėl paskambino, kaip pažino iš balso,  skambino K. Š.. Kalbėjo apie nieką, apie važiavimą į Vokietiją kalbos nebuvo. Po šio skambučio pradėjo dažniau bendrauti su K. Š. nei su „M.“. Skambino „M.“, bet jo telefonas buvo išjungtas. Kai K. Š. klausė apie „M.“, K. Š. pasakė, kad „M.“ išvykęs į Vokietiją. Po kurio laiko susitiko su K. Š., nes prašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) jį vežė K. Š. ir tatuiruote ant rankos turintis vyriškis tamsios spalvos automobiliu „BMW“. Bevažiuojant išėjo kalba apie Vokietiją. Vyriškis su tatuiruote pradėjo jo klausinėti, gal dar kartą nuvažiuotų, nes praeitą kartą patyrė nuostolius. Jis atsisakė, bet vyriškis labai jį įkalbinėjo važiuoti. Jį labai viliojo pinigai, 5 proc. nuo paimtos sumos, todėl jis sutiko ir išvažiavo. Grįžus į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) degalinės susitiko su K. Š. ir vyriškiu tatuiruota ranka, kurie atvažiavo automobiliu „Volvo“, pilkos spalvos, naujo modelio. Tiek K. Š., tiek vyriškis sakė, kad vėl blogai, kad grįžo anksti, kad per mažai parvežė pinigų. Jis Vokietijoje paimtus pinigus ir aukso dirbinius padavė K. Š.. K. Š. su vyriškiu važiavo priekyje, o jis ir vairuotojas iš paskos. 2013 m. birželio mėn. jam paskambino K. Š. ir pasakė, kad kitą dieną jo iš (duomenys neskelbtini) atvažiuos paimti žmogus ir nuveš į Vokietiją. Jo paimti atvažiavo juodos spalvos automobilis „Seat Ibiza“, lietuviškais valstybiniais numeriais. Automobilį vairavo vyriškis apie 40 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų žilstelėjusių plaukų. Atvažiavus į Vokietiją, pirmą naktį gyveno viešbutyje „Formula1“, prie Hanoverio miesto. Už viešbutį sumokėjo 30 Eur iš jiems duotų 200 Eur. Pernakvojus gavo žinutę, kokiu adresu turi važiuoti. Iš pagyvenusios moters paėmė 7000 Eur. Jis pranešė apie paimtą pinigų sumą. Pinigus paslėpė po rankinio stabdžio svirtimi. Visas likusias dienas nieko neveikė. Miegojo automobilyje, kuriuo ir atvažiavo. Iš paimtos pinigų sumos nieko neėmė ir nedavė vairuotojui, nes žinojo, kad grįžus į Lietuvą vėl bus apšauktas, nes atvežė mažai pinigų. Bebūnant Vokietijoje, jokių kitų nurodymų negavo, todėl su vairuotoju nusprendė, kad reikia grįžti į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą 6800 Eur atidavė K. Š.. 200 Eur išleido maistui, kurui ir nakvynei. K. Š. jam iš tų pinigų padavė 350 Eur, o vairuotojui pasakė, kad su juo atsiskaitys vėliau. Jį namo į (duomenys neskelbtini) parvežė K. Š., o vairuotoją paliko namuose, (duomenys neskelbtini). Po šio karto į Vokietiją nebevažiavo. Paskutinį kartą, 2013 m. liepos 27 d. jį Š. su kažkokiu asmeniu vežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo atsižymėti darbo biržoje. Daugiau su K. Š. nebesimatė. Pažymėjo, kad „M.“ ir pats važiavo dirbti į Vokietiją. Iš Š. sužinojo, kad „M.“, paėmęs 10000 Eur, dingo į Angliją. K. Š. pyko ant „M.“ ir sakė, kad šiuos pinigus reikėjo grąžinti kažkokiems kitiems asmenims. Šiuo atveju pats nenorėdamas darė nusikaltimą, nes norėjo atlyginti priteistą žalą, jautėsi išnaudojamas. Būdamas Vokietijoje gyveno nepatogiai, jautė baimę, psichologinį spaudimą.

29.1. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. M. atpažino K. K., kaip asmenį, kuris buvo vairuotojas ir jį vežė į Vokietiją (t. 1, b. l. 180 -182).

29.2. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad  matyti, kad E. M. atpažino K. Š., kaip asmenį, kurį pažinojo, kaip „Š.“, su kuriuo jį supažindino M., bei kaip asmenį, kuris jį išsiuntė į Vokietiją (t.1, b. l.183 - 185).

30. Apeliaciniuose skunduose buvo akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neapklausęs šio liudytojo teisiamajame posėdyje ir nesudaręs galimybės nuteistiesiems ir jų gynėjams užduoti liudytojui klausimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį pažeidimą ištaisė, atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu apklaususi liudytoją E. M. teismo posėdyje (t.27, b. l. 136 - 139).

30.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas E. M. be kitako parodė, kad jis važiavo į Vokietiją prižiūrėti žmonių, toks darbas jam buvo surastas, tačiau nuvažiavus paaiškėjo, kad darbo nėra, būnant apie savaitę laiko Vokietijoje, tiesiog sėdėjo automobilyje. Kartu su juo buvo išvažiavęs kitas žmogus, su kuriuo kartu jie buvo automobilyje. Tai buvo gal prieš penkis metus, galėjo būti 2013 metais vasarą. Prisimena, kad policijos pareigūnai jį nusivežė pas save, grasino, kad jis buvo Vokietijoje, bus nubaustas, rodė nuotraukas žmonių, kurių jis net nepažįsta, rodė vieno žmogaus nuotrauką, kurį reikėjo atpažinti, todėl jis ir atpažino. Šio žmogaus nežino nei vardo, nei pavardės, su šiuo žmogumi jis jokių reikalų neturėjo, tai nebuvo tas žmogus, kuris jam pasiūlė važiuoti, nei tas, su kuriuo važiavo. Liudytojas nurodė, kad asmuo M. jam nepažįstamas, tokių M. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kur jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra daug.

30.2.Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas E. M. parodė, kad pavardė Š. jam nieko nesako, tai galėjo būti žmogus, kurio nuotrauka jam buvo parodyta ir liepta jį atpažinti. Dėl pareigūnų spaudimo jis prifantazavo, kad imdavo iš žmonių pinigus, nes jam buvo pagrasinta, jog jis, jei nepapasakos to, ko reikia pareigūnams, pats bus apkaltintas ir nuteistas. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi tik toje dalyje, kur jis kalba apie žmogų pravarde „R.“, kuris jam pasiūlė važiuoti į užsienį, kitos aplinkybės yra jo išgalvotos. „R.“, jį kalbindamas važiuoti į Vokietiją, sakė, kad nieko nereikės daryti, žmogus, kuris jį veš automobiliu, nueis ir parneš iš žmonių pinigus, kuriuos jis (E. M.) turės parvežti į Lietuvą. Tačiau taip neįvyko, jie savaitę prabuvo Vokietijoje, žmogus. kuris jį vežė automobiliu, turėjo 300 eurų, už šiuos pinigus jie ir pragyveno, už kelionę jis jokių pinigų negavo. Ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos kelionės detalės yra išgalvotos, kadangi jis yra teistas už sukčiavimą, atskiras aplinkybes sugalvoti jam nesunku. Asmenys M., Š., K. jo atpažinti dėl policijos pareigūnų naudoto spaudimo ir nurodymo, kuriuos žmones atpažinti. Jis tik atpažino K. (K.), kaip žmogų, kuris jį vežė automobiliu į Vokietiją ir kuris turėjo eiti paimti pinigų; kaip suprato, būtent šis žmogus nurodė ir jį, nes kitaip jis nebūtų surastas. Ši aplinkybė taip pat yra teisinga. 

31. Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Buvo išvykos į užsienį. Jam pasiūlė A. V. pavairuoti automobilį. Jis sutiko. Prabuvo gal 5–6 dienas. Buvo dviese su A. V.. Važiavo į Vokietiją dar su vienu asmeniu. A. V. žinojo kur važiuoti. Automobilis buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini), Seat markės, išnuomojo vyras, jo (M. K.) vardu buvo sudaryta sutartis, dokumentai buvo įmonės vardu. Atpažino K. Š., parodė, kad su juo važiavo iki (duomenys neskelbtini) (t. 3,  b.  l.156-157). Paaiškino, kad A. V. turėjo pinigų kelionei ir kai grįžo, A. V. su juo atsiskaitė. Kodėl važiavo į Vokietiją A. V., nesakė. Kai grįžo, automobilis keletą dienų pabuvo pas jį, paskui perdavė A. V.. Teigė, kad kelionė vyko lyg ir pavasarį, gegužės mėnesį.

31.1. 2013 m. rugsėjo 23 d. pateikus atpažinti 4 asmenų nuotraukas, M. K. atpažino A. V. draugą – A. (t. 3, b. l. 158-159), kuris kartu su A. V. gal porą kartų buvo privažiavęs prie jo namų.

31.2. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. K. atpažino K. Š., kuris jį 2013 m. gegužės mėnesį vežė į (duomenys neskelbtini) miestą automobiliu „Seat Ibiza“, sudaryti automobilio nuomos sutartį (t. 3, b. l. 56-57).

31.3. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pateiktos transporto priemonės nuomos sutarties matyti, kad nuo 2013-06-12 iki 2013-07-10 M. K. vardu buvo išnuomotas automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l.132).

32. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu liudytojas M. K. buvo apklaustas pakartotinai. Jis parodė, kad buvo apklaustas teisme dėl to, kad maždaug prie 5-7 metus jis važiavo į Vokietiją pažįstamo A. V. pasiūlymu pavairuoti automobilį ir iš Vokietijos paimti bei parvežti pinigus ar skolą. Išvažiavę jie buvo savaitę laiko, pinigus paėmė A. V.. Kaip pastarasis sužinojo, kada bus pinigai – jis nežino. Į Vokietiją važiavo jo vardu išnuomotu automobiliu, markės nebeprisimena, dėl nuomos su kažkokiu žmogumi važiavo į (duomenys neskelbtini), tą žmogų matė tik vieną kartą. Jam buvo pateiktos atpažinti A. V. ir jo draugo A., kuris buvo kartu, kai A. V. jam pasiūlė važiuoti į Vokietiją, nuotraukos, jas jis ir atpažino. Kur reikia važiuoti – žinojo A. V., adresas buvo suvestas į navigaciją ir taip nuvažiavo, pats A. V. vairuoti automobilio negalėjo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo.

33. Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad jis nukentėjusiu nesijaučia. Nurodė, kad užsiima automobilių atvežimu. Galimai 2013 m., kai jis neturėjo darbo, asmens prašymu jis parvarė automobilį iš Vokietijos, už tai gavo 300-400 Eur atlygį. Už pragyvenimą Vokietijoje jam buvo sumokėta. Paaiškino, kad jie važiavo tik surasti automobilį, o juos parveždavo tralas. Jis buvo tik vairuotojas, jam būdavo pasakomi adresai, kur būdavo pardavinėjami automobiliai.

33.1. Pirmosios instancijos teismas BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka ištyrė ir vertino nukentėjusiojo D. Š. 2013 m. rugpjūčio 28 d. apklausos metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 1-5), kad 2013 m. birželio mėn. pabaigoje, ar liepos mėn. pradžioje, (duomenys neskelbtini) mieste prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasiūlė užsidirbti. Pasakė, kad reikėtų 3-4 dienoms važiuoti į Vokietiją ir už tai jis gautų 200 Eur. Jam tokia pinigų suma buvo didelė, kadangi jis niekur nedirbo. Tas vyriškis, jam pasiūlęs važiuoti į Vokietiją, buvo apie 175 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, apie 25 m. amžiaus, šviesesnių trumpai kirptų plaukų, apvalaus veido. Vyriškis pasakė, kad jam reikėtų nuvežti ir dar vieną žmogų į Vokietiją, kad jis nupirktų automobilį. Jam buvo pasakyta, kad, nuvažiavus į Vokietiją, nakvynė ir maistas nekainuos; už viską sumokės tas žmogus, kurį jis nuveš į Vokietiją. Jam nieko nereikės daryti, tik nuvežti žmogų tam tikrais adresais Vokietijoje, kur parduodami automobiliai. Jam buvo pasakyta, kad yra automobilis, kurį jis turės vairuoti. Tos pačios dienos vakarą vyriškis jam paskambino ir jis sutiko važiuoti. Kitą dieną sutartu laiku jam atėjus į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, į aikštelę prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ privažiavo šviesios spalvos automobilis, iš kurio išlipo du asmenys: automobilio vairuotojas – aukštas, apie 185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, pošviesių plaukų, apie 35 m. amžiaus, kitas – automobilio keleivis –175 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, trumpai kirptas, apie 35 m. amžiaus. Su jais jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) jam keleivio sėdynėje sėdintis asmuo pasakė, kad reikia persėsti į kitą automobilį – „Seat Ibiza“, tamsios spalvos, ir jie kartu su tuo vyriškiu išvažiavo paimti to vaikino, kuris bus vežamas į Vokietiją. Tas vaikinas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apie 180 - 185 cm ūgio, smulkesnio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, apsikirpęs buvo lyg būtų su kirpčiukais, apie 30 - 35 m. amžiaus. Vaikinas prisistatė vardu – T.. T. įsėdus, tas vyriškis su kuriuo jis atvažiavo, išėjo ir su jais nebevažiavo. T. turėjo du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“, sakė, kad jam įdėjo pinigų. Atvažiavus į Vokietiją, T. pasakė, kad reikia laukti skambučio ir tada žinos, kur reikia važiuoti. Miegojo automobilyje, aikštelėje prie jūros, netoli Kylio miesto, 3-4 dienas. Vėliau važiavo į kitą miestą, tada vėl praleido automobilyje parą laiko. Nuvažiavus netoli Eseno ar Kiolno miesto pralaukė dar parą. Tada jau važiavo T. suvestu į navigaciją adresu. Tai buvo gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalas, kur T. išlipo. T. grįžus į automobilį nematė, kad jis būtų su savimi atsinešęs kokius nors daiktus ar pinigus. Grįžus T., iš to miestelio išvažiavo į kitą. Jame pralaukė dar dieną, o kitą vėl važiavo T. į navigaciją suvestu adresu. Kas T. nurodydavo adresus, nežino. Šį kartą irgi nematė, kad grįždamas T. kažką būtų su savimi parsinešęs. Kur T. eidavo išlipęs iš automobilio, pasakyti negali. Jis pats iš automobilio nelipdavo. T., išlipdamas iš automobilio, daugiausiai kalbėdavo telefonu. Po antro adreso nuvažiavo į kitą miestelį. Visą laiką, kur reikėdavo važiuoti, miestelius ir adresus į navigaciją suvesdavo T.. Per likusias dienas Vokietijoje T. vežė dviem ar trimis skirtingais adresais. Prieš suvedant kiekvieną adresą T. gaudavo SMS pranešimą. Po paskutinio adreso iš jo (D. Š.) buvo pavogta piniginė su visais dokumentais, T. kažkam paskambino ir davė jam pakalbėti. Jis - liudytojas pasakė, kad bet kokiu atveju važiuos namo, kad dėl pavogtų dokumentų kreipsis į policiją, o tas vyriškis neprieštaravo. Kitą rytą susitvarkę ambasadoje dokumentus, išvyko į Lietuvą. Važiuojant T. vis kažkam pranešdavo, kur jie yra ir kada grįš į (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) buvo sustoję degalinėje. T. kažką pirko, ilgai jo laukė. Tada važiavo prie kažkokio daugiabučio, iš kurio išėjęs vyriškis įsėdo į automobilį. Vyriškis buvo neaukšto ūgio, stamboko kūno sudėjimo. Tas vyriškis jam pasakė, kad parveš jį namo į (duomenys neskelbtini). Įsėdo į automobilio galą, tas vyriškis parvežė namo T., o tada jį. T. prieš išlipdamas nurodė tam vyriškiui, kad su juo - D. Š. reikia atsiskaityti. Vyriškis pasakė, kad rytoj. Praėjus dviem dienoms jam buvo atvežti pinigai. Atvežė nepažįstamas vaikinas, apie 20 m. amžiaus, ir padavė jam 300 Eur. Po šio išvažiavimo važiuoti į Vokietiją jam niekas nebesiūlė. Vokietijoje prabuvo ilgiau nei savaitę, dėl ko prarado galimybę važiuoti užsidirbti į Norvegiją, jautė diskomfortą, nes buvo priverstas miegoti automobilyje o ne viešbutyje, didesnė jam sumokėta suma neatperka išgyvenimų, patirto nepatogumo.

33.2. Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad į Norvegiją neišvažiavo, nes pavogė jo pasą. Į Vokietiją iš (duomenys neskelbtini) jis važiavo automobiliu „Seat Ibiza“, kažkokie du asmenys jį atvežė iš (duomenys neskelbtini).

33.3. Pagarsinus garso įrašus Nr. 62, 67, 74, 79, 183, 186, 187, 201, 202, 208, 209, 210, 211, 212, 215, 203, 233 (t. 6, b. l. 45-75) nukentėjusysis D. Š. parodė, kad nežino apie ką ėjo kalba. Jo važiuoti į Vokietiją niekas nevertė. 

33.4. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š. atpažino T. Š., kaip asmenį, kurį pažinojo vardu T., kurį vežė į Vokietiją, ir vežiojo pastarojo suvestais adresais (t. 2, b. l. 6-8). 

34. Nukentėjusiojo D. Š. nurodytos aplinkybės dėl dokumentų vagystės patvirtintos Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje pažyma, kad 2013-07-09 Lietuvos Respublikos ambasadoje Vokietijoje D. Š. buvo išduotas asmens grįžimo pažymėjimas (t. 2, b. l.19 - 25).

35. Liudytoja V. Š. patvirtino 2014 m. liepos 8 d. apklausos metu (t. 2, b. l. 146-149) duotus savo parodymus, kad su M. Z. susipažino 2013 m. sausio mėn. Nuo pažinties dienos kelis mėnesius bendraudavo tik telefonu. Žinojo, kad jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2013 m. pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje, M. Z. jos paklausė, ar ji galėtų jo pinigus laikyti pas save. Ji sutiko. Neklausinėjo, kokie tai pinigai, iš kur gaunami. Jis nieko neįvardijo, nei kokia tai bus valiuta, nei kokios sumos. Jai buvo pasakyta, kad tuos pinigus atveš žmogus. Sutikus laikyti jo pinigus, jis jai pradėjo rašyti ir skambinti pranešdamas, kad žmogus priveš jai pinigus ir ar ji gali juos paimti. Ji sutiko. Nuo 2013 m. pavasario ar vasaros pradžios jai savaitės laikotarpyje žmogus atveždavo pinigus. Paduodamos pinigų sumos visada būdavo eurais. Sumos buvo įvairios, mažiausia buvo 300 Eur, o didžiausia – 3000 Eur. Dažniausiai pinigus atveždavo tas pats vaikinas, jis buvo apie 25-30 metų amžiaus, neaukšto ūgio – apie 170 cm, vidutinio kūno sudėjimo, rudų, šiek tiek ilgesnių plaukų. Parodžius atpažinti, ji atpažino K. Š. (t. 2, b. l.150-151).

35.1. 2013 m. kovo mėnesį ji kartu su M. Z. draugu R. važiavo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Parodžius atpažinti, ji jį atpažino (2 t., 152-153 b.l.). Ką M. Z. ir R. kalbėjo pasimatymo metu, pasakyti negali, nes negalėjo nei suprasti, nei sužinoti. Po pirmo važiavimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, ji su R. buvo dar susitikusi ne daugiau kaip tris kartus, jis yra atvežęs jai pinigus. Atveždavo visada skirtingais automobiliais, tai šviesiu VW Passat, tai tamsios spalvos „Seat Leon“, tai „Audi“, kuri buvo su angliškais numeriais, šviesios spalvos. R. nėra niekada paėmęs pinigų iš jos, o K. Š. - ir atveždavo, ir paimdavo. Paduodavo K. Š. tokią sumą, kokią nurodydavo M. Z.. Viso jos ir M. Z. bendravimo laikotarpiu ji jam pervedinėjo pinigus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Iš pradžių eidavo į banką, keisdavo jai atvežtus eurus į litus ir M. Z. prašomą sumą pervesdavo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Paskui susitarė taip, kad ji pervesdavo pinigus iš savo asmeninės sąskaitos, iš turėtų eurų sumą, atitinkančią pervestai, išsikeisdavo į litus ir pasilikdavo sau. Iš tų atvežtų pinigų savo nuožiūra be M. Z. žinios ji jokių sumų neėmė. Pažymėjo, kad dar bendraudama su M. Z., kelis kartus keitė SIM korteles – jis jai yra sakęs, kad būtų gerai pasikeisti. Ji pati irgi neprieštaravo dėl SIM kortelių ir telefono numerio pasikeitimo. M. Z. taip pat keisdavo SIM korteles, kas kokius 2 mėnesius. 2013 m. vasarą M. Z. jos paprašė iš atvežamų pinigų nupirkti 8 vnt. mobilaus ryšio telefonus „Samsung“. Nupirkus telefonus, paprašė jos ant popieriaus surašyti jų IMEI numerius. IMEI numerius persiuntė M. Z. į „Facebook“ profilį asmenine žinute. Jai buvo griežtai liepta į naujus telefonus nedėti savo SIM kortelės ir jų nejungti. Šiuos telefonus vieną dieną laikė namuose, o kitą dieną prie ligoninės perdavė kažkokiam vaikinui. Jis buvo atvažiavęs mėlynos spalvos VW Golf automobiliu. Nurodė, kad L. B., kuri atliko pervedimą M. Z. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, yra jos draugė. L. B. paprašė pervesti pinigus, nes pati buvo užsiėmusi. L. B. pervedė 500 Lt, kuriuos ji jai grąžino iš jai atvežamų pinigų.

35.2. Pagarsinus parodymus, liudytoja parodė, kad pinigai kartais būdavo vežami kasdien, kartais tik kartą per savaitę. Nežino, iš kur apklausoje atsirado pavardė – Š.. Jai apklausos metu buvo rodomos nuotraukos, klausiama, ar pažįsta asmenis. Jai davė pasirašyti, nepamena, ar pasirašė prieš, ar po atpažinimo. Teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad K. Š. jai matytas.

35.3. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. Š. atpažino K. Š., kaip asmenį, kurį pažinojo kaip „Š.“, kuris po M. Z. prašymo du ar tris kartus per savaitę jai atveždavo pinigus (t. 2, b. l. 150 - 151).

36. Liudytoja apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja V. J. parodė, kad jai, kaip atlikusiai ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, žinoma, kad tyrimo veiksmai buvo atliekami, laikantis teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad liudytoja V. Š. asmenį atpažino laikantis nustatytos tvarkos, t. y. ji buvo pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tada buvo pateiktos nuotraukos. V. Š. atpažino K. Š.. Jokios išskirtinės sąlygos V. Š. asmens atpažinimo metu sudarytos nebuvo. Ji V. Š. K. Š. pavardės nenurodė. Ji taip pat apklausė K. K. ir D. Š.. Po apklausos jiems davė perskaityti protokolus, tada jie pasirašė. Dėl protokolų turinio jie jokių pastabų nepateikė. Pažymėjo, kad, jei būna pastabų, yra taisomas protokolas. Apklausų metu ji fizinio smurto ar spaudimo nenaudoja. Ji negalėjo nurodyti, ar su K. K. atliko asmens parodymą atpažinti, nes nepamena.

Liudytoja taip pat parodė, kad teismo paskelbtą D. Š. apklausos protokolo dalį (t. 2, b. l.4-5) ji užrašė iš D. Š. žodžių taip, kaip jis pasakė.

37. Liudytojas T. Š. parodė, kad viskas prasidėjo gal nuo 2012 m. Vokietijoje buvo gal 3 kartus, kažkur prie Štutgarto. Pinigus pervesdavo per Western Union, o kitus yra parvežęs. Sumos buvo nemažos, gal po 10000 – 20000 Eur. Vokietijoje užtrukdavo apie savaitę. Nurodymus telefonu gaudavo iš Lietuvos, visi pokalbiai vykdavo telefonu. Vieną kartą pervedė 11000 ar 13000 Eur, liko be pinigų, todėl turėjo grįžti pėsčiomis iš Vokietijos, pakeleivingų automobilių pagalba. Važiavo vėl, nes jam buvo grasinama. Į Vokietiją veždavo vairuotojas. Važiuodavo nuomotais automobiliais, tarp kurių galėjo būti „Seat Ibiza“. Vairuotojas su juo nebendraudavo. Važiuodavo dviese – jis ir vairuotojas. Kiekvieną kartą būdavo vis kitas vairuotojas. Jam nebuvo sakoma, ką jis darys. Tik kai atvažiavo į Vokietiją, suprato, kad yra kažkas ne taip. Jam paskambindavo, pasakydavo kokiu adresu nueiti, visą laiką telefoną laikydavo prie ausies, jam kalbėti nieko nereikėjo, paklausdavo tik, ar paėmė pinigus. Pinigus paimdavo iš rusų tautybės žmonių.

37.1. Liudytojas T. Š. patvirtino 2013 m. rugpjūčio 27 d. savo apklausos metu duotus parodymus (t. 2, b. l.53-57). Vykusios apklausos metu liudytojas parodė, kad 2012 m. pabaigoje pas jį atvažiavo jo pažįstamas A.. Atvažiavo automobiliu BMW, 3 klasės, sidabrinės spalvos, kurį vairavo jam tuo metu nepažįstamas asmuo. Tas vairuotojas buvo apie 25 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, normalaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų, ramaus būdo, veido oda buvo nelygi, lyg su duobutėmis. Jam įsėdus į automobilį, A. supažindino su vairuotoju ir pradėjo sakyti, kad žino, kad jam dabar sunkus metas, jo materialinė padėtis sunki, jis bedarbis ir jam reikalingi pinigai. Pasakė, kad yra galimybė išvažiuoti į Vokietiją, kur jam reikės nueiti ir paimti pinigus, kažkur pasirašyti ir tuos pinigus parvežti į Lietuvą. A. jam garantavo, kad darbas legalus, sakė, jog nuo parvežtų pinigų jam priklausys 10 proc. sumos, už pragyvenimą Vokietijoje jam nereikės mokėti. A. rūpinsis maistu, viešbučiu ir kitomis reikmėmis. A. jam pasakė, kad į Vokietiją reikės važiuoti labai greitai, po kelių dienų, kad nupirks autobuso bilietus. Sakė, kad jam paskambins, kai tik reikės važiuoti, minėjo, kad Vokietijoje jis turės būti savaitę. Jis sutiko. Praėjus kelioms dienoms, paskambino A. ir pasakė, kad ruoštųsi, o jis (A.) jį nuveš į autobusų stotį, iš kur važiuos į Vokietiją. Sutartu laiku atvažiavo A. su tuo pačiu automobiliu ir vairuotoju, padavė jam autobuso bilietą, maišelį su jam nupirktu maistu, kelis šimtus eurų, kurie buvo skirti susimokėti už viešbutį Vokietijoje ir taksi. Taip pat A. jam padavė 3 mobilaus ryšio telefonus „Samsung“, kurie buvo visiškai nauji, ir 6 SIM korteles. Jam buvo pasakyta, kad, tik įvažiavus į Vokietiją, jis turės į bet kurį telefoną įsidėti bet kurią SIM kortelę. A. pasakė, kad, kai jis bus Vokietijoje, jis su juo susisieks.

37.2. Kai nuvažiavo į Vokietiją, Štutgarto miestą, parašė A. žinutę, kad jis jau Vokietijoje. Asmeninio mobilaus telefono neturėjo. Gavo žinutę, kad susirastų lovą, suprato, kad turi susirasti viešbutį. Už viešbutį susimokėjo iš A. jam duotų pinigų. Apsistojus gavo žinutę, kad tam tikrą valandą ryte reikės judėti. Suprato, kad turi laukti kitos žinutės, kurioje bus nurodytas adresas, kur turės važiuoti. Kai sulaukė žinutės, susirado taksi ir važiavo nurodytu adresu. Bevažiuojant sulaukė skambučio. Atsiliepęs suprato, kad kalbėjo ne su A.. Jam skambinęs vyriškis klausė, kur jis yra, kiek jam liko važiuoti iki nurodyto adreso. Jam skambinantis vyriškis jį nuolat skubino. Nuvažiavus nurodytu adresu jam skambinęs vyriškis pasakė, kad jis eitų prie daugiabučio namo lauko durų, nurodė pavardę asmens, ties kuriuo paspausti mygtuką, o paspaudus durys atsidarė. Jis įėjo į vidų, eidamas skambinančiam asmeniui sakė, kad jis jau viduje, kad eina link buto. Priėjus prie nurodyto buto, durys jau buvo atidarytos, įėjo į vidų. Bute buvo vyresnio amžiaus moteris ir jaunesnė mergina, apie 30 metų amžiaus. Jaunesnė sėdėjo prie stalo ir kažką rašė kalbėdama telefonu. Girdėjo, kad ji kalbėjo rusiškai. Vyresnė taip pat su kažkuo kalbėjo telefonu. Jam skambinantis vyriškis pasakė, kad jam turi paduoti 2000 Eur. Vyresnė moteris jam padavė 2000 Eur, o jis jai padavė savo pasą, kad jos nusirašytų duomenis. Jaunesnė mergina rašydama duomenis buvo pasimetusi. Jis suprato, kad kažkas ne taip, todėl pasiėmė savo dokumentą, atidavė tai moteriai 2000 Eur ir išėjo. Išėjęs jam skambinusiam vyriškiui pasakė, kad įvyko kažkoks nesusipratimas, ir jis išėjo. Įsėdęs į taksi grįžo į viešbutį. Kai jam skambinusiam asmeniui pasakė, kad grąžino pinigus, vyriškis piktu tonu atsakė „kitą kartą nebūk boba, paimk pinigus ir viskas“. Vyriškis jį išvadino necenzūriniais žodžiais, žemino.

37.3. Jam grįžus į viešbutį, jis sulaukė SMS pranešimo su kitu adresu. Vėl taksi važiavo nurodytu adresu, daugiabučiame name, vėl ta pačia tvarka ėjo iki buto. Visą laiką išlipęs iš taksi kalbėjo su jam paskambinusiu vyriškiu. Antrame adrese nuėjo pas močiutę, kuri jam įėjus į butą taip pat kalbėjo su kažkuo rusiškai ir padavė jam 11000 Eur. Tai buvo tokia pati suma, kaip kad jam ir sakė skambinęs asmuo. Paėmęs pinigus pasirašė kažkokiame lape. Išėjęs pasakė, kad turi pinigus, baigęs pokalbį iškart išėmė SIM kortelę, ją išmetė, mobilaus ryšio telefoną sulaužė ir išmetė taip pat. Grįžęs į viešbutį paimtus pinigus pasidėjo savo kelioniniame krepšyje. Po kiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad gautus pinigus pervestų banko pavedimu asmeniui. Nuėjo į Western Union ir nurodytam asmeniui pervedė 6000 Eur, o likusius 5000 Eur, nepamena ar pervedė tam pačiam, ar kitam asmeniui. Grįžo į viešbutį, nebeturėjo pinigų. Nei su A., nei su kitu asmeniu susisiekti negalėjo, todėl kreipėsi į policiją, kur pareigūnams pasakė, kad liko be pinigų ir nori grįžti į Lietuvą. Jį nuvežė iki autohofo – vietos kur stovi sunkvežimiai. Čia susirado lietuvį, kuris jį parvežė iki (duomenys neskelbtini), davė 40 Lt, kad galėtų grįžti į (duomenys neskelbtini).

37.4. Jam grįžus į namus, po kelių dienų pas atėjo A. ir jį sumušė, o radęs pas jį piniginėje 250 Lt, paėmė ir išėjo. Grįžęs iš Vokietijos negavo jokių pinigų, niekas su juo nesusisiekė. 2013 m. pavasarį sulaukė skambučio iš jam nežinomo numerio, kurį vėliau savo telefone įvardino „JIS“. Skambinęs asmuo neprisistatė, iš balso jam pasirodė, kad tai jaunas vaikinas, iki 30 m. amžiaus. Asmuo pasakė, kad reikia vėl važiuoti į Vokietiją, paimti pinigus. Jis sutiko, nes labai reikėjo pinigų, be to, turėjo konfliktų su tam tikrais asmenimis, nuo kurių norėjo pabėgti. Jam buvo pasakyta, kad po kelių dienų pas jį atvažiuos žmogus su automobiliu ir jį paims. Sutartu laiku prie jo namų atvažiavo baltos spalvos automobilis Toyota. Automobilį vairavo nepažįstamas vyriškis. Jis buvo apie 25-30 m. amžiaus, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų. Kelionės į Vokietiją metu su vairuotoju nebendravo. Vairuotojas su kažkuo kalbėjo telefonu. Atvažiavus į Vokietiją vairuotojas jam padavė 3 mobilaus ryšio telefonus „Samsung“, visiškai naujus. SIM kortelės telefone jau buvo. Vokietijoje išbuvo apie 2 savaites. Visą laiką gyveno automobilyje, kuriuo atvažiavo. Už maistą ir dušą mokėjo vairuotojas. Buvo netoli Miuncheno. Su vairuotoju bendravimas buvo paviršutinis. Visą savaitę niekur nevažiavo, miegojo automobilyje, buvo nepatogu, jautė diskomfortą, norėjo grįžti į namus, tačiau negalėjo, nes savo pinigų neturėjo, jautėsi priklausomas nuo vairuotojo, nes buvo garantuotas, kad jis jį parveš į namus. Kai vairuotojas kalbėdavo telefonu su kažkuo, kartais nugirsdavo kaip sakydavo, kad jie nieko neveikia, tuomet jis jausdavo spaudimą, pašaipą, nuolatinį žeminimą. Parėjus savaitei gavo adresą ir su vairuotoju nuvažiavo. Tik pradėjus, jam paskambino vaikinas ir nuolat klausinėjo kada bus, ragino paskubėti, greičiau važiuoti. Nuvažiavus nurodytu adresu, nuėjo į nurodytą butą ir iš pagyvenusios moters paėmė jam telefonu nurodytą sumą – 3000 Eur. Paėmė pinigus, perskaičiavo, pasirašė ir išėjo. Vairuotojas laukė netoliese, įsėdo į automobilį, SIM kortelę ir telefoną sulaužė ir išmetė. Paimtus pinigus padavė vairuotojui. Išvažiavo į Lietuvą. Automobilis Toyota buvo išnuomotas Vilniuje. Grįžus į Lietuvą vairuotojas jį paleido prie namų. Po kurio laiko su juo susisiekė tas pats vairuotojas, atvežė jo uždarbį – 1000 Lt.

37.5. Po kurio laiko jam vėl paskambino „JIS“ ir pasakė, kad po kelių dienų vėl reikės važiuoti. Jo niekas neklausė, ar gali, ar nori važiuoti. Konstatuodavo patį faktą. Jis neturėjo kito pasirinkimo, norėjo išvengti kokių nors nesusipratimų, norėjo gauti pinigų, bijojo sulaukti grasinimų ar net sužalojimų, todėl neprieštaravo ir sutiko važiuoti. Po kurio laiko jam paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad ateitų prie automobilio. Atėjęs pamatė „Škoda Octavia“, karavaną, sidabrinės spalvos, įsėdęs pamatė vairuotoją, tai buvo kitas asmuo. Vairuotojas buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 30-40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, tamsesnių plaukų. Kiek žino, vairuotoją vadino „Ž.“. Išvažiavo į Vokietiją, vėl visi pinigai ir telefonai buvo pas vairuotoją. Įvažiavus į Vokietiją vėl įsijungė jam vairuotojo paduotus telefonus. Vokietijoje išbuvo savaitę, gyveno automobilyje, vieną kartą ėjo jam nurodytu adresu ir iš senyvos daugiabučio namo gyventojos paėmė 3 000 Eur. Pinigus atidavė vairuotojui. Eidamas į butą, vėl buvo nuolat skubinamas ir raginamas. Pinigus imdavo kaip skolą. Grįžo į Lietuvą, vairuotojas jį parvežė iki namų. Po kurio laiko tas pats vairuotojas jam atvežė jo uždarbį – 1000 Lt. Po šio karto daugiau į Vokietiją siunčiamas nebuvo ir nebevažiavo. Kiekvieną kartą kai jį veždavo į Vokietiją jis negalėjo pasipriešinti, ypač po to, kai buvo sumuštas A.. Bijojo, kad iš jo nereikalautų pinigų, jautėsi bejėgis pasipriešinti.

38. Nukentėjusiojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojo T. Š. parodymus dėl vykimo į Vokietiją bei bendravimo su nuteistuoju K. Š. ir kitais juos išsiuntusiais asmenimis patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir jo prieduose (t. 6 b. l. 45-75), vykdant 2013-07-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. Š., kontrolės metu užfiksuoti įvykiai:

- 2013-07-06 22 val. 10 min. K. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje – V, įrašas Nr. 62) pokalbis su D. Š. ( tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje – V l): D. Š. praneša K. Š., kad Vokietijoje prarado pasą ir kreipėsi į policiją dėl dokumento praradimo: „<...> nieka, bišk skambino, norėjo paklaust,<...> nupysa man pasą su teisėm<...>tai mes buvam nuvarė mentūron, išrašė lapą tokį, žinai<...>“ į ką K. Š. atsako: „<...>tai va judės ir drąsiai“, D. Š. pasiteiravus, gal jam užsukti į Berlyną, K. Š. atsako“<...>važiuos namo atgal, bet či vėliau, žinė, kad jau važiuos namo, užvažiuos, karoč, į viską suderins<...>“, jie susitaria vėliau susiskambinti;

-2013-07-07 11 val. 16 min., K. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje – V, įrašas Nr. 67) pokalbis su D. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl), kurio metu D. Š. sako:“<...> nieko, va sėdim, laukiam; kas či bus?“, o K. Š. klausia „<...>ką darbs apsireiške, ane<...>“; D. Š. aiškina, kad laukia, negali važiuoti į viešbutį, nes nenori „apsišviesti“, sako, kad gal geriau važiuoti į Hanoverį, kur praeitą kartą „<...> užkabina iškart<...>“, taip pat sako, kad laikas važiuoti namo, nes reikia išvažiuoti į Norvegiją; K. Š. žada: „<...>a iš tikrųjų pats prisės prie internetą, pasižės, susisieks su darb, pats tad gal ras netyč, žinia<...>“

- 2013-07-07 18 val. 33 min. K. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje – V, įrašas Nr. 74) pokalbis su T. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl): T. Š. K. Š. pasakoja apie tai, kad nepavyko paimti 5000 eurų „<,...>buva, buva, kabinas, nieka nepaimio, buva kabinta, bet te<...>kaip susirinka žmonės , trys žmones chatoj sedėje, tą ne trys, keturi, skaityk, su vyru, dar plius privažiava mašina, uždaras kiemas, sakam raunamės visiškė iš tą kaimo<...>“, į ką K. Š. atsako: „<...> nu visks aišk<...>“, bei tariasi, gal reiktų jiems vykti į Hanoverį, kur praeitą kartą buvo paėmęs 10000 eurų „<...>jei ten kažkur arčiau Hanovere kažkur kažką, nes ten paskutinį kartą červoncs ten buva pimts<...>“;

- 2013-07-08 12 val. 02 min. K. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje – V, įrašas Nr. 86)  pokalbis su T. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje -Vl) bei jų susirašinėjimas SMS pranešimais (įrašai Nr. 87, 99, 100, 104, 106), pokalbio metu T. Š. informuoja K. Š., kad „paėmė 1430 eurų“ bei tariasi dėl tolesnių veiksmų, K. Š. nurodo, kaip elgtis su telefono SIM kortelėmis ir kaip pasikeisti abonentinį numerį: „<...> pasipildykit darbini nr. ir nebemeskit kortos jei tik toki maža padaret<...>, kai bus didelis tada meskit<...>“;

- 2013-07-08 15 val. 38 min. K. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje – V, įrašas Nr. 156) pokalbis su T. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl): T. Š. informuoja K. Š., kad yra nesklandumų su paimtais Vokietijoje pinigais ir jie šiuo metu nori kuo greičiau išvažiuoti iš įvykio vietos: „<...> dar mes či raunamės, nes čia kur man reikia atiduot pinigus<...>, K. Š. paklausus, kam tuo pinigus atiduos, T. Š. paaiškino:<...> kas man padave tuos pinigs, iš chatoj<...>, paskui boba rėke, boba grįža ir pradėje rėkt pro balkoną <...> atiduok pinigus, grąžink pinigus<...>, va dabar raunamės iš čia, negalim niekaip iš to <...> išvažiuot Hanovere“; jie susitaria susiskambinti vėliau;

- K. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir į Vokietiją išsiųstų žmonių (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) susirašinėjimas SMS pranešimais (įrašai Nr. 158, 159, 161, 162, 165) apie telefonų abonentines korteles;

-2013-07-08 16 val. 08 min. K. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V') pokalbis su T. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje – V l,  įrašas Nr. 166): K. Š. aiškina, kaip T. Š. elgtis su telefonais bei abonentinėmis kortelėmis, duoda nurodymus, kaip toliau „dirbti“: „<...>ten jos mest net nereikia, tu ją gali mest po kukių dvejų, trijų, keturių kartų <...>“ , į ką T. Š. atsako: „ mes visą laik lauždavom, nes či patarimą tokį turėjam ir kaip mes tokį patarimą turėjam, saka, geriau iš kart laužykit<...>“; K. Š.: „<...> nu, gerė tada, daba va sureguliuos, atsiųs sąskaitos, kad pasipildyt, pasipildytumėt tą darbinį. A ti  su darbu jau susisieket, kad važiuojat į Berlyną?“, T. Š. atsakius:<...> aš neturiu numere jo <...>“, K. Š. sako:<...> reik jum pirma palaukt kol darbs, suprantat, su jum susisieks, kad jūs pasakytumėt, nes jie gal dar <...>“  T. Š. pasako, kad jis važiuoja jau 11 kartą ir dabar paėmė 3500 eurų, po to pasako, kad dar paėmė 3500 eurų: „<...> du karts Hanover paimem, va ką tik trys štukos penki šimtai<...>“; tos pačios dienos 17 val. 15 min. pokalbis tarp tų pačių asmenų (įrašas Nr. 176):  T. Š. aiškina, kad jie per daug ten užsišvietė ir čia būti nebegali, jau paėmė apie 10000 eurų, konspiracijos tikslais reikia keisti telefonus bei korteles. K. Š. pasako: „<...> tikiuosi, nesulaužet dar kortos, dar turit?“, T. Š. patikinus „<...> yra pas mane ta darbine<...>“, K. Š. liepia „<...> nu ti pats susisiekit su darb, susitarkit“ ir patikina, kad jis su tais žmonėmis jis dirba jau seniai, ir jie yra normalūs bei patikimi: „<...>či tie žmonės normaliai dirba, nes aš pats su jais senai dirb, ti či viskas normalė su jais, žinai, jie žina<...>“;

- K. Š. (stenogramoje – V, įrašai Nr. 183, 186, 187, 201, 202, 208, 209, 210, 211, 212, 215) susirašinėjimas SMS pranešimais su D. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - Vl), aptariant, kaip ir kur toliau „dirbti“, kiek pinigų yra paimta; D. Š. parašo „11“;

- 2013-07-08 18 val. 37 min. K. Š. pokalbis su T. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1, įrašas Nr. 203), kuris informuoja, kad Vokietijoje visi keliai yra uždaryti ir tai greičiausiai dėl jų paimtų pinigų;

- 2013-07-09 9 val. 36 min. K. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje – V, įrašas Nr. 233) pokalbis su D. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje – V l), kuris pasako K. Š., kad laukia prie ambasados, nes jam reikia išsiimti pažymą dėl prarasto asmens dokumento, kad galėtų grįžti namo: „<...> kažkokį grįžimą lapą<...> sake išrašis<...>“

- 2013-07-09 20 val. 13 min. K. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje – V, įrašas Nr. 244) pokalbis su automobilių nuoma besiverčiančiu L. J. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), kad automobilį „Seat“ atvarys rytoj iš ryto.

 39. Nors nuteistieji S. Ž., M. Z. ir K. Š. neigia kartu vykdę nusikalstamą veiką, tvirtina nukentėjusiųjų nepažįsta ir jokios nusikalstamos veikos jų atžvilgiu nepadarė, ši jų pozicija paneigta tiek aptartais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tiek ir objektyviais įrodymais –elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais ir jų priedais:

     - vykdant 2013-06-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. Z., kontrolės (t. 8, b. l. 57-98);

- vykdant 2013-06-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. Š., kontrolės (t. 4, b. l. 34-88);

- vykdant 2013-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. A., kontrolės (t. 4, b. l. 92-162);

- vykdant 2013-06-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. Ž., kontrolės (t. 4, b. l. 166-200; t. 5, b. l. 1-68);

- vykdant 2013-06-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. Š., kontrolės (t. 5, b. l. 91-101);

- vykdant 2013-07-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. Ž., kontrolės (t.5, b. l. 105-163);

- vykdant 2013-07-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. A., kontrolės (t. 6, b. l. 4-41);

- vykdant 2013-07-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. Š., kontrolės (t. 6, b. l. 45-75).  

40. Minėtuose protokoluose užfiksuotas nuteistųjų S. Ž., M. Z., K. Š., tarpusavio bendravimas, darant tęstinę nusikalstamą veiką- prekybą žmonėmis, bendravimas su asmenimis, jų įtrauktais į nusikalstamų veikų užsienio valstybėje darymą o taip pat su asmeniu, prieš kurį tyrimas buvo nutrauktas, M. A..

-vykdant 2013-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. A., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, užfiksuotas minėto asmens pokalbių turinys patvirtina, kad M. A. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2013 m. birželio 28 d. intensyviai bendravo su S. Ž. apie tai, kaip jiems reikia siųsti žmones dirbti paimti pinigų, koks tai darbas, kaip jis organizuojamas, kokios kyla problemos (paimtų pinigų pasisavinimas, atsisakymas paimti pinigus ir kt.), kaip spręsti problemas, kiek pinigų paimta, kaip juos parvežti ir padalinti bendrininkams ir t.t. (t. 4, b. l. 92-162):

-vykdant 2013-06-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. Z., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, užfiksuotas minėto asmens pokalbių turinys patvirtina, kad M. Z. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2013 m. liepos 2d. intensyviai bendravo su K. Š. ir S. Ž. apie tai, kaip organizuojamas darbas paimti pinigų, kokios kyla problemos (paimtų pinigų pasisavinimas, atsisakymas paimti pinigus ir kt.), kaip spręsti problemas, kiek pinigų paimta, kaip juos parvežti ir padalinti bendrininkams ir kt. (t. 8, b. l. 57-98):

-įraše Nr. 9 K. Š. 2013-06-12, 18 val. 58 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V), bendrauja su S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), kuris informuoja K. Š., kad „yra „užkabinta“ pinigų, todėl tegul išsiųsti žmonės dabar nuvažiuoja, paima pinigus ir tada galės važiuoti namo“ (t. 4, b. l. 39);

-įraše Nr. 12 K. Š. 2013-06-12 19 val. 21 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V), bendrauja su S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), kuris paskambinęs K. Š. praneša, kad „pasiėmė „štukytę“ ir dabar tuos žmones jis paleido namo“ (t. 4, b. l. 40);

-įraše Nr. 25 K. Š. 2013-06-12 21 val. 38 min. kuris naudojasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (įrašo stenogramoje - V1) bendrauja su M. Z. (tel. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vž). Paskambinęs M. Z. klausia K. Š., ar yra kas nors gero. K. Š. pasako, kad „nukasė vieną lysvę burokų, o vakar buvo „nelinksmybių“ 15 lysvių kažkas apvogė“ ir paaiškino: „žmogus pradėjo rėkti, kad čia mano, čia mano“ (t. 4, b. l. 40-41, įrašas Nr. 274 t. 8, b. l. 62);

-įraše Nr. 65 K. Š. 2013-06-13 16 val. 13 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)stenogramoje - V1), bendrauja su S. Ž., kuris skambina iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V2) ir praneša, kad pas K. Š. išsiųstus žmones baigiasi telefono numerio sąskaita jie jau paėmė „vieną kušą, antrą kušą dar komplikacijos eina“ (t. 4, b. l. 42-43);

-įraše Nr. 88 K. Š. 2013-06-13 17 val. 09 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su M. Z. (tel. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - V2), kuriam paskambinęs praneša „geras naujienas“, kad „yra 7 mergos ir 7 bernai“ (t. 4, b. l. 44-46, įrašas Nr. 332, t. 8 b. l.65-67);

-įrašuose Nr. 96 ir 98 K. Š. 2013-06-13 17 val. 46 min., 17 val. 58 min., (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V2) pokalbio metu abu aptarinėja, kiek pinigų yra paimta iš Vokietijoje apgautų gyventojų. Kitame pokalbyje S. Ž. su K. Š. aptarinėja apie tolimesnį K. Š. išsiųsto „ekipažo“ darbą Vokietijoje (t. 4, b. l. 46-48);

-įrašuose Nr. 108, 110 ir 112 K. Š. 2013-06-13 19 val. 33 min., 19 val. 39 min., ir 19 val. 41 min., (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V2), kuriam paskambinęs K. Š. nurodo kokias pinigų sumas reikia padalinti, po to atsiunčia SMS pranešimus su abonentiniu numeriu bei suma. Abu aptaria apie K. Š. išsiųstų asmenų darbą, bei naujai išsiunčiamus žmones, S. Ž. aiškina kaip reikia pildyti telefonų sąskaitas (t. 4, b. l. 48-50);

-įraše Nr. 113 K. Š. 2013-06-13 19 val. 50 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su M. Z. (tel. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - V2), kuris paskambinęs K. Š. paaiškina, ką reiktų daryti, jei dingtų žmogus su paimtais pinigais, kad reiktų aiškintis priežastis dėl ko žmonės dingsta ar nutrūksta su jais kontaktas, bet kad dings žmonės tai tikrai dings. Po to K. Š. paklausia, kur jam užvažiuoti ar pas I., tačiau jam atsako, kad ne, ir padiktuoja abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., kuriuo naudojasi V. Š. (t. 4, b. l. 50-51, įrašas 348, b. l. 67-68);

-įraše Nr. 123 K. Š. 2013-06-13 21 val. 30 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su M. Z. (tel. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - V2). K. Š. paskambinęs M. Z. užšifruotai paaiškina, kad viso buvo 7000 eurų, bet galėjo būti ir dar daugiau. S. Š. pasako, kad galėjo būti ir geriau, bet pritrūko „anglių“, nors kasdien pildo sąskaitas, bet pažadėjo M. Z., kad tą dalyką jis rytoj ištaisys. Po to abu kalbėjo, kaip reikėtų privažiuoti prie V. Š. (t. 4, b. l. 51, įrašas Nr. 371, b. l. 70-71);

-įraše Nr. 159 K. Š. 2013-06-14 20 val. 35 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje -V2), su kuriuo aptarinėja K. Š. išsiųstų asmenų darbą (t. 4, b. l. 53-54);

-įrašuose Nr. 165, 168, 169, 192, 193 K. Š. 2013-06-15 (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS pranešimais bendrauja su išsiųstais surinkinėti pinigų žmonėmis (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) (t. 4, b. l. 54-55);

-įrašuose Nr. 200, 203 K. Š. 2013-06-16 11 val. 04 min. ir 14 val. 06 min., (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su asmeniu, kuris ruošiasi važiuoti į Vokietiją. Nustatyta, kad tai K. K., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), (stenogramoje - V2) (t. 4, b. l. 55-56);

-įraše Nr. 235 K. Š. 2013-06-16 21 val. 10 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V2) abu pašnekovai užšifruotai kalbasi apie pinigų parvežimą į Lietuvą, bei tolimesnį „darbo“ planavimą (t. 4, b. l. 58);

-įraše Nr. 291 K. Š. 2013-06-17 10 val. 47 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje -V1), bendrauja su S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V2), kuris paskambinęs K. Š. praneša, kad jo išsiųsti žmonės „grįžo iš baliaus“ ir paėmė 10000 eurų ir abu pašnekovai tariasi, kaip jiems toliau organizuoti „darbą“, kad niekas nenutrūktų. S. Ž. liepia K. Š., kad šis išaiškintų savo išsiųstiems žmonėms, kad šie paėmę pinigus „nesirautų“ iš buto, o ramiai išeitų, kadangi žmonės lieka nepatenkinti bei apgautieji pradeda įtarti greičiau, nei reikia (t. 4, b. l. 61-62);

-įraše Nr. 336 K. Š. 2013-06-17 15 val. 25 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su M. Z. (tel. (duomenys neskelbtini)), įrašo stenogramoje - V2), ir jie aptarinėja, kad dėl paimtų pinigų neišeina „suvesti galų“. Pokalbio metu matyti, kad M. Z. žino padėtį bei situaciją. K. Š. prisipažįsta, kad tie jo išsiųsti žmonės jau važiuoja ne pirmą kartą ir jis jais pasitiki (t. 4, b. l. 68-73);

-įraše Nr. 411 K. Š. 2013-06-19 12 val. 41 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su M. Z. (tel. (duomenys neskelbtini)), įrašo stenogramoje - V2). Pašnekovai aptarinėja, kaip elgtis toliau, kad nebebūtų neatitikimų su paimamais pinigais (t. 4, b. l. 78-79);

-įrašuose Nr. 424, 432, 434 K. Š. 2013-06-19 16 val. 06 min., 18 val. 36 min., 18 val. 43 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje -V1), bendrauja su S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V2). Pašnekovai aptarinėja dėl paimtų pinigų neatitikimo, kuriuos paėmė S. Ž. išsiųsti žmonės bei kalbasi kaip padalinti grįžusius pinigus. Kito pokalbio metu jie skaičiuoja grįžusius pinigus. Po pokalbio S. Ž. siunčia SMS pranešimais telefonų numerius bei sumas pinigų, kurias reikia perduoti (t. 4, b. l. 79-82);

-įrašuose Nr. 441, 450, 460 K. Š. 2013-06-19 20 val. 42 min., 22 val. 25 min., 2013-06-20 13 val. 10 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V2), S. Ž. informuoja, kad Vokietijoje yra jo išsiųstų žmonių, kurių telefono numerius jis persiųs, bei atsiskaito, kad dalį pinigų jis persiuntė. Po to S. Ž. atsiunčia SMS pranešimą su moterų vardais, pavardėmis bei sumomis, kurioms reikia išsiųsti pinigus, nurodo pranešti, kai išsiųs (t. 4, b. l. 82-84);

-įraše Nr. 480 K. Š. 2013-06-20 20 val. 20 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su M. Z. (tel. (duomenys neskelbtini)), įrašo stenogramoje - V2), kuris paskambinęs primena K. Š., kad šis nevykdo pažado išsiųsti laiku pinigų (t. 4, b. l. 84-85);

-įraše Nr. 485 K. Š. 2013-06-20 20 val. 52 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), bendrauja su M. A. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V2), kuris paskambinęs K. Š., tariasi kur susitikus paims pinigus (t. 4, b. l. 85);

-įraše Nr. 531 K. Š. 2013-06-22 17 val. 12 min. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje -V1), bendrauja su S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V2), S. Ž. informuoja, kad jo žmogus paėmė 7000 eurų. Be to K. Š. užšifruotai informuoja, kad išsiuntė pinigus per autobusų stoties siuntų skyrių ir paprašo, kad S. Ž. pasidomėtų ar pinigai gauti. S. Ž., paklausęs kameroje sėdinčio asmens, kurį vadina „Zona“, atsako, kad vienus pasiėmė, o kitus dar ne, bet turbūt pasiims greitu laiku (t. 4, b. l. 85-86). 

-iš įrašų Nr. 4, 10, 25, 29, 45, 63, 68, 76, 92 turinio matyti kad K. Š. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramose - V) po 2013-06-27 14 val. 59 min. pokalbio su S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramose V1), nuo 2013-06-28 11 val. 02 min. išsiųsto SMS pranešimo  iki 2013-07-01 20 val. 44 min. (įrašo Nr. 10, t. 5, b. l. 92) K. Š. derina su M. Z. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramose V1) visas iškilusias problemas, kad „nenutrūktų darbas“, kol S. Ž. atlikinės bausmę baudos izoliatoriuje (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Pokalbių metu M. Z. su K. Š. aptarinėja išsiųstų asmenų kontrolę „Jeigu ten ... kažką, karočė, tai tegul jie tik nesiraun namo žinė“ (t. 5, b. l. 91 - 101).

-iš įrašų Nr. 7, 90, 269,  312, 319, 523, 544, 550, 567, 572, 623, 624, 647 turinio matyti, kad S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) 2013-06-17 17 val. 29 min. informuoja M. A. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2) apie tai, kad už nuobaudas jis galimai bus  perkeltas į baudos izoliatorių (įrašas Nr. 7, t. 4, b. l. 176-177); vėlesniuose pokalbiuose 2013-06-18 12 val. 04 min. (įrašas Nr. 90, t. 4, b. l. 180), 2013-06-19 14 val. 26 min. (įrašo Nr. 269, t. 4, b. l. 187), 2013-06-19 18 val. 11 min. (įrašo Nr. 312, t. 4, b. l. 194-196), 2013-06-19 18 val. 18 min. SMS pranešimu (įrašo Nr. 319, t. 4 b. l. 197), 2013-06-20 21 val. 12 min. (įrašo Nr. 523, t. 5, b. l. 2-4), 2013-06-20 21 val. 45 min., 21 val. 50 min., 22 val. 05 min., 22 val. 12 val., 2013-06-21 11 val. 53 min., 11 val. 57 min. SMS pranešimais (įrašų Nr. 544, 550, 567, 572, 623, 624, t. 5 b. l. 4-5), 2013-06-21 17 val. 07 min. S. Ž. ir M. A. aptaria tolesnį darbo, paimtų pinigų pasidalinimą;

-įraše Nr. 286 S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) 2013-06-19 16 val. 12 min. bendrauja su K. Š. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2), pokalbio metu abu aptarinėja nesklandumus, iškilusius dėl dingusių 1000 eurų, bei tarėsi dėl 5 procentų nuo sumos, kuriuos reikia kažkam atiduoti (t. 4, b. l. 190-191);

-įrašuose Nr. 316, 322, 325, 326 S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramose V1) 2013-06-19 18 val. 14 min., 18 val. 36 min. pokalbiais ir 2013-06-19 18 val. 40 min., 18 val. 43 min. SMS pranešimais bendrauja su K. Š. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramose V2), su kuriuo aptarinėja, kam kokia pinigų suma priklauso, bei kam bei po kiek reikėtų juos padalinti (t. 4, b. l. 196-198);

-įraše Nr. 409 2013-06-20 13 val. 10 min. S. Ž. SMS pranešimu K. Š. nurodo, kokias sumas eurų ir kam reikia persiųsti (t. 4, b. l. 199);

-įraše Nr. 762 2013-06-22 10  val. 41 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1)  bendrauja su V. J. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2) apie tai, kad reikėtų V. J. įsigyti butą arba namą, apie S. Ž. automobilį BMW, bei eurus, kurie padėti pas V. J. (t. 5, b. l. 6-9);

-įraše Nr. 771 2013-06-22 11 val. 10 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) kalba su mama E. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje M) apie tai, kad jis seseriai A. nupirks automobilį jau kitą savaitę ir duos pinigų, kad ši pabaigtų išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą. Perspėja, kad automobilį ji turės užsiregistruoti savo vardu (t. 5, b. l. 9-10);

-įrašuose Nr. 790, 797, 798, 2013-06-22 12 val. 08 min., 12 val. 15 min., 12 val. 17 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrauja SMS pranešimais su savo seserimi A. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jai praneša, kad sumokės už jos vairuotojo pažymėjimą ir nupirks jai automobilį (t. 5, b. l. 13-14);

-įraše Nr. 799 2013-06-22 12 val. 17 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) bendrauja su V. J. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2), kurio paprašo paimti S. Ž. 300 eurų ir pakeitus paduoti seseriai A. (t. 5, b. l. 14);

-įraše Nr. 859, 2013-06-22 17 val. 12  min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) bendrauja su K. Š. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2), kurį informuoja, kad jo žmogus paėmė 7000 eurų; K. Š. užšifruotai informavo, kad išsiuntė pinigus per autobusų stoties siuntų skyrių ir paprašė, kad S. Ž. pasidomėtų, ar pinigai gauti. S. Ž., paklausęs kameroje sėdinčio asmens, kurį vadino „Z.“, atsakė, kad vienus pasiėmė, o kitur dar ne, bet turbūt pasiims greitu laiku (t. 5, b. l. 2021);

-įrašuose Nr. 873, 888 2013-06-22 18 val. 45 min S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) bendrauja su K. Š. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2), kuris informuoja, kad susisiekė su išsiųstais asmenimis ir informuos S. Ž., ar tie žmonės galės toliau „judėti“; 20 val. 50 min. K. Š. SMS pranešimu S. Ž. pranešė išsiųsto asmens abonentinį numerį (t. 5, b. l. 23); 

-įraše Nr. 1078 2013-06-23 20 val. 35 min. S. Ž. bendrauja su nenustatytu asmeniu (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)), pokalbio metu S. Ž. pasigiria, kad V. padavęs 10000 Lt, kad šis pakeistų mamos namų stogą, 1000 Lt padavė seseriai už vairuotojo pažymėjimą ir dar seseriai nupirks 4-os laidos VW Golf automobilį (t. 5, b. l. 38-39);

-įraše Nr. 1115, 2013-06-24 11 val. 50 min S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) bendrauja su K. Š. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2), kuris prašo, kad S. Ž. pasakytų jo išsiųstų žmonių telefono numerį ir primena, kad jo numerio pradžia prasideda ,, (duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 40);

-įraše Nr. 1117, 2013-06-24 11 val. 52 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) bendrauja su K. Š. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2), kuris patikslina, kad jam reikia numerio, kuris Vokietijoje paėmė 7000. S. Ž., pasitikslinęs ir pažiūrėjęs į užrašus, padiktavo to asmens numerį (t. 5, b. l. 40-41);

-įraše Nr. 1354, 2013-06-25 14 val. 55 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) bendrauja su K. Š. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2), kuris paskambinęs S. Ž. prašė abonentinio numerio asmens, kuriam reikia paduoti parvežtus į Lietuvą eurus ir pasakė, kad S. Ž. yra 3850 eurų ( t. 5, b. l. 44-45);

-įraše Nr. 1555, 2013-06-26 11 val. 16 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) bendrauja su nenustatytu asmeniu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo aptarinėja, kaip ir kam priklauso 27000 eurų bei kaip juos reikia padalinti (t. 5, b. l. 51);

-įraše Nr. 1891 2013-06-27 22 val. 16 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) bendrauja su M. A. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2) apie tai, kad šis nupirko S. Ž. seseriai automobilį už S. Ž. 4800 Lt, bei aptarinėjo, kur Vokietijoje siuntė žmones bei kokios jų gyvenimo išlaidos Vokietijoje buvo (t. 5, b. l. 56-58);

-įraše Nr. 259, 2013-07-02 10 val. 12 val. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) bendrauja su M. A. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V2) apie grįžtančius „uždirbtus“ pinigus ir turėtą pelną, apie E. B., kuris jų manymu buvo „labai atsigavęs“ po važinėjimų į Vokietiją, kur surinkinėjo pinigus (t. 5, b. l. 119-121);

-įraše Nr. 4, 2013-07-02 21 val. 22 min. M. A. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1) kalbasi su S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V); tariasi, kokią pinigų sumą jie išleis ir kokią pasiliks: „tas vienas ant judesio, karoče, o ten trys penkiasdešimt, tegul, stovi“; M. A. informuoja S. Ž., kad jis išsiųs antradienį žmogų į Vokietiją, kuris Vokietijoje bus jau trečiadienį ir jau tada bus galima žmogų panaudoti, kad jis tam žmogui paduos „kas reikalinga“, t. y. telefonų numerius ir miestus, į kuriuos tam žmogui reikės vykti. Taip pat kalbasi apie M. A. dar vieną mobiliojo ryšio telefono numerį, apie tai, kur geriau žmones Vokietijoje siųsti. S. Ž. žada, kad ant M. A. išsiųstų žmonių „dirbs“ vienas pastovus žmogus, o M. A. išsiųstos „kojos“ surinkinės pinigus (t. 6, b. l. 7-10);

-įrašuose Nr. 326, 328 2013-07-02 12 val. 49 min., 12 val. 57 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramose V) bendrauja su M. Z. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramose V1); paskambinęs S. Ž. piktinasi, kad asmuo, kuris buvo išsiųstas paimti pinigų iš apgaudinėjamų Vokietijos gyventojų, paėmė pinigus iš apgautojo asmens, tačiau iš baimės „užlipęs ant paranojos“, ne visus pinigus paėmė, dar kažkiek paliko; S. Ž. prašo M. Z. liepti tam asmeniui, kieno išsiųstas žmogus surinkinėja pinigus, šį žmogų sudrausminti ir išaiškinti, kad šis taip nesielgtų; kalbasi apie tai, kad ir kaip besisektų paimti pinigus, pinigai turi būti skaičiuojami vietoje ir kaip tai reikia padaryti; M. Z. liepia S. Ž. nepaisant visko, „su tuo pačiu daryti ir toliau“ (t. 5, b. l. 122-123;

-įraše Nr. 629 2013-07-03 12 val. 06 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramose V) bendrauja su M. A. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1), aptarinėja dėl uždirbtų pinigų ir išlaidų, kalbasi apie išsiųstą žmogų E. B.; pokalbio pradžioje kalbasi apie tai, jog S. Ž. 15-kai parų bus nusiųstas į baudos izoliatorių, po to M. A. pasakoja apie išsiųstą žmogų, kad tas žmogus grįžta, pailsės tris dienas, po to tą žmogų vėl siųs į Vokietiją. S. Ž. sako, kad reikės pasiųsti „vaiką“, „išmėtyti lt“. Po to M. A. kalba apie tai, jog šios išsiųstų asmenų kelionės metu per 14 dienų nesigavo paimti daug pinigų, kad pelnas nedidelis. Po to jie kalbasi apie pavykusias keliones, kurių metu buvo paimtos didelės sumos pinigų. Pokalbio pabaigoje M. A. susitaria, kad, kol S. Ž. bus baudos izoliatoriuje, M. A. bendraus su S. Ž. draugu (t. 5, b. l. 127-131).

-įrašuose Nr. 5, 35, 37, 38, 39, 53, 54 K. Š. 2013-07-04 ir 2013-07-06 (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) bendrauja SMS pranešimais su į Vokietiją išsiųstais žmonėmis (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) (t. 6, b. l. 48-49);

-įraše Nr. 62 K. Š. 2013-07-06 22 val. 10 min., (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su išsiųstu asmeniu D. Š. ( tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl), kuris pokalbio metu praneša K. Š., kad Vokietijoje prarado pasą ir kreipėsi į policiją dėl dokumento praradimo  (t. 6, b. l. 49-50);

-įraše Nr. 67, K. Š. 2013-07-07 11 val. 16 min., (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su išsiųstu asmeniu D. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl), kurio K. Š. klausia „ar apsireiškė darbas“ (t. 6, b. l. 50);

-įraše Nr. 74 K. Š. 2013-07-07 18 val. 33 min., (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su išsiųstu asmeniu T. Š. (tel Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl), kuris K. Š. pasakoja apie tai, kad nepavyko paimti 5000 eurų, bei gal reiktų jiems vykti į Hanoverį, kur praeitą kartą buvo paėmęs 10000 eurų (t. 6, b. l. 51);

-įrašuose Nr. 86, 87, 99, 100, 104, 106 K. Š. 2013-07-08 12 val. 02 min., 12 val. 14 min., 12 val. 17 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - V) bendrauja su išsiųstu asmeniu T. Š. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje -Vl), kuris informuoja K. Š., kad „paėmė 1430 eurų“ bei tariasi, kaip toliau elgtis su telefono SIM kortelėmis, ir kaip pasikeisti abonentinį numerį (t. 6, b. l. 52-53);

-įraše Nr. 156 K. Š. 2013-07-08 15 val. 38 min., (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su išsiųstu asmeniu T. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl), kuris informuoja K. Š., kad yra nesklandumų su paimtais Vokietijoje pinigais ir jie šiuo metu nori kuo greičiau išvažiuoti iš įvykio vietos (t. 6, b. l. 54);

-įrašuose Nr. 158, 159, 161, 162, 165 K. Š. 2013-07-08 15 val. 47 min., 15 val. 48 min., 15 val. 49 min., 15 val. 52 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) bendrauja SMS pranešimais su į Vokietiją išsiųstais žmonėmis (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) apie telefonų abonentines korteles (t. 6, b. l. 54-55);

-įrašuose Nr. 166, 176 K. Š. 2013-07-08 16 val. 08 min.,17 val. 15 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V') bendrauja su išsiųstu asmeniu T. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl), kur K. Š. aiškina kaip T. Š. elgtis su telefonais bei abonentinėmis kortelėmis, duoda nurodymus, kaip toliau „dirbti“. T. Š. pasako, kad jis važiuoja jau 11 kartą ir dabar paėmė 3500 eurų, po to pasako, kad dar paėmė 3500 eurų. T. Š. aiškina, kad jie per daug ten užsišvietė ir čia būti nebegali, jau paėmė apie 10000 eurų, konspiracijos tikslais reikia keisti telefonus bei korteles. K. Š. pasako, kad su „tais žmonėmis jis dirba jau seniai, ir jie yra normalūs bei patikimi“ (t. 6, b. l. 55-57);

-įrašuose Nr. 183, 186, 187, 201, 202, 208, 209, 210, 211, 212, 215 K. Š. 2013-07-08 17 val. 52 min., 18 val. 25 min. -18 val. 37 min., 18 val. 48 min.-20 val. 21 min. (įrašo stenogramoje - V') bendrauja su D. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl), abu aptaria kaip ir kur toliau „dirbti“, bei prašo jo paskaičiuoti, kiek pinigų yra paimta. Gauna atsakymą „11“ (t. 6, b. l. 62-64);

-įraše Nr. 203 K. Š. 2013-07-08 18 val. 37 min. kalbasi su T. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - V1), kuris informuoja, kad Vokietijoje visi keliai yra uždaryti ir tai greičiausiai dėl jų paimtų pinigų (t. 6, b. l. 62-63);

-įraše Nr. 233 K. Š. 2013-07-09 9 val. 36 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su D. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl), kuris pasako K. Š., kad laukia prie ambasados, nes jam reikia išsiimti pažymą dėl prarasto asmens dokumento, kad galėtų grįžti namo (t. 6, b. l. 64);

-įraše Nr. 244 K. Š. 2013-07-09 20 val. 13 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su L. J., kuris verčiasi automobilių nuoma (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), kurį informuoja, kad „Seat“ atvarys rytoj iš ryto (t. 6, b. l. 66).

-įraše Nr. 245 K. Š. 2013-07-09 20 val. 28 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su M. Z. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), su kuriuo kalbasi apie grįžtančius žmones (t. 6, b. l. 66-67).

-įrašuose Nr. 253 ir 256 K. Š. 2013-07-10 00 val. 29 min., 01 val. 13 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V') bendrauja su T. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo stenogramoje - Vl). Pokalbio metu K. Š. sako, kad abu jie privažiuotų iki jo namų, kur paims parvežtus 11000 eurų, o po to K. Š. išvežios abu po namus (t. 6, b. l. 67-69);

-įraše Nr. 275 K. Š. 2013-07-10 13 val. 05 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su M. Z. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), kuris pasako K. Š., kad jam turėjo parvežti 12800 eurų, žiedus bei auskarus. M. Z. nurodo, kad visus pinigus reikės perduoti jam, o su žiedais ir auskarais kol kas nieko nedaryti (t. 6, b. l. 69);

-įraše Nr. 317 K. Š. 2013-07-11 10 val. 43 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su M. Z. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), kuriam pasako, kad neužilgo važiuos iki M. Z. „bobos“ (t. 6, b. l. 70);

-įraše Nr. 353 K. Š. 2013-07-12 21 val. 05 min. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) įrašo stenogramoje - V) bendrauja su M. Z. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje - V1), kurį užšifruotai informuoja, kad jo išsiųsti žmonės paėmė 17000 eurų. Į tai M. Z. atsako, kad tegul „dirba“ ir toliau (t. 6, b. l. 72-73).

-įraše Nr. 2185, 2013-07-17 19 val. 52 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V)  bendrauja su M. Z. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1), kuris S. Ž. duoda nurodymą susiskambinti su verbuotoju, nes šiandien reikės išsiųsti žmogų į Vokietiją ir duoti jam koordinates, kur žmogus turėtų nuvažiuoti, kalba apie asmenis, įvardintus „B.“, „plonu balsu“ (t. 5, 141-142);

-įraše Nr. 2186 2013-07-17 20 val. 04 min. M. Z. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) SMS pranešimas S. Ž.: „(duomenys neskelbtini) čia B.“ (t. 5, b. l. 142);

-įrašuose Nr. 2191, 2192, 2194, 2013-07-17 20 val. 11 min., 20 val. 19 min., 20 val. 24 min. S. Ž. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramose V) bendrauja su K. Š. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje V1), kuris pasakoja S. Ž., kokia pinigų suma buvo parvežta ir abu suskaičiuoja, kiek kartų ir kokia suma pinigų buvo paimta ir kaip pasidalins tuos pinigus; K. Š. pasako, kad „pas jį rytoj jau startuoja“ (t. 5, b. l. 142-145). 

41. Nors nuteistieji tvirtino, kad užfiksuotų pokalbių turinio neprisimena, savo balso pokalbiuose neatpažįsta, S. Ž. nurodė tik epizodiškai bendravęs su M. A. dėl paskolintų pinigų, nes 2012-2013 metais atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o įkalinimo įstaigose naudotis mobiliojo ryšio telefonu yra draudžiama; jis nurodė, kad K. Š. nepažinojo, o su M. Z. galėjo kelis kartus šnekėtis telefonu, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę toje pačioje įstaigoje, bet skirtinguose būriuose, M. Z. teigė šnekėjęs su K. Š. dėl skolos, o K. Š. tvirtino, kad su M. Z. kalbėjosi telefonu dėl skolos, su S. Ž. nėra šnekėjęs, nes jo nepažįsta, aptartas pokalbių turinys patvirtina, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamu laikotarpiu jie bendravo tarpusavyje ne epizodiškai, o nuolat, kartais po kelis kartus per dieną, konspiratyviai kalbantis apie darbo Vokietijoje pobūdį, paimamus pinigus ir kylančias problemas.  Baudžiamojoje byloje buvo patikrintas pokalbiuose dalyvavusių asmenų tapatumas. 2018-12-14 Fonoskopinės ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) akto išvadoje (t. 25, b. l. 51-97) konstatuojama, kad tirtų nuteistųjų tarpusavio pokalbių garso įrašai yra autentiški, montavimo ar trynimo požymių nenustatyta, taip pat patvirtinta:

-tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 122; Nr. 274; Nr. 278; Nr. 999; Nr. 1077; Nr. 1121; Nr. 1137 ir Nr. 1770, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas M. Z. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“);

-tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 332; Nr. 348; Nr. 355; Nr. 371; Nr. 433; Nr. 466; Nr. 532; Nr. 627; Nr. 759; Nr. 874; Nr. 875; Nr. 876; Nr. 881; Nr. 938; Nr. 966; Nr. 978; Nr. 986; Nr. 1117 ir Nr. 1128, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas M. Z. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V1“);

-tikėtina, kad tiriamajame garso įraše Nr. 1939, esančiame kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas M. Z. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“);

-tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 975; Nr. 977 ir Nr. 1118, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas M. Z. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V1“).

    -tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 269; Nr. 771; Nr. 861; Nr. 862; Nr. 903; Nr. 906; Nr. 985; Nr. 1003; Nr. 1013; Nr. 1032; Nr. 1041; Nr. 1078; Nr. 1082; Nr. 1110; Nr. 1115; Nr. 1117; Nr. 1162; Nr. 1352; Nr. 1354; Nr. 1509; Nr. 1550; Nr. 1892; Nr. 1894 ir Nr. 1902, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“);

     -tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 7; Nr. 25; Nr. 40; Nr. 90; Nr. 168; Nr. 173; Nr. 286; Nr. 298; Nr. 300; Nr. 312; Nr. 316; Nr. 368; Nr. 430; Nr. 511; Nr. 523; Nr. 647; Nr. 762; Nr. 772; Nr. 779; Nr. 781; Nr. 807; Nr. 825; Nr. 835; Nr.846; Nr. 847; Nr. 859 ir Nr. 892 esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas S. Ž. balsas (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V1“).

    -tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 433; Nr. 909; Nr. 1035; Nr. 1337; Nr. 1364; Nr. 1372; Nr. 1424; Nr. 1437; Nr. 1555; Nr. 1688; Nr. 1700; Nr. 1707 ir Nr. 1891, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“);

   -tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 148; Nr. 176; Nr. 322; Nr. 451; Nr. 452; Nr. 799; Nr. 805; Nr. 873; Nr. 896 esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas S. Ž. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V1“).

     -tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 151; Nr. 240; Nr. 244; Nr. 259; Nr. 326; Nr. 328; Nr. 535; Nr. 537; Nr. 629; Nr. 2091; Nr. 2112; Nr. 2130; Nr. 2185; Nr. 2191; Nr. 2192; Nr. 2194; Nr. 2332; Nr. 2361; Nr. 2363; Nr. 2378; Nr. 2381; Nr. 2385; Nr. 2398; Nr. 2402; Nr. 2403; Nr. 2448; Nr. 2457 ir Nr. 2676, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas S. Ž. balsas (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“).

    -tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 2093; Nr. 2137; Nr. 2143; Nr. 2202; Nr. 2322; Nr. 2400; Nr. 2401; Nr. 2443, Nr. 2447; Nr. 2480; Nr. 2530; Nr. 2567, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas S. Ž. balsas (šio asmens pasakytos frazės, išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“);

    -tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 127, Nr. 2109, Nr. 2110 ir Nr. 2326 esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (gamyklinis numeris: 2249 42RB 8443) aplanke (duomenys neskelbtini), nėra užfiksuotas S. Ž. balsas;

        -tiriamuosiuose garso įrašuose: Nr.9; Nr.115: Nr. 231; Nr. 245, Nr. 441, Nr. 450, Nr. 485, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas K. Š. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“);

     -tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 25; Nr. 37; Nr. 68; Nr.88; Nr.96; Nr. 98, Nr. 108; Nr. 113; Nr. 123; Nr. 159; Nr. 200; Nr. 225; Nr. 235; Nr. 291; Nr. 304; Nr. 307; Nr. 311; Nr. 316; Nr. 333; Nr. 334; Nr. 336; Nr. 369; Nr. 372, Nr. 411; Nr. 424; Nr. 432; Nr. 480; Nr. 531; Nr. 533, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas K. Š. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V1“);

    -tikėtina, kad tiriamajame garso įraše Nr. 11, esančiame kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD- R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas K. Š. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“);

    -tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 12; Nr. 29; Nr. 65; Nr. 74; Nr. 139; Nr. 203; Nr. 319 esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas K. Š. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V1“).

     -tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 4; Nr. 25; Nr. 29; Nr. 45; Nr. 63; Nr. 68; Nr. 85; Nr. 92, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas K. Š. balsas (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“).

     -tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 62; Nr. 67; Nr. 86; Nr. 129; Nr. 154; Nr. 156; Nr. 176; Nr. 180; Nr. 183; Nr. 233; Nr. 245; Nr. 253; Nr. 256; Nr. 295; Nr. 317; Nr. 353; Nr. 357 esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas K. Š. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“).

    -tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 74; Nr. 166; Nr. 181; Nr. 234; Nr. 243; Nr. 244; Nr. 275; Nr. 324; Nr. 351; Nr. 354; Nr. 359 esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ aplanke (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas K. Š. balsas ir kalba (šio asmens pasakytos frazės išvardintų garso įrašų suvestinėse yra žymimos „V“).

42. Šios atrinktų garso įrašų fonoskopinės ekspertizės išvados, jas vertinant kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, neabejotinai patvirtina pokalbiuose dalyvavusių nuteistųjų S. Ž., M. Z. bei K. Š. tapatumą, kartu ir dalyvavimą tęstinės nusikalstamos veikos padaryme ir tuo pačiu paneigia nuteistųjų keliamas abejones, ar tokie pokalbiai vyko ir tarp kokių asmenų. 

43. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad atlikus kratas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), S. Ž. spintelėje, be kita ko, buvo rasti įvairūs mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis, užrašų knygelės, popieriaus lapeliai su užrašais ir kiti daiktai (t. 12, b. l. 125-128); M. Z. spintelėje, be kita ko, rasti įvairūs mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis, užrašų knygelės, popieriaus lapeliai su užrašais ir kiti daiktai  (t. 12, b. l. 76-79). Kartu pažymėtina ir tai, kad, kaip užfiksuota daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokole (t. 12, b. l. 129-135), apžiūrėjus kratos iš S. Ž. metu paimtą sąsiuvinį ir užrašų knygelę, matyti, kad sąsiuvinis dalinai užpildytas, t. y. keliuose lapuose yra ranka rašyti įrašai: lape, užvardintame „užrašams“: „(duomenys neskelbtini) P.N. sąsk. (duomenys neskelbtini)“; lape, užvardintame „egzaminų įvertinimai“ yra ranka rašyti skaičiai stulpeliu. Lape, pažymėtame skaičiumi ,,40“, ranka rašytas daiktų sąrašas. Kitame šio lapo puslapyje ranka įrašyta: „Vaikui 1000 „S. 1200e“; „S. 600e“, „G. 300e“, „B. 200 Lt“, „D. 800 Lt“, „Pas v. 100e, 880 e“, ,,230Lt - 680“, ,,1000Lt“. Kituose keliuose lapuose matyti ranka rašyti skaičiai, kai kurie jų užbraukti: (duomenys neskelbtini). Pravertus kelis lapus, matyti surašyti ranka skaičiavimai, kai kurie skaičiai apibraukti. Užrašų knygelėje, kietu rudos spalvos viršeliu, ties viduriu ranka surašyti adresatai, tai yra vardas ir telefono numeris šalia jo. Reikšmingi tyrimui telefonų numeriai: „T. (duomenys neskelbtini)“, „Z. (duomenys neskelbtini)“, „DRAUGAS (duomenys neskelbtini)“, „V. (duomenys neskelbtini)“, „S. (duomenys neskelbtini)“.

44.  Kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą pas S. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo rasti mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis, popieriaus skiautės su užrašais bei nurodymai pervesti grynuosius pinigus (t. 12, b. l. 191-194). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos pas S. K. metu rasti mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis apžiūrėti ir telefone „Nokia Bl-4U“ IMEI kodas (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) rasti išsaugoti gauti SMS pranešimai:

- 2013-05-15 iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) su tekstu: „Sveikas če mano naujas nr ano nebėr. Ze pakeisk 300 e ir nupirk man papildymų už visus kaip visada. Paimsi pasuko S“;

- 2013-06-21 iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) su tekstu: „Sveikas ee mano naujas nr. Sim“.

Telefone „Nokia BL-5e“ IMEI kodas (duomenys neskelbtini) yra išsaugoti pranešimai:

- 2012-09-02 iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „(duomenys neskelbtini) a. nuo s. sakik pinigus paduot reikia“;

- 2012-09-01 iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Swejkas w. ten kai susisieksi su tuo žmogeliuku dėl tu 70e tai prie tų paduok jam dar 100e išwiso jam paduok 170 eur. kaj paduosi duok man zinot“;

- 2012-08-31 iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)su tekstu „Gali man pasukt w. S.“;

- 2012-08-31 iš abonentinio Nr. +(duomenys neskelbtini) su tekstu „Gerai tai tada 70 eurų paduok. tau paskambns susitarsit jis priwaziuos“;

- 2012-07-31 iš abonentinio Nr.+ (duomenys neskelbtini) su tekstu „Nu kajp ten rejtaj tu w. pajimsi papildymus? Pirma jimk papildymus padiktuosi man o tada i banka wiekaj padek pinigus, sende wakare arba ritoj tau we paduos euru normalej. taj nukris ir tau“;

-2012-07-31 iš abonentinio Nr.+ (duomenys neskelbtini) su tekstu „Pajimk 200 eur pakejs man už 300 lt papildymu telemaxsima 200 lt“;

- 2012-07-30 iš abonentinio Nr. +(duomenys neskelbtini) su tekstu „Svejkas w. jej neklistu pas tawe dar liko 600 eur ir 100 lt. Taj padėk man ant vakaro susiskambinsim s.“;

- 2012-07-27 iš abonentinio Nr.+ (duomenys neskelbtini) su tekstu „Jei gali pasuk s.“;

- 2012-07-20 iš abonentinio Nr. +(duomenys neskelbtini) su tekstu „M. (duomenys neskelbtini)“;

45. Kaip matyti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolų, abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) SMS pranešimo siuntimo 2013-06-21 d. metu naudojosi nuteistasis S. Ž..

46. Pokalbių ir SMS pranešimų turinys paneigia ir nuteistųjų poziciją, kad jie nusikaltimo nepadarė, nes nukentėjusiųjų nepažįsta. Akivaizdu, kad 2012 m. rudenį - 2013 m. vasarą M. Z. ir S. Ž. atlikinėjo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl jie betarpiškai su nukentėjusiaisiais kontakto neturėjo. Visi nukentėjusieji šioje byloje patvirtino, kad nuteistieji S. Ž., M. Z. ir K. Š. jiems nematyti ir jie su pastaraisiais jokių reikalų nėra turėję. Tuo pačiu visi nukentėjusieji parodė, jog 2012 -2013 m. pažįstamiems ar iš matymo pažįstamiems asmenims pasiūlius užsidirbti, pažadėjus, kad kelionėje jiems nereikės už nieką mokėti, neturėdami darbo ir pajamų pragyvenimui, sutiko su pasiūlymu ir vyko į Vokietiją, kur jie turėjo padaryti tam tikrus darbus ar vykdyti tam tikras užduotis: E. B. buvo pasiūlytas darbas - paimti pinigus ar vokus, E. K. - dirbti su siuntomis, G. G.– iš žmogaus paimti pinigus, nuo kurių jam priklausys kažkoks procentas, K. K. ir D. Š. – vairuoti automobilį ir vežioti kitus asmenis. Iš nuteistųjų tarpusavio pokalbių ir susirašinėjimų turinio akivaizdu, kad verbuojamų darbui Vokietijoje asmenų tapatybė jiems nebuvo svarbi, asmenys, įvardinami „kojomis“, ir kontaktai su jais buvo žinomi ir palaikomi tik juos užverbavusių asmenų, tuo tarpu nuteistiesiems buvo svarbus tik jų atliekamo „darbo“ rezultatas – iš apgautųjų asmenų paimami pinigai.

47. Liudytoju apklaustas M. A., kurio atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas, patvirtino, kad su E. B. ir G. G. važiuodavo į Vokietiją, pasiimdavo pinigus ir grįždavo į Lietuvą; organizavo E. K. išvykas, duodavo pinigų, pirkdavo bilietus; visus reikalus dėl veiklos Vokietijoje jis derindavo su S. Ž., kurį pažinojo nuo 2011 m., nes kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose; jo buvo suvestas su žmogumi, kuris ir pasiūlė užsiimti sukčiavimais Vokietijoje; jis ieškojo žmonių, kuriuos galima būtų išsiųsti paimti pinigus iš apgautųjų, o pradėjus gauti pinigų, jis vykdydavo S. Ž. nurodymus, ką su tais pinigais daryti – kokiam žmogui perduoti ar pervesti į sąskaitą, o taip pat pinigus panaudoti kitiems tikslams – naujų išvykų organizavimui, priemonių - telefonų ir išankstinio apmokėjimo kortelių pirkimui, išvykusiųjų pragyvenimui ir maitinimui. M. Z. pažįsta iš matymo, jokių reikalų su juo neturėjo.

48. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą remtis kaip jų kaltę patvirtinančiu įrodymu liudytojo M. A. parodymais, kadangi, jų tvirtinimu, M. A., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o S. Ž. atžvilgiu – būdamas ant jo supykęs dėl santykių su liudytojo žmona, juos melagingai apkalbėjo. Su šiais apeliacinių skundų teiginiais sutikti nėra pagrindo, kadangi šio liudytojo parodymai buvo patikrinti, gretinant jo nurodytas aplinkybes su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių; nustatyta, kad M. A. parodymų tikrumą patvirtina aukščiau šiame procesiniame sprendime aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų, su kuriais jis dalyvavo nagrinėjamuose įvykiuose, parodymai bei rašytiniuose bylos įrodymuose esantys duomenys. Šio liudytojo parodymai, atkuriant esmines įvykių aplinkybes, yra nuoseklūs, o nuteistųjų parodymai, neigiant nusikalstamą piniginių lėšų gavimą, pasinaudojant asmenimis, dėl materialinių nepriteklių užverbuotais nusikalstamų veikų darymui užsienio valstybėje, laikytini jų pasirinktu gynybos būdu.

49. Aptartuose įrodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys, kad nuteistieji tarpusavyje bendrauja, užslėpdami pokalbio turinį, nutylėdami atskiras aplinkybes, įspėdami vienas kitą atvirai nekalbėti, veiksmus įvardindami savotiškais išsireiškimais „dirba“, „eina į balių“, „ant judesio“,  „startuoja“, kalbėdami apie pinigus, įvardina tik piniginius vienetus, o ne tikslias sumas, taip pat konspiratyviai duoda nurodymus dėl darbo tvarkos – išsiunčiamas į Vokietiją žmogus, kuriam paduodama „kas reikalinga“ (telefonų numeriai ir miestai), jis gauna nurodymą, kur važiuoti, važiuodamas turi palaikyti ryšį su kitu asmeniu, kuriam pranešti, kur yra, kur eina, kiek pinigų jam duodama, juos vietoje suskaičiuoti ir ramiai išeiti, o paimtus pinigus perduoti kitam nurodytam asmeniui; taip pat nuvykstantiems duotas nurodymas duotu telefonu ir SIM kortele, į kurią jam skambinama, nesinaudoti asmeniniais tikslais, o po pinigų paėmimo atsikratyti. Iš pokalbių turinio akivaizdu ir tai, kad aptarti atvejai, kai nuvykusiems žmonėms nebūna darbo, todėl jų išlaikymas neša tik nuostolius, būna, kad asmuo, kuris buvo išsiųstas paimti pinigų iš apgaudinėjamų Vokietijos gyventojų, paėmė pinigus iš apgautojo asmens, tačiau iš baimės „užlipęs ant paranojos“, ne visus pinigus paėmė, dar kažkiek paliko; tokiu atveju nurodoma liepti tam asmeniui, kieno išsiųstas žmogus surinkinėja pinigus, šį žmogų sudrausminti ir išaiškinti, kad šis taip nesielgtų; taip pat aptarti atvejai, kai žmonės parveža iš Vokietijos mažiau pinigų, nei būna paėmę, dėl ko „neišeina suvesti galų“, nors yra užrašai, kur visos sumos surašytos, ar kai išmetę korteles nebeturi ryšio su jų siuntėjais, todėl negauna darbo, neturi lėšų pragyvenimui ar grįžimui į Lietuvą, bei būna priversti kreiptis į policijos įstaigas. Šie duomenys, konspiratyvus nuteistųjų bendravimo tarpusavyje ir su kitais asmenimis pobūdis, kontaktinių duomenų (abonentinių tel. Nr.) keitimas patvirtina, kad nuteistieji, nustatytos tęstinės nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu veikdami organizuota grupe kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasidalinę vaidmenimis, kurie visi reikalingi nusikalstamos veikos rezultatui pasiekti (sau, bendrininkų ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas), vykdė prekybą žmonėmis – nukentėjusių asmenų verbavimą, gabenimą į Vokietijos Federacinę Respubliką ir ten išnaudojimą nusikalstamoms veikoms daryti.