Civilinė byla Nr. e2-1607-1200/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14365-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

sekretoriaujant Jolantai Možeiko-Kodzis,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Hanse trailer atstovui advokato padėjėjui Povilui Blažiui,

atsakovės COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group atstovui advokatui Rimantui Čatrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Hanse trailer ieškinį atsakovei COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Hanse trailer kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group 4 070,98 Eur draudimo išmoką; 363 Eur nuostolių, susijusių su žalos įvertinimu; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas (patikslino posėdžio metu) ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė (puspriekabė); kaltininko transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovė 2023 m. sausio 4 d. pateikė atsakovei reikalavimą išmokėti 9 770,54 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 7 987 Eur puspriekabės atstatymo kaštai (pagal UAB Schmitz Cargobull Baltic remonto darbų sąmatą) ir 1 783,54 Eur negautos pajamos. Pripažinusi įvykį draudžiamuoju atsakovė nutarė ieškovei išmokėti 1 979,02 Eur draudimo išmoką, nuostolio dydį apskaičiavusi vadovaujantis įvykio šalies įstatymais ir žalos atlyginimo tvarka, be to nurodė, kad dėl negautų pajamų atlyginimo reikalinga pateikti: įrodymus, jog neturėjote kitos laisvos transporto priemonės; prarasto užsakymo kopiją; remonto faktą pagrindžiantį dokumentą. Nesutikdama su tokiu sprendimu ieškovė kreipėsi į atsakovę, pateikė UAB „Asistavita“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir pareikalavo papildomai išmokėti 4 070,98 Eur draudimo išmoką, atlyginti 363 Eur išlaidas, susijusias su kilnojamojo turto vertinimo atlikimu. Tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė šias išmokas išmokėti.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį patenkinti, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Pabrėžė, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių nekyla, atsakovė pripažino įvykį draudžiamuoju ir atlygino dalį žalos, iš esmės neprieštarauja dėl atstatymo kaštų. Akcentavo, kad pateiktame atsakyme apie Lenkijos teisę, dėl žalos pašalinimo būdo nurodyta, jog apgadintos transporto priemonės remontas nėra būtina sąlyga išmokai išmokėti. Išanalizavus pateiktą Lenkijos teisės turinį spręstina, kad žala atlyginama tiek pagal turto vertinimo ataskaitas, tiek pagal faktiškai patirtas išlaidas atstatant transporto priemonę. Jei nukentėjęs asmuo nėra atstatęs transporto priemonės ir nėra pateikęs įrodymų, kiek tai kainavo, tai nėra sąlyga atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Kita vertus, pagal Lietuvos teisės nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus draudiko mokama draudimo išmoka mokama pagal tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis teisę, tačiau svarbu įvertinti, kur taikytina didesnė apsauga nukentėjusiajam. Šiuo atveju taikytina apsauga pagal Lietuvos teisės aktus. Atsakovė nepagrįstai atsisako išmokėti visą draudimo išmoką pagal pateiktą vertinimo ataskaitą. Transporto priemonė atgabenta į Lietuvą ir bus remontuojama Lietuvoje, akivaizdu, kad įkainiai skiriasi, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti atlyginti žalą, pagal Lietuvos Respublikos teisę ir pateiktą remonto sąmatą. 

3.       Atsakovė COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas Lenkijoje registruotos transporto priemonės vairuotojas, Lenkijos pilietis, kurio transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės, taigi draudimo rizika neabejotinai yra susijusi su Lenkija, todėl byloje turėtų būti taikoma Lenkijos teisė. Ieškovė savo ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos teise. Atsakovė nuostolio dydį apskaičiavo vadovaudamasi įvykio šalies įstatymais ir žalos atlyginimo tvarka bei sutiko atlyginti neginčijamą 9 189,60 PLN draudimo išmokos sumą (valiutos kursas 1 Eur = 4,6435 PLN). Jei dėl įvykio draudėjas patyrė didesnes išlaidas, draudikas paprašė dėl to pateikti įrodymus. Taip pat, nurodė, kad dėl negautų pajamų atlyginimo reikalinga pateikti: įrodymus, jog ieškovas neturėjo kitos laisvos transporto priemonės; prarasto užsakymo kopiją; remonto faktą pagrindžiantį dokumentą. Atsakovė atsisakė ieškovei papildomai išmokėti 4 070,98 Eur draudimo išmoką ir atlyginti 363 Eur išlaidas, susijusias su kilnojamojo turto vertinimo atlikimu, nes ieškovė nepateikė puspriekabės remonto sąskaitos faktūros, kuri patvirtintų, jog eismo įvykio metu ieškovei buvo padaryta didesnė nei atlyginta žala. Prie turto vertinimo ataskaitos pridėtos nuotraukos patvirtina, kad puspriekabė nesuremontuota iki šiol, pažeidimai yra nedideli ir netrukdo toliau naudoti puspriekabės pagal paskirtį. Kadangi nebereikalaujama atlyginti nuostolius, darytina išvada, kad ieškovė toliau ją naudoja ir kyla pagrįsta abejonė, ar apskritai ketina ją remontuoti.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lenkijos teisė pateikta paviršutiniškai. Bet kokiu atveju draudikas įpareigotas atlyginti pagrįstas išlaidas, šalys įpareigotos bendradarbiauti. Įvykis įvyko Lenkijoje, draudikas Lenkijos įmonė, draudikas pagal Lenkijoje galiojančius įstatymus apskaičiavo, kiek kainuotų remontas, ta kalkuliacija pateikta ir nėra ginčijama, kad už tokią sumą nėra įmanoma suremontuoti puspriekabės. Nurodo, kad turto vertinimą galima atlikti ir kitoje valstybėje, suremontuoti dar kitoje. Tokiu atveju būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui. Draudikas teisės aktais apsaugotas nuo tokios situacijos ir privalo kompensuoti realias ir patirtas išlaidas. Apsidraudęs asmuo turėjo teisę atlikti remontą, pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir patirta žala jam būtų kompensuota pilnai. Jau apie du metus puspriekabė eksploatuojama nesuremontuota, todėl tikėtina nebus remontuojama. Defektai mažareikšmiai. Ieškovės užimta pozicija rodo savotišką piktnaudžiavimą ir maksimalios naudos siekį. Akcentavo, kad taikytina Lenkijos teisė. Nesutiko su reikalavimu dėl palūkanų priteisimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a: 

Ieškinys tenkinamas.

5.       Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tarp šalių ginčo nekyla, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 15 val. Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė DAF CF 410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota Lenkijos Respublikoje, atsitrenkė į transporto priemonės DAF XF106, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Lietuvos Respublikoje, eismo įvykio metu priklausiusią ieškovei. Transporto priemonių vairuotojų užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje transporto priemonės DAF CF 410 vairuotojas patvirtino esąs atsakingas už padarytą žalą.

6.       Transporto priemonės DAF XF460FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės – COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini).

7.       Ieškovė nurodo, kad 2023 m. sausio 4 d. kreipėsi į UAB Schmitz Cargobull Baltic dėl eismo įvykio metu puspriekabei padarytos žalos nustatymo, pagal pateiktą sąmatą puspriekabės remonto darbų kaina sudaro 7 987 Eur. Atsakovė neginčija, kad ieškovė pateikė jai reikalavimą išmokėti 9 770,54 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 7 987 Eur puspriekabės atstatymo kaštai ir 1 783,54 Eur negautos pajamos.

8.       Pateiktas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas žalos byloje Nr. 22-00738 patvirtina, kad atsakovė apskaičiavo neginčijamą 1 979,02 Eur sumą (valiutos kursas 1Eur=4,6435 Eur (turėtų būti PLN). Sprendime taip pat nurodyta, kad nuotolio dydis apskaičiuotas vadovaujantis įvykio šalies įstatymais, o jei dėl įvykio patirtos didesnės išlaidos, prašoma pateikti įrodymus.

9.       Į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė elektroniniu paštu komunikavo su atsakovės atstove, akcine draudimo bendrove (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“. Ieškovė nurodė nesutinkanti su draudiko sprendimu, o atsakovės atstovė informavo, kad atsakovė nesutiko su ieškovės apskaičiavimais, nurodė, kad remontas Lietuvoje be remonto faktą pagrindžiančio dokumento; Lenkijos draudikas perskaičiavo draudimo išmokos sumą vadovaujantis savo šalies įstatymais, atlyginimo tvarka bei valandiniu įkainiu (savo šalies, nes įvykis įvyko Lenkijoje, o ne Lietuvoje).

10.       Ieškovės užsakymu UAB „Asistavita“ atliko transporto priemonės vertinimą ir pateikė 2023 m. birželio 23 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK230144, kuria buvo nustatyta, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė sudaro 6 050 Eur be PVM.

11.       Atsakovės atstovė 2023 m. liepos 7 d. elektroniniu aišku informavo ieškovę, kad atsakovė nesutinka su priemoka, prašo pateikti remonto sąskaitą faktūrą, jeigu realios remonto išlaidos yra didesnės, taip pat nesutinka atlyginti vertinimo išlaidų.

12.       Ieškovė pareiškė ieškinį prašydama priteisti žalą iš atsakovės, kaip eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio asmens. Taigi tarp šalių susiklostė deliktinio pobūdžio civiliniai teisiniai santykiai, eismo įvykis yra pripažintas draudžiamuoju, atsakovė, kaip kaltininko civilinės atsakomybės draudikas atlygino, jos vertinimu, neginčijamą nukentėjusiojo asmens (ieškovės) eismo įvykio metu patirtą žalą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tik dėl atlygintinos žalos dydžio. Ieškovė prašo patirtą žalą atlyginti pagal UAB „Asistavita“ atliktą vertinimą, o atsakovė su tuo nesutinka, teigdama, kad pagal Lenkijos teisę atlyginama tik realiai patirta žala (faktiškai patirtos išlaidos), o ieškovė tokių duomenų nepateikė.

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindą ir mastą, žalos pobūdį ir dydį, ieškinio senaties terminą ir kt. (Hagos konvencijos 8 straipsnis). Panašios nuostatos, nukreipiančios į eismo įvykio vietos valstybės teisę, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) (pavyzdžiui, TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

14.       Remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014).

15.       Teismas per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kreipėsi į kompetentingą Lenkijos Respublikos instituciją, nurodant bylos aplinkybes ir prašant suteikti teisinę pagalbą, t. y. pateikti duomenis, susijusius su aptarto ginčo atveju taikytinos Lenkijos Respublikos teisės normų turiniu, jų aiškinimą ir taikymo praktiką.

16.       Kaip nurodyta Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme draudiko atsakomybės už žalą apimtis yra tokia pati kaip apdraustojo – nepriklausomo automobilio turėtojo. Pagal 2003 m. gegužės 22 d. įstatymo dėl privalomojo draudimo, draudimo garantijų fondo ir Lenkijos komunikacijos draudikų biuro įstatymo 36 straipsnis numato, kad kompensacija nustatoma ir mokama motorinės transporto priemonės turėtojo ar vairuotojo civilinės atsakomybės ribose, bet neviršija draudimo sutartyje nurodytos garantinės sumos. Garantinė suma negali būti mažesnė nei atitinkama suma zlotais – garantinė suma negali būti mažesnė nei 5 000 000 Eurų už vieną įvykį žalos asmeniui, ir 1 000 000 Eur žalos turtui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų asmenų skaičiaus. Kaip matyti šios nuostatos sutampa su ginčui aktualios redakcijos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytomis sumomis.

17.       Lenkijos Respublikos civilinio kodekso 361 straipsnio (atsakomybės už žalą ribos) 1 dalyje nustatyta, kad už žalos atlyginimą atsakingas asmuo atsako tik už normalias veiksmo ar neveikimo, dėl kurių buvo padaryta žala, pasekmes. 2 dalyje nurodyta, kad neviršijant aukščiau nurodytų ribų, nesant kitokiai įstatymo arba sutarties nuostatai, žalos atlyginimas apima nukentėjusio asmens patirtus nuostolius bei naudą, kurią jis būtų galėjęs gauti, jei jam nebūtų padaryta žala.

18.       Iš pateikto teisės aiškinimo matyti, kad pagal nurodytą reguliavimą žalos atlyginimas privalo pilnai kompensuoti patirtą žalą, bet kartu užkertant kelią nepagrįstam nukentėjusio asmens praturtėjimui, nes žalos atlyginimas priklauso tik neperžengiant normalaus priežastinio ryšio ribų. Visiško atlyginimo principas pasireiškia tuo, kad žalos kompensavimas, apimantis tiek nukentėjusio asmens patirtus nuostolius (damnum emergens), taip pat ir naudą (lucrum cessans), kurią jis būtų galėjęs gauti, jei jam nebūtų padaryta žala, nėra absoliutaus pobūdžio. Žala apibrėžiama kaip skirtumas, susidaręs prieš nukentėjusio asmens valią tarp jo dabartinės finansinės padėties ir padėties, kuri galėtų būti, jei nebūtų įvykęs žalą sukėlęs įvykis (taip aiškinama Aukščiausiojo Teismo 1957 m. liepos 11 d. nuosprendyje 2CR 304/57, OSN 1958 Nr. III, 76 punktas ir Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų 1963 m. lapkričio 22 d. nutarime III PO 31/63, OSNCP 1964, Nr. 7–8, 128 punktas). Draudikas turi atlyginti tiek išlaidas už automobilio remontą, kurias įvertino nepriklausomas vertintojas, tiek ir įvykio rekonstrukcijos išlaidas. Taip buvo nuspręsta Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarime (III CZP 99/18).

19.       Dėl žalos pašalinimo būdo nurodoma, kad civilinio kodekso 363 straipsnyje nustatyta, jog žalos atlyginimas nukentėjusio asmens pasirinkimu, turi būti atliekamas atkuriant ankstesnę būklę arba sumokant atitinkamą pinigų sumą. Tačiau jei ankstesnės būklės atkurti neįmanoma arba tai sudarytų įsipareigojusiam subjektui per didelius sunkumus ar per dideles sąnaudas, nukentėjusio asmens reikalavimas patenkinamas apmokant pinigais (straipsnio 1 dalis). Nurodyto straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu žala turi būti atlyginama pinigais, kompensacijos dydis turi būti nustatomas pagal kainas, galiojusias kompensacijos nustatymo dieną, nebent dėl ypatingų aplinkybių reikia vadovautis kitu metu galiojančiomis kainomis. Pateikiant teisės aiškinimą nurodyta, kad apgadintos transporto priemonės remontas nėra sąlyga sumokėti kompensaciją; esminis yra žalos padarymo faktas, o ne jos pašalinimas. Įsipareigojimas pašalinti žalą sumokant atitinkamas pinigų sumas atsiranda nuo žalos padarymo momento ir nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo suremontavo daiktą ir ar apkritai ketina jį taisyti (įsitvirtinusi Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, įskaitant 1988 m. birželio 27 d. nuosprendį I CR 151/88 arba Gdansko apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį V ACa 5999/19). Tai, kad nukentėjęs asmuo, nelaukdamas kol bus išmokėta kompensacija, nusprendžia parduoti apgadintą automobilį, neatima iš jo teisės į kompensaciją, atitinkančią hipotetines remonto išlaidas, nes tikrasis remontas nėra išieškojimo procedūros sąlyga (2019 m. balandžio 3 d. Aukščiausiojo Teismo nuosprendis II CSK 100/18).

20.       Aptartas pateiktas reglamentavimas ir jo aiškinimas teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog siekdama didesnio nei nustatė draudimo bendrovė žalos atlyginimo ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie faktiškai patirtas išlaidas. Apgadintos transporto priemonės remontas nėra sąlyga sumokėti kompensaciją; remonto išlaidos gali būti ir hipotetinės. Pažymėtina ir tai, kad nurodytos išvados nepaneigia atsakovės pateiktoje Lenkijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. Rezoliucijoje III CZP 119/22 pateikti aiškinimai, kad iš draudimo bendrovės pagal transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį mokėtina kompensacija už žalą, atsiradusią dėl šių transporto priemonių naudojimo, apima tik būtinas ir ekonomiškai pagrįstas remonto išlaidas. Šioje rezoliucijoje be kita ko nurodyta, ir tai, kad būtinų ir ekonomiškai pagrįstų remonto išlaidų formulė neapima automatiškumo; reikia atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes.

21.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

22.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą, susijusį su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Žala nėra preziumuojama, todėl žalos faktą ir jos dydį turi įrodyti žalą patyręs asmuo (ieškovė), o atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį).

23.       Ieškovė prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėja UAB „Asistavita“ 2023 m. birželio 3 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. KK230144, kurioje nustatyta, kad puspriekabės atkuriamoji vertė sudaro 6 050 Eur be PVM. Kaip nustatyta, atsakovė 2023 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą žalos administravimo byloje Nr. 22-00738 išmokėti 1 979,02 Eur draudimo išmoką, nurodžiusi, kad nuostolio dydį apskaičiavo vadovaujantis įvykio šalies įstatymais ir žalos atlyginimo tvarka. Atsakovė nurodė, kad draudimo bendrovė, skaičiuoja draudimo išmoką, atsižvelgiant į su ja bendradarbiaujančių vietinėje rinkoje remonto dirbtuvių ir atsarginių dalių parduotuvių tinklų kainas, ir jai taikomas nuolaidas. Į bylą atsakovė pateikė 2023 m. kovo 31 d. sudarytą remonto paskaičiavimą pagal AUDATEX sistemą. Iš jo turinio galima spręsti, kad remonto darbų ir detalių kainos nurodytos atsižvelgus į atsakovės turimas nuolaidas paslaugas teikiančiame servise, jame be kita ko informuojama, kad pagal pageidavimą nurodys remonto paslaugas teikiantį servisą, kuris gali suremontuoti transporto priemonę už atsakovės pateiktą kainą. Kaip minėta, Lenkijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. Rezoliucijoje III III CZP 119/22 pateikti aiškinimai, jog būtinų ir ekonomiškai pagrįstų remonto išlaidų formulė neapima automatiškumo; reikia atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes. Teismo vertinimu, šiuo atveju apskaičiuojant nuostolių dydį atsakovė neatsižvelgė į konkretaus atvejo aplinkybes, tai, kad nukentėjo kitos valstybės subjekto transporto priemonė, kuri tikėtinai gali būti remontuojama ne Lenkijoje, todėl galimybės pasinaudoti atsakovės turimomis nuolaidomis gali nebūti. 

24.       Teismo vertinimu, atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti ieškovės pateiktus nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį), o ne apsiriboti žalos byloje priimtu standartizuotu sprendimu ir abstrakčiais pasvarstymais, kad Lenkijoje tiek detalių, tiek remonto kaštai mažesni, kad ieškovė turėjo atlikti remontą, pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir patirta žala jai būtų kompensuota pilnai. Ieškovės pateikta UAB „Asistavita“ 2023 m. birželio 3 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. KK230144 individualizuota, išsami, pagrįsta pateiktais skaičiavimais ir metodologija, ir atsakovės nenuginčyta, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Todėl teismas sprendžia, esant pagrindui priteisti ieškovei iš atsakovės 4 070,98 Eur draudimo išmoką (remonto kaštai 6 050 Eur - atsakovės sumokėta suma 1 979,02 Eur).

25.       Taip pat teismas tenkina ir ieškovės reikalavimą dėl 363 Eur išlaidų, susijusių su turto vertinimu, priteisimo. Šios išlaidos faktiškai patirtos ieškovei ėmusis papildomų aktyvių veiksmų žalai nustatyti, priežastiniu ryšiu susijusios su nagrinėjamu ginču ir nėra duomenų, kad būtų neprotingai didelės.

26.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019). Vadovaudamasis aptartomis normomis teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 433,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 2 477,65 Eur išlaidas: 100 Eur žyminio mokesčio ir 2 377,65 Eur išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas (pateikti jas pagrindžiantys mokėjimo nurodymai bei PVM sąskaitos faktūros su priedais, detalizuojančiais suteiktas paslaugas). Teismo vertinimu, išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) už atitinkamų procesinių veiksmų atlikimą nustatytų dydžių. Atsakovė šių išlaidų dydžio taip pat nekvestionavo. Todėl ieškinį patenkinęs teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 2 477,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29.       Byloje patirtos 4,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Hanse trailer, juridinio asmens kodas 111687917, iš atsakovės COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 006216959, 4 070,98 Eur (keturių tūkstančių septyniasdešimt eurų, 98 centų) draudimo išmoką; 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) nuostolių, susijusių su žalos įvertinimu; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 433,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 477,65 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Aušra Mazaliauskienė