Civilinė byla Nr. 2-2491-217/2020

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00424-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.3.; 2.6.10.5.2.8.;

3.2.6.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas,

sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant ieškovui D. O., ieškovo atstovui advokatui Broniui Varsackiui,

atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui,

atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui G. T. ;

atsakovės ADB „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo  atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

trečiojo asmens UAB „Daligna“ atstovui advokatui Arūnui Taručiui,

             viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. O. ieškinį atsakovei UAB „Jonavos paslaugos”, atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, atsakovei ADB „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas, tretiesiems asmenims UAB „Žilinskis ir Co“,

UAB „Daligna“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas D. O. patikslintą ieškinį dalyje atsakovei UAB „Jonavos paslaugos” ir bendraatsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo palaikė ir paaiškino, kad UAB „Jonavos paslaugos” 2017 m. birželio 8 d. daugiabučio namo renovacijos metu pradėjus stogo atnaujinimo darbus, buvo pastebėta šlampanti, ieškovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambario siena. Vandens sankaupos taip pat pastebėtos ir laiptinėje bei kitų laiptinės butų savininkų patalpose. Apie įvykį nedelsiant telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ daugiabučių namų priežiūros ir remonto skyriaus vedėjas V. B. bei draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas ieškovui priklausantis turtas, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, užregistruotas įvykis (žalos Nr. 221983-0301_2-001). 2017 m. birželio 12 d. atvykęs minėtos draudimo bendrovės žalų ekspertas, fotonuotraukose užfiksavo turtui padarytą žalą, specialiu įrenginiu išmatavo drėgmės lygį sienose, bei sudarė defektinį aktą, bei vėliau buvo sudaryta lokalinė sąmata pažeisto turto pažeidimų pašalinimui, tačiau pagal sutarties Nr. 300 - 0221983 taisyklių 20.21.1.1 punktą, įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Per uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ rengiamą apibendrinamąjį namo modernizavimo darbų pabaigos susirinkimą su daugiabučio namo gyventojais buvo surašyta pretenzija bei, kartu su draudimo bendrovės išvadomis, perduota uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ atstovams, tačiau jokių atsakomųjų veiksmų taip ir nebuvo sulaukta. 2018 m. rugsėjo 6 d. namo administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ pakartotinai pateikta rašytinė pretenzija Nr. 4A-O-671 dėl turtui padarytos žalos. 2018 m. spalio 16 d. į pateiktą pretenziją gautas atsakymas Nr. 5A-1183, kuriame informuojama, kad praėjus daugiau nei metams nuo įvykio, žalos įvertinti nėra galimybės, ji yra nepagrįsta bei net nesvarstytina, kadangi administratorius modernizavimo darbų nevykdė. Pakartotinai kreipiantis į draudimo bendrovę su prašymu pateikti visus su žala susijusius dokumentus, buvo gauti visi žalą bei jos dydį patvirtinantys dokumentai, kurie pakartotinai elektroniniu paštu pateikti namo administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, tačiau nedelsiant buvo gautas atsakymas, kad minimas klausimas išspręstas ir apie tai ieškovas buvo informuotas 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. 1183. Visi dokumentai buvo perduoti Valstybinei teritorijų planavimo bei statybos inspekcijai bei Būsto energijos ir taupymo agentūrai. Abi minėtos institucijos savo atsakymuose pateikė administratoriaus bei generalinio rangovo prievoles bei siūlymą, savarankiškai neišsprendus ginčo taikiai, kreiptis į teismą.

Pirminiame ieškinyje pateiktame 2019-03-27(DOK-38450), reikalavimo pagrinde buvo nurodyta tai, kad žala atsirado dėl (duomenys neskelbtini), vykdytų renovacijos darbų. Bent taip įtikino ieškovą draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas savo 2017 m. birželio 20 d. sprendime žalos byloje NR. 221983-0301_2-001 nurodęs, kad: „atsižvelgę į išvardintas aplinkybes, apgailestaudami turime Jums pranešti, jog įvykis, kurio metu buvo pažeistas Jūsų turtas, negali būti pripažintas draudžiamuoju ir draudimo išmoka negali būti mokama, įvykio metu buvo vykdomi pastato renovacijos darbai, todėl jam galiojo draudimo apsauga tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų“.  Su šiuo draudimo bendrovės sprendimu sutiko ir draudimo bendrovės sprendimo neskundė.

Nei atsakovas, nei tretieji asmenys Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, UAB „Jonavos paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Žilinskis ir Co“, uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“, nebendradarbiavo su ieškovu. Tik teisminio proceso metu  nagrinėjant bylą teisme buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kad būtų galima galutinai suformuoti ieškinį: tikslinant atsakovą, trečiuosius asmenis, keičiant ieškinio pagrindą ir nekeičiant ieškinio dalyko.

Teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių. Taip pat privalo nustatyti žalos atsiradimo priežastis. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Žilinskis ir Co“ su uždarąja akcine bendrove „Jonavos paslaugos“ buvo sudarę sutartį dėl modernizavimo darbų objekte (duomenys neskelbtini). Rangovas dėl stogo atnaujinimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), sudarė subrangos sutartį su subrangovu uždarąja akcine bendrove „Daligna“. Uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“ stogo šiltinimo hidroizoliavimo darbams atlikti sudarė subrangos sutartį Nr. 2017/04/04 su uždarąja akcine bendrove „Napus“. Uždaroji akcinė bendrovė „Napus“ darbus atliko ir atliktus darbus perdavė uždarajai akcinei bendrovei „Daligna“ 2017 m. birželio 6 d.

Faktiškai darbai buvo atlikti 2017 m. gegužės mėnesį. Darbų trūkumai nustatyti nebuvo. 2017 m. birželio 7 d. Jonavoje buvo liūtis (tai patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas).

Uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ vadovui po atliktų darbų perdavimo 2017 m. birželio mėnesį buvo pranešta, kad ieškovo D. O. bute, adresu (duomenys neskelbtini), drėksta siena. Uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ darbuotojas S. T. buvo nusiųstas apžiūrėti vietą ir įvertinti, kodėl taip įvyko. Darbuotojui nuvykus į vietą buvo apžiūrėtas stogas bei patikrinta ar yra/nėra darbų trūkumų dėl kurių galėjo pratekėti vanduo. Uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ darbuotojas jokių trūkumų nepastebėjo, tačiau priežasties ieškojo. Laiptinėje, kurioje yra ieškovo butas, buvo atidengta siena ir pastebėta, kad lietaus nubėgimo stovas yra susidėvėjęs, sujungimo vietoje yra nesandarus ir, tuo metu esant dideliam lietui ir dėl to vandeniui nespėjus nutekėti, vanduo per sujungimo vietą yra pratekėjęs. Nors ir tokių darbų nei uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“, nei uždaroji akcinė bendrovė „Napus“ atlikti nebuvo pagal sutartį įpareigota (stovo atnaujinimas nebuvo stogo modernizavimo darbų dalis), uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ darbuotojas geranoriškai, siekdamas sustabdyti vandens pratekėjimą ir padėti D. O., stovo sudūrimo vietą sutvarkė, ją hermetizavo.

Uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ vykdo (duomenys neskelbtini), namo administravimą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, kuriuose nurodoma, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.3. punktas numato, kad vykdant pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau - žemės sklypas) priežiūrą.

Dėl žalos ieškovui yra kaltas atsakovas, uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ ir draudimo bendrovė AB ,,Lietuvos draudimas“. Atsakovas nepakankamai rūpestingai atlikęs savo pareigas. Vanduo pradėjo bėgti per lietaus nubėgimo stovą, kuris buvo susidėvėjęs nuo laiko, sujungimo vietoje buvo nesandarus. Apie tai, kad įvyko vandens nubėgimas atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ buvo informuotas iš karto (liudytojas V. B. tai patvirtino). Pretenzija buvo pareikšta laiku ir tinkamai: pirmiausiai telefonu, o paskui 2017 m. spalio 16 d visuotiniame namo gyventojų susirinkime (Susirinkimo protokolo kopija pateikta teismui).

Apie tai, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ netinkamai atlikinėjo savo funkcijas ir pareigas, liudija ir paties atsakovo teismui pateikti techninės priežiūros žurnalo išrašai, kuriuose 2018 m. liepos 25 d. yra įrašai, kad vandens stovai susidėvėję, vėliau pakeisti.

Turtinę žalą 517,00 Eur ir bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Jonavos paslaugos“ ir AB „Lietuvos draudimas“ .

Atsakovės UAB ,,Jonavos paslaugos“ atstovas advokato padėjėjas Vytautas Bartkus su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Jonavos paslaugos“ administruoja daugiabučius gyvenamuosius namus, tame tarpe ir ieškovo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2015 08 05 nutarimu Nr. 831. Pagal šiuos nuostatus, pagrindinis administratoriaus uždavinys -administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. 

Lietaus vandens nuvedimo sistema, dėl kurios gedimo galimai 2017-06-08 buvo užpiltas ieškovo butas yra namo bendrojo naudojimo objektas, tačiau apie jos gedimą namo administratorius nebuvo informuotas. Ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę „ERGO Insurance“, kurioje buvo apdraustas jo butas, tačiau UAB „Jonavos paslaugos“ apie įvykį net nepranešė.

Savo pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius, neva jau 2017 m. birželio 8 d. jis telefonu informavo apie įvykį UAB „Jonavos paslaugos“ atstovą, kad neva pareiškė raštišką pretenziją UAB „Jonavos paslaugos“ per apibendrinamąjį namo modernizavimo darbų pabaigos susirinkimą, tačiau byloje esantys dokumentai ir visas ligšiolinis teisminis bylos nagrinėjimas tai iš esmės paneigia. Iš tiesų ieškovas nuo pat pradžių kreipėsi tiktai į draudimo bendrovę, o šiai atsisakius nuostolius atlyginti - į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją prie Aplinkos ministerijos, teigdamas, jog dėl jo buto užpylimo kalti yra renovacijos darbus vykdę asmenys ir reikalaudamas žalos atlyginimo iš jų. Tą patį jis tvirtino ir apibendrinamajame namo butų savininkų susirinkime, todėl susirinkimo protokole ir buvo įrašytas faktas apie ieškovo buto užpylimą, kaip pretenzija darbus vykdžiusiam rangovui. Šis protokolas ir buvo pateiktas rangovui, kaip defektinis aktas. Jokiu atveju nebuvo keliamas klausimas dėl netinkamos lietaus nuvedimo sistemos priežiūros ir UAB „Jonavos paslaugos“ kaltės dėl ieškovo buto užpylimo.

UAB „Jonavos paslaugos“, kaip į namo administratorių, dėl žalos atlyginimo ieškovas su pretenzija kreipėsi tiktai 2018-09-06, tačiau ir čia nurodė žalos atsiradimo priežastimi ne kokius nors UAB „Jonavos paslaugos“ kaltus veiksmus ar neveikimą, o vėl tą pačią stogo renovacijos darbų priežastį. Kadangi UAB „Jonavos paslaugos“ ieškovo namo stogo renovacijos, o taip pat ir bet kokių kitokių remonto darbų nevykdė, o nustatyti užpylimo priežastis, praėjus daugiau, nei metams po įvykio, nebebuvo jokios galimybės, todėl žalą atlyginti ji atsisakė.

Mano, kad lietaus nuvedimo stovo gedimas, kaip ieškovo buto užpylimo priežastis, iki šiol tebėra tiktai viena iš prielaidų, kurios patikrinti dabar jau nebeįmanoma. Ieškovas namo administratoriui apie įvykį aplamai nepranešė, todėl UAB „Jonavos paslaugos“ neturėjo jokios galimybės nustatyti užpylimo priežastį, o draudimo bendrovė nustatė tiktai žalos dydį, priežastimi palikdama tikėtiną stogo renovacijos darbų priežastį. Kaip galimą užpylimo priežastį, vandens nuvedimo stovo nesandarumą nurodo tiktai stogo renovacijos darbus vykdžiusios UAB „Daligna“ subrangovo UAB „Napus“ darbuotojai, kurie, jų teigimu, ir ištaisė tą defektą. Tai yra tikėtina, tačiau taip pat tiktai prielaida. Turint omenyje, kad tie patys darbuotojai vykdė stogo renovavimo darbus, negalima atmesti ir tikimybės, kad avarija įvyko dėl stogo renovavimo darbų klaidų, kaip teigiama draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ žalos byloje.

UAB „Jonavos paslaugos“ kaip namo administratorius privalo rūpintis bendrojo naudojimo objektais, tame tarpe ir lietaus nuvedimo stovais. Tačiau ir tikint prielaida, jog ieškovo buto užpylimo priežastimi buvo nesandarus lietaus nuvedimo stovas, tame nėra atsakovo UAB „Jonavos paslaugos" kaltės. Vandens nuvedimo stovo nesandarumas ieškovo namo laiptinėje iki įvykio nebuvo užfiksuotas, butų savininkai apie tokią problemą UAB „Jonavos paslaugos“ nepranešė, o jeigu toks gedimas ir buvo, jo akivaizdžiai ir nebuvo galima pamatyti, kadangi stovas yra aklinai uždengtas medžio drožlių plokštėmis. Turint omenyje 2017-06-07 buvusią Jonavoje liūtį, neatmetama tikimybė, kad dėl didelio vandens kiekio lietaus nuvedimo stovas galėjo išsihermetizuoti, tačiau tai būtų laikytina avarija dėl gamtos jėgų poveikio, o ne dėl atsakovo kaltės. Suprantama, kodėl bendraatsakovo UAB „ERGO Insurance“ atstovas nesistengė nustatyti avarijos priežastį, kadangi tokiu atveju įvykis turėjo būti pripažintas draudiminiu ir ieškovui būtų išmokėtas nuostolių atlyginimas.

Manant, kad avarijos priežastimi buvo liūtis ir nesandarus lietaus nuvedimo stovas, žalą ieškovui turėtų atlyginti atsakovas „ERGO Insurance“, kadangi jis nuo pat pradžių buvo informuotas apie įvykį, jo atstovas dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, surašė žalos aktą. Tai yra logiška ir teisinga, kadangi būtent dėl to ir yra draudžiamas butų turtas, o gamtos jėgų poveikyje atsiradusi žala yra draudiminis įvykis. Jeigu nebūtų draudimo, tai tokiu atveju žalą dėl bendros nuosavybės objekto avarinio gedimo nukentėjusiajam turėtų atlyginti visi to namo butų savininkai, kuriems tas objektas priklauso nuosavybės teise. Namo administratorius turėtų pareigą atlyginti žalą tiktai tuo atveju, jeigu žinojo apie gedimą ir nesiėmė priemonių jo remontui (gedimui esant avariniam - nedelsiant savo iniciatyva imtis priemonių jo ištaisymui, o esant numatomam gedimui - sušaukti namo butų savininkų susirinkimą ir spręsti šį klausimą). Kadangi UAB „Jonavos paslaugos“ nieko nežinojo apie įvykį ir jo priežastis, ji neturėjo jokios galimybės imtis priemonių šiam klausimui spręsti. Didžiąja dalimi dėl to yra kaltas pats ieškovas, kuris namo administratoriui apie įvykį laiku nepranešė.

Kadangi 2017-06-08 įvykusio ieškovo buto užpylimo priežastys yra iki šiol nenustatytos, nenustatyta ir atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ kaltė dėl šio užpylimo, prašo D. O. patikslintą ieškinį atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ atžvilgiu atmesti.

Atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, yra pateikęs atsiliepimą, paaiškino, kad  palaiko UAB „Jonavos paslaugos“ išdėstytus argumentus dėl UAB „Jonavos paslaugos“ civilinės atsakomybės nebuvimo.

Pradiniame ieškinyje ieškovas atsiradusią žalą siejo su pastate vykdoma renovacija. Atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini)renovacijos nevykdė, todėl ir žalos sukelti negalėjo. Patikslintame ieškinyje Ieškovas jau nurodo kitą faktinę žalos atsiradimo priežastį: sujungimo vietoje nesandarų lietaus nubėgimo stovą, kuris yra sienos viduje (neatidengus sienos to nebuvo galima pastebėti). Savo ruožtu priežasties, kodėl lietaus nubėgimo stovas išsinėrė ar kitaip buvo nesandarus (dėl vykdomos renovacijos, dėl liūties, dėl susidėvėjimo ar dėl kitų priežasčių), mano, kad greičiausiai nebegalima nustatyti. 

Lietaus nubėgimo stovas yra bendra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcija ir bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems šio namo savininkams, todėl už šios konstrukcijos padarytą žalą turėtų atsakyti visi šio namo savininkai kartu .

UAB „Jonavos paslaugos“ administruoja pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ji niekaip negalėjo žinoti ar net numanyti apie šio pastato sienos viduje nesandarų lietaus nubėgimo stovą ir/ar imtis priemonių jo remontui (pvz. sušaukti daugiabučio gyventojų susirinkimą šiam klausimui spręsti ar pan.), todėl ir nėra jokios UAB „Jonavos paslaugos“ kaltės, kuri būtina UAB „Jonavos paslaugos“ civilinės atsakomybės konstatavimui.

AB „Lietuvos draudimas“ sutartinė atsakomybė yra išvestinė iš UAB „Jonavos paslaugos“ deliktinės civilinės atsakomybės, todėl nesant UAB „Jonavos paslaugos“ civilinės atsakomybės negali būti AB „Lietuvos draudimas“ pareigos mokėti draudimo išmoką pagal  2016-07-15 Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį  serija LD Nr. 106114513.

Dėl draudimo sutarties sąlygų pasisako, kad verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta AB „Lietuvos draudimas“ Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.054 (toliau Taisyklių) sąlygomis. Kas yra laikoma draudžiamuoju įvykiu numato Taisyklių 11 punktas ir draudėjas atsako - „11. Įvykis, įvardintas Draudėjui pateiktame reikalavime atlyginti nuostolius, bus pripažintas draudžiamuoju, jei bus tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos:

11.1. Draudėjo veiksmai (veikimas arba neveikimas), dėl kurių padaryta žala, buvo atlikti draudimo teritorijoje, ir laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo laikotarpio pabaigos, ir/ar 3 (trys) mėnesiai iki pradžios datos;

Pradžios data - draudimo sutartyje nurodyta data, žyminti draudimo apsaugos pradžią vadovaujantis Taisyklių ir draudimo sutarties nuostatomis.

11.2.        žala buvo padaryta draudimo teritorijoje ir laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo laikotarpio pabaigos;

11.3.        reikalavimas Draudėjui buvo pateiktas ne vėliau kaip per 3 (trejus) metus nuo žalos padarymo dienos su sąlyga, kad Draudėjo pranešimas apie įvykį, dėl kurio galėjo būti padaryta žala, Draudikui buvo pateiktas per draudimo laikotarpį arba per išplėstinį pranešimo terminą (t.y. per 3 mėn. po draudimo liudijime nurodyto draudimo apsaugos laikotarpio pabaigos);

11.4.        Draudėjas pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus atsako už padarytą žalą;

11.5.        žala buvo padaryta dėl staigaus ir netikėto įvykio, kurio priežastis yra draudimo sutartyje pasirinkti draudimo objektai“.

Byloje yra pateikta Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis galiojo iki 2017-08-10 dienos, todėl pranešimas apie ginčo įvykį turėjo būti padarytas vėliausiai 2017-11-10.  AB „Lietuvos draudimas“ apie šį įvykį sužinojo iš teismo procesinių dokumentų, t. y. 2019 metais, todėl netenkinama Taisyklių 11.3 p. nuostata. Kadangi draudėjas UAB „Jonavos paslaugos“ nėra atsakingas dėl ginčo žalos atsiradimo, todėl netenkinama Taisyklių 11.4 p. nuostata, atsižvelgiant į tai, ginčo įvykis vertinamas kaip  nedraudžiamasis įvykis.

Netgi tuo atveju jei būtų galima konstatuoti draudžiamojo įvykio buvimą, tai draudimo išmoka būtų mažinama besąlyginės išskaitos (franšizės suma) (Taisyklių 19 punktas). Prašo pareikštą ieškinio AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Jonavos paslaugos“ atžvilgiu netenkinti.

Atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. birželio 8 d. daugiabučio namo renovacijos metu, prasidėjus stogo atnaujinimo darbams, buvo pastebėta šlampanti, jam priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kambario siena. Vandens sankaupos taip pat pastebėtos ir laiptinėje bei kitų laiptinės būtų savininkų patalpose. Apie įvykį nedelsiant telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas UAB „Jonavos paslaugos“ daugiabučių namų priežiūros ir remonto skyriaus vedėjas V. B.. Ieškovas 2019-12-11 pateikė Teismui į bylą pareiškimą dėl ieškinio pagrindo keitimo, kuriame nurodė, kad dėl žalos ieškovui yra kaltas atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“, nepakankamai rūpestingai atlikęs savo pareigas. Vanduo pradėjo bėgti per lietaus nubėgimo stovą, kuris buvo susidėvėjęs, sujungimo vietoje buvo nesandarus. Apie tai, kad įvyko vandens nubėgimas atsakovas uždaroji akcine bendrove „Jonavos paslaugos“ buvo informuotas iš karto (liudytojas V. B. tai patvirtino). Pretenzija buvo pareikšta laiku ir tinkamai: pirmiausiai telefonu, o paskui 2017 m spalio 16 d. visuotiniame namo gyventojų susirinkime (Susirinkimo protokolo kopija pateikta teismui). 

Mano, kad atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvoje veiklą vykdančio per filialą atžvilgiu  ieškinys atmestinas nurodytais motyvais kaip nepagrįstas-

1) draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale buvo apdraustas ieškovui priklausantis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo pranešimą buvo užregistruotas įvykis (žalos Nr. 2219830301_ 2001). 2017-06-12 atvykęs draudimo bendrovės žalų ekspertas, fotonuotraukose užfiksavo turtui padarytą žalą, spec. įrenginiu išmatavo drėgmės lygį sienose, bei sudarė defektinį aktą, bei vėliau sudaryta lokalinė sąmata pažeisto turto pažeidimų pašalinimui, tačiau pagal sutarties Nr. 300 0221983 taisyklių 20.21.l.lpunktą, įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju 2017 m. birželio mėn. 20 d. 

2) taikytina Ieškinio senatis — tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams.

3) Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kadangi tarp šių asmenų buvo sudaryta draudimo sutartis. Reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

4) CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2017 m. birželio mėnesį. Nuo šio momento ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir galėjo savo teises ginti teisme. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018 m. birželio mėnesį. ERGO atsakovu šioje byloje yra patraukta 2019 m. spalio mėn. 9 d., t.y. reikalavimas pareikštas pasibaigus įstatymo nustatytam senaties terminui. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

5) Lietaus nubėgimo stovas yra bendra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcija ir bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems šio namo savininkams, todėl už šios konstrukcijos padarytą žalą turėtų atsakyti visi šio namo savininkai kartu.

Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsakovo ERGO Insurance SE  atžvilgiu, priteisti iš kaltos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Trečiojo asmens UAB „Daligna“ atstovas advokatas Arūnas Tarutis teismo posėdyje paaiškino, kad sprendimas pagal patikslintą ieškinį neturės turtinių pasekmių UAB „Daligna“, renovacijos darbai atlikti tinkamai. Pirminiame ieškinyje ieškovas D. O. buvo nurodęs, kad žala atsirado dėl (duomenys neskelbtini), vykdytų renovacijos darbų. Kadangi viena iš bendrovių, vykdžiusiu renovacijos darbus yra UAB „Daligna“, UAB „Daligna“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Teisminio proceso metu, trečiajam asmeniui UAB „Daligna“ aktyviai veikiant, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kad būtų išsiaiškinta tikroji žalos atsiradimo priežastis. Tai yra, Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Žilinskis ir Co“ su uždarąja akcine bendrove „Jonavos paslaugos“ buvo sudarę sutartį dėl modernizavimo darbų objekte (duomenys neskelbtini). Rangovas dėl stogo atnaujinimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), sudarė subrangos sutartį su subrangovu uždarąja akcine bendrove ,,Daligna“. Uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“ stogo šiltinimo hidroizoliavimo darbams atlikti sudarė subrangos sutartį Nr. 2017/04/04 su uždarąja akcine bendrove „Napus“. Uždaroji akcine bendrovė „Napus“ darbus atliko ir atliktus darbus perdavė uždarajai akcinei bendrovei ,,Daligna“ 2017 m. birželio 6 d. Faktiškai darbai buvo atlikti 2017 m. gegužės mėnesį. Darbų trūkumai nebuvo nustatyti. 2017 m. birželio 7 d. Jonavoje buvo liūtis (tai patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m gegužės 16 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas). 2017 m. birželio 8 d. ieškovas pastebėjo šlampančią jo buto, (duomenys neskelbtini), kambario sieną. Kaip teismo posėdžio metu nurodė uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“ bei teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai S. T. ir R. B., uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ vadovui po atliktų darbų perdavimo 2017 m. birželio mėnesį buvo pranešta, kad ieškovo D. O. bute, adresu (duomenys neskelbtini), drėksta siena. Uždarosios akcinės bendrovės ,,Napus“ darbuotojas S. T. buvo nusiųstas apžiūrėti vietą ir įvertinti, kodėl taip įvyko. Darbuotojui nuvykus į vietą buvo apžiūrėtas stogas bei patikrinta ar yra/nėra darbų trūkumų dėl kurių galėjo pratekėti vanduo. Uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ darbuotojas jokių trūkumų nepastebėjo, tačiau priežasties ieškojo. Laiptinėje, kurioje yra ieškovo butas, buvo atidengta siena ir pastebėta, kad lietaus nubėgimo stovas yra susidėvėjęs, sujungimo vietoje yra nesandarus ir tuo metu esant dideliam lietui ir dėl to vandeniui nespėjus nutekėti, vanduo per sujungimo vietą yra pratekėjęs. Nors ir tokių darbų nei uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“, nei uždaroji akcinė bendrovė „Napus“ atlikti nebuvo pagal sutartį įpareigota (stovo atnaujinimas nebuvo stogo modernizavimo darbų dalis), uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ darbuotojas geranoriškai, siekdamas sustabdyti vandens pratekėjimą ir padėti D. O., stovo sudūrimo vietą sutvarkė, ją hermetizavo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teikdamas pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, remiasi nurodytomis aplinkybėmis, t.y. nenurodo, jog žala atsirado dėl netinkamai atliktų renovacijos darbų. Esant tokiam ieškovo pareiškimui dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir iš to sekantiems ieškovo reikalavimams, UAB „Daligna“ mano, kad tenkinus ieškovo reikalavimus, toks teismo sprendimas neturės turtinių pasekmių UAB „Daligna“, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.  

Trečiojo asmens UAB ,,Žilinskis ir Co“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, yra pateikę atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ankstesniuose teismo posėdžiuose ir atsiliepime atstovas paaiškino, kad trečiasis asmuo (rangovas) su atsakovu UAB „Jonavos paslaugos“ buvo sudaręs pagrindinę sutartį Nr.CP025824 dėl modernizavimo darbų objekte (duomenys neskelbtini). Rangovas UAB ,,Žilinskis ir Co“ dėl stogo atnaujinimo darbų objekte (duomenys neskelbtini)sudarė subrangos sutartį su subrangovu UAB Daligna, kuris subrangos sutartimi buvo įsipareigojęs stogo atnaujinimo darbus atlikti iki 2017-08-01. Subrangovas šiuos darbus atliko. 

Rangovas UAB ,,Žilinskis ir Co“ neturi jokių duomenų, įrodančių, kad Ieškovas, atsiradus žalai, būtų nedelsiant kreipęsis į Rangovą ar subrangovą UAB Daligna, kad būtų galima nustatyti žalos atsiradimo priežastis. Jokių dokumentų, įrodančių objekte atliktų darbų defektų taisymo darbus, susijusius su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, Rangovas neturi. Rangovas taip pat neturi jokių duomenų, kad būtų pripažinęs savo pareigą atlyginti Ieškovo nurodomą žalą. Kartu su atliktų darbų aktu nurodyto defektinio akto Rangovas nėra gavęs. Atsakovo nurodytas 2017-10-16 gyventojų susirinkimo protokolas, nėra pasirašytas Rangovo atstovų, ir nėra aiškios priežastys, dėl ko V. B. yra gyventojams nurodęs, kad rangovas šią žalą atlygins.

Rangovo UAB ,,Žilinskis ir Co“ darbuotojas renovacijos departamento direktorius A. G. 2018-12-13 el. paštu (kaip vienas iš gavėjų) gavo Ieškovo laišką, kuriuo Ieškovas Atsakovo prašo ištirti šį žalos atsiradimo atvejį ir informuoti apie žalos atlyginimą.

Pateiktas 2017-06-13 defektinį aktą, pasirašytą draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo žalų administratoriaus A. Ž., kuriame nurodyta, manoma, kad statybininkai pažeidė stogo dangą arba lietaus nuvedimo sistemą.

Iš ieškovo D. O. butas yra 3 aukšte iš 5, ir Rangovas UAB ,,Žilinskis ir Co“ negavo jokių pretenzijų iš 4 ir 5 aukšto gyventojų dėl užpiltų butų ir/ar reikalavimų atlyginti žalą.

Lietaus nuotekų stovai, magistralės ir išvadai objekto renovacijos metu nebuvo keičiami (tai neįėjo į Rangovo darbų apimtis). Rangovo darbuotojas A. G. Ieškovui į 2018-12-13 laišką atsakė 2018-12-20, nurodydamas, kad ištyrus nurodytas aplinkybes, išsiaiškino, jog tikėtina, kad buto sienos sušlapo dėl esančių nesandarumų sename lietaus nuotekų stove, kuris užsipildė dėl didelio lietaus vandens kiekio, už kurį Rangovas nėra atsakingas.

Tam, kad Atsakovui (ar kitam asmeniui) atsirastų pareiga atlyginti Ieškovo nurodytą žalą, Ieškovas privalo įrodyti visas 4 civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas , tai  neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtos veikos bei kaltė.

Pažymėtina, kad Rangovas pagrindine sutartimi neįsipareigojo atlikti lietaus nuvedimo sistemos keitimo darbų, jie nebuvo pavesti atlikti ir subrangovui, todėl lietaus nuvedimo sistemos pažeidimas, jei ir atsirado, tai atsirado ne dėl subrangovo ar Rangovo kaltės.

Rangovas, turėdamas omenyje aukščiau nurodytas aplinkybes, savo 2018-12-20 el. laiške Ieškovui nurodė vieną iš tikėtinų versijų, dėl ko galėjo atsirasti žala: „Darome prielaidą, kad galimai, dėl didelio momentinio lietaus vandens debito, lietaus vanduo nespėjo nubėgti lietaus nuotekų stovu ir kaupėsi jame, ko pasėkoje, dėl galimų nesandarumų sename (esamame) lietaus nuotekų stove, lietaus vanduo galimai išsiliejo į vamzdynų šachtą, tokiu būdu patekdamas ant sienos, besiribojančios su Jūsų buto siena. Tokiu būdu pradėjo drėkti Jūsų buto siena“. Taip pat nėra atmestina galimybė, kad Ieškovą užpylė ketvirtojo aukšto gyventojai, namie su vandeniu itin nesėkmingai žaidė vaikai, ar galbūt buvo dar kitos aplinkybės, kurios galėjo sukelti žalą, tačiau laiku - kai tik žala atsirado - tai nebuvo nustatyta dėl paties Ieškovo sprendimo kreiptis išimtinai tik į draudiką, o ne tiesiogiai į rangovą, subrangovą ar Atsakovą. Žalos atsiradimo priežasčių gali būti daug, tačiau priežastį įvardinti ir priežastinį ryšį įrodyti yra Ieškovo, o ne Atsakovo ar trečiojo asmens pareiga.

Patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai.  

Liudytoja K. D. teismo posėdyje parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra D. O. kaimynė. D. O. butas yra virš liudytojos buto, 2017 m. buvo aplietas birželio mėnesį ir liudytojos butas, tačiau žalą atlygino Lietuvos draudimas. Nubėgimai buvo iš laiptinėje esančių lietaus nubėgimo vamzdžių, tai matė, kada tikrino atvykę žmonės. Aukštesniuose aukštuose nebuvo užlipusi ir nežiūrėjo. Žino, kad buvo apipiltas D. O. butas. D. O. sakė, kad kreipsis dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas S. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2017 m. birželio mėnesį buvo apipiltas butas (duomenys neskelbtini), šiame bute gyvena. Aplieta iš lietaus vamzdžio movos, buvo praleista vanduo gegužės mėnesį pirmame namo aukšte. O vėliau (duomenys neskelbtini)butas. Buvo kviestas ir atėjęs UAB ,,Jonavos paslaugos“ atstovas V. B. dėl įvykio. Rugsėjo mėnesį bendrame susirinkime rašė pretenziją. Butas nesuremontuotas. Dėl apipylimo buvo užlipusi aukščiau pasižiūrėti laiptinėje. Matėsi apipilta šlapia siena. Apipilta ir 3,4 aukšto laiptinėje.

Liudytoja J. Z. teismo posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)bute. renovuojant namą buvo apipiltas D. O. butas. Matė, kad buto laiptinėje darbininkas laiptinėje ant kopėčių kampe trečiame aukšte tvarkė apipylimą, sakė kad dėl apipylimo atjungė elektros tiekimą. Buvo atėjęs D. O., su juo kalbėjosi, sakė apipiltas D. O. butas antrame aukšte.  

Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „Jonavos paslaugos“, buvo projekto vadovas. UAB ,,Jonavos paslaugos“ nebuvo gavę apie D. O. buto apipylimą, sužinoję apie tai spalio mėnesį 2017 metais. Renovacijos darbus vykdė UAB ,,Žilinskis ir Co“. Į renovacijos darbus įtrauktas tik į lajų keitimas į lietvamzdžius. Lietvamzdžiai nebuvo keisti. Esant gedimams galima kreiptis į UAB ,,Jonavos paslaugos“ avarinę tarnybą. Kai buvo užlietas D. O. butas, jis nesikreipė, šiame bute nebuvo. Užpylimas buvo kitoje laiptinėje, bet tai nieko bendro neturi. Priduodant darbus susirinkimo metu D. O. parašė, kad dėl užpylimo nėra atsiskaityta. Tai buvo kalbėta susirinkimo metu, užprotokoluota, kad rangovas atlygins nuostolius, pagal pareiškėjo D. O. buto apliejimo pretenzijos. Atstovė S. Š., ar kažkada tai D. O. sakė, kad jie susitarę su UAB „Žilinskis ir Co“ ( su rangovu), dėl žalos atlyginimo susirinkimo metu 2017 m. spalio mėnesio 16 dieną. UAB ,,Jonavos paslaugų“ neprašė atlyginti žalos. S. Š. susirinkime sakė, kad butas aplietas, niekas neatlygino žalos. Rangovo UAB „Žilinskis ir Co“ (atstovas, vėliau bendraujant su statybos vadovu A. S.) sakė, kad įvykis žinomas.

  Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB ,,Napus“ prie stogo darbų. Gavęs iš užsakovo, kad per liūtį apipylė butus, nusiuntęs darbininkus. Stogas buvo sausas. Liepęs atidengti laiptinėje, darbuotojai trečiame aukšte rado praleidimą, sutvarkę praleidimą. Kurie sutvarkė lietvamzdžių stovus. Nuvedimo lietvamzdžių stogų vamzdžiai šiame name nebuvo keičiami. Stove tarp vamzdžių sujungimo buvo pažeidimas, vamzdžiai nebuvo gerai, sandariai sumauti, esant liūčiai per mažiausią skylutę mušė vanduo iš išorę. Patiesinę vamzdžius tarpusavyje, vamzdžiai giliau įsileido ,apie 1 cm, nebeliko plyšelio, kur prabėgti. Padarę gerą darbą, kad toliau nebėgtų. Kitokių defektų dėl atliktų stogo renovacijos darbų, nebuvo. Į darbus įeina apšiltinimas, uždarymas, įlajų įstatymas. Įstatant įlają stovo sujudinti negalima, jis pritvirtintas laikikliu.

Liudytojas S. T. teismo posėdyje parodė dirbantis UAB ,,Napus“ statybininku. Atsimena dėl D. O. buto užpylimo, kad pagal pranešimą patikrino namo stogą, stogas buvo tvarkingas, patikrinę vamzdžius stogo nubėgimo, radę išsiskyrusius vamzdžius. Vamzdžius sujungę, ne sandarumas pastebėtas vienu aukštu žemiau, nei stogo konstrukcija. Praleidimą radę išardę laiptinėje lentas, o išsiskyrusius vamzdžius sujungę, patraukę iš apačios vamzdį 1-1,5 cm, juos sustūmę vieną į kitą. Vamzdžiai išsiskyrė nuo senumo, per tiek metų vamzdžiai traukiasi, juos reikėtų keisti, į darbus nebuvo įtraukta vamzdžių keitimas. Ateityje vamzdžiai vėl gali praleisti.

Surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta-

UAB „Jonavos paslaugos“ yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius, Įstatymų nustatyta tvarka organizavo šio pastato (duomenys neskelbtini) renovaciją, išrinko darbų rangovą - UAB „Žilinskis ir Co“, su kuriuo 2016-12-23 sudarė pagrindinę projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. CPO25824/12-R0238, bei išrinko statybos priežiūrą vykdantį juridinį asmenį - UAB „Prie Lėvens", su kuriuo 2017-03-28 sudarė Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. CP097191. 2017-04-05 d. Aktu-leidimu ir tos pačios dienos Statybvietės priėmimo-perdavimo aktu objektas (daugiabutis namas), esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas rangovui, kuris prisiėmė visą atsakomybę už galimai atsirasiančią žalą pastatui ar butų savininkams. Savo civilinę atsakomybę už galimai būsiančią padarytą žalą Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims rangovas įsipareigojo apdrausti.

Rangovas dėl stogo atnaujinimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), sudarė subrangos sutartį su subrangovu uždarąja akcine bendrove „Daligna“. Uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“ stogo šiltinimo hidroizoliavimo darbams atlikti sudarė subrangos sutartį Nr. 2017/04/04 su uždarąja akcine bendrove „Napus“. Uždaroji akcinė bendrovė „Napus“ darbus atliko ir atliktus darbus perdavė uždarajai akcinei bendrovei „Daligna“ 2017 m. birželio 6 d. Faktiškai darbai buvo atlikti 2017 m. gegužės mėnesį.

UAB „Jonavos paslaugos“ civilinė atsakomybė drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2016-07-15 Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį serija LD Nr. 106114513

verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.054 sąlygomis.

2017 m. birželio 7 d. Jonavoje buvo liūtis, kritulių kiekis 11,5 mm (tai patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m gegužės 16 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas) Nr.(8.42-10)-BB-1461.  2017 m. birželio 8 d. ieškovas D. O. pastebėjo šlampančią jo buto, (duomenys neskelbtini), kambario sieną. Vandens sankaupos taip pat pastebėtos ir laiptinėje bei kitų laiptinės butų savininkų patalpose. Apie įvykį ieškovas nedelsiant telefonu informavo uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ daugiabučių namų priežiūros ir remonto skyriaus vedėją V. B. bei draudimo bendrovę, kurioje buvo apdraustas ieškovui priklausantis turtas, Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, užregistruotas įvykis (žalos bylos numeris 221983-0301_2-001) (tai patvirtina atsakovo 2017 m. birželio 20 d. sprendimas žalos byloje NR. 221983-0301_2-001). 

2017 m. birželio 20 d. sprendimu konstatuota, kad pagal Gyventojų turto draudimo sutarties Nr. 300-0221983 sąlygas, ieškovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apdraustas nuo ugnies, gamtos jėgų, vandens, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, stiklo dužimo, transporto priemonės atsitrenkimo, elektros įtampos svyravimo rizikų (rizikų apibrėžimai numatyti Gyventojų turto draudimo taisyklių (ERGO, GTDT, galioja nuo 2014-12-01) Nr. 056 (toliau - Taisyklės), kurios yra neatskiriama Gyventojų turto draudimo sutarties Nr. 300-0221983 dalis, 19 skyriuje);ieškovas D. O. pranešime apie žalą nurodė, kad 2017-06-08 dieną, pastebėjo drėgmės kaupimąsi ir apdailos apgadinimą buto kampe. Anksčiau prasidėjo drėgmės kaupimasis namo laiptinėje; 2017-06-12 dieną draudimo bendrovės atstovų apžiūros metu draudimo bendrovė nustatė  ir užfiksavome fotonuotraukose, kad dėl drėgmės poveikio yra sugadinta kambario lubų ir sienų dažų danga. Kambario sienos ir lubos pradėjo drėkti namo renovacijos metu pažeidus stogo dangą arba lietaus nuvedimo sistemą. Darbus vykdė UAB „Jonavos paslaugos”; pagal Taisyklių 20 skirsnio „Nedraudžiamieji įvykiai“ 20.21.1.1 punktą, neatsižvelgiant į draudimo variantą ir draudžiamuosius įvykius nurodytus draudimo sutartyje, pastatui ir jame esančiam namų turtui galioja draudimo apsauga tik nuo ugnies ir gamtos jėgų atliekant statybos, rekonstrukcijos, renovacijos ar kapitalinio remonto darbus; pagal Taisyklių 20.21.1.2 p., gamtos jėgų rizika apdrausta, jei pastato pagrindinės konstrukcijos (išorės ir vidaus sienos, perdangos, kitos laikančios bei atitvarinės konstrukcijos) yra pilnumoje pastatytos, uždengtas ir pilnai sutvarkytas stogas, tinkamai įstatyti visi langai ir durys, kitos angos uždengtos taip, kad nebaigti statybos ir rekonstrukcijos darbai nekelia pavojaus patirti žalą; pagal Taisyklių 20.21.2 p., baigus statybos, rekonstrukcijos, renovacijos ar remonto darbus įsigalioja draudimo liudijime nurodytos sąlygos; pagal Taisyklių 20.10 p., nedraudžiamųjų įvykių nuostoliais draudimo bendrovė  laiko nuostolius dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus, išskyrus, jei tai įvyko dėl draudžiamojo įvykio.

Nuspręsta įvykį, kurio metu buvo pažeistas ieškovo D. O. turtas, nepripažinti draudžiamuoju ir draudimo išmoka negali būti mokama. Įvykio metu buvo vykdomi pastato renovacijos darbai, todėl jam galiojo draudimo apsauga tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų.

Pasiūlyta kreiptis dėl žalos atlyginimo į renovacijos darbus vykdančią įmonę arba jos civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę.

Ieškovas D. O. su 2017 m. birželio 20 d. sprendimu žalos byloje NR. 221983-0301_2-001, sutiko, nustatyta tvarka teismui sprendimo neskundė.

 2017 m. birželio 12 d. atvykęs draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo žalų ekspertas, fotonuotraukose užfiksavo turtui padarytą žalą, specialiu įrenginiu išmatavo drėgmės lygį sienose. 2017 m. birželio 12 d. defektiniu aktu nustatyta sugadinto/pažeisto turto mastas-16,71 m2 kambario lubos, 30,87 m2 kambario sienos. 

Uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“  nurodė D. O. buto apgadinimo priežastį, tai nustatyta ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojai S. T. ir R. B. parodymais, uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ vadovui po atliktų darbų perdavimo 2017 m. birželio mėnesį buvo pranešta, kad ieškovo D. O. bute, adresu (duomenys neskelbtini), drėksta siena. Uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ darbuotojas S. T. buvo nusiųstas apžiūrėti vietą ir įvertinti, kodėl taip įvyko. Darbuotojui nuvykus į vietą buvo apžiūrėtas stogas bei patikrinta ar yra/nėra darbų trūkumų dėl kurių galėjo pratekėti vanduo. Uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ darbuotojas jokių trūkumų nepastebėjo, tačiau priežasties ieškojo. Laiptinėje, kurioje yra ieškovo butas, buvo atidengta siena ir pastebėta, kad lietaus nubėgimo stovas yra susidėvėjęs, sujungimo vietoje yra nesandarus ir, tuo metu esant dideliam lietaus kiekiui ir dėl to vandeniui nespėjus nutekėti, vanduo per vamzdžių sujungimo vietą yra pratekėjęs. Nors ir tokių darbų nei uždaroji akcinė bendrovė „Daligna“, nei uždaroji akcinė bendrovė „Napus“ atlikti nebuvo pagal sutartį įpareigota (stovo atnaujinimas nebuvo stogo modernizavimo darbų dalis), uždarosios akcinės bendrovės „Napus“ darbuotojas geranoriškai, siekdamas sustabdyti vandens pratekėjimą ir padėti D. O., stovo sudūrimo vietą sutvarkė mechaniniu būdu patempę apatinį vamzdį link viršutinio 1-1,5 cm, ir vamzdžiai hermetiškai susijungė, lietaus praleidimo priežastis į išorę buvo panaikinta.  

Ieškovo elektroninių ryšių priemonėmis pateiktais elektroninės formos rašytiniai rašytiniais įrodymais konstatuota atsakovo kaltė.

2018 m. rugsėjo 6 d. D. O. pateikė pretenziją UAB „Jonavos paslaugos“, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriui, dėl to, kad 2017 m birželio mėnesį buvo aplietas jo butas tame name, ir pareikalavo atlyginti atsiradusius jo nuostolius, kuriuos grindė draudimo bendrovės ERGO Insurance SE surašytu defektiniu aktu .  

Pareiškėjui buvo 2018-10-16 raštu Nr. 1483 atsakyta, jog UAB „Jonavos paslaugos“ nėra atsakinga už atsiradusią žalą, kadangi vandens pratekėjimas atsirado namo stogo modernizacijos metu, kur darbus atliko UAB „Žilinskis ir Co“, o nustatyti žalos dydžio praėjus daugiau, nei metams po įvykio, neturi galimybės.

Pateikta D. O. ir UAB „Žilinskis ir Co“ susirašinėjimo medžiaga nustatyta, kad D. O. pareiškus pretenziją UAB „Žilinskis ir Co“ surinko informaciją  dėl D. O. butui (duomenys neskelbtini)padarytos žalos vykdant (duomenys neskelbtini) namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. 2018 m. gruodžio 20 d. raštu atsisakė tenkinti pretenziją, konstatavo, kad lietaus nuotekų stovai, magistralės ir išvadai nebuvo keičiami (šie darbai nebuvo numatyti namo gyventojų patvirtintame investicijų plane), todėl už lietaus nuotekų tinklų būklę rangovas nėra atsakingas. Tikėtina, kad lietaus nuotekų stovai name yra susidėvėję ir galimai praleidžia lietaus nuotekų vandenį. Kaip pats D. O. pripažino, pripažino, tą dieną, kai pastebėjo, jog pradėjo drėkti buto siena, labai stipriai lijo. Galimai dėl didelio momentinio lietaus vandens debito, lietaus vanduo nespėjo nubėgti lietaus nuotekų stovu ir kaupėsi jame, ko pasėkoje, dėl nesandarumų sename (esamame) lietaus nuotekų stove, lietaus vanduo galimai išsiliejo į vamzdynų šachtą, tokiu būdu patekdamas ant sienos, besiribojančios su  D. O. buto siena. Tokiu būdu pradėjo drėkti D. O. buto siena, neesant  kaltės, atsisakė atlyginti pretenziją dėl žalos atlyginimo.

2018        m. gruodžio 19 d. skundu D. O. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, iš kur gavo 2019 01 16 d. atsakymą Nr. (15.2)-2D-748. kuriuo jam buvo išaiškinta, jog dėl statybos metu padarytos žalos atlyginimo jis turėtų kreiptis į darbų rangovą, o nepavykus ginčo išspręsti taikiai, kreiptis dėl to į teismą.

2019-03-19 ieškiniu D. O. kreipėsi dėl žalos atlyginimo į teismą, atsakovu nurodydamas UAB „Jonavos paslaugos“, bendraatsakovu įtraukta draudimo bendrovė AB ,,Lietuvos draudimas“.

2007-12-21 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13B-1271 UAB „Jonavos paslaugos“  paskirtos administruoti daugiabučius namus Jonavos mieste, yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius, įstatymų nustatyta tvarka ji organizavo šio pastato renovaciją, išrinko darbų rangovą - UAB „Žilinskis ir Co“, su kuriuo 2016-12-23 sudarė pagrindinę projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. CPO25824/12-R0238, bei išrinko statybos priežiūrą vykdantį juridinį asmenį - UAB „Prie Lėvens“, su kuriuo 2017-03-28 sudarė Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. CP097191. 2017-04-05 d. Aktu-leidimu ir tos pačios dienos Statybvietės priėmimo-perdavimo aktu objektas (daugiabutis namas), esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas rangovui, kuris prisiėmė visą atsakomybę už galimai atsirasiančią žalą pastatui ar butų savininkams. Savo civilinę atsakomybę už galimai būsiančią padarytą žalą Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims rangovas įsipareigojo apdrausti. 

Rangovo atsakomybė buvo numatyta sutarties punktuose 8.2, 8.3, 9.4.16, 9.4.17, 9.4.27, bei kituose, o taip pat jo atsakomybę reglamentuoja LR Civilinis kodeksas (6.245-6.254 str; str;). Statybos įstatymas, patvirtintas 1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240, su vėlesniais pakeitimais bei papildymais (46 str. 1 d.). Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2016-12-22 d. nutarimu Nr. 03-207 (98 str., 113 str;), bei kiti statybos rangos santykius reglamentuojantys įstatymai. Renovacijos darbus rangovas atlikinėjo iki 2017-10-27 d.

Baigiant namo modernizavimo darbus, 2017-10-16 įvyko Užsakovo, Statybos prižiūrėtojo ir namo gyventojų susirinkimas, kurio metu konstatuoti darbų trūkumai, o taip pat buvo keliamas klausimas, kas atlygins namo 9 buto savininkui (t. y. ieškovui D. O.) užpylimu padarytą žalą. UAB „Jonavos paslaugos“ atstovui V. B., dalyvavusiam susirinkime, buvo žinoma rangovo nuostata atlyginti žalą, todėl tai ir buvo pažymėta protokole(dalyvavo 5 butų savininkai, tame tarpe 9 buto atstovė S. Š.; apsvarstyta buto užpylimo ir apgadinimas, buto sienos aplietos, niekas neatlygino žalos. Į 9 buto gyventojos paklausimą, kas atlygins apipiltą butą, remontuojant stogą buvo apipiltas butas, ar bus atlyginti patirti nuostoliai? UAB ,,Jonavos paslaugos“ atstovas, projekto vadovas V. B. konstatavo ir įsipareigojo, kad 9 buto gyventojų nuostolius atlygins rangovas. 

  Rangovas darbus užbaigė ir pridavė užsakovui 2017-10-27 Darbų priėmimo-perdavimo aktu. Šiame akte buvo įvardintas defektų šalinimo aktas, kuo iš tiesų buvo minėto susirinkimo protokolas.

Uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ vykdo (duomenys neskelbtini), namo administravimą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, kuriuose nurodoma, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.3. punktas numato, kad vykdant pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau - žemės sklypas) priežiūrą.

D. O. paskaičiavimais, ADB „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo  užfiksuota žala, lokaline sąmata nustatoma, kad D. O. padaryta dėl buto apipylimo 517,01 Eur žala (sienų ir lubų paruošimas, dažymas, darbas).

Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą 517,00 Eur ir bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Jonavos paslaugos“ ir AB „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas privalėjo prižiūrėti ginčo daugiabučio gyvenamojo namo inžinerines sistemas, nedelsiant savarankiškai šalinti užfiksuotus šių sistemų trūkumus (defektus), kad namo bendrojo naudojimo objektų savybės atitiktų teisės aktais nustatytų privalomųjų reikalavimų visumą (STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka" 11-13 punktai).Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, nustatomi pastato defektai ir remonto darbų poreikis(13 punktas).

Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atsakomybė atsakovui kyla pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtinta griežtoji atsakomybė - objekto valdytojas (atsakovas) atsako be kaltės. Vien žalos fakto pakanka konstatuoti buvus neteisėtus veiksmus. Pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei yra ne tik tam tikrų pareigų pažeidimas, bet ir vien namo administratoriaus - bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtojo - statusas, kartu reiškiantis ir daikto valdytojo faktą. Be to, atsakomybė atsakovui taip pat kyla ir dėl netinkamo Administravimo paslaugų sutartyje ir teisės aktų, reguliuojančių daugiabučio namo prižiūrėtojų veiklą (STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“), numatytų pareigų vykdymo, neatsižvelgiant į tai, ar žalą lėmė užsikimšusi lietaus nuotekų sistema  ar lietaus sistemos nusidėvėjimas, nesandarumas /.

Dėl priežastinio ryšio. Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga, dėl kokios konkrečios priežasties — lietaus sistemos nusidėvėjimo ar lietaus nuotekų sistemos neišvalymo - kilo žala, nes ji kilo dėl trūkumų (defektų) namo lietaus nuotekų sistemoje.

Dėl žalos dydžio. Teismas vertina, kad Ieškovas tinkamai įvykdė pareigą įrodyti žalos dydį. Ieškovui pateikus jo reikalaujamą žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, atsakovui perėjo pareiga juos paneigti.

Atsakovas savo įrodymų dėl žalos dydžio nepateikė.

Civilinio kodekso 6.266 straipsnis numato statinių savininko (valdytojo) atsakomybę.

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Atsakomybė atsakovui kyla pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtinta griežtoji atsakomybė - objekto valdytojas (atsakovas) atsako be kaltės. Vien žalos fakto pakanka konstatuoti buvus neteisėtus veiksmus. Pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei yra ne tik tam tikrų pareigų pažeidimas, bet ir vien namo administratoriaus - bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtojo - statusas, kartu reiškiantis ir daikto valdytojo faktą. Be to, atsakomybė atsakovui taip pat kyla ir dėl netinkamo Administravimo paslaugų sutartyje ir teisės aktų, reguliuojančių daugiabučio namo prižiūrėtojų veiklą (STR 1.12.05:2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“), atsakovas privalėjo vykdydamas administratoriaus pareigas, laiku atsižvelgti į lietaus susidėvėjimą, kuri, pagal šalių paaiškinimus, nebuvo nuo namo pastatymo, keista, ir dėl nusidėvėjimo, sukėlė ieškovo turtui žalą. Tai įrodyta ir ieškovo pateiktais įrodymais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais(liudytojo R. B.,S. T., ir kitų) . Dėl žalos ieškovui yra kaltas atsakovas, uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“, nepakankamai rūpestingai atlikęs savo pareigas. Vanduo pradėjo bėgti per lietaus nubėgimo stovą, kuris buvo susidėvėjęs,nė karto nuo statybos metų nekeistas, neremontuojamas, netgi neįtrauktas į renovacijos darbų sąrašą, sujungimo vietoje buvo nesandarus. Apie tai, kad įvyko vandens nubėgimas atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ buvo informuota iš karto atsakovo atstovui V. B.. Pretenzija buvo pareikšta laiku ir tinkamai: pirmiausiai telefonu, o paskui 2017 m. spalio 16 d visuotiniame namo gyventojų susirinkime (Susirinkimo protokolas). Apie tai, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ netinkamai atlikinėjo savo funkcijas ir pareigas, liudija ir paties atsakovo teismui pateikti techninės priežiūros žurnalo išrašai, kuriuose 2018 m. liepos 25 d. yra įrašai, kad vandens stovai susidėvėję, vėliau pakeisti.

Teismas įvertina loginiu ir gramatiniu aiškinimu protokolo turinį: UAB ,,Jonavos paslaugos“ atstovas, projekto vadovas V. B. į pareikštą S. Š. pretenziją dėl žalos atlyginimo konstatavo ir įsipareigojo, kad (duomenys neskelbtini) buto gyventojų nuostolius atlygins rangovas; žalos neatlyginus gera valia rangovui, atsakovui kyla pareiga solidariai atlyginti padarytą žalą su draudimo bendrove AB „Lietuvos draudimas“, atsakovo civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2016-07-15 Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį serija LD Nr. 106114513. 

Iš atsakovo UAB ,,Jonavos paslaugos“ ir bendraatsakovo  AB ,,Lietuvos draudimas“ priteistina ieškovui D. O. 517,00 Eur turtinė žala ir 615 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro - 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 15 Eur žyminis mokestis (CK 6.266 straipsnis; CK 6.279 straipsnio 1 dalis; CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo ADB „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo atmestinas ieškovui D. O. ieškinio nepalaikant ir neįrodžius atsakovo kaltės(CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas ADB „Ergo Insurance“  SE Lietuva patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr.DP-2019-01-18-001,PVM sąskaita faktūra,sąskaitos Nr.DP-104 ), prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios ginčo šalies, ieškovo D. O. ieškinys tenkinamas iš atsakovų UAB ,,Jonavos paslaugos“  ir bendraatsakovo  AB ,,Lietuvos draudimas“, atsakovas ADB „Ergo Insurance“  SE Lietuva bylos nagrinėjimo metu buvo atsakovų pusėje, jo atžvilgiu atskiri reikalavimai dėl žalos priteisimo ieškovas D. O. nekėlė, atsižvelgiant į tinkamą ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, bylinėjimosi išlaidos atsakovui ADB „Ergo Insurance“  SE Lietuva nepriteisiamos (CPK 93 str. 4 d.). 

Trečiais asmuo UAB „Daligna“ atstovaujama advokato Arūno Taručio patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas( susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimus, dalyvavimą teismo posėdžiuose, sąskaitos Nr.19/05/17-1, Nr.19/07/29-1,Nr.19/11/07-1),  pateikė sąskaitas už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymus, prašė  priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo ; kadangi ieškovo D. O. ieškinys tenkinamas , trečiasis asmuo proceso metu nebuvo ieškovo pusėje, negynė ieškovo interesų, bylinėjimosi išlaidos UAB „Daligna“ nepriteisiamos; bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės (2,60 Eur) už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį patenkinti dalinai.                                        

Priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Jonavos paslaugos“ (įmonės kodas 156916523, buveinė: Klaipėdos g. 17, Jonava, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT11 4010 0439 0008 0445, Luminor bank AB) ir AB „Lietuvos draudimas” (įmonės kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“ AB) ieškovui D. O., (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 517,00 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų) turtinei žalai atlyginti ir po 307,50 Eur (tris šimtus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės. UAB „Jonavos paslaugos“ (įmonės kodas 156916523) ir  AB „Lietuvos draudimas” (įmonės kodas 110051834).

Ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo ADB „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo atmesti jo neįrodžius.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėjas                                                                          Romaldas Šuliokas