Adm. byla Nr.I-1070-142/11
Proc. Nr. 3-61-3-03126-2010-8
Procesinio
sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 33.4; 37.1
(S)

Vilniaus apygardos administracinis teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko
Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui
A. V., atsakovės Žemės ūkio ministerijos atstovei Jolantai
Oleškevič, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio
ministerijos atstovams Renatai Skyrelienei ir Gintarui Venskui, viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V.
skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovams Žemės ūkio ministerijai ir
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir
nustatė:
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame
prašo: 1) panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 10 08 potvarkį Nr.
4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne
žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“
toje dalyje, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo A.
V. projektui pagal jo 2010 03 29 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą
paraišką dėl paramos projektui „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal
paraišką Nr. (duomenys
neskelbtini);
2) įpareigoti Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie
Žemės ūkio ministerijos atlikti pareiškėjo paraiškos su priedais vertinimą
antrajame projekto vertinimo etape pagal paraiškos pateikimo dieną galiojusias žemės
ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės
steigimas) įgyvendinimo taisykles.
Skunde paaiškina, kad
skundžiamu aktu nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui, nes neva projektas
skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas vertinti antrajame
projektų atrankos etape pagal priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
pirmąją veiklos sritį, neatitinka žemės ūkio ministro 2008 03 15 įsakymu Nr.
3D-144 patvirtintų Taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą
kriterijaus. Skundžiamame akte konstatuota, kad verslo plane nėra įrodymų, kad
ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių
reikšmes, nurodytas žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose Ūkio subjektų,
siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Projektas
pripažintas netinkamu paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo
kriterijaus, kaip tai nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13
punkte.
Skundžiamo akto
išvados pagrindžiamos Energetikos ministerijos raštais. Į Energetikos
ministeriją Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau
– ir NMA, ir Agentūra) kreipėsi, prašydama pateikti atsakymą, ar vertinant
subjekto penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, elektros energijos,
gaminamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, supirkimo kainas, kurios yra
numatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11
nutarimu Nr. 7, galima laikyti pagrįstomis. Energetikos ministerija raštuose
aiškino, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros
energijos supirkimo kaina dėl vykstančių galiojančių teisės aktų pakeitimų neva
negali būti prognozuojama penkeriems metams. Nurodomas Vyriausybės 2001 12 05 nutarimas
Nr. 1474.
Paaiškina, kad paramos
kaimo plėtrai teisinius santykius reglamentuoja teisės aktai, kuriuos būtina
vertinti sistemiškai. Nurodo tokius teisės aktus: 2005 09 20 Tarybos reglamentą
(EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos
kaimo plėtrai, 2006/144/EB: 2006 02 20 Tarybos sprendimą dėl kaimo plėtros
Bendrijos strateginių gairių (2007-2013 m. programavimo laikotarpis), Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programą, patvirtintą 2007 10 19 Europos
Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo
plėtros įstatymą, žemės ūkio ministro 2007 04 06 įsakymą Nr. 3D-153 „Dėl
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių
patvirtinimo“, žemės ūkio ministro 2008 03 15 įsakymą Nr. 3D-144 „Dėl Lietuvos
kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „parama verslo kūrimui ir
plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2009 05 15 įsakymą Nr. 3D-350
„Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių
patvirtinimo“.
Mano, kad skundžiamo
akto panaikinimo pagrindai yra numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
– ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., taip pat skundžiamas aktas prieštarauja
tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo
atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).
Paaiškina, kad Žemės
ūkio ministerija privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 str.
nurodytais principais, kurių ji šiuo konkrečiu atveju nesilaikė.
Teigia, kad
skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str.
reikalavimų. Akcentuoja, kad tame projekto vertinimo etape paraiškai
gauti, kuriame buvo priimtas skundžiamas aktas, atitikimas ekonominio
gyvybingumo kriterijui apskritai negalėjo būti vertinamas. Tokiu vertinimu
pažeistos Reglamento ir Europos Komisijos sprendimu patvirtintos Kaimo plėtros
programos nuostatos. Remiasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22, 34, 39-43 p.,
Kaimo plėtros programos administravimo taisyklių 52 p. Paaiškina, kad paraiškos
administracinės atitikties vertinimas pirmajame etape buvo teigiamas.
Skundžiamas aktas priimtas pirmajame projekto vertinimo etape, atliekant
paraiškos paramai gauti tinkamumo vertinimą. Kaimo plėtros programoje, kuri
patvirtinta Europos Komisijos sprendimu, aiškiai nurodoma, kad projektams,
pagal kuriuos siekiama įkurti mikroįmonę, reikalavimas verslo plane įrodyti,
kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų, įvertinamas
paramos sutarties pasirašymo momentu. Mano, kad projekto atitikimas ekonominio
gyvybingumo kriterijui pirmajame projekto vertinimo etape buvo atliekamas
visiškai nepagrįstai.
Teigia, kad paraiška
atmesta tik dėl ekonominio gyvybingumo kriterijaus neatitikimo, o išvada
padaryta vien remiantis energetikos viceministro raštais. Remiasi Paramos administravimo
taisyklių 41 p., 36 p., 91 p. ir aiškina, kad išvados yra nepagrįstos ir
neteisėtos. Mano, kad tokios išvados galėjo būti padarytos tik remiantis
nepriklausomų ekspertų išvadomis, bet ne energetikos viceministro raštais. NMA
2010 07 23 raštu atsakydama į pareiškėjo skundą nurodė, kad paraiška perduota
nepriklausomiems ekspertams. Nurodė, kad pareiškėjas bus informuotas apie
ekspertų vertinimo rezultatus. Pareiškėjo žiniomis, daugiau nei 100 analogiškų
projektų buvo perduota Kauno technologijos universiteto ekspertams ir šie
tinkamais pripažino daugiau nei 80, tame tarpe ir pareiškėjo projektą.
Pareiškėjas
pateikdamas vertinimui projektą rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos
komisijos 2002 02 11 nutarimu Nr. 7, kuriuo tam momentui buvo nustatytas saulės
elektrinėms 1,63 Lt/kWh tarifas pagal pikinę elektros galią iki 100 kW. Tai
objektyviais duomenimis pagrįstos pareiškėjo prognozės. Žemės ūkio ministerija
privalėjo paneigti tokius duomenis.
Skundžiamame akte
nenurodytas konkretus teisinis pagrindas dėl nurodomo kriterijaus taikymo.
Mano, kad atsakovas negalėjo remtis Ekonominio gyvybingumo taisyklių 13 p., nes
jis turi papunkčius, kur pateikiami konkretūs teisiniai pagrindai, kada toks
faktas gali būti konstatuotas. Teisinių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Taigi
nenurodytas nei vienas taisyklėse esantis pagrindas.
Teigia, kad
skundžiamas aktas priimtas nesilaikant jo priėmimui nustatytų reikalavimų. Remiasi
Priemonės įgyvendinimo taisyklių 34 p. Teigia, kad pirmajame vertinimo etape
tokio pobūdžio sprendimas negalėjo būti priimtas. Tik po antrojo vertinimo
etapo tokį sprendimą gali priimti Žemės ūkio ministerija.
Atsižvelgdamas į
skunde išdėstytus pažeidimus, daro išvadą, kad skundžiamu aktu buvo siekiama
kitų negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tikslų. Mano, kad tai
yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą aktą, kadangi viešojo
administravimo subjektams yra draudžiama piktnaudžiauti jiems suteiktais
įgaliojimais. Teigia, kad per nepateisinamai ilgą paraiškos vertinimo laiką
institucijos tik ieškojo bet kokio formalaus teisinio preteksto neskirti
paramos, neužsiėmė jų kompetencijai priskirta veikla, vilkino sprendimų
priėmimą ir nevykdė pareigos atlikti paraiškos vertinimą laikantis teisės
aktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Remiasi Programos administravimo
taisyklių 33 p., 34 p. ir aiškina, kad pareiškėjo paraiška turėjo būti
įvertinta ir pirmasis projektų atrankos komiteto rekomendacinis sprendimas
turėjo būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo 2010 03 29, t. y.
vėliausiai iki 2010 04 29. Faktiškai projektas įvertintas pirmajame etape tik
2010 09 08, o skundžiamas aktas priimtas 2010 10 08. Paaiškina, kad Žemės ūkio
ministerija savo veiksmais skatino tokių projektų rengimą, po to, be jokio
teisėto pagrindo pakeitė savo poziciją. Žemės ūkio ministras 2009 08 28 įsakymu
Nr. 3D-636 elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių įtraukė į ekonominės
veiklos rūšių sąrašą, kuriai vykdyti ir plėtoti gali būti skiriama parama pagal
Kaimo plėtros programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Žemės ūkio
ministro 2010 02 20 įsakymu Nr. 3D-146 buvo padidinta didžiausia paramos lėšų
suma vienam projektui. Tai numatyta kaip išimtis, galiojanti tik 2010 metams. Žemės
ūkio ministro 2009 12 29 įsakymu Nr. 3D-1038 nustatyta, kad metinė paramos suma
projektams pagal trečios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo
ekonomikos įvairinimas“ antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ yra
55 244 800 Lt, vėliau ministro įsakymais ši suma buvo du kartus didinama. NMA
kvietimą teikti paraiškas skelbė tris kartus, o nesulaukus paraiškų, buvo
didinama paramos suma. Dėl visų nurodytų aplinkybių mano, kad pareiškėjas įgijo
teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad paraiška bus vertinama laikantis teisės
aktų reikalavimų. Tačiau prasidėjus paraiškų vertinimui, institucijos pradėjo
daryti viską priešingai ir dėti visas pastangas, kad išvengtų savo pareigų
vykdymo, vilkino paraiškų vertinimą, ieškojo formalių pretekstų paraiškoms
atmesti. Esant teigiamai ekspertų išvadai, NMA rėmėsi energetikos viceministro
raštais. Pareiškėjas aiškina, kad jo poziciją pagrindžia ir tai, kad žemės ūkio
ministro 2010 09 29 įsakymu Nr. 3D-886 elektros energijos gamyba iš
atsinaujinančių šaltinių buvo apskritai išbraukta iš ekonominės veiklos rūšių,
kuriai gali būti skiriama parama, sąrašo.
Teismo posėdyje
pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti skundo reikalavimus.
Žemės ūkio
ministerija atsiliepime į skundą paaiškina, kad su skundu nesutinka, ir
prašo skundą atmesti (t. I, b. l. 176-180).
Pažymi, kad
vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo
taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2009, Nr. 21-834) (toliau –
Administravimo taisyklės), 5.7 punktu, už pateiktų paramos paraiškų
vertinimą ir tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti
paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, yra
atsakinga Agentūra. Agentūra, vertindama projekto tinkamumą finansuoti paramos
lėšomis, turi įsitikinti, kad projektas bus įgyvendinamas laikantis visų
Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (su paskutiniais pakeitimais,
patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009)
10216) (toliau – Programa), priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų
privalomųjų kriterijų. Administravimo taisyklių 53.3 punktas nurodo, kad
Agentūra, atlikdama tinkamumo skirti paramą vertinimą, turi įvertinti paramos
paraiškos atitiktį Programos priemonės tikslams ir veiklos sritims, Europos
žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) reglamentų nuostatoms
bei ES horizontalaus lygio sritims (valstybės pagalba, viešieji pirkimai,
aplinkosauga, suderinamumas su kitais Bendrijos finansavimo šaltiniais, kitos
horizontalios ES sritys). Pažymi, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką,
vadovavosi Programos nuostatomis, Administravimo taisyklėmis, Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisyklėmis (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintomis
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 (Žin., 2008, Nr. 32-1132; 2010, Nr. 26-1223) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), ES
reglamentais ir kitais teisės aktais.
Administravimo
taisyklių 80 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei paramos paraiškų atrankai yra
sudaromas projektų atrankos komitetas ir sprendimą dėl paramos paraiškų
atrankos priima valdymo institucija, Agentūra valdymo institucijai teikia
paramos paraiškų vertinimo ataskaitą. Ministerijos sudarytas projektų atrankos
komitetas, nagrinėdamas Agentūros įvertintų projektų ataskaitas, dėl
finansuotinų ir nefinansuotinų projektų priima tik rekomendacinio pobūdžio
sprendimus (Administravimo taisyklių 74 punktas), kurie yra grindžiami
Agentūros sudarytose projektų vertinimo ataskaitose pateiktomis išvadomis.
Agentūra pateikė
ministerijai išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2010-08-13 suvestinę Nr.
(SV)-228, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo projektas (paraiškos Nr. (duomenys
neskelbtini))
netinkamas gauti paramą pagal Programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“,
nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti
paramą kriterijaus.
Projektų,
finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V
atrankos komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3D-87 (Žin., 2008, Nr. 25-924), 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdyje, susipažinęs su paraiškos (duomenys neskelbtini) vertinimo suvestine,
nutarė rekomenduoti neskirti paramos, kadangi projektas neatitinka Įgyvendinimo
taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.
Potvarkis buvo
pasirašytas, vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo
taisyklėmis, Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų
programos priemones, V atrankos komiteto 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdžio Nr. 22 2010 m. rugsėjo 9 d. protokolu Nr. 8D-457(5.50) ir paraiškos
vertinimo dokumentais.
Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktas nurodo, kad
pareiškėjas,verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks
ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių
pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose žemės
ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350.
Pareiškėjo
pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą
iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje
kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2009, Nr. 108-4576). Siekdama įsitikinti, kad
prognozinės finansinės ataskaitos yra pagrįstos, Agentūra kreipėsi į
Energetikos ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar, vertinant penkerių
prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš elektros energijos,
pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos, Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 7 nurodytas elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti pagrįstomis.
Energetikos ministerija informavo, kad, rengiant šiuo metu galiojančių teisės
aktų pakeitimus, elektros energijos supirkimo kaina negali būti prognozuojama
penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos,
atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius
energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Dėl
šios priežasties pareiškėjas verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio
subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas
Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.
Reikalavimas,
jog pareiškėjai pagal Programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo
tinkamumo kriterijus, yra įtvirtintas Programoje (Programos I priedo „Priemonių
aprašymai“ III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos
įvairinimas“ 2 priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 8.1.3 punktas). Rėmimas
projektų, kurių ekonominis gyvybingumas nėra pagrįstas ir įrodytas,
prieštarautų ne tik nacionaliniams teisės aktams, bet ir Europos Komisijos
patvirtintai Programai.
Pareiškėjo skunde
klaidingai cituojamos Programos nuostatos, kurios, pasak pareiškėjo, numato,
kad reikalavimas verslo plane įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio
gyvybingumo kriterijų, įvertinamas paramos sutarties pasirašymo momentu. Programos
priemonės „param verslo kūrimui ir plėtrai“ aprašymo 8.1.3 punkto 8 išnašoje
(Programos originaliame variante anglų kalba) nurodyta, kad ekonominis
gyvybingumas vertinamas prieš sutarties pasirašymą, taip pat Įgyvendinimo
taisyklių 22 punktas aiškiai nurodo, kad tinkamumo gauti paramą pagal priemonę
kriterijai taikomi pareiškėjui pirmajame projekto vertinimo etape.
Pareiškėjas
aiškina, kad Agentūra nesiūlė jam pateikti reikiamus dokumentus ar tikslinti
duomenis. Pagal Administravimo taisyklių 41 punktą pareiškėjo tinkamumas gauti
paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus
ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose
esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš
pareiškėjo po Agentūros užklausimo. Administravimo taisyklių 37 ir 38 punktai
nustato Agentūrai teisę, bet ne pareigą, iškilus tam tikriems klausimams
kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar patikslinti
informaciją.
Skunde nurodoma, jog
Kauno technologijos universiteto ekspertai tinkamais ir pagrįstais pripažino
daugiau nei 80 projektų. Pagal Administravimo taisyklių 36 punktą, Agentūra,
atlikdama projektų tinkamumo skirti paramą ir pirmumo vertinimą, jei Lietuvos
kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse
nenumatyta kitaip, gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Nepriklausomų
ekspertų paslaugos perkamos teisės aktų nustatyta tvarka. Nepriklausomų
ekspertų išvados nėra privalomos priimant sprendimą dėl projektų finansavimo.
Skunde
akcentuojama, kad „vadovaujantis Energetikos viceministro raštais buvo pažeisti
projekto tinkamumo vertinimo reikalavimai“. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio
bendradarbiavimo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 3
straipsnio 5 punkte, numato, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami
administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą
informacinę ir kitokią pagalbą. Vienas iš Energetikos ministerijos tikslų,
įtvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nuostatų, patvirtintų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 86 (Žin.,
2009, Nr. 19-755; 2010, Nr. 125-6401), 5.3 punkte, yra valstybės politikos
formavimas iškastinių energijos išteklių, atsinaujinančių energijos išteklių,
elektros ir šilumos, energijos vartojimo efektyvumo srityse ir jos įgyvendinimo
užtikrinimas. Energetikos ministerijos nuostatų 6.3.8 punktas numato, jog viena
iš daugelio ministerijos funkcijų yra pasiūlymų Lietuvos Respublikos
Vyriausybei teikimas dėl valstybės reguliuojamų kainų energetikos srityje
nustatymo principų. Agentūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (Žin., 2003, Nr. 13-516;
2007, Nr. 55-2155), numato, kad Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemones. Taigi, Agentūra neformuoja
ir neįgyvendina valstybės politikos energetikos srityje. Be to, Agentūros
nuostatų 10.6 punktas numato, kad įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir
funkcijas Agentūra turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją, reikalingą valstybės paramos,
SAPARD, EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF, EŽŪOGF ir ŽOFI priemonėms įgyvendinti.
Skunde nurodoma,
kad „skundžiamas aktas buvo priimtas pirmajame vertinimo etape, tačiau
Priemonės įgyvendinimo taisyklės nenumato, kad šiame etape yra priimamas
galutinis sprendimas neskirti paramos“. Paaiškina, kad pagal Programos priemonę
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) projektai
teikiami ir vertinami dviem etapais. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 17.1
punktu, pirmame projekto vertinimo etape projektus teikia fiziniai asmenys,
siekiantys įsteigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje. Pagal Įgyvendinimo
taisyklių 40.1.1 punktą, Agentūrai pateikus pirmojo projekto vertinimo etapo
rezultatus, ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas priima
rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl projektų tinkamumo vertinti antrajame
projektų vertinimo etape. Jeigu Projektų atrankos komitetas, susipažinęs su
projekto vertinimo ataskaita, priima sprendimą, jog projektas netinkamas
vertinti antrajame projektų vertinimo etape, ministerija, vadovaudamasi
Administravimo taisyklių 73 punktu, priima sprendimą dėl projekto
nefinansavimo. Administravimo taisyklių 74 punkte nurodyta, kad parama skiriama
tiems projektams, kuriems ją skirti rekomendavo Projektų atrankos komitetas.
Nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą dėl teisėtų lūkesčių
principo pažeidimo. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Europos Sąjungos teisės
suformuotu teisėtų lūkesčių principu, kurio turinys aiškinamas remiantis
Europos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) praktika, kuri šį
principą ir yra suformavusi. Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog,
sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi
būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali
atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių, bei šis klausimas visuomet turi būti
nagrinėjamas atsižvelgiant į žinias ir informaciją, kuri yra ar turėtų būti
prieinama apdairiam bei informuotam verslininkui (Teisingumo Teismo bylos: C-104/89
Mulder and others / Council and Commission; T-571/93 Lefebvre
and others / Commission). Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik
realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos
konkrečiomis garantijomis. Teisėti lūkesčiai turi būti pagrįsti ir šis
pagrįstumas turi būti įrodytas. Bendrijos teisė saugo tik atsargaus ir
supratingo individo teisėtus lūkesčius. Teisėti lūkesčiai dėl valstybės
formuojamos politikos bei vykdomų administracinių veiksmų pasireiškia ir per
teisės aktų priėmimą. Šiuo atveju Agentūra, vertindama paraišką ir priimdama
sprendimą dėl jos neigiamo vertinimo, o ministerija sprendimą nefinansuoti
projekto įformindama ministerijos kanclerio potvarkiu, vadovavosi Programa, Viešojo
administravimo įstatymu, Administravimo taisyklėmis,
Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, nustatančiais
paraiškų vertinimo tvarką ir pareiškėjos informavimą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad „ŽŪM ir NMA dėjo
sistemingas ir nuoseklias pastangas paramos teikimui pagal konkrečią priemonę,
didindama žinomumą ir patrauklumą, leisdama administracinius aktus,
įgyvendinančius Kaimo plėtros programą, Programos administravimo taisykles ir
Priemonės įgyvendinimo taisykles. Tokiais savo veiksmais sukūrė pagrįstus ir
teisėtus lūkesčius, jog teikiamos paraiškos bus vertinamos ir parama teikiama
pagal nustatytus įstatymus ir kitų norminių aktų reikalavimus“. Programos
viešinimas ir paramos sumos projektams pagal III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo
vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ antrąją priemonę „Parama verslo
kūrimui ir plėtrai“ didinimas nereiškė, kad visi pateikti projektai bus
įvertinti teigiamai, net jeigu ir neatitiks Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų
tinkamumo kriterijų.
Skunde
pažymima, kad teisėtų lūkesčių pažeidimą sąlygojo ir elektros energijos gamybos
iš atsinaujinančių šaltinių išbraukimas iš ekonominės veiklos rūšių, kurioms
gali būti skiriama parama, sąrašo. Paaiškina, kad energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių niekada nebuvo išskirta kaip remiama
prioritetinė veikla, jai nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos, lyginant su
kitomis alternatyvaus verslo sritimis. Jau per pirmuosius paramos paraiškų
rinkimo mėnesius pritrūkus šaukimui skirtų lėšų, buvo priimtas sprendimas
sustabdyti paraiškų rinkimą, kartu siekiant palikti pakankamai lėšų kitoms
alternatyvaus verslo veikloms pagal Programos III krypties priemones remti per
būsimus paramos paraiškų rinkimo etapus. Įsiklausyta į socialinių partnerių ir
potencialių pareiškėjų nusiskundimus, kad energijos gamybai iš atsinaujinančių
energijos šaltinių skatinti skirti projektai, jų apimtys dėl lėšų stygiaus
nesudarė galimybės laiku pateikti paramos paraiškų kitus alternatyviuosius
verslus skatinantiems projektams įgyvendinti.
Remiantis
faktinėmis aplinkybėmis daroma išvada, kad pareiškėjui nebuvo suteikta jokių
garantijų, pareiškėjas nebuvo apdairus ir rengiant paraišką iš anksto
nepakankamai buvo susipažinta su viešai skelbiamais teisės aktais, todėl šioje
byloje neatsiranda jokio svaraus pagrindo, pagrindžiančio teisėtų lūkesčių
pažeidimą.
Taip pat pažymi, kad vertinimo terminas paraiškos
vertinimo rezultatams ir priimtam sprendimui dėl paramos neskyrimo įtakos
neturėjo.
Teismo posėdyje atstovė
palaikė atsiliepimą ir jo argumentus, prašė skundo netenkinti.
Nacionalinė
mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (t. I, b.
l. 25-28) pasisako, kad su skundu nesutinka.
Dėl faktinių
aplinkybių informuoja, kad pareiškėjas Agentūrai 2010
m. kovo 29 d. pateikė projektą „Naujos
įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų
programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kurio paramos paraiškos
registracijos Nr. (duomenys
neskelbtini) (toliau – Projektas). Projektas buvo
vertinamas, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos
priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis (labai
mažos įmonės steigimas), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 (Žin., 2008, Nr. 32-1132;
2010, Nr. 26-1223).
Pagal
Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktą, pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad
naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo
rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio
gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335) (toliau
– Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės).
Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina
už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros
energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2008, Nr. 16-217),
t. y. saulės (fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią: iki 100
kW – 1,63 Lt/kWh, nuo 100 kW iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh, o nuo 1 MW – 1,51 Lt/kWh.
Šias kainas Pareiškėjas numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse
ataskaitose.
Agentūra 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1095
„Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“
ir 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 „Dėl
elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“
kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu pateikti
atsakymą, ar minėtas kainas galima laikyti pagrįstomis, vertinant subjekto
penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš aukščiau minėtos
veiklos. Atsakydama
į minėtus raštus, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2010 m. gegužės 26 d. rašte Nr. (8.2-10)-3-1527 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš
atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ ir 2010 m. birželio 2 d. rašte Nr. (8.3-10)-3-1597 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo kainų“ informavo, kad
hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos
supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų
negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos
gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų
pasikeitimą.
Išnagrinėjus teisės aktus, reglamentuojančius elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, pardavimo tvarką,
nustatyta, kad pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami
atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos
aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 „Dėl
teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui
įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 104-3713; 2004, Nr. 9-228;
2009, Nr. 49-1958), 9 punktą „Elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte
nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos valandinės elektros
energijos prekybos su tiekėjais pradžios iš gamintojų perkama Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje
kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648) patvirtintais tarifais,
diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį,
neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių
metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos su
tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7
punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant
gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir
faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų,
neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių
metinės apimties.“ Atsižvelgdamas į tai atsakovas mano, kad, Lietuvoje
liberalizuojant elektros rinką, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo į
rinką kainos neturėtų būti paliktos statiškos (t. y. valstybiniu lygiu
nustatytos ilgam laikui). Tą patį savo atsakymuose nurodo ir Lietuvos
Respublikos energetikos ministerija.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
minėtuose raštuose išdėstytas aplinkybes, dėl to fakto, kad pateiktuose
projektuose paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013
metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas prie
ne žemės ūkio veiklos“ gauti, kuriose numatyta energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos
pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai, ir dėl šios priežasties
pareiškėjai, pateikę projektus pagal aukščiau minėtas priemones, verslo plane
negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks
ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo
nustatymo taisyklėse.
Nustatyta, kad
projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra
nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais
ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, dėl to pareiškėjas laikytinas
netinkamu finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo
tinkamumo kriterijaus (Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p.), tokiu
būdu neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į
tai, buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio
sprendimas, įformintas 2010 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. 4D-132, pareiškėjo
Projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pripažinti netinkamu paramai gauti.
Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktu, informavo pareiškėją
apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą 2010 m. spalio 14 d. raštu Nr. BRK-(10.14)-3252 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“.
Skunde
Pareiškėjas vadovaujasi įvairiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
teisės aktais, cituoja teisės normas, kuriose numatyti bendrieji Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos tikslai, ir neva tai Agentūra juos pažeidžia. Paaiškina,
kad Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios
institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos
biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje,
administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo
ir kontrolės funkcijas. Vykdydama jai pavestus uždavinius, Agentūra priima
paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimus dėl paramos
skyrimo/neskyrimo, pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir
finansinę paraiškų ir investicinių projektų kontrolę (Agentūros nuostatų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu 3D-17 (Žin., 2003, Nr. 13-516), 1 punktas, 8.10 punktas, 8.12 punktas,
8.13 punktas). Agentūra nepažeidė nė vieno teisės akto, nenukrypo nuo paramos
teikimą reglamentuojančių teisės aktų, priešingai – tinkamai administravo
paramos lėšas. Pareiškėjo Projektas yra pateiktas pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai, kurią
reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklės. Būtent Įgyvendinimo taisyklės yra specialusis
teisės aktas t. y. lex specialis, kuris ir numato tinkamumo kriterijus
konkrečiai priemonės paramai gauti, ir būtent šio teisės akto reikalavimus
pareiškėjai turi atitikti, o ne remtis abstrakčiais reglamentuose ir Lietuvos
kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje nustatytais bendraisiais tikslais,
kurių, be kita ko, Agentūra tikrai nepažeidžia.
Skunde nurodoma,
kad „Itin svarbu, kad Kaimo plėtros programos 1 priede, dėstant tinkamumo
kriterijus ir reikalavimus pareiškėjui, yra aiškiai ir tiesiogiai nustatyta,
jog „Projektams, pagal kuriuos siekiama įkurti mikroįmonę, šis reikalavimas (verslo
plane įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų) įvertinamas
paramos sutarties pasirašymo momentu“. Atsakydami į tai pažymi, kad Lietuvos
kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2009, 21-834, Nr. 53-2118) (toliau – Administravimo
taisyklės), 41 punkte nustatyta, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą
vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir
atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius
duomenis. Vadinasi, paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas jau turėjo atitikti Įgyvendinimo
taisyklėse nustatytus tinkamumo kriterijus, o paramos sutartis yra pasirašoma
tik tuomet, kada yra priimtas sprendimas projektą patvirtinti kaip tinkamą.
Skunde pareiškėjas netinkamai interpretuoja ir aiškina Įgyvendinimo
taisyklių nuostatas dėl Projekto tinkamumo vertinimo pirmajame ir antrajame
etapuose. Paaiškina, kad „pirmasis projekto vertinimo etapas –
laikotarpis, trunkantis nuo pareiškėjo, nurodyto Įgyvendinimo taisyklių 17.1
punkte, paramos paraiškos pateikimo ir registravimo Agentūroje dienos iki
projektų atrankos komiteto (toliau – PAK) rekomendacinio
sprendimo dėl projekto tinkamumo būti vertinamu antrajame projekto vertinimo
etape priėmimo” (Įgyvendinimo taisyklių 5 punktas). „Antrasis projekto vertinimo
etapas – laikotarpis po pirmojo projekto vertinimo etapo, prasidedantis nuo
pareiškėjo, nurodyto Įgyvendinimo taisyklių 17.2 punkte, dokumentų ir (arba)
duomenų, reikalingų antrajam projekto vertinimo etapui, pateikimo dienos iki
PAK rekomendacinio sprendimo dėl projekto tinkamumo paramai gauti priėmimo (Įgyvendinimo
taisyklių 5 punktas).
Tiek pirmojo, tiek antrojo projekto vertinimo etapo pabaigoje
Agentūra parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų
suvestinę ir paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija). Vadovaudamasi
Įgyvendinimo taisyklių 41.2 punktu, Agentūra
apie projekto tinkamumą antrajam projekto vertinimo etapui informuoja
pareiškėjus registruotu laišku per 5 darbo dienas nuo sprendimo, nurodyto Įgyvendinimo
taisyklių 40.1.1 punkte, gavimo Agentūroje dienos. Agentūra 2010 m. spalio 14 d. raštu Nr. BRK-(10.14)-3252 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ pareiškėją
informavo apie Projekto netinkamumą paramai gauti. Pirmajame projektų vertinimo
etape projektai, pripažinti tinkamais, vertinami antrajame projektų vertinimo
etape, po kurio taip pat tam tikri projektai gali būti atmesti kaip
nefinansuotini arba pripažinti tinkamais, ir tik tuomet yra pasirašoma paramos
sutartis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad Projekto atitikimas
ekonominio gyvybingumo kriterijui turėjo būti vertinamas antrajame projektų
vertinimo etape, nėra pagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Skunde teigiama,
kad „paraiškos vertinimas buvo vilkinamas daugiau nei pusę metų, nors paraiškų
vertinimas pagal Paramos Administravimo taisyklių 33 punktą yra nustatytas ne
ilgiau nei 3 mėn.“. Atsakydami į tai pažymi, kad, vadovaujantis Administravimo
taisyklių 33 punktu, į paraiškų vertinimo terminą neįskaičiuojamas paklausimų
pareiškėjui bei patikrų vietoje atlikimo terminas. Tuo tarpu 2010 m. gegužės 21 d. pareiškėjui buvo išsiųstas Paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų
tikslinimo Nr. PPD-(SD)-510. Taip pat pažymi, kad „ne kiekvienas formalios
procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu,
jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės;
kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto
administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo
priimtas nepagrįstas sprendimas“ (adm. byla Nr. A14-416-2005;
Administracinių bylų praktika Nr. 7).
Taip pat
nesutinka su Pareiškėjo skunde keliamu antruoju reikalavimu t. y. įpareigoti
Agentūrą atlikti pareiškėjo Projekto vertinimą antrajame projektų vertinimo
etape. Pažymi, kad projektus antrajame projektų vertinimo etape vertina
išimtinai PAK. Agentūra, priimant galutinį sprendimą dėl projekto tinkamumo,
nebedalyvauja – galutinį sprendimą priima Ministerija. Vadinasi, nėra reikalo
kelti tokį reikalavimą Agentūrai, kadangi teismui priėmus sprendimą, esant
reikalui, Ministerija imtųsi atitinkamų veiksmų.
Dėl atsakovų. Atkreipia dėmesį, jog Agentūros 2010 m. spalio 14 d.
raštas Nr. BRK-(10.14)-3252 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“
(toliau – Raštas) yra informacinio pobūdžio, nes šiuo Raštu pareiškėjas
yra informuojamas apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimtą
sprendimą. Įgyvendinimo taisyklių 40.1.1 punkte nustatyta, kad Agentūrai pateikus
pirmojo projekto vertinimo etapo rezultatus, Ministerijos sudarytas Projektų
atrankos komitetas priima rekomendacinio
pobūdžio sprendimą dėl projektų tinkamumo vertinti antrajame projektų vertinimo
etape. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 41.1 punktu, apie pirmąjį PAK
sprendimą, nurodytą Įgyvendinimo taisyklių 40.1.1 punkte, Agentūra
informuojama per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos.
Įgyvendinimo taisyklių 42.2 punkte nustatyta, kad Agentūra apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar
neskyrimo informuoja pareiškėjus registruotu laišku per 5 darbo dienas nuo Ministerijos sprendimo gavimo
Agentūroje dienos, nurodydama paramos dydį bei sprendimo apskundimo
tvarką.
Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte nustatyta, kad projektinių
dokumentų saugojimo reikalavimai, Agentūros ir (arba) Ministerijos priimtų
sprendimų, veiksmų ar neveikimo, susijusių su projektų, pateiktų pagal
Priemonę, administravimu, vertinimu, atranka, paramos sutarčių rengimu, pasirašymu
ir jose nurodytų įsipareigojimų laikymusi, mokėjimo prašymų administravimu, apskundimo
tvarka ir kita Įgyvendinimo taisyklėse nenurodyta informacija pateikiama
Administravimo taisyklėse ir kituose su projektų rengimu ir įgyvendinimu
susijusiuose teisės aktuose.
Administravimo taisyklių 208 punkte nustatyta, kad
pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) Ministerijos
sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją
administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą
teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiška apskundimo tvarka nurodyta ir
Agentūros Rašte.
Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Ministerijos kanclerio 2010 m. spalio 8 d. potvarkis Nr. 4D-132, o ne Agentūros raštas, kuriuo jis tik informuojamas
apie Ministerijos priimtą sprendimą, kaip to reikalaujama Įgyvendinimo taisyklėse.
Todėl teigia, kad pareiškėjas turėjo kaip atsakovą (skundžiamą instituciją)
nurodyti tik Ministeriją, o ne Agentūrą.
Prašo teismą atmesti Pareiškėjo skundą kaip
nepagrįstą, pakeisti Agentūros procesinę padėtį, t. y. Agentūrą šioje byloje
laikyti ne atsakovu, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Teismo posėdyje
Agentūros atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir motyvus. Papildomai
nurodė, kad jų manymu pareiškėjas, būdamas advokatu, pagal Advokatūros įstatymą
negali užsiimti tokia veikla, kuriai jis prašo paramos.
Skundas tenkinamas
iš dalies.
Pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio
ministerijos 2010 m. kovo 29 d. pateikė
projektą „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“,
kurio paramos paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau
– Projektas, t. I, b. l. 120-140). Projektas turėjo būti vertinamas
vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis (labai mažos įmonės
steigimas), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 (Žin., 2008, Nr. 32-1132; 2010, Nr.
26-1223).
Kartu su
paraiška pateiktas tipinis verslo planas pagal programos priemonę „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (labai mažos įmonės
steigimas) „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ (t. I, b. l. 141-175).
Verslo plane
XIII skyriuje pateikiama informacija apie ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo
rodiklius (t. I, b.l. 141-162). Jame pateikiami rodikliai pagal tipinį verslo
planą, aprašomojoje dalyje nurodytos kainos, kuriomis pareiškėjas vadovaujasi.
IV skirsnyje „Informacija apie produkcijos (gaminių) ir (arba) paslaugų rinkas
LR teritorijoje“ (t. I, b. l. 143) pareiškėjas pagrindžia būsimą kainą. Nurodo,
kad Vyriausybės nutarimuose numatyta 2010 metais pasiekti 7 procentus
bendrosios elektros gamybos iš alternatyvių energijos šaltinių bei skatinti
pirkti atsinaujinančių šaltinių pagalba pagamintą elektros energiją. Nurodoma,
kad valstybė planuoja remti 50 MW bendrosios galios saulės elektrinių įrengimą
šalyje, garantuodama energijos supirkimo kainą – 1,56 – 1,63 Lt/kWh. Paaiškina,
kad siekiant vykdyti Lietuvos įsipareigojimus dėl alternatyvios energijos
vartojimo, saulės energetika turėtų būti skatinama sudarant ilgalaikes
supirkimo sutartis iki 2020 metų. Nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje nėra
veikiančių saulės elektrinių ir todėl nėra konkurencijos, kurios nebus dar 10
metų. Po to verslo plane lentelėje (t. I, b. l. 144) nurodo, kad numatoma
vidutinė kaina 1,63 Lt už kWh, nurodyta, kiek energijos planuojama pagaminti ir
kiek parduoti.
Paraiškos
pirminio tinkamumo tikrinimas atliktas 2010 03 29, paraiška priimta (t. I, b. l.
116-117).
Paraiškos
administracinės atitikties vertinimas atliktas 2010 03 30, pateikta 2010 03 30
ataskaita, išvada, kad paraiška priimta tolesniam vertinimui (t. I, b. l.
109-110).
Agentūra 2010 05
19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 kreipėsi į Energetikos ministerijos
Atsinaujinančių energijos išteklių skyrių, kur nurodė, kad pareiškėjų
pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą
iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“
nustatytomis kainomis. Šiuo raštu prašoma pateikti atsakymą, ar nustatytas
kainas galima laikyti pagrįstomis vertinant subjekto penkerių prognozinių metų
paradavimo pajamas, gaunamas iš šios veiklos (t. I, b. l. 30-31).
Energetikos
ministerija 2010 05 26 rašte Nr. (8.2-10-3-1527 (t. I, b. l. 32) informavo, kad
saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, nustatyta
pagal pikinę elektros galią, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų
pakeitimų negali būti prognozuojama 5 metams (t. I, b. l. 32).
Agentūra 2010 05
27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 kreipėsi į Energetikos ministerijos
Atsinaujinančių energijos išteklių skyrių (t. I, b. l. 53). Šiuo raštu nurodė,
kad ministerija atsakydama į pirmesnį prašymą nenurodė apie ateinančių 5 metų
hidroelektrinių ir vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kainas.
Prašė pateikti atsakymą, ar Agentūra gali laikyti pagrįstomis patvirtintas
elektros energijos supirkimo kainas iš hidoelektrinių (26 ct/kWh) ir vėjo
jėgainių (30 ct/kWh).
Energetikos ministerija
2010 06 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t. IV, b. l. 195) į pakartotinį prašymą
informavo, kad hidoelektrinėse bei vėjo elektrinėse pagamintos elektros
energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų
pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Nurodoma, kad šios
supirkimo (kainos?) gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos,
pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar
skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Toliau nurodoma taip: „Dėl detalesnės
informacijos siūlome kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės
komisiją“.
Projekto
technologinį vertinimą (t. I, b. l. 64, t. IV, b.l. 187) atliko Šiaulių
universiteto Elektros inžinerijos katedros docentas ir Kauno technologijos
universiteto Elektros sistemų katedros docentas, daktaras Enrikas Vilimantas
Nevardauskas (duomenys paimti iš universitetų interneto svetainių). Projekto
technologinės dalies 2010 07 16 vertinimo ataskaitoje nurodyti klausimai, į
kuriuos atsako vertintojas. Beveik visi klausimai yra susiję su finansiniais
dalykais – investicijomis, įrangos įsigijimo kainomis, elektros energijos
pardavimo kaina, jos pagaminimo savikaina. Pateikiama išvada, kad verslo planas
saulės elektrinei statyti yra tinkamas, technologinis pasiūlymas gali būti
įgyvendintas, o produkcijos ekonominiai skaičiavimai yra pagrįsti. Taigi
atsakyta ne tik dėl technologijos, bet ir dėl ekonominių skaičiavimų.
Agentūra 2010 10
14 raštu Nr. BRK-(10.14)-3252 (t. I. b. l. 35-39) pranešė A. V.,
kad jo projektas yra netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui. Remiasi žemės
ūkio ministro 2008 03 15 įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintomis programos priemonės
įgyvendinimo taisyklėmis. Šio rašto priedas – Žemės ūkio ministerijos kanclerio
2010 10 08 potvarkis Nr. 4D-132 (jo išrašas). Šiuo potvarkiu tvirtinamas
projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui
ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašas.
Agentūros įvertintos
paraiškos ataskaita yra ir 2010 08 10 datos (t. I, b. l. 41-49). Punkte 13,
kuriame atsakoma į klausimą, ar ūkio subjekto ekonominį gyvybingumą
apibūdinančių rodiklių reikšmės atitinka žemės ūkio ministro įsakymu
patvirtintas reikšmes, nurodyta, kad neatitinka, žiūrėti pastabas. Išvada –
projektas netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui. Tai reiškia, kad
išvada grindžiama pastabomis. Pastabose dėl ginčo projekto (t. I, b. l. 48-49)
nurodoma, kad pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros
energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, paremta Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“
nustatytomis kainomis, t. y. saulės (fotoelektrinėmis) elektrinėms pagal pikinę
elektros galią iki 100 kW – 1,63 Lt kWh. Šias kainas pareiškėjas numato 5
finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Po to, nurodomas
Energetikos ministerijos 2010 05 26 raštas. Pastabose analizuojamas
Vyriausybės 20010 12 05 nutarimas Nr. 1474, jo 9 punktas ir daroma išvada, kad Lietuvoje
liberalizuojant elektros rinką, artimiausiu metu neturėtų būti elektros energijos
pardavimo į rinką kainos paliktos statiškos. Nurodoma, kad atsižvelgiant į
minėtą raštą neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių
metų perspektyvai ir dėl šios priežasties pareiškėjas verslo plane negali
objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks
ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių
pasinaudoti parama ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, projektas
traktuotinas kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijų.
Pastabos grindžiamos Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p., daroma
išvada, kad dėl to ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai
neskaičiuojami. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo taisyklių 22.13 p. projektas yra
netinkamas antrajam projekto vertinimo etapui.
2010 08 06
paraiškos vertinimo ataskaitoje (t. I, b. l. 57-63) 13 p. nurodoma, kad
ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmės atitinka ŽŪM įsakymu
patvirtintas reikšmes (t. I, b. l. 58), pateikiamos ekonominį gyvybingumą
apibūdinančių rodiklių reikšmės (t. I, b. l. 61), pateikiama išvada, kad
projektas tinkamas antrajam projekto vertinimo etapui pagal programos priemonę,
planuojama skirti paramos suma – 1 726 372 Lt. (t. I, b. l. 63), atskaita
pasirašyta to paties vertintojo kaip ir 2010 08 10 ataskaita, tačiau ši
ataskaita dėl atsakovų nenurodytų priežasčių nebuvo teikiama valdymo
institucijai.
2010 06 17
paraiškos vertinimo ataskaitoje (t. I, b. l. 65-72) taip pat sakoma, kad verslo
plane įrodomas ekonominio gyvybingumo kriterijaus atitikimas ateityje (t. I, b.
l. 66), išvada – projektas tinkamas antrajam projekto vertinimo etapui (t. I,
b. l. 72), tačiau ši ataskaita ir projektas nebuvo teikiami valdymo
institucijai.
Agentūra 2010 05
21 pateikė pareiškėjui paklausimą „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų
tikslinimo“ (t. I, b. l. 100-102). Paklausime nurodoma, dėl kokios priežasties
ir kokie dokumentai papildomai turi būti pateikti, tai dokumentai, nesietini su
finansinėmis prognozėmis 5 metams. Kartu šiame rašte nurodyta, kad verslo plane
pirminių finansinių prognozinių ataskaitų sudarymo prielaidų, kurių neprašoma
koreguoti, be objektyvių priežasčių keisti negalima.
Pareiškėjas 2010
06 03 (atsakydamas į 2010 05 21 Agentūros raštą, t. I, b. l. 100-102) pateikė
patikslinimus (t. I, b. l. 90-99).
Pareiškėjas 2010
06 15 pateikė (atsakydamas į 2010 05 21 raštą) Agentūrai patikslintą paraiškos
VII lentelę ir AB VST išduotas išankstines technines sąlygas (t. I, b. l.
73-82).
Šios aplinkybės
reiškia, kad nurodytas laikotarpis neturi būti skaičiuojamas į paraiškos
vertinimo terminus (nuo 2010 05 21 iki 2010 06 15).
Žemės ūkio
ministerijos kancleris 2010 10 08 potvarkiu Nr. 4D-132 (t. I, b. l. 182-185) patvirtino
projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos priemones, tarp jų ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašą. Nurodomi
motyvai, kodėl A. V. paraiška ir projektas „Naujos įmonės
įkūrimas ir plėtra kaime“ nebus finansuojamas. Remiasi Įgyvendinimo taisyklių
22.13 punktu. Nurodo, kad pareiškėjas numato 5 finansinių metų prognozinėse
finansinėse ataskaitose kainą, nustatytą Valstybinės kainų kontrolės komisijos
2002 02 11 nutarime Nr. 7 – pagal pikinę elektros galią iki 100 kW – 1,63
Lt/kWh. Remiasi Energetikos ministerijos 2010 05 26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527
ir 2010 06 02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597. Taip pat remiasi Vyriausybės 2001 12
05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintu aprašu, jo 9, 7 punktais. Potvarkyje daroma
išvada, kad liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros
pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos, jos turėtų kisti, todėl pagal
priemonę pateiktuose projektuose neįmanoma prognozuoti elektros energijos
pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl to paraiškų teikėjai verslo
plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje
atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio
gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Projektas dėl to pripažintas netinkamu
finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo
kriterijaus, kaip tai nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13
punkte.
Prieš priimant
galutinį sprendimą projektas ir paraiška buvo svarstomi Žemės ūkio ministerijos
projektų, finansuojamų pagal programos priemonę, atrankos komiteto 2010 09 09
posėdyje (t. I, b. l. 186-189). Pareiškėjo paraiškai rekomenduojama neskirti
paramos iš esmės dėl tų pačių priežasčių, kaip ir nurodyta vėliau priimtame
galutiniame Žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkyje.
Ginčo santykiams
taikytini teisės aktai:
Žemės ūkio
ministro 2007 04 06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007
– 2013 metų administravimo taisyklės (šiuo atveju redakcija galiojusi nuo 2010
01 29 iki 2010 12 30, toliau – Administravimo taisyklės);
Žemės ūkio
ministro 2008 03 15 įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintos programos priemonės „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo
taisyklės);
Žemės ūkio
ministro 2009 05 15 įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintos priemonės ekonominio
gyvybingumo nustatymo taisyklės (toliau – Ekonominio gyvybingumo nustatymo
taisyklės);
Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimas Nr. 7;
Vyriausybės 2001
12 05 nutarimas Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros
energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, šiuo nutarimu patvirtintas
Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos
ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Paraiškos vertinimo
procedūros atliekamos vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, kurios
atitinkamais klausimais nukreipia į Įgyvendinimo taisykles. Administravimo
taisyklėse nustatyta, kad paramos paraiškas priima ir registruoja Agentūra, o
galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo, dėl paramos neskyrimo priima Žemės ūkio
ministerija (Administravimo taisyklių 33, 80 punktai). Taisyklės reglamentuoja
paramos paraiškų vertinimo dalis, kurios yra trys (34 punktas), taip pat kitus
vertinimo etapus. Šiuo atveju buvo sudarytas paraiškų projektų atrankos
komitetas, kurio veikla reglamentuojama Administravimo taisyklių 82-86, 87-91
punktuose.
Administravimo
taisyklės numato, kad pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal priemonių
įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai
gauti, šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami.
Atsisakymas
tenkinti paraišką grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktu. Įgyvendinimo
taisyklių 22 punkte nustatyti tinkamumo gauti paramą kriterijai taikomi
pareiškėjui, nurodytam šių taisyklių 17.1 punkte, pirmajame projekto vertinimo
etape. Etapais vertinimas suskirstytas Įgyvendinimo taisyklių 5 punkte ir šie
etapai detalizuojami šiose taisyklėse. Aiškinant šias taisykles daroma išvada,
kad 22 punkte nustatyti veiksmai atliekami pirmajame vertinimo etape, o 23
punkte numatyti veiksmai, kurie atliekami antrajame projekto vertinimo etape.
Todėl daroma išvada, kad pareiškėjo motyvai ir argumentai dėl to, kad jo
pateikta paraiška galėjo būti atmesta tik antrajame vertinimo etape, yra
nepagrįsti. Pagal nurodytą 5 punktą tik tuomet, jeigu projektų atrankos
komitetas (toliau - PAK) priimtų rekomendacinį sprendimą dėl projekto
tinkamumo būti vertinamu antrajame projekto vertinimo etape, gali vykti
antrasis projekto vertinimo etapas. Šiuo atveju PAK rekomendacija buvo tokia:
projektas „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“, skirtas elektros energijos
gamybai plėtoti, netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape, nes
neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą
kriterijaus. Taigi ministerijai rekomenduota jau pirmajame vertinimo etape
priimti sprendimą neteikti paramos. Ministerija tokį sprendimą priimti galėjo. Pagal
Administravimo taisykles paramos paraiškų vertinimą sudaro 3 dalys (34
punktas), kurios nesutampa su atrankos etapais. Tikrinant paramos paraiškos
administracinę atitiktį pareiškėjo paraiška buvo pripažinta tinkama. Po to
vyksta tinkamumo skirti paramą vertinimas (34.2. punktas). Nors iš pateiktų
dokumentų darytina išvada, kad projekto tinkamumo vertinimas pirmajame etape
buvo atliekamas kelis kartus: 2010 08 06 buvo vertinama ne administracinė
atitiktis, nes klausimai yra pagal Įgyvendinimo taisyklių 22 punktą, duota
išvada, kad projektas tinkamas antrajam etapui (t. I, b. l. 63). Tas pats
pasakytina apie 2010 06 17 paraiškos vertinimo ataskaitą (t. I, b. l. 65-72).
Tačiau Agentūra šių vertinimo ataskaitų nepateikė Žemės ūkio ministerijos
Projektų atrankos komitetui, o tik tokiu būdu galimas galutinis projekto
vertinimas valdymo institucijoje. Tinkamumo vertinimas Administravimo
taisyklėse reglamentuojamas 51-58 punktuose. Nustatyta, kad reikalavimai
pareiškėjams bei paramos paraiškos tinkamumui nustatomi Programoje ir (arba)
Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse (64 p. Administravimo taisyklių). Taigi,
tinkamumo vertinimui reikia vadovautis Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis,
kuriose ir nustatomi du projektų vertinimo etapai ir tinkamumo gauti paramą
kriterijai, kurie yra atskiri abiems etapams (22 ir 23 punktai). Sprendimą dėl
paramos skyrimo priima valdymo institucija (žemės ūkio ministerija), nes šiuo
atveju buvo sudarytas PAK (Administravimo taisyklių 73, 74, 75 punktai). Administravimo
taisyklių 75 punkte nustatyta, kas turi būti nurodyta sprendime skirti ar neskirti
paramą. Apie tokį sprendimą pareiškėjui pranešama per Agentūrą (Administravimo
taisyklių 76 punktas). Taigi, šiuo atveju sprendimas priimtas procedūros
požiūriu tinkamame paraiškos vertinimo etape ir pareiškėjo paraiška negali
patekti į antrąjį vertinimo etapą, nes to nerekomendavo PAK. Antra vertus, PAK
rekomendacijos neskirti paramos Žemės ūkio ministerijai nėra privalomos. Tai
tiesiogiai nenurodyta Administravimo taisyklėse, tačiau šių taisyklių 74 punkte
pasakyta, kad valdymo institucija gali atsisakyti skirti paramą PAK
rekomenduotai paramos paraiškai, jei tam yra svarbių priežasčių, apie tokį
sprendimą valdymo institucija informuoja PAK. Nustatyta, kad tuo atveju, jeigu
tokios priežastys nebuvo žinomos PAK, Valdymo institucija gali jas nurodyti ir paramos
paraišką grąžinti vertinti Agentūrai pakartotinai ir sprendimą priimti
atsižvelgiant į naujas PAK rekomendacijas. Daroma išvada, kad analogiškai turi
būti elgiamasi ir tuo atveju, kai PAK nerekomendavo skirti paramą.
Šio ginčo atveju
būtina nustatyti, ar pagrįstai ir teisėtai priimtas sprendimas neskirti
paramos, o procedūros prasme toks sprendimas tame etape (pagal Priemonės
įgyvendinimo taisykles – pirmame) galėjo būti priimtas.
Sprendimas
neskirti paramos grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punktu ir teisės
aktais, kurie nurodomi tiek šiame punkte, tiek yra susiję su ekonominio
gyvybingumo rodiklių reglamentavimu (šiuo atveju elektros energijos kainų
reguliavimu). Įgyvendinimo taisyklių 22.13 punkte nustatyti tinkamumo gauti
paramą kriterijai taikomi pirmajame vertinimo etape. Vienas tokių kriterijų –
pareiškėjas verslo plane įrodo, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje
atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų,
siekiančių pasinaudoti parama pagal programos priemones, ekonominio gyvybingumo
taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2009 05 15 įsakymu Nr. 3D-350.
Šiame punkte nurodyta, kad atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama,
tačiau Taisyklių 22.11 punkte nustatytu laikotarpiu ir tvarka. Atsižvelgiant į
22.11 punktą, pats pareiškėjas gali tikslinti preliminarų ūkinės veiklos
pradžios balansą tik pradėjus naujos įmonės veiklą ir ruošiantis antrajam
projekto vertinimo etapui, tačiau tik laikotarpiu nuo pirmojo PAK
rekomendacinio sprendimo dėl projekto tinkamumo būti vertinamam antrajame
projekto vertinimo etape ir labai mažos įmonės įsteigimo iki paramos paraiškos
antrajam projekto vertinimo etapui pateikimo ir užregistravimo Agentūroje
dienos. Todėl šiuo konkrečiu atveju (pirmajame etape) pareiškėjas negalėjo
tikslinti ekonominio gyvybingumo rodiklių. Be to, 22.11 punktas dar kartą
patvirtina, kad pareiškėjo paraiška atmesta pirmajame vertinimo etape, kadangi
perėjimui į antrą etapą pagal šį punktą būtinas PAK rekomendacinis sprendimas,
paraiškos pakartotinis užregistravimas Agentūroje (pareiškėjui tai buvo žinoma,
jis tai pats nurodė verslo plane, t. I, b. l. 143). Antra vertus, 22.11 punktas
leidžia bet kuriame paramos paraiškų vertinimo etape, esant papildomam
informacijos poreikiui, Agentūrai, vadovaujantis Administravimo taisyklėse
nustatyta tvarka, prašyti patikslinti ar papildyti ūkinės veiklos pradžios
balanse pateiktą informaciją ir (arba) duomenis, o pareiškėjui leidžiama tai
daryti prieš antrąjį vertinimo etapą. Šiuo atveju paraiškos vertinimo
laikotarpiu gauti Energetikos ministerijos raštai, kurie gali būti įvertinti,
kaip nusakantys Agentūrai papildomos informacijos poreikį, nes šie raštai
nebuvo pakankamai informatyvūs. Teismui pateiktas tik 2010 05 26 raštas (t. I,
b. l. 50), kuriame tik konstatuojama, kad nesant teisinio reglamentavimo
elektros kaina negali būti prognozuojama penkeriems metams.
Energetikos
ministerija 2010 06 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t. IV, b. l. 195) į pakartotinį
prašymą informavo, kad hidoelektrinėse bei vėjo elektrinėse pagamintos elektros
energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų
pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Nurodoma, kad šios
supirkimo (kainos?) gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos,
pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar
skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Toliau nurodoma taip: „Dėl detalesnės
informacijos siūlome kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės
komisiją“. Antrasis 2010 06 02 Energetikos ministerijos raštas Nr.
(8.3-10)-3-1597 buvo svarstomas Agentūros komisijoje, tai nurodyta 2010 06 19
posėdžio protokole Nr. 25 (t. I, b. l. 51-53). Šiame posėdyje nutarta
atsižvelgiant į Energetikos ministerijos raštus projektus traktuoti kaip
neatitinkančius ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijų, t. y. nutarta
daugiau informacijos nerinkti. Nepaisant to, dar po šio komisijos posėdžio
projektus vertino Kauno technologijos universiteto specialistas, kuris pasisakė
ir kainų klausimu.
Pareiškėjo
projektas nebuvo atmestas dėl to, kad pareiškėjas verslo plane neįrodė, kad 5
metus kainos išliks tokios, kaip apskaičiuota verslo plane, kad projektas bus
ekonomiškai nenuostolingas. Atsakovai tiesiog nurodė, kad kainos iš viso negali
būti prognozuojamos. Verslo plane pareiškėjas nurodo duomenis, patvirtinančius investicinio
projekto ekonominį gyvybingumą, pareiškėjas vadovaujasi vieninteliu jam
prieinamu oficialiu šaltiniu, t. y. norminiu aktu paskelbtomis kainomis bei Vyriausybės
nutarimais.
Projektas
pripažintas netinkamu finansuoti remiantis Ekonominio gyvybingumo nustatymo
taisyklių 13 punktu. Šių taisyklių 13 p. pasakyta, kad ūkio subjektai laikomi
netinkamais finansinei paramai gauti kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo
tinkamumo kriterijaus, kai yra toliau nurodomi galimi variantai, jų yra 2, o
antrasis dar skirstomas į 4. Šio ginčo atveju potvarkyje, kuris ginčijamas, o
taip pat ir PAK išvadose bei Agentūros vertimo ataskaitose nenurodyta, koks
konkrečiai šių taisyklių punktas taikomas, dėl to teismas negali analizuoti
netgi, ar tinkamai taikytos Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės.
Pareiškėjas, pateikdamas
paraišką, įsipareigojo penkerius metus be rašytinio Agentūros sutikimo nuo
sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio,
projekto įgyvendinimo reikalavimų. Pareiškėjas projekte pateikė iš veiklos
gaunamų pajamų 5 metų finansines prognozes. Pareiškėjo pateiktose finansinėse
prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių
energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos (toliau – Komisija) 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje
kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2008, Nr. 16-217), t. y. saulės
(fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią: iki 100 kW – 1,63
Lt/kWh, nuo 100 kW iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh, o nuo 1 MW – 1,51 Lt/kWh. Šias
kainas pareiškėjas numato (vidutiniškai 1,63 Lt/ kWh) ir 5 finansinių metų
prognozinėse finansinėse ataskaitose. Kainos galiojo nuo 2010 01 01, jokių
duomenų, kad jos negalioja, yra pakeistos 2011 metams, nėra. Taigi pareiškėjas
prognozes apskaičiavo pagal vidutinę teisės aktais nustatytą elektros supirkimo
kainą. Tik po to, kai Energetikos ministerija pateikė informaciją, kad keisis
teisės aktai, kuriais galimai bus reglamentuojamos ir kainos, Agentūra, PAK ir
Žemės ūkio ministerija padarė išvadą, kad pareiškėjo ekonominio gyvybingumo
prognozės yra nepatikimos. Tačiau Energetikos ministerijos raštuose nėra
konkrečių duomenų, kaip gali pakisti kainos, kurios nustatytos Komisijos
nutarimu. Be to, į šį kainų reguliavimą yra įsijungusi ir Vyriausybė, kuri 2001
12 05 nutarime Nr. 1474 nustatė, kad elektra iš aptariamų elektrinių iki 2020
12 31 bus superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą
tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Komisijos nustatytą tarifą, ir faktiškai
gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant
nutarimu patvirtinto Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos
išteklių metinės apimties. Taigi Vyriausybė iki 2020 metų įsipareigojo remti
elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir iki šiol nurodytas
Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas.
Žemės ūkio ministerijos sprendimas
turi būti grindžiamas nustatytais faktais ir teisės normomis, kaip tai numato
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Priemonės įgyvendinimo taisyklių
(2009 08 27 įsakymo Nr. 3D-629 redakcija) patvirtintas ekonominės veiklos pagal
priemonę rūšių sąrašas, kurio 1.67 p. numatyta veiklos rūšis – elektros energiją
(iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir bioenergija) gaminančių įrenginių,
įskaitant dujų turbinas, dyzelinius agregatus, biodujų, biomasės katilus, vėjo
jėgaines (išskyrus vėjo jėgainių parkus), hidroelektrines (iki 4 MW galios) ir
kitus atsinaujinančios energijos panaudojimo įrenginius, eksploatavimas (kai ne
mažiau kaip 50 proc. energijos pagaminama pardavimui). Šiuo atveju nesvarbu,
kad ši veikla neturėjo pirmumo, nes dėl to ginčo nėra, tačiau veikla paraiškos
teikimo metu buvo nurodyta Priemonės įgyvendinimo taisyklių priede kaip remiama.
Žemės ūko ministerija skundžiamame potvarkyje nurodo Vyriausybės 2001 12 05
nutarimo Nr. 1474 patvirtinto Aprašo 9 punktą ir remiasi juo pasisakydama, kad
kainos nėra prognozuojamos. Tačiau tokia Aprašo 9 punkto nuostata galiojo jau
nuo 2006 09 22 (2006 09 18 nutarimo Nr. 897 redakcija). Tokiu būdu, nuo 2009 m. rugsėjo veikla įtraukta į veiklos rūšių sąrašą, jau žinant, kad kainos tarifai keisis ir
negali būti prognozuojami, kas reiškia, kad bet koks teikiamas projektas iš
karto gali būti pripažintas netinkamu. Šia prasme Energetikos ministerijos
raštais nieko naujo sužinota nebuvo. Be to, atsakovai niekaip neįvertino aplinkybės,
kad Vyriausybė minėtu nutarimu įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš
atsinaujinančių šaltinių iki 2020 metų, kompensuodama kainų skirtumą. Atsižvelgiant
į tokias aplinkybes, daroma išvada, kad paraiškos vertinimo metu buvo
papildomos informacijos poreikis ir Agentūra galėjo prašyti patikslinti ar
papildyti ūkinės veiklos pradžios balanse pateiktą informaciją arba projektas
galėjo būti perduotas į antrąjį vertinimo etapą, kur jau pats pareiškėjas
galėtų tikslinti rodiklius, susijusius su ekonominiu gyvybingumu. Agentūra,
kaip jau nurodyta, kreipėsi raštu į pareiškėją dėl papildomos informacijos,
tačiau neprašė tikslinti preliminaraus ūkinės veiklos pradžios balanso,
atstovai aiškino, kad to neleidžia taisyklės. Be to, nustatyta, kad Agentūra
pareiškėjui 2010 07 27 raštu Nr. BPK(1.14)-2045 (t. I, b. l. 20-21) nurodė, kad,
vadovaudamasi Programos administravimo taisyklių 36 punktu, paraišką ir su ja
susijusius dokumentus perdavė nepriklausomiems ekspertams, kurie atlieka
pareiškėjo projekto technologinės dalies vertinimą, pareiškėjui pranešama, kad
jis bus informuotas apie rezultatus. Šis faktas pasitvirtina jau minėtais
vertinimo ataskaitos duomenimis. Agentūros atstovai teigia, kad ekspertų išvada
bylai nesvarbi, nes projektas technologiškai pripažintas tinkamu ir dėl to
jokie klausimai nekyla. Iš tiesų dėl projekto technologinio vertinimo ginčo
nėra. Tačiau šis faktas, o taip pat ir minėtos Administravimo taisyklių
nuostatos, patvirtina, kad visais klausimais Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus
ekspertus. Administravimo taisyklių 36 punktas, kuris yra III skirsnyje
„Paramos paraiškos vertinimas“, numato, kad atlikdama projektų tinkamumo skirti
paramą ir pirmumo vertinimą, jei Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse
nenumatyta kitaip, Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Įgyvendinimo
taisyklėse nėra draudimo kreiptis į nepriklausomus ekspertus nei viename iš
vertinimo etapų. Tuo tarpu ministerijai projektai pateikiami pagal Įgyvendinimo
taisyklių 39-41 punktuose nustatytą tvarką. 39 punkte pasakyta, kad tiek
pirmojo, tiek antrojo projekto vertinimo etapo pabaigoje Agentūra parengia
nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir paramos
paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia ministerijai, 40 punkte pasakyta,
kad ministerijos sudarytas PAK svarsto, kuriuos projektus finansuoti, priima
rekomendacinius sprendimus dėl projektų vertinimo antrajame vertinimo etape, 41
punktas nustato, kad projektas tvirtinamas po pirmojo vertinimo etapo. Taigi
pati ministerija remiasi rekomendacinio pobūdžio PAK sprendimais ir nėra
įpareigota atlikti kokį nors tyrimą. Kaip gali elgtis ministerija, jeigu PAK
rekomenduoja skirti (ar neskirti) paramą, galima spręsti iš Administravimo
taisyklių 74 punkto – valdymo institucija gali nurodyti PAK svarbias priežastis
ir grąžinti paramos paraišką Agentūrai pakartotinai, o po to priimti sprendimą
atsižvelgiant į naujas PAK rekomendacijas. Šiuo atveju ministerija ir privalėjo
grąžinti paraišką Agentūrai nurodytu būdu (per PAK), nebent pati ministerija
surinktų patikimus duomenis dėl kainų prognozės penkeriems metams.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Žemės ūkio ministerijos 2010
10 08 kanclerio potvarkis Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama
pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų priemones „Kaimo turizmo veiklos
skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ toje
dalyje, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo A. V. projektui
pagal jo 2010 03 29 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl
paramos projektui „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal paraišką Nr. (duomenys
neskelbtini),
neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kadangi
nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, t. y.
sprendimas grindžiamas abejonėmis dėl pareiškėjo nurodytų kainų stabilumo, bet
šios abejonės nei patvirtintos, nei paneigtos, nenurodytas Ekonominio
gyvybingumo nustatymo taisyklių punktas, nurodytas Vyriausybės 2001 12 05
nutarimu Nr. 1474 patvirtintas Aprašas, kurio nuostatos turėjo būti žinomos
įtraukiant veiklą į remiamų veiklų sąrašą. Sprendimas priimtas pažeidžiant
pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų
aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Minėtos Administravimo
taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos numato atvejus, kai atliekant
paraiškų vertinimą gali būti pasitelkiami nepriklausomi ekspertai, kai gali
būti prašoma iš pareiškėjo patikslinti duomenis, tačiau tai nebuvo padaryta.
Atsakovai nepagrįstai vertina, kad Energetikos ministerijos raštai yra
neginčijamas pagrindas atmesti paraišką. Šie raštai yra tik šios ministerijos
nuomonė, kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Kainos visada gali būti
prognozuojamos, nes galima nustatyti jų sudėtines dalis, tam egzistuoja
metodikos, pati Komisija apskaičiuodama kainas vadovaujasi atitinkamomis
metodikomis, o Agentūra net nesikreipė į Komisiją. Agentūros atstovai minėjo
teisme kainas, kurios taikomos kaimyninėse valstybėse saulės elektrinėse
pagamintai elektros energijai, kurios taikomos Lietuvoje kitiems elektros
gamintojams (0,15-0,16 Lt), nurodė, kad egzistuoja elektros birža, kur kainas
reguliuoja rinka. Tai reiškia, kad ministerijos sprendimas galėjo būti
pagrįstas konkrečiais duomenimis, kurie galimai patvirtintų, kad projektas
ekonomiškai nėra gyvybingas įvertinant jame nurodomą kainą penkeriems metams. Tačiau
jokie tyrimai nurodytais klausimais nebuvo atliekami.
Dėl
išlaidų, netinkamų finansuoti, joks sprendimas nėra priimtas. Atsisakymas
finansuoti projektą grindžiamas ne tuo, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai
nevertinami.
Pareiškėjas
pagrįstai teigia, kad atliekant paraiškos vertinimą nebuvo laikomasi teisės
aktuose nustatytų terminų. Administravimo taisyklių 33 punkte nustatyta, kad
paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jos
užregistravimo, į 3 mėnesių terminą neįskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui bei
patikros vietoje atlikimo terminas, nurodyta, kad Įgyvendinimo taisyklėse gali
būti nustatyti ir kiti terminai. Įgyvendinimo taisyklių 34 punkte nustatyta,
kad pirmajam projekto vertinimo etapui pateiktos paramos paraiškos vertinimas
negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį nuo jos užregistravimo Agentūroje
dienos. Tik antrajame projekto vertinimo etape taikomi Administravimo
taisyklėse nustatyti terminai (taip pat neskaičiuojami tie patys laikotarpiai,
kaip numatyta šiose taisyklėse). Taigi, iš viso pirmasis etapas gali tęstis
vieną mėnesį ir šis terminas akivaizdžiai pažeistas. Tačiau negalima teigti,
kad šis pažeidimas turėjo esminę reikšmę priimant nepagrįstą sprendimą. Iš
bylos duomenų galima daryti išvadą, kad per šį laikotarpį buvo pateiktas
paklausimas pareiškėjui, rašomi keli paklausimai Energetikos ministerijai,
paraiškos buvo perduotos Kauno technologijos universitetui vertinti, buvo
imamasi priemonių padidinti bendrą paramos sumą, kaip aiškino atsakovų
atstovai, dėl to, kad pateikta labai daug paraiškų.
Šiuo
atveju teismas nevertina kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su Europos
Sąjungos teisės aktų taikymu, nes šis ginčas neišsprendžiamas tuo būdu, kad
teismas pripažįsta pareiškėjui teisę į jo paramos paraiškos tenkinimą. Teismas
pripažįsta tik tai, kad sprendimas netenkinti paramos paraiškos nėra teisėtas
ir pagrįstas, todėl naikinamas. Ministerija dėl paraiškos turės priimti naują
sprendimą.
Pareiškėjo
reikalavimai negali būti tenkinami taip, kaip juos suformulavo pareiškėjas.
Skundžiama potvarkio dalis panaikinama. Antrasis pareiškėjo reikalavimas negali
būti tenkinamas taip, kaip jį suformulavo pareiškėjas. Nurodytas tokios paramos
teikimo teisinis reglamentavimas numato, kad galutinį sprendimą skirti paramą
priima Žemės ūkio ministerija, o tiek PAK, tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros
surašomi dokumentai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nepaisant to, PAK ir
Agentūros parengiami dokumentai yra itin svarbūs sprendžiant klausimą dėl
paramos skyrimo, nes be jų parama negali būti skiriama. Tai patvirtina
Administravimo taisyklių 74 punkto nuostatos. Pagal šį punktą valdymo
institucija gali nurodyti Agentūrai tam tikras svarbias priežastis ir paramos
paraišką grąžinti vertinti Agentūrai pakartotinai, o po to priimti sprendimą,
atsižvelgdama į naujas PAK rekomendacijas. Tai reiškia, kad netinkamai
įvertinta paraiška turi būti grąžinama Agentūrai vertinti pakartotinai, bet tai
turi padaryti ministerija. Šiuo konkrečiu atveju Agentūra turi nurodyti
konkrečius duomenis, nurodyti tikslius teisės aktus, kuriais pagrindžiama
išvada, kad projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo rodiklių. Dėl to
teismas gali įpareigoti atlikti veiksmus tik ministeriją. Be to, kaip jau minėta,
tai nebus laikoma vertinimu antrajame projekto vertinimo etape, kadangi
projekto vertinimas pirmajame etape (panaikinus ministerijos potvarkį) nėra
užbaigtas, Įgyvendinimo taisyklių 22 punkto kriterijai turi būti taikomi iš
naujo. Tai, kad vertinimas turi būti atliekamas pagal paraiškos pateikimo
dieną galiojusias taisykles, akivaizdu, kadangi vertinama turi būti ta pati
2010 03 29 pateikta paraiška, o Administravimo taisyklių 39 punkte numatyta,
kad visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal priemonių įgyvendinimo
taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti, ir šie
kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami. Paramos sumos buvo skirtos dar
tuo metu, kai elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių buvo
priskirta ekonominei veiklos rūšiai, kuri remiama pagal aptariamą priemonę,
todėl ta aplinkybė, kad žemės ūkio ministro 2010 09 29 įsakymu Nr. 3D-886
elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių buvo išbraukta iš veiklos
rūšių, kurioms skiriama parama, sąrašo, negali būti pagrindu atsisakyti skirti
paramą pagal pareiškėjo paraišką.
Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimai tenkinami iš dalies.
Skundžiama potvarkio dalis naikinama. Potvarkio dalis dėl pareiškėjo paramos
paraiškos yra neteisėta, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros,
ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei
sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo
85 - 87 str., 88 str. 1, 2 ir 4
p., 127 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
panaikinti
Žemės ūkio ministerijos 2010 10 08 kanclerio potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų,
kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemones
„Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje nuspręsta
neskirti paramos pagal pareiškėjo A. V. 2010 03 29
Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl
paramos projektui „Naujos įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“.
Įpareigoti
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti sprendimą dėl pareiškėjo A. V. 2010 03 29 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktos
paraiškos Nr. (duomenys
neskelbtini) dėl paramos projektui „Naujos įmonės įkūrimas ir
plėtra kaime“, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio
nuostatas.
Kitus
pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo
paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai
Henrikas Sadauskas
Jūra
Marija Strumskienė
Halina Zaikauskaitė