Civilinė byla Nr. e2YT-8760-1097/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03843-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. B., R. B., VĮ Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti pareiškėjui terminą jo mirusio tėvo V. B. palikimui priimti. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. birželio 6 d. mirė pareiškėjo motina B. B., kurios palikimą priėmė pareiškėjo tėvas ir mirusiosios sutuoktinis V. B., tačiau paveldėtų teisių į nekilnojamąjį turtą jis niekur neįregistravo bei neišviešino. V. B. mirė 2018 m. sausio 3 d., tačiau Nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešintas joks jo turėtas nekilnojamasis turtas. Tik 2020 m. sausio mėnesį pareiškėjui atsitiktinai tapo žinoma, kad jo motinai B. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą po jos mirties paveldėjo mirusiosios sutuoktinis V. B.. Po pastarojo mirties pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo apie palikėjo turėtą nurodytą turtą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui, jei iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bus galima nustatyti, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Suinteresuotam asmeniui A. B. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. vasario 14 d. pasirašytinai, suinteresuotam asmeniui R. B. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. vasario 17 d. pasirašytinai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nustatytu terminu nepateikė.
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2006 m. birželio 6 d. mirė palikėjo V. B. sutuoktinė ir pareiškėjo motina B. B.. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad jos palikimas buvo priimtas. Pareiškėjo teigimu, palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis V. B.. Pastarasis mirė 2018 m. sausio 3 d. Testamentų registro duomenimis palikimas po V. B. mirties nebuvo priimtas. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota B. B. nuosavybės teisė į 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta pagal 1999 m. gruodžio 6 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 89-6102.
Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo siekį paveldėti mirusiojo tėvo turtą. Suinteresuoti asmenys byloje nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjas nežinojo, jog palikėjas V. B. turėjo turto, nes Nekilnojamojo turto registre palikėjo vardu nebuvo išviešintos jokios teisės į turtą. Apie esantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sužinojo sausio mėnesį, kai sulaukė skambučio iš įmonės, kuri nurodė, kad naudoja minėtą žemės sklypą ir norėtų nupirkti jame esantį mišką. Tai sužinojęs pareiškėjas ir išsiaiškino apie tėvo po motinos mirties paveldėtą turtą.
Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių apie galimai tėvui priklausantį turtą sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Todėl, teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjo nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus, kad pareiškėjas trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.
CPK 87 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, o pagal 7 dalį, procesinius dokumentus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, už nagrinėjamą pareiškimą pareiškėjas turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį. Iš pateikto 2020 m. vasario 3 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad už pareiškimą sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Dėl to pareiškėjui grąžintina per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis – 37 Eur (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą tėvo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2018 m. sausio 3 d., palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Grąžinti pareiškėjui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZI60222), išaiškinant, jog minėtą mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė