Teismingumo byla Nr. T-99/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01592-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą, 

n u s t a t ė :

pareiškėja su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-2049-(14.8.94.);

2) panaikinti NŽT 2018 m. birželio 28 d. sprendimą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1290-(7.5.);

3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 29 d. prašymą.

Pareiškėja paaiškino, kad yra pretendentė nuosavybės teisių atkūrimui į J. Z. nuosavybės teise turėtą žemę. Dalis šios žemės Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 02-1-38 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymo ir perdavimo neatlygintinai naudotis“ bei Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M-19/2008-1 buvo perduota neatlygintinai naudotis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui. Pareiškėjos teigimu, dalis šio žemės sklypo nėra užstatyta Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro statiniais, pastatais ar įrenginiais bei nenaudojama jiems eksploatuoti (nenaudojamas pagal paskirtį), o Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro stadiono statyba prasidėjo visiškai kitoje vietoje, todėl minėto centro nenaudojama žemės sklypo dalis gali būti panaudota nuosavybės teisių atkūrimui natūra pretendentams. Pareiškėja 2018 m. kovo 29 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama inicijuoti minėtos Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M-19/2008-1 nutraukimą bei naujos sutarties sudarymą, perduodant Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui mažesnio dydžio žemės sklypą, pakankamą esamų pastatų eksploatavimui, bei Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro nenaudojamą žemės sklypo dalį panaudoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra. NŽT Kauno miesto skyrius ginčijamu 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-2049-(14.8.94.) netenkino pareiškėjos prašymo, nurodydamas, kad ginčo žemės sklypas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei bei kad tokia žemė iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį. NŽT 2018 m. birželio 28 d. sprendimu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1290-(7.5.) paliko šį Kauno miesto skyriaus sprendimą nepakeistą, nurodant, kad ginčo žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl nėra teisinio pagrindo inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties su mokymo centru nutraukimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nagrinėdami bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad, viena vertus, pareiškėja kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjekto – NŽT – sprendimų, kuriais pareiškėja buvo informuota, jog nėra teisinio pagrindo inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties su Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru nutraukimą bei dalies žemės sklypo grąžinimo pretendentams natūra, motyvuojant tuo, kad ginčo žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, veikė viešojo administravimo srityje, todėl ginčas šioje dalyje kyla iš administracinių teisinių santykių. Kita vertus, pareiškėja ginčą kelia dėl civilinio sandorio, t. y. valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui panaudos sutarties nutraukimo, kuris nepriklausomai nuo sutarties subjektų teisinio statuso, yra reguliuojamas privatinės teisės normomis. Pareiškėja reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad minėtas mokymo centras dalį ginčo žemės naudoja ne pagal paskirtį, t. y. nevykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygų, dėl ko valstybinės žemės patikėtinis turi inicijuoti panaudos sutarties nutraukimą ir spręsti klausimą dėl mažesnio žemės sklypo išnuomojimo. Atsakovas tokiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas dėl reikalavimo nutraukti panaudos sutartį ir sudaryti naują panaudos sutartį kyla civilinių teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, nors pareiškėja ginčija viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus, tačiau iš esmės ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju pareikštu skundu pareiškėja iš esmės siekia pasinaudoti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo suteikta galimybe atkurti nuosavybės teises į dalį valstybinės žemės sklypo, kuris panaudos sutartimi buvo perduotas neatlygintinai naudotis Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui. Siekdama šio tikslo, pareiškėja ginčija NŽT Kauno miesto skyriaus ir NŽT sprendimus, kuriais konstatuota, kad visas ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl pagrindo inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą bei grąžinti žemės sklypo dalį natūra nėra teisinio pagrindo. Keliamas ginčas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo yra susijęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis, kurių vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami skundo reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių. Civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų ar argumentų šioje byloje nėra keliama, todėl šiame ginče vyraujantys yra administracinio teisinio pobūdžio santykiai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis), kurie nulemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.