Baudžiamoji byla Nr. 2K–321/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.9.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendžiu S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, – laisvės apribojimu dvejiems metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis kavinėse, restoranuose, diskotekose, kur parduodami alkoholiniai gėrimai, ir įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis kavinėse, restoranuose, diskotekose, kur parduodami alkoholiniai gėrimai, ir įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val. Iš S. R. priteista nukentėjusiajam A. P. 772 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o E. P. – 1180 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria S. R., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikyta BK 62 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punktas, paskiriant laisvės apribojimą dvejiems metams ir uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis kavinėse, restoranuose, diskotekose, kur parduodami alkoholiniai gėrimai, bei įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val.; pagal BK 135 straipsnio 1 dalį S. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė S. R. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
S. R. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 25 d., 2.00–3.00 val. laikotarpiu, pirties, esančios Vilniaus r., Nemenčinės sen., Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, asmeninio konflikto metu tyčia dūrė vieną kartą peiliu A. P. į juosmens kairę pusę ir padarė jam durtinę žaizdą, pažeisdamas diafragmą, blužnį, skrandį, sukeldamas kraujavimą į pilvaplėvės ertmę; tai komplikavosi sunkiu šoku, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendžiu S. R. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nebuvo paduotas. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendį, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o nesant pagrindo tenkinti šį prašymą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 62 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo įsitikinimu, teismo sprendimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimo bausmę nėra motyvuotas ir teisingas. Šis teismas neteisingai nurodė, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas kaltininkui galimas tik konstatavus bylos aplinkybių išskirtinumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo yra teisėtas, nes teismas nustatė sąlygų, reikalingų šiam įstatymui taikyti, visumą, taip pat atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurios mažina kasatoriaus ir jo padarytos veikos pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad įvykio metu buvo kilęs konfliktas, o kasatoriaus vaidmuo jame buvo antraeilis. S. R. tvirtina, kad nusikaltimo padarymas buvo atsitiktinis. Tą patvirtina ir tolesni po nusikaltimo padarymo ėję jo veiksmai – nuvykimas į policiją, prisipažinimas, nusikaltimo įrankio – peilio – pateikimas. Kasatoriaus nuomone, negali būti vertinamas kaip negatyviai jį apibūdinantis tas faktas, kad anksčiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Tai neturi įtakos sprendžiant BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo ar netaikymo klausimą, nes, pirma, baudžiamosios bylos nutraukimo šalims susitaikius institutas laikytinas asmens teisinę padėtį reabilituojančiu ir, antra, tai veiksnys, apibūdinantis kaltininko asmenybę. S. R. manymu, teismas neturi vertinti to, ką jis anksčiau veikė ir kokias išvadas galėjo padaryti atsitiktinio elgesio metu. Kita vertus, bylos aplinkybės rodo, kad kasatorius, kaip asmenybė, neturi kriminalinių polinkių. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą ir kilusius padarinius, nes šis teismas įvertino su tuo susijusias aplinkybes. Be to, aukštesnės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiajam padaryto sužalojimo padariniai turės įtakos jo gyvenimo kokybei. Toks teiginys yra numanomas, o nukentėjusiojo abstraktūs ateities planai (ketinimas studijuoti Karo akademijoje) negali būti pagrindas vertinti kasatoriaus padaryto nusikaltimo pobūdį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė leistų kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir atkurti pažeistas jo teises bei teisėtus interesus, taip pat būtų pasiekti ir bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje. Skirdamas bausmę, teismas neindividualizavo jos pagal kasatoriaus asmenybės bruožus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bausmės buvo pagrįstas, nes S. R. jauno amžiaus, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, be to, kasatorius teigiamai apibūdinamas, šiuo metu neakivaizdiniu būdu studijuoja Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje, dirba UAB „Real ranga“.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo S. R. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad Apeliacinio teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nustatydamas S. R. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pobūdį, kilusias sunkias pasekmes, S. R. asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas motyvavo, kodėl kasatoriui skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad žemesnės instancijos teismas, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį, neįvertino svarbios aplinkybės, t. y. kad S. R. sunkų nusikaltimą padarė nepraėjus nė metams po to, kai buvo nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 178 straipsnio 2 dalį šalims susitaikius, be to, šis teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą bei kilusius padarinius (sunkiai sutrikdyta jauno žmogaus sveikata ir šio sužalojimo pasekmės turės įtakos jo gyvenimo kokybei). Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 62 straipsnio 1 dalį. Skirtingai nei nurodyta kasaciniame skunde, teismas pagrįstai vadovavosi byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiajam A. P. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir kilusių padarinių. Pasikeitus nukentėjusiojo sveikatos būklei, pablogėjo jo gyvenimo kokybė.
Nuteistojo S. R. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl paskirtos bausmės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį
Už nusikalstamą veiką skiriama bausmė turi atitikti padaryto baudžiamojo įstatymo pažeidimo pavojingumą, kaltininko asmenybę, taip pat ja turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo asmens teisėtų interesų, nė vienam iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės.
Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatose.
BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, kad už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali (bet neprivalo) taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, jeigu nustato, kad švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimui yra šio įstatymo nustatyta sąlygų visuma, t. y. jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tačiau teismui nepakanka nustatyti pagal įstatymą reikalaujamų sąlygų visumą, jis, be kita ko, privalo atsižvelgti į visas svarbias bylos aplinkybes, kurios apibūdina kaltininko asmenybę ir jo padarytos veikos pavojingumą.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu S. R. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už sunkų nukentėjusiojo A. P. sveikatos sutrikdymą dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Už šią nusikalstamą veiką įstatymo sankcija numato tik terminuotą laisvės atėmimą.
Byloje nustatytos šios svarbios bausmės skyrimui faktinės aplinkybės: S. R. yra jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. mokosi Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje neakivaizdiniu būdu, nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. dirba UAB „Real ranga“, apibūdinamas teigiamai, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to, taip pat savanoriškas dalinis padarytos žalos atlyginimas, be to, nustatyta, kad kitą dieną po įvykio S. R. savo noru atvyko į policiją, kur pateikė nusikaltimo įrankį – peilį – su ant jo likusiais nukentėjusiojo kraujo pėdsakais, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau nuteistasis S. R. sunkų sveiktos sutrikdymą padarė nepraėjus metams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, kartu nauja veika sukėlė sunkius padarinius – nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, vienu peilio dūriu jam padaryti daugybiniai vidaus organų sužalojimai, sukėlę sunkų šoką, pašalinta blužnis, dėl sužeidimų teko ilgai gydytis, po gydymo nukentėjusysis tapo ligotas ir nebegali jaustis lygiu su savo bendraamžiais. Be to, nustatyta, kad konflikto iniciatoriai buvo S. R. ir jo draugas.
Kolegija laiko, kad pagal bylos aplinkybes S. R. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, priešingai, ji teisinga, o baudžiamasis įstatymas šiuo aspektu pritaikytas tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas visas pirmiau minėtas aplinkybes įvertino ir pagrįstai pakeitė žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl bausmės skyrimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, vietoj laisvės apribojimo dvejiems metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis kavinėse, restoranuose, diskotekose, kur parduodami alkoholiniai gėrimai, ir įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., paskirdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė atitinka padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko asmenybę ir ja užtikrinama priešingų interesų – kaltinamojo ir nukentėjusiojo – pusiausvyra. S. R. paskirta gerokai mažesnė bausmė nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Apeliacinio teismo išvados dėl atsisakymo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį yra teisėtos. Net ir nustatęs visas BK 62 straipsnio 1 daliai taikyti būtinas sąlygas, teismas gali netaikyti šios įstatymo normos, jeigu, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudžiamojo įstatymo, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje nustatytą bausmę. Aukštesnės instancijos teismas tinkamai motyvavo savo išvadas dėl laisvės atėmimo bausmės S. R. paskyrimo. Šis teismas teisėtai pripažino, kad apygardos teismas neįvertino to fakto, jog S. R. naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius, be to, nepakankamai įvertinti ir nusikalstama veika sukelti sunkūs padariniai. Kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas nustatant pagal BK 135 straipsnio 1 dalį S. R. skirtiną bausmės rūšį ir dydį pritaikytas tinkamai, todėl tenkinti jo kasacinio skundo nėra pagrindo.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas, neperžengiant skundo ribų, pripažintinas teisėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo S. R. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Olegas Fedosiukas
Antanas Klimavičius