Baudžiamoji byla Nr. 1-1650-240/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41935-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.3; 1.2.14.1.2.2; 2.1.8;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 25 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,

kaltinamajai A. O., jos gynėjui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui,

nedalyvaujant civilinio ieškovo – UAB „S.“ – atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O. (ankstesnės pavardės – G., V.), gimusi (duomenys neskelbtini), Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, neįgali, dirbanti Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje mokytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamoji A. O. nuo 2018 m. liepos 27 d. dirbdama UAB „S.“ indų plovėja-pagalbine darbuotoja, 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 00.05 val., iš UAB „S.“ baro „L. P. E.“, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpų slaptai pagrobė svetimą, UAB „S.“ priklausantį turtą – 400 vnt. depozitui grąžinamos taros, bendros 40 Eur vertės, 8 vnt. taros maišų, bendros 3,04 Eur vertės, 25 vnt. popierinių maišelių, bendros 4 Eur vertės, 30 vnt. plastikinių maišelių, bendros 0,60 Eur vertės, seifą, 19,99 Eur vertės su jame buvusiais 8821,59 Eur, ir pasinaudodama kasos aparato, esančio klientų salėje, pinigų stalčiaus spynelėje esančiu raktu, atsirakino juo pinigų stalčių ir tokiu būdu įsibrovusi į saugyklą – kasos aparatą, iš jo slaptai pagrobė UAB „S.“ priklausančius 152 Eur, taip pagrobė svetimą UAB „S.“ priklausantį 9041,22 Eur vertės turtą.

Kaltinamoji A. O. kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. dirbo UAB „S.“. Kiekvieną savaitgalį ji atlikdavo generalinį valymą, retkarčiais dar padirbdavo indų plovėja. Prieš tai dirbo valymo įstaigoje, kuri gavo užsakymą iš UAB „S.“. Direktorė D. S. jai paskambino ir paprašė dirbti UAB „S.“ savaitgaliais. Paprašius įdarbinti oficialiai, D. S. sutarties nesudarė, tik pasakė parašyti prašymą priimti ją į darbą ir išmokėti atlyginimą grynais pinigais. D. S. vis žadėdavo atnešti darbo sutartį, tačiau kaltinamoji jos taip ir negavo. Iš pradžių kaltinamoji dirbo be darbo sutarties, jai buvo mokama grynais pinigais. Būdavo, kad palikdavo kasoje pinigų arba leisdavo pačiai paimti pinigų iš kasos tiek, kiek buvo sutarę. Beveik po vienerių metų ji buvo įdarbinta oficialiai, tačiau darbo sutartis su ja taip ir nebuvo sudaryta. Kaltinamoji pasirašė susitarimą, kad gaus po 40 eurų už kiekvieną dieną. Atlyginimą gaudavo 2-3 kartus per mėnesį. Direktorė buvo leidusi jai pačiai atsidaryti kasą ir pasiimti iš ten pinigų už tos dienos darbą. Pinigai būdavo kasos aparate arba ant kasos. Barmenai žinojo, kad ji gali imti pinigus už savo darbą. Pirmą kartą neradusi jai paliktų pinigų, ji paskambino direktorei, o ši leido atsidaryti kasą ir paimti sutartus pinigus. Tokia situacija vis kartojosi. Jei barmenai ant baro nepalikdavo jai pinigų, ji pasiimdavo kasos raktelį, atsirakindavo kasą ir paimdavo pinigus. Ryte barmenai informuodavo direktorę, kad kaltinamoji pinigus jau pasiėmė. Kai kaltinamoji kreipėsi į Darbo inspekciją, darbdaviai pradėjo ją gąsdinti. Nors kaltinamoji prašė ją įdarbinti, darbdaviai sakė, kad įmonei neapsimoka mokėti didesnius mokesčius. 2018 m. liepos pabaigoje parašė prašymą priimti ją į darbą, tačiau dirbo tik iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. Nuo 2018 m. liepos 27 d. ji buvo įdarbinta indų plovėja, o visus kitus darbus savaitgaliais vėl dirbo neoficialiai ir už šį darbą gaudavo grynais pinigais. Už indų plovėjos darbą ji turėjo gauti oficialų atlyginimą, o už darbą savaitgaliais direktorė sumokėdavo grynais pinigais tą pačią dieną arba pinigus duodavo barmenai Deividas ar Romanas. 2018 m. rugpjūčio 27 d. turėjo gauti paskutinį atsiskaitymą. Kitą rytą paskambino buhalterė ir pasakė, kad atlyginimas buvo deponuotas. Manė, kad pinigai jai bus pervesti į sąskaitą, nes direktorė atostogavo. Už paskutinio savaitgalio darbus paėmė 150 eurų, nes daug dirbo, šveitė sienas, grindis, lubas. Nerūšinė tara būdavo sudedama į pilkus arba juodus maišus ir išnešama prie konteinerių. Tą tarą nuo šiukšlinių po to pasiimdavo ir išsinešdavo kiti asmenys. Bare galėjo likti tik surūšiuota tara. Teigia nevogusi jokios taros. Rūšiuodavo tarą, kaip jai buvo liepta, išnešdavo ją prie konteinerių. Kaltinamoji taip pat buvo atsakinga už įvairias buitines prekes. Už virtuvės koridoriaus yra sandėlis, kur laikomos maisto prekės ir gėrimai. Ji nieko iš ten nevogė. Maišelius padėjo kitoje patalpoje. Pastoviai viską pernešdavo į kitą patalpą, kad viskas būtų taupiau naudojama. Virtuvėje niekada nematė jokio seifo. Jokių piniginių operacijų virtuvėje niekas niekada nedarė. Nežinojo, kad visur yra kameros. Virėjos sakė, kad kameros kabo tik dėl vaizdo. Liudytojai yra įmonės darbuotojai ir nori toliau ten dirbti, todėl jie suinteresuoti duoti administracijai naudingus parodymus. Kai tiekėjai atnešdavo sąskaitas, ji pati yra paėmusi ne vieną sąskaitą. Jokiais grynais pinigais su tiekėjais niekas neatsiskaitydavo. Byloje esantys vaizdo įrašai yra iškarpyti, nes nematyti, kaip ji tą dieną intensyviai dirbo. Kai parašė prašymą leisti išeiti iš darbo, kitą dieną susipyko su direktore, nes ši nenorėjo su ja atsiskaityti. Tuomet kaltinamoji pasakė, kad kreipsis į Darbo inspekciją. Jai pagrasino, kad tai neišeis jai į naudą. Po kreipimosi į Darbo ginčų komisiją jai pranešė, kad policijoje parašytas pareiškimas dėl vagystės. Nesutinka, kad galėjo pavogti tiek pinigų ir produktų. Tą vakarą, kai tvarkė barą, jame buvo viena. Virtuvės spintelėje dėžutėje buvo laikomi kažkokie dokumentai. Jai buvo pasakyta, jog jei kada kur ras kokius dokumentus, kad juos padėtų ant lentynos, kur laikomi visi dokumentai. Ji taip ir padarė. Jokių dėžučių ji neėmė ir neišsinešė. Kelias dėžutes, kurias rado spintelėje, virtuvės šefo nurodymu padėjo ant dokumentų lentynos. Nesutinka su kaltinimu, teigia nieko nevogusi. Mano, kad darbdavys jos sąskaita nori padengti visus trūkumus, nes prieš dvi savaites buvo didelis gaisras, po kurio jai teko viską tvarkyti. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Liudytojas D. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 65-67), kad dirba UAB „S.“ bare „L. P. E.“. Iš klientų gautus grynuosius pinigus įneša į kasos aparatą. Jis atsakingas už kasos aparate esančią pinigų sumą, atitinkančią parduotoms prekėms ir suteiktoms paslaugoms, be to, pildo kasos knygą. Pagal nusistovėjusią vidaus tvarką, kasos aparato stalčiuje, baigus darbą, paliekami 300 eurų kitos dienos pradžiai, jog būtų iš ko klientams atiduoti grąžą. Tai pažymima kasos knygoje. Kiti pinigai, kurie gaunami per darbo dieną iš klientų, išimami iš kasos stalčiaus ir dedami į metalinę dėžę-seifą, kuris laikomas virtuvėje, metalinėje spintelėje, o raktelis laikomas kasos pinigų stalčiuje. Baro patalpos stebimos vaizdo kameromis. 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.00 val., patikrino pinigų likutį kasos stalčiuje ir pastebėjo, kad kasoje nėra 152 eurų. Apie tai informavo vadovą M. P.. Šis pažadėjo išsiaiškinti. Netrukus vadovas pasakė, kad peržiūrėjo patalpų vaizdo kamerų įrašus ir pamatė, kaip 2018 m. rugpjūčio 26 d., po darbo valandų, A. O. iš kasos aparato stalčiaus pasiima pinigų. Liudytojas taip pat pažiūrėjo šį vaizdo įrašą ir patvirtino, kad tai A. O.. Be to, vadovas sakė, kad tą naktį ji iš baro pagrobė daugiau prekių ir pinigų. A. O. bare dirbo indų plovėja apie mėnesį laiko. Yra tekę dirbti su ja vienoje pamainoje. Buvo neįprasta tai, kad pasibaigus baro darbo laikui ji pasilikdavo viena, sakydama, kad dar reikia baigti tvarkyti patalpas. Kiti darbuotojai po darbo nelikdavo. Be to, ji turėjo patalpų raktą ir žinojo signalizacijos kodus. Dirbant su kitais darbuotojais paskutinis išeidavo pats liudytojas, užrakindavo patalpas ir įjungdavo signalizaciją. A. O. galėjo matyti, kad prekybos metu gauti pinigai iš kasos išimami ir dedami į dėžutę-seifą virtuvėje, o kasoje paliekama tik 300 eurų. Nebuvo tokios tvarkos patiems imti pinigus iš kasos už darbą. Nepamena, kad kada nors būtų matęs ant kasos padėtus pinigus. Jis ne kartą nešdavo pinigus į dėžutę. Apyvarta buvo labai įvairi, ir po kelis tūkstančius eurų. Nepamena, kad kada nors būtų mokėjęs kaltinamajai pinigus už jos darbą savaitgaliais. Nepamena gaisro baro patalpose.

Liudytoja D. S. parodė, kad nuo 2017 metų kovo mėnesio dirbo UAB „S.“ vyriausiąja buhaltere. Į barą atvykdavo labai retai, kaltinamosios ten nebuvo mačiusi, nes dirbo kitoje vietoje. Liudytojai buvo duodami nurodymai apie asmenis, kuriuos reikia įdarbinti. Ji suruošdavau sutartį, kurią paimdavo direktorė. Gavusi pranešimą, kad A. O. dirbs indų plovėja, suruošė sutartį ir perdavė ją atvykusiai direktorei. Kartais direktorė grąžindavo pasirašytas darbo sutartis, o kartais – ne. Įdarbinusi kaltinamąją apie tai pranešė Sodrai. Ji atlyginimo nemokėjo, jį mokėjo tik direktorė. Kaltinamosios prašymą dėl atleidimo iš darbo pamatė jau po vagystės. Tada sužinojo, kad iš baro dingo pinigai. Nežinojo, kur jie buvo laikomi. Baro kasoje pastoviai buvo laikoma 300 eurų suma. Negali pasakyti, ar buvo kažkam leidžiama imti patiems pinigus iš kasos. Gavus prašymą dėl atleidimo iš darbo asmuo susitaria su vadovu, kada gaus atsiskaitymą. A. O. neatėjo, o liudytoja žinojo, kad jai apskaičiuotas atlyginimas, todėl parašė jai žinutę ir siūlė atvykti, nes kitaip pinigai bus deponuoti. Ji paprašė pinigus jai pervesti į jos banko sąskaitą. Direktorius nebeleido pervesti kaltinamajai pinigų. Žino, kad kaltinamoji juos apvogė. Darbo dienos pabaigoje bare kasą uždarydavo, paimdavo pinigus, išskyrus tuos 300 eurų, tada viską suskaičiuodavo, sutikrindavo ir su visais kvitukais perduodavo į bendrovės kasą. Kitą dieną atvažiuodavo direktorė arba akcininkas M. P., paimdavo pinigus ir svarstydavo, kam ir už ką mokėti. Įvykio metu bare buvo keturių dienų pajamos, nes buvo savaitgalis. Bare buvo gaisras, žalą atlygino draudimo įmonė. Seife turėjo būti virš 8000 eurų. Pinigai buvo laikomi spintelėje, nes kai atvykdavo paimti kokių nors reikalingų dokumentų, juos duodavo iš dėžutės, kur buvo laikomi pinigai.

Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 69-70), kad jis nuo 2017 m. kovo mėnesio yra UAB „S.“ baro „L. P. E.“, esančios (duomenys neskelbtini), akcininkas ir nuo 2018 m. lapkričio mėnesio šio baro direktorius. 2018 m. liepos 27 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 58 tarp UAB „S.“ atstovaujamos direktorės D. S. ir A. O.. Pastaroji turėjo dirbti indų plovėja. A. O. turėjo raktus nuo pagrindinių įėjimo durų, žinojo signalizacijos kodus. Baro patalpos yra stebimos vaizdo kameromis, išskyrus sandėlį. Apie tai žino visi darbuotojai, kadangi tai nurodyta darbo sutartyje. Be to, visos kameros gerai matomos, yra apie tai informuojantys lipdukai. Po 2018 m. rugpjūčio 27 d. sužinojo, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. turėjo būti paskutinė A. O. darbo diena bare. Baigusi darbą, ji turėjo parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, o 27 dieną turėjo atvykti susitvarkyti dokumentų dėl atleidimo iš darbo. 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.00 val., jis atvyko į barą „L. P. E.“ ir nuėjo į pagalbines patalpas, kur metalinėje spintelėje buvo laikomas seifas – metalinė dėžutė su baro apyvartos pinigais. Seifo su pinigais toje vietoje, kur jis buvo nuolatos laikomas, nerado. Tuomet į darbą jau buvo atėjęs barmenas D. U., kuris informavo, kad kasos aparate trūksta 152 eurų. Apie tai jis informavo direktorę ir tuojau pat peržiūrėjo baro vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą. Vaizdo įraše pamatė, kaip 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 0.10 val., A. O., sutvarkiusi patalpas, iš kasos aparato pasiėmė pinigus. Taip pat pamatė, kaip iš virtuvėje esančios spintelės ji paėmė metalinį, žalios spalvos, rakinamą įleidžiama spyna seifą. Buhalterė D. S. informavo, kad seife buvo 8821,59 Eur įvairiomis kupiūromis. Tai buvo pinigai, gauti iš baro apyvartos. Su direktore nusprendė atlikti inventorizaciją ir buvo nustatyta, kad pagrobta turto už 11579,06 Eur. Direktorė taip pat peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašytus vaizdus ir pastebėjo daugiau A. O. vagystės faktų. Vagystės faktas buvo pastebėtas tik 2018 m. rugpjūčio 27 d., o vaizdo įrašai išlieka apie 10 dienų, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kurią dieną ir kokius maisto produktus A. O. pagrobė iš virtuvės. Vaizdo įraše matyti, kaip A. O. neša šiukšlių maišą, išeidama pro arką, besiribojančią su baru, kuriame būna šiukšlių konteineriai. Įraše matoma dalis baro fasadinės pusės ir kaip ji pereina į kitą Vilniaus gatvės pusę, nei yra baras. Ta kryptimi, kur ji nueina, nėra baro šiukšlių konteinerių. Baro seife buvo laikomi apyvartiniai pinigai. 300 eurų paliekami baro kasoje kitos dienos klientų grąžai. Kiekvieną dieną kiekvienas barmenas, baigęs darbą, iš kasos aparato įdeda pinigus į seifą. Prie tos dienos pinigų, jis taip pat prideda kasos aparato ataskaitą, kiek jis įdeda į seifą pinigų. A. O. bare dirbo tik vasaros laikotarpiu. Ji nedirbo be sutarties. Po pinigų dingimo iš pradžių bandė viską spręsti patys – susisiekti su kaltinamąja, tačiau nepavykus tai padaryti, teko kreiptis į policiją.

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 58-59), kad jis nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. dirbo UAB „S.“, bare „L. P. E.“, esančiame Vilniaus g. 26, Kaune, barmenu. Aptarnaudavo klientus, priimdavo iš jų pinigus, juos įnešdavo į kasą, užsakydavo ir priimdavo prekes, dalyvaudavo inventorizacijų atlikime. Visi per darbo pamainą gaunami grynieji pinigai buvo įnešami į kasos aparatą. 2018 m. rugpjūčio 26 d., baigęs darbą, apie 22.30 val., uždarė kasą, atspausdino ataskaitą, sutikrino pinigų sumų atitikimą. Pinigų suma kasos aparato stalčiuje atitiko pinigų sumą, nurodytą ataskaitoje. Kasos stalčiuje, kaip visada, paliko 300 eurų, iš kasos išėmė 259,06 Eur, mokėjimo kortelėmis buvo susimokėta 449,10 Eur. Iš kasos išimtus pinigus su kasos ataskaita ir mokėjimo kortelių kvitais polietileniniame maišelyje įdėjo į žalios spalvos seifą-dėžutę, esantį virtuvėje, spintelėje su metaliniu stalviršiu. Raktas nuo minėto seifo-dėžutės buvo laikomas kasos stalčiuje. Tai žinojo visi barmenai. Seife-dėžutėje buvo maišelių su pinigais, jų neskaičiavo. Baigus darbą kasos aparato pinigų stalčiaus spynelėje paliekamas raktelis, nes patalpos stebimos vaizdo kameromis, uždarius patalpas įjungiama signalizacija. Baigęs visus savo darbus, išėjo iš baro, tačiau jame dar liko indų plovėja A. O.. Dėl to jis neįjungė apsauginės signalizacijos, tik užrakino duris. A. O. sakė, kad ji dar pasiliks baigti tvarkyti patalpas, išeidama užrakins duris ir įjungs signalizaciją. Žinojo, kad ji turėjo patalpų raktus bei signalizacijos kodus. A. O. kartais pasilikdavo bare paskutinė. Kiti, tokias pačias funkcijas atliekantys darbuotojai, barmenui išėjus, niekada nelikdavo patalpose vieni. Bare depozitinė tara turėjo būti sudedama į permatomus plastikinius maišus. Buteliukai nuo kai kurių gėrimų buvo dedami į plastikines dėžes prie tarnybinio išėjimo, vedančio į baro vidinį kiemą. Vidiniame kieme buvo laikomi šiukšlių konteineriai. Pilnus konteinerius reikėdavo išvežti pro arką iš vidinio kiemo į Vilniaus gatvę. 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.00 val., telefonu paskambino bendrovės akcininkas M. P. ir paklausė liudytojo, kur šis padėjo dėžutę-seifą. Liudytojas atsakė, kad ji turi būti ten, kur ir visada. Tuo metu daugiau nieko neklausinėjo. 2018 m. rugpjūčio 30 d. iš direktorės D. S. sužinojo, kad A. O. 2018 m. rugpjūčio 26 d., po to, kai jis baigė darbą ir iš jo išėjo, pavogė pinigus iš kasos ir iš dėžutės-seifo. Direktorė sakė, kad tai matė peržiūrėjusi patalpose esančių vaizdo kamerų įrašus. A. O. galėjo matyti, kad prekybos metu gauti pinigai, baigus darbą, išimami iš kasos ir dedami į dėžutę-seifą virtuvėje, o kasoje paliekami pinigai grąžai. Žino, kad patalpos bare yra stebimos vaizdo kameromis. Apie tai buvo informuotas prieš pradedant darbą bare. Be to, bare yra įspėjamieji lipdukai, kad stebima vaizdo kameromis. Nežino, ar buvo kokių nors darbuotojų tarpusavio konfliktų su vadovais, ar buvo sprendžiami darbo ginčai. A. O. jis už darbą jokių pinigų nemokėdavo.

Liudytoja D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 53-56), kad darbo sutartis tarp UAB „S.“ ir A. O. buvo sudaryta 2018 m. liepos 27 d. A. O. dirbo indų plovėja. Taip pat buvo pasirašyta visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis. Visi A. O. pasirašyti dokumentai buvo laikomi baro virtuvėje, lentynoje. Atlikdama savo pareigas A. O. plaudavo indus, tvarkydavo patalpas, atlikdavo pagalbinius darbus. Indų plovėja ateidavo į darbą atsidarant barui, o išeidavo barui užsidarius arba baigus sutvarkyti visas patalpas. Ji turėjo raktus nuo pagrindinių įėjimo durų, žinojo signalizacijos kodus, kadangi išeidama paskutinė turėdavo užrakinti patalpas ir perduoti jas apsaugai. Iš baro pagalbinių patalpų yra išėjimas ir į kiemo pusę, kur durų spyna užrakinama pasukant iš vidaus. Pro šias duris reikia vaikščioti išnešant šiukšles. Išeiti iš darbo pro jas negalima, nes jas užrakinus iš vidaus, išeinant pro pagrindines duris baro patalpose reikia įjungti signalizaciją. Baro patalpos yra stebimos vaizdo kameromis, išskyrus sandėlį. A. O. galėjo matyti patalpose esančias vaizdo kameras, be to, yra apie tai informuojantys lipdukai. Bendru sutarimu, 2018 m. rugpjūčio 26 d. turėjo būti paskutinė A. O. darbo diena. Baigusi darbą ji turėjo parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, o 27 dieną – atvykti susitvarkyti dokumentų, susijusių su jos atleidimu. 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.00 val., buvo pastebėta, kad iš kasos aparato, kuris yra pagrindinėse patalpose ant baro, dingo 152 eurai. Tuomet peržiūrėjo vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą bei pamatė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 00.10 val., A. O., suvarkiusi patalpas, iš kasos aparato, jį atsirakinusi, paima pinigus. Kasos stalčiuje, baigus darbą, visada yra paliekami 300 eurų. Taip pat pamatė, kad iš virtuvėje esančios metalinės spintelės pavogtas metalinis, žalios spalvos, rakinamas įleidžiama spyna seifas, kurio vertė 19,99 Eur. Seife buvo 8821,59 Eur įvairiomis kupiūromis. Tai pinigai, gauti iš baro apyvartos. Be to, iš virtuvės indų plovimo zonos buvo pagrobta tuščia, depozitui grąžinama tara bei plastikiniai maišai šiai tarai laikyti. Iš virtuvės kairėje pusėje esančios šaltų patiekalų ruošimo zonos, nuo spintelės pagrobti plastikiniai maišeliai, ant šaldytuvo buvę popieriniai maišeliai. Viso pagrobta UAB „S.“ priklausančio turto už 11579,06 Eur. Visą pagrobtą turtą, jo kiekį ir vertes detaliai išvardino prie pareiškimo pridedamame sąraše. Nei bare, nei virtuvėje ar pagalbinėse patalpose spynos nebuvo sugadintos, įsibrovimo požymių nebuvo. A. O. vairuoja automobilį, todėl pagrobtus daiktus galėjo išsivežti automobiliu. Daiktus ji galėjo išsinešti pro duris, esančias pagalbinėse patalpose ir vedančias į vidinį kiemą. A. O. dirbo indų plovėja, valytoja ir pagalbine darbuotoja, kaip nurodyta darbo sutartyje. Jokio papildomo darbo ji nedirbo ir negavo papildomo apmokėjimo. A. O. buvo viskas parodyta, išaiškinta, kur nešti šiukšles, tarą. Indų plovimo zonoje buvo pastatyti maišai tuščiai tarai, buvo instrukcija, parodyta, kur stovi šiukšlių konteineriai. Dėžutės-seifo jai nerodė, ji tik galėjo pastebėti, kur ji laikoma. Nebuvo jokio leidimo A. O. pačiai pasiimti pinigus iš tos dėžutės-seifo už papildomus darbus. Barmenai buvo atsakingi už kasos aparatą-stalčių. Be jų iš ten niekas kitas negalėjo imti pinigų. Ji su A. O. sutarė, kad po liudytojos atostogų su ja bus atsiskaityta. Liudytojai atostogaujant paskambino akcininkas M. P. ir pasakė, kad nėra pinigų kasoje ir dėžutės-seifo. Jam apie tai pranešė barmenas. Dėžutė-seifas buvo nedidelis, metalinis, apie A4 formato dydžio, nesunkus. Grįžusi į darbą po atostogų peržiūrėjo išlikusius vaizdo įrašus. Matė, kaip A. O. ima pinigus iš kasos-stalčiaus. Galbūt ji manė, kad tamsoje jos nesimatys, tačiau darant įrašą buvo įjungtas naktinio matymo režimas. Iš įrašo taip pat matyti, kaip A. O. paima dėžutę-seifą ir nusineša į patalpas, kur nėra vaizdo kamerų. Likti dirbti ilgiau nei dirbo barmenai nebuvo draudžiama. A. O. buvo žinomi signalizacijos kodai. Vaizdo įrašuose matyti, kaip A. O. į atsargines patalpas, kur nėra vaizdo kamerų, nešėsi tuščius butelius, sūrį iš šaldytuvo, maišelius. Po to įvykio jai algos nesumokėjo. Kaltinamoji su buvusiu darbdaviu nekontaktavo. A. O. tikrai nebuvo leista imti pačiai pinigus iš kasos. Virtuvės šefas tikrai negalėjo liepti išnešti iš spintelės dėžutę-seifą į pagalbines patalpas.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole D. S. nurodė, jog laikotarpiu tarp 2018-08-26 23.50 val. ir 2018-08-27 00.20 val. baro „L. P. E.“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, darbuotoja A. O. iš kasos aparato pavogė pinigus ir prekes (1 t., b. l. 19-25).

Apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-39).

UAB „S.“ direktorės D. S. pareiškime nurodoma, kad 2018-08-27, apie 00.05 val., A. O. apvogė įmonės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). A. O. įmonėje dirbo nuo 2018-07-27. Buvo sutarta, jog paskutinė jos darbo diena bus rugpjūčio 26 d., o 27 d. ji atvyks susitvarkyti dokumentų, susijusių su atleidimu iš darbo. 2018-08-27, apie 10.00 val., pastebėta, kad iš kasos aparato dingo pinigai, buvo pavogtas seifas su įmonės grynaisiais pinigais. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą užfiksuota, kad 2018-08-26 naktį, palaukusi, kol visi darbuotojai išeis iš patalpų, ji iš kasos aparato pavogė 152 Eur. Virtuvėje buvo seifas, kuriame buvo 8821,59 Eur, kuriuos ji taip pat pavogė kartu su seifu. Tą patį rytą buvo bandyta susisiekti su A. O., tačiau ji iš pradžių teigė nieko nežinanti, o daugiau su ja susisiekti nepavyko (1 t., b. l. 41-46).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. S. pateikė išrašą iš „Sodros“, kasos apyvartos išrašą, A. O. prašymų priimti ir atleisti iš darbo kopijas, prekių inventorizacijos išrašus (1 t., b. l. 88-114).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti A. O. veiksmai UAB „S.“ bare „L. P. E.“ (1 t., b. l. 145-154).

Kasos apyvartos bei fiskalinės ataskaitos duomenimis 2018-08-26 kasos stalčiuje buvo palikta 300 eurų, o seife turėjo būti 8821,59 eurai (1 t., b. l. 135-139).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji A. O. slaptai pagrobė svetimą UAB „S.“ priklausantį 9041,22 Eur vertės turtą, taip pat ir įsibraudama į saugyklą – kasos aparatą.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kalbelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Taigi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Saugykla – tai yra tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog prie tokių saugyklų priskiriami ir kasos aparatai. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas saugyklą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos, neužrakinti ar be leidimo). Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.).

Kaltinamoji A. O. kalta dėl vagystės padarymo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino, teigdama, jog direktorė D. S. palikdavo kasoje pinigų, kad barmenai sumokėtų už darbą arba leisdavo pačiai paimti pinigų iš kasos tiek, kiek buvo sutarę. Jei barmenai ant baro nepalikdavo jai pinigų, ji pasiimdavo kasos raktelį, atsirakindavo kasą ir paimdavo pinigus. Už paskutinio savaitgalio darbus iš kasos paėmė 150 eurų. Teigė nevogusi jokios taros, tik išnešdavo ją prie konteinerių. Iš sandėlio nieko nevogė, maišelius padėjo kitoje patalpoje. Virtuvėje niekada nematė jokio seifo, jokių dėžučių ji neėmė ir neišsinešė.

Kaltinamosios A. O. parodymus, jog ji nevogė jokios taros, maišelių, o seifo net nebuvo mačiusi, paneigia byloje esantys vaizdo įrašai (1 t., b. l. 25, 145-154), iš kurių matyti kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Kaltinamoji teigia, jog nebuvo informuota apie tai, kad baro patalpos yra filmuojamos, tačiau tai paneigia liudytojo M. P. parodymai, jog apie tai, kad patalpos yra stebimos vaizdo kameromis, nurodyta darbo sutartyse, sudaromose su darbuotojais, be to, visos kameros gerai matomos, yra apie tai informuojantys lipdukai. Liudytoja D. S. taip pat parodė, kad A. O. galėjo matyti patalpose esančias vaizdo kameras, be to, yra apie tai informuojantys lipdukai. Liudytojas R. V. parodė, jog jis žino, kad patalpos bare yra stebimos vaizdo kameromis, nes apie tai buvo informuotas prieš pradedant darbą bare.

Liudytojas D. U., peržiūrėjęs vaizdo įrašą, patvirtino, jog vagystę padarė indų plovėja A. O., t. y. vaizdo įrašo peržiūros metu ją atpažino. Liudytojas M. P., pastebėjęs, jog baras apvogtas, peržiūrėjo baro vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus ir vaizdo įraše pamatė, kaip 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 0.10 val., A. O., sutvarkiusi patalpas, iš kasos aparato pasiėmė pinigus, o iš virtuvėje esančios spintelės paėmė metalinį, žalios spalvos, rakinamą įleidžiama spyna seifą. Liudytojas M. P. taip pat nurodė, jog kaltinamosios teiginius, kad ji nešė tarą prie konteinerių, paneigia tai, jog filmuotoje medžiagoje matyti, kaip kaltinamoji iš baro su šiukšlių maišu eina ta kryptimi, kur nėra baro šiukšlių konteinerių. Liudytojas R. V. patvirtino, jog A. O. kartais pasilikdavo bare paskutinė, nors kiti, tokias pačias funkcijas atliekantys darbuotojai, barmenui išėjus, niekada nelikdavo patalpose vieni. Liudytoja D. S., peržiūrėjusi vaizdo įrašus, pamatė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 00.10 val., A. O., sutvarkiusi patalpas, iš kasos aparato, jį atsirakinusi, paėmė pinigus, o iš virtuvėje esančios metalinės spintelės pavogė seifą, iš virtuvės indų plovimo zonos pagrobė tuščią, depozitui grąžinamą tarą, plastikinius maišus šiai tarai laikyti, plastikinius ir popierinius maišelius. Kadangi A. O. vairuoja automobilį, todėl pagrobtus daiktus galėjo išsivežti automobiliu, išnešdama daiktus pro duris, esančias pagalbinėse patalpose ir vedančias į vidinį kiemą. Kaltinamosios parodymus, jog virtuvės šefas jai nurodydavo, kur padėti daiktus, seifą, dokumentus, visiškai paneigia liudytojos D. S. parodymai, jog virtuvės šefas tikrai negalėjo liepti išnešti iš spintelės dėžutę-seifą į pagalbines patalpas, nes ne jis tvarko bendrovės finansus ir dokumentus.

Kaltinamosios A. O. parodymus, jog jai buvo leidžiama iš kasos paimti jai priklausantį darbo užmokestį, visiškai paneigia liudytojo D. U. parodymai, jog bare nebuvo tokios tvarkos patiems imti pinigus iš kasos už darbą, kaltinamajai pinigų už jos darbą savaitgaliais jis nemokėjo, liudytojo R. V. parodymai, kad A. O. jis už darbą jokių pinigų nemokėdavo, liudytojos D. S. parodymai, kad A. O. nebuvo duotas joks leidimas pačiai pasiimti pinigus iš kasos ar dėžutės-seifo už papildomus darbus, be to, A. O. jokio papildomo darbo nedirbo ir negavo papildomo apmokėjimo.

Teismas kaltinamosios A. O. parodymus vertina kaip jos siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą vagystę. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog apklausti liudytojai siektų apkalbėti kaltinamąją ar būtų verčiami darbdavio duoti parodymus kaltinamosios nenaudai.

Teismas taip pat pažymi, jog kaltinamosios A. O. teiginiai, jog ji negavo darbo sutarties, neoficialiai dirbo papildomus darbus, dirbo nelegaliai, jai nebuvo sumokėtas atlyginimas, šioje baudžiamojoje byloje nevertinami, nes nėra susiję su jos padaryta nusikalstama veika.

Byloje esančių įrodymų visuma teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamoji A. O. iš baro virtuvės patalpų pagrobė depozitui grąžinamą tarą, taros maišus, popierinius ir plastikinius maišelius, seifą su jame buvusiais pinigais, pasinaudodama kasos aparato raktu, atsirakino juo pinigų stalčių ir tokiu būdu įsibrovusi iš kasos aparato pinigų stalčiaus pagrobė pinigus, taip pagrobė svetimą turtą. Kaltinamosios A. O. padaryta veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Kaltinamosios A. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. 

Skirdamas bausmę kaltinamajai A. O., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė apysunkį nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas, nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinant A. O. asmenybę, pažymėtina, kad ji neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Siekiant sulaikyti A. O. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ją už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti ją taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jai skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Kaltinamajai A. O. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškovas UAB „S.“ pareiškė 11579,06 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50-52). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos, todėl laikytina, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pareikštas pagrįstai. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji A. O. pagrobė svetimą UAB „S.“ priklausantį 9041,22 Eur vertės turtą, ieškovo pareikštas cviinis ieškinys dalyje dėl 9041,22 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, todėl civilinio ieškovo pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamosios A. O. priteistina civiliniam ieškovui UAB „S.“ 9041,22 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iki civilinio ieškinio atlyginimo paliktinas galioti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. kovo 7 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausančiam turtui: automobiliui „Ford Mondeo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Nissan Sunny”, valstybinis numeris JK0612, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske bank” sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske bank” sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank” sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Citadele“ banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – USB atmintinė su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 25) paliktina byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. O.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš kaltinamosios A. O. priteisti UAB „S.“ 9041,22 Eur (devynis tūkstančius keturiasdešimt vieną eurą 22 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Iki civilinio ieškinio atlyginimo palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. kovo 7 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajai A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Medžiotojų g. 10, Jonavoje, priklausančiam turtui: automobiliui „Ford Mondeo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Nissan Sunny”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)  „Danske bank” sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske bank” sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank” sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Citadele“ banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB atmintinę su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                        Bronislovas Liatukas