Civilinė byla Nr. 2A-1192-340/2019

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08224-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.2; 2.1.5.4; 

2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. B., Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Arkada“, uždarajai akcinei bendrovei „Projektservisas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl išlaidų statybos darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, tretieji asmenys – A. A., J. A., V. A., A. A., S. A., J. A., M. A., J. B., A. B., M. B., A. B., L. B., B. P. B., D. P. B., V. B., V. B., V. B., E. B., N. B., I. Č., V. Č., R. D., B. G., T. G., O. G., S. I., A. I., M. I., J. J., R. J., D. J., I. J., A. J., M. J., M. J., D. K., D. K., A. K., N. K., P. K., D. K., D. K., I. K., G. K., J. K., T. K., J. K., K. K., J. L., A. L., E. L., I. M., A. M., R. M., B. M., L. M., Ž. M., J. M., V. M., D. M., V. M., E. M., L. M., V. N., L. O., V. O., V. O., N. M. P., Z. P., K. P. S., A. P., V. P., E. P., A. P., I. P., I. R., S. B. R. (S. B. R.), J. S., A. S., V. S. (V. S.), D. S., N. S., G. S., G. S., A. S., M. S. (M. S.), R. S., L. Š., A. Š. (A. Š.), A. Š., E. T., T. T., A. A. T., B. R. T., K. U., M. V., V. V., J. V., V. Z.-L., uždarosios akcinės bendrovės „Alkajas“, „Ikonika“, „Adedra“, „Kavinukas“ ir akcinė bendrovė „Vilniaus pergalė“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,                

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Verkių būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 122 611,72 Lt (35 510,81 Eur) nuostolių atlyginimo.

2.       Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučių namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Nurodytų pastatų projektą (-us) parengė UAB „Vilniaus miestprojektas“ (kurio teises ir pareigas perėmė UAB „Projektservisas), pastatų statytojas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“), statybos darbus atliko rangovas UAB „Arkada“. Nurodyti namai pastatyti ir priimti naudoti 1999 m. gruodžio – 2000 m. sausio mėn., tačiau jau nuo 2002 m. pradžios atsirado namų defektai, dėl kurių patalpų savininkai kreipėsi į UAB „Arkada“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurie per visą garantinį laikotarpį žadėjo pašalinti defektus. Pažymėjo, kad pastato administratorius ir patalpų savininkai iki pat 2010 m. pagrįstai tikėjosi, jog UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įvykdys garantinius įsipareigojimus. Dėl to ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m., kai ieškovė ir patalpų savininkai galutinai įsitikino, kad UAB „Arkada“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ neištaisys pastatų defektų. Nurodė, kad buvo atlikta net keletas ekspertizių ir tik teismo paskirta ekspertizė aiškiai nustatė, kad tam tikrus trūkumus lėmė ir projektavimo klaidos, todėl pagal ieškinio reikalavimus turėtų atsakyti ir UAB „Projektservisas“. Jeigu paaiškėtų, kad senaties terminas praleistas, jis turėtų būti atnaujinamas atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad pastatuose gyvena daug gyventojų, paaiškėję pastatų trūkumai vertintini kaip paslėpti trūkumai, kurių priežastys paaiškėjo tik atlikus teismo ekspertizę. Pažymėjo, jog ieškovė nepasitiki atsakovių darbų kokybe šalinant defektus, todėl atsakovės privalo atlyginti prie ieškinio pridėtose sąmatose nurodytas sumas, kurios apskaičiuotos pagal 2012 m. kainų lygį ir yra minimalios lėšos, reikalingos pastatų trūkumams pašalinti. Ieškovė pabrėžė, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ su būsimais patalpų savininkais pasirašė gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartis, tačiau dauguma šių sutarčių sudaryta jau baigus namų statybas, pinigus dauguma gyventojų sumokėjo per keletą dienų ar mėnesių, todėl darytina išvada, kad tai yra apsimestiniai sandoriai, o gyventojai iš esmės pirko jau pastatytus–įrengtus butus ir tarp sutarties šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. Atsakovių atsakomybę ieškovė grindė tuo, kad: a) UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ neatliko projekto ekspertizės, netinkamai kontroliavo statybas, pardavė netinkamą daiktą pagal netinkamą projektą, todėl atsako už parduoto daikto trūkumus; b) UAB „Arkada“ statybų darbus atliko nukrypstant nuo statinių projektų, netinkamai šalino defektus; c) projektuotojo UAB „Projektservisas“ atsakomybę patvirtino teismo ekspertizė.

3.       Atsakovė UAB „Arkada“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ji neturėjo jokių sutartinių santykių su ieškove, o gyventojai jau įrengtas patalpas pirko iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kuri ir buvo objekto užsakovas. Visos pretenzijos turėtų būti reiškiamos tik UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, juolab, kad atlikus ekspertizę nenustatyta jokių neteisėtų UAB „Arkada“ veiksmų. Pažymėjo, kad pati ieškovė netinkamai prižiūrėjo statinius ir taip sukėlė defektus. Be to, terasos nuosavybės teisėmis priklauso gyventojams ir jos nėra bendroji dalinė nuosavybė, kurią administruoja ieškovė.

4.       Atsakovė UAB „Projektservisas“ (kuri perėmė UAB „Vilniaus miestprojektas“ teises ir pareigas) prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą, skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. baudos sumokant atsakovei. Nurodė, kad jai neaišku, į kokius ieškovės reikalavimus (kokiu ieškinio pagrindu) ji turėtų atsikirsti, nes ieškovė taip ir nepareiškė šiai atsakovei įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio. Atsakovės nuomone, ieškinio senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo ekspertizės atlikimo, nes ieškovė pati teikia pastato priežiūros paslaugas, turi kvalifikuotus atitinkamų sričių darbuotojus, o gyventojai buvo gerokai anksčiau informuoti apie jų galimas pretenzijas projektuotojui. Praleistas senaties terminas neturėtų būti atnaujinamas, nes atsakovės įmonė jau vykdo visai kitokią veiklą. Pareikštiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas 3 metų senaties terminas. Ieškovei turėtų būti skiriama bauda, nes kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ir nurodžius byloje įrodinėtinas aplinkybes, ieškovė netikslino ieškinio, taip pažeisdama atsakovės teisę gintis. Pažymėjo, kad ginčo pastatai pastatyti pagal projektą, kuris perduotas UAB „Verkių ūkis“. Visi projekto brėžiniai ir skaičiavimai buvo patikrinti atliekant privalomąją ekspertizę, kuriai užsakovas projektą buvo pateikęs prieš jį suderinant su savivaldybe ir patvirtinant jį vykdymui. Be to, neišlikus projektui, negalima teigti, kad jame nebuvo numatytos deformacinės siūlės.

5.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovė neginčija sudarytų gyventojų lėšų panaudojimo sutarčių, o tik jas prašo kitaip aiškinti, nebūdama šių sutarčių šalimi. Norminiai teisės aktai nereglamentuoja patalpų baigtumo sudarant gyventojų lėšų panaudojimo sutartis, be to, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo kasacinis teismas nurodė, kad būtina ištirti ir įvertinti kiekvieną sutartį, tačiau ieškovė įrodinėjimo procese veikia pasyviai. Atkreipė dėmesį į tai, kad daug patalpų ginčo pastatuose jau perleista naujiems savininkams, todėl ankstesni savininkai taip pat laikytini šių patalpų pardavėjais, juolab žinojusiais apie defektus. Anot atsakovės, ji nelaikė savęs patalpų pardavėju, todėl manė, kad gyventojai pretenzijas turėjo reikšti UAB „Arkada“. Atsakovė, perleisdama butus, negalėjo žinoti apie pastatų trūkumus, be to, perdavus pastatų techninę priežiūrą, jie turėjo būti tinkamai prižiūrimi, o administratoriaus neveikimas didino potencialius nuostolius. Kadangi pastatai administratoriui perduoti iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, tai ginčo santykiams taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pažymėjo, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti konkrečią žalą ir priežastinį ryšį, tačiau tokių įrodymų nepateikė, juolab ekspertai nenustatė atsakovės atsakomybės ir ieškovė nepatyrė faktinių nuostolių. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių praleistam senaties terminui atnaujinti, juolab kad ieškovės įmonėje dirba teisininkai, t. y. ieškovei žinomos jos teisės.

6.       Tretieji asmenys M. B., J. K., A. P., V. P., E. P., K. U. iš esmės palaikė ieškovės argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Anot trečiųjų asmenų, jie nors ir pasirašė gyventojų lėšų panaudojimo sutartis, tačiau pagal šias sutartis nusipirko jau visiškai įrengtus butus, t. y. sudarė pirkimo–pardavimo sutartis ir nedalyvavo statybų procese.

7.       Trečiasis asmuo Z. P. nurodė, kad jis 2015 m. pardavė butą ir garažą S. A., todėl mano, jog trečiuoju asmeniu į bylą netrauktinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Arkada“ iš ieškovės UAB „Verkių būstas“ 6253,83 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei UAB „Projektservisas“ iš ieškovės UAB „Verkių būstas“ 3320,24 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ iš ieškovės UAB „Verkių būstas“ 11 203,51 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Verkių būstas“ 426,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu UAB „Verkių ūkis“ įpareigota perduoti UAB „Verkių būstas“ atitinkamų daugiabučių namų dokumentus bei surinktas nepanaudotas lėšas namų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad būtent vietoje pradinės ieškovės UAB „Verkių ūkis“ dabartinė ieškovė UAB „Verkių būstas“ ėmė administruoti pastatus Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad UAB „Verkų būstas“, kaip atitinkamų pastatų administratorius, perėmė pradinės ieškovės UAB „Verkių ūkis“ teises ir pareigas.

10.       Teismas nustatė, kad visos gyvenamosios patalpos (butai) perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn dar iki įsigaliojant naujajam Civiliniam kodeksui. Įvertinęs ieškovės ir trečiųjų asmenų žodinius paaiškinimus (kad tretieji asmenys, formaliai sudarydami gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartis, suprato, jog iš esmės perka jau pastatytus ir įrengtus butus; kad pastatai, kuriuose buvo įgyjami butai, jau anksčiau buvo priimti naudoti), teismas sutiko su ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentais, kad UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir atitinkamų trečiųjų asmenų pasirašytos gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartys, taip pat ir lėšų panaudojimo požeminio garažo statybai sutartys yra apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo pridengiami pirkimo–pardavimo sandoriai. Teismas sprendė, kad šiuo atveju taikomos pirkimo–pardavimo santykiams taikytinos taisyklės. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsakomybės turi būti sprendžiama tiek pagal 1964 m. Civilinio kodekso 262, 263 straipsnių, tiek pagal Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, o dėl atsakovių UAB „Arkada“ ir UAB „Projektservisas“ atsakomybės spręstina, atitinkamai, pagal Statybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 5 dalies normas.

11.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovei UAB „Arkada“ pareikštų reikalavimų, nurodė, kad UAB „Arkada“, kaip rangovas, statybos darbus atliko pagal projektą, statybinės medžiagos parinktos tinkamai, nagrinėjami defektai nėra statybos darbų trūkumų rezultatas. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismo ekspertizės akte nurodytos ir rangovui UAB „Arkada“ nepalankios išvados, kad terasos krašto apskardinimas skiriasi nuo projektinio sprendinio. Vis dėlto, teismas, nustatęs, kad minėtos terasos yra ne visų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, o atitinkamų butų savininkų nuosavybė, sprendė, jog ieškovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, neturi reikalavimo teisės į terasų, kaip asmeninės nuosavybės, defektų šalinimui reikalingų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė ir tretieji asmenys, palaikę ieškovės poziciją, neįrodė UAB „Arkada“, kaip rangovo, atsakomybės sąlygų, todėl šiai atsakovei pareikštus reikalavimus atmetė.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pareikštų reikalavimų, nurodė, kad 2015 m. liepos 7 d. teismo ekspertizės akte nepadaryta išvadų, kad kokie nors ieškovės nurodomi pastatų defektai atsirado dėl statytojo (užsakovo) ar statybos techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų arba kaltės. Priešingai, šiame sprendime jau nurodyta, kad nagrinėjami defektai atsirado arba dėl netinkamų projektinių sprendinių, arba dėl netinkamos statinio eksploatavimo techninės priežiūros, arba dėl natūralaus konstrukcijų nusidėvėjimo. Statytojo (užsakovo) ir (arba) statybos techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų arba kaltės nenurodė ir kiti specialiųjų žinių turintys specialistai pateikę 2002 m. gegužės mėn. ataskaitą bei 2009 m. liepos 20 d. statinio ekspertizės aktą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad bylos duomenų visuma nepatvirtina atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsakomybės sąlygų pagal 1964 m. Civilinio kodekso 262 straipsnį, Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 13 straipsnio 5 dalį.

13.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovei UAB „Projektservisas” pareikštų reikalavimų, nurodė, kad 2015 m. liepos 7 d. teismo ekspertizės akte padarytos išvados patvirtina pagrindus–prielaidas projektuotojo atsakomybei bent jau dėl dalies ieškovės nurodomų defektų. Teismas pažymėjo, kad atsakovėms UAB „Arkada“ ir UAB „Projektservisas“ pareikšti reikalavimai vertintini kaip reikalavimai vien tik dėl žalos atlyginimo netinkamai vykdžius Statybos įstatyme įtvirtintas, atitinkamai rangovo ir projektuotojo pareigas. Tarp šalių ginčo santykiai teisiškai kvalifikuojami atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei tretieji asmenys neturi ir neturėjo jokių sutartinių santykių su statybų rangovu, projektuotoju ir techniniu prižiūrėtoju, t. y. reikalavimai negrindžiami būtent ieškovės su atsakovėmis sudaryta rangos ar projektavimo sutartimi. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendė, kad atsakovėms UAB „Arkada“ ir UAB „Projektservisas“ pareikštiems reikalavimams taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo ar netaikymo atsakovei UAB „Projektservisas“ pareikštiems reikalavimams, teismas pažymėjo, kad nei patalpų savininkai, nei administratorius projektuotojui iš viso nebuvo pareiškę pretenzijų dėl atsiradusių defektų. Teismas pabrėžė, kad projektuotojas ilgą laiką (iki pat jo įtraukimo į šią bylą 2013 metais) neturėjo pagrindo manyti, kad jam bus reiškiamos pretenzijos ar juolab ieškinys dėl paslėptų defektų (nurodytame Statybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas garantinis laikotarpis baigėsi ne vėliau kaip 2010 m. sausio 13 d., t. y. praėjus 10 metų po to, kai 2000 m. sausio 13 d. buvo patvirtintas 1999 m. gruodžio 23 d. aktas), o atsakove šioje byloje UAB „Projektservisas“ tapo tik 2017 m. gegužės mėn. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis ir tokiu mastu praleisto senaties termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas atsakovei UAB „Projektservisas“ pareikštus reikalavimus atmetė dėl praleisto senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Verkių būstas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nusprendė, kad UAB „Verkių būstas“, nesant jokio tai patvirtinančio įrodymo, perėmė visas buvusio administratoriaus UAB „Verkių ūkis“ teises ir pareigas ir tai sąlygojo neteisingo ginčijamo sprendimo priėmimą.

14.2.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodoma, jog tarp atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir gyvenamųjų namų, esančių, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyventojų susiklostė daikto, statiniuose įrengtų butų, pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau neteisingai nusprendė, kad statiniai buvo perduoti 1999 m. gruodžio 14 d. ir 2000 m. sausio 12 d. aktais UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ eksploatuoti SP UAB „Verkių ūkis“ ir konstatavo, kad nuo to laiko (anksčiau negu 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus CK) UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (kaip butų pardavėjui) pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti vertinamas (tik) pagal 1964 m. Civilinio kodekso 262, 263 str. nuostatas. Pažymi, jog tiek ieškovė, tiek statinių gyventojai iki pat 2010 metų pabaigos pagrįstai tikėjosi, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įvykdys garantinius įsipareigojimus, nes kategoriško atsisakymo ar kitų konkliudentinių veiksmų, kad nebus vykdomi sutartiniai garantiniai įsipareigojimai nebuvo. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir LAT formuojama praktika, ieškininė senatis nagrinėjamoje byloje turėjo teismo būti skaičiuojama nuo 2010 metų pabaigos, t. y. kai ieškovė ir statinių gyventojai galutinai įsitikino, kad atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir UAB „Arkada“ nevykdys savo sutartinių garantinių įsipareigojimų ir neištaisys visų gyvenamųjų namų defektų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatęs kad 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam CK ir nepasibaigus senaties terminams neturėjo būti taikomi naujajame CK 6.338 straipsnio 3 dalyje numatyti senaties terminai ir 6.698 straipsnyje taikytini Statinių statybos garantinių terminų apskaičiavimui netinkamai taikė įstatymus, o tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimui.

14.3.                      Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.82–4.85 straipsnių bei kitas butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę bei statinių esminius reikalavimus reglamentuojančias teisės normas, prioritetą teikdamas Nekilnojamojo turto registre bei kadastro byloje užfiksuotiems duomenimis apie gyventojų butus, neatsižvelgė į terasų konstrukcinius ypatumus bei, kad terasų grindys yra garažų stogas ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą dėl terasų nustatytų defektų pašalinimo. 

14.4.                      Užmokesčio už advokatų teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neturi viršyti Rekomendacijose rekomenduotino dydžio, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nors nagrinėjama byla laike užtruko ilgai, tačiau ji pati nebuvo ypatingai sudėtinga, atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo ypatingai didelės. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, ar šalių pateiktos bylinėjimosi išlaidos iš ties buvo būtinos ir yra pagrįstos, ir ar šiuo atveju tai nėra nepagrįstas išlaidavimas.

15.       Atsakovė UAB „Arkada“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Verkių būstas“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

15.1.                      Apeliantė neginčija aplinkybės, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ buvo statytoja ir butų pardavėja, o UAB „Arkada“ tik rangovas. Teismas sprendime rėmėsi statybos technine ekspertize, kuri nustatė, jog UAB „Arkada“, būdama rangovu, tinkamai pagal projektą atliko darbus ir ne dėl jos kaltės atsirado statinio defektai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo kilti rangovo atsakomybei.

15.2.                      Teismas pagrįstai priteisė UAB „Arkada“ naudai bylinėjimosi išlaidas 6 253,83 Eur.

16.       Atsakovė UAB „Projektservisas“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Verkių būstas“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; ieškovei paskirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu (50 proc., baudos skiriant atsakovei UAB „Projektservisas“). Nurodo šiuos atsikirtimus:

16.1.                      Apeliaciniame skunde dalyje dėl senaties nuostatų taikymo byloje yra nurodomos tik faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai dėl atsakovių UAB „Arkada bei atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tačiau nėra nurodyta nei vieno motyvo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl senaties termino UAB „Projektservisas“ atžvilgiu, t. y. ieškovė pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino senaties termino. Taip pat pažymi, jog defektai terasose nėra susiję su kokiais nors UAB „Projektservisas“ veiksmais, todėl laikytina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimus dalyje dėl defektų terasose šalinimo yra susiję su kitomis atsakovėmis.

16.2.                      Atsakovė UAB „Projektservisas“ pateikė išsamius duomenis apie patirtų išlaidų pobūdį, tuo tarpu ieškovė nenurodo jokių konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo tik tai, kad teismas neargumentavo, kodėl vienai atsakovei priteista 11 203,51 Eur, o kitai 3 320,24Eur, tačiau jokių argumentų, kokios priteistos išlaidų dalys yra nepagrįstos nenurodo. Apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų dėl apeliacinio skundo pagrindo.

16.3.                      Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pilnoje apimtyje, tačiau pačiame skunde nėra jokių aplinkybių ir argumentų, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo (jo dalies) neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas UAB „Projektservisas“ atžvilgiu. Ginčo atveju yra akivaizdu, kad ieškovė netinkamai veikia procese ir neįgyvendina jai nurodytų pareigų, tačiau siekia toliau bylinėtis ir toks ieškovės elgesys privalo būti užkardytas.

17.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Verkių būstas“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

17.1.                      Ieškovė privalėjo įrodyti civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu sąlygas, t. y. turėjo pareigą įrodyti konkrečią žalą (būtent, faktiškai patirtus nuostolius), atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat atsakovės kaltę, tačiau tokių įrodymų per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė.

17.2.                      Ieškovė neįrodė, kad žala jai ir/ar statinių savininkams galėjo būti padaryta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, ir kurių nors kitų asmenų bendrais veiksmais, dėl ko galėtų atsirasti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ solidarioji atsakomybė.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai konstatuota, kad nei viename bylos medžiagoje esančiame dokumente ir/arba ekspertiniame vertinime nėra nustatyta, kad dėl statinių defektų ar bet kokių kitų ieškovės ieškinyje nurodytų statinių trūkumų būtų UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ kaltė ar atsakomybę galėtų lemti kokie nors atsakovės neteisėti veiksmai.

17.4.                      Statytojui (užsakovui), priešingai nei rangovui ar projektuotojui, ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Statybos įstatymas (10 str. 1 d.) nenustatė atsakomybės už blogų projektų padarinius statybos metu ir per garantinį laiką, bei atitinkamai nenustatė pareigos ištaisyti statybos darbų defektus.

17.5.                      Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nesutinka, kad iki pat ieškinio byloje pareiškimo gyventojai galėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ defektus pašalins pati ir/arba savo lėšomis. Nagrinėjamoje byloje senaties terminų skaičiavimą lemia įstatymo leidėjo nustatyti garantiniai terminai, skaičiuojami vadovaujantis Statybos įstatymo (galiojusi nuo 1997 m. birželio 24 d. iki 2000 m. rugpjūčio 30 d. redakcija) 11 straipsnio 5 dalimi, 12 straipsnio 5 dalimi, 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 3 dalimi, 389 straipsnio 1 ir 2 dalimis – jeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas ir apie darbų trūkumus pareikšta garantinio termino ribose, tai ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Būtent nepašalinus garantinio laikotarpio metu nustatytų defektų, ieškovė įgijo teisę dėl savo teisių gynimo kreiptis į teismą. Šiuo atveju, remiantis ieškininės senaties skaičiavimo taisyklėmis, su ieškiniu dėl statybos darbų trūkumų turėjo būti kreiptasi ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo pareikšimo apie trūkumus pateikimo dienos. Dėl statinių trūkumų, kuriais yra grindžiamas ieškinys, į atsakoves buvo kreiptasi dar 2001 m. birželio 20 d., todėl terminas ieškiniui dėl garantinio laikotarpio metu nustatytų defektų, kurie nurodomi ieškinyje, pareikšti prasidėjo 2001 m. birželio 20 d. ir atitinkamai ieškinio senaties terminas pasibaigė 2001 m. gruodžio 20 d. (po 6 mėn.). Ieškinį atsakovei UAB „Arkada“ ieškovė pareiškė tik 2011 m. gegužės 19 d., t. y. praėjus beveik 10 metų nuo defektų paaiškėjimo ir 9 metams nuo ieškinio senaties suėjimo dienos. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ byloje atsakove buvo patraukta tik 2013 m., t. y. daugiau nei 12 metų praleidus ieškinio senatį. Akivaizdu, kad pasinaudoti teise ginti savo teises teisme buvo delsta itin ilgai, ieškinio senaties termino praleidimas yra itin žymus.

17.6.                      Atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra objektyviai patirtos ir protingo dydžio, todėl teisingai priteistos iš ieškov

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

18.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje garantinio laikotarpio metu nustatytų defektų pašalinimo atlyginant tokių defektų šalinimo išlaidas.

20.       Dėl šalių santykių teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, gražindama bylą nagrinėti iš naujo, 2017 m. sausio 20 d. nutartyje išaiškino, kad „bendrojo naudojimo objektų administratorius, reikšdamas ieškinius dėl nuostolių, atsirandančių dėl administruojamų objektų trūkumų, atlyginimo, neturi ir negali turėti daugiau teisių, nei jų turi tų objektų bendraturčiai. Todėl byloje svarbu nustatyti, kada ir kokiais pagrindais fiziniai asmenys įgijo nuosavybės teisę į butus ir bendrojo naudojimo objektus, ir tik tuomet būtų galima spręsti, ar taikytinos 1964 m. CK 262 ir 263 straipsniuose įtvirtintos nuostatos dėl pirkėjo teisių, kai parduodamas namas su trūkumais, ar CK 6.334, 6.335 ir 6.338 straipsniuose įtvirtintos pirkėjo teisių apsaugos taisyklės. Pažymėtina, kad tik nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK atsirado nuostata, kad pardavėjo garantija dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nurodytas teisinis reglamentavimas taikytinas tik pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams ir tik tiems, kurie susiformavo po naujojo CK įsigaliojimo“.

21.       Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas privalomus kasacinio teismo nurodymus nagrinėjamoje byloje, įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis daugiabučių namų bendrasavininkius – butų ir kitų patalpų pirkėjus, išsamiai išanalizavo sutarčių, pagal kurias atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perleido tretiesiems asmenims butus ir kitas patalpas, turinį, sutarčių šalių tikruosius ketinimus, pagrįstai pripažino sutartis apsimestinėmis ir sprendė, kad šalių santykiams taikytinos pirkimo–pardavimo santykiams taikytinos taisyklės (1964 m. Civilinio kodekso 52 straipsnis, 2000 m. Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2, 4 dalys).

22.       Atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės sutartis su gyventojais kaip pirkimo–pardavimo sandorius, bet ne kaip Lėšų panaudojimo sutartis, sudarytas Vyriausybės nustatyta tvarka, atmestini. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1613-381/2018 ir joje nuodyta teismų praktika). Atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų butų ir kitų patalpų perleidimo sutarčių sudarymo faktinių aplinkybių ir šių sutarčių teisino vertimo, todėl argumentai dėl atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl butų ir kitų patalpų perleidimo sutarčių vertinimo negali būti apeliacijos dalyku.

23.       Vertindamas pareikšto reikalavimo faktinį pagrindą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimai pareikšti tiek dėl parduoto daikto trūkumų, tiek dėl statybos defektų šalinimo; reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pareikštas atsakovėms – daikto pardavėjai, rangovei ir projektuotojai solidariai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (kaip pardavėjai) pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti vertinamas 1964 m. Civilinio kodekso 262, 263 straipsnių kontekste.

24.       1964 m. Civilinio kodekso 262 straipsnyje buvo įtvirtinta pirkėjo, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, teisė pareikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti. CK 263 straipsnyje buvo įtvirtinta pirkėjo teisė dėl pardavėjo neaptartų namo trūkumų pareikšti pretenziją tuoj po to, kada juos pastebi, tačiau ne vėliau kaip per vienerius metus nuo namo perdavimo pirkėjui valdyti dienos.

25.       Apeliantė neginčija teismo išvados, kad santykiuose su buto pirkėjais atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ veikė ne tik kaip pardavėja, bet ir kaip statinio statybos techninė prižiūrėtoja, todėl teisėjų kolegija sutinka kad dėl atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsakomybės turi būti sprendžiama tiek pagal 1964 m. Civilinio kodekso 262, 263 straipsnių, tiek pagal pastatų (duomenys neskelbtini) perdavimo eksploatuoti metu (1999 m. gruodžio 3 ir 23 dienomis) galiojusio Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 13 straipsnio 5 dalies nuostatas; dėl atsakovių UAB „Arkada“ ir UAB „Projektservisas“ atsakomybės spręstina, atitinkamai, pagal nurodyto Statybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 5 dalies normas.

26.       Dėl atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pareikštų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje pateikto namų (duomenys neskelbtini) ir garažų (duomenys neskelbtini) apžiūros akto, kurį 2001 m. birželio 20 d. patvirtino UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, matyti, kad atsakovei buvo žinoma apie pastatuose atsiradusius defektus nuo 2001 m. birželio 20 d. (T. 1, l. 77-78). Atsakovė šį faktą pripažino 2013 m. balandžio 9 d. atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodyta, kad dėl statinių trūkumų į atsakovus buvo kreiptasi dar 2001 m. birželio 20 d (T. 2, l. 57). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pretenzijos atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanijai, kaip daikto pardavėjai, dėl parduoto daikto trūkumų pareikštos nepraleidus 1964 m. Civilinio kodekso 263 straipsnyje nustatytų terminų (nekilnojamojo turto objektų (butų, garažų) perleidimo sutartis atsakovė sudarinėjo iki 2000 m. gruodžio 8 d., o perdavimo nuosavybėn aktus sudarinėjo iki 2001 m. sausio 29 d. 

27.       Tačiau negalima sutikti su teismo išvadomis, kad bylos duomenų visuma nepatvirtina atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsakomybės sąlygų pagal 1964 m. Civilinio kodekso 262 straipsnį, Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 13 straipsnio 5 dalį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad atsakovė neatliko projekto ekspertizės, netinkamai kontroliavo statybas, pardavė netinkamą daiktą pagal netinkamą projektą, t. y. teismas be pagrindo sutapatino atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ atsakomybę, kaip pardavėjos ir kaip statinio statytojos ir techninės prižiūrėtojos.

28.       Dažniausia pardavėjas parduoda būstus name, kuris buvo jo užsakytas ir pastatytas statybos rangos sutarties pagrindu. Parduodant butus ir kitas patalpas, nekilnojamojo turto vystytojas (statytojas, užsakovas) tampa pardavėju, todėl už parduoto daikto kokybę atsako kaip pardavėjas; parduodamas, jis garantuoja pirkėjui, kad statant ir įrenginėjant patalpas buvo naudojamos medžiagos, gaminai, įrenginiai, atitinkantys įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, kokybės reikalavimus (1964 m. CK 261 straipsnis). Nekilnojamojo turto (butų) pardavėjas garantuodavo, kad parduoto nekilnojamojo turto (buto) kokybė atitinka kokybės reikalavimus, jis atsakydavo už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perleidimo metu, net jeigu trūkumai paaiškėjo vėliau.

29.       Įgijėjas dėl paaiškėjusių defektų turėjo teisę kreiptis į pardavėją ir reikalauti, kad jis neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus (atlygintų nuostolius) (1964 m. CK 262 straipsnis.). Pardavėjas neatsako už parduoto daikto trūkumus tuo atveju, jeigu prikimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodamas daiktas turi paslėptų trūkumų. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiaisiais Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, 1964 m. CK nenustatė pardavėjo garantijos, atitinkančios garantiją dėl daikto pagaminto statybos procese; pripažinus, kad atsakovei taikytina atsakomybė pagal 1964 m. CK 262 straipsnį, galiojančio CK 6.335 straipsniuose įtvirtintos pirkėjų teisių apsaugos taisyklės netaikytinos. Tačiau nekilnojamojo turto įgijėjas galėjo remtis kokybės garantija pagal pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Statybos įstatymo nuostatas ir galėjo reikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, paaiškėjusių per garantijos terminą rangovui, statinio techniniam prižiūrėtojui, projektuotojui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai nekilnojamojo turto vystytojo (statytojo) atsakomybė buvo sugriežtinta – numatyta statytojo ir rangovo solidari atsakomybė už garantinio laikotarpio metu (5, 10 metų) paaiškėjusius defektus (Statybos įstatymo 41 straipsnis).

30.       Aplinkybių, šalinančių atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“, kaip nekilnojamojo turto objektų pardavėjos (butų ir kitų patalpų), nenustatyta, pretenzijos dėl parduoto daikto trūkumų, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareikštos nepraleidus 1964 m. Civilinio kodekso 263 straipsnyje nustatytų terminų, reiškia atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsako už paaiškėjusius trūkumus pagal Civilinio kodekso 262, 263 straipsnių nuostatas; tai, kad teismas nenustatė atsakovės kaltės kaip statytojos ir statybų techninės prižiūrėtojos dėl šių trūkumų atsiradimo, nepašalina atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už parduoto daikto trūkumus, paaiškėjusius per 1964 m. Civilinio kodekso 263 straipsnyje numatytus terminus. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės nuomonė dėl atsakovės atsakomybės keitėsi, keliuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė negali atsakyti už rangovo padarytą statybos broką. Nurodytos aplinkybės teismo išvadų nesaisto, nes ieškovė reikalavo taikyti atsakovei atsakomybę ir kaip nekilnojamojo turto objektų pardavėjai; nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų susiformavo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo santykiai, apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl tokio vertinimo nėra.

31.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kaip pardavėjai, pareikštiems reikalavimams taikomas 1964 m. Civilinio kodekso 265 straipsnyje įtvirtintas šešių mėnesių terminas. Apie pirmąsias pretenzijas atsakovėms UAB „Arkada“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ buvo žinoma jau 2001 m. birželio 20 d.; abiem nurodytoms atsakovėms buvo puikiai žinomos tiek patalpų savininkų, tiek vėliau ir administratoriaus reiškiamos pretenzijos dėl pastatų defektų. Teismo vertinimu, akivaizdu ir tai, kad iki pat šios bylos iškėlimo ir netgi iki pat galutinai suformuluotų – pakoreguotų ieškinio reikalavimų pateikimo, nė viena iš nurodytų atsakovių neturėjo pagrindo manyti, kad patalpų savininkai ir (arba) administratorius negins savo teisių ir teisėtų interesų bei nereikš (nustos reiškę) atitinkamas pretenzijas statytojui (užsakovui) bei rangovui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą dėl atsakovėms UAB „Arkada“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pareikštų reikalavimų, juolab, kad šios atsakovės (nors jau ir pasibaigus senaties terminui) atliko veiksmus, kurie liudija, kad skolininkas pripažįsta prievolę.

32.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė argumentus dėl senaties termino taikymo pareikštiems ieškinio reikalavimams ir dėl nepagrįsto praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo jos atžvilgiu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai negali būti apeliacijos dalyku.

33.       Dėl išdėstyto sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą dėl atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsakomybės pagal 1964 m. Civilinio kodekso 262, 263 straipsnių nebuvimo, nesant atsakovės kaltės dėl netinkamo pareigų, kaip statybų techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ kaip nepagrįsta, dėl nuostolių sumos nepasisakė; ieškinio reikalavimą išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes toks sprendimas reikalauja papildomo bylos faktinių aplinkybių tyrimo, be to, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, riboja šalių teisę į apeliaciją; skundžiamas teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl nuostolių atlyginimo panaikinamas ir byla toje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylinėjimosi išlaidų, priteistų atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (11 203,51 Eur) paskirstymo klausimas taip pat perduodamas pirmosios instancijos teismui ( CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

34.       Ieškinio reikalavimas atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kaip statybų techninei prižiūrėtojai, buvo atmestas, kaip nepagrįstas; teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neatliko savo pareigų pagal Statybos įstatymą – neatliko projekto ekspertizės, netinkamai kontroliavo statybas, pardavė netinkamą daiktą pagal netinkamą projektą; teismas konstatavo, kad tokių įrodymų ieškovė iš viso neteikė. Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia, apeliantė taip pat nepateikė jokių argumentų, paneigiančių teismo išvadą, patvirtinančių, kad atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ netinkamai vykdė statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas. Dėl išdėstyto sutiktina, kad bylos duomenų visuma nepatvirtina atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsakomybės sąlygų pagal Statybos įstatymo nuostatas.

35.       Dėl atsakovei UAB „Arkada“ pareikštų reikalavimų. Atsakovei UAB „Arkada“ pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo kaip rangovei. Nors apeliantė apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė ieškinio senaties taikymo problemai, tačiau teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad pretenzijos dėl statinių trūkumų buvo pareikštos 2001 m. birželio 20 d., nepažeidžiant 1964 m. CK nustatytų terminų pretenzijai dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti; teismas atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes ir atnaujino praleistą terminą ieškiniui pareikšti atsakovei UAB „Arkada“. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo atsakovei UAB „Arkada“ (pažymėtina, kad atsakovė UAB „Arkada“ nepateikė apeliacinio skundo, t. y. sutiko su teismo išvadomis) tačiau nesutinka, kad pareikštas rangovui reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas dėl delikto – dėl žalos atlyginimo netinkamai įvykdžius Statybos įstatyme įtvirtintas rangovo pareigas, dėl ko atsakovei UAB „Arkada“ taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas. Daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjas turi teisę remtis kokybės garantija pagal Statybos įstatymą, t. y. turi teisę reikšti reikalavimus dėl rangovo, projektuotojo, statybos prižiūrėtojo atsakomybės, jeigu daikto trūkumai buvo nustatyti per Statybos įstatyme nustatyta garantijos terminą (5 metai). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pastatyti namai turi trūkumų, trūkumai buvo nustatyti per garantinį terminą. Pagal 1964 m. CK 389 straipsnio 1 dalį ieškinį dėl darbo trūkumų, jeigu viena iš šalių yra pilietis, galima pareikti per vienerius metus, jeigu apie darbo trūkumus pareikšta garantinio termino ribose; ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Pareiškimas apie trūkumus buvo pareikštas 2001 m. birželio 20 d., ieškinys dėl trūkumų turėjo būti pareikštas per vienerius metus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės UAB „Arkada“ statinių defektų pripažinimą ir nuolatinius pažadus juos taisyti, atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.

36.       Reikalavimas UAB „Arkada“ buvo atmestas ieškovei ir tretiesiems asmenims neįrodžius UAB „Arkada“, kaip rangovės, atsakomybės sąlygų (netinkamai, nukrypstant nuo projekto atliktų statybos darbų). Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės paaiškinimus, į bylą pateiktą 2002 m. gegužės mėn. VGTU Architektūros instituto ataskaitą, UAB „Verkių ūkis“ užsakymu atliktą 2009 m. liepos 20 d. statinio ekspertizės akto ataskaitą. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad sienų ir šilumos izoliacijos defektus rekomenduojama taisyti pakeičiant pritaikytus projektinius sprendinius, ataskaitoje nėra jokių defektų, kuriuos būtų lėmę UAB „Arkada“ netinkamai (su nukrypimais nuo projekto) atlikti statybos darbai. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų dėl teismo išvadų nepagrįstumo, netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad terasos, kuriose yra dalis reikalaujamų taisyti trūkumų, yra ne visų bendraturčių bendroji nuosavybė, bet atitinkamų butų savininkų asmeninė nuosavybė ir ieškovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, neturi reikalavimo teisės dėl terasų trūkumų pašalinimo ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad teismas atmetė ieškinį atsakovei UAB „Arkada“ ne dėl ieškovės reikalavimo teisės dėl terasų trūkumų šalinimo nebuvimo, bei ieškovei neįrodžius atsakovės, kaip rangovės, atsakomybės sąlygų; sprendime teismas tiesiog nurodė, kad, remiantis specialistų ataskaitų išvadomis, nėra pagrindo rangovės atsakomybei kilti, net jeigu terasos būtų laikomos visų namo bendraturčių daline nuosavybe. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo sprendimą atsakovės UAB „Arkada“ atžvilgiu apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

37.       Dėl atsakovės UAB „Projektservisas“ atsakomybės. Reikalavimas atsakovei UAB „Projektservisas“, pareikštas kaip statinio projektuotojai, atmestas pritaikius ieškinio senaties terminą. Bylos duomenimis, 2015 m. liepos 7 d. teismo ekspertizės akte padarytos išvados patvirtina pagrindus–prielaidas projektuotojos atsakomybei bent jau dėl dalies ieškovės nurodomų defektų. Projektuotoja UAB „Vilniaus miestprojektas“, kaip trečiasis asmuo, į šią bylą įtraukta tik 2013 metais ir ieškovė šioje byloje tik 2017 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą patraukti UAB „Vilniaus miestprojektas“ atsakove nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad iki projektuotojos įtraukimo nei patalpų savininkai, nei administratorius projektuotojai iš viso nebuvo pareiškę pretenzijų dėl atsiradusių defektų. Pabrėžtina, kad projektuotoja iki pat jos įtraukimo į šią bylą 2013 metais trečiuoju asmeniu neturėjo pagrindo manyti, kad jai bus reiškiamos pretenzijos ar ieškinys dėl paslėptų defektų (nurodytame Statybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas garantinis laikotarpis baigėsi ne vėliau kaip 2010 m. sausio 13 d., t. y. praėjus 10 metų po to, kai 2000 m. sausio 13 d. buvo patvirtintas 1999 m. gruodžio 23 d. aktas). Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB „Projektservisas“  trečiuoju asmeniu ir atsakove nagrinėjamoje byloje buvo patraukta pasibaigus ne tik ieškinio senaties terminui dėl statinių trūkumų pagal 2001 m. birželio 20 d. pareiškimą, bet ir garantiniam terminui pagal Statybos įstatymą. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde reikalauja panaikinti teismo sprendimą visų trijų atsakovių atžvilgiu, skundo motyvuose daug dėmesio skyrė ieškinio senaties taikymo problematikai, tačiau nepateikė nei vieno argumento dėl teismo sprendimo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį atsakovei UAB „Projkektservisas“. Ieškinio senaties termino pradžia, aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą – tai faktinės aplinkybės, jos turi būti įrodinėjamos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, tokių aplinkybių neįrodinėjo. Naikinti teismo sprendimą atsakovės UAB „Proketservisas“ atžvilgiu nėra pagrindo.

38.       Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nurodė, kad teismas, atmesdamas ieškinį ginčijamu sprendimu, be kita ko, priteisė iš ieškovės atsakovės UAB „Arkada“ naudai 6 253,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Projektservisas“ naudai 3320,24 Eur, o UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ naudai net 11 203,51 Eur išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės išlaidas byloje dalyvavusių visų atsakovių advokatų pagalbai apmokėti, priteisė kiekvienai skirtingas atstovavimo išlaidų sumas, nieko nemotyvuodamas ir nieko nepagrįsdamas tokio savo procesinio sprendimo; apeliantei kilo abejonių, ar atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priteista 11 203 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir, ar tai nėra nepagrįstas išlaidavimas. Pažymėtina, kad teismo sprendimas atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ naikintinas, atitinkamai naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl 11 203 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai pritiesino.

39.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

40.       Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), tai yra: bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, priteisdamas atsakovėms UAB „Arkada“ ir UAB „Projektservisas“ išlaidų, patirtų už advokatų pagalbą, pažymėjo, kad atsižvelgė į pareikštų reikalavimų sumą, byloje nagrinėtų aplinkybių gausą ir vykusio teisminio nagrinėjimo trukmę, pažymėjo, kad tokio dydžio išlaidų nevertina kaip neproporcingų ir nekonstatavo pagrindo jų mažinti, t. y. priešingai, nei teigia apeliantė, teismas savo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvavo. Pažymėtina, kad atsakove UAB „Projektservisas“, kuri įtraukta į bylos nagrinėjimą nuo 2013 m. trečiuoju asmeniu, priteista mažiausia atstovavimo išlaidų suma (3 2320,24 Eur); tai taip pat patvirtina, kad priteistos išlaidos yra proporcingos advokatų darbo laiko sąnaudoms.

41.       Dėl baudos. Atsakovė UAB „Projektservisas“ atsiliepimu  prašo ieškovei paskirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu (50 proc. baudos skiriant atsakovei UAB „Projektservisas“). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas konstatuojamas, kai dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą). Nagrinėjamu atveju, nors apeliacinis skundas atsakovės UAB „Projektservisas“ atžvilgiu nėra motyvuotas, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinis skundas pareikštas siekiant kitų, įstatymo nenumatytų tikslų; prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

43.       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės skundas atsakovių UAB „Projektservisas“ ir UAB Arkada“ atžvilgiu atmestas, atsakovės UAB „Projektservisas“ prašymas dėl 914,76 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų pritiesimo tenkinamas. Atsakovė UAB „Arkada“ prašymo ir duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. 

44.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį atmesti ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir grąžinti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Projektservisas“ (j. a. k. 122228630) iš apeliantės UAB „Verkių būstas“ (j. a. k. 302813393) 914,76 Eur (devynis šimtus keturiolika eurų 76 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinti atsakovės UAB „Projektservisas“ prašymo dėl baudos skyrimo.

Teisėjai                                Loreta Braždienė

        Virginijus Kairevičius

        Tatjana Žukauskienė