Pirmos instancijos teismo              teisėja                                          Civilinė  byla Nr. 2A-680-227/2012

Vijolė Vitienė                                                     Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01774-2011-3

     Procesinio sprendimo kategorija:

   44.6; 45.6; 121.14; 121.18; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N   U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėjos), Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Kristinos Talienės ir Arūno Taliaus apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-356/2012 pagal ieškovų Kristinos Talienės ir Arūno Taliaus ieškinį atsakovui Mečislovui Šmatavičiui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Giedrius Šmatavičius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

ieškovai , sumažinę reikalavimą prašė priteisti iš atsakovo 16 979 Lt nuostolių, atstovavimo ir  bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog 2008-09-04 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo įsigijo 0,8800 ha žemės sklypą Stebulių k., Molėtų r, suformuotą atliekant preliminarius matavimus už 100 000 Lt. Kadangi atlikus žemės kadastrinius matavimus, pagal kuriuos apskaičiuojami žemės sklypų ribų posūkių taškai bei riboženklių koordinatės, žemės sklypo plotas pirkimo-pardavimo dienai galėjo pasikeisti ne daugiau nei 0,0465 ha, o pasikeitė- sumažėjo 0,2000 ha, tai jie pagal sutartį neįsigijo 0,1535 ha žemės, patyrė 17 443 Lt nuostolių. Mano, kad atsakovas pagal pardavimo sutartį atsakingas už bet kokį neatitikimą ir turi atlyginti nuostolius. Valstybei kompensavus nustatyto žemės sklypo skirtumo vertę 464 Lt, reikalavimą  nuo 17 443 Lt sumažino iki 16 979 Lt.

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog žemės sklypo, Stebulių k., Molėtų r., plotas yra 0,2000 ha mažesnis nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kadangi ieškovai nenuginčijo ir neginčijo 2008-09-04 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4.6, 5.1 ir 5.4 p., sprendė, jog atsakovas buvo aptaręs, o ieškovai suvokė, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoto jų siekiamo įsigyti  nuosavybės teise 0,8800 ha žemės sklypo plotas gali būti didesnis arba mažesnis. Preziumavo, kad ieškovai, sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, negalėjo nežinoti, kad perkamo žemės sklypo, kuriam atlikti tik preliminarūs matavimai, ploto skirtumas gali viršyti ir leistiną matavimo tikslumą. Darė išvadą, kad sutarties objektas- žemės sklypas buvo detaliai aptartas ir kad būtent toks sutarties objektas jos sudarymo metu visomis prasmėmis atitiko pirkėjo reikalavimus ir kad sutarties šalys susitarė būtent dėl tokio objekto kainos- 100.000 Lt. Pripažino, jog ieškovai neįrodė, kad dėl žemės sklypo ploto neatitikimo(trūkumo) jiems buvo padaryta žala, kad jie įsigijo netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nepateikė įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus, sudarant sutartį, atliko atsakovas. Sprendė, kad atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę nenustačius atsakomybei taikyti būtinų sąlygų.

Apeliaciniu skundu ieškovai K. Talienė ir A. Talius prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teigia, kad žemės sklypo kaina priklauso ir nuo jo ploto ir, esant santykinai dideliam žemės sklypo ploto skirtumui, kaina ženkliai keistųsi. Mano, kad 20 arų žemės sklypo sumažėjimas laikytinas dideliu ir, sumokėjus už 20 arų žemės sklypą, bet jo neįsigijus, patyrė žalą. Atsakovas pardavė ženkliai mažesnio ploto(20 a mažesnį) žemės sklypą. Jei pirkimo-pardavimo sutartyje būtų nurodytas 0,6800 ha žemės sklypas, ieškovai būtų sumokėję mažesnę kainą. Mano, kad atsakovo gauta pinigų suma už ieškovų negautą žemės dalį, laikytina ieškovų nuostoliais.

Pažymėjo, kad žemės sklypo kainą įtakojo tai, jog įgytas žemės sklypas yra ežero pakrantėje, kuri yra vertingiausia šiame žemės sklype.  Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jos ilgis sumažėjo. Jie įsigijo netinkamos kokybės (per mažo ploto) nekilnojamąjį daiktą ir taip patyrė žalą. Teigia, kad yra visos sąlygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. Šmatavičius ir trečiasis asmuo G. Šmatavičius prašo palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą nepakeistą. Pažymėjo, kad preliminariais matavimais nustatytas ginčo žemės sklypo plotas buvo įregistruotas viešajame registre prieš pardavimą ieškovams. 2008-09-04 sutarties sąlygose buvo pakankamai detaliai aptarta ne tik žemės sklypo charakteristika, bet ir ateityje galintis pasireikšti jo trūkumas – mažesnis plotas. Ieškovai šių sąlygų neginčijo. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad sutiko nereikšti pretenzijų tik dėl leistino sklypo ploto pakitimo, nes tokios sąlygos sutartyje nėra. 2008-09-04 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai prisiėmę riziką dėl įgyjamo žemės sklypo duomenų pakitimų ir todėl neturi teisės reikšti reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str. 1 d. 1 p ).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad, ieškovams nusipirkus žemės sklypą suformuotą atliekant preliminarius matavimus ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, atlikus jo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypo plotas mažesnis ir viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą leistiną matavimo tikslumą.

Byloje nustatyta, kad 2004-04-29 atsakovas M. Š. Privačios žemės (miško) sklypo dovanojimo sutarties pagrindu  įgijo žemės ūkio paskirties 0,8800 ha žemės sklypą Stebulių k., Molėtų r. Atsakovas šį sklypą, kurio dydis sutapo su Nekilnojamojo turto registro duomenimis,  2008-09-04 pardavė ieškovams K. Talienei ir A. Taliui (b. l. 32-34). Sutarties pagrindu nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ieškovų vardu. Atlikus žemės ūkio sklypo kadastrinius matavimus nustatytas ploto netikslumas -0,2000 ha trūkumas(b.l.61). Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus vedėjas 2012-04-30  įsakymu Nr.40VĮ-(14.40.2)-773 patikslino A. Taliui ir K. Talienei nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis. Nustatė, kad žemės sklypo plotas yra 0,6800 ha, žemės sklypo plotų skirtumas tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto(0,8800 ha) ir šiuo įsakymu patvirtinto ploto pagal kadastrinius matavimus(0,6800 ha), viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą leistiną matavimo tikslumą .Nutarė, kad  nustatyto žemės sklypo ploto skirtumas žemės savininkams kompensuojamas pinigais -464 Lt(b.l.75-76).

Apeliantai teigia, jog jie įsigijo netinkamos kokybės (per mažo ploto) nekilnojamąjį daiktą ir dėl to patyrė nuostolus. Kasacinis teismas išaiškino, jog specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų - nuostolių faktas ir dydis (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str., 6.258 str., LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantai, prieš įsigydami ginčo žemės sklypą, jį apžiūrėjo natūroje ir pretenzijų pardavėjui (šiuo atveju M. Šmatavičiui) neturėjo, ką patvirtina 2008-09-04 sutarties 5.1. punktas „<...> Turtas visomis prasmėmis atitinka Pirkėjo reikalavimus bei pirkimo kainą; Pirkėjas neturi Pardavėjui jokių pretenzijų ir patvirtina, kad parduodamo Turto charakteristikos atitinka jo, kaip Pirkėjo, keliamus reikalavimus, taip pat atitinka pirkimo kainą <...>“ (b. l. 32-34, 38). Šalys žinojo, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas preliminariais matavimais ir kad atlikus kadastrinius matavimus jis gali pakisti . Todėl šią aplinkybę, nenurodydami galimos paklaidos ribų, aptarė sutartyje (sutarties 4,6 p., 5.4 p.). Priešingai apeliantams, byloje nėra  duomenų, patvirtinančių, jog sutarties šalys susitarė iki kokio dydžio galima žemės sklypo pasikeitimo po kadastrinių matavimų paklaida, kad žemės sklypas būtų laikomas visomis prasmėmis atitinkančiu apeliantų reikalavimus. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantai kreipėsi į atsakovą reikalaudami iki sutarties sudarymo atlikti kadastrinius ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Patirtos žalos dydį, apeliantai įrodinėja remdamiesi LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nustatytomis maksimaliomis leistinomis (ribinėmis) ploto paklaidomis bei atitinkamu santykiu su 2008-09-04 sutarties kaina. Apeliantai nurodo, kad , būtent, 0,8800 ha žemės sklypą įsigijo už 100 000 Lt, o ne mažesnį. Tačiau, atlikus 2008-09-04 sutarties sąlygų analizę, nustatyta, jog žemės sklypo kaina nurodyta ne už 1 ha, bet už sutarties objektą- konkretų žemės sklypą (2008-09-04 sutarties 2.1 p., b. l. 6-11). Kainos nustatymą reglamentuoja CK 6.397 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Nekilnojamojo daikto kaina už atskirą daikto ploto ar kitokio jo dydžio vienetą reglamentuojama specialia norma bendrai taisyklei. CK 6.397 str. 3 d. numato, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta tik daikto ploto ar kitokio jo dydžio vieneto kaina, tai viso daikto kaina nustatoma pagal faktišką pirkėjui perduodamo nekilnojamojo daikto dydį. Taigi, ginčo atveju kaina nustatyta ne už žemės sklypo ploto vienetą, o už visą sklypą kaip vienetą. 2008-09-04 sutartyje nurodytas žemės sklypo plotas nėra kriterijus sklypo kainai apskaičiuoti, jis yra perkamo daikto charakteristika.

              Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 1991 m. liepos 25 d. Nr. I-1607  21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtino  „Privačios žemės , miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašą“. Jame nustatė tvarką, kuria kompensuojama  žemės sklypo ploto skirtumas, kuomet, atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad išmatuoto privačios žemės sklypo ploto yra mažesnis, t.y.  viršija leistiną matavimo tikslumą.

Atsakovas, parduodamas žemės ūkio paskirties 0,8800 ha žemės sklypą ieškovams, vadovavosi ne savo, bet valstybinių institucijų atiktais  preliminariais matavimais , kurie sutapo su Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Šie duomenys nepaneigti, nenuginčyti. Tų pačių preliminarių matavimų pagrindu nustatytą žemės sklypo plotą(0,8800 ha) šalys nurodė sutartyje, nes kitų duomenų apie jo plotą, nebuvo. Kaip pagrįstai nurodo apeliantai, atlikus  kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad žemės sklypo plotas  palyginus su kadastriniais matavimais, viršija leistiną matavimo tikslumą(mažesnis). Dėl to, kad žemės sklypų  suformuotų atliekant   preliminarius  matavimus  duomenys gali nesutapti su  kadastrinių matavimų duomenimis, valstybė yra numačiusi leistinas nukrypimo ribas, o jas viršijus- atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad    pagal kadastrinius ginčo žemės sklypo matavimus atlikusių matininkų paskaičiavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo įsakymą, apeliantams, jų pačių prašymu, už žemės sklypo ploto netikslumą yra numatyta piniginė kompensacija (b. l. 55-56, 75-77). Todėl konstatuoti, jog dėl nustatyto neatitikimo ieškovai patyrė žalą dėl ko tenka atsakomybė atsakovui, nėra pagrindo, nes trūkstamą 0,2000 ha žemės sklypo dalį numatyta kompensuoti įstatymų nustatyta tvarka.

Skundu apeliantai teigia, jog atsakovas pažeidė nekilnojamojo daikto pardavėjo pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, akcentuodami neatitikimo tarp 2008-09-04 sutartyje nurodyto žemės sklypo ploto(0,8800 ha) ir patikslinto(0,6800 ha), atlikus kadastrinius matavimus, sklypo ploto egzistavimu minėtos sutarties sudarymo momentu. Tačiau, realiai mažesnio, nei sutartyje numatyto žemės sklypo ploto pardavimas nereiškia atsakovo, kaip pardavėjo, atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo, nes, kaip minėta, atsakovas ir pats dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo tokio dydžio ginčo sklypą, ir tokio pat dydžio žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip pirmiau minėta, aplinkybę, kad žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, šiuos duomenis, bei galimą pasikeitimą sutarties šalys  aptarė 2008-09-04 sutartyje, ieškovai sutarties ar jos sąlygų neginčijo. Todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl ieškovų nurodytos aplinkybės atsakovas nebuvo rūpestingas ir atidus ir dėl to jis yra kaltas dėl ieškovų patirtų nuostolių.

Teisėjų kolegija sutinka, kad žemės sklypo kainą galėjo įtakoti jo vieta- ežero pakrantė. Tačiau žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Dėl to, kad atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jis maženis, nei buvo nustatytas preliminariais matavimais, nereiškia, kad jo ilgis sumažėjo, kaip nepagrįstai teigia apeliantai. Ieškovai prieš pirkimą apžiūrėjo šį žemės sklypą natūroje ir žinojo sklypo ribas. Duomenų, kad jos pasikeitė- nėra.

Darytina išvada, jog apeliantams neįrodžius atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus bei žalos padarymo fakto, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė ir nėra pagrindo ją taikyti.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas ir turėjo pagrindą ieškinį atmesti (CPK 178 str., 185 str.). Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija    

n u t a r ė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:                                                                                                 Birutė Jonaitienė

                                                                                               Margarita Dzelzienė

                                                                                               Laimantas Misiūnas