Civilinė byla Nr. e2-205-372/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00155-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3;3.2.3.1; 3.2.3.9;3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

sekretoriaujant D. K. ir J. S.,  

dalyvaujant ieškovės atstovams R. G., advokatui V. P.,

atsakovo atstovui advokatui L. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ginstar“ ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui Vokietijos bendrovei Keuck Einrichtungsges.mbH dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė (rangovė) ir atsakovas (užsakovas) 2017-11-10 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 17/11. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti viešbučio (duomenys neskelbtini) 395 kambarių baldų surinkimo ir sunešimo į kambarius darbus: sumontuoti lovos panelę (be elektros darbų), spintą, rašomąjį stalą; pakabinti rūbų kabyklą (GARDEROBENPANNEL) ir veidrodžio panelę; sumontuoti kosmetinį veidrodį (montuojamas kambaryje); įnešti stalą, pufą, lempą, virdulį, balkono baldus (stalas + kėdė), lovą ir čiužinį, miegamąjį fotelį; ištiesti kilimėlį (nedidelis prie lovos); įmontuoti televizorių, seifą ir mini šaldytuvą.

2.       Darbų kaina nustatyta 112 575,00 Eur suma (vieno kambario darbų kaina – 285,00 Eur).

3.       Pagal Sutarties 5.1 punktą, darbai turėjo būti atlikti, laikantis šių etapų: I etapo darbų pradžią 2017-12-01, darbų pabaiga – 2017-12-18; II etapo darbų pradžia 2018-01-04, darbų pabaiga – 2018-03-31.

4.       Per kalendorinę savaitę rangovė turėjo atlikti 45-55 kambarių baldų surinkimo ir sunešimo į kambarius darbus (Sutarties 5.1. p.). Sutartimi šalys susitarė, jog apmokėjimai už darbus atliekami užsakovui pasirašius PVM sąskaitą – faktūrą per 5 darbo dienas (Sutarties 5.3. p.). Uždelsus darbų apmokėjimą pagal Sutartį, rangovė (šiuo atveju ieškovė) gali reikalauti iš užsakovo (šiuo atveju atsakovo) už uždelsimo laikotarpį iki 0,02 % metinių delspinigių nuo neapmokėtos sumos.

5.       Už medžiagas bei darbų organizavimą atsakingas buvo atsakovas (Sutarties 2.3. p., 3.2.1. p.). Numatyta, jog atsakovui neparuošus baldų montavimui kambarių ir pateikus mažiau nei 45 kambarius, užsakovas moka rangovei už prastovą po 280 Eur už kiekvieną kambarį (Sutarties 5.1. p.).

6.       Darbai pagal Sutartį turėjo būti pradėti 2017-12-01. Tačiau ieškovės darbuotojams atvykus į sutartą objektą, buvo pastebėta, kad statybos darbai objekte nebuvo baigti, neatlikta kambarių apdaila, kambariai visiškai neparuošti baldų surinkimui ir apstatymui jais (neatitikimas Sutarties 5.1. p. reikalavimams).

7.       Atsakovas ieškovės buvo informuotas apie esamą situaciją objekte. Atsakovas žodžiu patikino, jog statybos darbai greitai bus baigti bei patvirtino, kad Sutartis gali būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kokios yra objekte.

8.       Tačiau situacija objekte nesikeitė – patalpos buvo netinkamos būklės ieškovės prisiimtų darbų atlikimui. Apie tai ieškovė 2018-01-11 raštu „Dėl darbų „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 18-03 informavo atsakovą. Ieškovė minėtu raštu prašė atsakovo kuo skubiau sureaguoti į objekte esamą chaosą bei imtis kuo griežtesnių priemonių ištaisyti minėtus trūkumus ir ateityje laikytis Sutartyje numatytų įsipareigojimų.

9.       Atsakovui nesiimant priemonių tvarkyti padėčiai objekte, ieškovė 2018-02-06 laišku siuntė raginimus spręsti situaciją. Ieškovė 2018-02-06 elektroniniame laiške nurodė, kad dar nėra surinkusi baldų nė viename kambaryje.

10.       Ieškovė, kaip sąžininga sutarties šalis, rūpinosi, jog jos atliekami rangos darbai būtų kokybiški bei tinkami naudoti. Tačiau dėl atsakovo aplaidumo neparuošti objekte esantys kambariai buvo netinkami ieškovės vykdytam baldų surinkimui bei jų laikymui – daiktai buvo laikomi nesaugiai bei niokojami oro sąlygų. Atsakovas vėlavo pateikti surinkimui baldus, jų dalis. Atsakovas nesilaikė savo įsipareigojimo pagal sutarties 5.1. punktą – neparuošė baldų montavimui kambarių ir pateikė mažiau nei 45 kambarius per savaitę.

11.       Atsakovas pateikė ieškovei žodinį pasiūlymą dėl papildomų darbų, nenumatytų Sutartyje, atlikimo tiek pagrindiniame objekte, tiek kitame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Papildomi darbai per laiką apėmė: glaistymas, dažymas, valymas, šiukšlių gabenimas, baldų pjaustymas, papildomi pernešimai, papildomi išmontavimai ir sumontavimai.

12.       Ieškovė 2021-02-17 dar kartą informavo atsakovą apie padėtį bei nurodė: „Dirbame jau 9 savaitę, o dar nei vienos lovos, nei staliukų, fotelių, veidrodžių, sienų panelių, balkono baldų, pufų, seifų ir t. t. Per 9 savaites mažiausiai turėjome sumontuoti baldus: 9x45 =405 kambariuose, o nebaigtas dar nė vienas kambarys“.

13.       Dėl nepristatomų surinkimui skirtų baldų, neparuoštų bei nepateiktų objekto kambarių patiriant vis mažesnį darbo krūvį nei sutarta Sutartyje, remiantis sutarties 5.1. punktu ieškovė 2021-02-26 pranešė atsakovui apie darbuotojams žymimas 2 savaičių prastovas: „Nuo pat darbų pradžios objekte vėluojama pateikti kambarius ir pristatyti baldus į objektą, buvo rašomi raštai, siunčiamos fotografijos dėl betvarkės objekte, bet į tai nebuvo reaguojama. Šiandien prasidėjo antra savaitė, kai turėjome būti sumontavę visus baldus, todėl siunčiu Jums sąskaitą už 2 savaičių (nuo 02.19 iki 03.04) prastovą. Priešingu atveju, būsime priversti palikti objektą nebaigtą, nes Jūs nesilaikote sutarties įsipareigojimų“.

14.       Ieškovė 2018-03-08 raštu vėl informavo atsakovą apie vis dar tinkamai neparuoštą objektą darbams, nepristatytus baldus bei pranešė, kad „dėl visų minėtų priežasčių, o ypač dėl darbų fronto nesuteikimo ir baldų nepristatymo, mes neprisiimame atsakomybės darbus objekte baigti laiku, tai yra iki 2018-03-31 dienos“. Tačiau net po pakartotinių pranešimų objekto būklės situacija beveik nesikeitė: 2018-03-17 laiškas; 2018-03-19 laiškas, 2018-03-30 laiškas. Atsakovo tinkamai neparuoštų patalpų būklė užfiksuota vaizdo medžiagoje.

15.       Už dalį ieškovės atliktus darbų, įsipareigojimų atsakovas atsiskaitė pagal pateiktas sąskaitas – faktūras. Tačiau atsakovas liko ieškovei skolingas ir neatsiskaitė pagal pateiktas sąskaitas faktūras: 2018-02-26 sąskaita – faktūra Nr. 1068 už prastovas pagal sutarties 5. 1. punktą); 2018-02-26 sąskaita – faktūra Nr. 1069 už papildomus darbus; 2018-03-13 sąskaita – faktūra Nr. 1072 už prastovas pagal Sutarties 5. 1. punktą ; 2018-03-30 sąskaita – faktūra Nr. 1077 už papildomus darbus; 2018-03-30 sąskaita – faktūra Nr. 1078 už prastovas pagal Sutarties 5. 1. punktą. Susumavus atsakovo neapmokėtas sąskaitas, jis ieškovei yra skolingas iš viso 92 148,00 Eur.

16.       Atsakovo prašymu ieškovė 2018-04-05 atsiuntė 2018 metų darbo tabelius už sausį, vasarį bei kovą. Remiantis jais buvo apskaičiuotos prastovos, papildomi darbai. Į objektą (atsakovo prašymu) 2018 metų sausio mėnesį papildomai atvyko dirbti darbo tabelyje atskirai pažymėti darbuotojai. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, didžioji dalis šių asmenų vėliau išvyko.

17.       Dėl susidariusios skolos ieškovė papildomai teikė 2018-09-10 raštą Nr. 18-31 „Dėl skolos sumokėjimo už darbus objekte (duomenys neskelbtini)“ bei 2018-09-11 raštą Nr. 18-32.

18.       Ieškovei pradėjus vykdyti darbus pagal sutartį, jau nuo pradžių buvo matyti, jog remonto darbai objekte nebaigti: kambariuose nėra langų, durų, nepadaryta apdaila, patalpos pilnos šiukšlių, pučia vėjas, kai kurie kambariai netgi apsemti. Taip pat ieškovei laiku nebuvo pateikti surinkimui baldai arba visai nebuvo atgabenti. Ieškovės darbuotojai buvo priversti baldus surinkinėti atskiromis dalimis, nebaigiant kambarių komplektų, neįrengtuose, prišiukšlintuose ir purvinuose kambariuose. Dėl atsakovo kaltės ir atsainaus elgesio, ieškovės darbuotojai buvo be darbo, todėl ieškovė buvo priverstas skelbti prastovas.

19.       Ieškovė, vadovaudamasis CK 6.4 str., 6.691 straipsniu, visą sutarties vykdymo laikotarpį elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo su atsakovu ir siekė atliekamus darbus įvykdyti kuo kokybiškiau. Su ieškiniu pateiktuose prieduose matyti, jog ieškovė nuolatos informuodavo atsakovą apie nepatenkinamą objekto kambarių būklę, siuntė vaizdo medžiagą bei prašė patalpas parengti tinkamam baldų surinkimui, įnešimui bei saugumui užtikrinti.

20.       Atsakovas formaliai reaguodavo į ieškovės raginimus, nesiimdamas efektyvių veiksmų. Atsakovą tenkino ieškovės atliekamų darbų kokybė ir su juo atsiskaitė pagal pateiktas 2017-11-14, 2017-12-29, 2018-01-31 sąskaitas – iš viso 90 515 Eur.

21.       Sutarties 5.1 punkte numatyta, jog užsakovui (šiuo atveju atsakovui) neparuošus baldų montavimui kambarių ir pateikus mažiau nei 45 kambarius, užsakovas moka rangovei (šiuo atveju ieškovei) už prastovą po 280 Eur už kiekvieną nepateiktą kambarį.

22.       Atsakovas buvo informuotas ieškovės apie netinkamai paruoštą objektą nuo pat pirmos dienos, t. y. nuo 2017-12-01. Už tinkamai paruoštas patalpas (kambarius) buvo atsakingas atsakovas (Sutarties 5.1. p.). Patalpos (kambariai) nebuvo pritaikyti ieškovės darbui, jai nebuvo pateikta reikiamų darbo priemonių (baldų, baldų dalių), kurias turėjo suorganizuoti atsakovas (Sutarties 2.3. p.). Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jog dėl atsakovo netinkamo veikimo arba apskritai neveikimo ieškovės darbuotojai neturėjo numatyto darbo, taikomas Sutarties 5.1. punktas. Todėl atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovės jam pateiktas sąskaitas – faktūras už prastovas, kurių bendra suma yra 75 600,00 Eur.

23.       Atsakovo prašymu ieškovė atliko papildomus darbus (nenumatytus sutartyje) viešbučiuose (duomenys neskelbtini): glaistymo, dažymo, valymo darbus, šiukšlių išgabenimo, baldų pjaustymo darbus, papildomų pernešimų, papildomų išmontavimų ir sumontavimų darbus.

24.       Darbai buvo vykdomi išimtinai atsakovo nurodymu. Ieškovė sutiko prisiimti papildomus darbus bei juos atlikti, nes ieškovės darbuotojams stigo darbo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių bei atsakovas patikino, jog atsilygins. Atsakovo pageidavimu 2018 metų sausio mėnesį net papildomai atvyko dirbti darbo tabelyje atskirai pažymėti darbuotojai.

25.       Už papildomai sutartus darbus ieškovė atsakovui išrašė 2018-02-06, 2018-02-26, 2018-03-30 sąskaitas – iš viso už 40 4148 Eur. Tačiau atsakovas atsiskaitė tik už 2018-02-06 sąskaitą Nr. 1066, todėl ieškovei liko skolingas 16 548,00 Eur.

26.       Sąlygą dėl papildomų darbų šalys sutarė žodžiu, remiantis bendradarbiavimo bei pasitikėjimo santykiais. Ieškovės darbuotojai nuvyko į (duomenys neskelbtini), todėl savo pasitikėjimą atsakovu išreiškė dar anksčiau.

27.       Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju konkliudentiniai veiksmai pasireiškė: šalių susitarimu bei atsakovo nurodymais atlikti papildomus darbus, nenumatytus sutartyje; naujo objekto (viešbučio (duomenys neskelbtini) pristatymas ieškovei; daugiau nei pusė papildomų darbų atsakovo jau yra apmokėti; atsakovo neišreikštas prieštaravimas dėl sąskaitų gavimo momentu; realiai vykdyti papildomi darbai, kuriuos patvirtina darbų vadovo A. J. elektroninis laiškas.

28.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).

29.       Įstatyme nurodyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 str. 2 d. numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Nurodoma, jog sąskaitos faktūros, pagal kurias yra apskaičiuojama skola, buvo išrašytos atsakovui, kaip verslo subjektui, sąskaitose nurodant jo verslo liudijimo numerį (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovui teikė paslaugas, siekiant įrengti, gerinti viešbučių patalpas (verslo objektus). Todėl atsakovas laikomas verslininku. Remiantis teisiniu reguliavimu, atsakovas turi mokėti 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos ieškovės naudai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. J. 92 148,00 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

31.       Atsakovas prašo taikyti sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminą UAB „Ginstar“ reikalavimui dėl 75 600 Eur baudos priteisimo iš V. J.; atmesti UAB „Ginstar“ ieškinį atsakovui V. J. visoje apimtyje.

32.       Jis nurodo, kad ieškovė praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl 75 600 Eur baudos priteisimo. Ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 str.). CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyta, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminas.

33.       Ieškovė reikalauja baudos priteisimo ir šį reikalavimą kildina iš Sutarties 5.1. punkto. Ieškinyje UAB „Ginstar“ nuolat argumentuoja, kad reikalauja būtent baudos priteisimo iš atsakovo. Ieškovė netgi pateikia teisinį reikalavimo vertinimą, kuris nedviprasmiškai patvirtina, kad ji šį reikalavimą vertina kaip reikalavimą priteisti baudą.

34.       Ieškinio senaties terminas dėl baudos priteisimo prasidėjo 2018-04-07 ir baigėsi 2018-10-07. Reikalavimą dėl baudos priteisimo iš atsakovo ieškovė grindžia 3 sąskaitomis: 2018-02-26 PVM sąskaita-faktūra RGS Nr. 1068, 25 200 Eur; 2018-03-13 PVM sąskaita-faktūra RGS Nr. 1069, 25 200 Eur; 2018-03-30 PVM sąskaitą-faktūrą RGS Nr. 1078, 25 200 Eur.

35.       Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad sąskaitų apmokėjimo terminas – 5 darbo dienos. Paskutinė sąskaita dėl baudos išrašyta 2018-03-30 (penktadienį). Paskutinė šios sąskaitos apmokėjimo diena – 2018-04-06 (kitos savaitės penktadienis). Kadangi atsakovas šios sąskaitos (kaip ir kitų sąskaitų dėl baudos) neapmokėjo, jau 2018-04-07 ieškovė sužinojo, kad jos teisė gauti baudos apmokėjimą pagal sutartį yra pažeista. Todėl būtent nuo 2018-04-07 prasidėjo sutrumpinto 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties termino skaičiavimas (CK 1.127 str. 1 d.). 

36.       Ieškinio senaties terminas baigėsi 2018-10-07 – praėjus 6 (šešiems) mėnesiams nuo tos dienos, kuomet ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą.

37.       Ieškovė ieškinį pareiškė daugiau nei tris metus praleidusi ieškinio senaties terminą. Nors ieškinio senatis reikalavimui dėl baudos išieškojimo baigėsi dar 2018-10-07, ieškovė į teismą ieškiniu kreipėsi tik 2021-11-09.

38.       Nuosekli kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Ginčo atveju apie savo teisės pažeidimą ieškovė sužinojo būtent 2018-04-07, kadangi šią dieną baigėsi 2018-03-30 PVM sąskaitos-faktūros RGS Nr. 1078 apmokėjimo terminas.

39.       Akivaizdus ieškinio senaties termino praleidimas – pagrindas atmesti ieškinį. Ieškovė daugiau nei tris metus praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos išieškojimo pareikšti. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas turi taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo.

40.       Be to, kad šioje byloje turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, egzistuoja papildomi motyvai, dėl kurių ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo negali būti tenkinamas.

41.       Ieškovė reiškia reikalavimą dėl netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovo, tačiau iš tiesų ji nepatyrė absoliučiai jokių nuostolių. Priešingai – ieškovė iš sutarties gavo daugiau negu tikėjosi.

42.       Ieškovės reikalavimas neatitinka netesybų tikslo. Ji reikalauja 75 600 Eur dydžio netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovo ir tai iš esmės prilygsta pačiai Sutarties kainai (Sutarties 2.1. punktas – 112 575 Eur). Nesąžiningų netesybų (baudos) dydis ypač išryškėja palyginus vieno kambario įrengimo kainą (285 Eur) su baudos už vėlavimą pristatyti vieną kambarį dydį (280 Eur). Tai yra akivaizdus ieškovės bandymas pasipelnyti atsakovo sąskaita.

43.       Atsakovas ieškovei sumokėjo daugiau, nei buvo numatyta Sutartyje. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad sutarties kaina – 112 757 Eur. Vadovaujantis Sutarties 2.3. punktu, „Į Darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo, mokesčiai, soc. draudimo ir visos kitos, Rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią Sutartį, išlaidos“. Ieškovė pati patvirtino, kad atsakovas jai yra sumokėjęs 114 115 Eur.

44.       Ieškovė iš objekto išvyko pasibaigus Sutarties terminui. Sutarties 5.1. punkte numatyta, jog darbai atliekami dviem etapais. II darbų etapo pabaiga – 2018-03-31. Taigi, pagal Sutartį ieškovė: 1) įsipareigojo objekte dirbti iki 2018-03-31; 2) žinojo, kad už darbą objekte iki 2018-03-31 jai bus sumokėta Sutartyje numatyta suma. Būtent tai ir įvyko – ieškovės darbuotojai iš objekto išvyko 2018-03-31, tai patvirtina pačios ieškovės elektroninis laiškas, o atsakovas sumokėjo ieškovei 114 115 Eur.

45.       Nei atsakovas, nei kiti asmenys ieškovei niekuomet nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų pagal Sutartį. Nors ieškovė ieškinyje nuolat akcentuoja, kad objekte buvo sulaužyti, subraižyti baldai ir pan., tačiau ieškovei dėl baldų surinkimo kokybės nebuvo pareikšta nei viena pretenzija. Pati ieškovė nurodė, kad „atsakovą tenkino ieškovės atliekamų darbų kokybė“. Atsakovas pats ne kartą informavo ieškovę, kad ieškovės užduotis – surinkti baldus tokiomis sąlygomis, kokios yra objekte, o už tai, kas vyks paskui – ne ieškovės ir ne atsakovo rūpestis.

46.       Ieškovės pozicija yra prieštaringa. Reikalavimą dėl baudos priteisimo ji grindžia tuo, kad jos darbuotojai buvo prastovose. Tačiau ieškovė tuo pačiu reikalauja iš atsakovo priteisti skolą už neva papildomus darbus. Taigi, tuo pačiu metu ieškovė įrodinėja du visiškai skirtingus ir nesuderinamus dalykus: 1) jos darbuotojai neturėjo darbo (buvo prastovose); 2) ieškovės darbuotojai dirbo papildomus darbus. Šiuo atveju nesuprantama, kaip ieškovė gali teigti, kad jos darbuotojai nedirbo ir tuo pačiu reikalauti skolos priteisimo už papildomus darbus. Ieškovė pati pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja, esą jos darbuotojai objekte dirbo. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad jos darbuotojai buvo prastovose.

47.       Ieškovė išrašė visiškai nepagrįstas sąskaitas už prastovas. Reikalavimą dėl baudos priteisimo iš atsakovo ieškovė skaičiuoja pagal tris PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė PVM sąskaitas-faktūras dėl baudos išrašė turėdama vieną tikslą – pasipelnyti iš atsakovo.

48.       Iš 2018-02-26 PVM sąskaitos-faktūros neaišku, kada įvyko tariamos prastovos. Ieškovė sąskaitoje tiesiog nurodė „Už prastovą pagal 2017.11-10 sutartį Nr. 17/11, punktas 5.1“. Tačiau iš šios sąskaitos neaiškus prastovų laikotarpis – nei kada prastovos prasidėjo, nei kada jos baigėsi.

49.       2018-03-13 PVM s/f Nr. 107224 bei 2018-03-30 PVM s/f Nr. 107825 nesutampa tariamų prastovų ir sąskaitų datos. Ieškovė sąskaitas išrašė „Avansu“ – dar net nežinodama, ar prastovos realiai bus. Toks ieškovės elgesys akivaizdžiai parodo, kad ji tiesiog ieškojo būdų, kaip pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovė sugalvojo schemą: formaliai į ateitį „įformino“ tariamus sutarties pažeidimus (prastovas) ir išrašė atsakovui sąskaitas.

50.       Ieškovė jau 2018-03-13 nutarė skirti baudą atsakovui už net neįvykusius tariamus pažeidimus. Tačiau iš sąskaitos matyti, kad prastova skaičiuojama nuo 2018-03-08 iki 2018-03-18 (į ateitį). Ieškovė skiria baudą atsakovui už tariamas prastovas nuo 2018-03-19 iki 2018-03-31, nors šios prastovos dar net nebuvo įvykusios. Dar daugiau – 2018-03-31 ieškovės darbuotojai išvyko iš objekto. Nepaisant to, ieškovė vis tiek 2018-03-31 skaičiavo tariamas baudas už prastovas.

51.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

52.       Ieškovės reikalaujamos netesybos sudaro 98,25% Sutarties kainos. Vadovaujantis Sutarties 2.1. punktu, vieno kambario darbų kaina sudaro 285 Eur. Tuo tarpu Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad už vieną neperduotą kambarį yra taikomos 280 Eur dydžio netesybos (bauda). Tokios netesybos yra neprotingai didelės. Reikalaudama tokio dydžio netesybų (juo labiau, gavus visą apmokėjimą pagal Sutartį), ieškovė bando pasipelnyti atsakovo sąskaita.

53.       Ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Sudarydama Sutartį ieškovė už darbą objekte per visą laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-03-31 tikėjosi gauti 112 575 Eur. Pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas jai sumokėjo 114 115 Eur. Į Sutarties kainą buvo įskaičiuoti darbo jėga, socialinio draudimo išlaidos ir kiti mokėjimai, todėl ieškovės teiginiai dėl prastovų ir tariamų išlaidų yra nepagrįsti.

54.       Net jeigu atsakovas ir būtų neperdavęs ieškovei tam tikro kiekio parengtų kambarių sutartu laiku – tai neturėjo jokių pasekmių ieškovei: 1) ieškovei niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl pagal Sutartį atliktų darbų; 2) atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškove pagal Sutartį; 3) ieškovės darbuotojai nebuvo prastovose – jie atliko papildomus darbus, kuriuos užsakė generalinis rangovas.

55.       Antrasis ieškinio reikalavimas – 16 548 Eur skolos priteisimas iš atsakovo už tariamai atliktus papildomus darbus. Pastarąjį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas neva užsakinėjo papildomus darbus, o ieškovės darbuotojai juos atliko. Vis dėlto byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų apie tariamo susitarimo turinį. Neaišku, nei dėl ko tariamai susitarė šalys, nei kokią kainą jos numatė. Visi ieškovės teiginiai dėl papildomų darbų yra hipotetiniai – nei vienas iš jų nėra įrodytas.

56.       Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo nei vieno rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Sutarties 2.4. punkte numatyta: „Rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo“. Ieškovė su atsakovu niekuomet nesudarė jokio rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Vadovaujantis Sutarties 2.4. punkto nuostata, nesant rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainą viršijančių išlaidų, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo jokių papildomų išlaidų.

57.       Reikalavimą dėl papildomų darbų atlikimo ieškovė kildina trimis sąskaitomis: 1) 2018-02-06 PVM sąskaita-faktūra RGS Nr. 1066, 23 600 Eur; 2) 2018-02-26 PVM sąskaita-faktūra RGS Nr. 1069, 6 160 Eur; 3) 2018-03-30 PVM sąskaita-faktūra RGS Nr. 1077, 10 388 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovas atsiskaitė pagal 2018-02-06 sąskaitą už papildomus darbus ir sumokėjo 23 600 Eur. Tokiu argumentavimu ieškovė bando sudaryti įspūdį, kad atsakovas savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pripažino prievolę atsiskaityti už papildomus darbus. Vis dėlto, šis teiginys yra neatitinkantis tikrovės. 2018-02-06 PVM sąskaita faktūra RGS Nr. 1066 dėl 23 600 Eur sumokėjimo buvo išrašyta ne už „papildomus darbus“, o priešingai – už papildomus darbuotojus. Ieškovė sąmoningai painioja apmokėjimą už papildomus darbuotojus pagal sutartį su apmokėjimu už papildomus darbus, dėl kurio šalys niekada nesitarė ir su kuo atsakovas niekuomet nesutiko.

58.       2018-02-06 sąskaitą atsakovas apmokėjo todėl, kad ieškovė į objektą atsiuntė papildomus darbuotojus, kurie turėjo atlikti darbus pagal Sutartį (surinkti baldus). Tuo tarpu atsakovas niekuomet neišreiškė jokio pritarimo papildomiems darbams (nei tiesiogiai, nei konkliudentiniais veiksmais) ir niekada jų neapmokėjo.

59.       Atsakovo žiniomis, objekte (viešbutyje (duomenys neskelbtini) generalinio rangovo funkcijas atliko Vokietijos bendrovė Keuck Einrichtungsges. mbH (įmonės kodas: HRB 9421, adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – KEUCK). Šį faktą patvirtina tai, kad KEUCK sudarė sutartį su V. J. dėl dalies darbų. Atitinkamai, šiems darbams atlikti V. J. persamdė UAB „Ginstar“ ir su šia įmone sudarė sutartį. Darbai – baldų montavimo darbai. 

60.       Atsakovas pats niekuomet neužsakė jokių papildomų darbų (nei raštu, nei kitais būdais). Atsakovo žiniomis, objekte dirbo ir KEUCK darbuotojai, darbų vadovai, kurie koordinavo objekto statybų procesą. Atsakovo žiniomis, papildomus darbus objekte, jei tokie buvo užsakomi, iš ieškovės galėjo užsakinėti nebent generalinis rangovas KEUCK.

61.       Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovas savo naudai, remdamasis įstatyme įtvirtintu sutrumpintu senaties terminu, klaidingai vertina Sutarties 5.1. punkto įsipareigojimą kaip baudą.

62.       Aptariamas Sutarties 5.1 punktas, visų pirma, nustato atsakovo įsipareigojimus ieškovei dėl kambarių kiekio darbams atlikti suteikimo. Atsakovas labai gerai žinojo, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, o ieškovės darbuotojai taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie darbams atlikti turėjo būti atvežti iš Lietuvos. Ieškovės darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, komandiruotpinigius taip pat kitas privalomas išmokas. Atsakovas prisiėmė įsipareigojimus dėl kambarių kiekio ieškovei suteikimo ir atitinkamai, suprasdamas, kad ieškovės darbuotojai negali objekte būti be darbo, įsipareigojo sumokėti po 280 Eur už kiekvieną nepateiktą kambarį.

63.       Ieškovės nuomone, atsakovas prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, siekdamas išvengti prievolės ieškovei įvykdymo, tačiau sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

64.       Ieškovės manymu, atsakovas taip pat visiškai neteisingai nurodo, kad „ieškovė į teismą ieškiniu kreipėsi tik 2021-11-09“. Su ieškiniu pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog iki 2021-11-09 ieškinio pateikimo Šiaulių apygardos teismui, ieškovė prieš tai 2019-12-06 ieškiniu jau kreipėsi į Hamburgo apygardos teismą. Atsakovas Hamburgo apygardos teismui pateiktame atsiliepime kėlė teismo jurisdikcijos klausimą ir prašė perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos teismams. Hamburgo apygardos teismo 2021-08-30 sprendimas bei vertimas yra pateikti šioje civilinėje byloje, todėl aplinkybė, jog ieškovė dar iš anksčiau kreipėsi į teismą yra aiškiai atskleista byloje ir atsakovas to neginčija (teismui neteikiama visa Hamburgo apygardos teismo bylos medžiaga, nes ji yra vokiečių kalba. Todėl atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismui pateiktas Hamburgo apygardos 2021-08-30 sprendimas su tinkamu vertimu iš vokiečių kalbos, o atsakovas, kaip proceso šalis, jau yra susipažinęs su minimais procesiniais dokumentais, vengiant papildomų bei galimai perteklinių bylinėjimosi išlaidų, 2019-12-06 ieškinys bei atsakovo atsiliepimas į jį nėra verčiami į lietuvių kalbą bei teikiami į bylą).

65.       Ieškovė nurodo, jog nepraleido senaties termino ieškiniui dėl skolos, kilusios dėl patirtų nuostolių, pareikšti. Tačiau jeigu teismas nuspręs, jog senaties terminas ieškiniui pareikšti vis dėl to yra praleistas, ieškovė prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

66.       Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kad jeigu ieškovė ieškinio senaties terminą ir praleido, jo praleidimas bei atnaujinimas nesukelia tokių šiurkščių teisinių pasekmių, kaip ieškinio reikalavimo atmetimas dėl senaties termino formalaus praleidimo. Teismas turi ieškoti protingos dviejų viešųjų interesų (užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą) pusiausvyros. Ieškovės įsitikinimu bei teisiniu vertinimu, šiuos viešuosius interesus labiausiai atspindi sutarčių vykdymo principas – pacta sunt servanta (liet. sutarčių reikia laikytis).

67.       Ieškovė visuomet aktyviai gynė savo teises (susirašinėjimais, pretenzijomis, telefoniniais skambučiais), todėl atsakovas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovė pretenzijų teisme jam nereikš. Tuo labiau, jog ieškovė dar 2019-12-06 kreipėsi į Hamburgo apygardos teismą su tokiu pačiu reikalavimu, tačiau atsakovas tuo metu neginčijo senaties termino.

68.       Sutarties 5.1 punktas įtvirtina atsakovo įsipareigojimą atitinkamai veikti situacijoje, susiklosčiusioje dėl jo paties kaltės: 1) atsakovui neparuošus baldų montavimui kambarių ir pateikus mažiau nei 45 kambarius per savaitę; 2) ieškovė skelbia prastovą; 3) atsakovas moka ieškovei už prastovą po 280 Eur už kiekvieną nepateiktą kambarį. Vadinasi, Sutarties šalys sutarė, jog atsitikus numatytai situacijai, atsakovas privalo sumokėti ieškovei po 280 Eur už kiekvieną nepateiktą kambarį. Atsakovas prisiėmė Sutarties 5.1 p. nustatytus įsipareigojimus.

69.       Sutiktina, jog Sutartimi šalys sutarė dėl 112 575,00 Eur atlygio už darbus (darbų kaina) (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 2.3 punkte numatyta: „Visos medžiagos – užsakovo. Į darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo, mokesčiai, soc. draudimo ir visos kitos, rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį išlaidos“. Tad sprendžiama, jog ieškovė sutartą darbų kainą atitinkamai paskirstė iš anksto numatytoms reikalingoms išlaidoms darbams atlikti (įskaitant ir darbuotojus, jų skaičių). Todėl atsiliepime į ieškinį nurodomi deklaratyvūs teiginiai, jog apmokėta 23 600,00 Eur suma (pagal 2018-02-06 sąskaitą – faktūrą Nr. 1066) už esą papildomus 12 darbuotojų turi būti vertinama kaip sutarties darbų kainos (112 575,00 Eur) apmokėjimo dalis yra neteisingi bei neatitinka ieškovės interesų. Ieškovė vienareikšmiškai nesutinka su tokiu atsakovo aiškinimu, nes papildomi darbuotojai reikštų papildomas ieškovės išlaidas, o papildomos išlaidos atitinkamai didintų Sutarties darbų kainą. Todėl 2018-02-06 sąskaitos – faktūros Nr. 1066 apmokėjimas nevertinamas kaip pagrindinės Sutarties darbų kainos (112 575,00 Eur) dalies apmokėjimas.

70.       Atsakovas apmokėjo 2017-11-14 sąskaitą – faktūrą Nr. 1051 22 515,00 Eur sumai, 2017-12-29 sąskaitą – faktūrą Nr. 1061 28 000,00 Eur sumai, 2018-01-31 sąskaitą – faktūrą Nr. 1065 40 000,00 Eur sumai. Pagal nurodytas sąskaitas iš viso apmokėta suma buvo – 90 515,00 Eur. Todėl teigtina, kad pagal Sutartį atsakovas sumokėjo ieškovei 90 515,00 Eur, ir liko jai skolingas 22 060,00 Eur (112 575,00 Eur – 90 515,00 Eur = 22 060,00 Eur).

71.       Ieškovei nėra aiškus atsiliepimo į ieškinį argumentų kontekstas, kuriuo teigiama, kad „Ieškovas iš Objekto išvyko pasibaigus Sutarties terminui“. Paties atsakovo cituojamame 2018-03-16 elektroniniame laiške nurodoma, jog atsakovas nurodė ieškovei palikti objektą būtent 2018-03-31. Nors ieškovės darbuotojai objekte buvo iki 2018-03-31 dienos, tai nereiškia, jog jiems tuo metu atsakovas buvo suteikęs darbo. Kaip ieškinyje bei ieškinio prieduose pažymėta, ieškovės darbuotojai iki 2018-03-31 dienos buvo prastovose. 

72.       2018-02-26 PVM sąskaita – faktūra Nr. 1068 už prastovas pagal Sutarties 5. 1. punktą atsakovui buvo pateikta 2018-02-26 elektroniniu laišku. Atsakovo prašymu ieškovė 2018-04-05 elektroniniu laišku atsiuntė 2018 metų darbo tabelius už sausį, vasarį bei kovą. Siųstuose tabeliuose aiškiai nurodyti prastovų, papildomų darbų žymėjimai, darbuotojai. Todėl atsakovas dar 2018 metais buvo informuotas kaip skaičiuojamos prastovos. Tuo metu atsakovas neišreiškė jokių pastabų dėl prastovų skaičiavimo.

73.       Ieškovė nurodo, kad 2018-03-13 sąskaita – faktūra Nr. 1072 už prastovas laikotarpiu 2018-03-05 – 2018-03-18 bei 2018-03-30 sąskaita – faktūra Nr. 1078 už prastovas laikotarpiu 2018-03-19 – 2018-03-31 buvo išrašytos iš anksto suderinus su atsakovu. Ieškovė nurodo, jog telefoninio pokalbio metu atsakovas ne kartą patikino, jog situacija objekte nesikeis, sutartimi numatyti pateikti kambarių skaičiai nebus perduoti. Todėl ieškovė iš anksto turėjo paties atsakovo suteiktą informaciją apie būsimas prastovas. Informacija nebuvo klaidinga, darbuotojams iš tiesų stigo darbo, todėl buvo žymimos prastovos. Tokios aplinkybės net pats atsakovas neginčija. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas turėtų nurodyti ne savo abejones pateikiamų duomenų teisingumu, o pateikti konkrečius įrodymus, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes. 

74.       Ieškovė paaiškina, kad žodinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo buvo sudarytas ne su trečiuoju asmeniu, o su atsakovu. Ieškovė su trečiuoju asmeniu neturėjo jokių tiesioginių ir netiesioginių susitarimų. Atsakovas tokio pobūdžio argumentais meluoja ir bando išvengti prievolės ieškovei įvykdymo. Atsakovas pats tiesiogiai palaikydavo santykius su bendrovės KEUCK atstovais (duomenys neskelbtini), persiųsdavo šiems asmenims atsakovo pateiktus tabelius; laiške atsakovas nurodo, kad yra rašomi papildomi darbai, kurie turės būti apmokėti; atsakovas nurodo papildomas išlaidas, kurios turės būti atlygintos.

75.       Ieškovė pažymi, jog su KEUCK jų nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Ieškovės darbuotojai bendradarbiavo su KEUCK darbuotojais (duomenys neskelbtini), kaip su dirbančiais tame pačiame objekte su atsakovu. Bendradarbiavimas vyko, kadangi pats atsakovas liepdavo derinti atliekamus darbus su šiais asmenimis. Tai įrodo atsakovo siųstas 2018-02-15 elektroninis laiškas, kuriame rašo: „(duomenys neskelbtini) šiandien bus ten. Jeigu jie pasakys kad renkam baldus tuomet surenkame o už tai kas vyks paskui tuose kambariuose jau nebe mūsų reikalas. Mes tai jau buvom apkalbėję telefonu“. Todėl iš laiško matyti, jog pats atsakovas ieškovei nurodė klausyti KEUCK darbuotojų nurodymų. Pati ieškovė su KEUCK nesudarinėjo sandorių, niekada nebuvo gavusi jokio apmokėjimo. Tokias pat aplinkybes turėtų nurodyti ir KEUCK.

76.       Triplike atsakovas nurodo, kad ieškovė aiškiai supranta smarkiai praleidusi ieškinio senatį. Atsakovo vertinimu, staiga pasikeitęs ieškovės subjektyvus Sutarties 5.1. punkto aiškinimas nekeičia fakto, kad 75 600 Eur reikalavimas materialine teisine prasme yra reikalavimas priteisti baudą.

77.       Ieškovės reikalavimas priteisti 75 600 Eur iš atsakovo – reikalavimas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. CK 6.245 str. 3 dalyje nurodyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

78.       Sutarties 5.1. punktas atitinka CK 6.71 str. įtvirtintą netesybų sampratą, o ieškovės reikalavimas dėl 75 600 Eur priteisimo iš atsakovo – reikalavimas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Ieškovės vertinimu, Sutarties 5.1. punkto formuluotė nepalieka vietos jokioms nepagrįstoms interpretacijoms, kaip tai bando įrodyti ieškovė. Sutartimi šalys nedviprasmiškai susitarė, kad netinkamu sutartinių prievolių vykdymo atveju užsakovas (atsakovas) mokės rangovei (ieškovei) baudą: „Užsakovui neparuošus baldų montavimui kambarių ir pateikus mažiau nei 45 kambarius, užsakovas moka rangovui už prastovą po 280 Eur už kiekvieną nepateiktą kambarį“. Tokia formuluotė yra visiškai aiški – sutartyje įtvirtinta sankcija už konkrečių veiksmų neatlikimą.

79.       Pati ieškovė  reikalavimą dėl 75 600 Eur priteisimo vertina kaip reikalavimą dėl baudos. Nėra pagrindo vadovautis dublike staiga pakeista jos pozicija. Ieškovė savo ieškinyje aiškiai įvardino, kad prašo baudos.

80.       Ieškovė suprato padariusi klaidą ir dublike keičia poziciją bei mėgina klaidinti teismą. Sutarties 5.1. punktas aiškiai nustato netesybas (baudą). Dublike pateikti ieškovės argumentai neatitinka sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.), iškraipo tikrąją Sutarties 5.1. punkto prasmę ir tėra skirti bandyti išvengti ieškinio senaties pritaikymo.

81.       Ieškovės kreipimasis į Hamburgo apygardos teismą (Vokietija) neturi jokios teisinės reikšmės ieškinio senaties termino skaičiavimui. Iš ieškovės pateikto sprendimo matyti, kad Hamburgo apygardos teismas atsisakė priimti UAB „Ginstar“ ieškinį. 

82.       Ieškovė į Hamburgo apygardos teismą kreipėsi praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl baudos priteisimo bei nesilaikydama teismingumo taisyklių. Sutarties 7.6. punkte numatyta, kad sutarties vykdymui ir aiškinimui taikoma Lietuvos teisė. Sutarties 7.7. punkte įtvirtinta, kad su Sutartimi susiję ginčai, kurių nepavyksta įspręsti derybų keliu per 10 (dešimt) dienų nuo pagrįstos pretenzijos gavimo dienos, sprendžiami teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

83.       Apibendrinant, ieškovės kreipimasis į Hamburgo apygardos teismą neturi absoliučiai jokios reikšmės ieškinio senaties skaičiavimui: Hamburgo apygardos teismas atsisakė priimti ieškinio pareiškimą; ieškovė pati kalta, kad kreipėsi į netinkamą teismą ir pastarasis atsisakė priimti ieškinį būtent dėl jurisdikcijos taisyklių pažeidimo; ieškovė į Hamburgo apygardos teismą kreipėsi daugiau kaip metus praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl baudos priteisimo.

84.       Ieškovė nepateikė nei vieno pagrįsto argumento atnaujinti ieškinio senatį. Ieškovės pateikiami argumentai apie tariamus jo aktyvius veiksmus ginant savo teises yra deklaratyvus pobūdžio. Nors ji ir siuntė elektroninius laiškus atsakovui, tačiau tai darė tik 2018 metais. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, ieškovė buvo pasyvi, nesiekė ginti savo teisių. Toks delsimas, kuris truko daugiau kaip tris metus, negali būti pateisinamas tokiais deklaratyviais argumentais, kokius teikia ieškovė.

85.       Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

86.       Daugiau kaip tris metus trukęs ieškovės delsimas kreiptis į teismą dėl netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovo nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo bei stabilumo principais.

87.       Ieškovės nurodomos tariamos prastovos jai nelėmė ir negalėjo lemti jokių papildomų išlaidų. Ieškovė teigia, kad prastovų metu reikėjo: „dengti darbuotojų pragyvenimo išlaidas, mokėti darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas“. Toks argumentas yra nelogiškas ir neatitinkantis tikrovės.

88.       Visas tariamas papildomas išlaidas, kurias dublike įvardija ieškovė, padengė Sutartyje numatyta darbų kaina.

89.       Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad papildomi darbuotojai nulėmė papildomas išlaidas. Objekte buvo tas pats skaičius darbuotojų, kurių darbą apėmė Sutartyje numatyta darbų kaina. UAB „Ginstar“ vadovas R. G. nurodė, kad tariami „papildomi“ darbuotojai iš tiesų yra nauji darbuotojai, kurie pakeičia darbuotojus, paliekančius objektą. Objekte liko 16 darbuotojų, kaip buvo nuo pradžios.

90.       Ieškovė pagal Sutartį gavo daugiau, negu tikėjosi gauti, o dėl tariamų prastovų ar „papildomų“ darbuotojų nepatyrė jokių nuostolių. Visa ieškovės reikalavimo esmė yra nepagrįstas pasipelnymas atsakovo sąskaita.

91.       Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovas niekada neužsakė papildomų darbų. Papildomus darbus, jei juos kažkas užsakė, užsakė objekte buvę KEUCK darbuotojai, atstovaujantys KEUCK, o ne atsakovas. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas kokia nors forma užsakinėtų papildomus darbus.

92.       Atsakovui negali kilti pareiga atsiskaityti už tai, ko jis net neužsakė. Atsakovo ir ieškovės susitarimas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas Sutartimi. Kitų papildomų susitarimų tarp jų nebuvo.

93.       Atsakovas negavo jokių mokėjimų iš KEUCK už „papildomus darbus“.

94.       Trečiasis asmuo Vokietijos bendrovė Keuck Einrichtungsges.mbH nurodė, kad jam nėra ir nebuvo žinomas ieškovės ir atsakovo sutartinių santykių turinys, todėl jis negali komentuoti, ar atsakovui kyla/gali kilti civilinė atsakomybė mokėti ieškovei 75600 Eur baudą už prastovas. Vis tik, trečiasis asmuo laiko tikslinga pateikti teismui pastebėjimus dėl šio ieškovės reikalavimo.

95.       Ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl 75600 Eur baudos už prastovas grindžia tarp ieškovės ir atsakovo 2017-11-10 sudaryta statybos rangos Sutartimi Nr. 17/11. Šios Sutarties 5.1 p. numatyta, kad „užsakovui neparuošus baldų montavimui kambarių ir pateikus mažiau nei 45 kambarius, užsakovas moka rangovui už prastovą 280 eurų už kiekvieną nepateiktą kambarį“.

96.       Trečiasis asmuo nėra Sutarties šalimi, dėl jos nesiderėjo, todėl tik retrospektyviai ir subjektyviai gali vertinti tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas ir tikrąją šalių valią.

97.       Trečiojo asmens įsitikinimu, Sutarties 5.1 p. nuostata ieškovė ir atsakovas susitarė dėl netesybų (baudos). Tokią išvadą leidžia daryti šios sutartinės nuostatos turinys, t.y. – mokama fiksuota piniginė suma už kiekvieną nepateiktą kambarį. Jeigu tai būtų prastova tikrąja šio žodžio prasme, ji būtų mokama už kiekvieną perduoti darbų frontą uždelstą dieną. Aptariamu atveju fiksuotomis netesybomis šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl galimų nuostolių, kurių nereikės įrodyti ateityje.

98.       Atkreiptinas dėmesys, kad jei konkrečiu atveju ieškovė būtų patyrusi realių ir objektyvių nuostolių dėl darbuotojų prastovų, jas neabejotinai galėtų įrodyti, tačiau to nedaro. Ieškovės realūs ir objektyvūs nuostoliai dėl darbuotojų prastovų, atsakovui laiku neperdavus darbų fronto, byloje yra visiškai neįrodyti.

99.       Tai, kad ieškovė ir atsakovas tarp šalių sudaryta sutartimi susitarė dėl netesybų, nuosekliai patvirtina ir pačios ieškovės subjektyvus Sutarties nuostatų suvokimas ir supratimas. Ieškovei byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas. Akivaizdu, kad ieškovės atstovas – advokatas, rengdamas ieškinį, visapusiškai įvertino ginčo situaciją (aplinkybes) ir, kaip savo srities profesionalas, kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ar atskirus epizodus. Kaip teisingai pastebi atsakovas, ir dėl to nėra ir negali būti abejonių, ieškovė ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad 75600 Eur reikalavimas yra bauda už prastovas. Pastebėtina, kad ieškovė tik tuomet, kai atsakovas pateikė atsikirtimus dėl šio reikalavimo ir teismo prašė tokiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį, staiga pradėjo argumentuoti, kad tai yra nuostoliai, o ne bauda. Tokia ieškovės nenuosekli pozicija turėtų būti vertinama kritiškai.

100.       Trečiasis asmuo nėra įsigilinęs, ar konkrečiu atveju ieškovė praleido ieškinio senatį dėl 75600 Eur reikalavimo. Vis tik, laikant, kad i) ieškovės 75600 Eur reikalavimas savo turiniu, prasme ir tikslu yra netesybos (trečiasis asmuo turi pagrindo išvadai, kad tai yra netesybos) ir ii) nustačius, kad tokiam reikalavimui pareikšti buvo praleistas LR Civiliniame kodekse įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, toks reikalavimas turėtų būti atmestas.

101.       Trečiasis asmuo neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad jei teismas tokį reikalavimą laikys netesybomis, ieškinio senaties terminas dėl tokio reikalavimo turi būti atnaujintas. Vienas civilinės teisės pamatinių principų yra „civilinė teisė budriems“. Ieškovė yra juridinis asmuo, profesionalus verslininkas, todėl jai taikomi didesni atidumo ir protingumo reikalavimai. Įstatymo leidėjas, nustatydamas sutrumpintus ieškinio senaties terminus, siekė tarp šalių susiklosčiusiems santykiams suteikti aiškumo ir apibrėžtumo. Ieškovė reikšmingai praleido ieškinio senaties terminą, ji teismui nenurodė kokių nors ekstraordinarių aplinkybių, kurios sutrukdė ar galėjo sutrukdyti pareikšti atsakovui pretenzijas dėl netesybų. Nėra akivaizdu, kad ikiteisminėje stadijoje ieškovė būtų aktyviai siekusi apginti savo pažeistą teisę dėl netesybų sumokėjimo.

102.       Trečiasis asmuo, atsikirsdamas į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas abejones/samprotavimus, kad ieškovė dėl papildomų darbų galimai tiesiogiai bendravo su trečiojo asmens atstovais, nurodo, kad: i) iš trečiojo asmens pusės nebuvo poreikio jokiems papildomiems darbams, ii) dėl papildomų darbų nebuvo jokių derybų ir/ar paklausimų, iii) trečiasis asmuo nei žodžiu, nei raštu iš ieškovės neužsakė jokių papildomų darbų, iv) trečiojo asmens ir ieškovės niekada nesiejo nei faktiniai, nei teisiniai sutartiniai santykiai, v) dėl sutartinių darbų trečiasis asmuo bendravo tik su atsakovu, vi) objekte faktiškai nebuvo atlikti, perduoti – priimti jokie papildomi darbai ir/ar jie trečiajam asmeniui nėra žinomi, vii) atsakovas iš trečiojo asmens nereikalavo jokio, nei numatyta tarpusavio sutartyje, papildomo atlygio, viii) byloje esantys ieškovės rašytiniai įrodymai nepatvirtina, neįrodo, kad objekte (viešbutyje) buvo atlikti kokie nors papildomi statybos rangos darbai, nesusiję su baldų montavimu kambariuose.

103.       Ieškovė neįrodinėja, kad papildomus darbus, už kuriuos ieškiniu reikalauja atlyginimo, būtų užsakęs trečiasis asmuo, tuo tarpu trečiajam asmeniui nėra ir nebuvo žinomas ieškovės ir atsakovo sutartinių santykių turinys, todėl trečiasis asmuo negali komentuoti, ar atsakovui kyla/gali kilti civilinė atsakomybė mokėti ieškovei 16548 Eur skolą už papildomus darbus bei šio reikalavimo pagrįstumą palieka spręsti teismui.

Ieškinys atmestinas.

Dėl faktinių aplinkybių

104.       Teismas nustatė, kad ieškovė (rangovė) ir atsakovas (užsakovas) 2017-11-10 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 17/11. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) 395 kambarių baldų surinkimo ir sunešimo į kambarius darbus. Darbų kaina nustatyta 112 575,00 Eur suma (vieno kambario darbų kaina – 285,00 Eur). Pagal Sutarties 5.1 punktą, darbai turėjo būti atlikti, laikantis šių etapų: I etapo darbų pradžią 2017-12-01, darbų pabaiga – 2017-12-18; II etapo darbų pradžia 2018-01-04, darbų pabaiga – 2018-03-31 (el. bylos lapai 25-27, t.1).

Dėl prastovos apmokėjimo

105.       Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 114515 Eur pagal Statybos rangos sutartį (el. bylos lapas 118, t.1). Ginčas kilo dėl prastovos nesumokėjimo, bendra šios prastovos suma yra 75600 Eur.

106.       Atsakovas nuo šio reikalavimo ginasi ieškinio senatimi, todėl teismas detaliai dėl to pasisako. Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad sąskaitų apmokėjimo terminas – 5 darbo dienos. Paskutinė sąskaita dėl baudos išrašyta 2018-03-30 (penktadienį). Paskutinė šios sąskaitos apmokėjimo diena – 2018-04-06 (kitos savaitės penktadienis). Kadangi atsakovas šios sąskaitos (kaip ir kitų sąskaitų dėl baudos) neapmokėjo, jau 2018-04-07 ieškovė sužinojo, kad jos teisė gauti baudos apmokėjimą pagal Sutartį yra pažeista. Todėl būtent nuo 2018-04-07 prasidėjo sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino skaičiavimas (CK 1.127 str. 1 d.).

107.       Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista.

108.       Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.

109.       Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-362/2013).

110.       Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

111.       Byloje nustatyta, kad ieškovė pati išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras dėl prastovų (el. bylos lapas 118, t.1). Paskutinė prastovos PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2018-03-30. 2018-04-06 buvo paskutinė data, kai ieškovė suprato, kad atsakovas nesumokėjo šios išmokos. Taigi, ieškinio senatis prasidėjo nuo 2018-04-08 ir tęsėsi iki 2018-10-07 (CPK 125 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021-11-11. Ieškovė daugiau nei tris metus praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos išieškojimo pareikšti. Atsakovas  prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas turi taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo.

112.       Ieškovė teismui pateikė Hamburgo apygardos teismo procesinius dokumentus (el. bylos lapai 16-21, t.1). Juose užfiksuota aplinkybė, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į šį teismą, turint omenyje, kad pagal Statybos rangos sutartį šalių ginčai turi būti nagrinėjami Lietuvos teismuose pagal Lietuvos teisę. Antra vertus, kreipimasis į teismą savaime neatnaujina termino pateikti reikalavimą. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti neprotingai praleistą terminą reikalavimui dėl prastovos.

Dėl papildomų darbų apmokėjimo

113.       Teismas įvertina tą aplinkybę, kad atsakovas ieškovei sumokėjo daugiau, nei buvo numatyta Sutartyje. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad Sutarties kaina – 112 757 Eur. Vadovaujantis Sutarties 2.3. punktu, „Į Darbų kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo, mokesčiai, soc.draudimo ir visos kitos, Rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią Sutartį, išlaidos“. Ieškovė pati patvirtino, kad atsakovas jai yra sumokėjęs 114 115 Eur.

114.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

115.       Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka. Tik tuo atveju, jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnis). Rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra, o šios nuožiūros teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos.

116.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

117.       Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta papildoma rašytinė rangos sutartis, taigi, nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos, dėl kurios yra esminiai prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje laikėsi pozicijos, jog papildomų darbų jis neužsakinėjo. Atsižvelgiant į tai, šalims nesutarus dėl kainos už  ieškovės reikalaujamus papildomus  darbus, taikytinos 6.198 straipsnyje nustatytos taisyklės.

118.       Pažymėtina, kad rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Nesusitarus dėl sutarties dalyko, sutartis laikoma nesudaryta. Statybos rangos sutarties dalykas yra rangovo atliktų statybos darbų rezultatas. Kaina, jeigu šalys nesusitaria kitaip, nėra esminė sutarties sąlyga. Sutarties 2.4. punkte numatyta: „Rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo“. Jokio susitarimo dėl papildomų darbų apmokėjimo nebuvo.

119.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009 yra išaiškinta, kad esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo atveju, kai dėl kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir kaina rangos sutartyje nenurodyta. Šia teise užsakovas gali naudotis atsikirtimų į ieškinį pareiškimo forma. Tuo atveju, kai sutarties (atliktų darbų) kainai nustatyti pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį taikomos CK 6.198 straipsnio taisyklės ir statybos rangos sutarties šalių ginčas dėl sutarties (atliktų darbų) kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis). <...> CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

120.       CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas. Teismas nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos, susidariusios atitinkamos instancijos teisme, paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą. Atmetant ieškinį, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios 7346,70 Eur išlaidos susidaro, atsakovui pasinaudojus advokato pagalba (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (el. bylos lapai 17-22,100-101,135-136,163-164, t.3).

121.       Trečiasis asmuo taip pat naudojosi advokato pagalbą, paruošdamas atsiliepimą į ieškinį (el. bylos lapai 23-26, t. 3). Iš ieškovės priteistinos advokato išlaidos trečiajam asmeniui 1400 Eur suma.

122.       Iš ieškovės priteistinos valstybei teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos – išmokos už vertėjo paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši suma sudaro 31,40 Eur. 

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB „Ginstar“ ieškinį atsakovui V. J. atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ginstar“ (įmonės kodas 300913548, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) 7346,70 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ginstar“ (įmonės kodas 300913548, buveinė (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Vokietijos bendrovei Keuck Einrichtungsges.mbH (kodas HRB 9421, buveinė (duomenys neskelbtini) 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ginstar“ (įmonės kodas 300913548, buveinė (duomenys neskelbtini) 31,40 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                 Birutė Simonaitienė