Administracinė byla Nr. eI-1046-283/2022

                       Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00592-2021-8

                                                                  Procesinių sprendimų kategorijos: 12.18.1; 14.6, 55.1.3

 (S)

REGIONŲ  APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     2022 m. sausio 14 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. P.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams I. M. ir A. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovų I. M. ir A. M. (toliau – ir atsakovai, ir I. M. ir A. M.) priteisti 143,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad Pasvalio rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. T1-155 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai nauja redakcija buvo išdėstyti Tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T1-209. I. M. ir   A. M. vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 5, 33 ir 35 punktais, kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje savininkams. Atsakovams buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovai į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.

I. M. ir A. M. atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (11 straipsnio                         1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1-2 punktai).

Taryba 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T1-155 2.2 punktu patvirtino Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą. Tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T1-209 Nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, naujos redakcijos Nuostatai įsigaliojo nuo 2020 m. spalio 30 d. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (Nuostatų 4.7, 59 punktai).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose                      (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Pareiškėja atsakovų pareigą mokėti vietinę rinkliavą grindė Nuostatų 4.4 punktu,  numatančiu, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų                         5 punktą, vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios,  nustatoma visiems savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Taryba, vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Nuostatų 3 priede (Nuostatų 21, 32 punktai).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 25 d. išrašo duomenimis,                           I. M. ir A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2016 m. spalio 5 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodytą nekilnojamąjį turtą įsigijo 2016 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 4255. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, atsakovai jiems priklausančiame bute gyvena nuo 2017 m. spalio pradžios. Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovai nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. privalėjo sumokėti 143,23 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovai šios vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo ir būtų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo ir kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per Pasvalio rajono savivaldyje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgus į Nuostatų 3 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ butams nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dalių parametrus ir rinkliavos dydžius metams, atsakovų valdomo būsto plotą, Nuostatų 21.1, 21.2 ir 25 punktus, nėra pagrindo abejoti pareiškėjos apskaičiuotu atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžiu.

Remiantis taikomu teisiniu vietinės rinkliavos reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma išvada, kad Panevėžio RATC prašymas priteisti iš atsakovų 143,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pareiškėja prašė iš atsakovų priteisti 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių                           (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų  yra suformuota plati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais.  

Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Panevėžio RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

prašymą tenkinti.

Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš I. M. ir A. M. solidariai 143,23 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 23 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2017 m. spalio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį.

Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                      Dalytė Zlatkuvienė