Bylos Nr. TS-70-1058/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-195, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė:
D. B. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. vasario 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. vasario 1 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės D. B. atliko 2019 m. vasario 1 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – 1 metai 4 mėnesiai 13 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d nutarimu Nr. 59-195 nutarta netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 95 balai, ankstesnių teistumų skaičių (teistas 6 kartus), nusikaltimų pobūdį, ketvirtą kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę, alkoholio vartojimo minimizavimą, mąstymą ir elgesį - identifikuojant problemas, jas minimizuojant, pasirenkant netinkamas įveikos strategijas, elgesio modelį, kuris gali pasireikšti impulsų kontrolės stoka, savitvardos praradimais, ypač apsvaigus nuo alkoholio, kas gali lemti kriminalinį elgesį ateityje, oficialios darbo patirties stoką (iki nuteisimo niekur nedirbo), finansinių problemų sprendimą nusikalstamų veikų darymu, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad D. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Nuteistasis D. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-195 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Komisija savo nutarimą motyvuoja tuo, jog Komisijai jis yra pristatomas tik pirmą kartą. Nuteistojo nuomone taip siekiama išlaikyti daugiau kalinių įkalinimo įstaigoje, siekiant gauti Europos paramą. Atlikdamas bausmę jis nėra padaręs vidaus tvarkos pažeidimų, kelis kartus skatintas, pataisos namuose dirba, iš turimų šešių teistumų tik antrą kartą atlikinėja bausmę. Kritiškai vertina nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką. Nuteistojo teigimu, atvažiavus atlikti bausmės nuteistieji psichologinėms tarnyboms nerūpi, pas psichologą jie yra kviečiami tik tuo atveju, jei kreipiasi dėl tam tikrų lengvatų jų atžvilgiu taikymo, o pokalbis su psichologu trunka vos pusvalandį laiko. Prašo tenkinant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nustatyti jam bet kokius įpareigojimus, nesusijusius su laisvės atėmimu. Pažada laikytis įpareigojimų, legaliai dirbti laisvėje.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo D. B. skundą nepateikė.
Nuteistojo D. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-195 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad D. B. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. B. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Amžius pirmojo teistumo metu 19 metų, anksčiau teistas 6 kartus daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, jo padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis – turtiniai nusikaltimai. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose D. B. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Paskutiniu nuosprendžiu D. B. nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymą. D. B. teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis, amžius pirmojo teistumo metu, taip pat tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos esant neišnykusiam teistumui neabejotinai liudija apie didesnį D. B. asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei spręsti apie jo galimybes integruotis į visuomenę.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra fiksuota nuteistojo alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, tačiau nusikaltimas, už kurio padarymą D. B. nuteistas paskutiniu nuosprendžiu padarytas jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dauguma nuteistojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų taip pat buvo padarytos jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis supranta, kad jo nusikalstamas elgesys sietinas su alkoholio vartojimu, tačiau alkoholio poveikį nusikalstamam elgesiui stengiasi minimizuoti, teigdamas, jog „buvo išgėręs nedaug“. Tarp to, kaip nuteistasis supranta elgesio problemą ir to, kiek jis pats prisidėjo prie problemos kilmės, yra nemenkas atotrūkis. Nuteistasis neigia turįs priklausomybę alkoholiui, nurodo, kad pats galėjo kontroliuoti alkoholio vartojimo dažnį ir kiekį. Toks nuteistojo požiūris, jo padarytų nusikalstamų veikų kontekste, tik patvirtina, kad nuteistasis rimtai nežiūri į alkoholio įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Nors D. B. rodo tam tikrą motyvaciją nebevartoti alkoholio, praeityje jis buvo netgi užsikodavęs, tačiau dabartinės nuteistojo motyvacijos gali nepakakti tam, kad iš esmės būtų pakeisti jo alkoholio vartojimo įpročiai. Iš socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo teistumų istorijos matyti, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos impulsyviam nuteistojo elgesiui. Nuteistasis neneigia, kad jo kriminalinėje istorijoje buvo atvejų, kuomet jis į situaciją reaguodavo perdėm impulsyviai, net agresyviai, yra buvę ir savitvardos praradimo atvejų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamuose veiksmuose yra buvę smurto prieš kitą asmenį panaudojimo atvejų. Šiuo metu jis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę už turtinio nusikaltimo, kurio metu buvo pavartotas smurtas, padarymą.
D. B. anksčiau ne kartą yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nusikaltimas, už kurio padarymą D. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą teismui abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šias abejones sustiprina ir nuteistojo požiūris į savo veiksmus bei veiksnius turinčius įtakos jo nusikalstamam elgesiui. D. B. savo nusikalstamas veikas vertina kritiškai, tačiau kaip, nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, jis linkęs atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, dalį padarytų veikų paaiškina kaip finansinių problemų sprendimo būdą. Nuteistasis nemėgsta kai kurių savo savybių, pavyzdžiui, polinkio „plaukti pasroviui“, tačiau dėl to nejaučia nuolatinės frustracijos. Toks nuteistojo požiūris leidžia teigti, jog spręsdamas finansines bei kitas problemas, D. B. linkęs eiti lengviausiu keliu. D. B. problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankamai suformuoti, mąstymo klaidos identifikuojant problemas, jas minimizuojant, pasirenkant netinkamas įveikos strategijas, suponuoja tam tikrą elgesio modelį, kuris gali pasireikšti impulsų kontrolės stoka, savitvardos praradimais (ypač - apsvaigus nuo alkoholio) ir gali aktyvuoti kriminalinį elgesį ateityje. D. B. supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, tačiau yra linkęs minimizuoti ankstesnius nusikaltimus, kas savo ruožtu leidžia spręsti, jog nuteistajam dar nepavyksta šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Aplinkybę, kad nuteistasis linkęs minimizuoti savo nusikalstamą elgesį patvirtina ir tai, jog D. B. nors ir gailisi dėl savo veiksmų pasekmių, pergyvena, kad jo veika įskaudino artimuosius, tačiau platesniame kontekste savo nusikalstamos veikos pasekmių nevertina. Nustatytos aplinkybės leidžia abejoti, jog nuteistajam susidūrus su nepalankiomis situacijomis jis turės pakankamai motyvacijos pats koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje ir nepasirinks lengviausio kelio, t. y. negrįš prie nusikalstamų veikų darymo.
Pagal OASys vertinimo metodiką D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 95 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Paminėtina ir tai, kad iš 95 balų daugiau nei pusė – 58 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis savo skunde kelia abejones dėl pateikto OASys vertinimo, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių leidžiančių abejoti nustatytais rodikliais. Išanalizavęs Komisijos nutarimo ir skundo argumentus, taip pat asmens bylos duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, jog matyti D. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kalbėti apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad D. B. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis stokoja iniciatyvos dalyvauti resocializacijos ir psichokorekcinėse programose. Šios aplinkybės bei nuteistojo požiūris tiek į alkoholio vartojimą, tiek į jo paties nusikalstamą elgesį nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis iš esmės pakeitė savo nuostatas ir šiuo metu yra pasirengęs išeiti į laisvę. Nuteistasis būdamas struktūruotoje aplinkoje prisitaiko prie reikalavimų, laikosi nustatyto režimo, savitvardos praradimo, agresyvaus elgesio atvejų fiksuota nebuvo, bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas du kartus. Šias aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų.
D. B. bausmės atlikimo metu nuo 2019 m. vasario mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paleistas iš įkalinimo įstaigos darbo planuoja ieškoti per Užimtumo tarnybą. Teismas teigiamai vertina nuteistojo darbą įkalinimo įstaigoje ir turimus planus įsidarbinti išėjus į laisvę. Vis tik, nuteistojo planai dėl darbo nėra visiškai konkretūs, nėra aišku kokius konkrečiai darbus jis planuoja atlikti, taip pat neaišku ir dėl realių nuteistojo galimybių įsidarbinti bei nedarbingumo laikotarpio jam išėjus į laisvę. Čia teismas pažymi, jog iš nuteistojo žodžių iki nuteisimo jis niekur nedirbo, taip pat registravosi Užimtumo tarnyboje. Be to, nuteistasis nemažai laiko dirbo neoficialiai, jo oficialaus darbo stažas yra pakankamai mažas, nuteistasis yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą, ankstesnės bausmės atlikimo metu įgijo katilinės kūriko kvalifikaciją ir atlikinėdamas bausmę dirbo apie pustrečių metų kūriku. Atlikęs bausmę tęsė darbus dirbdamas miške nelegaliai. Pats D. B. yra nurodęs, kad būdamas laisvėje piniginių lėšų gaudavo iš nelegalaus ir atsitiktinio darbo, taip pat pragyvendavo iš draugės gaunamo atlyginimo. Gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms, tarp jų ir alkoholiui, rūkalams. Šios aplinkybės rodo, jog ir prieš bausmės atlikimą nuteistojo padėtis dėl darbo nebuvo stabili, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų darymui. Nuteistojo piniginių lėšų paskirstymas taip pat buvo ydingas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. B. suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų, kas taip pat teismui kelia abejones, ar nuteistasis yra pakankamai motyvuotas išėjęs į laisvę kuo greičiau susirasti darbą. Be to, nuteistojo turimas išsilavinimas, jo darbo patirtis bei kvalifikacija apsunkina darbo paieškas. Pažymėtina, kad nuteistasis turi nemažai finansinių įsipareigojimų. Iš nuteistojo žodžių, šiuo metu antstoliai pagal patvarkymus iš jo išieško apie 1 600 EUR sumą. 2019 m. rugpjūčio mėnesio Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, D. B. skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2 655,88 EUR. Nesant stabilaus pragyvenimo šaltinio išėjus į laisvę nuteistajam gali kilti nemažai sunkumų, kas, įvertinus turimus finansinius įsipareigojimus, gali išprovokuoti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Čia pažymėtina, kad D. B. teistumuose dominuoja nusikaltimai turtinėms teisės ir interesams. Esant finansiniams sunkumams, D. B. problemas spręsdavo darydamas vagystes ir plėšimus. Išėjus į laisvę neturint darbo vietos, nuteistojo pajamos nebus pakankamos padengti pagrindines išlaidas. Vos tik gavęs pinigus, jis gali juos visus išleisti nepagrindinėms reikmėms (kurios gali būti jam per brangios) ar tuos pinigus panaudoti žalingiems įpročiams tenkinti. Vertinant nuteistojo galimybes adaptuotis išėjus į laisvę svarbu paminėti ir tai, jog nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Išėjęs į laisvę jis planuoja apsigyventi (duomenys neskelbtini), kas leidžia spręsti apie nepastovias gyvenimo sąlygas. Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. B. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų sprendžiant tiek finansines, tiek būsto problemas ir leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio.
Nuteistojo požiūris į kriminalines subkultūras yra neigiamas, jų nepalaiko, kriminalinės ir diskriminacinės nuostatos nestebimos, D. B. užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra socialiai atsiskyręs, ryšius palaiko su motina, broliu, drauge, labai vertina artimųjų palaikymą, ateities perspektyvą sieja su stabiliais, paremiančiais santykiais, nelinkęs inicijuoti konfliktus, vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad turimi nuteistojo socialiniai ryšiai, dalyvavimas užimtumo programose, planai įsidarbinti, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 59-195 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, šiuo metu nestebimą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę, jo gyvenimo sąlygas išėjus į laisvę, bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo D. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-195, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Telksnienė