Administracinė byla Nr. A575-1853/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01117-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 24
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 14
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio
Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko
(pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį
skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą
atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. B., G. M. ir J. L. (J. L.) dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t
ė :
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau
– ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 4–23) ir patikslintais skundais (I t.,
b. l. 29–49, 173–194) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas
priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, Tarnyba), 2 700
Lt patirtų išlaidų atlyginimui, 3 600 Lt patirtų nuostolių atlyginimui
ir 900 Lt neturtinės žalos atlygimui.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. birželio 8
d. pateikė prašymą Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jam
bylinėjantis su Anciškio žemės ūkio bendrove (toliau – ir Anciškio ŽŪB). Kauno
VGTPT 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 jam buvo suteikta
antrinė teisinė pagalba ir teisinei pagalbai teikti paskirta advokatė J. B., kurią vėliau pakeitė advokatas J. L. (J. L.), pastarąjį dar vėliau pakeitė advokatė J.
K., o ją – advokatė G. M.. Vėliau Tarnyba atsisakė
toliau teikti pareiškėjui teisinę pagalbą, todėl jam liko tik galimybė kreiptis
į privačius advokatus. Paaiškino, jog advokatė J. B. parengė
ieškinį, kuris netenkino jo pozicijos, o tai, kad ieškinys buvo surašytas
prieštaringai, vėliau konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas 2008 m.
balandžio 30 d. nutartyje nurodydamas, jog ieškovo teiginiai nenuoseklūs ir
nelogiški, reikalavimai prieštarauja vieni kitiems. Pabrėžė, kad advokatė,
gaudama raštus iš teismo ar atsakovo, apie jų gavimą laiku jam nepranešdavo. Taip
pat akcentavo, jog jis advokatę supažindino su pirmojo parengiamojo posėdžio
rezultatais, elektroniniais laiškais ir žodžiu prašė patarimo, kaip geriau
patikslinti ieškinį ir išsiųsti teismui bei atsakovui dokumentus, tačiau
advokatė teismui melavo, jog ji nebuvo supažindinta. Atkreipė dėmesį, kad dėl
netinkamo advokatės atstovavimo kliento interesams ir nebendradarbiavimo, jis 2007
m. gruodžio 11 d. prašymu atsisakė minėtos advokatės paslaugų ir Tarnybos 2007
m. gruodžio 17 d. sprendimu ji buvo pakeista advokatu J. L.,
kuris taip pat netinkamai atstovavo jo interesams. Teigė, kad pastarasis advokatas
teikė nekvalifikuotus patarimus, kurie buvo naudingi ne jam, o priešingai
šaliai, teismo posėdžio metu netinkamai suformuluodavo klausimus, nerodė
iniciatyvos tikslinti ieškinį, nors teismas siūlė, nereiškė prašymo dėl bylų
sujungimo, kuris buvo svarbus teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, pažymėjo, jog
advokatas nenorėjo rašyti apeliacinio skundo, taip pat atsisakė rašyti kasacinį
skundą, todėl skundus teismui parengė pats pareiškėjas, o advokatas juos tik pasirašė
net neperskaitęs. Nurodė, kad negaudamas tinkamų paslaugų iš advokato J. L., jis 2008 m. rugsėjo 8 d. prašymu atsisakė šio advokato
teisinių paslaugų teikimo, o antrinei teisinei pagalbai teikti buvo paskirta
advokatė J. K., tačiau 2008 m. spalio 2 d. ji atsisakė
teikti teisinę pagalbą ir 2008 m. spalio 8 d. buvo paskirta advokatė G. M., kuri atsisakė surašyti apeliacinį skundą, nurodydama, kad
neturi tiek laiko ir negali to padaryti iki apeliacinio skundo padavimo termino
pabaigos, dėl ko apeliacinį skundą surašė pats pareiškėjas. Paaiškino, kad apeliacinio
skundo ir apeliacinio teismo nutarties kopijas perdavė advokatei G.
M. bei paprašė surašyti kasacinį skundą. Tvirtino pateikęs jai visus
reikiamus dokumentus, o norėdamas palengvinti advokatės darbą, pats rašęs
kasacinio skundo variantus, kuriuos duodavo advokatei, o ji iš kliento atneštos
kompiuterinės laikmenos įsirašydavo į savo kompiuterio atmintį. Pažymėjo, jog advokatės
surašytas skundas jo netenkino, nes buvo per trumpas ir neišsamus, jame buvo
neatitikimų, todėl jo nepasirašė. Tuo tarpu paties pareiškėjo parengto
kasacinio skundo nepasirašė advokatė, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo
skundus atsisakė priimti. Nurodė, jog advokatė buvo nemandagi, netinkamai
atliko paslaugas, o dėl jos elgesio pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į Kauno
VGTPT direktorę. Taip pat akcentavo, kad Kauno VGTPT paskirti advokatai
teisinės pagalbos paslaugas atliko netinkamai, nekokybiškai, todėl jis pralaimėjo
bylą prieš Anciškio ŽŪB. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba privalėjo tikrinti
paskirtų advokatų teikiamų teisinių paslaugų kokybę. Nurodė, jog dėl neteisėtų
Kauno VGTPT paskirtų advokatų veiksmų jis patyrė 6 300 Lt turtinę žalą (išlaidos
privatiems advokatams – 2 700 Lt, nuostoliai dėl procesinių dokumentų
parengimo ir laiškų rašymo – 3 600 Lt) ir 900 Lt neturtinę žalą, kadangi
dėl Kauno VGTPT advokatų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius
sukrėtimus ir kt.
Kauno VGTPT atsiliepimu į skundą (II t.,
b. l. 3–4) prašė jį atmesti.
Tarnyba nurodė, jog advokatai J. B. ir J. L. atitinkamai Kauno VGTPT
2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 ir 2007 m. gruodžio 17
d. sprendimu Nr. 07-P-732-1963 teikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl
skolos išieškojimo ir žalos atlyginimo už laiku negrąžintą skolą iš Anciškio ŽŪB,
valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos
išlaidų. Pareiškėjo prašymu, Kauno VGTPT 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr.
TP-2-(2.2)-08-N-1728-P-2854 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui
buvo nutrauktas. Nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, pareiškėjui
išliko pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už
teiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios sudarė 367,35 Lt. Pareiškėjas šios sumos
nesumokėjo, dėl to, kad, jo teigimu, jis negavo kokybiškos teisinės pagalbos,
todėl ši suma iš pareiškėjo buvo priteista teismo sprendimu. Atkreipė dėmesį,
jog teismai savo sprendimuose yra konstatavę, kad advokatai J.
B. ir J. L. teisinę pagalbą pareiškėjui teikė
tinkamai. Taip pat paaiškino, kad advokatai J. L. ir G. M. atitinkamai Kauno VGTPT 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu
Nr. 07-t-l612-1964 ir 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr.
TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 teikė pareiškėjui teisinę pagalbą civilinėje byloje
dėl žemės sklypo nuomos sutarties su Anciškio ŽŪB pripažinimo negaliojančia. Advokatas
J. L. teikė teisinę pagalbą pareiškėjui ruošiant ieškinį,
konsultuojant bei atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu Advokatė
G. M. teikė pagalbą pareiškėjui ruošiant kasacinį skundą
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tvirtino, jog pareiškėjo argumentas, kad
advokatės surašytas kasacinis skundas buvo per mažos apimties, yra nepagrįstas
(kaip pavyzdį nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis
administracinėse bylose Nr. A17-714/2007 bei Nr. A17-565/2007).
Be to, pabrėžė, kad atlyginama tik ta žala, kuri susijusi su veiksmais,
nulėmusiais Tarnybos atsakomybę tokiu būdu, jog žala pagal jos prigimtį gali
būti laikoma Tarnybos veiksmų rezultatu. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Tarnyba
skiria ir kontroliuoja advokatų veiklą ta apimti, kiek leidžia su advokatais
sudaryta paslaugų sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat. Šios
sutartys sudaromos tik su tais advokatais, kurie yra atrinkti konkurso būdu.
Juos atrenka advokatūros, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų
atstovai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas. Advokatus,
teikiančius antrinę teisinę pagalbą, su Kauno VGTPT sieja ne pavaldumo, o
sutartiniai santykiai, advokatai nėra Kauno VGTPT darbuotojai ir neatlieka viešojo
administravimo funkcijų, todėl jų atlikti veiksmai, iš kurių kildinama
atsakomybė, negali būti siejami su Kauno VGTPT, kaip valstybės institucija. Nurodė,
kad Tarnyba sprendimais advokatus paskiria, tačiau už jų teikiamos antrinės
teisinės pagalbos kokybę neatsako, o turi teisę nagrinėti skundus tik dėl
advokato sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Akcentavo, jog antrinę
teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę tikrina Lietuvos advokatūra,
o Tarnyba nėra tinkamas subjektas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė
atsakomybė už advokatų netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat
atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su skundu dėl žalos atlyginimo iš Kauno VGTPT
kreipėsi tik po to, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui jau buvo baigta
teikti ir jam atsirado pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos
išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Be to, tvirtino, jog pareiškėjas nepateikė
jokių įrodymų, kad jo nurodyta žala kilo iš advokatų netinkamai teiktos
antrinės teisinės pagalbos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė J. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė skundą
atmesti. Pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno neteisėto Kauno VGTPT
veiksmo ir nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio žalos atsiradimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė G. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat prašė
skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių žalos dydį ir tai, kad ši
žala kilo dėl advokatų netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos,
pagrindžiančių įrodymų.
II.
Kauno apygardos
administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d sprendimu (II t., b. l. 53–58)
pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji
norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę
už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas
„valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat
privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet
kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą),
kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus
teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis. Remiantis CK 6.271
straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų
neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama
konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos
darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais
atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui;
2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės
sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda
neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje
nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti
(neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir
rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų
prieštaravimu įstatyme numatytoms
valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios
institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai
daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės
institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t.
t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis). Tuo
tarpu neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog
valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų
arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai,
paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir
rūpestingai. Sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo
klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos
buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros
veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti
šios veikos neteisėtumą. Akcentavo, kad šiuo atveju turtinės ir neturtinės
žalos atlyginimas kildinamas iš Kauno VGTPT veiksmų, argumentuojant tuo, jog Kauno
VGTPT ir jos paskirti advokatai tinkamai neteikė teisinės pagalbos pagal pareiškėjo
ieškinį Anciškio ŽŪB, veikė priešingai jo interesams, o Tarnybos direktorė
atsisakydavo su juo kalbėtis ir skubiai spręsti susidariusias problemas, be to,
Tarnyba nekontroliavo advokatų ir vėliau visiškai atsisakė teikti jam teisinę
pagalbą, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į privačius advokatus.
Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju žala iš esmės siejama su advokatų J. B., G. M. ir J. L. netinkamų
teisinių paslaugų kokybe atstovaujant pareiškėją, taip pat turėtomis išlaidomis
dėl kreipimosi į privačius advokatus ir naujų skundų rašymo bei patirtais
nepatogumais, dvasinio pobūdžio išgyvenimais ir sukrėtimais. Nurodė, jog byloje
esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2007 m. birželio 8 d. pateikė
prašymą Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jam bylinėjantis su
Anciškio ŽŪB. Kauno VGTPT 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865
teisinei pagalbai teikti buvo paskirta advokatė J. B.. Tačiau
2007 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo.
Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir Tarnybos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu
Nr. 07-P-732-1963 advokatė J. B. buvo pakeista advokatu J. L.. Tačiau Kauno VGTPT 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.
TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2132 advokatas J. L. buvo pakeistas
advokate J. K., kuri dėl didelio darbo krūvio prašė
pakeisti ją kitu advokatu, todėl Tarnybos 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr.
TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 ji buvo pakeista advokate G. M..
Kauno VGTPT 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr.
TP-2-(2.2.)-08-N-1728-P-2854, gavusi pareiškėjo prašymą nutraukti antrinės
teisinės pagalbos teikimą, atsisakė toliau teikti teisinę pagalbą V. S.. Atitinkamai pareiškėjas, nutraukus jam antrinės
teisinės pagalbos teikimą, kreipėsi į privačius advokatus. Teismas atkreipė
dėmesį, kad vadovaujantis VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalimi, darytina išvada, jog Kauno
VGTPT suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi su advokatu apibrėžtų
reikalavimų vykdymą tik tiek, kiek leidžia sudaryta paslaugų sutartis dėl
antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurios pavyzdinę formą yra patvirtinęs Lietuvos
Respublikos teisingumo ministras. Tuo tarpu pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas
viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija, tačiau advokatas nėra valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojas, todėl jo atlikti ar
neatlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami
su šia institucija, kaip valstybės institucija. Tai įvertinęs, konstatavo, kad
pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš
advokatų J. B., G. M. ir J. L. netinkamos teisinių paslaugų kokybės, atlyginimo yra
nepagrįstai nukreiptas į atsakovą. Kiek tai susiję su pareiškėjo prašoma
priteisti žala, teismas nurodė, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos
ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t.
y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų
veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tuo tarpu advokato teisinį statusą
apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato
veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatas nėra viešojo administravimo
subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Taigi tuo atveju, jeigu
reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš advokatų veiklos teikiant
valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų
atlikimo) ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (nurodė Specialiosios
teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir
administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009).
Pažymėjo, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose
teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų
paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi
apibrėžtų reikalavimų vykdymą. Tarnyba skiria ir kontroliuoja advokatų veiklą
ta apimtimi, kiek tai leidžia su advokatu sudaryta paslaugų sutartis dėl
antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat. Šiuo aspektu pabrėžė, kad iš byloje
esančių duomenų matyti, jog Tarnyba šiuo atveju vykdė sutartinius
įsipareigojimus. Gavusi pareiškėjo skundą, Kauno VGTPT 2007 m. gruodžio 11 d.
raštu Nr. 1304 kreipėsi į advokatę J. B., prašydama
paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Gavusi advokatės paaiškinimą,
Tarnyba 2007 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1300 atsakė į pareiškėjo skundą ir
2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-P-732-1963 minėtą advokatę pakeitė
advokatu J. L.. Gavusi pareiškėjo prašymą pakeisti
advokatą J. L., Tarnyba 2008 m. rugsėjo 9 d. raštu
Nr. 0-1-(1.5)-1011 kreipėsi į šį advokatą, prašydama paaiškinti skundo
aplinkybes. Gavusi advokato paaiškinimą, Tarnyba 2008 m. rugsėjo 11 d. raštu
Nr. 0-2-(1.5)-1041 atsakė į pareiškėjo skundą ir 2008 m. rugsėjo 25 d.
sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2132 minėtą advokatą pakeitė advokate J. K., o 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr.
TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 šią advokatę pakeitė advokate G. M..
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo skunde nurodytą
aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kontroliuojamas antrinės teisinės
pagalbos teikimas, kadangi iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Kauno
VGTPT reagavo į pareiškėjo prašymus, bendravo su paskirtais advokatais,
išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir skundus dėl antrinę teisinę pagalbą
teikiančių advokatų pakeitimo, o dėl advokatų paslaugų kokybės Tarnyba negali
būti atsakinga, todėl darytina išvada, jog Kauno VGTPT nėra tas subjektas,
kurio atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už advokatų J. B., G. M. ir J. L.,
pareiškėjo nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Be to,
atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatytos aplinkybės,
suponuojančios tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, o vien tik pareiškėjo
paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų
būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar
objektyviais įrodymais. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų
pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos,
ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir
padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios
žalos. Turtinė žala turi būti konkreti, tikra, įrodyta ir kiekybiškai
įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui.
Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodomos
žalos ir neteisėtų veiksmų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė
neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų, padarytos turtinės žalos
ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pareiškėjo
reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, siejant ją su turėtomis išlaidomis,
ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, siejant ją su patirtais dvasinio pobūdžio
išgyvenimais dėl valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo, yra abstraktaus
pobūdžio ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Tuo tarpu, nenustačius būtinų
civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį atsiradimo sąlygų, pareiškėjo
reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės materialinės ir nematerialinės žalos
atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas V. S. pateikė
apeliacinį skundą (II t., b. l. 65–78), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos
administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jo naudai iš atsakovo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno VGTPT, 2 700 Lt patirtų išlaidų
atlyginimui, 3 600 Lt patirtų nuostolių atlyginimui ir 900 Lt
neturtinės žalos atlygimui. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso
tvarka.
Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės
grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos
teismui. Mano, kad Kauno VGTPT paskirtiems advokatams tinkamai nedirbus, dėl ko
pareiškėjas turėjo kreiptis į privačius advokatus, jis turi teisę ginčyti
reikalaujamą įmokos už suteiktą teisinę pagalbą dydį ir reikalauti patirtos
žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė bylinėjimosi su Kauno
VGTPT eigą, pateikė bendravimo su advokatais G. M. ir J. L. bei pirmosios instancijos teismo posėdžių aprašymus,
taip pat detalizavo kai kuriuos savo skunde pirmosios instancijos teismui
nurodytus teiginius.
Kauno VGTPT atsiliepimu į apeliacinį
skundą (II t., b. l. 83–84) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą
nepakeistą.
Tarnyba mano, kad skundžiamas pirmosios
instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Taip pat nurodo, jog palaiko savo motyvus
bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos
teismui pateiktą skundą. Kartu akcentuoja, kad Kauno apylinkės teismas
2010 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2673-587/2010 ir
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.
2A-1116-390/2010 nenustatė, jog advokatai J. B. ir J. L. netinkamai teikė antrinę teisinę pagalbą. Be to, Kauno
apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. Ik-1536-422/2012
taip pat nenustatė, kad advokatai J. L. ir G. M.
netinkamai teikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas,
be kita ko, prašė bylą nagrinėti
žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1
dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka,
t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant,
išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra
būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą
arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į
šį prašymą teismui neprivaloma.
Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių prašymo nagrinėti bylą
žodinio proceso tvarka motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos
medžiagą, taip pat nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi
bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu
pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas
pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl turtinės
ir neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl neteisėtų Kauno VGTPT
paskirtų advokatų veiksmų ir netinkamos teisinių paslaugų kokybės, atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno VGTPT 2007 m.
birželio 8 d. gavo pareiškėjo V. S. prašymą (I t., b. l. 50–51)
suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo ir
žalos už laiku negrąžintą skolą atlyginimo iš Anciškio ŽŪB. Pareiškėjas
minėtame prašyme, be kita ko, nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės
pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kauno
VGTPT 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 (I t., b. l. 52) suteikė
pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje pagal antrąjį
asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų
antrinės teisinės pagalbos išlaidų; teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą
buvo paskirta advokatė J. B.. Tačiau Tarnyba 2007 m.
gruodžio 11 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl advokatės J. B. pakeitimo
kitu advokatu (I t., b. l. 81) ir 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-P-732-1963
(I t., b. l. 84) pakeitė minėtą advokatę advokatu J. L.. Be
to, Kauno VGTPT 2007 m. gruodžio 11 d. gavo pareiškėjo V. S. prašymą
(II t., b. l. 5–6) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žemės
sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pareiškėjas minėtame
prašyme, be kita ko, nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos
išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kauno VGTPT 2007
m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 (I t., b. l. 85) suteikė
pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje pagal antrąjį
asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų
antrinės teisinės pagalbos išlaidų; teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą
buvo paskirtas advokatas J. L.. Tarnyba 2008 m. rugsėjo 8
d. gavo pareiškėjo prašymą dėl advokato J. L. pakeitimo
kitu advokatu ir 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1728-P-2135
(I t., b. l. 106) bei Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2132 (I t., b. l. 107) pakeitė
minėtą advokatą advokate J. K.. Tačiau, gavusi advokatės J. K. prašymą pakeisti ją kitu advokatu, kadangi ji dėl per
didelio darbo užimtumo negali suteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos,
Kauno VGTPT 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 (I
t., b. l. 108) šią advokatę pakeitė advokate G. M.. Kauno
VGTPT 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1728-P-2854 (I t.,
b. l. 110), gavusi pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos
nutraukimo, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui civilinėje
byloje dėl skolos išieškojimo ir žalos už laiku negrąžintą skolą atlyginimo iš Anciškio
ŽŪB, o antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl žemės sklypo
nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo baigtas 2011 m. spalio 4 d.
gavus advokatės G. M. pranešimą dėl antrinės teisinės
pagalbos teikimo užbaigimo (II t., b. l. 9).
Pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundų pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismui (I t., b. l. 4–23, 29–49, 173–194; II
t., b. l. 65–78) bei kitos bylos medžiagos akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas
prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą sieja su netinkama advokatų J. B., G. M. ir J. L.
teisinių paslaugų kokybe, taip pat Kauno VGTPT veiksmais, netinkamai
kontroliuojant paskirtus advokatus, turėtomis išlaidomis dėl kreipimo į
privačius advokatus ir naujų skundų rašymo, patirtais nepatogumais, dvasiniais
išgyvenimais bei sukrėtimais. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad, kaip
teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, advokato teisinį statusą
apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato
veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Specialiu įstatymu – VGTPĮ (viešosios
teisės norminiu aktu) – nustatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
teikimo fiziniams asmenims sistema bei jos įgyvendinimo sąlygos ir procedūros.
Šis įstatymas nekeičia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu nustatyto
advokato veiklos teisinio režimo, nes ir pagal šį įstatymą advokato veikla yra
teisinių paslaugų teikimas, tik valstybei vykdant viešąją funkciją ji
orientuota į atitinkamą asmenų grupę, kuri formuojasi socialinės, turtinės ar
atitinkamos sveikatos būklės pagrindu (VGTPĮ 11 str. 1–3 d., 12 str.). Pagal
VGTPĮ 9 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos, kurios pagal joms įstatymu nustatytą statusą yra valstybės
institucijos, turi užtikrinti teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą, joms
pavesta sudaryti sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą,
bei nustatyta pareiga antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams mokėti
užmokestį už suteiktą teisinę pagalbą, kurio dydį nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą
atkreipęs dėmesį, kad advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo
veikla nėra viešasis administravimas. Tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos
atlyginimo yra kildinimas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą
antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo), ginčas yra
nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų
kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir
administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009;
taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d.
nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1653/2012, 2013 m. kovo 7
d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-808/2013 ir kt.).
Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos
atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t.
y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų
veiksmų, atlyginimo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes,
konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo
pareiškėjo argumentų dėl advokatų J. B., G.
M. ir J. L. teisinių paslaugų kokybės, teikiant
antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra
įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti
įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga
kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą. Tuo tarpu byloje nėra
jokių duomenų, kad Kauno VGTPT nagrinėjamu atveju nebūtų vykdžiusi sutartinių
įsipareigojimų. Priešingai, byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai
patvirtina, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymus dėl advokatų pakeitimo
kitais advokatais, į juos tinkamai reagavo ir išnagrinėjo, be to, siekdama
visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti minėtus prašymus bei priimti motyvuotus ir
pagrįstus sprendimus, kreipėsi į advokatus bei patį pareiškėją dėl informacijos
pateikimo (I t., b. l. 81–82, 84, 100–102, 106–108; II t., b. l. 8, 13–14), todėl,
teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą
išvadą, jog Tarnyba tinkamai kontroliavo advokatų veiklą tiek, kiek leido
teisės aktai ir sudarytos paslaugų sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos
teikimo sąlygos, o dėl advokatų paslaugų kokybės valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnyba negali būti atsakinga, todėl Kauno VGTPT atžvilgiu
negali būti taikoma civilinė atsakomybė už advokatų J. B.,
G. M. ir J. L., pareiškėjo nuomone,
netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės
instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu,
kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų,
pagrindžiančių jo teiginius dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo būtent dėl
Kauno VGTPT veiksmų.
Pabrėžtina, jog CK 6.271
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios
institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto
nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271
straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms:
neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų
(neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos
atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės
atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų
veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų
ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir
kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka
pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį
tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011
ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų,
valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė
atlyginti žalą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl
neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą
dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų,
asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė
žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus
veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes)
asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad
neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai
yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti
tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą
ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra
pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo
teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius
faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam
asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas
ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje
byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik
pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai
turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais
ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012
ir kt.). Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra
pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja visos
minėtos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas
pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Pasisakydama dėl
pareiškėjo nesutikimo su įmoka už suteiktą teisinę pagalbą, teisėjų kolegija
akcentuoja, jog iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos
LITEKO duomenų matyti, kad ginčas dėl įmokos už pagal Kauno VGTPT 2007 m.
birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę
pagalbą civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo ir žalos už laiku negrąžintą skolą
atlyginimo iš Anciškio ŽŪB buvo išspręstas civiline tvarka Kauno miesto
apylinkės teismui priėmus 2010 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.
2-2673-587/2010, kuris Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi
civilinėje byloje Nr. 2A-1116-390/2010 buvo paliktas nepakeistas (I t., b. l.
139–163). Atitinkamai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų
matyti, kad ginčas dėl įmokos už pagal Kauno VGTPT 2007 m. gruodžio 17 d.
sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje
byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo
išspręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir
neskundžiamą 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1242/2013.
Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, pareiškėjo nesutikimas su įmoka už
suteiktą teisinę pagalbą atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab kad, kaip minėta, pats
pareiškėjas prašymuose suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, nurodė, kad
sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas
antrasis jo turto ir pajamų lygis, o Kauno VGTPT 2007 m. birželio 12 d.
sprendimu Nr. 07-t-732-865 ir 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr.
07-t-1612-1964 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal antrąjį asmens
turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės
teisinės pagalbos išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos
aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos
teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės
instancijos teismo sprendimo motyvams. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos
teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka
surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais,
sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o
kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino
teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias
išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų
pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti
ginčijamą sprendimą.
Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo V. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o
skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas
paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Pareiškėjo V. S. apeliacinį
skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m.
balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys
Gagys
Romanas
Klišauskas
Ričardas
Piličiauskas