Civilinė byla Nr. 2-512-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02209-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Amicus hotel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2183-560/2020 pagal pareiškėjo kreditoriaus P. V. prašymą dėl leidimo atlikti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bugasta“ dokumentų patikrinimą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei ,,Bugasta“ (toliau – ir BUAB „Bugasta“) iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė mažąją bendriją „Renema“ (toliau – ir bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Kreditorius P. V. (toliau – ir kreditorius) kreipėsi į teismą prašydamas leidimo atlikti BUAB „Bugasta“ dokumentų patikrinimą. Nurodė, kad jo kreditorinis reikalavimas sudaro 22,08 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Jam kyla abejonė, ar jo suteiktos tikslinės paskolos buvo panaudotos pagal sutartyse numatytą paskirtį. Šie duomenys yra reikalingi tam, kad būtų įvertinta, ar yra pagrindas inicijuoti tyčinio bankroto bylą. Taip pat dalis sandorių turėtų būti ginčijami ginant kreditorių interesus.

3.       Bankroto administratorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymą atmesti, o nusprendus tenkinti prašymą – nustatyti 50 Eur/val. bankroto administratorės kaštus. Nurodo, jog tai yra spaudimo bankroto administratorei praktika. Kreditoriaus prašyme dėstomos leidimo atlikti tyrimą priežastys skiriasi nuo tų, kurias jis išdėstė teikdamas prašymą bankroto administratorei. Visa informacija apie bendrovės sudarytus sandorius yra pateikta bankroto administratorės ataskaitoje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi leido kreditoriui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 65 straipsnio nustatyta tvarka savo lėšomis atlikti BUAB „Bugasta“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą.

5.       Teismo vertinimu, kreditoriaus prašymas leisti savo lėšomis atlikti BUAB „Bugasta“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą atitinka įstatymo reikalavimus, jo nurodytos priežastys yra pagrįstos ir motyvuotos.  

6.       Teismas pažymėjo, jog JANĮ 65 straipsnio 5 dalis numato, jog komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją ir informaciją, kurią sudaro asmens duomenys, kreditorius turi teisę gauti tik pasirašęs pasižadėjimą ją išsaugoti, todėl bankroto administratorei nustačius tokios informacijos buvimą, ji privalo užtikrinti kreditoriaus pasižadėjimo tokią informaciją išsaugoti pasirašymą.

7.       Pasisakydamas dėl bankroto administratorės prašymo nustatyti 50 Eur/val. dydžio kaštus už dalyvavimą susipažinimo su dokumentais vietoje, teismas nustatė, kad atlygio nemokumo administratorei klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatomis. ĮBĮ nenumato bankroto administratorei galimybės prašyti papildomų kaštų atlyginimo už dalyvavimą įmonės veiklos tyrime (ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalis), todėl šis bankroto administratorės prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Kreditorės uždaroji akcinė bendrovė „Projektana“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Amicus hotel“ (toliau – ir apeliantės) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido kreditoriui susipažinti su visais bendrovės dokumentais bei neatsižvelgė į tai, kad kreditorius detalizavo jį dominančią informaciją bei jos pobūdį.

8.2.                      Apskųstoje nutartyje neapibrėžus konkretaus termino, per kurį kreditorius turi baigti patikrinimą, kreditoriui paliekama galimybė vykdyti tikrinimą neribotą laiką.

8.3.                      Bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimas yra bankroto administratorės prerogatyva. Apie BUAB „Bugasta“ sudarytų sandorių patikrinimą bankroto administratorė yra informavusi visus kreditorius, pateikdama tvirtinti ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui. Atsižvelgiant į tai, kad visus sandorius jau yra patikrinusi bankroto administratorė, nėra tikslinga suteikti galimybę kreditoriui vykdyti visų dokumentų patikrinimą, nes tai vilkina bankroto procedūras.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo apeliančių atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Iš bankroto bylos duomenų matyti, jog buvo parengta tik viena BUAB „Bugasta“ bankroto administratorės veiklos ataskaita (2019 m. liepos mėn.), tačiau ši ataskaita nėra išsami – nėra nurodyti rizikingi BUAB „Bugasta“ sudaryti sandoriai, įmonės sudaryti sandoriai niekaip neįvertinti, nepateikta duomenų, kokiu pagrindu nuspręsta ginčyti tik vieną sandorį.

9.2.                      Apeliantės, siekdamos užkirsti kelią atlikti įmonės dokumentų patikrinimą, veikia priešingai BUAB „Bugasta“ kreditorių interesams.

9.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius neturi duomenų, kokius konkrečius dokumentus ir/ar sandorius reikia patikrinti, nėra galimybės aiškiai įvardinti su kokiais duomenimis kreditorius siekia susipažinti. Kreditorius siekia įvertinti tiek tai, kaip buvo panaudotos įmonei suteiktos tikslinės paskolos, tiek tai, ar nebuvo pažeisti kreditorių interesai sudarant sandorius, įvertinti tyčinio bankroto pagrindų (ne)buvimą, akcininkų galimą atsakomybę už žalą, padarytą kreditoriams. 

9.4.                      JANĮ 65 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas (3 mėnesiai), per kurį kreditorius turi galimybę tikrinti bendrovės dokumentaciją, todėl šio termino įtvirtinimas teismo nutartyje nėra būtinas.

10.       Bankroto administratorė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė sutinkanti su atskiruoju skundu ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Paaiškino, kad:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kreditoriui suteikė teisę susipažinti su didele dalimi bendrovės buhalterinių dokumentų, kas sąlygos dideles laiko ir finansines administratorės sąnaudas.

10.2.                      Kreditorius kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu paaiškinti, kur buvo panaudota jo suteikta paskola. Bankroto administratorė kreditorei pateikė atsakymą. Tai, jog atsakymas netenkino kreditoriaus, nereiškia, kad pateikta informacija nėra teisinga.

10.3.                      Pats kreditorius bankroto administratorei neteikia prašomos informacijos apie kreditoriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „PV Holdings“ (bendrovė priklauso kreditoriui) sudarytus sandorius su UAB „Bugasta“.

10.4.                      Kreditoriaus, kuris beveik visu bendrovės veiklos laikotarpiu pats vienas ar per kitus jo kontroliuojamus asmenis buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir po akcijų pardavimo aktyviai skolino pinigus bendrovei, prašymas dėl patikrinimo atlikimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas bei pateiktas siekiant ne nustatyti kokias faktines aplinkybes, o galimai tiesiog ieškoti preteksto bylinėtis prieš administratorę, taip darant jai spaudimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriui buvo leista savo lėšomis atlikti BUAB „Bugasta“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, vadovavosi JANĮ nuostatomis.

13.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos neigiamos teisinės pasekmės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

15.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarką, turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lūkesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę.

16.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 65 straipsniu, leido kreditoriui savo lėšomis atlikti BUAB „Bugasta“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą.

17.       Nagrinėjamu atveju kreditorius prašymą dėl leidimo atlikti BUAB „Bugasta“ dokumentų patikrinimą pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi, kreditoriaus teisės gauti leidimą atlikti dokumentų patikrinimą įgyvendinimas prasidėjo jam pateikus prašymą Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. galiojant ĮBĮ. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus prašymą dėl leidimo atlikti BUAB „Bugasta“ dokumentų patikrinimą, šio prašymo pagrįstumą turėjo vertinti pagal ĮBĮ nuostatas.

Dėl galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria leista kreditoriui savo lėšomis atlikti bendrovės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą

18.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

19.       Atskiruoju skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta įmonės bankroto byloje. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, ir galiojęs apskųstos nutarties priėmimo metu, buvo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Taigi, jei ĮBĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.

20.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar ĮBĮ normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei ĮBĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

22.       Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas teises siekiančiam įgyvendinti kreditoriui <…> savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Teismo nutarties, kuria išspręstas toks kreditoriaus prašymas, apskundimo galimybė expressis verbis nėra numatyta nei šiame straipsnyje, nei kitose ĮBĮ nuostatose. Tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai ar su bankroto procedūrų vykdymu susijusių klausimų sprendimui, todėl nepriskiriama prie CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų. 

23.       Konstatuotos išvados nepaneigia ir apskųstos nutarties rezoliucinėje dalyje teismo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, jog priimta nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

24.       Kadangi apeliantės siekia nutarties, dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal apeliančių 2020 m. sausio 20 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

25.       Apeliacinės instancijos teismui nustačius apeliacinio proceso nutraukimo pagrindą, klausimas dėl naujų įrodymų, pateiktų su atskiruoju skundu bei atsiliepimais į atskirąjį skundą, priėmimo yra teisiškai nereikšmingas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

26.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27.       Apeliantės pateikė prašymą priteisti 38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pasisakoma dėl atskirojo skundo ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų, t. y. nėra ginčas sprendžiamas iš esmės, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei įvertinus šalių procesinį elgesį konstatuotina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 

n u t a r i a :

        nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Amicus hotel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus P. V. prašymas dėl leidimo atlikti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bugasta“ dokumentų patikrinimą.

Teisėja                Jūratė Varanauskaitė