Civilinė byla Nr. e2A-461-638/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09708-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.; 1.3.2.1.7.4

 (S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ ieškinį atsakovui R. B. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „LTG Infra“ prašė išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės ir pripažinti atsakovo R. B. atleidimą iš darbo teisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad ji gavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. DGKS-1895, kuriuo tenkintas atsakovo R. B. prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. A. R. B. pradėjo dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1999 m. lapkričio 2 d. pagal darbo sutartį Nr. 113. Nuo 2019 m. gruodžio 8 d. pagal verslo dalies perleidimo sutartį darbuotojo darbo santykiai tęsėsi AB „LTG Infra“. Darbo sutartis 2021 m. kovo 19 d. su darbuotoju nutraukta vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kai darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kauno kontaktinio tinklo pogrupio angare, adresu(duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 5 d. buvo rastas remontuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis T. R., kuris nėra AB „LTG Infra“ darbuotojas. Automobilį darbo metu darbo vietoje remontavo ir ieškovės išteklius (elektrą, patalpas, įrankius) automobiliui remontuoti naudojo atsakovas. Dėl įvykio surašytas tarnybinis pranešimas. Patikrinimo metu, 2021 m. kovo 5 d., darbuotojas raštu paaiškino, jog darbo metu remontavo automobilį už sutartą atlygį. Darbuotojas pateikė paaiškinimą apie įvykį, pripažino, jog padarė darbo pareigų pažeidimą. Darbdavys konstatavo, jog darbo metu užsiimdamas pašaline veikla ir siekdamas asmeninės naudos, R. B. nesilaikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-52 patvirtintų ir bendrovėje galiojančių AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių numatytomis vertybėmis ir vertybes apimančiomis elgesio normomis. Darbdavys priėmė sprendimą atleisti bendrovės Techninės priežiūros departamento Automatikos, ryšių ir elektros skyriaus Vilniaus regiono ARE poskyrio Kontaktinio tinklo grupės Kauno kontaktinio tinklo pogrupio drezinos mašinistą R. B. iš darbo 2021 m. kovo 19 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atleidimo iš darbo dieną su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, t. y. išmokėtas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką iki atleidimo dienos ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas 2021 m. kovo 24 d. pateikė prašymą DGK, prašydamas pripažinti R. B. darbo sutarties Nr. 113 nutraukimą neteisėtu ir grąžinti R. B. į darbą AB „LTG Infra“ drezinos mašinisto pareigose, priteisti išmokėti R. B. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. DGK 2020 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino atsakovo prašymą ir nusprendė pripažinti R. B. atleidimą iš darbo iš AB „LTG Infra“ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu; pripažinti, kad darbo sutartis su R. B. ir nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, priteisti iš AB „LTG Infra“ R. B. naudai 2 700,25 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. kovo 19 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gegužės 10 d.), ir po 77,15 Eur už kiekvieną pradelstą darbo dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 11 d., taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ir priteisti 9 722,58 Eur kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus. Ieškovė nesutinka su DGK ir darbuotojo pateiktais argumentais, nes darbuotojo nusižengimo faktas yra įrodytas objektyviais neginčytinais įrodymais, darbuotojas taip pat pripažįsta nusižengimo faktą.

3.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad nuo 1997 m. iki 2021 m. dirbdamas pas ieškovę buvo atkaklus, darbštus ir per 24 metų darbo laikotarpį nei karto nebuvo baustas dėl darbo drausmės ar darbo pareigų pažeidimų. Atsakovo darbovietėje (duomenys neskelbtini) pastotėje 2021 m. kovo 5 d. buvo atliktas neplanuotas patikrinimas, kurio metu rastas automobilis. Neplanuoto patikrinimo metu atsakovui pagal pateiktą formą tikrintojo buvo nurodyta pateikti paaiškinimą raštu, įrašant, kad atsakovas automobilį remontavo už atlygį. Atsakovas, patirdamas patikrinimo įtampą ir vykdydamas nurodymus, kaip rašyti paaiškinime, patikrinimo metu ranka surašė paaiškinimą. Atsakovui buvo įteiktas dar vienas reikalavimas pasiaiškinti raštu, kuriame be kitų nurodyta, kad atsakovas, darbo metu užsiimdamas pašaline veikla, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kadangi nesilaikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-52 patvirtintų ir bendrovėje galiojančių AB „Lietuvos geležinkeliai" įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių. Atsakovas 2021 m. kovo 16 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame aiškiai išdėstė savo poziciją, jog pripažįsta padaręs nusižengimą, nori atlyginti atsiradusius elektros naudojimo ir įrankių dėvėjimo nuostolius bei nuoširdžiai gailisi padaręs šį vienkartinį pažeidimą. Ieškovė pateikė atsakovui 2021 m. kovo 18 d. įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą Nr. ĮS-P(LGI)-195. Tuo pagrindu buvo pasirašytas priedas prie 1999 m. lapkričio 2 d. atsakovo darbo sutarties Nr. 113, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. kovo 19 d., vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno 

5.       Teismas nurodė, kad darbuotojas darbo vietoje ir darbo metu remontuodamas trečiam asmeniui priklausantį automobilį, neabejotinai pažeidė darbo pareigas, nevykdė teisėtų tiesioginio vadovo nurodymų. Konstatuojama kaltės forma yra tyčia, nes akivaizdu, kad gavęs tiesioginio vadovo nurodymus ir suprasdamas, kokius darbus privalo atlikti, jis darbo metu ir darbo vietoje sąmoningai vykdė veiklą, nesusijusią su darbo funkcijų vykdymu. Tokiais veiksmais atsakovo buvo pažeista ir eilė vidaus teisės aktų reikalavimų: AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-52 patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių (toliau tekste – Darbo tvarkos taisyklės) E dalies 3 punktas, įpareigojantis darbuotoją laikytis darbo, technologinės ar gamybinės drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti tiesioginio vadovo ar jo įgaliotų asmenų pavestus darbus ir duotus nurodymus, visą darbo laiką, dėmesį ir kompetenciją skirti Grupės įmonės vykdomai veiklai, tausoti įmonės turtą. Atsakovas taip pat pažeidė Darbo tvarkos taisyklių E dalies 20 punktą, draudžiantį be tiesioginio vadovo sutikimo imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu. Atsakovas pažeidė AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ Techninės priežiūros departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 24 d. patvirtintų Drezinos mašinisto pareiginių instrukcijų 9 punktą, įpareigojantį pagal kompetenciją vykdyti kitus teisėtus vadovybės, tiesioginio vadovo pavedimus bei nurodymus. Teismas nurodė, kad atlygintinumo faktas nereiškia, jog darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Teismo vertinimu, remonto darbų atlygintinumas pats savaime nepažeidžia jokių darbdavio nei turtinių, nei neturtinių interesų ar darbuotojo įsipareigojimų darbdaviui ir yra susitarimo su kitu asmeniu dalis. Teismas nesutinka su ieškovės ieškinyje pateiktu vertinimu siejant padarytą pažeidimą su AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-52 patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių 14 ir 15 punktuose nurodytomis korupcinėmis (atlygintinomis) veikomis, kadangi asmuo siekė naudos sau ne vykdydamas darbo pareigas, o vykdydamas nesusijusią veiklą (ką teigia ir pats darbdavys) ir šiuo atveju galimai sutartas atlygis visiškai nesusijęs su darbuotojo užimamomis pareigomis, o yra papildomas pajamų šaltinis, kurį asmuo, kurio automobilis buvo taisomas, galimai sutiko apmokėti dėl atsakovo darbo patirties ilgą laiką dirbant vairuotoju (t. y. bendrų darbo įgūdžių, kuriuos drausti naudoti darbdavys, nesudaręs nekonkuravimo susitarimo, iš esmės negali).

6.       Teismo vertinimu, padarytu darbo pareigų pažeidimu buvo pažeista darbo tvarka, darbuotojo pareigos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad tai būtų sukėlę neigiamas materialines pasekmes darbdaviui. Darbdavio teiginiai, kad darbuotojo veika (buvo naudojami darbdavio įrankiai ir galimai elektros energija) teismo pirmiausia siejami su darbo tvarkos pažeidimo sudėtimi. Remontuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį darbdaviui priklausančiais įrankiais, darbuotojas pažeidė DK 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus, naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai. Šie veiksmai, minėta, siejami su darbuotojo veiksmų teisėtumo vertinimu, tačiau savaime nereiškia materialinės žalos atsiradimo fakto, kurį turėtų įrodyti darbdavys. Darbdaviui neįrodžius, kad jo turtiniams interesams buvo padaryta žala, daroma išvada, kad darbo pareigų pažeidimas neturėjo neigiamų materialinių padarinių. Taip pat byloje nėra duomenų, kad 2021 m. kovo 5 d. būtų neatliktos visos ar dalis užduočių. Teismas nurodė, kad 2021 m. kovo 5 d. buvo sudaryta brigada iš trijų asmenų įskaitant R. B., jiems buvo užduotis (duomenys neskelbtini) stotyje demontuoti senus šviestuvus ir sumontuoti naujus. Pabaigus darbus dviem asmenims žodžiu liepta grįžti į bazę, o atsakovui - sutvarkyti gamybines patalpas (teismo posėdžio vykusio 2021 m. lapkričio 29 d. 1 val. 33 min. 38 sek.). Darbdavys nenurodė, kad šis pavedimas būtų buvęs neįvykdytas. Teismas nurodė, kad darbuotojas prasidėjus darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrai veikė sąžiningai, tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą su darbdaviu, neneigė padaryto pažeidimo ir suvokė, kad elgėsi netinkamai. Savo 2021 m. kovo 16 d. pasiaiškinime nurodė, kad gailisi dėl padaryto vienkartinio pažeidimo ir pažada, kad tai nesikartos. Darbuotojas dirbo įmonėje apie 25 metus ir neturėjo jokių nuobaudų. Nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje buvo pateikta 2021 m. kovo 23 d. jo tiesioginio vadovo parengta charakteristika, kurioje nurodoma, kad atsakovas yra kruopštus ir pareigingas darbuotojas, kaip žmogus ir kolega visada pasiruošęs padėti, laiku vykdydavo jam paskirtas užduotis. 2017 m. gruodžio 11 d. atsakovui ieškovė įteikė padėką už gerą ir ilgametį darbą geležinkelių transporte, 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. P-1883 skyrė jam 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą. Byloje buvo paneigtos ir ieškovės nurodytos prielaidos, jog tokie veiksmai turi sisteminį pobūdį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo tiesioginis vadovas A. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo pirmas kartas, nėra matęs tokių nusižengimų, nurodė, kad atsakovas yra vienas geriausių jo darbuotojų (teismo posėdžio vykusio 2021 m. lapkričio 29 d. 1 val. 31 min.16 sek.). Darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, kuris pagal formalius požymius gali būti kvalifikuotas kaip šiurkštus, tačiau, teismo vertinimu, atleidimas iš darbo šio darbuotojo atžvilgiu yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, darbdavys turėjo galimybę taikyti kitas drausminimo priemones – įspėti, naudoti finansinio skatinimo nutraukimo priemones ir pan.

7.       Teismas nurodė, kad darbuotojas pateikė prašymą grąžinti jį darbą, tačiau darbdavys ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje pareiškė prašymą, jei atleidimas bus pripažintas neteisėtu, negrąžinti darbuotojo į darbą, analogišką poziciją darbdavys išreiškė atsakovo į bylą pateiktame 2021 m. gegužės 28 d. el. laiške darbuotojui. Teismas sprendė, kad darbuotojas negrąžinamas į darbą ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo pasekmės nustatomos vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi. Darbuotojui teismas priteisė išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Teismas nustatė, kad darbuotojo dienos darbo užmokestį sudaro 77,15 Eur, mėnesio 1 620,43 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. kovo 19 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 20 d.), iš viso 14 583,87 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad su darbuotoju darbo sutartis buvo sudaryta 1999 m. lapkričio 2 d., į darbuotojo darbo stažą įmonėje, todėl teismas priteisė kompensaciją, kurios dydis yra 9 722,58 Eur.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas, konstatavęs darbo pareigų pažeidimą, netinkamai konstatavo, jog toks darbo pareigų pažeidimas nėra šiurkštus. Tokie teismo vertinimai neatitinka darbdavio diskrecijos teisės ir suformuotos teismų praktikos. Teismas turėjo vertinti visą darbo pareigų pažeidimo sudėtį bendrai, o ne atskiras jo dalis išskirti, kaip nesudarančias darbo pareigų pažeidimo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog asmuo siekė naudos sau ne vykdydamas darbo pareigas, o vykdydamas nesusijusią veiklą, ko darbdavys drausti negali. Teismas, vertindamas, ar atsakovo veiksmai atitiko korupcinį pobūdį, privalėjo vertinti ne tik atsakovo veiklą, bet ir tai, kada ir kaip tie veiksmai buvo atliekami ir kaip tai pažeidė ieškovės interesus, nes atsakovas savo veiklą vykdė darbo metu, darbo vietoje ir su ieškovės darbo įrankiais, o tai reiškia – nepaklusdamas nustatytai darbo tvarkai, su kuria buvo supažindintas pasirašytinai.

8.2.                      Teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, jog ieškovė yra strateginės reikšmės įmonė, kurios vykdoma veikla susijusi su saugumo geležinkelių transporte užtikrinimu, todėl teisės aktų reikalavimai turi būti griežtai vykdomi, nes netinkamas jų vykdymas gali lemti ne tik žalingus padarinius geležinkelių infrastruktūrai, bet ir traukinių keleiviams, kroviniams bei turtui. Įmonės teritorijoje ir pastatuose yra sudėtinga įranga ir ten negali patekti pašaliniai asmenys ar daiktai (šiuo atveju trečiojo asmens automobilis). Kaip matyti iš nuotraukų, trečiojo asmens automobilis stovėjo prie geležinkelio transporto priemonės – drezinos.

8.3.                      Vien tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) atsakovas nepatyrė realios žalos, nelemia išvados, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas. Ieškovė šioje byloje žalą patyrė dėl įrankių ir išteklių naudojimo, tačiau priėmęs griežčiausią drausminio poveikio priemonę, materialinės žalos atlyginimo nereikalauja. Tai, jog ieškovė nereikalavo iš atsakovo materialinės žalos atlyginimo ir jos neįrodinėjo, negali būti priežastis darbo pareigų pažeidimo nelaikyti šiurkščiu. Darbuotojas ir raštu darbdaviui paaiškino, kad vietoj darbo užduočių remontavo automobilį, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad užduoties tą dieną neatliko, o atliko vėliau.

8.4.                      Nors teismas vertino, jog darbuotojas prasidėjus darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrai veikė sąžiningai, tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą su darbdaviu, neneigė padaryto pažeidimo ir suvokė, kad elgėsi netinkamai, ieškovė su tuo nesutinka, nes byloje esantys įrodymai yra priešingi ir rodo, jog atsakovo atgaila ir kritinis požiūris į padarytą nusižengimą yra apsimestiniai. Darbuotojas, nors ir pripažindamas savo darbo pareigų pažeidimą, savo poziciją keitė, siekdamas sau palankesnio vertinimo bei menkino padaryto pažeidimo mastą.

8.5.                      Teismas taip pat atsižvelgė tik į tiesioginio vadovo dalį paaiškinimų, kurie buvo išimtinai palankūs atsakovui, bet nevertino jų visos bylos kontekste ir visiškai neatsižvelgė į aukštesnio lygio vadovo T. P. parodymus. Tiesioginis vadovas A. I. yra pogrupio vyresnysis specialistas, kuris koordinuoja darbus. Nors jis nurodė, kad nebuvo matęs tokių nusižengimų anksčiau, nereiškia, jog jų nebuvo, nes pagal darbo pobūdį vadovas nebūna visą laiką su pavaldiniais, kaip buvo ir šio įvykio metu. Darbuotojai turi kelias darbo vietas, dirba brigadomis arba lieka objekte vieni. Todėl teismas privalėjo vertinti ir aukštesnio lygio vadovo paaiškinimus, jog esant tokiam darbo pobūdžiui, vadovai turi pasitikėti savo pavaldiniais, jog jie atsakingai ir tinkamai atlieka savo darbo pareigas ir nepiktnaudžiauja suteiktu pasitikėjimu.

8.6.                      Teismas, priimdamas sprendimą, priteisė atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. kovo 19 d. iki sprendimo priėmimo dienos. Tačiau teismas sprendime visiškai nepasisakė ir nesprendė ieškovės prašymo mažinti atsakovui priteistiną sumą.

9.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Byloje ginčas kilo išimtinai dėl to, ar atsakovo darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu ir, ar atleidimas iš darbo už tokio tipo pažeidimą, įvertinus visas faktines aplinkybes, yra proporcinga darbdavio taikyta priemonė. Byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovas gavo atlygį. Ieškovė, be pagrindo teigdama, kad neva atlygio gavimą patvirtina „neginčytini“ įrodymai, klaidina apeliacinės instancijos teismą ir iškraipo realius byloje nustatytus faktus. Klaidinga teigti, kad neteisėtus veiksmus pagrindžia atsakovo gautas atlygis, kurio nei susitarimo, nei mokėjimo, nei gavimo faktas nėra byloje nustatytas ir jokie įrodymai to nepagrindžia. Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl patikrinimo bei neva pastoviai atsakovo atliekamų remonto darbų, kadangi ieškovė savo prielaidas grindžia išimtinai tikrovės neatitinkančia informacija.

9.2.                      Ieškovė, teigdama, kad neturėjo kiti pasirinkimo, kaip tik atleisti atsakovą iš darbo, niekaip neargumentuoja, kodėl nebuvo atsižvelgta į atsakovo charakteristiką ir kodėl negalėjo taikyti švelnesnių poveikio priemonių, kaip pvz., įspėjimo, darbo premijos nemokėjimo ar pan. Ieškovė, nevertinusi atsakovo darbo bei elgesio iki vienkartinio pažeidimo padarymo, neturėjo jokios teisės atleisti atsakovo iš užimamų drezinos mašinisto pareigų, kaip teisingai sprendė teismas, todėl toks teismo sprendimas yra tiek pagrįstas, tiek teisėtas.

9.3.                      Byloje nėra įrodymų, kokiu būdu ir kokia galėjo atsirasti žala ieškovei dėl neva sumenkusios pastarosios dalykinės reputacijos. Ieškovė, teikdama, kad žala reputacijai akivaizdžiai būtų pasireiškusi, niekaip net teoriškai nepagrindžia galimo akivaizdumo, o tuo labiau - nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų ne tik akivaizdumą, bet ir iš esmės, ar dėl tokio menkaverčio pažeidimo ieškovei iš viso galėjo atsirasti kokia nors žala. Nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė niekaip nepagrindė, kokią turtinę žalą patyrė dėl trumpalaikio atsuktuvo, elektrinio gręžtuvo ar kitų įrankių panaudojimo bei sunaudotos elektros. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 16 d. pasiaiškinime atsakovas aiškiai išdėstė savo poziciją, jog nori atlyginti atsiradusius elektros naudojimo ir įrankių dėvėjimo nuostolius, Tačiau ieškovė į tai niekaip neatsižvelgė ir šiuo klausimus su atsakovu toliau nekomunikavo.

9.4.                      Ieškovės sprendimas atleisti atsakovą iš užimamų drezinos mašinisto pareigų yra neproporcinga pažeidimui priemonė ir ieškovė niekaip neįrodė, kad tokią praktiką savo įmonėje naudojo ir kitų darbuotojų atžvilgiu.

9.5.                      Vertinant reikšmingas aplinkybes, aktuali yra ieškovės turtinė padėtis. Ieškovės 2020 m. grynasis pelnas yra 27 566 000 Eur, ieškovės ilgalaikis turtas vertas 1 491 473 000 Eur, o pardavimo pajamos siekia net 222 607 000 Eur. Vidutiniškai apdairiam ir protingam asmeniui yra daugiau nei suprantama, kad juridinis asmuo, uždirbęs daugiau nei 27 mln. Eur grynojo pelno, yra įgalus išmokėti neteisėtai atleistam darbuotojui tiek po 77,15 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau nei už vienus metus, o taip pat ir 10 000 Eur nesiekiančią teismo priteistą kompensaciją. Visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu galėtų ar turėtų būti mažinama iš ieškovės, kaip darbdavio įmonės, atsakovo naudai priteista suma už priverstinės pravaikštos laiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus (DK 58 straipsnio 3 dalis) ir dėl nuobaudos (atleidimo iš darbo) proporcingumo padarytam pažeidimui (DK 58 straipsnio 5 dalis).

12.       Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pripažino, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, kuris pagal formalius požymius gali būti kvalifikuotas kaip šiurkštus, tačiau, teismo vertinimu, atleidimas iš darbo yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, darbdavys turėjo galimybę taikyti kitas, mažiau griežtas drausminimo priemones, pvz., įspėjimą, finansinio paskatinimo netaikymą ir pan.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo pareigų pažeidimų kvalifikavimas kaip šiurkščių pagal DK 58 straipsnio 3 dalį yra nustatytas atviro tipo sąrašu, nes 3 dalies 7 punkte nurodoma, kad šiurkščiu pažeidimu gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi, ne tik pažeidimai, kurie įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) įvardyti, bet ir kiti, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos, gali būti kvalifikuojami kaip šiurkštūs (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Ieškovės įmonėje galiojo ir atsakovui buvo žinomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-52 patvirtintos AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklės. Taisyklių F dalyje nurodyta, kokie darbo pareigų pažeidimai bus laikomi šiurkščiais, tame skaičiuje, 12 p. Tyčia padaryta turtinė žala įmonei ar bandymas tyčia padaryti turtinės žalos; 14 p. Atsparumo korupcijai politikos nuostatų nesilaikymas; 17 p. Siekimas naudos sau, savo artimiesiems ar tretiesiems asmenims; 19 p. Taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu. Taisyklėse nurodyta, kad įmonių grupėje vadovaujamasi nuline tolerancija vagystėms (turto pasisavinimui). Vagyste (turto pasisavinimu) bus laikomi ne tik tie atvejai, jeigu pavogsite turtą, bet ir ketinimas tai daryti nepriklausomai nuo turto vertės. Taisyklių 18 p. draudžia darbo vietoje laikyti pašalinius, su darbu nesusijusius daiktus; 20 p. draudžia imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu. Taisyklių F dalies pabaigoje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti priežastimi nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos. Atsakovas neginčijo, kad su šiomis taisyklėmis buvo supažindintas 2020 m. balandžio 1 d. Vadinasi, ieškovės nustatytų standartų turinys, taisyklių griežtumas atsakovui buvo iš anksto žinomi, todėl pritaikyta poveikio priemonė negali būti laikoma netikėta, siurprizine ir dėl to neproporcinga.

14.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus; 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019 62 punktą; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3116-943/2021 13 punktą).

15.       Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nenuoseklus, nes, viena vertus, teismas pripažįsta, kad atsakovas siekė naudos sau remontuodamas kito asmens automobilį, tačiau kaip atsakovą pateisinančią aplinkybę nurodo, kad jis „siekė naudos sau ne vykdydamas darbo pareigas, o vykdydamas nesusijusią veiklą, ko darbdavys drausti negali“. Tačiau būtent faktinės aplinkybės, kad atsakovas 2021 m. kovo 5 d. (penktadienį) 14 val. (darbo laikas yra iki 15.45 val.) darbo patalpose remontavo kito asmens automobilį, ir sudaro darbo pareigų pažeidimo objektyviąją sudėtį – vietoje darbo pareigų vykdymo darbo laiku - užsiėmimą kita veikla. Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, ar atsakovas remontavo automobilį už atlygį, kaip kad jis nurodė pradiniame savo paaiškinime, ar iš draugiškų paskatų, kaip kad nurodė antrajame savo paaiškinime. Antrajame savo paaiškinime atsakovas iš esmės pripažino, kad automobilio remontu jis užsiėmė vietoje darbo pareigų atlikimo: „darbo užduotį, kurią buvo skyręs vadovas, pabaigsiu po 16 val., taip kompensuodamas sugaištą darbo laiką, panaudotą bamperio nuėmimui“ (iš kovo 16 d. paaiškinimo).

16.       Taip pat neturi reikšmės aplinkybė, ar darbdavys šiuo atveju patyrė materialinės žalos. Kaip minėta, ieškovės darbo tvarkos taisyklės nustatė, kad net ir bandymai pasinaudoti darbdavio turtu, gauti sau naudos yra laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad darbuotojo drausminei atsakomybei taikyti padarytos žalos faktas ir dydis nėra reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-158684/2020, 33 punkte nustatyta, kad kai darbuotojas disponuoja darbdavio lėšomis ne pagal darbdavio nustatytas sąlygas, ne darbdavio poreikiams tenkinti, o savo ar kitų asmenų poreikiams tenkinti ar tam jas panaudoti ketina, jis pažeidžia darbo pareigas, darbdavys turi pagrindo darbuotoju nebepasitikėti, pripažinti tokius veiksmus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu.  Tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021, 19–20 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

17.       Sutiktina su apeliantės argumentais, kad LTG Infra yra strateginės reikšmės įmonė, kurios vykdoma veikla susijusi su saugumo geležinkelių transporte užtikrinimu, todėl teisės aktų reikalavimai turi būti griežtai vykdomi, nes netinkamas jų vykdymas gali lemti ne tik žalingus padarinius geležinkelių infrastruktūrai, bet ir traukinių keleiviams, kroviniams bei turtui. Įmonės teritorijoje ir pastatuose yra sudėtinga įranga ir ten negali patekti pašaliniai asmenys ar daiktai (šiuo atveju trečiojo asmens automobilis).

18.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimą ir darbo sutarties nutraukimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo taikymo sąlygas ir tvarką (DK 58 straipsnio 3, 5 dalys), netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą. Teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti, pripažinti darbo sutarties nutraukimą su atsakovu teisėtu.

19.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pakeičiamas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykles. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 355 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 573 Eur žyminio mokesčio, iš viso 928 Eur, patenkinus ieškinį ieškovei priteistina iš atsakovo 928 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Pripažinti atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo iš AB „LTG Infra“ (įm.k. 305202934), teisėtu.

Priteisti ieškovei AB „LTG Infra“, įm. k. 305202934, iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 928 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                Evaldas Burzdikas                                  

                Diana Labokaitė

                Lina Žemaitienė