Civilinė byla Nr. e2-328-1162/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13535-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 6 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,
sekretoriaujant Joanai Ažukienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“ atstovei įgaliotai atstovei advokatei Ingridai Vinklerytei,
atsakovui A. K., jo įgaliotam atstovui advokatui Ryčiui Šimkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Voluktė“ pareiškė ieškinį atsakovui A. K., kuriuo prašo priteisti UAB „Voluktė“ iš atsakovo A. K. 3 845,99 Eur turtinę žalą (ieškovės sumokėtą draudimo išmoką), 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Nurodė, kad ieškovė UAB „Voluktė“ 2019 m. gegužės 30 d. pasirašė su atsakovu A. K. neterminuotą darbo sutartį Nr.258, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Tą pačią dieną šalys taip pat pasirašė Materialinės atsakomybės sutartį Nr. 15, pagal kurią darbuotojas (atsakovas) įsipareigojo atlyginti ieškovei materialinę žalą dėl jam patikėto ar esančio jo žinioje turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo, bei kitais sutarties ir įstatymo nustatytais atvejais (Sutarties 3.9 punktas). Atsakovas taip pat įsipareigojo atlyginti ieškovei žalą, kilusią dėl jo kaltės ar neatsargumo ir kitais sutartyje numatytais atvejais (Sutarties 5 p.). Pagal sutarties priedą Nr.1 atsakovo žinion buvo perduotas vilkikas SCANIA R 420LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė KOEGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2019 m. liepos 13 d. buvo išsiųstas į komandiruotę į Italiją. Atvažiavęs iki Čekijos, apie 7 kilometrų atstumu nuo Ostravos miestelio įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę atsakovas kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę, taip pat buvo apgadintas ir atsakovui patikėtas UAB „Voluktė“ vilkikas SCANIA bei puspriekabė KOEGEL. Apgadintos transporto priemonės savininkas iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai nustatė atsakovui 2 promilių neblaivumą. Čekijos policijos pareigūnai išsivežė atsakovą į nuovadą, kur atsakovui buvo surašytas protokolas ir atimtas vairuotojo pažymėjimas. Grįžęs į Lietuvą atsakovas 2019 m. spalio 14 d. parašė darbdaviui UAB „Voluktė“ pasiaiškinimą, kur pilnai pripažino savo kaltę dėl padaryto autoįvykio, pripažino savo girtumą ir įsipareigojo atlyginti ieškovei visus jos patirtus dėl minėto autoįvykio nuostolius. Atsakovas 2019 m. spalio 14 d. parašė prašymą ieškovei dėl jo atleidimo iš darbo pačiam prašant, ir tą pačią dieną atsakovas iš darbo buvo atleistas. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta UAB „Voluktė“ ir AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, (draudimo bendrovės) taikos sutartis, sudaryta abipusių nuolaidų būdu, pagal kurią UAB „Voluktė“ įsipareigojo atlyginti draudimo bendrovei 2 000 Eur draudimo išmoką, kurią draudimo bendrovė išmokėjo autoįvykyje žalą patyrusiam asmeniui Čekijoje. Be to, šia nutartimi buvo priteista UAB „Voluktė“ sumokėti 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šias ieškovės išlaidas atsakovas privalo jai kompensuoti, nes jos kilo iš atsakovo neteisėtų veiksmų. Iki šios bylos užvedimo UAB „Voluktė“ gera valia sumokėjo draudimo bendrovei 1 845,99 Eur draudimo išmokos dalį, kurią taip pat privalo atlyginti atsakovas. Todėl ieškovė, atlyginusi atsakovo padarytą žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti tos pinigų sumos atlyginimo iš atsakovo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnį, 154 straipsnio 3 punktą. Ieškovė dėl sumokėtos draudimo išmokos kompensavimo regreso tvarka bandė su atsakovu susitarti gražiuoju, bet atsakovas nesutiko kalbėtis su ieškovu, nors yra parašęs pasižadėjimą visus dėl jo kaltų veiksmų ieškovės patirtus nuostolius atlyginti.
2. Ieškovės įgaliota atstovė 2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai parodė, kad ieškovė nereikalauja ieškovo žalos atlyginimo už autoįvykio metu apgadintus pačiai ieškovei priklausiusį vilkiką ir priekabą, kurie nebuvo apdrausti KASKO draudimu, tačiau reikalauja žalos atlyginimo regreso tvarka už atlygintą žalą, padarytą tretiesiems asmenims ieškovo itin neatsakingais veiksmais. Pabrėžė, kad ieškovas autoįvykį sukėlė esant dideliam atsakovo neblaivumo laipsniui. Paaiškino, kad draudimo bendrovė reikalavimus atlyginti žalą pateikė kelis kartus, nes pateikiant pradinį reikalavimą nebuvo įvertinta benzino kolonėlei padaryta žala. Be to, ieškovė reikalavo, kad draudimo bendrovė pagrįstų, dėl ko atsiranda papildomi reikalavimai, nes įrodymai nebuvo pateikti, dėl to nesutiko atlikti papildomų mokėjimų. Draudimo bendrovė nesikreipė į teismą ir civilinėje byloje Nr. UAB „Voluktė“ reikalavimu gavus papildomus įrodymus iš draudimo bendrovės, UAB „Voluktė“ įsitikino papildomų draudimo bendrovės reikalavimų dėl žalos atlyginimo pagrįstumu bei sutiko sudaryti taikos sutartį su draudimo bendrove, juo labiau, kad draudimo bendrovė padarė tam tikrų nuolaidų, kas naudinga ir pačiam atsakovui šioje byloje. Atsakovas UAB „Voluktė“ ginče su draudimo bendrove dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
3. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo patrauktas trečiuoju asmeniu ir teikdamas atsiliepimą į draudimo bendrovės ieškinį, su juo nesutiko, nes draudimo bendrovė nepateikė visiškai jokių nei atsakovo, nei UAB „Voluktė“ kaltės įrodymų. Teismui nurodžius draudimo bendrovei pateikti įrodymus, staiga atsiranda taikos sutartis, kuria atsakovas buvo eliminuotas ir jam nesudaryta galimybė būti išklausytam, o UAB „Voluktė“ be jokio pagrindo sutiko su draudimo reikalavimu atlyginti neva tai neblaivaus vairuotojo padarytą žalą kažkokiam tai nukentėjusiam Čekijos piliečiui, taip atleisdama save nuo pareigos įrodyti atsakovo kaltę dėl padarytos žalos. Iš pateiktų čekiškų dokumentų, jų vertimų, iš viso nesimato kokia gi konkreti žala buvo padaryta nukentėjusiems asmenims, nėra jokių paskaičiavimų, kiek kainavo sugadintos detalės, kiek kainavo remonto darbai, pateikta tik kažkieno, galimai Čekijos policininkų, abstrakčios žalos vertinimo sumos. Visos šios sumos nurodomos dešimčių tūkstančių kronų tikslumu. Paskaičiavus ir tas sumas pavertus eurais, tai nėra net kalbos apie 3 845,99 eurų sumą, kurios iš atsakovo reikalauja ieškovė. Be to, nėra aišku už ką UAB „Voluktė“ gera valia iki bylos sumokėjo 1 845,99 Eur. Neatitinka tiesos teiginys, kad grįžęs į Lietuvą atsakovas parašė darbdaviui pasiaiškinimą, kur pilnai pripažino savo kaltę, girtumą ir įsipareigojo atlyginti nuostolius. UAB „Voluktė“ byloje pateiktas kompiuteriu atspausdintas 2019 m. spalio 14 d. neva tai atsakovo pasiaiškinimas yra suklastotas, nes atsakovas jokių pasiaiškinimų kompiuteriu nėra rašęs. Atkreipė dėmesį, kad ši byla susijusi su iš draudimo teisinių santykių atsirandančiais reikalavimais, todėl ieškinio reikalavimui taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas senaties terminas, numatantis, kad šitokio pobūdžio reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 1 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas.
4. Atsakovas ir jo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu savo procesinę poziciją palaikė, papildomai atsakovas parodė, kad 2019 m. liepos mėn. Čekijos aikštelėje ilsėjosi ir pradėjus važiuot iš vietos kliudė kitą mašiną, sustojo, išlipo apžiūrėti, kad nutiko, pamatė, kad kitos mašinos truputį įlenktas sparnas ir nulūžęs veidrodėlis, o jo paties vilkiko įplėštas tentas, kuro kolonėlės ten nebuvo. Čekas iškvietė policiją, policija surašė protokolą ir tuo viskas baigėsi, neatsimena, ar atvykus policijai pūtė į alkotesterį. Po visko atsakovas tęsė maršrutą, reisas tęsėsi 3-4 dienas, į Italiją nuvyko, grįžo po savaitės. Apie įvykį Čekijoje darbdaviui pranešė iš karto. Nesupranta, kodėl buvo užfiksuotas neblaivumas, nes jei jis būtų buvęs neblaivus, jam nebūtų leidę tęst kelionės. Po įvykio dar kelis mėnesiu dirbo UAB „Voluktė“, tačiau jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už du paskutinius mėnesius, maždaug virš 2 000 Eur, tokiu būdu darant išskaitas už sugadintą darbdavio vilkiką. Dėl šių priežasčių jis išėjo iš darbo. Išėjęs iš UAB „Voluktė“, dirbo vairuotoju ir kitoje įmonėje. Atsakovas nerašė pasiaiškinimo darbdaviui kompiuteriu, nes atsakovas nesinaudoja kompiuteriu, nemoka, iki šiol naudojasi mygtukiniu telefonu. Neprisimena, kokius dokumentus pasirašė išeidamas iš darbo. Atsakovas neprisiminė, kokiomis aplinkybėmis jam buvo įteiktas Opavos prokuratūros prokuroro 2019 m. liepos 30 d. kaltinamasis aktas, bylos Nr.: ZK 285/219-6 ir Opavos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamasis įsakymas, Nr.: 3 T 42/2019. Atsakovas negalėjo patvirtinti, kad nurodytų dokumentų įteikimo pažymoje yra jo parašas, nes jo laukia akių operacija, serga akių ligomis. Darbdavys grasino atsakovui reikalaudamas žalos atlyginimo. Atsakovas yra dirbęs pas ieškovę ir iki 2019 m. gegužės 30 d. darbo sutarties sudarymo. Atsakovas šiuo metu nedirba, yra pensininkas, gauna 320 Eur pensiją, nekilnojamojo turto neturi, turi seną automobilį, yra išsituokęs.
Teismas
konstatuoja:
5. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo A. K. kaip buvusio UAB „Voluktė“ darbuotojo civilinės atsakomybės dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo vykdant darbo funkcijas. Ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovas 2019 m. liepos 17 d. dalyvavo eismo įvykyje Čekijoje, Opavos rajone, Šilhe?ovice kaimo kadastre esančioje BČS Eurooil automobilių stovėjimo aikštelėje vykdydamas darbo funkcijas, byloje nėra.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Voluktė“ 2019 m. kovo 28 d. perdavė atsakovui A. K. vilkiką SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę KOEGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 13). Ieškovė UAB „Voluktė“ ir atsakovas A. K. 2019 m. gegužės 30 d. sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas įdarbintas vairuotoju-ekspeditoriumi, nustatant 725 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir ne mažesnį nei 50 proc. teisės aktuose nustatytą dienpinigių normos dydį už tarnybines komandiruotes (1 t., e. b. l. 5-8). Atsakovas iš darbo atleistas 2019 m. spalio 14 d. (1 t., e. b. l. 17).
7. 2019 m. liepos 17 d. atsakovas A. K. Čekijoje, (duomenys neskelbtini) kadastre esančioje (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje važiavimo kryptimi į Ostravą, manevruodamas vilkiku SCANIA, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino sunkvežimių dujų cisternos skardos dangtį, plastikinės šiukšlių dėžės rankeną ir asmeniui K. S. priklausantį MAN markės sunkvežimį, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui alkotesteriu nustatytas 2,44 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., e. b. l. 31-33, 35). Atsakovui A. K. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant Čekijos Respublikos teisinės pagalbos prašymą 2020 m. kovo 5 d. įteikti į rusų kalbą išversti Opavos prokuratūros prokuroro 2019 m. liepos 30 d. kaltinamasis aktas, bylos Nr.: ZK 285/219-6 ir Opavos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamasis įsakymas, Nr.: 3 T 42/2019 dėl to, kad 2019 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini), Čekojos Respublikoje A. K. vairavo didelių gabaritų transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,44 promilės) ir apgadino degalinės įrenginius (1 t., e. b. l. 139-167). Teismas, įvertinęs į šiuos įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas A. K. 2019 m. liepos 17 d. eismo įvykį Čekijoje, (duomenys neskelbtini) kadastre esančioje (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, sukėlė būdamas neblaivus. Atsakovas šioms aplinkybėms paneigti jokių įrodymų nepateikė, nurodė, kad jų neprisimena. Atsakovas taip pat nurodė, kad neprisimena nei Opavos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamojo įsakymo jam įteikimo fakto, nei to, ar skundė minėtą procesinį dokumentą apeliacine tvarka. Teismo vertinimu tokie paaiškinimai negali paneigti teismo, remiantis surinktais įrodymais, padarytos išvados dėl atsakovo neblaivumo eismo įvykio metu.
8. Dėl 2019 m. liepos 17 d. Čekijos Respublikoje įvykusio eismo įvykio sunkvežimiui MAN, valst Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 82 868,51 CZK dydžio žala (1 t., e. b. l. 26-27, 2 t., e. b. l. 119-120), degalinės įrangai – 25 747,80 CZK dydžio žala (1 t., e. b. l. 28-29). Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas, būdama transporto priemonės SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojų civilinės atsakomybės draudikas pagal liudijimą polisą Nr. E190374675, išmokėjo šias draudimo išmokas: 1) 2020 m. vasario 25 d. 25 747,80 CZK išmoką (korespondento AVUS sąskaita Nr. AR/20/00490), kuri susideda iš 21 172,00 CZK be PVM už žalą degalinės turtui pagal sąskaitą faktūrą Nr. 10182295, 1 400,00 CZK mokesčio korespondento AVUS ekspertui, 3.175,80 CZK administravimo mokesčio BTA korespondentui AVUS; 2) 2021 m. kovo 9 d. 82 868,51 CZK išmoką (korespondento AVUS sąskaita Nr. AR/19/02453), kurią sudaro 71 624,79 CZK (be PVM) kompensavimo išlaidų dėl įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės MAN TGL, valst. Nr. 1TF2258, remontui, pagal remonto sąskaitą faktūrą Nr. 00525, 500,00 CZK mokesčio korespondento AVUS ekspertui ir 10 743,72 CZK administravimo mokesčio BTA korespondentui AVUS (2 t., e. b. l. 2-3, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios civilinės bylos (duomenys neskelbtini) medžiaga dokumente reg. Nr. CBP-1456).
9. Ieškovė UAB „Voluktė“ 2020 m. kovo 27 d. atliko 227,40 Eur mokėjimą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, mokėjimo paskirtyje nurodant R20/0001063 (1 t., e. b. l. 36), 2020 m. balandžio 10 d. atliko 300 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant R2010001063 (1 t., e. b. l. 37-38), 2020 m. balandžio 17 d. atliko 300 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant R2010001063 (1 t., e. b. l. 39-40), 2020 m. balandžio 24 d. atliko 200 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant R2010001063 (1 t., e. b. l. 41-42), 2021 m. kovo 19 d. atliko 818,59 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant RE-000376-2021 (1 t., e. b. l. 43-44). AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje raštu patvirtino, kad ieškovė UAB ‚Voluktė“ nurodytus mokėjimus atliko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2020 m. vasario 25 d. ir 2021 m. kovo 9 d. išmokėtoms draudimo išmokoms padengti (2 t., e. b. l. 2-3).
10. Kauno apylinkės teismo 2022 m gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Voluktė“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo A. K., Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ir atsakovės UAB „Voluktė“ sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti 2 000,00 Eur AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, mokėjimo paskirtyje nurodant – Re-000540-21, tokia tvarka: iki 2022 gegužės 25 d. - 500,00 Eur; iki 2022 birželio 25 d. - 500,00 Eur, iki 2022 liepos 25 d. – 500,00 Eur, iki 2022 rugpjūčio 25 d. – 500,00 Eur (1 t., e. b. l. 45-47). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 31 d. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomų taikos sutarties sąlygų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negautas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje raštu patvirtino, kad ieškovė UAB ‚Voluktė“ įvykdė Kauno apylinkės teismo 2022 m gegužės 17 d. nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas (2 t., e. b. l. 2-3).
11. Teismas, įvertindamas sprendimo 8-10 punktuose nurodytus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovui vykdant darbines funkcijas sukelto eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė MAN, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir degalinės įranga, o draudimo bendrovės nurodytą 3 845,99 Eur išmokėtą sumą žalai atlyginti dėl atsakovo, kaip įmonės darbuotojo, kaltų veiksmų sumokėjo ieškovė UAB „Voluktė“. Ieškovei reiškiant reikalavimą, kad šią žalą atlygintų atsakovas, teismas toliau vertina, ar atsakovui, kaip UAB „Voluktė darbuotojui“ eismo įvykio metu, gali būti taikoma civilinė atsakomybė, t. y., ar yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
12. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, ar žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo (DK 154 straipsnio 2-3 punktai). Teismas nevertins atsakovo pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą pagal 2019 m. gegužės 30 d. materialinės atsakomybės sutartį, kadangi darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą turi būti įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, tačiau ieškovė tokios sutarties nepateikė (DK 154 straipsnio 6 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 15 straipsnio 4 dalis).
13. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais kaip vieną iš ieškinio atmetimo pagrindų nurodė praleistą CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Teismas, vertindamas šį atsakovo argumentą, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju susiklosto kelios teisinių santykių grupės: 1) iš eismo įvykio (delikto) kylantys teisiniai santykiai tarp žalą padariusio asmens ir ją patyrusio asmens (nukentėjusiojo); 2) iš draudimo sutarties kylantys teisiniai santykiai, susiję su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, jeigu dėl jos draudėjui kilo civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-403/2022). Šioje byloje papildoma reikšminga aplinkybė yra tai, kad atsakovas žalą padarė vykdydamas darbo funkcijas, todėl jo padaryta žala buvo padengta ieškovės (6.264 straipsnio 1 dalis).
14. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju vyraujantis teisinis santykis yra delikto, bet ne draudimo teisiniai santykiai, nes draudimo teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovės, kuri apdraudė jai priklausančių transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę, ir draudimo bendrovės bei nukentėjusių asmenų, kuriems buvo atlyginta žala. Tuo tarpu, ta aplinkybė, jog nukentėjusiems asmenims žalą atlygino draudimo bendrovė, nepakeičia fakto, kad būtent ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, regreso tvarka grąžinusi draudimo bendrovei sumokėtas draudimo išmokas. Taigi, kilusiam ginčui spręsti taikytinas DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Atsakovas, būdamas neblaivus, eismo įvykį sukėlė 2019 m. liepos 17 d., ieškovė dėl kilusio individualaus darbo ginčo dėl teisės kreipėsi į darbo ginčų komisiją 2022 m. liepos 15 d. Taigi, trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.
15. Teismas pažymi, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje draudimo bendrovė jai pareiškė reikalavimus, taip pat negalėjo remtis CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytu sutrumpintu ieškinio senaties terminu draudimo bendrovės atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pradžia regresiniam draudiko reikalavimui į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusį asmenį (draudėją) laikomas pagrindinės prievolės įvykdymo – visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visą žalą ar jos dalį) ar draudiko korespondentui, jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje, – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021). Nagrinėjamu atveju, draudimo bendrovė paskutinę draudimo išmokos dalį sumokėjo 2021 m. kovo 19 d., o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022 m. sausio 26 d., kai sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas dar nebuvo suėjęs.
16. Nenustačius pagrindo taikyti ieškinio senatį, kas būtų savarankišku pagrindu atmesti ieškovės ieškinį, teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje surinkti įrodymai pagrindžia atsakovo A. K. neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Atsakovas atliko akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, t. y. vairavo ieškovei priklausiusią transporto priemonę neblaivus, už ką jam Čekijoje buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė (1 t., e. b. l. 139-167). Buvimas neblaiviu darbo vietoje vykdant darbo funkcijas taip pat yra ir šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Todėl yra pagrindas nurodytus atsakovo veiksmus laikyti neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovui būnant ieškovės darbuotoju ir neblaiviam sukėlus eismo įvykį, ieškovei atsirado pareiga grąžinti draudimo bendrovės kaip draudiko sumokėtą draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kas patvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos buvimą (CK 6.247 straipsnis). Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama, o atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių jo kaltę teismui nepateikė, nustatyta ir ši civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtos turtinės žalos dydis - 3 845,99 Eur – taip pat pagrįstas byloje esančiais įrodymais, detalizuojant apgadintos transporto priemonės MAN TGL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatą (1 t., e. b. l. 35; 2 t., e. b. l. 15-35, 119) sprendimo 8-10 punktai). Atsakovo iškeltos abejonės dėl apgadintos transporto priemonės ir degalinės įrangos per didelės remonto darbų kainos nėra pagrįstos jokiais įrodymais ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad šios abejonės gali paneigti byloje surinktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvada, kad yra visos atsakovo A. K. civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovės UAB „Voluktė“ patirtos 3 845,99 Eur žalos (CPK 185 straipsnis).
17. Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti ir 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas vertina, kad tarp šios ieškovės nurodomos patirtos turtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad pačios ieškovės pozicija draudimo bendrovės atžvilgiu lėmė tai, kad draudimo bendrovė savo pažeistas teises pasirinko ginti teisme, dėl ko ir susidarė 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Taigi, šių išlaidų atsiradimo priežastys neturi tiesioginio ryšio su atsakovo kaip ieškovės darbuotojo neteisėtais veiksmais vairuojant transporto priemonę neblaiviam. Nenustačius vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš atsakovo A. K. atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
18. DK 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Atsakovas A. K. nurodė, kad tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas, jam būtų itin sunku atlyginti priteistą turtinės žalos atlyginimą dėl savo turtinės ir finansinės padėties bei sveikatos būklės, papildomai paaiškino, kad realiai UAB „Voluktė“ neišmokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už du paskutinius mėnesius ir tokiu būdų jau atgavo didžiąją dalį prašomos priteisti turtinės žalos.
19. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio, nustatė, kad darbo sutartimi su atsakovu buvo sutarta 725 Eur/ mėn. darbo užmokestis ir už tarnybines komandiruotes ne mažesnis nei 50 proc. teisės aktuose nustatytos dienpinigių normos dydis (žr. sprendimo 6 punktą). Atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 14 d. vyko į 8 komandiruotes į Italiją, už kurias jam buvo mokami 63 Eur dienai dydžio dienpinigiai (2 t., e. b. l. 144-145) Vadovaujantis Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 redakcija), ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 3 punktu, numatančiu, kad vykstant į komandiruotę į užsienį už komandiruotės dieną, kurią išvykstama iš Lietuvos Respublikos, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytą dydį, atsakovui buvo mokamas maksimalus dienpinigių dydis komandiruočių į Italiją metu. Atsakovas A. K. 2023 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo užmokestis jam buvo mokamas ir grynais pinigais, tokių aplinkybių, jog gaudamas darbo užmokestį grynais pinigais yra pasirašęs, jog gavo didesnę sumą nei iš tikrųjų, neprisiminė (2023 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. 39 sek. iki 11 min. 55 sek.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė duomenis apie atsakovui išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, o atsakovas nurodė atlyginimą gaudavęs ir grynais pinigais, atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas (2 t., e. b. l. 167-170) vertintinas kaip nepakankamas įrodymas teiginiui, jog atsakovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiais už paskutinius du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta šį atsakovo argumentą dėl atlygintino turtinės žalos dydžio sumažinimo kaip nepagrįstą.
20. Vertindamas atsakovo A. K. turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovas 2022 m. periodiškai dirbo įmonėse UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), taip pat gauna senatvės pensiją (2 t., e. b. l. 124-134). Dėl atsakovo sveikatos būklės, teismas nustatė, kad atsakovas serga (duomenys neskelbtini), jam taip pat diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (52 t., e. b. l. 158-161). Atsakovas šiuo metu nekilnojamojo turto neturi (2 t., b. l. 163). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas jam nuosavybės teise priklausiusių turtą pasidalino su sutuoktine A. K. sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu nutraukus atsakovo A. K. santuoką su A. K. bendru sutikimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėta sutartimi atsakovas kompensacijos už A. K. tenkančią didesnę turto dalį neprašė. Taigi, atsakovas sąmoningai pasirinko ženkliai pabloginti savo turtinę padėtį skyrybų su sutuoktine metu.
21. Teismas, įvertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas iš esmės bus pajėgus atlyginti visą padarytą turtinę žalą 3 845,99 Eur, kadangi nepaisant turimų diagnozių yra linkęs dirbti keliose įmonėse, gauna senatvės pensiją. Žala kilo dėl itin neatsakingų atsakovo veiksmų darbo metu, t. y. vartojus alkoholį, ir taip šiurkščiai pažeidus ne tik darbo pareigas, bet ir sukėlus grėsmę kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto, nevertintina kaip reikšminga, nes tokią savo turtinę padėtį atsakovas nulėmė savo sąmoningais pasirinkimais. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 3 845,99 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo A. K. (CPK 185 straipsnis).
22. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 87 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinį (2 t., e. b. l. 52) ir 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai (2 t., e. b. l. 121-123). Pažymėtina, kad teismas sprendimu iš esmės patenkino ieškinį ir atmetė reikalavimą tik dėl 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos - 1 087 Eur – priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Valstybė šioje byloje patyrė 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš esmės tenkinus ieškinį, nurodyta suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Voluktė“, juridinio asmens kodas 134927264, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 845,99 (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 99 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 1 087 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamųjų bylų raštinei popierinę baudžiamąją bylą Nr. E1-700-1127/2020.
Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Silvija Gervienė