Civilinė byla Nr. e2A-679-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01698-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.39.2.6.4.10; 3.1.3.3

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „A. PROJEKTAI“, uždaroji akcinė bendrovė „POSŪKIS“, mažoji bendrija „Statybos strategija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „IREC Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur draudimo išmoką, 5 200 Eur nuostolius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 250 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo UAB „A. PROJEKTAI“ 2011 m. vasario 3 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 01-2010 (toliau – ir Projektavimo darbų sutartis) dėl prekybos paviljonų pastato Gariūnų g. 70, Vilniuje „B“ dalies statinio (toliau – ir Statinys) konstrukcijų darbo projekto brėžinių (toliau – Darbo projektas) parengimo.

3.       Trečiasis asmuo UAB „A. PROJEKTAI“ savo, kaip statinio projektuotojo, civilinę atsakomybę apdraudė pas atsakovę, sudarydamas 2011 m. gegužės 3 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, serija VR, Nr. 022805 (toliau – Draudimo liudijimas). 

4.       UAB „A. PROJEKTAI“ pasitelktas subjektas UAB „Šeba“ paruošė Statinio stogo darbo projektą, kuriuo remiantis buvo pastatytas Statinio stogas. Statinio eksploatavimo metu išryškėjo Statinio stogo defektai, t. y. atsirado vandens pratekėjimas. Kadangi stogo defektai galėjo būti nulemti netinkamai parengto Darbo projekto, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl galimos draudėjo civilinės atsakomybės. Atsakovei neprieštaraujant ieškovė pasamdė teismo ekspertą V. B. E., kad šis pagal pateiktus techninį ir darbo projektus, statybos darbų žurnalus bei kitus ieškovės turimus statybos dokumentus galėtų objektyviai įvertinti ir nustatyti galimas vandens pratekėjimo į patalpas priežastis.

5.       Teismo ekspertas V. B. E. atliko Statinio dalinę ekspertizę ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. surašė Statinio dalinės ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad UAB „A. PROJEKTAI“ (UAB „Šeba“) parengto darbo projekto inžineriniai sprendiniai iš esmės neatitinka akcinės bendrovės (toliau – AB) „Pramprojektas“ techninių sprendinių – drenažinį sluoksnį įrengus ne ant hidroizoliacinio sluoksnio, bet ant šilumos izoliacinio sluoksnio, nesudaryta galimybė iš stogo nudrenuoti į jį patenkantį vandenį bei kartu uždarytas kelias stogo konstrukcijai išdžiūti.

6.       Ieškovė, įvertinusi eksperto išvadą, 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu priimti sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju pagal atsakovės ir UAB „A. PROJEKTAI“ sudarytą Draudimo liudijimą. 

7.       2017 m. rugsėjo 14 d. ieškovė gavo atsakovės atsakymą, kuriame atsakovė nurodė, kad mokėti draudimo išmokos pagal Draudimo liudijimą neturi pagrindo. Atsakovė motyvavo neturinti informacijos, kad UAB „A. PROJEKTAI“ atliko projektavimo darbus, dėl kurių atsirado defektai Statinyje.

8.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, kad statybų specialistas P. B. apskaičiavo viso stogo remonto darbų sąmatą pagal teismo eksperto V. B. E. 2016 m. rugpjūčio 30 d. statinio dalinės ekspertizės akte nustatytus defektus. P. B. pateikiamuose stogo remonto darbų sąmatiniuose skaičiavimuose nurodyta, jog visų stogo defektų ištaisymas kainuotų 1 723 615 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad Draudimo liudijime yra nurodyta, jog bendra draudimo suma ir draudimo suma įvykiui yra 5 000 000 Lt (1 448 100 Eur), iš atsakovės reikalavo priteisti 1 448 100 Eur sumą.

II.                      Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovės UAB „IREC Baltic“ ieškinį tenkino; priėmė ieškovės ieškinio dalies dėl 230,50 Eur draudimo išmokos priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; priteisė ieškovei UAB „IREC Baltic“ iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur draudimo išmoką, 5 200 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

10.       Remdamasis byloje esančių ekspertizės aktų duomenimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Darbo projekto sprendiniai, rengti UAB „Šeba“ pagal UAB „A. PROJEKTAI“ užsakymą, neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (toliau – STR 2.05.02:2008) 42.3, 47.1 punktų reikalavimų, dėl to pro stogą ėmė skverbtis vanduo.

11.       Spręsdamas dėl tinkamo ieškovo byloje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Statinys nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „POSŪKIS“ (statytojui), o ieškovė yra statybos valdytoja, kuri organizavo visus Statinio projektavimo, statybos rangos darbus.

12.       Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (redakcijos, galiojusios 2011 m. vasario 3 d., kai su trečiuoju asmeniu UAB „A. PROJEKTAI“ buvo pasirašyta Projektavimo darbų sutartis) 2 straipsnio 14 dalimi, šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 80 dalimi, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė santykyje su statinio savininku veikia pavedimo sutarties pagrindu.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Projektavimo darbų sutarties nuostatas, įtvirtinančias užmokestį vykdytojui, aiškiai nurodyta, jog užsakovas (ieškovė) sumoka vykdytojui (trečiajam asmeniui UAB „A. PROJEKTAI“) už deramai atliktus darbus (5 skirsnis). Sutarties 6.7 punkte nustatyta, kad vykdytojas šalina darbų trūkumus, kurie atsirado dėl jo kaltės, savo lėšomis. Sutarties 6.11 punkte nurodyta, kad vykdytojui tenka teisės aktų, sutarties ir jos priedų nustatyta atsakomybė už padarytą žalą užsakovui ar tretiesiems asmenims visą sutarties galiojimo ir šiame sutarties punkte nustatytą garantinį laiką, t. y. penkerius metus, o esant paslėptiems statinio (konstrukcijų) elementams – dešimt metų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė Projektavimo darbų sutarties 6.11 punkte susitarė su trečiuoju asmeniu UAB „A. PROJEKTAI“, kad trečiasis asmuo atsakys ne tik statytojui, bet ir statybos valdytojui, t. y. ieškovei. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sudarė sutartį savo vardu, nenurodė, kad veikia statytojo vardu.

14.       Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009 pateiktu išaiškinimu, kad statinio statytojo ir jo atstovo – statybos valdytojo atsakomybė rangovui gali būti solidarioji, tik atsiradusi skirtingais pagrindais: statytojo, kaip atstovaujamojo, atsakomybė kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalis), o statybos valdytojo – iš rangos sutarties, kuria jis įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus. Vadinasi, jei galima statinio statytojo ir jo atstovo – statybos valdytojo atsakomybė rangovui, tai, vadovaujantis tuo pačiu principu, galimas ir statybos valdytojo ieškinys rangovui už netinkamą darbų atlikimą.

15.       Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013, kurioje nurodyta, kad statytojo ir statybos valdytojo tarpusavio santykiai (finansavimas ne laiku) negali turėti įtakos rangovo atlyginimo (ne)gavimui, šiuos jų tarpusavio santykius reglamentuoja pavedimo santykius reglamentuojančios normos, inter alia (be kita ko), CK 6.761 straipsnio 1, 3 dalys, reikalaujančios jų tarpusavio bendradarbiavimo ir nustatančios įgaliotojo pareigą aprūpinti įgaliotinį pavedimui įvykdyti reikalingomis priemonėmis, atlyginti pastarojo turėtas išlaidas ir pan.

16.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013 iš esmės buvo pakartota nuostata, kad tuo atveju, kai statytojo atstovavimo faktas nebuvo atskleistas sudarant sutartį su rangovu, o statybos valdytojas aiškiai prisiėmė iš rangos sutarties kylančius įsipareigojimus, tai jis ir atsako pagal rangos sutarties reikalavimus.

17.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog ji turi interesą pašalinti nustatytus projektavimo darbų trūkumus, juos finansuodama iš gautos draudimo išmokos, nes už žalą, kurią ji patirtų šalindama trūkumus, atsakingas asmuo yra UAB „A. PROJEKTAI“. Taigi, ieškovė siekia ištaisyti darbų trūkumus, kurie yra jos, kaip užsakovės, organizuotų darbų pasekmė.

18.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į taip suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą, atmetė atsakovės argumentą, kad ieškinys pareikštas netinkamos ieškovės. Teismo nuomone, tam, kad ieškovė inicijuotų rangos darbų trūkumų pašalinimo procedūrą, nereikia Statinio savininko pradėto teismo proceso prieš ją. Be to, teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad ieškovė nėra patyrusi žalos, todėl negali reikšti reikalavimo, siejamo su jos subrangovų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, pasinaudodama draudimo santykius reguliuojančiomis normomis, yra deklaratyvus. Ieškovė nurodė, kad statinio savininkė UAB „POSŪKIS“ reikalauja sutvarkyti paaiškėjusius defektus, be to, atsisako priimti atliktus darbus ir PVM sąskaitas faktūras už juos; ieškovei teko per antstolį įteikti sąskaitas ir atliktų darbų aktus. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas laikė, kad būsima žala gali būti faktinis ieškinio dalykas.

19.       Remdamasis byloje padaryta išvada, kad dėl ieškovės pasitelktos rangovės UAB „A. PROJEKTAI“ netinkamai parengto Darbo projekto atsirado vandens pratekėjimas į Statinio patalpas ir konstrukcijas, gelžbetonio plokščių dangos supleišėjimas (įtrūkiai), pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovė yra atsakinga Statinio savininkui už tinkamą statybos darbų organizavimo rezultatą, o jos, kaip užsakovės, su UAB „A. PROJEKTAI“ sudaryta Darbo projekto rengimo sutartis, įsipareigojus sumokėti už projektavimo darbus ir neatskleidus veikimo pagal pavedimą fakto, suteikia ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo.

20.       Spręsdamas dėl tinkamo atsakovo byloje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškovės ir trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ sudarytą Projektavimo darbų sutartį ir jos papildymus UAB „A. PROJEKTAI“ buvo atsakinga už Darbo projekto brėžinius. Dėl to pripažino, kad atsakovė – ADB „Gjensidige“, apdraudusi UAB „A. PROJEKTAI“ civilinę atsakomybę, – yra tinkama.

21.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. sausio 30 d. buvo sudarytas ieškovės, trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ ir (jau bankrutavusios) UAB „TIDA projektai“ trišalis susitarimas Nr. 2012/01/09 (toliau – Trišalis susitarimas). Trišalio susitarimo 1.1 punkte nurodyta, kad naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei priima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš pradinio vykdytojo (UAB „A. PROJEKTAI“), be to, perima visus įsipareigojimus užsakovui (ieškovei) pagal Projektavimo darbų sutartį ir jos 2011 m. gegužės 2 d. papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio 10 d. papildymą Nr. 2 ir 2011 m. gruodžio 12 d. papildymą Nr. 3. Trišalio susitarimo 2.1 punkte šalys susitarė, kad naujas vykdytojas pagal šį susitarimą priima visas pradinio vykdytojo prievoles užsakovui.

22.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Trišaliame susitarime nurodyta, jog UAB „TIDA projektai“ perima trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ teises ir pareigas nuo šio susitarimo sudarymo. Ginčo projektavimo darbai po jų perdavimo, t. y. 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo užbaigti ir toliau vyko tik statybos darbai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Trišalis susitarimas nėra susijęs su ginčo projektavimo darbais ir jų atlikimu, nes projektavimo darbai tuo metu jau buvo atlikti ir perduoti, todėl UAB „TIDA projektai“ buvo perduota tik autorinė projektavimo darbų priežiūra, o ne pačių projektavimo darbų atlikimas ar jų koregavimas. Remdamasis šia išvada, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė šioje byloje, kaip projektavimo darbus atlikusios UAB „A. PROJEKTAI“ draudikė, turi būti ADB „Gjensidige“, o ne kitas asmuo.

23.       Nustatęs, kad vandens pratekėjimo defektas atsirado ne dėl konkrečių blogai padarytų lokalizuotų stogo vietų, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovė, siekdama suremontuoti visą stogo konstrukciją, nori praturtėti jos sąskaita. Teismo vertinimu, nepašalinus iš esmės vandens pratekėjimo priežasties, statinio konstrukcija negali būti naudojama, nes ji neatitinka imperatyvių statybos normų reikalavimų, užtikrinančių saugų statinio eksploatavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ekspertas nurodė, jog Darbo projekte stogo konstrukcijoje praktiškai nenurodytas vandenį drenuojantis sluoksnis, tai neatitinka STR 2.05.02:2008 42.3, 47.1 punktų reikalavimų ir šis pažeidimas turėjo tiesioginę įtaką nustatytiems defektams atsirasti, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti draudimo išmokos sumą, galinčią padengti žalą perdarant stogo konstrukciją, yra įrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendimas tik pratekėjimų vietose remontuoti stogą negali būti pripažintas veiksmingu defektų šalinimo būdu.

24.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo statinio statybos techninei prižiūrėtojai MB „Statybos strategija“, neįrodinėjo solidariosios atsakomybės, dėl to, nesant ieškovės reikalavimo, teismas negali pasisakyti dėl šio asmens teisinės atsakomybės ir kvalifikuoti solidariosios ar subsidiariosios atsakomybės sąlygų, nes taip būtų pažeistas CPK 13 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nėra suvaržyta teisė kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimus kitiems statybos procese dalyvavusiems asmenims, įrodinėjant jų atsakomybę.

25.       Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, prašydama spręsti dėl statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens MB „Statybos strategija“ veikimo (neveikimo), neįvardijo faktinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų vertinti, kokia apimtimi turi būti mažinama trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ civilinė atsakomybė. Ekspertas prof. dr. S. M. taip pat nenurodė, kokia atsakomybės dalis dėl atsiradusių defektų tenka MB „Statybos strategija“. Eksperto vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – STR 1.05.06:2010) 57 punkto nuostatomis, statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi patikrinti, ar darbo projekto brėžinys atitinka techninio projekto sprendinius; todėl statinio statybos techninis prižiūrėtojas turėjo neleisti vykdyti statybos darbų pagal netinkamai parengtą Darbo projekto brėžinį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad toks rangos teisinio santykio vertinimas eliminuotų trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ atsakomybę, nes apibendrinanti išvada dėl neleidimo vykdyti statybos darbus reikštų, kad trečiajam asmeniui MB „Statybos strategija“ perkeliama atsakomybė už visus atliktus darbus pagal netinkamai parengtą Darbo projektą.

26.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtent projektuotoja padarė projektavimo metu galiojusios redakcijos STR 2.05.02:2008 47.1, 47.1.5 ir 47.1.6 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimus, t. y. nesilaikė reikalavimo, kad, projektuojant ir įrengiant šiuose punktuose nurodytų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių konstrukcijų sluoksnių, t. y. vandenį drenuojančio sluoksnio ir termoizoliacinio sluoksnio naudojimą. Be to, projektuotoja nesilaikė projektavimo metu galiojusios redakcijos STR 1.05.06:2010 10 punkto nuostatos, kad darbo projekto projektuotojas atsako už parengto darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, projektuotoja neužtikrino šio reikalavimo, nes stogo konstrukcijų sprendiniai, kaip paaiškėjo vėliau, neužtikrina galimybės nudrenuoti nuo stogo drėgmę (vandenį).

27.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo. kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas spręsti, jog MB „Statybos strategija“ pritarė stogo konstrukcijų statyboms pagal Darbo projekto sprendinius tik po to, kai buvo gauta eksperto išvada, taip pat projekto vadovo (atsakingo už darbo projekto sprendinių atitiktį techniniam projektui bei šių sprendinių kokybę) ir projekto dalies vadovo (atsakingo už parengtų darbo projekto dalies sprendinių atitiktį techniniam projektui bei šių sprendinių kokybę) parašai Darbo projekte. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad, ieškovei neįrodinėjant MB „Statybos strategija“ atsakomybės, jis negali daryti išvadų dėl statinio statybos techninę prižiūrą vykdžiusio asmens solidariosios ar subsidiariosios atsakomybės.

28.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29.       Pasisakydamas atsakovės keliamais tinkamo ieškovo ir tinkamo atsakovo aspektais, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad subjektus, turinčius teisę į draudimo išmoką, taip pat draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Draudimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Draudimo taisyklėse aiškiai įtvirtinta statytojos UAB „POSŪKIS“ tiesioginio reikalavimo teisė į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo (Draudimo taisyklių 9.1, 9.2, 11, 13, 55 punktai). Kiti subjektai, turintys teisę į draudimo išmoką, nėra konkrečiai išvardijami, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apibrėžiami per tam tikrus žalos padarymo jiems požymius – žala dėl projektuotojo netinkamai atlikto statinio projektavimo turi būti padaryta jiems dėl jų turto netekimo (apgadinimo) ar sveikatos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju ieškovė savo reikalavimo teisę į draudiką kildina iš jos ir trečiojo asmens UAB „POSŪKIS“ (statytojo) sudarytos Projekto valdymo sutarties, t. y. pavedimo teisinių santykių bei Projektavimo darbų sutarties nuostatų, tačiau konkrečiai nenurodo, dėl kokio savo turto netekimo (apgadinimo) ji patyrė žalos.

30.       Remdamasis kasacinio teismo praktika dėl teismo procesinių veiksmų, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų pagal jį atsakyti, apeliacinės instancijos teismas laikė, jog analogiškai spręstina ir nustačius, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. pirmosios instancijos teismas turi pasiūlyti tinkamam ieškovui reikšti byloje savarankišką reikalavimą ir tik tinkamam ieškovui atsisakius įstoti į bylą su savarankišku reikalavimu nagrinėti bylą pagal netinkamo ieškovo ieškinį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 31 d. protokoline nutartimi įtraukė UAB „POSŪKIS“ į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Netinkamai kvalifikavęs susiklosčiusius šalių teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė byloje pakeisti ieškovą tinkamu, taip pat neišaiškino trečiajam asmeniui UAB „POSŪKIS“ teisės reikšti savarankišką reikalavimą byloje bei procesinių ieškovo nepakeitimo tinkamu padarinių. Pažymėjęs, kad dėl šio proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. 

32.       Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad tam, jog būtų pagrindas nagrinėjamoje byloje konstatuoti, kad ieškovė yra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir todėl turi savarankišką reikalavimo teisę į draudimo išmoką, turi būti nustatyta, jog ji yra dėl UAB „A. PROJEKTAI“ netinkamai atliktų Statinio stogo defektus nulėmusių darbų nukentėjęs asmuo, kuriam ir (ar) kurio turtui padaryta žala.

33.       Sprendžiant pagal ieškinio pagrindą, ieškovė siekia prisiteisti draudimo išmoką, kurią galėtų panaudoti Statinio stogo defektams, atsiradusiems dėl UAB „A. PROJEKTAI“ netinkamai atliktų darbų, pašalinti, taip išvengdama jai nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimo netenkant nuosavybės teisės į jas (turto praradimo). Be to, ieškovės teiginys, kad dėl paaiškėjusių Statinio stogo defektų UAB „POSŪKIS“ atsisako priimti atliktus darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, jog Statinio ar atskirų jo dalių, dėl kurių atliktus darbus atsisako priimti UAB „POSŪKIS“, valdytoja išlieka ieškovė, nors statybos procese naujai sukurto daikto (Statinio) savininkas nuo jo teisėto sukūrimo momento tampa statytojas, t. y. UAB „POSŪKIS“. Dėl to teisinė Statinio registracija UAB „POSŪKIS“ nuosavybės teise ir netgi jos faktinis naudojimasis Statiniu dar nereiškia, kad Statinio dalių, dėl kurių atliktus darbus atsisako priimti UAB „POSŪKIS“, valdytoja nebėra ieškovė ir jai, kaip valdytojai, nekyla pareiga pašalinti Statinio trūkumus.

34.       Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad Projekto valdymo sutarties 3 punktu UAB „POSŪKIS“ prisiėmė pareigą užtikrinti sklandų Projekto finansavimą, o ieškovė prisiėmė atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Taigi, iš Projekto valdymo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei kilo pareiga atlikti visus veiksmus, būtinus Statiniui be defektų sukurti (pastatyti ir įrengti). Taigi, ieškovė vertintina kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, turintis savarankišką reikalavimo teisę į draudimo išmoką. Priešinga išvada būtų galima tik nustačius, kad Statinio valdymas, vertinant statybos darbų, susijusių su Statinio stogo dangos darbų atlikimu, aspektu, perduotas Statinio savininkei – trečiajam asmeniui UAB „POSŪKIS“ ir iš pavedimo (Projekto valdymo) sutarties ieškovei kylantys įsipareigojimai, susiję su sėkmingu Projekto įgyvendinimu (Projekto valdymo sutarties 2 punktas), ir ieškovės, kaip Projekto valdytojos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą (Projekto valdymo sutarties 3 punktas) šiuo aspektu yra pasibaigę, todėl Statinio savininkė neturi teisės reikalauti, o ieškovė neturi pareigos organizuoti Statinio stogo trūkumų pašalinimą savo ar kalto asmens sąskaita.

35.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai įvertinęs, jog ieškovė neturi savarankiškos reikalavimo teisės į draudimo išmoką, tinkamo atsakovo pagal Projektavimo darbų sutartį klausimo, taip pat kitų apeliaciniame skunde keltų klausimų nesprendė (bylos apeliacine tvarka nenagrinėjo iš esmės), apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

36.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad faktinė aplinkybė, susijusi su UAB „POSŪKIS“ atsisakymu priimti ieškovės atliktus darbus, kurią skirtingai nurodo bei vertina ieškovė ir atsakovė ir kuri yra reikšminga sprendžiant dėl ieškovės savarankiškos reikalavimo teisės į draudimo išmoką, yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šį klausimą, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į šioje nutartyje kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

37.       Apeliaciniame skunde atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

37.1.                      Reikalavimą dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju turėjo teisinį pagrindą reikšti tik Statinio savininkas. Žala padaryta ne ieškovės, kaip Statinio statybos valdytojos turtui, bet Statinio savininkės UAB „POSŪKIS“ turtui. Aplinkybė, kad ieškovė, kaip Statinio statybos valdytoja, yra Statinio savininko įgaliotinė, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad ieškovei galėtų priklausyti reikalavimo teisė atlyginti žalą, susijusią su Statinio stogo projektavimo trūkumų šalinimu.

37.2.                      Ieškovės reikalavimas dėl žalos, kilusios dėl Statinio stogo trūkumų šalinimo, yra išvestinis ir gali būti reiškiamas tik tuo atveju, jeigu analogiškas reikalavimas yra pareikštas pačiai Statinio statybos valdytojai.

37.3.                      Sutiktina su teismo išvada, kad pagal Lietuvos teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus statinio ir statinio statybos valdytojo atsakomybė (deliktinė ir sutartinė) rangovui yra galima, tačiau nesutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog tuo pačiu principu galimas ir statinio statybos valdytojo ieškinys dėl netinkamo darbų atlikimo. Nurodyta taisyklė buvo suformuota dėl to, kad statinio statybos valdytojas yra statinio statytojo atstovas (įgaliotinis), o, vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei Lietuvos teismų praktika nenumato statinio statybos valdytojo, kaip įgaliotinio, savarankiškos teisės savo naudai reikšti reikalavimų rangovui, kurie yra išimtinai susiję su statinio savininko teisėmis.

37.4.                      Ieškovės, kaip statybos valdytojos, reikalavimų tenkinimas lėmė ne patirtos arba būsimos žalos atlyginimą, bet nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovės reikalavimų tenkinimas neužkerta kelio Statinio savininkui UAB „POSŪKIS“ pakartotinai siekti žalos atlyginimo ar draudimo išmokos mokėjimo dėl tų pačių Statinio projektavimo darbų trūkumo.

37.5.                      Trišaliu susitarimu UAB „A. PROJEKTAI“ perdavė, o UAB „TIDA projektai“ prisiėmė visas ir bet kokias prievoles ieškovei. Trišalio susitarimo turinys negali būti pakeistas be atskiro šalių susitarimo, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamu sprendimu susiaurinti Trišaliu susitarimu perleistų teisių ir pareigų apimtį. Trišaliame susitarime nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra numatyta, kad juo yra perleidžiama tik dalis iš Projektavimo darbų sutarties kylančių teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo paneigta susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo, kaip universalaus materialinių subjektinių teisių perleidimo, esmė.

37.6.                      Nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei Trišalis susitarimas nenumato automatinio draudimo sutarties (Draudimo liudijimo) nuostatų „perleidimo“, kai pasikeičia šalis projektavimo teisiniuose santykiuose. Atsakovas Draudimo liudijimu suteikė draudimo apsaugą ne UAB „TIDA projektai“ ar kuriam kitam asmeniui, bet išimtinai trečiajam asmeniui UAB „A. PROJEKTAI“.

37.7.                      Teismas turėjo pareigą paskirstyti atsakomybę dėl Statinio stogui padarytos žalos tarp visų atsakingų už žalą asmenų. Teismo paskirto eksperto išvada patvirtina, kad dėl Statinio stogo pratekėjimo defektų yra atsakingi tiek Statinio techninio projekto rengėjas (UAB „A. PROJEKTAI“), tiek Statinio statybos techninis prižiūrėtojas (MB „Statybos strategija“). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė civilinėje teisėje įtvirtintą principą, jog negalima priteisti daugiau žalos, nei asmuo padarė.

37.8.                      Ieškovės pateiktame specialisto V. B. E. ekspertizės akte nurodoma daugiau nei viena žalą Statinio stogui lėmusi priežastis: ieškovės, kuri veikė kaip Statinio statybos valdytoja; statinio techninio projekto rengėjos AB „Pramprojektas“; Statinio statybos rangovės UAB „Grinbeta“ ir (arba) kitų statybos rangovų, atlikusių Statinio statybos darbus; statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens (asmenų) veiksmai (neveikimas).

37.9.                      Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Pagal Lietuvos teisėje vyraujančią žalos sampratą žalos faktas negali būti nustatytas, jeigu žala yra tik hipotetinė, bet ne reali. Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu ieškovė žalos nėra patyrusi. Nėra įrodymų, kad ieškovė jau ėmėsi arba ketina imtis kokių nors konkrečių Statinio stogo remonto darbų. Draudimo išmokos priteisimas minėtų faktinių aplinkybių kontekste, neįsitikinus ir ieškovei neįrodžius, kad žala atlyginta arba bus realiai atlyginta, vertinamas kaip nepagrįstas ieškovės praturtėjimas.

37.10.                      Būsimos žalos atlyginimas yra galimas tik jeigu žalos dydis yra akivaizdus ir realus. Nagrinėjamu atveju ieškovės deklaruojamos žalos dydis nėra nei realus, nei akivaizdus. Net ir darant prielaidą, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti priteista būsima žala, teismas turėjo pareigą įpareigoti atsakovę užtikrinti žalos atlyginimą ateityje, bet ne priteisti draudimo išmoką žalai, kuri nėra patirta, atlyginti. Nagrinėjamu atveju net nėra žinoma, ar bus taisomos tik 7 stogo pratekėjimo vietos, ar visas Statinio stogas.

37.11.                      Teismo ekspertas nustatė, kad yra užfiksuoti tik 7 vandens pratekėjimo per Statinio stogą atvejai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju Statinio stogui padaryta žala sudaro 145 634,58 Eur, kuri atitinka Statinio stogui padarytą žalą ir kurią yra reikia pašalinti.

38.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „IREC Baltic“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

38.1.                      Dėl paaiškėjusių Statinio stogo defektų ieškovė turi savarankišką teisinį interesą, nes tarp Statinio savininko trečiojo asmens UAB „POSŪKIS“ ir ieškovės yra pasirašyta Projekto valdymo sutartis, kuria ieškovei perduoti platūs įgaliojimai, įskaitant, organizuoti ir kontroliuoti Statinio statybos ir kitus darbus, pasirašyti sutartis su rangovais. Ieškovė įsipareigojo pastatyti Statinį be defektų ir jį perduoti užsakovui UAB „POSŪKIS“, o to nepadarius ieškovei gresia sutartinė atsakomybė bei nuostolių dėl stogo defektų atlyginimas.

38.2.                      Ieškovė, turėdama trečiojo asmens UAB „POSŪKIS“ suteiktą teisę (t. y. savarankiškai, o ne UAB „POSŪKIS“ vardu), pasirašė Projektavimo darbų sutartį, todėl nustačius Darbo projekto defektus ieškovė pagrįstai, vadovaujantis Projektavimo darbų sutarties nuostatomis, savo vardu reikalauja trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ atsakomybės ir pagrįstai byloje pareiškė reikalavimą pasinaudoti draudimine apsauga.

38.3.                      Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas priteisti draudimo išmoką, o ne atlyginti žalą. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš Draudimo liudijimu suteiktos draudiminės apsaugos ir draudimo teisinių santykių, o ne tik iš netinkamai atliktų projektavimo darbų, netinkamai parengto Darbo projekto ir iš to kylančių nuostolių.

38.4.                      UAB „POSŪKIS“ yra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir savo poziciją dėl ieškovės pareikštų reikalavimų išreiškė palaikydamas ieškovės ieškinį, todėl jam reiškiant analogišką ir naują ieškinį kitoje byloje, atsakovė visada galės nurodyti, kad analogiškas ieškinys dėl tų pačių defektų jau buvo išnagrinėtas ir Statinio savininkui tai buvo žinoma. Toks ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas arba tokia civilinė byla būtų nutraukta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu ir 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

38.5.                      Projektavimo darbai trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ buvo atlikti ir perduoti ieškovei dar iki Trišalio susitarimo pasirašymo, todėl atsakomybė turi kilti darbą su defektais atlikusiam asmeniui. Be to, Trišaliu susitarimu šalys susitarė, kad po projektavimo darbų atlikimo UAB „TIDA projektai“ atliks tik Darbo projekto autorinę priežiūrą (Trišalio susitarimo 1.1 punktas). Buvęs trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ direktorius liudytojas A. D. šias aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

38.6.                      Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi pareigą tikrinti statybos darbų kokybę ir atitiktį statinio projektui, o ne kvestionuoti kvalifikuotų projektuotojų atliktus skaičiavimus ir parengtus projektus. Statinio statybos techninė prižiūrėtoja MB „Statybos strategija“ savo pritarimą Statinio stogo konstrukcijų statymui pagal nagrinėjamus Darbo projekto sprendinius suteikė tik atlikusi visas jai priskirtas pareigas ir tik įsitikinusi, kad šiems sprendiniams pritaria ir tinkamumo nekvestionuoja atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją turintys specialistai – trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ atstovai. Pareiga patikrinti Darbo projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams tenka būtent projekto vadovui ir projekto dalies vadovui.

38.7.                      Nepagrįsta apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad ieškovė nepateikė jokių defektų šalinimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Jeigu bylose dėl draudimo išmokos priteisimo reikėtų pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tai būtų paneigiama draudimo apsaugos esmė – asmenys ir draudžiasi tam, kad gautų draudimo apsaugą ir įvykus draudžiamajam įvykiui galėtų gauti draudimo išmoką, iš kurios būtų taisomi defektai.

38.8.                      Teismo ekspertas prof. dr. S. M. nurodė, kad siekiant garantuotai pašalinti stogo defektus, reikia perdaryti visą stogą.

39.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo MB „Statybos startegija“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

39.1.                      MB „Statybos strategija“ negali būti laikoma atsakinga už stogo konstrukcijos defektus vien dėl to, kad ji yra statybos dalyvė. Stogo defektai ir vandens pratekėjimas nėra techninės prižiūrėtojos neteisėtų veiksmų ar neveikimo pasekmė, todėl jai civilinė atsakomybė nekyla.

39.2.                      Atsakovė nenurodė nei vienos konkrečios teisės normos, kurią MB „Statybos strategija“ pažeidė, vykdydama savo kaip statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas ir pareigas. Kiekvienas dalyvis turi savo atsakomybių ribas, kurios negali „persidengti“. Techninis prižiūrėtojas nėra atsakingas už Darbo projekto sprendinių tinkamumą ir kokybę, kadangi jis neturi specialių projektavimo žinių.

39.3.                      MB „Statybos startegija“ savo pritarimą Statinio stogo konstrukcijų statymui pagal nagrinėjamus Darbo projekto sprendinius suteikė tik atlikusi visas jai priskirtas pareigas ir tik įsitikinusi, kad šiems sprendiniams pritaria ir jų tinkamumo nekvestionuoja atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją turintys specialistai.

39.4.                      Darbo projekto (projekto dalies) ekspertizę atliekantis ekspertas privalo patikrinti (be kitų) ne tik tai, ar projektas atitinka esminius statinių reikalavimus ir kitus statinio, jo inžinerinių sistemų reikalavimus, tačiau taip pat ir tai, ar darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 75 punktas). J. R. patvirtinus, kad Darbo projektas atitinka Techninį projektą, MB „Statybos strategija“ neturėjo pagrindo šios išvados kvestionuoti ir įtarti Darbo projekto sprendinių netinkamumą.

39.5.                      MB „Statybos strategija“ tinkamą visų įsipareigojimų dėl techninės priežiūros atlikimo įgyvendinimą, patvirtina ir tai, kad Statinio statybos buvo užbaigtos, išduotas Statybos užbaigimo aktas; ieškovė ir MB „Statybos strategija“ pasirašė visus atliktų statybos priežiūros paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, įskaitant ir paskutinį priėmimo–perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad MB „Statybos strategija“ visiškai įvykdė savo įsipareigojimus; ieškovė atsiskaitė su MB „Statybos strategija“ (tuo patvirtindama techninės priežiūros paslaugų tinkamumą) pagal visas MB „Statybos strategija“ išrašytas sąskaitas, įskaitant ir sėkmės mokesčio apmokėjimą. Sėkmės mokesčio sumokėjimas parodo, kad techninė priežiūra buvo atlikta nepriekaištingai, rūpestingai ir laikantis visų techninei priežiūrai keliamų reikalavimų.

39.6.                      Ieškovė, remdamasi CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, atsakove byloje nurodė tik UAB „A. PROJEKTAI“ draudikę ir neįrodinėjo MB „Statybos strategija“ atsakomybės. Taigi, ieškovė išreiškė savo poziciją dėl to, kuris subjektas yra atsakingas už netinkamą stogo konstrukciją ir vandens pratekėjimą į patalpas. Teismas teisingai ir pagrįstai aiškinosi, ar yra pagrindas visa apimtimi priteisti ieškovės reikalaujamą sumą iš atsakovės ir, nustatęs, kad toks pagrindas egzistuoja, patenkino ieškinio reikalavimą. Teismas negalėjo išeiti už ieškinio ribų ir priteisti žalos dalies iš kitų statybos proceso dalyvių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

41.       CPK 362

42.       Šiuo atveju bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieškovės apeliacinio skundo ir atsikirtimų į jį argumentus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022 išaiškinimus. 

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

43.       Atsakovė 2022 m. balandžio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) iš ieškovės ir UAB „POSŪKIS“ išreikalauti: atliktų darbų perdavimo priėmimo aktus, kuriais užbaigta pastato (korpuso B) statyba; 2010 m. spalio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-4325; 2013 m. sausio 9 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-130109-00011; atliktų darbų aktus Nr. 19-06-20, 19-06-20/1 ir vėliau sudarytus atliktų darbų aktus, jei tokie egzistuoja; duomenis apie tai, ar aptariami papildomi darbai ir jų aktai buvo priimti, kada tai padaryta; 2) pridėti prie bylos medžiagos 2021 m. birželio 17 d. vandens pratekėjimų vertinimą.

44.       Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. balandžio 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su atliktų darbų aktais Nr. 19-06-20/1 ir 19-06-20 ir prašė juos pridėti prie bylos medžiagos. Trečiasis asmuo UAB „POSŪKIS“ 2022 m. balandžio 25 d. apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus.

45.       Teisėjų kolegija 2022 m.gegužės 17 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; pridėti prie bylos medžiagos atsakovės ADB „Gjensidige“ rašytinius paaiškinimus ir 2021 m. birželio 17 d. vandens pratekėjimų vertinimą, ieškovės UAB „IREC Baltic“ rašytinius paaiškinimus ir atliktų darbų aktus Nr. 19-06-20/1 ir 19-06-20, trečiojo asmens UAB „POSŪKIS“ rašytinius paaiškinimus; įpareigoti ieškovę UAB „IREC Baltic“ ir trečiajį asmenį UAB „POSŪKIS“ per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinės instancijos teismui pateikti: atliktų darbų perdavimo priėmimo aktus, kuriais užbaigta pastato (korpuso B) statyba; 2010 m. spalio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-4325; 2013 m. sausio 9 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-130109-00011; pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų gavimo dienos pateikti teismui nuomonę dėl naujai pateiktų dokumentų.

46.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gegužės 25 d. gautas ieškovės UAB „IREC Baltic“ prašymas prijungti papildomus įrodymus – 2010 m. gruodžio 1 d. atliktų darbų akto Nr. 10-12-01 kopiją, 2011 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų akto Nr. 11-12-28 kopiją, 2010 m. spalio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-4325 kopiją, 2013 m. sausio 9 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-00-130109-00011 kopiją, 2013 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 13-12-14 kopiją, 2014 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 14-12-01 kopiją ir rašytinius paaiškinimus.

47.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. birželio 2 d. gauti atsakovės ADB „Gjensidige“ papildomi rašytiniai paaiškinimai su prašymu prijungti juos prie bylos medžiagos kartu su Statinio nekilnojamojo turto registro išrašo kopija.

48.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. birželio 13 d. gautas dar vienas ieškovės prašymas priimti rašytinius paaiškinimus ir prijungti papildomus įrodymus – nuomos sutarties kopiją ir susitarimo nutraukti nuomos sutartį kopiją.

49.       Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

50.       Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be kita ko, CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai reiškia, kad šalys, įgyvendindamos įrodinėjimo pareigą (teikdamos byloje paaiškinimus žodžiu ir raštu, rašytinius įrodymus, prašydamos apklausti liudytojus, skirti ekspertizę ir pan.), turi atsižvelgti į teikiamų duomenų ryšį su byloje keliamais klausimais ir įrodinėti tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos siekiant tinkamai išnagrinėti byloje kilusį ginčą. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Savo ruožtu įrodymai, kurie nėra reikšmingi siekiant išspręsti šalių ginčą, neturi būti priimami.

51.       Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinės instancijos teismo išaiškinimus nagrinėjamoje byloje, keliamus klausimus, tame tarpe ir klausimą dėl Statinio valdymo perdavimo, išanalizavusi bylos medžiagą bei atsižvelgusi į CPK 14 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą teismui tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, o priimtą sprendimą grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, sprendžia, kad reikalinga priimti visus naujus įrodymus (pateiktus po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties priėmimo), susijusius su Statinio valdymo bei atliktų darbų perdavimu, nes tai gali būti reikšminga teisingam bylos išnagrinėjimui.

52.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų.

53.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir šalims pasiūlyta pateikti teismui naujus įrodymus bei pateikti nuomonę dėl naujai pateiktų dokumentų. Taigi, reaguodami į šiuos apeliacinės instancijos teismo siūlymus, proceso dalyviai (ieškovė ir atsakovė) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose šalys iš esmės plačiau paaiškino tam tikras, apeliacinės instancijos teismo prašomas patikslinti aplinkybes, todėl šie rašytiniai paaiškinimai priimami į bylą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

54.       Ieškovė UAB „IREC Baltic“ ir trečiasis asmuo UAB „POSŪKIS“ 2009 m. liepos 20 d. sudarė Projekto valdymo sutartį Nr. 09-07/20 (toliau – ir Projekto valdymo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir koordinuoti Gariūnų prekybos centro dviejų korpusų „A“ ir „B“ (esančio Gariūnų g. 70, Vilnius) rūsio, pirmo aukšto ir antro aukšto įrengimo darbus (sutarties 1 punktas). Sutarties galiojimo terminas – iki galutinio bei tinkamo projekto įgyvendinimo, jo pridavimo eksploatavimui įstatymų nustatyta tvarka dienos (sutarties 9 punktas).

55.       Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „A. PROJEKTAI“ 2011 m. vasario 3 d. pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 01-2010, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „A. PROJEKTAI“ įsipareigojo paruošti prekybos paviljonų pastato Gariūnų g. 70, Vilniuje „B“ dalies statinio konstrukcijų darbo projekto brėžinius (sutarties 3.1 punktas).

56.       Trečiojo asmens UAB „A. PROJEKTAI“ kaip statinio projektuotojo civilinę atsakomybę apdraudė atsakovė ADB „Gjensidige“ pagal 2011 m. gegužės 3 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, serija VR. Nr. 022805. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Draudimo Taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 28 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d.).

57.       Statinio statybos techninę priežiūrą vykdė trečiasis asmuo UAB „Statybos strategija“ pagal 2009 m. birželio 26 d. Statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 09-06/26, kurią sudarė ieškovė UAB „IREC Baltic“, trečiasis asmuo UAB „POSŪKIS“ ir trečiasis asmuo UAB „Statybos strategija“.

58.       Ieškovė, trečiasis asmuo UAB „A. PROJEKTAI“ ir UAB „TIDA projektai“ 2012 m. sausio 30 d. sudarė Trišalį susitarimą Nr. 2012/01/09, kurio 1.1 punktas nustatė, kad naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei prisiima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš pradinio vykdytojo (UAB „A. PROJEKTAI“), be to, perima visus įsipareigojimus užsakovui (UAB „IREC Baltic“) pagal 2011 m. vasario 3 d. sutartį Nr. 01-2010 ir jos 2011 m. gegužės 2 d. papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio 10 d. papildymą Nr. 2, 2011 m. gruodžio 12 d. papildymą Nr. 3.

59.       Statinys nuo 2013 m. balandžio 24 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (įregistravimo pagrindas - 2010 m. spalio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SP1-4325, 2013 m. sausio 9 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-130109-00011, 2013 m. kovo 15 d. pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-0706).

60.       Statinio eksploatavimo metu buvo pastebėta, kad po didesnio intensyvumo kritulių kiekio atsiranda gana žymūs vandens prabėgimai per Statinio stogo konstrukcijas į viduje esančias patalpas. Ieškovė 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį su teismo ekspertu V. B. E. dėl stogo ekspertizės atlikimo, kurios metu turėjo būti nustatytos vandens pralaidumo į patalpą priežastys. Ekspertas V. B. E. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Statinio dalinės ekspertizės akte nurodė Statinio stogo defektų atsiradimo priežastis – UAB „A. PROJEKTAI“ parengto darbo projekto inžineriniai sprendiniai iš esmės neatitinka AB „Pamprojektas“ techninių sprendinių; ne vietoje, ne pagal projektą ir nesivadovaujant STR 2.5.02:2008 [4] p. 47.1.5 ir 47.1.6, įrengtas drenažas.

61.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu skirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertas prof. dr. S. M. ekspertizės akte nurodė, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina V. B. E. ekspertizės akte nurodytus stogo ir jo konstrukcijos trūkumus. Ekspertas pažymėjo, kad vandens patekimą į patalpas sąlygojo darbo projekto rengėjo veiksmai (nenumatytas vandenį drenuojantis sluoksnis) ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai (nenustatyta, kad darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių). Eksperto vertinimu, galimi du defektų pašalinimo būdai: perdaryti visą stogą arba tik pratekėjimų vietose remontuoti stogą.

Dėl ieškovės teisės reikalauti draudimo išmokos iš projektuotojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko

62.       Atsakovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad ieškinys yra pareikštas netinkamos ieškovės. Atsakovės (apeliantės) teigimu, netinkamai parengus Statinio stogo projektą žala buvo padaryta Statinio savininkei UAB „POSŪKIS“, o ne statybos valdytojai UAB „IREC Baltic“ (ieškovei). Be to, atsakovės vertinimu, ieškinys taip pat pareikštas netinkamam atsakovui – visos teisės ir pareigos pagal Projektavimo darbų sutartį Trišalio susitarimo pagrindu perėjo UAB „Tida projektai“, kurios civilinės atsakomybės atsakovė nėra apdraudusi.

63.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje, panaikindamas skundžiamą teismo sprendimą ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų buvo padaryta savarankiška žala jos turtui, dėl ko ieškovė įgytų teisę į draudimo išmoką, taip pat neįrodyta, kad ieškovei buvo perleista statytojo reikalavimo teisė į draudimo išmoką ar suteikta teisė atstovauti statytoją draudimo teisiniuose santykiuose, todėl pagal pareikštą ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo UAB „IREC Baltic“ yra netinkama ieškovė. Nustatęs, kad ieškovė neturi savarankiškos reikalavimo teisės į draudimo išmoką, apeliacinės instancijos teismas tinkamo atsakovo pagal Projektavimo darbų sutartį klausimo byloje nesprendė.

64.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodė, kad, sprendžiant pagal ieškinio pagrindą, ieškovė vertintina kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, turintis savarankišką reikalavimo teisę į draudimo išmoką. Kasacinio teismo teigimu, priešinga išvada būtų galima tik nustačius, kad Statinio valdymas, vertinant statybos darbų, susijusių su Statinio stogo dangos darbų atlikimu, aspektu, perduotas Statinio savininkei – trečiajam asmeniui UAB „POSŪKIS“ ir iš pavedimo (Projekto valdymo) sutarties ieškovei kylantys įsipareigojimai, susiję su sėkmingu Projekto įgyvendinimu, ir ieškovės, kaip Projekto valdytojos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą šiuo aspektu yra pasibaigę, todėl Statinio savininkė neturi teisės reikalauti, o ieškovė neturi pareigos organizuoti Statinio stogo trūkumų pašalinimo savo ar kalto asmens sąskaita.

65.       Byloje nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad Statinys kaip statybos objektas pagal UAB „POSŪKIS“ išduotą statybos leidimą yra pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka ir faktiškai yra naudojamas. Taigi, nustačius, kad statinys yra pripažintas tinkamu naudoti, surašytas jo statybos užbaigimo aktas ir UAB „POSŪKIS“ juo faktiškai naudojasi, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad Statinio B korpuso stogo darbai nebuvo perduoti UAB „POSŪKIS“, kad iš (Projekto valdymo) sutarties ieškovei kylantys įsipareigojimai, susiję su sėkmingu Projekto įgyvendinimu, ir ieškovės, kaip Projekto valdytojos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą šiuo aspektu nėra pasibaigę.

66.       Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti faktinę situaciją, susijusią su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir galbūt UAB „POSŪKIS“ atsisakymu priimti ieškovės atliktus darbus, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl ieškovės savarankiškos reikalavimo teisės į draudimo išmoką, šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, susijusius su darbų perdavimu UAB „POSŪKIS“. Vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010 m. gruodžio 1 d. atliktų darbų akto Nr. 10-12-01, 2011 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų akto Nr. 11-12-28, 2010 m. spalio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-4325, 2013 m. sausio 9 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-00-130109-00011, 2013 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 13-12-14 ir 2014 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 14-12-01 kopijas, įrodinėdama, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „POSŪKIS“ ieškovės atliktų darbų nepriėmė, o teisinė Statinio registracija nėra reikšminga sprendžiant darbų perdavimo UAB „POSŪKIS“ faktą. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės motyvais iš dalies sutinka, kadangi ir kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog teisinė Statinio registracija UAB „POSŪKIS“ nuosavybės teise ir netgi jos faktinis naudojimasis Statiniu dar nereiškia, kad Statinio dalių, dėl kurių atliktus darbus galimai atsisako priimti UAB „POSŪKIS“, valdytoja nebėra ieškovė. Tačiau, kaip nurodo kasacinis teismas, tam, kad būtų pagrindas nagrinėjamoje byloje konstatuoti, jog ieškovė yra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir todėl turi savarankišką reikalavimo teisę į draudimo išmoką, turi būti nustatyta, kad ji yra dėl UAB „A. PROJEKTAI“ netinkamai atliktų Statinio stogo defektus nulėmusių darbų nukentėjęs asmuo, kuriam ir (ar) kurio turtui padaryta žala.

67.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant pagal ieškinio pagrindą, ieškovė siekia prisiteisti draudimo išmoką, kurią galėtų panaudoti Statinio stogo defektams, atsiradusiems dėl UAB „A. PROJEKTAI“ netinkamai atliktų darbų, pašalinti, taip išvengdama jai nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimo netenkant nuosavybės teisės į jas (turto praradimo). Be to, ieškovės teiginys, kad dėl paaiškėjusių Statinio stogo defektų UAB „POSŪKIS“ atsisako priimti atliktus darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, jog Statinio ar atskirų jo dalių, dėl kurių atliktus darbus atsisako priimti UAB „POSŪKIS“, valdytoja išlieka ieškovė, nors statybos procese naujai sukurto daikto (Statinio) savininkas nuo jo teisėto sukūrimo momento tampa statytojas, t. y. UAB „POSŪKIS“. Taigi, nors teisinė Statinio registracija UAB „POSŪKIS“ nuosavybės teise ir netgi jos faktinis naudojimasis Statiniu tiesiogiai nereiškia, kad Statinio dalių, dėl kurių atliktus darbus atsisako priimti UAB „POSŪKIS“, valdytoja nebėra ieškovė ir jai, kaip valdytojai, nekyla pareiga pašalinti Statinio trūkumus, tačiau, susipažinus tiek su byloje esančiais, tiek su šalių naujai pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad Statinio statybos darbai, įskaitant Statinio B korpuso stogo statybos darbus, buvo perduoti UAB „POSŪKIS“ ir neįrodė, kad šios Statinio dalies (stogo) valdytoja vis dar yra ieškovė.

68.       Tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „POSŪKIS“ sudaryta Projekto valdymo sutartis, joje sulygtos sutarties šalių teisės ir pareigos iš esmės atitinka statybos rangos teisinius santykius. Statybos rangą reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai. Atliktų darbų perdavimą ir priėmimą apibrėžia CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

69.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

70.       Taigi, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų  trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

71.       Šiuo atveju byloje nėra informacijos, kada konkrečiai Statinio B korpuso stogo įrengimo darbai buvo baigti ir įtraukti į darbų perdavimo–priėmimo aktą. Kaip teisingai nurodo apeliantė, 2010 m. gruodžio 1 d. atliktų darbų aktas nėra ir negali būti aktualus, kadangi sudarytas dar iki Projektavimo rangos sutarties su UAB „A. STATYBA“ pasirašymo. 2011 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų akte nurodoma, kad tai yra smulkaus ir vidutinio verslo parko „Gariūnai“ A ir B korpusų dalinis aktavimas, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs darbai priimti, jokių pastabų dėl nepriimtų darbų apimties nepateikiama. Byloje taip pat nėra nustatyta, kada konkrečiai pastebėti pirmieji pratekėjimo pro nekokybiškai įrengtą stogą atvejai; yra nurodoma, kad jie pastebėti jau pradėjus eksploatuoti stogą (2014 - 2016 metais). Jau anksčiau nustatyta, kad Statinio statybos užbaigimo aktas sudarytas 2013 m. sausio 9 d. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iki šios datos bandė perduoti stogo statybos darbus, tačiau užsakovė (UAB „POSŪKIS“) atsisakė juos priimti. Be to, ieškovė į bylą nepateikė Statinio statybos užbaigimo akte minimo 2012 m. lapkričio 29 d. valdytojo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akto, todėl nėra aišku, kokie darbai, pripažįstant Statinio statybą užbaigta, buvo atlikti ir perduoti statytojui. Vadovaujantis tikimybių principu ir elementaria logika, Statinio statybos užbaigimas ir pripažinimas tinkamu naudoti, neatlikus ir neperdavus stogo darbų statinio statytojui, yra mažai tikėtinas.

72.       Be to, jei ieškovė ir statytoja UAB „POSŪKIS“ pasirašė statybos užbaigimo aktą, kurio pagrindu Statinio B korpusas buvo pripažintas tinkamu naudoti, pagal Statybos įstatymo ir CK nuostatas jis ir teisiškai, ir faktiškai buvo perduotas iš rangovo statytojo žinion. Tai reiškia, kad prieš tai buvo atlikta Statinio patikra ir trūkumų nepastebėta. Aukščiau nurodytų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia, kad iki Statinio B korpuso statybos užbaigimo akto pasirašymo, ieškovė jau buvo perdavusi statytojai UAB „POSŪKIS“ stogo statybos darbus. Priešingai, konstatuotina, kad pati ieškovė šių aplinkybių neketino paneigti, nepateikdama 2012 m. lapkričio 29 d. valdytojo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akto.

73.       Ieškovė taip pat į bylą pateikė 2013 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų akto kopiją, 2014 m. gruodžio mėnesio darbų perdavimo-priėmimo akto kopiją, taip pat darbų perdavimo-priėmimo aktų 19-06-20/1 ir 19-06-20 kopijas, kuriuos, kaip teigia ieškovė, UAB „POSŪKIS“ atsisakė priimti. 2013 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų akte nurodoma, kad tai yra smulkaus ir vidutinio verslo parko „Gariūnai“ B korpuso dalinis aktavimas, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs darbai priimti, jokių pastabų dėl nepriimtų darbų apimties nepateikiama. 2014 m. darbų perdavimo-priėmimo akte pozicijoje „B“ STOGAS nurodyta 0 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis dokumentas patvirtina tai, kad 2014 m. gruodžio mėnesį Statinio B korpuso stogo darbai nebuvo perduodami, o ne tai, kad UAB „POSŪKIS“ juos priimti atsisakė. 2019 m. atliktų darbų aktuose jau nurodomi atlikti Statinio B korpuso stogo darbai, tačiau nėra jokios statytojo žymos, kad šiuos darbus atsisakoma priimti ar kad pastebėti atitinkamų darbų trūkumai. Be to, atliktų darbų aktas Nr. 19-06-20/1, kurio, pasak ieškovės, nepriėmė UAB „POSŪKIS“, sudarytas dėl projekto valdymo, taigi, nėra susijęs su Statinio B korpuso stogo rangos darbais. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepaneigė, kad Statinio B korpuso stogo darbai buvo perduoti statytojai UAB „POSŪKIS“ į bylą pateiktais atliktų darbų aktais ar 2012 m. lapkričio 29 d. valdytojo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktu (kurio, tikėtina, subjektyviai į bylą ieškovė neteikė).

74.       Šiuo atveju CK reglamentuota rangos darbų priėmimo tvarka taikytina sprendžiant ir šalių ginčą, kadangi nėra duomenų, jog rangos sutarties šalys kitokią rangos darbų priėmimo tvarką būtų nustačiusios sutartimi. CK 6.662 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga, dalyvaujant rangovui ir pastebėjus darbų rezultato trūkumus, nedelsiant pranešti rangovui (1 dalis); užsakovas, priimdamas atliktą darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis).

75.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

76.       Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

77.       Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, t. y. darbų priėmimas tokiu atveju patvirtinamas pradėjus naudotis darbais. Kaip jau nurodyta aukščiau, byloje nėra ginčo, kad darbų rezultatu yra naudojamasi – verslo parko „Gariūnai“ B korpusas veikia, jame vykdoma prekyba, ant galimai netinkamai suprojektuoto stogo yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje yra statomi automobiliai. Todėl, nustačius, kad UAB „POSŪKIS“ faktiškai naudojasi darbų rezultatu, konstatuotina, kad ir patys stogo statybos darbai UAB „POSŪKIS“ yra perduoti. 

78.       Ieškovė papildomai nurodo, kad aplinkybę, jog UAB „POSŪKIS“ nėra priėmusi Statinio B korpuso stogo statybos darbų savo rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta ir pats UAB „POSŪKIS“. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir UAB „POSŪKIS“ turint akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi, toks įrodymas vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo tikslas šiuo atveju nėra išsiaiškinti, ar UAB „POSŪKIS“ atsisakė priimti ir/ ar pagrįstai atsisakė priimti perduodamus darbus, kadangi byloje tokie materialieji reikalavimai nepareikšti, tačiau byloje esančių įrodymų yra pakankamai konstatuoti, jog Statinio statybos darbai, įskaitant Statinio B korpuso stogo statybos darbus, buvo perduoti UAB „POSŪKIS“ ir ieškovė nebėra šios Statinio dalies (stogo) valdytoja.

79.       Vertinant, kas yra Statinio dalies (stogo) valdytoja, svarbu atkreipti dėmesį į daikto valdymo, kaip daiktinės teisės esmę. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, daikto valdymas yra sudėtinė nuosavybės teisės dalis. CK 4.22 straipsnyje įtvirtinta, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis).

80.       Kadangi valdymas yra sudėtinis nuosavybės teisės elementas, dėl ko ieškovei pripažįstant, kad nuosavybės teisė į Statinį buvo perduota statytojai UAB „POSŪKIS“, vertintina, kad ieškovė negalėjo laikyti savęs Statinio (ar atskirų jo dalių) valdytoja. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo kalbėti apie tai, kad ieškovei priklausė valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė, kadangi akivaizdu, jog ieškovė nesiekė tokiu būdu įgyti Statinio nuosavybės teisės, be to, ieškovė pripažįsta, kad Statinio teisėta savininkė yra būtent UAB „POSŪKIS“. Todėl pritartina atsakovės pozicijai, kad Statinio B korpuso stogo valdymas ieškovei nepriklauso nei kaip nuosavybės teisės dalis, nei kaip savarankiška daiktinė teisė.

81.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad UAB „POSŪKIS“ jai priklausančia Statinio (įskaitant stogą) nuosavybės teise aktyviai naudojasi, kadangi yra sudaryta ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota eilė nuomos sutarčių, kuriomis įvairiems nuomininkams yra išnuomojamos atskiros Statinio dalys. Svarbu ir tai, kad 2012 m. liepos 18 d. tarp ieškovės ir UAB „POSŪKIS“ buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 12-07/18-03, kuria ieškovei išnuomota prekybos pastato–turgaus stogo dalis. Tai tik patvirtina, kad Statinio B korpuso stogas buvo perduotas statytojai UAB „POSŪKIS“, taip pat UAB „POSŪKIS“ perėjo ir su tuo susijusios rizikos; po to, buvo sudaryta stogo dalies nuomos sutartis, kuria UAB „POSŪKIS“ ieškovei suteikė teisę laikinai valdyti ir naudotis 300 kv. m. stogo dalimi už užmokestį. Akivaizdu, jog stogo dalies nuomos sutartis nebūtų galėjusi būti sudaryta, jei prieš tai Statinio B korpuso stogas nebūtų buvęs perduotas UAB „POSŪKIS“ žinion ir rizikai ir jei ieškovė vis dar būtų šios Statinio dalies valdytoja.

82.       Situacijos nekeičia ir aplinkybė, kad 2013 m. sausio 1 d. ieškovės ir UAB „POSŪKIS“ nuomos sutartis buvo galimai nutraukta (tik, kaip teigia ieškovė, neišregistruota iš VĮ Registrų centro duomenų bazės), kadangi šiuo atveju svarbus vien tokios nuomos sutarties sudarymo faktas, iš kurio galima daryti išvadą, kaip ginčo šalys traktavo Statinį ir jo dalis (stogą) daiktinės valdymo teisės prasme.

83.       Vertinant, ar iš pavedimo (Projekto valdymo) sutarties ieškovei kylantys įsipareigojimai, susiję su sėkmingu Projekto įgyvendinimu, ir ieškovės, kaip Projekto valdytojos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą šiuo aspektu yra pasibaigę, svarbu atkreipti dėmesį į ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties įsipareigojimų apimtis ir sutarties galiojimo terminą.

84.       Projekto valdymo sutarties šalys 2 punkte susitarė, kad ieškovė įsipareigoja visapusiškai organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti Statinio statybos ir kitus darbus, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, būtinus sėkmingam projekto įgyvendinimui, sutarties objekto įrengimui. Projekto valdymo sutarties 3 punkte UAB „POSŪKIS“ prisiėmė pareigą užtikrinti sklandų Projekto finansavimą, o ieškovė prisiėmė atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki galutinio bei tinkamo projekto įgyvendinimo, jo pridavimo eksploatavimui įstatymų nustatyta tvarka dienos.

85.       Kaip nustatyta byloje, Statinio statybos užbaigimo aktas sudarytas 2013 m. sausio 9 d. Aukščiau nutartyje nurodyta, kad ieškovė nepaneigė, jog Statinio statybos B korpuso stogo darbai buvo perduoti UAB „POSŪKIS“; byloje nėra ginčo, kad UAB „POSŪKIS“ vardu Statinys yra registruotas ir jos eksploatuojamas (naudojamas pagal paskirtį); todėl laikytina, kad, pridavus Statinį eksploatavimui ir pradėjus jį faktiškai eksploatuoti, šalių įsipareigojimai pagal Projekto valdymo sutartį pasibaigė. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro aplinkybių, ar UAB „POSŪKIS“ tinkamai atsiskaitė su ieškove pagal atliktų darbų aktus nustatymas, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

86.       Nors traktuotina, kad ieškovės įsipareigojimai pagal Projekto valdymo sutartį yra pasibaigę, tačiau negali būti paneigta UAB „POSŪKIS“ teisė reikalauti po darbų perėmimo paaiškėjusių darbų trūkumų (defektų) ištaisymo. Visgi šiuo atveju tai būtų ne defektų iki statybos darbų užbaigimo šalinimo, o garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo klausimas. Rizikos valdytojas tokiu atveju būtų ir faktiškai yra pastato savininkė ir tik ji gali apsispręsti bei siekti jai galimai padarytos žalos (nuostolių) (ne)atlyginimo.

87.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturi savarankiškos teisės reikalauti draudimo išmokos iš projektuotojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, kadangi Statinio valdymas, vertinant statybos darbų, susijusių su Statinio stogo dangos darbų atlikimu, aspektu, perduotas Statinio savininkei – UAB „POSŪKIS“ ir iš pavedimo sutarties ieškovei kylantys įsipareigojimai, susiję su sėkmingu Projekto įgyvendinimu, ir ieškovės, kaip Projekto valdytojos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą šiuo aspektu yra pasibaigę. Taigi, civilinės bylos medžiagoje esantys įrodymai nepatvirtina, kad būtent ieškovė, kaip Statinio stogo valdytoja, turi teisę į draudimo išmoką dėl Statinio stogo, kuris buvo galimai netinkamai suprojektuotas ir dėl to netinkamai įrengtas.

Dėl procesinės bylos baigties

88.       CPK 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai ieškovas nesutinka, jog jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.

89.       Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

90.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).

91.       Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiška išvada darytina ir pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. pirmosios instancijos teismas turi pasiūlyti tinkamam ieškovui pareikšti byloje savarankišką reikalavimą ir tik tinkamam ieškovui atsisakius įstoti į bylą su savarankišku reikalavimu nagrinėti bylą pagal netinkamo ieškovo ieškinį. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovo pakeisti tinkamu ir nepaaiškinus šalims procesinės šalies nepakeitimo pasekmių, sprendžiama, kad yra padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

92.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 31 d. protokoline nutartimi įtraukė UAB „POSŪKIS“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nepaisant to, netinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė byloje pakeisti ieškovą tinkamu, taip pat neišaiškino trečiajam asmeniui UAB „POSŪKIS“ teisės reikšti savarankišką reikalavimą byloje bei procesinių ieškovo nepakeitimo tinkamu pasekmių. Kadangi dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o minėto pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                                             Alma Urbanavičienė