Administracinė
byla Nr. A756-452/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 21.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos
pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjui H. J.,
atsakovo atstovui A. B.,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos
administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovui Pravieniškių
1-iesiems pataisos namams, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl akto
panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas H. J. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį
teismą prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų 2008 m.
spalio 10 d. raštą Nr. 16/05-93 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos 2008 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. 2S-3838 dalį dėl
trumpalaikių pasimatymų patalpos įrengimo; 2) įpareigoti Pravieniškių 1-ųjų
pataisos namų administraciją įrengti trumpalaikių pasimatymų patalpoje po tris
telefono ragelius lankytojams, lankantiems vieną nuteistąjį. Pareiškėjas skunde
nurodė, kad šiuo metu Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų trumpalaikių pasimatymų
patalpose tarp nuteistojo ir lankytojų yra pastatyta garsui nepralaidi stiklinė
pertvara. Bendravimui įrengta po vieną telefono ragelį iš vienos ir iš kitos
pusės. Tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės į bendravimą, kadangi atvykus į
trumpalaikį pasimatymą keliems asmenims, galima bendrauti tik su vienu iš jų, o
ne su visais lankytojais iš karto. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 26
d. į trumpalaikį pasimatymą su juo atvyko tėvai A. B. ir E. J.. Tačiau jis dėl ragelių trūkumo galėjo bendrauti pasirinktinai
tik su vienu iš jų. Esant ribotam pasimatymo laikui, toks patalpų įrengimas
pažeidė jo teisę į bendravimą su abiems jį aplankiusiais asmenimis. Dėl to jis
padavė skundą Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriui, tačiau 2008 m.
spalio 10 d. raštu Nr. 16/05-93 jam buvo atsakyta, kad jo skundas yra
nepagrįstas. Tokį atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau
Kalėjimų departamentas jo skundo netenkino. Pareiškėjo nuomone, skundžiami
raštai yra nepagrįsti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 105 punkte nustatyta, jog vieną nuteistąjį
gali lankyti 3 suaugę žmonės su vaikais. Pareiškėjo nuomone, būtent į šią
nuostatą turi būti atsižvelgiama įrengiant trumpalaikių pamatymų patalpas.
Atsakovas
Pravieniškių 1-ieji pataisos namai prašė nutraukti administracinę bylą. Atsakovas
nurodė, kad 2008 metų birželio mėnesį trumpalaikių pasimatymų patalpose įrengtų
ištisinių pertvarų paskirtis yra dvejopa: 1) suteikti galimybę nuteistiesiems
bendrauti be pašalinių asmenų, t. y. atsiriboti nuo kitų tuo metu vykstančių
pasimatymų, užtikrinti nuteistųjų privatumą ir galimybę bendrauti negirdint
kitiems nuteistiesiems bei juos lankantiems asmenims; 2) užkardyti draudžiamų
daiktų perdavimą nuteistiesiems pasimatymų metu. Įrengus pertvaras, buvo
įrengti ir telefonai (kiekvienai kabinai po vieną telefono aparatą). Tokiu
būdu, nuteistųjų galimybė bendrauti su lankytojais nėra apribota. Nei Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194
patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, nei Lietuvos higienos
norma HN 76:1999 nenustato reikalavimo įrengti trumpalaikių pasimatymų
kambaryje daugiau nei vieną telefono ragelį. Atsakovo nuomone, trumpalaikių
pasimatymų patalpos buvo įrengtos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų
reikalavimų. Be to, atsakovo nuomone, ši byla nepriskirtina administracinių
teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 5
d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau
– ir Taisyklės) 97 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius,
suderinęs su Kalėjimų departamentu, patvirtina pataisos įstaigos trumpalaikių
pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad
Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktorius 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.
7/05-329 tokius reikalavimus yra patvirtinęs (b. l. 28-29). Pagal Reikalavimų 2
punktą, kiekvienoje kabinoje įrengiama telefoninio pasikalbėjimo sistema: po
vieną telefono ragelį kiekvienoje kabinoje. Nurodyto akto teisėtumas
nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas. Savo reikalavimus pareiškėjas grindžia
Taisyklių 105 punktu, kuris nustato, kad vieno pasimatymo metu pasimatyti su
nuteistuoju gali ne daugiau kaip trys asmenys, neįskaitant nepilnamečių
nuteistojo vaikų. Todėl, pareiškėjo manymu, prie lankytojų kabinos turėtų būti
įrengti trys telefono rageliai, taip užtikrinant nuteistajam galimybę bendrauti
su visais lankytojais iš karto. Tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.
Taisyklių 105 punktas reglamentuoja nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir
kitais asmenimis tvarką, t. y. numato maksimalų asmenų skaičių, kurie gali
nuteistąjį aplankyti trumpalaikių pasimatymų metu. Tačiau ši teisės norma
nenumato jokių reikalavimų trumpalaikių pasimatymų patalpoms ir jų įrengimui. Teismas
sprendime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94
straipsnyje numatyta, jog trumpalaikiai pasimatymai gali trukti iki keturių
valandų. Įstatymu nustatytas trumpalaikių pasimatymų laikas atitinka tokių
pasimatymų tikslus, užtikrina nuteistojo teisę ir galimybes bendrauti su visais
jį aplankyti atvykusiais asmenimis. Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių
nuostatas, kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su savo šeimomis, bet
su sąlyga, kad tai atitinka kalinio pataisos programą, įstaigos saugumą ir
tvarką. Tokio tipo trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimas turi dvejopą
paskirtį: 1) sudaro nuteistiesiems galimybę bendrauti be pašalinių asmenų, tuo
užtikrinant jų teisę į konfidencialumą bei privatumą; 2) tokia pasimatymų tvarka
siekiama prevencinių tikslų, užtikrinant pataisos namų saugumą ir tvarką. Nei
skunde, nei bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepaaiškino, kuo konkrečiai
pasireiškė jo teisės pažeidimas, ar buvo padaryta dėl to žala, todėl laikytina,
kad pareiškėjas savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas H. J. prašo
panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą
ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Pareiškėjo nuomone, teismas
neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė įstatymą. Pareiškėjas
nurodo, kad reikalavimai, keliami trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimui,
buvo patvirtinti atsakovo įsakymu tik 2008 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu
pareiškėjo teisės buvo pažeistos 2008 m. rugsėjo 26 d. Be to, jis nebuvo
supažindintas su atsakovo 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu, kaip to reikalauja
Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra vienintelis galiojantis teisės aktas,
nustatantis, kiek asmenų gali pasimatyti su nuteistuoju vieno pasimatymo metu
(105 punktas). Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 3 dalimi, pataisos
įstaigos vadovas negali priimti sprendimo, prieštaraujančio aukštesnę teisinę galią
turinčiam teisės aktui. Todėl, pareiškėjo nuomone, visiems asmenims,
lankantiems nuteistąjį vieno pasimatymo metu, turi būti suteikta galimybė
bendrauti su nuteistuoju.
Atsakovas Pravieniškių 1-ieji pataisos namai nesutinka
su pareiškėjo H. J. apeliaciniu skundu. Atsakovas nurodo,
kad pareiškėjui, kaip ir kitiems Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose
laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, trumpalaikiai pasimatymai
yra suteikiami. Todėl specialioji nuteistojo teisė pasimatyti su giminaičiais
ir kitais asmenimis, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnyje, pažeista
nebuvo. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 97 punktu, pataisos
įstaigos direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamentu, patvirtina
trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimus. Tokia procedūra nagrinėjamu
atveju yra atlikta. Reikalavimų patalpos įrengimui nustatymas nėra papildoma
nauja pareiga ar naujas draudimas nuteistajam. Dėl to jokių papildomų draudimų
ar pareigų nuteistajam neatsirado. Todėl pareiškėjas neturėjo būti
supažindintas su šiais reikalavimais. Pataisos namų administracija sudaro
galimybę su nuteistuoju pasimatyti vienu metu ne daugiau kaip trims asmenims,
neįskaitant nepilnamečių nuteistojo vaikų, kaip to reikalauja Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių 105 punktas. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo
teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Pareiškėjas H. J. tvirtina, kad, atlikdamas bausmę Pravieniškių
1-uosiuose pataisos namuose, 2008 m. rugsėjo 26 d. trumpalaikio pasimatymo metu
jis galėjo bendrauti tik su vienu iš jį aplankyti atvykusių tėvų, kadangi
trumpalaikių pasimatymų patalpose lankytojams yra įrengtas tik vienas telefono
ragelis, ir dėl to buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjo nuomone, toks
trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimas prieštarauja Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 105 punktui.
Lietuvos Respublikos
bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)
94 straipsnis numato nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais
asmenimis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami
pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų
parų. Vadovaujantis BVK 94 straipsnio 8 dalimi pasimatymų tvarką nustato
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių 105 punkte, kuriuo pareiškėjas grindžia savo skundą,
nustatyta, kad vieno pasimatymo metu pasimatyti su nuteistuoju gali ne daugiau
kaip trys asmenys, neįskaitant nepilnamečių nuteistojo vaikų. Šis Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktas nenustato jokių reikalavimų
trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimui. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2008
m. rugsėjo 26 d. ar kurią nors kitą dieną pareiškėjui buvo uždrausta pasimatyti
su kuriuo nors iš jį aplankyti atvykusių asmenų. Todėl nėra pagrindo teigti,
kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių
105 punkto nuostatos.
Vadovaujantis
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 97 punktu (2003 m. liepos 2 d.
įsakymo Nr. 194 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu), pataisos
įstaigos trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimus patvirtina pataisos
įstaigos direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamentu. Pravieniškių 1-ųjų
pataisos namų trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimai buvo
suderinti su Kalėjimų departamentu ir patvirtinti šių pataisos namų
direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. (b. l. 28). Pagal šiuos reikalavimus,
išilgai salės, skirtos trumpalaikiams pasimatymams, turi būti įrengiama
stiklinė pertvara, prie jos iš abiejų pusių pastatomi du 64 centimetrų pločio
ir 75 centimetrų aukščio stalai per visą pertvaros ilgį (1 punktas); stiklinė
pertvara, esanti ant stalo paviršiaus, turi būti suskirstoma į 6 individualias
vietas – kabinas, atitveriamas stiklu; kiekvienoje kabinoje įrengiama
telefoninio pasikalbėjimo sistema po vieną telefono ragelį kiekvienoje kabinoje
(2 punktas). Atsakovo teigimu, tokia stiklinė pertvara buvo įrengta siekiant:
1) suteikti galimybę nuteistiesiems bendrauti be pašalinių asmenų, t. y.
atsiriboti nuo kitų tuo metu vykstančių pasimatymų, užtikrinti nuteistųjų
privatumą ir galimybę bendrauti negirdint kitiems nuteistiesiems bei juos
lankantiems asmenims; 2) užkardyti draudžiamų daiktų perdavimą nuteistiesiems
pasimatymų metu. Pažymėtina, kad vadovaujantis BVK 94 straipsnio 2 dalimi,
trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau
pastarajam nesiklausant pokalbio. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklių 107 punktu (2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 redakcija, galiojusi
bylai aktualiu laikotarpiu), prieš ir po pasimatymo nuteistiesiems daroma
krata, kad nebūtų daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 108 punkte (2003 m. liepos 2 d.
įsakymo Nr. 194 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) nustatyta
trumpalaikius pasimatymus kontroliuojančių pareigūnų pareiga nuolat stebėti
nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis. Taigi, paminėtos
stiklinės pertvaros įrengimas užtikrina aukščiau nurodytų BVK ir Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytų reikalavimų laikymąsi ir yra skirtas
atsakovo paminėtiems tikslams pasiekti. Nuteistųjų galimybę trumpalaikių
pasimatymų metu bendrauti su asmenimis, atvykusiais jų aplankyti, užtikrina kiekvienoje
kabinoje įrengiama telefoninio pasikalbėjimo sistema.
Kaip matyti iš atsakovo
atsiliepimo į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, Pravieniškių
1-ųjų pataisos namų trumpalaikių pasimatymų patalpos, atitinkančios paminėtus
reikalavimus, patvirtintus 2008 m. gruodžio 31 d., buvo įrengtos jau 2008 metų
birželio mėnesį. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigė. Iš pareiškėjo skundo
matyti, kad būtent taip buvo įrengtos trumpalaikių pasimatymų patalpos 2008 m.
rugsėjo 26 d. Ta aplinkybė, kad kiekvienoje kabinoje įrengta telefoninio
pasikalbėjimo sistema turi po vieną ragelį, nevertintina kaip pažeidžianti
įstatymų numatytą nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais
asmenimis. Jokie teisės aktai nenustato, kad trumpalaikio pasimatymo metu su
nuteistuoju gali bendrauti tik vienas iš jo aplankyti atvykusių asmenų,
negalėdamas perduoti telefoninio ragelio kitam asmeniui. Byloje nėra duomenų,
kad 2008 m. rugsėjo 26 d. trumpalaikio pasimatymo metu pareiškėjui kokiu nors
būdu buvo trukdoma bendrauti su abiem jo aplankyti atvykusiais tėvais.
Pažymėtina, kad, nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ar kiti
teisės aktai, galioję bylai aktualiu laikotarpiu, nenumatė tokio reikalavimo,
kad pataisos įstaigų trumpalaikių pasimatymų patalpose kiekvienoje telefoninio
pasikalbėjimo sistemoje, skirtoje vienam nuteistajam ir jo aplankyti atvykusiems
asmenims, būtų įrengta po tris ar daugiau ragelių. Tai, kad Pravieniškių 1-ųjų
pataisos namų trumpalaikių pasimatymų patalpos buvo įrengtos pagal naujus
reikalavimus anksčiau nei tokie reikalavimai buvo patvirtinti šių pataisos namų
direktoriaus, nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pasimatyti su artimaisiais
neapribojo ir kitokių įstatymo numatytų teisių nepažeidė.
Pareiškėjo
apeliaciniame skunde minimas BVK 116 straipsnis nustato, kad nuteistieji turi
būti pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Pravieniškių
1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 7/05-329,
kuriuo buvo patvirtinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų trumpalaikių
pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimai, yra skirtas šių pataisos namų
administracijai ir nustato būtent administracijos pareigas įrengiant minėtas
patalpas. Šis įsakymas nenustato nuteistiesiems jokių teisių ir pareigų, taip
pat nenustato jokių draudimų, galinčių turėti įtakos nuteistųjų teisėms ar
pareigoms. Todėl pareiškėjo teiginys, kad ji turėjo būti pasirašytinai
supažindintas su Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. gruodžio
31 d. įsakymu Nr. 7/05-329, yra nepagrįstas.
Pareiškėjas neįrodė, kad Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracija
nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus ar kitus teisės aktus privalėjo
veikti, ir dėl to pažeidė pareiškėjo teisę pasimatyti su jį aplankyti
atvykusiais artimaisiais. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo ir įpareigoti
atsakovą įrengti trumpalaikių pasimatymų patalpas taip, kaip reikalauja
pareiškėjas.
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai
atmetė pareiškėjo skundą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo H. J. apeliacinį
skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5
d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė