Civilinė byla Nr. e2-363-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00173-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.3; 2.3.2.6.1; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

dalyvaujant ieškovui M. L., jo atstovei advokatei L. M.,

atsakovei G. L., jos atstovui advokatui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso mišriu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei G. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. O. I..

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 18 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovo M. L. ir atsakovės G. L. ir taikyti restituciją: grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pastatą – gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 4500/9100 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) M. L. ir G. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad šalys 2014 m. balandžio 18 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią praktiškai visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas atiteko vienai atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Nors sutartyje nurodyta, kad šalys pasidalija santuokos metu įgytą turtą, tačiau visas turtas atiteko tik atsakovei, ieškovui nenumatant jokios kompensacijos sumokėjimo. Pagal ginčo sutarties nuostatas atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis pastatas – gyvenamas namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 4500/9100 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad sutarties šalys, sudarydamos ginčijamą sutartį, nesiekė pasidalinti santuokoje įgyto turto, o tik siekė sumažinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį, siekiant išvengti galimų išieškojimų iš šio turto, kadangi ieškovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla nebuvo sėkminga, direktorius nuo 2007 m. kovo 22 d. iki 2011 m. kovo 1 d.. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir įmonė likviduota po bankroto procedūrų tik 2014 m. gegužės 21 d.. Bankroto proceso metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumas nebuvo atstatytas ir įmonė turėjo apie 87 000 Eur nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, todėl ieškovas ir atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad kreditoriai reikš reikalavimus ieškovui kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, atitinkamai sutartimi buvo siekiama išvengti išieškojimo į jų turimą turtą. Būtent todėl ieškovas ir atsakovė, siekdami apsaugoti savo turtą nuo galimų išieškojimų iš šio turto, ir sudarė sutartį, nors realiai šia sutartimi nesiekė sukurti tų teisinių pasekmių, t. y. nesiekė pasidalinti santuokoje įgyto turto, o siekė išvengti trečiųjų asmenų reikalavimų. Ieškovas taip pat nurodo, kad jo ir atsakovės santykiai buvo geri, šalys susitarė, kad turto perrašymas atsakovei vyksta tik siekiant apsaugoti šį turtą nuo išieškojimo procedūrų, o šalys ir toliau šį turtą valdys, juo naudosis bendrai kaip sutuoktiniai kartu, taip pat kaip ir buvo iki sutarties sudarymo. Taip ir vyko po sutarties sudarymo, ieškovas ir atsakovė kartu įgyvendino savininko teises į šį turtą ir laisva valia laikė šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Sutartis buvo sudaryta fiktyviai, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių, kadangi joks protingas asmuo neperleistų viso savo turto kitam sutuoktiniui, negaudamas už tai jokios kompensacijos. Tik kilus nesutarimams tarp sutuoktinių ir faktiškai nutrūkus santuokiniam gyvenimui, atsakovė pakeitė savo poziciją, pradėjo namo ir žemės sklypo pardavimo procesą be ieškovo žinios ir nepripažįsta, kad ieškovas yra sutartimi padalinto turto savininkas. Ginčo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvų sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir labai nenaudingomis ieškovui sąlygomis – praktiškai visas turtas atiteko atsakovei, dėl ieškovui susidėjusių sunkių aplinkybių, kai grėsė prarasti visą šeimos turtą.

3.       Atsakovė G. L. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas buvo priverstas sudaryti sandorį. Sandorio sudarymą iniciajavo ieškovas, kuris ir pasiūlė sudaryti sandorį, nesutvarkyto žemės sklypo bei nebaigto statyti ir neįrengto namo vertė ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo 89 782,21 Eur ir ji buvo mažesnė, negu tuo metu pagal kredito sutartį suteikta paskolos suma – 94 303,47 Eur, tuo tarpu pagal ginčijamą sutartį visos prievolės pagal kredito sutartį buvo priskirtos atsakovei – šalys susitarė, kad kreditą pagal kredito sutartį AB SEB bankui grąžins viena atsakovė, o jei AB SEB bankas išieškotų skolą iš ieškovo, jis įgytų regreso teisę į atsakovę. Po ginčijamos sutarties sudarymo buvo gauta 101 900 Eur paskola iš AB SEB banko namo pabaigimui ir šią paskolą įsipareigojo grąžinti atsakovė. Ginčo sandoris negali būti pripažintas kaip aiškiai ieškovui nenaudingas, nes pagal jį jo sudarymo momentu ieškovas perleido atsakovei ne tik žemės sklypą su namu, bet ir didesnės piniginės vertės įsipareigojimus AB SEB bankui. Atsakovė taip pat nurodo, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės, jog ieškovas buvo priverstas sudaryti sandorį. Po ginčo sandorio sudarymo į ieškovo sąskaitas buvo pervestos lėšos, todėl jeigu šalys būtų bijojusios kokių nors su ieškovo veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusių išieškojimų, bankui būtų nurodžiusios papildomai suteiktas kredito sumas pervesti į atsakovės banko sąskaitas ir jeigu ieškovas iš tikrųjų būtų siekęs išvengti trečiųjų asmenų išieškojimų į turtą nukreipimo, jis bandytų paslėpti ne tik visą turimą nekilnojamąjį turtą, bet ir visą kitą turtą, įskaitant pinigines lėšas banko sąskaitose. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovas ne tik, kad į sutartį neįtraukė viso turimo nekilnojamojo turto, nes nebuvo įtrauktas bendrosios dalinės nuosavybės teise turėtas butas ir žemės sklypas, bet ir toliau laisvai disponavo savo banko sąskaitose buvusiomis piniginėmis lėšomis, iš kurių buvo atliekami mokėjimai. Be to, nepriklausomai nuo to, ar sutartis būtų ar nebūtų buvusi sudaryta – jokie tretieji asmenys nebūtų galėję nukreipti išieškojimo į turtą, nes visas turtas kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai. Taigi ginčo sutartis turėjo realius teisinius padarinius, nes pasikeitė sutuoktinių turėto turto teisinis režimas, sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centras registruose, atsakovei sutartis lėmė jos asmeninės nuosavybės teisę į turtą, ši asmeninės nuosavybės teisė yra išviešinta registruose, be to, sutarties sudarymo dieną buvo sudaryta ir Vedybų sutarčių registre įregistruota povedybinė sutartis, pagal kurią nustatytas šalių turto atskirumo režimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad po sutarties sudarymo prisidėjo prie kito pagal sutartį atsakovei atitekusio turto (žemės sklypų) tvarkymo, išlaikymo ar pagerinimų. Be to, nepateikta ir įrodymų, jog buvo pažeistas sutuoktinių imperatyvus lygiateisiškumo principas, nes atsakovė prisiėmė didesnės vertės įsipareigojimus negu turto vertė, o ieškovas neįvardijo jam neva priklausiusios kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo pagrindo. Atsakovė pažymi, kad byloje negalima restitucija, nes jai nebuvo žinoma apie neva gresiančius bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimus. Net ir tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sutartis yra tariamas sandoris, negalėtų būti taikoma restitucija ir ginamos ieškovo, kaip nesąžiningos, piktnaudžiaujančios civilinėmis teisėmis šalies, siekusios nuslėpti turtą nuo kreditorių, teisės. Sutarties sudarymo metu namo baigtumas buvo 60 procesntų, namas buvo baigtas 2019 m., pateikiant 2019 m. balandžio 15 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, žemės sklypas taip pat buvo sutvarkytas tik po sutarties sudarymo, dalis žemės sklypo buvo išklota trinkelėmis, buvo įrengta terasa, žemės sklypas buvo aptvertas. Ieškovas neįrodė, kad jis prie namo išlaikymo prisidėjo asmeninėmis lėšomis, kadangi ieškovo gaunamas pajamas sudarė lėšos gautos už šalių bendrąja daline nuosavybe priklausiusio buto nuomą bei iš įmonių, priklausiusių šalims, veiklos. Be to, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų prisidėjęs asmeninėmis lėšomis, šalys galiojančia povedybine sutartimi susitarė, kad po povedybinės sutarties sudarymo sutvarkytas žemės sklypas, jo pagerinimai, užbaigtas statyti ir įrengtas namas, jo pagerinimai yra asmeninė atsakovės nuosavybė, nepriklausomai nuo ieškovo galimų investicijų į jį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas

4.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovas M. L. ir atsakovė G. L. 2014 m. balandžio 18 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria atsakovei G. L. asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas – gyvenamas namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 4500/9100 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) Sutarties 4.7 punktu šalys po šios sutarties sudarymo įsipareigojo sudaryti povedybinę sutartį, kuria nustatomos turtinės teisės ir pareigos santuokoms metu, po santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenant skyriumi. Be to, sutarties 5.1 punkte šalys įvardiję, kad su AB SEB banku yra sudarę kreditavimo sutartį pagal kurią šalims yra suteiktas 158 237,04 Eur kreditas žemės sklypo ir gyvenamojo namo statybai susitarė, kad prieš kreditorių sutarties šalys atsakovo solidariai. Be to, šiuo sutarties punktu įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu bankas remdamasis solidarios atsakomybės principu išieškotų skolą iš ieškovo, pastarasis įgytų regreso teisę į atsakovę.

5.       Ieškovas M. L. ginčija sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį nurodydamas, kad sutartis buvo sudaryta fiktyviai, nesiekiant sukurti realių teisinių pasekmių, be to pažeidžiant sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir labai nenaudingomis ieškovui sąlygomis.

6.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248-2017, 23 punktas).

7.       Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnis). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑418/2008).

8.       Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

9.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, 67 punktas).

10.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 68 punktą; 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 49 punktą).

11.       Pagal kasacinio teismo praktiką, formuojamą išnagrinėjus bylas, kuriose buvo ginčijami sandoriai teigiant, jog jie yra apsimestiniai, sandorio kito asmens (statytinio) vardu sudarymas, siekiant išvengti tiek esamo kreditoriaus, tiek būsimų kreditorių galimo išieškojimo nukreipimo į jo asmeninį turtą, laikytinas neatitinkančiu į teismą besikreipiančio asmens elgesio standarto, įtvirtinto įstatyme ir būtino įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas tam, kad teismas gintų tokio asmens pažeistas teises. Toks teismui nurodytas sandorį ginčijančio asmens siekis (išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo) vertintas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑558/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

12.       Teismas pažymi, kad teisinis reguliavimas, skirtas ginti asmenų teisėms, kurios buvo pažeistos sudarant apsimestinius sandorius (sandorių pripažinimo apsimestiniais institutas), negali būti aiškinamas kaip skirtas ginti ir nesąžiningiems asmenims, kurie apsimestinių sandorių pagrindu įgyja subjektines teises pažeisdami kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. piktnaudžiauja teise. Todėl teismas gali tenkinti ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, jeigu, be kitų būtinų tokiam ieškiniui tenkinti sąlygų, byloje nustatoma, kad ieškovas, kuriam pagal tokį sandorį atsirado teisės ir pareigos, buvo sąžiningas ir pagal sandorį subjektines teises įgijo nepiktnaudžiaudamas teise. Teismo vertinimu, tikslas, kurio siekdamas asmuo subjektines nuosavybės teises į turtą sandoriais, kurie sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu (apsimestiniai sandoriai), įgyja piktnaudžiaudamas teise, gali būti, be kita ko, išvengti išieškojimo nukreipimo į tokį turtą, mokesčių, susijusių su nuosavybės teisės turėjimu ir savininko teisių įgyvendinimu, mokėjimo.

13.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad priežastis, dėl kurios 2014 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, kuria sutartyje įvardintas turtas asmenininės nuosavybės teise atiteko atsakovei ir ginčo turtas buvo įregistruotos jos vardu, buvo bloga finansinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis, galimo išieškojimo iš ieškovui priklausančio turto vengimas, ieškovo nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto objektų skaičiaus mažinimas.

14.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Pagal CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus, o faktiniai duomenys nustatomi, be kita ko, ir šalių paaiškinimais. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo būseną, šios įmonės bankroto procese nepadengtus kreditorinius reikalavimus, ieškovo paaiškinimai apie ginčo sutarties sudarymo tiklsą, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovas, siekdamas, kad 2014 m. balandžio 18 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje atsakovė G. L. būtų nurodyta turto savininke ir šia sutartimi įgytas turtas būtų įregistruotos jos vardu, nors neketino perleisti nuosavybės teisės, sąmoningai siekė išvengti išieškojimo iš jam priklausančio turto, todėl buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo teise įgyti subjektines savininko teises.

15.       Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo ir išvadai, kad ieškovas buvo priverstas sudaryti sandorį nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnis). CK 2.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Šios paminėtos normos įtvirtina visišką juridinio asmens ir jo dalyvių atskirumo principą, t. y. bendrovės ir jos akcininkų atskirumą ir atsakomybės ribojimą.

16.       Kita vertus, esant tam tikroms sąlygoms bendrovės kreditoriai gali prašyti teismo atsakingais už bendrovės prievoles laikyti ir akcininkus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kreditoriams siekiant taikyti šią nuostatą, turi būti nustatytos negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių veiksmų nesąžiningumas. Akivaizdu, jog ieškovui ir pačiam kilo abejonių dėl savo veiksmų sąžiningumo, sąlygojusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Viena svarbiausių pareigų akcininkams, kaip civilinių teisinių santykių dalyviams, yra pareiga elgtis sąžiningai. Įmonės dalyviui elgiantis sąžiningai, nekiltų ir poreikis sudarinėti sandorius, kuriais būtų siekiama išvengti tiek esamo kreditoriaus tiek būsimų kreditorių galimo išieškojimo nukreipimo į įmonės dalyviui priklausantį turtą.

17.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visą santuokos metu įgytą turtą, priklausiusį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paskyrus vienam sutuoktiniui kitam nepaskiriant jokios kompensacijos, teismai turi vertinti, ar tokia sutartis atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas suprato, koks turtas ginčo sutartimi asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei, piktnaudžiavo teise sutuoktiniui perleisdamas turtą, po ginčo sutarties sudarymo su atsakove sudaryta povedybine sutartimi taip pat apsprendė klausimus, susijusius su sutuoktinio asmenine nuosavybės teise įgyto turto pagerinimais, todėl ieškovo įvardintas ginčo sutarties sudarymo tikslas nėra sąžiningas ir negali būti pripažintas kaip ribojantis sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės.

18.       Įvertinęs visa, kas nurodyta pirmiau, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise, siekiant 2014 m. balandžio 18 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi įgyti subjektines savininko teises į turtą, todėl jo teises atsisakytina ginti CK 1.137 straipsnio pagrindu. Kadangi piktnaudžiavimas teise yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, kiti ieškinio argumentai dėl prisidėjimo prie ginčo turto išlaikymo, dėl atitikimo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principui detaliau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, todėl jo naudai, kaip pralaimėjusiai bylą šaliai, pagrindo priteisti jo bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, o bylos nagrinėjimo metu turėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos atsakovei, kaip laimėjusiai bylą šaliai.

20.       Atsakovė yra pateikusi įrodymus, kad ji bylos nagrinėjimo metu iš viso turėjo 5 901,24 Eur, kurias sudaro 54 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, 47,24 Eur išlaidos už dokumentų pagal teismo liudijimą iš notarės gavimą, atsiliepimo į ieškinį parengimas – 2 300 Eur, prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo parengimas – 600 Eur, tripliko parengimas – 1 900 Eur, atstovavimas 2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje (5 val.) – 500 Eur, atstovavimas 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje (5 val.) – 500 Eur, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (reg. Nr. DOK-13238; DOK-21774; DOK-560; DOK-8763; DOK-12126).

21.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

22.       Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑156‑701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-466-403/2018 41 punktas).

23.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat įvertinus atsakovės turėtų išlaidų dydį ir jų pagrindimą, teismas sprendžia, kad jos yra pagrįstos ir neviršija nustatytų Rekomendacijose dydžių (atsiliepimo į ieškinį parengimui maksimali suma – 3 800,60 Eur (1 900,30 Eur x 2,5 x 80 proc.), prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo parengimui maksimali suma – 608,10 Eur (1 900,30 Eur x 0,4 x 80 proc.), tripliko parengimui maksimali suma – 2 351,40 Eur (1 959,50 Eur x 1,5 x 80 proc.), atstovavimas 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdžiuose (abiejų trukmė apie 2 val., taip pat įvertinus pasirengimui skirtą laiką) maksimali suma – 1 266,18 Eur už abu teismo posėdžius ((2 110,30 Eur x 0,1 x 3 val.) x 2), todėl yra priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovo M. L., t. y. iš viso iš jo atsakovės naudai yra priteisiama 5 901,24 Eur suma, įvertinus ir atsakovės sumokėtą 54 Eur žyminį mokestį bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias 47,24 Eur išlaidas.

24.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 45 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo M. L..

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

25.       Teismui atmetus ieškovo ieškinį, įsiteisėjus sprendimui, yra panaikinamos Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei G. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 4500/9100 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) areštas bei draudimas areštuotu turtu disponuoti (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu ir 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo M. L. ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 4500/9100 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) areštą bei draudimą areštuotu turtu disponuoti.

Iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 5 901,24 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus vieną eurą 24 ct) bylinėjimosi išlaidas. 

Iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Šio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, o šiam sprendimui įsiteisėjus – Turto areštų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas