Civilinė byla Nr. 2A-766-153/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03792-2013-7;

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7; 14.1; 14.4;

114.11; 121.14; 121.18; 121.21. (S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos  Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7183-920/2013 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui UAB Kauno komunaliniam ir butų ūkiui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti darbo 2010-03-31 sutarties Nr. 526 nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. nuostatas neteisėtu, panaikinti atsakovo įsakymą dėl drausminės nuobaudos – ieškovo atleidimo iš darbo skyrimo, ieškovui iš atsakovo priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas turėtas byloje bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovo R. V. ieškinio reikalavimus patenkino. Apylinkės teismas panaikino atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio 2012 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. P-49, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda papeikimas, atsakovo direktoriaus 2013-02-11 įsakymą Nr. P-6 dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. ir priteisė iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 10 618,86 Lt ieškovui. Be to, priteisė iš atsakovo ieškovui 4961 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai ir bylinėjimo išlaidas valstybei.

Teismas panaikino atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio 2012-04-24 įsakymu Nr. P-49 paskirtą ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą, konstatavęs, kad ieškovas nepažeidė savo pareiginių nuostatų reikalavimų ir neviršijo savo įgaliojimų, nes viešųjų pirkimų procedūrų terminų ir kitų reikalavimų nepažeidė. Teismas sprendė, kad ieškovo pareiginėse instrukcijose nenustatytas tinkamas laikymasis viešųjų pirkimų procedūrų. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovas nepakenkė darbdavio interesui, kuris nagrinėjamu atveju suprantamas kaip būtinybė tinkamai vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo priežiūrą. Ieškovas, organizuodamas ir vykdydamas viešojo pirkimo apklausos būdu procedūras, veikė įgyvendindamas savo pareiginiuose nuostatuose suformuluotas pareigas organizuoti ir kontroliuoti Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą bei nagrinėti gautus prašymus. Teismo nuomone, ieškovas, neužtikrindamas operatyvaus Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų prašymų įgyvendinimo, sudarytų prielaidas atsakovui netinkamai vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kaip numatyta atsakovo pateiktose į bylą sutartyse. Teismas konstatavo, kad ieškovas, atlikdamas veiksmus organizuojant ir vykdant viešąjį pirkimą apklausos būdu veikė vadovaudamasis Techninės priežiūros skyriaus techninės priežiūros direktoriaus pareiginiais nuostatais ir atliko šias funkcijas neperžengdamas šiame lokaliniame teisės akte nustatytų jam, kaip techninės priežiūros direktoriui, atsakomybės bei kompetencijos ribų.

Teismas nurodė, kad atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus 2013-02-08 reikalavime nurodyti atliktų darbų aktai ir paskyros-užduotys galėjo būti nepatvirtinti ieškovo parašu, kadangi minėti dokumentai ieškovui nebuvo pateikti. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio Techninės priežiūros skyriaus vadybininkai A. N. ir K. K. atliktų darbų aktus ir paskyras-užduotis atiduodavo ne tik ieškovui, todėl atsakovas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis netinkamai vykdė jam tenkančią pareigą įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, nes neišsiaiškino ir neįrodė aplinkybės, kad konkretų darbo drausmės pažeidimą padarė būtent ieškovas, o ne kitas asmuo.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus 2013-02-11 įsakymą Nr. P-6, svarbia aplinkybe laikė tai, kad atsakovo įsakymas Nr. 50a „Dėl bendrovės pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus pasirašytas 2012-10-10, o įsakymo vykdymo patikrinimas pradėtas nepraėjus 1 mėnesiui po įsakymo priėmimo, t. y. 2012-11-05. Teismas pripažino svarbia aplinkybe ir tai, kad iki 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a priėmimo, galiojusio 2011-04-11, įsakymo Nr. 24a „Dėl bendroves pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ l. p. nuostatą buvo nurodyta techninės priežiūros vadybininkams techninės priežiūros eksploatacijos atliktų darbų aktus F Nr. 2 pateikti baigus darbus, o užduotis-paskyras – kitą darbo dieną atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus  pavaduotojui, o ne direktoriui, kaip nurodyta 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a 1 p. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2012-10-10 įsakymu Nr. 50a įsakymo 1 punkte ieškovui buvo numatyta nauja, iki tol nepriskirta, darbo funkcija, o naujo įsakymo nuostatų vykdymo patikrinimo pradžia nepraėjus nė 1 mėnesiui po įsakymo priėmimo yra neprotingai trumpas terminas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą skundžia atsakovas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis.

Apeliantas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7183-920/2013, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Įpareigoti ieškovą R. V. grąžinti 5309,43 Lt (priskaityta suma) atsakovui, kurie ieškovui R. V. buvo išmokėti vykdant 2013 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7183-920/2013 dalį dėl šio sprendimo skubaus vykdymo. Priteisti atsakovui UAB Kauno komunaliniam ir butų ūkiui bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė 461,57 Lt žyminio mokesčio kvitą  ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančius dokumentus – 1800 Lt kasos išlaidų orderį , sąskaitą faktūrą Nr. 2014/01, surašytą advokato Ž. K. (3 t., b. l. 119–121).

Atsakovas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7183-920/2013, kuriuo ieškinys buvo visiškai patenkintas. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) XII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties vykdymo ir pasibaigimo tvarką, DK XVI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, pažeidė procesines teisės normas, įtvirtintas CPK 185 str., bei nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

Dėl 2012-04-24 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-49 skirtos drausminės nuobaudos – papeikimo.

Pirmosios instancijos teismas, apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio manymu, konstatavo, kad ieškovas, atlikdamas veiksmus organizuojant ir vykdant viešąjį pirkimą apklausos būdu, veikė vadovaudamasis Techninės priežiūros skyriaus techninės priežiūros direktoriaus pareiginiais nuostatais ir atliko šias funkcijas neperžengdamas šiame lokaliniame teisės akte nustatytų jam, kaip techninės priežiūros direktoriui, atsakomybės bei kompetencijos ribų.

Pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas savo paties padarytoms išvadoms, nenurodydamas jokių motyvų ir teisinių argumentų, praplėtė ieškovo įgaliojimų ribas, nurodydamas, kad ieškovas, siekdamas užtikrinti operatyvų techninės priežiūros skyriaus darbuotojų prašymų įgyvendinimą, turėjo teisę vykdyti viešųjų pirkimų procedūrą – apklausą.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog iškilus gamybiniam būtinumui įsigyti žirkles plastikiniams vamzdžiams karpyti ir kampinį šlifuoklį, atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, iškilo būtinumas atlikti viešąjį pirkimą, kurio organizavimo ir vykdymo iniciatyva, vadovaujantis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 12 p., buvo pavesta atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio viešųjų pirkimų specialistui G. B., o ne ieškovui.

Pirmosios instancijos teismui taip pat nekilo abejonių dėl aplinkybių objektyvumo, kai atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio Techninės priežiūros skyriaus darbuotojas R. M. 2012-04-11 paaiškino, kad susidėvėjus plastikinių vamzdžių karpymo žirklėms ir kampiniam šlifuokliui, dėl naujų įrankių įsigijimo kreipėsi į ieškovą. Pastarasis nurodė nuvykti į UAB „Elremta“ bei paimti komercinį pasiūlymą įrankiams įsigyti. Gautą iš UAB „Elremta“ komercinį pasiūlymą pateikė ieškovui. Be to, paaiškinime R. M. taip pat nurodė, kad, vykdydamas ieškovo žodinį nurodymą, nuvyko į UAB „Gerunda“ bei UAB „Tavydas“, iš kur taip pat buvo gauti komerciniai pasiūlymai įrankiams įsigyti ( t. 2, b. l. 118). Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtino ir atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio viešųjų pirkimų specialistas G. B. 2012-04-10 tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 119).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti 2012-04-24 atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-49, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ieškovo veiksmus, kurie numatyti atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 9.1. p. bei šių taisyklių XV skyriuje, vertino kaip techninės priežiūros direktoriaus pareiginių nuostatų 2.7. p. vykdymą. Šis vertinimas akivaizdžiai prieštarauja paties pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kurias įvardindamas skundžiamame sprendime nurodė, kad viešųjų pirkimų procedūrų terminų ir kitų reikalavimų tinkamas laikymasis nustatytas ne ieškovo, bet kito atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio darbuotojo pareiginėse instrukcijose.

Pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas savo paties padarytoms išvadoms, nenurodydamas jokių motyvų ir teisinių argumentų, praplėtė ieškovo įgaliojimų ribas, nurodydamas, kad ieškovas, siekdamas užtikrinti operatyvų atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų prašymų įgyvendinimą, turėjo teisę vykdyti viešųjų pirkimų procedūrą – apklausą.

Dėl 2013-02-11 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-6 skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio Techninės priežiūros skyriaus vadybininkai A. N. ir K. K. atliktų darbų aktus ir paskyras-užduotis atiduodavo ne tik ieškovui, todėl atsakovas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis netinkamai vykdė jam tenkančią pareigą įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, nes neišsiaiškino ir neįrodė aplinkybės, kad konkretų darbo drausmės pažeidimą padarė būtent ieškovas, o ne kitas asmuo.

Liudytojai A. N. bei K. K. apklausiami teismo posėdžio metu patvirtino tą faktinę aplinkybę, kad jie netinkamai vykdė atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a 1 p. reikalavimus, o ieškovas, kaip atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio Techninės priežiūros skyriaus direktorius, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų tinkamai organizuotas Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbas ir kontrolė. Ginčo bylos atveju, atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio Techninės priežiūros skyriaus darbuotojams nevykdant atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a „Dėl bendrovės priimtų apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ 1. p. reikalavimų, atsakomybė už tai tenka ieškovui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad, vykdydamas jam pavestas pareigas, numatytas pareiginių nuostatų 2.1. p., už užduočių-paskyrų, atliktų darbų aktų F Nr. 2 nepateikimą nustatytu laiku būtų inicijavęs drausminės nuobaudos ar kitokio drausminio poveikio priemonių taikymą skyriaus darbuotojams, kaip yra numatyta ieškovo pareiginių nuostatų 3.1 .p. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų įrodymų, neįsigilinus į jų turinį bei esmę, t. y. nesivadovaujant teismų suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo bei pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuojamas CPK nuostatomis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovui buvo neaiškus ir nesuprantamas reikalavimas, išdėstytas atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a „Dėl bendrovės priimtų apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ 1 p. Tai yra laikotarpį nuo 2012-10-10 (kai buvo priimtas įsakymas) iki 2012-11-05 (kai buvo pradėtas patikrinimas dėl įsakymo vykdymo) pirmosios instancijos teismas laikė neprotingai trumpu, kad ieškovas suprastų ir supratęs pradėtų vykdyti atsakovo UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis lokaliniu teisės aktu jam priskirtą pareigą. Šios teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi ieškovas, susipažinęs su atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio 2012-10-10 įsakymu Nr. 50a, turėdamas aukštąjį išsilavinimą bei vadovaujamo darbo patirtį, užimdamas vadovaujančias pareigas atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio organizacinėje struktūroje, turėjo ir galėjo suprasti jam priskirtas naujas pareigines funkcijas ir imtis priemonių joms įgyvendinti.

Atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinis direktorius 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a 8 p. prisiėmė pareigą tikrinti, kaip yra vykdomas jo įsakymas, t. y. ar techninės priežiūros direktorius (ieškovas) tinkamai organizuoja jam pavaldžių Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą ir ar tinkamai yra atliekamos ieškovui pavestos funkcijos. Būtent tai ir buvo atlikta atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio 2012-11-05 įsakymu Nr. 56a sudarius komisiją ir pavedus jai 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a vykdymo patikrinimą. Šis patikrinimas buvo sąlygotas atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generaliniam direktoriui gavus duomenis apie galimai į buhalteriją pateiktus nepatikrintus atliktų darbų aktus bei užduotis-paskyras. Nustačius pažeidimus, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už nerūpestingai ir aplaidžiai atliekamas jam pavestas darbo pareigas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad patikrinimas pradėtas po neprotingai trumpo termino, yra visiškai nepagrįstas, įvertinant ieškovo, kaip vadovo, darbo specifiką bei jam keliamus reikalavimus.

Dėl darbo santykių nutraukimo su ieškovu pagrindų

Atsakovas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis atsiliepime į ieškinį ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė tą aplinkybę, jog, atsižvelgdamas į atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio veiklos specifiką bei ieškovo pareigų specifiką įmonėje, ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs. Todėl atsakovas turėjo teisę darbo sutartį nutraukti DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindais su ieškovu. Atsakovo nuomone, kasacinio teismo suformuotos praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas taikymas yra būtinas siekiant priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje ginčo byloje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo teismų nuosekliai formuojama šiuo klausimu praktika, šių aplinkybių nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė.

Dėl darbo užmokesčio priteisimo

Ieškovui yra mokamos nedarbo draudimo išmokos, kurios kompensuoja negautą darbo užmokestį. Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą iš apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio priteisti vidutinį darbo užmokestį ieškovui, nesiėmė pareigos išsiaiškinti LR Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies taikymo aplinkybes, t. y. kokia ieškovo negauto užmokesčio dalis turi būti kompensuojama, įvertinus ieškovo gaunamas nedarbo išmokas. Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė LR Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl priimtas sprendimas dėl priteisto ieškovui darbo užmokesčio yra neteisėtas. Atsižvelgiant į šiame apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad darbo sutartis Nr. 526 su ieškovu nutraukta pagrįstai ir teisėtai, todėl atitinkamai atmestini ir ieškovo išvestiniai reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį (5 309,43 Lt už mėnesį, 252,83 Lt už darbo dieną), nesiėmė jam priskirtos pareigos išsiaiškinti visas reikšmingas DK 300 str. 4 d. taikymui aplinkybes, t. y. kokia ieškovo negauto darbo užmokesčio dalis turi būti kompensuojama, įvertinus ieškovo gaunamas nedarbo išmokas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 300 str. 4 d. nuostatas, todėl priimtas sprendimas dėl ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio yra neteisėtas. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2013-12-02, praėjus aštuoniems mėnesiams po to, kai Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieškinys. Pirmosios instancijos teismas taikė didesnę atsakomybę jam (darbdaviui), negu tai nustatyta įstatymuose. CPK 413 straipsnyje nustatyta, kad darbo byla turi būti išnagrinėta per maksimalų 60 dienų terminą. Pagal DK 300 straipsnio 1 dalį, darbuotojas gali kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, neteisėto atleidimo iš darbo per vieną mėnesį nuo darbo santykių nutraukimo dienos. Jei teismas sprendimu pripažįsta atleidimą iš darbo neteisėtu, darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios ginčo bylos atveju nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo 263 d. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šią ginčo bylą per CPK 413 str. nustatytą terminą, atsakovui tektų pareiga išmokėti ieškovui 10 618,86 Lt darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje laikotarpiu.

Ieškovas R. V. atsiliepime į atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Ieškovo nuomone, Kauno apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl 2012-04-24 apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus įsakymo Nr. P-49, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, panaikinimo:

Kauno apylinkės teismas 2013-12-02 sprendimu pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepažeidė savo pareiginių nuostatų reikalavimų, neviršijo savo įgaliojimų, nepakenkė darbdavio interesui, todėl pagrįstai panaikino 2012-04-24 apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-49, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė įrodinėjimo ir motyvavimo pareigos, įrodymų pakankamumo taisyklės. Kauno apylinkės teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina ir kitos aplinkybės bei argumentai, sudarantys įrodymų visetą, kuriais Kauno apylinkės teismas nesirėmė, tačiau kurie sudaro pagrindą neabejoti priimto Kauno apylinkės teismo sprendimo teisingumu ir pagrįstumu. Iš byloje esančių įrodymų — medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškos matyti, kad pirkimas suderintas su atsakovo UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generaliniu direktoriumi, konkretūs pasiūlymai viešųjų pirkimų specialisto G. B. pripažinti tinkamiausiais, pirkimas suderintas su ieškovu ir vyriausiąja buhaltere. Tai, kad įrankių pirkimas paraiškoje turi būti suderintas su ieškovu (tokia grafa numatyta paraiškoje), patvirtina, kad ieškovas tam tikra (t. y. pareiginių nuostatų) apimtimi ne tik galėjo, bet netgi privalėjo dalyvauti įsigyjant darbui reikalingus įrankius. Ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta už neva kišimąsi į viešuosius pirkimus vadovaujantis apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio plėtros direktoriaus M. Z. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad viešojo pirkimo metu nupirktos prekės, kurių poreikis nebuvo suderintas su UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio įmonės generaliniu direktoriumi. O iš medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškos matyti, kad pirkimas suderintas su apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generaliniu direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda, turinys prieštarauja faktinei situacijai, drausminė nuobauda ieškovui paskirta nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų ir / ar įrodymų, kad už viešųjų pirkimų pažeidimus kitiems darbuotojams (pvz. viešųjų pirkimų specialistui G. B.) būtų skirta kokia nors drausminė nuobauda. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir apeliantas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis  teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl tariamo ieškovo pažeidimo apeliantui UAB Kauno komunaliniam ir butų ūkiui buvo padaryta žala. Pastebėtina, kad nors apeliantas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis konstatavo tariamus viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus (dėl ko, apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio teigimu, buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai) ir dėl to ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą, tačiau įvykęs konkretus viešas pirkimas nebuvo atšauktas (panaikintas), nebuvo skelbtas (vykdomas) naujas viešas pirkimas. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pats apeliantas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis, įvykdžius konkretų viešąjį pirkimą, nelaikė, kad viešasis pirkimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o ieškovui drausminę nuobaudą paskyrė tendencingai ir šališkai, nesant drausmės pažeidimo sudėties, t. y. be teisėto pagrindo.

Dėl 2013-02-11 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-6 skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p.

Liudytojų A. N. ir K. K. paaiškinimai visiškai atitinka įrodymų pakankamumo ir patikimumo reikalavimus, t. y. paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, sutampa. Liudytojai yra apelianto darbuotojai. Šie liudytojai į teismą buvo kviesti apelianto iniciatyva. Liudytojų ir apelianto santykiai nėra priešiški, liudytojai neturėjo pagrindo apkalbėti apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio. Esant minėtoms aplinkybėms, tokių liudytojų paaiškinimai pagrįstai laikytini patikimais. Liudytojų A. N. ir K. K. teiktų paaiškinimų pagrįstumą patvirtina ir kiti byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai, pvz. ieškovo paaiškinimai, kad tam tikrų dokumentų ieškovas nepatikrino ir nepatvirtino savo parašu, kadangi ieškovui jie nebuvo pateikti, teisme liudijusio apelianto darbuotojo M. Z. paaiškinimai, kad komisija nesiaiškino, ar vadybininkai pateikė dokumentus ieškovui, ar kitam asmeniui, taip pat nesiaiškino, kodėl ieškovo nepasirašyti dokumentai buvo įvesti į informacinę sistemą, kokiu būdu jie pasiekė už duomenų suvedimą atsakingą specialistą, todėl Kauno apylinkės teismui priimant skundžiamą sprendimą, jais nesivadovauti nebuvo pagrindo. O apeliantas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis savo apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kad liudytojų paaiškinimai neatitiko įrodymų pakankamumo ir patikimumo reikalavimų.

Ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirtas už tai, kad: a) nėra ieškovo parašų ant reikalavime pasiaiškinti dėl padaryto drausmės pažeidimo nurodytų techninės priežiūros užduočių-paskyrų ir atliktų darbų aktų ir b) netinkamai vedamas atliktų darbų žurnalas. Taigi, apeliantas UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis nepaskyrė ieškovui drausminių nuobaudų už kitus tariamus drausmės pažeidimus, kurie nėra šios bylos objektas, todėl Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai to nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinis direktorius V. T., 2012-10-10 įsakymu Nr. 50a nustatęs ieškovui ir kitiems apelianto darbuotojams tam tikras pareigas, paskyrė save atsakingu už šių pareigų vykdymo kontrolę (įsakymo 8 p.), tačiau, kaip matyti, tinkamai jos nevykdė. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovui neatsirado ir negalėjo atsirasti atsakomybė už tai, kad nepasinaudojo teise inicijuoti drausminės atsakomybės taikymą apelianto darbuotojams, todėl apelianto argumentai, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovo pareiginių nuostatų, nustatančių ieškovui teisę inicijuoti ieškovo pavaldume esančių darbuotojų drausminę atsakomybę, vykdymo, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl bylos išnagrinėjimo terminų ir jų įtakos sprendimo turiniui ir ieškovo teisei į vidutinį darbo užmokestį.

Apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio argumentas, kad Kauno apylinkės teismas apeliantui taikė didesnę atsakomybę, negu tai numatyta įstatyme, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad teismas kokiu nors būdu vilkino bylos nagrinėjimą, padarė kokių nors procesinių pažeidimų, dėl kurių pailgėjo bylos išnagrinėjimo terminai. Iš teismo posėdžių protokolais fiksuotos bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad teismo posėdžiai nebuvo formalūs, užtrukdavo ilgai. Dėl apelianto veiksmų ir / ar neveikimo, neoperatyvumo, nebendradarbiavimo užsitęsė bylos išnagrinėjimas (nepateikė ieškovui įsakymo dėl atleidimo, sąmoningai ar dėl aplaidumo laiku nepateikdavo ar pateikdavo klaidingus teismo išreikalautus dokumentus, teikdavo teismo posėdžiuose ir teismo prašydavo prijungti prie bylos didelės apimties dokumentus iki paskirto teismo posėdžio nesudarydama galimybių su jais susipažinti ieškovui ar ieškovo atstovui advokatui A. B.). Apeliantas, turėdama profesionalų teisininką, keletą kartų keitė advokatus, teikė teismui prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo esant advokato užimtumui, nors teismo posėdžio data su apeliantu ir jo atstovu buvo iš anksto suderinta, atlikdami procesinius veiksmus nebuvo pakankamai operatyvūs (pvz., apeliacinio skundo pateikimui apeliantas išnaudojo visą įstatymo skirtą terminą).

Nei LR darbo kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato išimčių dėl darbdavio atsakomybės nepagrįstai atleistam darbuotojui mokėti jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ribojimo. Ieškovo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką, nesant ieškovo kaltės, negali būti ribojama dėl procedūrinių kliūčių. Esant minėtoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai iš apelianto ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, o apelianto argumentas dėl atsakomybės ribojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovui drausminės taikytos nuobaudos – atleidimo iš darbo teisėtumo. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu atveju turi nustatyti šias būtinas drausminei atsakomybei taikyti sąlygas. Darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. UAB „Unipakas“, bylos Nr. 3K-3-380/2012; kt.). Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pagal DK 238 straipsnio nuostatas, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas, todėl, sprendžiant dėl šios nuostatos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į darbuotojo drausmės pažeidimų sistemingumą, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t. y. jo požiūrį į darbą.

Dėl 2012-04-24 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-49 skirtos drausminės nuobaudos – papeikimo.

Bylos duomenimis, ieškovas 2010 m. kovo 1 d. sudarė su atsakovu darbo sutartį Nr. 526, kurioje sulygo, kad ieškovas nuo 2011-08-25 dirbs UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio techninės priežiūros direktoriumi (t 1., b. l. 7–11). Ieškovas nuo darbo sutarties sudarymo momento įsipareigojo vykdyti UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio lokalinius teisės aktus, tarp jų ir techninės priežiūros direktoriaus pareiginius nuostatus (t. 1, b. l. 12–13), su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai. Techninės priežiūros direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad ieškovo – techninės priežiūros direktoriaus, kompetencija yra siejama tik su atsakovo pagal sutartis vykdoma statybos remonto darbų technine priežiūra, atliekamų statybos ir remonto darbų bei Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbo kontrole. Techninės priežiūros direktoriaus pareiginiai nuostatai nesuteikia ieškovui teisės atlikti veiksmus, susijusius su supaprastintais viešaisiais pirkimais. Dėl to negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis atsakovo įmonės veiklos pobūdžiu, ieškovas galėjo atlikti veiksmus, nepriskirtus jo kompetencijai, duoti darbuotojams nurodymą nupirkti darbo įrankius kitokia tvarka, negu leidžia supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, kadangi tokių veiksmų ieškovas atlikti negalėjo (b. l. 129–141, 1 t.). Ieškovo pareiginiai nuostatai numato, kad jis (2.1 p.), būdamas techninės priežiūros direktoriumi, pagal kompetenciją organizuoja ir kontroliuoja Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą, Taip pat ieškovas kontroliuoja Gyvenamųjų namų techninės priežiūros skyriaus darbuotojų, jų pareiginių nuostatų reikalavimų vykdymą (2.3 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nustatytų techninės priežiūros direktoriaus pareiginiuose nuostatuose įtvirtinti ieškovo įgaliojimai aiškiai  nurodo jo veiklos ribas ir nenumato ieškovui teisių pirkti darbo įrankius kitokia tvarka, negu nustatė atsakovas supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse (2 t., b. l. 129–141).

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas gali būti pateisintas atsakovo vykdomos veiklos pobūdžiu ir ieškovo pareiginių nuostatų reikalavimais, kurie įpareigoja ieškovą rūpintis operatyviu Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų prašymų įgyvendinimu. Kaip matyti iš techninės priežiūros direktoriaus pareiginių nuostatų (3 skyrius), direktorius turi teisę gauti priežiūros skyriui reikalingą informaciją iš visų bendrovės skyrių, teikti pasiūlymus ir dalyvauti svarstant namų bendrosios nuosavybės administravimo techninės priežiūros klausimus. Iš byloje esančio ieškovo 2012-04-17 paaiškinimo (2 t., b. l. 116) matyti, kad į ieškovą 2012 m. balandį kreipėsi darbuotojas dėl žirklių ir kampinio šlifuoklio pirkimo, nes  įrankiai susidėvėjo, o kampinis šlifuoklis seniai sugedęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pareiga organizuoti ir kontroliuoti Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą turėtų būti įgyvendinama remiantis atsakovo patvirtintais lokaliniais aktais, tarp jų ir techninės priežiūros direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimais, kurie numato, kad ieškovas savo iniciatyva renka informaciją, būtiną atsakovo veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo Techninės priežiūros skyriaus vadovas, jis turėjo pareigą domėtis jam priskirto skyriaus darbuotojų darbo įrankių aprūpinimu, taip pat įrankių susidėvėjimu, būtinumu papildyti įrankių kiekį, tuo pagrindu teikti atitinkamus pasiūlymus už viešųjų pirkimų organizavimą atsakingiems darbuotojams dėl įrankių įsigijimo (2 t., b. l. 130). Šiuo atveju labiau tikėtina, kad 2012 m. balandį ieškovas neturėjo reikalingos informacijos apie įrankių tinkamumo būklę, todėl nurodė bendrovės darbuotojui R. M. pirkti įrankius be supaprastintų viešųjų pirkimų procedūros. Taigi ieškovas veikė skubotai, savo nuožiūra, nesilaikydamas įrankių įsigijimo tvarkos, pateisindamas padarytus darbo drausmės pažeidimus (savo neveikimą) būtinumu operatyviai vykdyti priskirtas jam pareigas. Todėl ieškovo veiksmai dėl supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo atsakovo pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – atlikimas pareigų, nesusijusių su ieškovo darbo funkcijomis (2 t., b. l. 117–128, 37). Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovas nepažeidė savo pareiginių nuostatų reikalavimų ir neviršijo savo įgaliojimų, nes viešųjų pirkimų procedūrų terminų ir kitų reikalavimų tinkamas laikymasis nustatytas ne ieškovo, bet kito atsakovo darbuotojo pareiginėse instrukcijose. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų byloje faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstos.

Ieškovas bendrovėje dirbo techninės priežiūros direktoriaus darbą, buvo vienas iš įmonės vadovų, todėl jam taikomi atitinkami elgesio ir įstatymo išmanymo standartai (1 t., b. l. 12, nuostatų bendroji dalis). Ieškovas, veikdamas kaip bendrovės vadovas, elgėsi priešingai, nei buvo nustatyta jo pareiginiuose nuostatuose, atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse (2 t., 129–131). Ieškovas davė bendrovės darbuotojams leidimus ir nurodymus įsigyti darbo įrankius kitokia tvarka, nei numato LR viešųjų pirkimų įstatymas, todėl ieškovo padarytas pažeidimas negali būti pateisintas vien tuo pagrindu, kad viešųjų pirkimų procedūrų reikalavimų tinkamas laikymasis ieškovui nenustatytas, nes tai prieštarauja protingumo kriterijui.

Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė sprendime, kad ieškovas nepakenkė darbdavio interesui. Priešingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovo, kaip bendrovės vadovo, aplaidus pareigų vykdymas, LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas pripažintinas žalingu bendrovės veiklai ir kenkiančiu darbdavio interesui. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino 2012-04-24 įsakymą Nr. P-49 dėl taikytos ieškovui nuobaudos, teisėjų kolegija šią teismo sprendimo dalį panaikina ir pripažįsta, kad pagal LR DK 237 str. 1 d. 2 p., 235 str. 2 d. 3 p., 11 p. nuobauda ieškovui paskirta pagrįstai (2 t., b. l. 37).

Dėl 2013-02-11 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-6 skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2013-02-11 nutraukė su ieškovu darbo sutartį remdamasis LR DK 136 str. 3 d. 1 p. (t. 1, b. l. 48). Atsakovas atleido ieškovą nustatęs, jog ieškovas pažeidė atsakovo generalinio direktoriaus 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a „Dėl bendrovės priimtų apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ nuostatas, neužtikrino, jog būtų patikrintas užduočių-paskyrų, atliktų darbų aktų F Nr. 2 įrašų teisingumas, neįtraukė 2012 m. spalio mėnesį atliktų darbų (užduočių-paskyrų, atliktų darbų aktų) į atliktų darbų žurnalą.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo 2013-02-11 įsakymą dėl atleidimo ieškovo iš darbo, nurodė, kad įsakymas Nr. 50a „Dėl bendrovės pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus pasirašytas 2012-10-10 (t. 1, b. l. 14–15), kad ieškovui 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a 1 punkte buvo numatyta nauja, iki tol nepriskirta, darbo funkcija, o ieškovo naujos funkcijos vykdymo patikrinimas pradėtas nepraėjus 1 mėnesiui po įsakymo priėmimo, t. y. 2012-11-05 (t. 1, b. l. 16), o tai, teismo vertinimu, yra neprotingai trumpas terminas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio generalinio direktoriaus 2012-10-10 įsakyme Nr. 50a nėra numatyta konkreti žurnalo pildymo tvarka (t. 1, b.l. 14–15), taip pat tai, kad paskyras-užduotis vadybininkai atiduodavo ne tik ieškovui, bet ir jo pavaduotojui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, todėl drausminės nuobaudos skyrimą ginčo įsakyme nurodytu pagrindu pripažino nepagrįstu. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutikti negalima dėl šių motyvų.

Bylos duomenimis, atsakovo generalinis direktorius priėmė 2012-10-10 įsakymą Nr. 50a „Dėl bendroves pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“, ieškovui šis įsakymas buvo žinomas (t. 1, b. l. 14–15). Atsakovas 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a „Dėl bendrovės priimtų apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ 1 p. nurodė: Techninės priežiūros vadybininkams, darbų vadovams atliktų darbų aktus F Nr. 2 ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatacijos) užduotis- paskyras baigus darbus sekančią darbo dieną pateikti techninės priežiūros direktoriui, kuris, patikrinęs šių dokumentų teisingumą ir padaręs atitinkamas atžymas apie atliktus darbus ir / ar užduotis atliktų darbų (užduočių) žurnale, patvirtina kiekvieną aktą ir / ar užduotį-paskyrą savo parašu ir perduoda bendrovės darbuotojui, atsakingam už šių aktų ir / ar užduočių-paskyrų duomenų įvedimą į techninės priežiūros (eksploatacijos) bendrą duomenų bazę pagal atitinkamą seniūniją ir / ar kitą bendrą duomenų bazę. Iki 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a priėmimo galiojo atsakovo vadovo 2011-04-11 įsakymas Nr. 24a „Dėl bendroves pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“, kuriame l punkto nuostatą buvo įsakyta: Techninės priežiūros vadybininkams techninės priežiūros eksploatacijos, atliktų darbų aktus F Nr.2 baigus darbus, o užduotis-paskyras – sekančią darbo dieną pateikti direktoriaus pavaduotojui (t. 2, b. l. 200–201), o ne direktoriui, kaip nurodyta vėliau priimtame 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a, 1 punkte (1 t., b. l. 14–15), kuris patikrinęs šių (užduočių) žurnale patvirtina kiekvieną aktą ir / ar užduotį-paskyrą savo parašu ir perduoda bendrovės (eksploatacijos) bendrą duomenų įvedimą į techninės priežiūros (eksploatacijos) bendrą duomenų bazę pagal atitinkamą seniūniją. Taigi remiantis atsakovo įsakymais, ieškovui buvo pavesta patikrinti paminėtų įsakyme dokumentų teisingumą (atliktų darbų aktus F Nr. 2 ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatacijos) užduotis), padaryti atitinkamas žymas apie atliktus darbus ir / ar užduotis atliktų darbų (užduočių) žurnale, patvirtinti kiekvieną aktą ir / ar užduotį-paskyrą savo parašu ir perduoti bendrovės darbuotojui, atsakingam už šių aktų ir / ar užduočių-paskyrų duomenų įvedimą į techninės priežiūros (eksploatacijos) bendrą duomenų bazę pagal atitinkamą seniūniją ir / ar kitą bendrą duomenų bazę. Atsakovo vertinimu, ieškovas netinkamai atliko pavestą 2012-10-10 įsakymu Nr. 50a darbą, tai nustatyta 2012-11-09 akte (1 t., b. l. 49). Ieškovas 2012-11-09 akto duomenų neginčijo, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo dokumentu byloje ir laiko įrodytais komisijos nustatytus 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a vykdymo pažeidimus (CPK 177 str. 1, 2 d., 197, 185 str.). Apelianto atstovas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad sudarant darbo sutarties Nr. 526 pakeitimą, kuriuo ieškovas buvo paskirtas atsakovo techninės priežiūros direktoriumi, jis atitiko šiai pareigybei keliamus reikalavimus, t. y. turėjo aukštąjį išsilavinimą, ne mažesnę kaip dvejų metų bendrojo vadovavimo patirtį (pareiginių nuostatų 1.2. p., 1.3. p.). Esanti byloje medžiaga (1 t., b. l. -11) patvirtina, kad ieškovas dirbo atsakovo bendrovėje vadybininku, nuo 2010-07-19 laikinai ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, o vėliau, nuo 2011-08-25, tapo techninės priežiūros direktoriumi, ieškovo pareigybė priskiriama vadovų kategorijai (1 t., b. l. 12). Todėl tikėtina, kad įsakymo vykdymas nereikalavo iš ieškovo kitos darbo patirties, negu ieškovas įsigijo dirbdamas atsakovo bendrovėje. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas dėl tariamai trumpo laikotarpio tarp priimto įsakymo ir atlikto patikrinimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas nesuprato įsakymu jam pavesto darbo ir dėl to negalėjo tinkamai jo atlikti.

Ieškovas gynėsi byloje ginčydamas jam paskirtą nuobaudą, teigdamas, kad už įsakymo įvykdymo kontrolę buvo atsakingas ne ieškovas, o bendrovės vadovas, todėl tai, kaip darbuotojai (vadybininkai, darbų vadovai) atliko jiems pavestas funkcijas perduodant ieškovui dokumentus, ieškovas negali atsakyti. Tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi toks ieškovo aiškinimas yra visiškai klaidingas. Akivaizdu, kad atsakovo įsakyme nenurodyta pažodžiui, kokiu būdu ieškovas turi užtikrinti įsakymo įvykdymą, o tiesiog nurodyta, kokius veiksmus ieškovas privalo atlikti vykdydamas pavestą įsakymu darbą. Todėl ieškovas, būdamas įsakymo vykdytoju, galėjo parengti mechanizmą tinkamam įsakymo vykdymui, nes tai priskirtina ieškovo diskrecijai, o ne asmeniui, kontroliuojančiam, kaip ieškovas vykdo įsakymą. Šiuo atveju ieškovas, aiškiai suvokdamas, kad ieškovui pateikiamų dokumentų tvarka neužtikrina ieškovui įsakymu pavestų funkcijų įvykdymo laiku, elgėsi pasyviai, tad nesąžiningai ir neprotingai. Liudytojai A. N. bei K. K. (Techninės priežiūros skyriaus darbuotojai) apklausiami teismo posėdžio metu patvirtino tą faktinę aplinkybę, kad jie netinkamai vykdė 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a 1 p. reikalavimus. Ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad dokumentus, kurių teisingumą turėjo patikrinti ieškovas, jis surašydavo į žurnalą tokia tvarka ir tokiu eiliškumu, kaip  juos ieškovui pateikdavo bendrovės darbuotojai, kartais darbuotojai dėl ieškovui nežinomų priežasčių jam dokumentų nepateikdavo. Dėl nesureguliuotos dokumentų pateikimo ieškovui tvarkos ieškovas faktiškai nežinojo, kiek, kam ir kada skyriaus darbuotojai pateikė dokumentų, ar dokumentai pateikti įsakyme nurodytu terminu (baigus darbus kitą darbo dieną), dėl to dalis dokumentų, ieškovo manymu, jam iš viso nebuvo pateikta patikrinimui, todėl jie liko be ieškovo parašo. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neužtikrino tinkamo įsakymo vykdymo, dėl to dalis dokumentų buvo pateikta tolesniam vykdymui be ieškovo parašų, dokumentai be ieškovo parašo įvesti į atitinkamų seniūnijų duomenų bazę, ieškovo įvesti į užduočių žurnalą darbai įrašyti pažeidžiant eiliškumą pagal datą (1 t., b. l. 17–18) arba neįrašyti. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad ne ieškovas, o bendrovės vadovas netinkamai atliko įsakymu pavestas užduotis (CPK 12, 185 str.).

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad  ieškovas, kaip Techninės priežiūros skyriaus direktorius, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų tinkamai organizuotas Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbas ir kontrolė. Ieškovas, susipažinęs su 2012-10-10 įsakymu Nr. 50a, dirbdamas vadovaujančias pareigas atsakovo organizacinėje struktūroje, turėjo ir galėjo suprasti jam priskirtas naujas pareigines funkcijas ir imtis priemonių joms įgyvendinti. Šiuo atveju ieškovas neveikė, kaip to reikalauja jo pareigos, aiškiai suvokdamas, kad negali užtikrinti dokumentų pateikimo tinkamos kontrolės, ieškovas nesiėmė jokių priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Vadovo darbo specifika lemia ir atsakomybės ypatumus, t. y. griežtus atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus. Be to, ieškovui patikėta materialinių vertybių apskaita, todėl jam taip pat taikytini griežtesni atidumo, rūpestingumo bei drausminės atsakomybės reikalavimai. Tokia pozicija yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( LAT 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs surinktus byloje įrodymus, padarė klaidingą išvadą dėl ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų. Atsakovo generalinis direktorius 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a 8 p. prisiėmė pareigą tikrinti, kaip yra vykdomas jo įsakymas, t. y. ar techninės priežiūros direktorius (ieškovas) tinkamai organizuoja jam pavaldžių Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą ir ar tinkamai yra atliekamos ieškovui pavestos funkcijos. Atsakovo 2012-11-05 įsakymu Nr. 56a sudarius komisiją ir pavedus jai 2012-10-10 įsakymo Nr. 50a vykdymo patikrinimą (t. 1., b. l. 16), buvo nustatyti darbo drausmės pažeidimai, dėl ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų jam buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 str. 3 d. 1 p.), už nerūpestingai ir aplaidžiai atliekamas jam pavestas pareigas (1 t., b. l. 48). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus, todėl naikinti ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsižvelgiant į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, ankstesnę ieškovui taikytą nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą, pagrindo nėra. Todėl ieškovui atsakovo įsakymu paskirta drausminė nuobauda laikoma pagrįsta ir nenaikintina (DK 228, 234, 238 str.).

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas patenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinams (CPK 329 str., 330 str.), priimamas naujas teismo sprendimas ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Patenkinus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagal CPK 93 str. priteisiamos iš antrosios šalies (ieškovo), nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo atstovas pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 461,57 Lt žyminį mokestį (b. l. 119, 3 t.), už apeliacinio skundo parengimą ir surašymą atsakovas, remiantis kasos išlaidų orderiu Nr. 003,  advokatui sumokėjo 1800 Lt (T. 3, b. l. 120–122). Vadovaujantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais konstatuotina, kad atsakovo atstovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti šių dydžių neviršija, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi sumos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto atstovas prašo įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovo išmokėtus ieškovui 5309,43 Lt. Šis atsakovo atstovo prašymas netenkintinas, nes byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovo atstovo prašyme nurodyta pinigų suma ieškovui buvo išmokėta (CPK 178 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo R. V. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. V. (a. k. 35903180802, (duomenys neskelbtini),, Kaunas) bylinėjimosi išlaidas: 461,57 Lt žyminį mokestį, 1800 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidas, iš viso 2261,57 (du tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt vieną Lt 57 ct) Lt atsakovui UAB Kauno komunaliniam ir būtų ūkiui (Chemijos g. 18, Kaunas, a. s. Nr. LT09 7300 0101 2200 1256, AB bankas ,,Swedbankas”, b. k. 73000).

Teisėjai                                                         Galina Blaževič                           

                                                                      Algimantas Kukalis

                                                                      Arvydas Žibas