Baudžiamoji byla Nr. 1-1338-836/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04582-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;
1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1;
2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2;
2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 6 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,
sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:
prokurorei Ingai Balkūnei,
kaltinamajam D. Š.,
nedalyvaujant nukentėjusiajam R.V., civilinio ieškovo atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.Š., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2018 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimas; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
nustatė:
2021 m. vasario 12 d. apie 23.30 val., D.Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, tyčia sudavė kumščiu bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu ne mažiau kaip septynis kartus R.V. į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, taip padarė R. V. muštines žaizdas dešinėje ausyje, dešinio momens srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kairio skruosto sumušimą, kairiųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D.Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos neprisimena, galėjo būti 2021 m. vasario 12 d., apie 18.30 val. su A. nuėjo pas R. V. ir išgėrinėjo, kalbėjosi, viskas buvo gerai. Paskui kilo konfliktas, dėl ko nepamena. Kai būna neblaivus, būna agresyvus. Nežino, kur ir kiek kartų sudavė nukentėjusiajam dėl neblaivumo. Gailisi dėl įvykio. Su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka. Savo elgesį vertina blogai. Gydėsi nuo alkoholizmo, bet nepadėjo. Nežino, ar apgadino televizorių, bet sutinka atlyginti žalą. Kai susitinka su draugais, dažnai išgeria.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtais kitais įrodymais.
Nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2021 m. vasario 12 d. apie 19.00 val., pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas A.J. kartu su jaunuoliu vardu D.. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, jis vyrams minėjo, kad jie ilgai negali išgėrinėti, nes turi atvykti jo draugė. Jis atsistojo prie lango ir norėjo parašyti draugei žinutę, kai pajuto smūgį į galvą, prarado sąmonę. Atsipeikėjo Kėdainių ligoninės reanimacijos skyriuje. Kiek jam buvo suduota smūgių ir į kurias kūno vietas, negali nurodyti. Ligoninėje pamatė, kad jam susiūta galva dešinėje pusėje, dešinė ausis, skaudėjo krūtinę, šonus, buvo mėlynas visas veidas. Su kokiu daiktu ar įrankiu buvo suduoti smūgiai, nežino. A.J. jo sumušti negalėjo, kadangi jis yra invalidas, sunkiai vaikštantis ir judantis. Dėl kokių priežasčių jį sumušė D., negali pasakyti, nes neatsimena. VšĮ Kėdainių ligoninėje jis gydėsi iki 2021 m. vasario 17 d., vėliau buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Grįžęs į savo butą, rado išmėtytus įvairius daiktus, ant žemės gulėjo televizorius, radijo imtuvas, video magnetola. Kambaryje ant kilimo buvo kraujo dėmė, krauju aptaškyta siena, nors prieš išgertuves jo butas buvo tvarkingas. Televizorius „Telefunken“ veikia, tačiau mirguliuoja ekranas, jį vertina 20 eurų. Sugadintas 15 eurų vertės radijo imtuvas, 30 eurų vertės video imtuvas, sudaužytas 7 eurų vertės stalinis laikrodis, sulaužyti 75 eurų vertės akiniai. Iš viso jam padaryta 147 eurų materialinė žala. Prieš įvykį visi išvardinti daiktai buvo veikiantys, nesugadinti ir nesulaužyti. Dėl prastos sveikatos būklės jam padaryta neturtinė 1000 eurų žala (1 t., b. l. 54-57, 58-61).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išdavoje Nr. G 339/2021 (02) nurodyta, kad R.V. konstatuota muštinė žaizda dešinėje ausyje, dešinio momens srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kairio skruosto sumušimas, kairiųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžiai. Muštinės žaizdos dešinėje ausyje, dešinio momens srityje padarytos kietu buku daiktu/įrankiu. Abejotina, kad tokios žaizdos galėjo būti padarytos spiriant ar smūgiuojant kumščiu. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kairio skruosto sumušimas, kairiųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžiai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimai padaryti ne mažiau 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl VI, VII, VIII šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 65-67).
Liudytoja A.A. parodė, kad ji su mama Z.A gyvena (duomenys neskelbtini). Jų butas yra šalia R. V.. 2021 m. vasario 12 d. apie 19.00 val. su mama buvo antrojo aukšto koridoriuje ir pamatė kaip iš kaimyno R. V. buto išėjo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu D., kuris ėjo į bendro naudojimo tualetą. Po kurio laiko, būnant savo bute, ji išgirsdavo trenksmus pas kaimyną R. V., atrodė, kad kažkas būtų mėtoma bute ant grindų. Vėliau apie 23.00 val. iš R. V. buto pasigirdo didelis trenksmas, todėl jos su mama ir kaimyne O.J. nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. R. V. buto durys buvo užrakintos. Jos mama pasibeldė į R. V. buto duris ir jas atrakinęs atidarė vaikinas vardu D.. Ji paklausė D. kur yra R., vaikinas pasakė, kad nežino. Pro duris kaimynė O.J. pamatė gulintį R. V., todėl jos įėjo į butą, matė kambaryje ant fotelio sėdinti vyriškį A., kuris gyvena nakvynės namuose, o kambaryje tarp lovos ir spintelės, ant kilimo gulėjo kaimynas R. V.. Jis gulėjo ant šono, jo veidas, galva buvo kruvini. Jos iškart paskambino policijai. D. neišleido iš buto ir laukė, kol atvyks pareigūnai (1 t., b. l. 90-91, 92-95).
Liudytoja Z.A. parodė, kad jos kaimynas R.V. yra labai ramaus būdo, jo bute niekada nevyksta jokie susibūrimai ir išgėrinėjimai, niekada nėra buvę jokio triukšmo. 2021 m. vasario 12 d. nuo ryto ir kiek po pietų, ji antrojo aukšto koridoriuje buvo sutikusi kaimyną R. V., su juo kalbėjo, tuo metu jo veidas nebuvo sumuštas, jokių sužalojimų nebuvo. Bendraudama ji nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Vakare, apie 19.00 val., ji su savo dukra A.A. buvo išėjusios į antrojo aukšto koridorių ir pamatė kaip iš kaimyno R. V. buto išėjo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu D., kuris gyvena nakvynės namuose. Tai pamačiusi nustebo, kad pas kaimyną yra kažkas atėję ir dar būtent iš nakvynės namų. Kiek vėliau, būdama savo bute, ji vis išgirsdavo įtartinus trenksmus R. V. bute, atrodė, kad kažkas numestų kokį sunkų daiktą ant grindų. Išgirdusi tuos garsus labai nekreipė į tai dėmesio. Po to dar kelis kartus buvo išėjusi į koridorių ir girdėjo grojančią muziką R. V. bute, tačiau ji grojo nelabai garsiai. Kiek vėliau, apie 23.00 val., iš R. V. buto pasigirdo didelis trenksmas, todėl sunerimusi nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. R. V. buto durys buvo užrakintos. Pasibeldus į buto duris, jas atrakinęs atidarė vaikinas vardu D.. Jo paklausė kur R., jis pasakė, kad nežino. Matė, kad D. yra apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai orientavosi aplinkoje. Stovėdama tarp durų matė, kad bute didelė netvarka ir šalia buvusi kaimynė O. parodė, kad R. V. guli ant grindų. Įėjusi į butą pamatė ant fotelio sėdintį A., kuris yra iš nakvynės namų, o ant kilimo pamatė gulintį R. V., kuris gulėjo tarpe tarp lovos ir spintelės. Jo kojos buvo prie lango, o kūnas į buto vidų. Pamačiusi, kad R. V. veidas visas mėlynas, kruvinas, galva buvo kruvina ir aplink buvo kraujo klanas, ji labai išsigando ir pradėjo šaukti. Išėjusi į koridorių skambino trumpuoju pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį. Kambaryje ant žemės gulėjo nuo spintelės numestas televizorius, radijo imtuvas, video magnetola, buvo ištraukti ir išmėtyti laidai. Bute prie durų matė stovinčius du tuščius degtinės butelius. D. norėjo išeiti, tačiau ji su kaimynėmis jo neišleido iš buto, o kitas vyras vardu A. visą laiką sėdėjo ant fotelio. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai sulaikė D. ir kitą vyrą vardu A.. Po to atvykę medikai R V. išvežė į ligoninę (1 t., b. l. 98-101).
Liudytojos O.J. (1 t., b. l. 104-107) ir M.T. (1 t., b. l. 110-113) nurodė analogiškas aplinkybei kaip ir liudytoja Z.A..
Liudytojas A.J. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). D.Š. pažįsta kaip šių namų gyventoją. 2021 m. vasario 12 d. jis paskambino R. V. ir susitarė išgerti degtinės jo bute. D. Š. jis pasiūlė eiti kartu pas R. V.. D. Š. nupirko degtinės ir apie 15 val. jie nuėjo pas R. V. į butą. Jiems išgėrus du butelius degtinės, D. Š. nuėjo ir nupirko dar du butelius degtinės. Jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Atsimena, kad išgertuvių metu jie klausėsi muzikos, jokių konfliktų nebuvo. Jis nematė, kad D. Š. būtų konfliktavęs su R. V.. Kaip buvo sumuštas R. V., jis negali pasakyti, nes dėl girtumo nieko neprisimena. Išgertuvių metu visą laiką sėdėjo fotelyje ir niekur išėjęs nebuvo, nes yra invalidas ir jam sunku vaikščioti, jis R. V. nemušė (1 t., b. l. 116-118).
Liudytojas D.Č. – policijos pareigūnas, parodė, kad 2021 m. vasario 12 d., dirbant su vyr. patruliu A. U., apie 23.38 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės, sužalotas buto savininkas. Nuvykę nurodytu adresu, rado bute ant grindų, tarp lovos ir spintelės, gulintį vyriškį be sąmonės, jo veidas ir galva buvo kruvini. Šalia ant grindų gulėjo numestas televizorius. Pajudinus vyriškį, jis rodė gyvybės požymius, tai yra kvėpavo, judėjo, tačiau nieko nekalbėjo. Antrojo aukšto koridoriuje buvę moterys nurodė, kad tai (duomenys neskelbtini)buto savininkas R. V.. Minėtame bute buvo netvarka, išmėtyti įvairūs daiktai. Tame pačiame bute buvo du vyriškiai, vienas iš jų sėdėjo fotelyje, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra su invalidumo požymiais, kaip vėliau buvo nustatyta tai A. J.. Pastarasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kalbėjo nerišliai, nebuvo įmanoma suprasti ką kalba ir nelabai orientavosi aplinkoje. Antrasis bute buvęs vyriškis buvo jaunesnis, jis prisistatė kaip D. Š., jis sėdėjo ant lovos, šalia kurios gulėjo kruvinas buto savininkas. Pasiteiravus D. Š., kas atsitiko ir kas sumušė R. V., į klausimus neatsakinėjo. Kaimynai nurodė, kad pas R. V. bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo pats R. V., D. Š. ir A. J., tačiau tikslių įvykio aplinkybių niekas negalėjo nurodyti, nes niekas nematė dėl ko kilo konfliktas. Atvykus greitosios medicinos pagalbai, R. V. buvo išvežtas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio vietoje D. Š. buvo paprašyta parodyti rankas, ant kurių matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūrint nukentėjusįjį R. V., matėsi prakirstas galvos viršugalvis dešinėje pusėje, daugiau sužalojimų nebuvo įmanoma pamatyti, kadangi jo veidas ir galva buvo pasruvę krauju. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes D. Š. ir A. J. buvo pristatyti į Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybines patalpas. D. Š. buvo nustatytas 2,86 promilių girtumas, A. J. - 2,80 promilių girtumas (1 t., b. l. 121-124).
Liudytoja A.. M.E. – policijos pareigūnė, parodė, kad 2021 m. vasario 12 d. apie 23.38 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas žmogus. Pirmi į įvykio vietą nuvyko Kauno apskrities VPK Reagavimo skyriaus patruliai A. U. ir D. Č.. Kiek vėliau atvyko ir ji, bute jau buvo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Įėjusi į butą, ant grindų matė gulintį vyriškį, kurio veidas ir galva buvo kruvini, medikai jam suteikinėjo pirmąją pagalbą ir dėjo į neštuvus. Vyriškis buvo be sąmonės, nejudėjo, jo galva buvo visa kruvina. Minėtame bute, fotelyje sėdėjo pagyvenęs vyriškis su akivaizdžiais invalido požymiais, jis buvo neblaivus. Taip pat bute buvo ir kitas jaunesnis vaikinas, kuris taip pat buvo neblaivus. Prie buto buvo susirinkusios antrojo aukšto kaimynės, kurios ir iškvietė policijos pareigūnus. Jos informavo, kad abu vyriškiai yra iš nakvynės namų ir bute sumuštas vyriškis yra R. V.. Medikams išvežus nukentėjusį vyriškį į ligoninę, ji nuėjo į pirmąjį namo aukštą, tai yra į nakvynės namus, pasiteirauti dėl bute buvusių vyriškių. Nakvynės namų socialinė darbuotoja informavo, kad vyriškis su invalido požymiais yra A. J., o jaunesnis vaikinas yra D. Š.. Pastarieji buvo sulaikyti ir pristatyti į Kėdainių rajono PK tarnybines patalpas. Apžiūrint įvykio vietą buvo užfiksuota, kad bute vyko išgertuvės, nes buvo keturi tušti degtinės buteliai. Buto viduje buvo didelė netvarka, viskas išmėtyta ant grindų. Kambaryje, ant kilimo, kur gulėjo nukentėjusysis, buvo didelė kraujo dėmė, krauju aptaškyta siena. Vėliau nuvykusi į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių buvo informuota, kad nukentėjusysis R. V. paguldytas į reanimacijos skyrių, jis atgavęs sąmonę ir su juo galima pabendrauti, tačiau su juo buvo labai sunku susikalbėti, jis kalbėjo vangiai ir sunkiai. R. V. kelis kartus buvo pasiteirauta, kas įvyko jo bute, dėl ko kilo konfliktas, tačiau jis nieko apie tai nepasakojo nes nesugebėjo. Jo buvo klausiama ar jį sumušė pagyvenęs vyriškis su invalido požymiais, ar jaunesnis vaikinas. Po kelių kartų R. V. paklausus, jis patvirtino, kad jį sumušė jaunesnis vaikinas. Reanimacijos skyriuje R. V. alkotesteriu nustatytas 1,89 promilių girtumas (1 t., b. l. 127-130).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2021 m. vasario 12 d. apie 23.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu R. V., kuriam nustatytas 1,89 promilių girtumas, sugėrovas D.Š., kuriam nustatytas 2,86 promilių girtumas, sudavė nenustatytą kiekį smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas. R. V. be sąmonės buvo išvežtas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, po to buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, jis atgavo sąmonę ir sunkiai, vangiai, tačiau nurodė, kad kumščiais jį sumušė D. Š.. Įvykio vietoje buvo ir kartu girtavo A. J. kuriam nustatytas 2,80 promilių girtumas. R. V. buvo sužalota galva, veidas, lūžę šonkauliai (1 t., b. l. 11).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje išmėtyti daiktai, kambarys suvertas, nešvarus, matosi girtavimo pėdsakai, degtinės buteliai. Ant kilimo matoma pailga, 20x12 cm raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Prie spintelės, kairėje pusėje, ant sienos nuo grindų 50 cm aukštyje, matomos taškinės raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant grindų, nuo spintelės už 50 cm, matomas televizoriaus priedėlis, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 14).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų. Įrašas fiksuotas VšĮ Kėdainių ligoninės reanimacijos skyriuje, jame užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnės ir nukentėjusio asmens R. V., kuris nurodė, kad jį sumušė D. Š. (1 t., b. l. 31-35).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021 m. vasario 13 d. 00.30 val. D. Š. nustatytas 2,86 promilių girtumas, 00.48 val. A. J. - 2,80 promilių girtumas, 01.54 val. R. V. - 1,89 promilių girtumas (1 t., b. l. 36-37).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. Š. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. V. sveikatą pasitvirtino. Kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtino, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje sudavė nukentėjusiajam kumščiu į galvos sritį, taip pat galėjo suduoti ir kokiu nors daiktu į galvą ir kitas kūno vietas, tačiau neatsimena kokiu ir kiek smūgių sudavė. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolais. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir suprato, kad suduodamas smūgius į galvą, kūną, sužalos nukentėjusįjį bei to norėjo. Šiuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, kadangi R. V. padaryti sužalojimai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtino specialisto išvada.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis D. Š. 2021 m. vasario 12 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, tyčia sudavė kumščiu bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu ne mažiau kaip septynis kartus R. V. į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, taip padarė R. V. muštines žaizdas dešinėje ausyje, dešinio momens srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kairio skruosto sumušimą, kairiųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamajam inkriminuotas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 48-57), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 72-84), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 88, 89), yra Priklausomybės ligų informacinėje grupėje (konsultavimas ir stebėjimas vartojant alkoholį), Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 87). Nei nukentėjusiajam, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos neatlygino. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jokių išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmės rūšį, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Skirti švelnesnę - laisvės apribojimo bausmę nėra pagrindo, kadangi kaip matyti ji kaltinamajam nebuvo efektyvi. Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 641 straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytų veikų, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, turi gyvenamąją vietą. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl civilinių ieškinių.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 508,51 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 44-45, 46).
Dėl kaltinamojo D. Š. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl dauginių šonkaulių lūžių nukentėjusysis nuo 2021 m. vasario 13 d. 2021 m. vasario 17 d. buvo gydomas VšĮ Kėdainių ligoninės stacionare, jam atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 508,510 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 508,51 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).
Nukentėjusysis R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 147 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78). Ieškinyje nurodė, kad įvykio metu buvo sugadintas televizorius, kurio vertė 20 Eur, sudaužytas radijo imtuvas - 15 Eur, video imtuvas - 30 Eur, stalinis laikrodis - 7 Eur, akiniai - 75 Eur vertės, taigi iš viso jam padaryta 147 Eur turtinė žala. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė nepatogumus, pažeminimą, dėl ko labai išgyveno. Dar iki šiol skauda krūtinę ir sunku kvėpuoti. Dėl patirto sužalojimo jaučia nuolatinius nepatogumus buityje, nuolat svaigsta galva. Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko.
Turtinė žala (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis) – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civilinio ieškinio reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiam, nekeliančiam abejonių ir pagrįstam nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais apie po įvykio bute išmėtytus, sudaužytus daiktus, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo D. Š. priteisiant nukentėjusiajam R. V. 147 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. V. dėl kaltinamojo D. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje jam konstatuota muštinė žaizda dešinėje ausyje, dešinio momens srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kairio skruosto sumušimas, kairiųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžiai, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jau vien dėl to D. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. vasario 17 d. buvo gydomas ligoninės stacionare, vėliau išleistas gydytis ambulatoriškai į namus. R. V. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis juto nepatogumus, pažeminimą, dėl ko labai išgyveno, jam iki šiol skauda krūtinę ir sunku kvėpuoti, jaučia nuolatinius nepatogumus buityje, nuolat svaigsta galva. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, kt., taip pat įvertintina ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jaučia pasekmes iki šiol, jam nuolat svaigsta galva, sunku kvėpuoti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu konkrečiu atveju priteisiamos žalos dydį lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma, kuri dažniausiai nebūna identiška.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, tame tarpe sveikatai, pasekmes, taip pat į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas ir R. V. priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 13 d. 00.10 val. (2 t., b. l. 6-8) iki 2021 m. vasario 14 d. 13.25 val. (2 t., b. l. 9-10). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 40-42), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti D. Š. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti D. Š. šiuos įpareigojimus:
- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 13 d. 00.10 val. iki 2021 m. vasario 14 d. (dvi dienas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Š. 508,51 Eur (penkių šimtų aštuonių eurų 51 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. Š. priteisti 147 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų) turtinės žalos ir 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą R. V..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje
Proceso išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.
Teisėja Henryta Gerdvilė