Civilinė byla Nr. 2-7420-251/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06252-2013-3;

Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.1; 116.4

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. J. U.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja V. J. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio A. V. U. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad ji galėtų įregistruoti nekilnojamąjį turtą kaip asmeninę nuosavybę

Pareiškėja V. J. U. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad su vyru susituokė (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai Šiaulių metrikacijos skyriuje padarytas (duomenys neskelbtini). Su sutuoktiniu A. V. U. iki jo mirties gyveno kartu, adresu: (duomenys neskelbtini). Butas buvo įsigytas gyvenant santuokoje, todėl pareiškėjai ir vyrui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir buvo registruotas pareiškėjos V. J. U. vardu. Sutuoktinis A. V. U. 2011 m. rugsėjo 14 d. testamentu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai ir ji yra vienintelė minėto buto paveldėtoja pagal testamentą. Nurodė, kad pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama faktiškai turtą valdyti. Testamente nurodyta, kad mirusiojo ir pareiškėjos dukra B. Č. į palikimą pretenduotų tik jei testamentinė įpėdinė – pareiškėja V. J. U. - nepriimtų palikimo, todėl ginčo dėl palikimo nėra. Pareiškėja taip pat nurodė, kad butą nuolat tvarko, prižiūri, moka už komunalinius patarnavimus. Po sutuoktinio mirties neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes sirgo, gulėjo ligoninėje po insulto. Nors per tris mėnesius nesikreipė į notarą ir savo nuosavybės teisės į paveldimą turtą neįregistravo, palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą (35-36 b. l.).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja V. J. U. su A. V. U. susituokė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). A. V. U. mirė (duomenys neskelbtini) (3 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas V. J. U. vardu 1992-05-30 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu (7 b. l.). Šis turtas, įgytas santuokoje, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrasavininkui A. V. U. (duomenys neskelbtini) mirus, atsirado palikimas į jam priklausiusią turto dalį. A. V. U. 2011-09-14 paliko testamentą, kuriuo nustatė, kad minėtą butą palieka sutuoktinei V. J. U.. Testamente taip pat nurodyta, kad testamentinei įpėdinei nepriėmus palikimo, turtą paveldės dukra B. Č. (4 b. l.). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi minėtame bute, rūpinosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo už komunalinius patarnavimus, patvirtina prie pareiškimo pridėti komunalinių mokesčių apmokėjimo kvitai. Mirusiojo A. V. U. sutuoktinė V. J. U. per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes sirgo, gydėsi ligoninėje (9–10 b. l.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Kaip paaiškino pareiškėja, ji priėmė visą sutuoktinio turtą po jo mirties, tačiau laiku nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo pagal testamentą, kadangi sirgo, gydėsi ligoninėje. Pareiškėja faktiškai valdo mirusiojo turtą ir rūpinasi kaip savo turtu, moka mokesčius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. Kitų paveldėtojų nėra. CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusiojo A. V. U. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po A. V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Gema Janušienė