Civilinė byla Nr. e3K-3-91-1120/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.4; 2.6.39.2.5.5 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės), Agnės Tikniūtės (pranešėjos) ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto draudiko teisę įvykus draudžiamajam įvykiui sumažinti draudėjui – vartotojui mokėtiną draudimo išmoką, kai mažinimo atvejis neaptartas draudimo sutartyje, aiškinimo ir taikymo, dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1013 straipsnio 3 dalies taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 48 500 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad jis (draudėjas) su atsakovu (draudiku) 2023 m. rugpjūčio 10 d. sudarė transporto priemonių kasko draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdraustas ieškovo automobilis „Mercedes Benz AMG G 63“. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu automobilis buvo pavogtas. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai, remdamasis Draudimo sutarties sąlyga, pagal kurią draudėjas turi apie draudžiamąjį įvykį (automobilio raktelio vagystę) per 7 kalendorines dienas raštu informuoti draudiką, ir CK 6.1012 straipsnio 2 dalimi, 6.1013 straipsniu, draudimo išmoką sumažino 50 proc. nuo apskaičiuotos automobilio rinkos vertės ir išmokėjo 48 500 Eur. Ieškovas pagal ERGO transporto priemonių kasko draudimo liudijimą (toliau – Draudimo liudijimas) ir draudimo produkto informacinį dokumentą (toliau – Informacinis dokumentas) turi teisę į 100 proc. draudimo išmoką. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Draudimo taisyklėmis, kurios ieškovui neįteiktos ir su jomis ieškovas nesupažindintas.

4.       Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškovo padarytus Draudimo sutarties pažeidimus, draudimo išmokos mažinimas 50 proc. yra proporcingas. Administruodamas žalą atsakovas iš policijos komisariato gavo informaciją, kad ieškovas, likus 3 savaitėms iki draudžiamojo įvykio, pasigedo piniginės, kurioje, be kitų asmeninių daiktų ir dokumentų, buvo ir automobilio užvedimo raktelis. Tačiau ieškovas apie šį draudžiamąjį įvykį, kaip nurodyta Informaciniame dokumente, atsakovui nepranešė. Jei ieškovas būtų tinkamai vykdęs pareigą per savaitę pranešti apie raktelio dingimą, atsakovas būtų nurodęs vykdyti Draudimo taisyklių reikalavimus ir imtis kitų priemonių automobiliui nuo vagystės apsaugoti. Pagal Draudimo taisykles, ieškovas automobilio raktelio, degimo arba durų (bagažinės dangčio) spynelių dingimo atveju privalėjo pakeisti naujais visus raktų komplektus bei degimo ir durų, bagažinės dangčio spyneles, tačiau to nepadarė ir tai smarkiai padidino automobilio vagystės riziką, kuri tapo reali. Net jei ieškovas nebuvo susipažinęs su Draudimo taisyklėmis (kuriose nustatyta ir pareiga imtis prieinamų protingų priemonių, dėl kurių būtų išvengta žalos ar ji būtų sumažinta, laikytis nurodymų, jei tokie buvo duoti), Draudimo sutarties sąlygos yra reglamentuojamos Draudimo liudijime, Informaciniame dokumente ir teisės aktuose. Taikytinos CK 6.1012, 6.1013 straipsnių, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalies nuostatos. Ieškovo neveikimas, nesilaikant bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų (nepranešant atsakovui apie raktelio dingimą ir nesiimant jokių priemonių automobiliui apsaugoti), vertintinas kaip didelis neatsargumas, sudaręs sąlygas automobilio vagystei. Taigi ieškovas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad draudimo išmoka nebus sumažinta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 24 250 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (24 250 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad sudarant Draudimo sutartį ieškovui Draudimo taisyklės (bendrosios sąlygos) nebuvo įteiktos. Dėl 2024 m. sausio 21 d. prarastos piniginės su dokumentais, namų raktais bei automobilio rakteliu ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau apie raktelio praradimą draudiko neinformavo, o 2024 m. vasario 11 d. pateikė pranešimą apie automobilio vagystę ir prašė išmokėti draudimo išmoką. Draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad ieškovas neinformavo apie prarastą automobilio raktelį, nesiėmė reikiamų priemonių ar veiksmų žalos atsiradimui išvengti. Neteisminio ginčo nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad turi būti taikomi CK 6.1012 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepanešimo apie draudžiamąjį įvykį – automobilio dalies (raktelio) vagystę – teisiniai padariniai. Vėliau draudikas priėmė sprendimą išmokėti 50 proc. apskaičiuotos automobilio rinkos vertės draudimo išmoką. Automobilis nesurastas, įtariamieji nenustatyti, ikiteisminis tyrimas 2024 m. birželio 18 d. sustabdytas. 2024 m. spalio 17 d. Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktoriaus sprendimu ieškovo reikalavimas (dėl papildomos 50 proc. draudimo išmokos dalies) atmestas, vadovaujantis CK 6.1013 straipsnio 3 dalimi, konstatavus protingo ir atsargaus draudėjo elgesio analogiškoje situacijoje standarto neatitinkantį ieškovo elgesį.

7.       Nustatęs, kad atsakovas tinkamai nesupažindino ieškovo su Draudimo taisyklėmis, neįteikė jų kopijos, teismas, vadovaudamasis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad šios taisyklės netapo Draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos ieškovui.  

8.       Teismas nurodė, kad ieškovui Draudimo sutarties sudarymo metu pateiktuose draudimo dokumentuose nėra aiškiai nurodyta, jog ieškovas apie bet kokį automobilio raktelio pametimą būtų turėjęs informuoti draudiką. Draudikas, atsižvelgiant į Informaciniame dokumente pateiktą informaciją, turėjo būti informuojamas, jei raktelis (kaip transporto priemonės dalis) būtų prarastas dėl vagystės ar dėl plėšimo. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsakovo prielaidoms apie automobilio raktelio vagystę. Ieškovas, teismo vertinimu, pagrįstai nelaikė piniginės su dokumentais ir automobilio rakteliu pametimo draudžiamuoju įvykiu.

9.       Teismas vadovavosi Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalimi, nurodė, kad ši teisės norma nustato draudėjo teisę atsisakyti mokėti išmoką ar ją mažinti, esant draudžiamajam įvykiui, tačiau draudėjui pažeidus sutartį, savo veiksmais prisidėjus prie draudžiamojo įvykio fakto ar kitaip sudarius sąlygas žalai atsirasti.

10.       Teismas taip pat vadovavosi CK 6.1013 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, kuriose atitinkamai nustatyta draudėjo pareiga, įvykus draudžiamajam įvykiui, imtis jam prieinamų priemonių galimai žalai sumažinti, laikantis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti, ir įtvirtinta, kad draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jei žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti. Pažymėjo, kad, pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio nuostatas, šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

11.       Teismas padarė išvadą, kad, nors Draudimo liudijime ar Informaciniame dokumente tai neįrašyta, o Draudimo taisyklės netaikytinos, ieškovui kilo pareiga imtis protingų priemonių, siekiant išvengti žalos dėl galimos automobilio vagystės, t. y. pakeisti raktelių komplektą ir imtis kitų saugumo priemonių, siekiant užkirsti kelią galimai automobilio vagystei. Ieškovo neveikimas po to, kai 2024 m. sausio 21 d. buvo prarastas automobilio raktelis, siekiant išvengti galimos žalos, vertintinas kaip CK 6.1013 straipsnio 3 dalyje nurodytos draudėjo pareigos imtis prieinamų protingų priemonių žalai išvengti nevykdymas. Ieškovo elgesys, neinformuojant draudiko apie automobilio raktelio ir dokumentų dingimą, nesiimant priemonių automobilio vagystei išvengti, vertintinas kaip neatitinkantis protingo ir atsargaus draudėjo elgesio analogiškoje situacijoje standarto, o ieškovo iš draudimo sutartinių teisinių santykių kylančių įsipareigojimų elgtis atsargiai ir imtis tokių priemonių, kurių būtų ėmęsis protingas asmuo, siekdamas išvengti žalos dėl automobilio vagystės, nevykdymas pripažintinas sutartinių pareigų dėl draudėjo neatidumo ir aplaidumo pažeidimu.

12.       Teismas pažymėjo, kad, pagal CK 6.1013 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, kai draudėjas sąmoningai nesiima priemonių, susijusių su žalos išvengimu ar jos sumažinimu. Be to, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis įtvirtina draudiko teisės dėl draudėjo iš draudimo sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką įgyvendinimo kriterijus, pagal kuriuos spręstina, kad draudimo išmoka gali būti nemokama tik dėl to, kad draudėjas sąmoningai nevykdo sutartinių pareigų. Kitais atvejais turi būti sprendžiama dėl sumažintos draudimo išmokos mokėjimo.

13.       Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad įrodymų visuma nesudaro pagrindo labiau tikėtinai išvadai, jog apdraustas automobilis buvo pavogtas panaudojus ieškovo prarastą raktelį. Vis dėlto ieškovas, praradęs automobilio raktelį su dokumentais, iš kurių galima nustatyti ieškovo asmens duomenis, įskaitant atsakovo gyvenamosios vietos adresą (ir automobilio laikymo vietą), nesiėmė jokių priemonių apdraustam turtui apsaugoti. Ieškovas automobilį, kurio vienas raktelis dingo neaiškiomis aplinkybėmis, ir toliau laikė įprastoje vietoje, nesaugomoje aikštelėje, nepasirūpino automobilio užraktų ir raktelių pakeitimu. Taigi, pats ieškovas nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai.

14.       Pradinis atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką, o vėliau šios išmokos sumažinimas 50 proc. vien dėl to, kad ieškovas nepranešė apie prarastą automobilio užvedimo raktelį, kai individualiose Draudimo sutarties sąlygose (Informaciniame dokumente) tokia draudėjo pareiga nėra aiškiai ir nedviprasmiškai aptarta, teismo vertinimu, nustatytų neproporcingai didelę draudėjo civilinę atsakomybę už Draudimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą, pažeistų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pakankamų įrodymų konstatuoti, jog automobilis buvo pavogtas panaudojus ieškovo prarastą raktelį, teismas nusprendė, kad teisingumo ir sąžiningumo kriterijus dėl draudėjo pareigų netinkamo vykdymo atitiktų išmokos sumažinimas 25 proc. (24 250 Eur).

15.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą atmetė, atsakovo apeliacinį skundą patenkino – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16.       Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, draudikui 2024 m. spalio 9 d. išmokėjus 48 500 Eur draudimo išmoką, nustatė papildomą mokėtiną 25 proc. draudimo išmokos dalį. 

17.       Kolegija vadovavosi Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7, 8 dalių nuostatomis. Nurodė, kad draudėjas turi teisę atsisakyti mokėti išmoką ar ją mažinti, esant draudžiamajam įvykiui, tačiau draudėjui pažeidus sutartį, savo veiksmais prisidėjus prie draudžiamojo įvykio fakto ar kitaip sudarius sąlygas žalai atsirasti. Pažymėjo, kad draudėjas, sudaręs draudimo sutartį, turi elgtis taip, lyg būtų neapsidraudęs (elgtis atsakingai, rūpintis savo turtu, lyg būtų neapsidraudęs).

18.       Kolegija nurodė, kad, remiantis CK 6.1013 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dėl draudėjo neveikimo, siekiant išvengti žalos ar ją sumažinti, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, kai draudėjas sąmoningai nesiima priemonių, susijusių su žalos išvengimu ar jos sumažinimu. Be to, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis įtvirtina draudiko teisės dėl draudėjo iš draudimo sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką įgyvendinimo kriterijus, pagal kuriuos spręstina, kad draudimo išmoka gali būti nemokama tik dėl to, kad draudėjas sąmoningai nevykdo sutartinių pareigų. Kitais atvejais turi būti sprendžiama apie sumažintos draudimo išmokos mokėjimą. 

19.       Kolegija padarė išvadą, kad ieškovas, net ir nesusipažinęs su Draudimo taisyklėmis, viso Draudimo sutarties galiojimo metu turėjo pareigą, praradęs automobilio užvedimo raktelį, laikytis elementarių automobilio apsaugos taisyklių. Taigi CK 6.1013 straipsnis taikomas, net ir neįteikus Draudimo taisyklių draudėjui. Teismas turi diskreciją, pagal Draudimo įstatyme nustatytus kriterijus įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes, spręsti, kiek išmoka turi būti sumažinama, kad būtų proporcinga padarytam pažeidimui.

20.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas netinkamai vykdė iš draudimo sutartinių teisinių santykių kylančias pareigas elgtis atsargiai ir imtis tokių priemonių, kurių būtų ėmęsis protingas asmuo, siekdamas išvengti žalos dėl automobilio vagystės. Nors byloje nėra duomenų, kad automobilis buvo pavogtas pasinaudojus ieškovo pamestu (prarastu) automobilio rakteliu, ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad automobilio raktelio pametimas (praradimas) lėmė automobilio vagystę, tačiau, kolegijos vertinimu, neaiškiomis aplinkybėmis dingus automobilio rakteliui, ieškovas, atitikdamas vidutiniškai protingo asmens standartą, turėjo suprasti būtinybę pasirūpinti apdrausto automobilio saugumo priemonėmis. Šiuo atveju ieškovo elgesys tokio standarto neatitiko. Į Draudimo taisykles įtraukta draudėjo pareiga neaiškiomis aplinkybėmis dingus automobilio rakteliui pakeisti užraktus Draudimo liudijime ar Informaciniame dokumente neįrašyta, tačiau toks elgesys atitinka protingo ir apdairaus asmens standartą. Ieškovas, praradęs automobilio raktelį su dokumentais, iš kurių galima nustatyti ieškovo asmens duomenis, įskaitant gyvenamosios vietos adresą (ir automobilio laikymo vietą), nesiėmė jokių priemonių apdraustam turtui apsaugoti – automobilį ir toliau laikė įprastoje vietoje, nesaugomoje aikštelėje, nepasirūpino jo užraktų ir raktelių pakeitimu. Be to, palikę automobilį prie namų, ieškovas su žmona nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 11 d. buvo išvykę, taigi beveik tris dienas automobilis realiai buvo paliktas be priežiūros (nors prieš tai neaiškiomis aplinkybėmis buvo pamestas automobilio raktelis su dokumentais), o tai papildomai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas elgėsi ypač nerūpestingai ir neapdairiai.

21.       Kolegijos vertinimu, ieškovo neveikimas nesiimant jokių priemonių, siekiant išvengti žalos dėl automobilio vagystės, yra akivaizdžiai nesuderinamas su teisės aktuose įtvirtintais ir kasacinio teismo praktikoje suformuotais sutarčių vykdymo principais ir CK 6.1013 straipsnyje nustatytomis draudėjo pareigomis. Ieškovas išskirtinai nerūpestingai elgėsi su didelės vertės turtu, todėl šiuo atveju ieškovui tenka 50 proc. kaltės ir atitinkamai sumažintina draudimo išmoka atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kolegija konstatavo, kad draudimo išmokos sumažinimas 50 proc. yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą – padidinti priteistą neišmokėtos draudimo išmokos sumą iki 48 500 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 7, 8 dalių nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų draudimo teisiniuose santykiuose. Atvejai, kada draudikas nesuteikia 100 proc. draudimo apsaugos, o turi teisę reikšminga dalimi sumažinti draudimo išmoką, draudimo sutarties sąlygose turėtų būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turėtų būti tinkamai, aiškiai bei laiku informuotas. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Teismų konstatuota, kad Draudimo taisyklės neprivalomos ieškovui, o Draudimo liudijimo ir Informacinio dokumento sąlygose nenustatyta, kad pametęs automobilio raktelį ieškovas turėjo apie tai pranešti atsakovui ir (ar) imtis kokių nors konkrečių veiksmų, taip pat kad pažeidus tokią pareigą draudikui atsiranda teisė mažinti draudimo išmoką. Pagal Draudimo liudijime nurodytas individualias sąlygas, įvykus draudžiamajam įvykiui – automobilio vagystei, jokios išskaitos nenustatytos. Aplinkybių, kurios pagal Informaciniame dokumente nurodytą informaciją įvykus vagystei teikia pagrindą neatlyginti žalos (jei automobilyje buvo palikti rakteliai arba neįjungtos ir (ar) neveikiančios apsaugos sistemos (signalizacija)), nenustatyta. Automobilio raktelio pametimas Informaciniame dokumente ir Draudimo liudijime neįvardytas ir kaip rizikos padidėjimas, apie kurį draudėjas turi informuoti draudiką. Be to, teismai nustatė, kad raktelio pametimas neturėjo įtakos įvykusiam draudžiamajam įvykiui. Taigi teismai nepagrįstai, nenustatę, kad ieškovas būtų pažeidęs nors vieną Draudimo sutarties sąlygą, nusprendė, kad draudikas turi teisėtą pagrindą reikšmingai mažinti draudimo išmoką. 

22.2.                      Teismų išvados, kad ieškovas netinkamai vykdė iš draudimo sutartinių teisinių santykių kylančias pareigas elgtis atsargiai ir imtis tokių priemonių, kurių būtų ėmęsis protingas asmuo, siekdamas išvengti žalos dėl automobilio vagystės, todėl neturi teisės į visą draudimo išmoką dėl pavogto automobilio, prieštarauja teismų nustatytoms teisiškai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms (kad atsakovas (draudikas) tinkamai nesupažindino ieškovo su bendrosiomis sutarties sąlygomis ir Draudimo taisyklėmis, neįteikė jų kopijos; Draudimo sutarties sudarymo metu pateiktuose draudimo dokumentuose nenurodyta, kad ieškovas apie bet kokį automobilio raktelio pametimą turi informuoti atsakovą (tik jei automobilio raktelis būtų prarastas dėl vagystės ar dėl plėšimo); automobilis nebuvo pavogtas panaudojus ieškovo pamestą raktelį).

22.3.                      Teismai nepagrįstai rėmėsi CK 6.1013 straipsnio nuostatomis, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes reglamentuoja faktinę situaciją, kai draudžiamasis įvykis jau yra įvykęs. Teismų konstatuota, kad ieškovas pagrįstai nelaikė draudžiamuoju įvykiu piniginės su dokumentais ir automobilio raktelio pametimo (iki automobilio vagystės).

22.4.                      Teismai, nuspręsdami, kad draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, pažeidė ir ieškovo, kaip vartotojo, teisinę apsaugą bei ją užtikrinančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Vartojimo sutarties rašytinės sąlygos turi būti išreikštos aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis ir jos vartotojui neprivalomos. Be to, sąlygos turi atitikti plačiai suprantamą skaidrumo reikalavimą. Svarbu, kad prieš sudarant sutartį vartotojui būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, aiškiai ir suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojui, be kita ko, būtų sudaryta galimybė pagal tikslius ir suprantamus kriterijus numatyti ekonomines pasekmes. Nors atsakovas, kaip draudimo teisinių santykių profesionalas, nevykdė jam priskirtų esminių pareigų, o ieškovas vykdė visas Draudimo sutarties sąlygas, nė vienos jų nepažeidė, taigi turėjo teisėtą lūkestį, kad įvykus draudžiamajam įvykiui jam bus išmokėta visa draudimo išmoka, teismai nusprendė, kad draudikas vis tiek turi teisę sumažinti draudimo išmoką.

23.       Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                      Teismai nustatė, kad automobilio raktelis dingo neaiškiomis aplinkybėmis, o ne buvo pamestas. Be to, nustatė, kad ieškovas, praradęs raktelį ir dokumentus, iš kurių buvo galima nustatyti ieškovo asmens duomenis, gyvenamosios vietos adresą, automobilio laikymo vietą, neatsižvelgiant į tai, kad tokia pareiga nebuvo įrašyta Draudimo liudijime ir Informaciniame dokumente, nepagrįstai nesiėmė priemonių apdraustam turtui apsaugoti.

23.2.                      Teisinis reguliavimas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.1010 straipsnio 1 dalis, 6.1013 straipsnio 3 dalis) pagrindžia, kad ieškovas privalėjo laikytis minimalių savo turto (automobilio) apsaugos standartų, bendradarbiauti su draudiku. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad, net ieškovui neįteikus Draudimo taisyklių, Draudimo sutarčiai yra taikomas ir įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką pažeidus draudimo sutarties vykdymo sąlygas. Tokių sąlygų buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Galiojant draudimo sutarčiai draudėjas privalo laikytis nustatytų pareigų, imtis atsargumo priemonių, kurių paskirtis yra įgalinti draudėją sudarius draudimo sutartį elgtis taip, lyg būtų neapsidraudęs (elgtis atsakingai, rūpintis savo turtu, lyg būtų neapsidraudęs) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018). Automobilio savininkas turi sudaryti bent elementarias sąlygas, kad automobiliu priešingu teisei būdu nepasinaudotų kiti asmenys. Neaiškiomis aplinkybėmis dingus automobilio durelių rakteliui pakeisti naujais visus raktų komplektus, spyneles yra elementari pareiga, sudaranti protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą. Ieškovas turėjo suprasti būtinybę pasirūpinti automobilio saugumo priemonėmis net ir nesant įrašo dokumentuose. Draudėjas draudimo sutarties galiojimo metu turi pranešti draudikui apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių padidėja (gali padidėti) draudimo rizika. Ieškovas, dingus rakteliui, turėjo suvokti, kad automobilio vagystės rizika gali padidėti, tačiau nesiėmė jokių priemonių automobiliui apsaugoti, elgėsi nerūpestingai, nebendradarbiavo, neinformavo atsakovo.

23.3.                      Teismų išvada, kad draudimo išmoka mažintina, remiantis pareigos, nustatytos CK 6.1013 straipsnio 3 dalyje, pažeidimu ir Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nustatytais kriterijais, yra teisėta ir pagrįsta. CK 6.1013 straipsnio 3 dalis taikoma ir tais atvejais, kai draudimo sutartimi apdrausta visa žala (draudžiamasis įvykis) atsirado dėl draudėjo sąmoningo nesiėmimo protingų priemonių šiai žalai išvengti. Net nesant pagrindo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, draudėjo nepateisinamas netinkamas veikimas yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, vadovaujantis nurodyta norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis nustato draudiko teisę atsisakyti mokėti išmoką ar ją mažinti, esant draudžiamajam įvykiui, tačiau draudėjui pažeidus sutartį, savo veiksmais prisidėjus prie draudžiamojo įvykio fakto ar kitaip sudarius sąlygas žalai atsirasti. Nustačius, kad savininkas elgėsi nepakankamai atsargiai, tokio pobūdžio pažeidimas vertinamas kaip pagrindas sumažinti draudimo išmokos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012).

23.4.                      Konkretus draudimo išmokos sumažinimo dydis draudimo sutartyje negali būti nurodomas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019), jis nustatomas kiekvienu atveju, remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nurodytais kriterijais. Priemonių apsaugoti automobilį nesiėmimas, dingus rakteliui, yra šiurkštesnis draudėjo pareigų pažeidimas nei registracijos dokumentų palikimas transporto priemonėje vagystės metu. Ieškovas elgėsi ypač neapdairiai ir nerūpestingai. Teismo nustatytas draudimo išmokos sumažinimo dydis 50 proc. yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalimi.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pagrindo įvykus draudžiamajam įvykiui draudikui sumažinti draudimo išmoką; draudėjo vartotojo teisinės apsaugos   

24.       Byloje šalių ginčas kilo dėl teisinio pagrindo, kuriuo remiantis, įvykus draudžiamajam įvykiui – automobilio vagystei, draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmokos dydį, konkrečiai – ar draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, jeigu tokia teisė nėra nustatyta Draudimo sutartyje.

25.       Nagrinėjamu atveju teismai kildino draudiko teisę mažinti draudimo išmoką iš įstatymo – CK 6.1013 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.

26.       Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad ši norma nenustato draudėjo pareigų iki draudžiamojo įvykio, todėl neturėjo būti taikoma kaip pagrindas mažinti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu ir nurodo, kad ši norma reglamentuoja draudiko teisę mažinti draudimo išmoką, jei draudėjas draudžiamojo įvykio metu arba tiesiogiai po jo nesiėmė protingų priemonių žalai sumažinti ar išvengti.

27.       CK 6.1013 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad šio straipsnio trečioje dalyje nustatytos pasekmės, kylančios draudėjui nesilaikant pareigos imtis priemonių žalai sumažinti, nustatytos pirmoje šio straipsnio dalyje, kuri įtvirtina, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Trečioji dalis nustato, kad, draudėjui neįvykdžius pirmoje dalyje apibrėžtų pareigų – nesilaikius pareigos imtis priemonių žalai sumažinti ar išvengti, draudikas gali būti atleistas nuo žalos atlyginimo.

28.       Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad teismai nekonstatavo draudėjo tyčios (tokiu atveju būtų taikoma CK 6.1014 straipsnio 1 dalis, pagal kurią draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios). Taigi sprendžiant klausimą dėl to, ar draudimo išmoka gali būti mažinama, turėjo būti taikoma ne minėta CK 6.1013 straipsnio 3 dalis, o tiesiogiai atleidimą nuo draudimo išmokos mokėjimo (taigi ir jos sumažinimo) turto draudimo sutarčių atveju, esant dideliam draudėjo ar apdraustojo neatsargumui, reguliuojantis Draudimo įstatymo 106 straipsnis. Draudimo įstatymo 106 straipsnyje nurodyta, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai. 

29.       Dėl atsargumo priemonių nesilaikymo kaip pagrindo mažinti draudimo išmoką kasacinis teismas savo praktikoje išaiškino, kad CK bei Draudimo įstatymas neapibrėžia atsargumo priemonių sampratos ir tiesiogiai neįvardija jų nesilaikymo teisinių pasekmių. Šis klausimas paliktas sureguliuoti draudimo sutartyje. Būtent draudimo sutarties sąlygos turinys lemia, ar atsargumo priemonė nulemia pasekmes, susijusias su draudiko atsakomybės nebuvimu, jos mažinimu ar su draudimo rizikos pašalinimu (draudimo apsaugos išlygos taikymu). Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse ar individualiai aptartose sutarties sąlygose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 35, 36 punktus).

30.       Taip pat ir Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje, reglamentuojančioje draudiko teisę atsisakyti mokėti ar sumažinti draudimo išmoką, nurodyta, kad ši teisė kyla draudimo sutarties sąlygų pagrindu. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

31.       Kitokio draudimo išmokos mažinimo pagrindų aiškinimo nesuponuoja ir apeliacinės instancijos teismo cituota kasacinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017. Nors šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė CK 6.1013 straipsnio 3 dalį kaip pagrindą mažinti draudimo išmoką, tačiau minėta nutartis negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi bylų teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Toje byloje pagrindas nemokėti draudimo išmokos buvo tas, kad draudėjas pažeidė konkrečias sutartyje dėl krovinio vežimo ir draudimo sutartyje (kuri nurodė laikytis vežimo sutarties sąlygų vežant greitai gendantį krovinį) įtvirtintas taisykles. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta priešinga aplinkybė – kad Draudimo sutarties rašytinės sąlygos nebuvo pažeistos. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimo sutarties sąlygos, nustatančios išimtis, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, turi atitikti aiškumo, konkretumo kriterijus, derėti su draudimo esme, draudimo sutartimi siekiamais tikslais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023 31 punktą).

32.       Nors teisėjų kolegija pritaria teismų motyvams, kad draudimo teisiniuose santykiuose draudėjui taikomas reikalavimas elgtis taip, kaip elgtųsi protingas ir apdairus asmuo, būdamas neapsidraudęs, vis dėlto šios pareigos turinys neturi būti aiškinamas contra legem (priešingai įstatymui) aptartiems Draudimo įstatymo 98 ir 106 straipsniams ir negali paneigti draudėjo teisės žinoti, nuo kokių rizikų jis yra apsidraudęs ir kokių atsargumo priemonių turi imtis, kad neprarastų teisės į draudimo išmoką.

33.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovui buvo įteiktas Draudimo liudijimas ir Informacinis dokumentas, ir šiuose dokumentuose įtvirtintas sąlygas laikė ieškovą ir atsakovą saistančiomis Draudimo sutarties sąlygomis. Atsakovas nesupažindino ieškovo su Draudimo taisyklėmis, neįteikė ieškovui jų kopijos. Atitinkamai teismai, spręsdami dėl draudėjo pareigų ir pagrindo mažinti draudimo išmoką, nesivadovavo Draudimo taisyklių sąlygomis, pagrįstai konstatavę, kad šios taisyklės netapo Draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos ieškovui. Tokia teismų išvada dera su kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad tuo atveju, jei draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020 26 punktą).

34.       Teismai, viena vertus, pažymėjo, kad ieškovui Draudimo sutarties sudarymo metu pateiktuose draudimo dokumentuose nebuvo aiškiai nurodyta, jog praradęs automobilio raktelį ieškovas turi imtis konkrečių atsargumo priemonių, tokia pareiga buvo įtvirtinta tik ieškovui netaikomų Draudimo taisyklių 15.4.4 papunktyje (jame nustatyta draudėjo pareiga transporto priemonės durų raktelio, degimo arba durų spynelių dingimo atveju pakeisti naujais visus raktų komplektus bei degimo, durų ir bagažinės spyneles). Kita vertus, teismai nusprendė, kad draudimo išmoka vis dėlto sumažintina, nes ieškovo elgesys neatitiko rūpestingo ir vidutiniškai protingo asmens standarto, kadangi, neaiškiomis aplinkybėmis dingus automobilio rakteliui, ieškovas nepasirūpino spynelių keitimu, automobilio laikymu saugomoje aikštelėje. 

35.       Ieškovas kasaciniame skunde dėl atsargumo priemonių nesiėmimo kaip pagrindo mažinti draudimo išmoką laikosi pozicijos, kad draudikas turi išmokėti jam visą draudimo išmoką, kadangi ieškovas nepažeidė nė vienos rašytinės ir jam žinomos Draudimo sutarties sąlygos, o vagystės atveju išskaita nebuvo nustatyta.

36.       Kaip minėta, teismai išvadą dėl pagrindo mažinti draudimo išmoką buvimo padarė remdamiesi iš įstatymo (CK 6.1013 straipsnio 3 dalies) kylančia draudiko teise sumažinti draudimo išmoką, vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, jei draudėjas pažeidžia bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant išvengti žalos dėl vagystės.

37.       Su šiomis teismų išvadomis nesutiktina, nes, kaip jau buvo aptarta, Draudimo įstatymo 106 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad draudiko teisė mažinti turto draudimo išmoką ar jos nemokėti turi kilti iš draudimo sutarties ir šie atvejai privalo būti aptarti individualiai. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė konkrečias pareigas draudėjui, kurių turinys ir nesilaikymo pasekmės nebuvo individualiai aptartos su ieškovu. Teismai nenustatė, kad pareiga imtis konkrečių, teismų nurodytų priemonių – pametus vieną automobilio raktelį, pakeisti automobilio užraktus (raktus), laikyti automobilį saugojimo aikštelėje – būtų įtvirtinta Draudimo sutartyje (Draudimo liudijime ar Informaciniame dokumente) ir būtų aiškiai nustatytos tokios draudėjo pareigos nevykdymo pasekmės – teisė draudikui mažinti draudimo išmoką, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas privalėjo imtis atsargumo priemonių (pakeisti automobilio spyneles, laikyti automobilį saugomoje aikštelėje, ar kt.), o jų nesiėmus yra pagrindas sumažinti draudimo išmoką.

38.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog teismų išvada, kad ieškovas turi pareigą iki draudžiamojo įvykio imtis Draudimo sutartyje nenustatytų atsargumo priemonių, draudiko naudai mažinant jo prisiimtą draudimo riziką, o jų nesiėmus draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką, nedera su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl procedūrinio vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės kriterijaus.

39.       Vartojimo sutartims taikomas nesąžiningų sąlygų kontrolės institutas, įtvirtintas CK 6.2284 straipsnyje, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – ir Direktyva 93/13/EEB). CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas procedūrinis nesąžiningų sąlygų kontrolės kriterijus, kuris nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

40.       Taigi, jei vartojimo sutarčių sąlygos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, jos neatitinka skaidrumo reikalavimo. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai. Siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelz?logbank Zrt, C-26/13, 74 punktą; 2015 m. vasario 26 d. sprendimo byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Rom?nia SA, C-143/13, 75 punktą; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14, 47 punktą).

41.       Pirmiau nurodyti išaiškinimai teikia papildomą pagrindą išvadai, kad vartotojo – draudėjo iš draudimo sutarties kylančių pareigų aiškinimas plačiai, t. y. tokiu būdu, kad draudimo sutartyje neįtvirtintos sąlygos būtų pagrindas draudikui iš dalies nevykdyti sutarties (mažinti draudimo išmoką), nesuderinamas su reikalavimu, kad vartojimo sutarties sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos.

42.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindo sumažinti ieškovui mokėtiną draudimo išmoką. CK 6.1013 straipsnio 3 dalis taikytina tik tuo atveju, kai draudėjas, įvykus draudžiamajam įvykiui, sąmoningai nesiima jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti. Kai yra sudaryta turto draudimo sutartis ir nėra konstatuota draudėjo ar apdraustojo tyčia, dėl draudimo išmokos sumažinimo spręstina vadovaujantis Draudimo įstatymo 106 straipsniu. Pastaroji norma reikalauja, kad tokie atvejai būtų nustatyti draudimo sutartyje ir aptarti individualiai. Todėl, nesant tokių atvejų nustatytų sutartyje ir aptartų individualiai, draudimo išmoka negali būti mažinama. Taigi teismams nenustačius, kad ieškovas pažeidė Draudimo sutarties sąlygas, nepagrįstai buvo atsisakyta visa apimtimi patenkinti ieškinio reikalavimą. Dėl nurodytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – padidintinas ieškovui iš atsakovo priteistos draudimo išmokos dydis iki 48 500 Eur ir priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (48 500 Eur) sumą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44.       Šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatas ir bylos baigtis (ieškovo kasacinis skundas patenkintas) teikia pagrindą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir ieškovui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 2 526 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 953 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 573 Eur išlaidos advokato pagalbai už ieškinio parengimą ir atstovavimą; ieškovui iš atsakovo priteisė pusę šių išlaidų atlyginimo (1 263 Eur).

46.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 2 361 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 546 Eur žyminį mokestį ir 847 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 968 Eur – už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

47.       Teikdamas kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 953 Eur žyminį mokestį. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas advokato pagalbai už kasacinio skundo parengimą apmokėti.

48.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.2, 8.10, 8.11 punktų nuostatas.

49.       Ieškovui iš atsakovo priteisiamas 2 526 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas ir 3 314 Eur (2 361 Eur + 953 Eur) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti,         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), 48 500 (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus) Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (48 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 526 (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“  

Priteisti ieškovui R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), 3 314 (tris tūkstančius tris šimtus keturiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                              Sigita Rudėnaitė

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė