Byla Nr. 1S-389-508/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01054-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.14.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 24 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. R.,

n u s t a t ė :

T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2012-02-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 1 d., 184 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. skirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo. 2012 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendis pakeistas: BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 150 straipsnio 1 dalį subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2012-06-26, bausmės pabaiga 2014-06-09.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje 2013 m. lapkričio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 93-791, taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą, nes išvadai, kad jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad jis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo.

Nuteistasis T. R. skundžia apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis teigia, kad teismas tinkamai neišsprendė klausimo, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Teismas subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas svarbias aplinkybes ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios neturi reikšmės taikant lygtinį paleidimą: į įvykdyto nusikaltimo sunkumą, neatliktos bausmės dalį, kad anksčiau jis piktnaudžiavo alkoholiu, buvo priklausomas nuo asocialios grupės. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad jis yra atlikęs didesnę, nei įstatyme numatyta būtina lygtiniam paleidimui taikyti, bausmės dalį, nebaustas drausmine tvarka, skatintas, dirbo visuomeniniais pagrindais, pasiryžęs pasimokyti iš praeities klaidų, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, lygtinai paleistas turėtų realią galimybę įsidarbinti, taip pat gyvenamąją vietą, yra išlaikęs tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, o atlyginti nukentėjusiajai žalą priteisto civilinio ieškinio pagrindu nėra galimybės, kadangi nukentėjusioji atsisako pateikti apeliantui reikiamus savo asmens duomenis ir banko sąskaitą. Žalą jai galės atlyginti tik tuo atvejus, jei nukentėjusioji pateiks vykdomąjį raštą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo neatliktos bausmės dalis dar didelė, todėl negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas neįvertino, kad už padarytą nusikaltimą jam skirta griežta laisvės atėmimo bausmė, ir taip jau buvo įgyvendintas teisingumo principas, todėl pakartotinai jo ginti neleidžia įstatymas, nes priešingu atveju už tą patį nusikaltimą asmuo bus nubaustas pakartotinai. Apeliantas mano, kad teismui nėra suteikta teisė vien dėl to, kad likusi didelė neatliktos bausmės dalis, netaikyti lygtinio paleidimo. Teismas pažeidė BVK esminį principą – sprendimus grįsti tik įstatymais, o ne prielaidomis ir nuomonėmis. Teismas tinkamai neišaiškino, kodėl jam privalu atlikti daug didesnę, nei nustatyta įstatyme, bausmės dalį. Prokuroras taip pat neprieštaravo Komisijos nutarimui. Teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, pažeidė BVK 157 str. nuostatas, nes apeliantas atitinka visus šiame straipsnyje keliamus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo T. R. skundas atmetamas. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Pažymėtina, kad T. R. atitinka formaliems BVK 157 str. 1 d. keliamiems reikalavimams, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomos BVK 157 str. 2 d. 1 p., tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą teismas gali, įvertinęs klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įstatymas neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau, remiantis byloje surinktais duomenimis, negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. O tam, priešingai nei teigia nuteistasis, teismas, vadovaudamasis BVK 8 str. 1 d., privalo įvertinti nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, atsižvelgti į likusią neatliktos bausmės dalį, nusikaltimų sunkumą, ankstesnius teistumus, ir tik tada spręsti, koks atliktos bausmės terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas be išimties visiems nuteistiesiems, atlikusiems BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, o materialaus pagrindo vertinimas negali būti prilyginimas pakartotiniam nuteisimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktos bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino, kad šiuo atveju materialaus pagrindo taikyti T. R. lygtinį paleidimą, nėra, net ir atsižvelgiant į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės pritarimą Komisijos nutarimui.

Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, skatintas, dirbo visuomeniniais pagrindais, pasiryžęs pasimokyti iš praeities klaidų, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, sportavo, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tikisi įsidarbinti, turės gyvenamąją vietą rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, jis siekia teigiamų pokyčių, stengiasi tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad teigiamai apibūdinančios nuteistąjį aplinkybės, nurodytos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad T. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į bausmės paskirtį bei visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BVK 157 str. 2 d. yra nustatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, kurį būtina atlikti, kad būtų galima svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, tačiau tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, sprendžia, koks atliktos bausmės terminas yra pakankamas, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas – tiek nuteistajam palankias, tiek ir nepalankias aplinkybes, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad nepalankių aplinkybių visuma yra daug didesnė ir atsveria palankias. Nukentėjusiajai neatlyginta žala buvo tik viena iš nepalankių aplinkybių, tačiau ne lemiama. Teismas privalėjo ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, dabar bausmę atlieka už nesunkaus nusikaltimo nuosavybei bei sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei padarymą. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-124-211/2014, kur T. R. kaltinamas pagal BK 24 str. ir 182 str. 2 d. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, t.y. 40 balų, tačiau artima vidutinei. Vertinimas naudojant HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, taip pat atlikus vertinimą naudojant STATIC-99 seksualinio smurto rizikos vertinimo schemą, nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra žemesnė už vidutinę, tačiau Psichologinės tarnybos išvadoje teigiama, kad išlieka daug nuteistojo rizikos veiksnių, didinančių pakartotinio smurtinio elgesio (tame tarpe ir seksualinių nusikaltimų padarymo) tikimybę ateityje. Tai ir alkoholio vartojimo problemos bei dėl to atsirandantis impulsyvumas, destabilizuojantis aplinkos poveikis (grįžimas į tą pačią aplinką), savivokos stoka. Išvadoje nurodyti pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys pakartotinių nusikaltimų (bendrąja prasme) padarymo tikimybę ateityje, yra ir ankstesni teistumai, finansiniai sunkumai ir netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės.

Esant šioms nepalankioms nuteistajam aplinkybėms, teismas teisingai nusprendė, kad neatlikta laisvės atėmimo dalis, palyginus paskirtajai, dar yra pakankamai didelė – 6 mėnesiai 18 dienų, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos (2013-11-21), todėl atlikta bausmės dalis dar nėra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir dar nėra pakankama, kadangi per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertino jo galimybę integruotis laisvėje bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimui, taip pat tinkamai taikė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 93-791. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

nuteistojo T. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                          Egidijus Jonas Grigaravičius

Teisėjai                                                                                          Jūratė Jakubonienė

                                                                                 Rimas Švirinas