Civilinė byla Nr.2S-474-611/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3.; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. sausio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. prašymą sustabdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė ieškovės B. M. bendravimo su sūnumi D. M. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: 1) kiekvieną mėnesio antradienį ir ketvirtadienį ieškovė su sūnumi bendrauja nuo 13.00 val. iki 16.00 val., tikslų laiką tėvams suderinus iš anksto, ieškovė su sūnumi bendrauja dalyvaujant atsakovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį ieškovė su sūnumi bendrauja nuo 13.00 val. iki 16.00 val., tikslų laiką tėvams suderinus iš anksto. 2009 m. spalio 27 d. nutartimi teismas ieškovei prašant patikslino minėta 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatytą ieškovės bendravimo su sūnumi D. M. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, t.y. papildomai nustatė atsakovui M. M. pareigą ieškovės bendravimo su sūnumi vietą, laiką bei trukmę fiksuoti rašytinės formos akte, kuris surašomas dviem egzemplioriais ir abiejų šalių pasirašomas, vienas iš jų įteikiamas ieškovei, taip pat nustatė ieškovės bendravimo su sūnumi vietą ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas M. M. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį apskundė apeliacine tvarka. Be to, pateikė prašymą dėl minėtos skundžiamos nutarties vykdymo sustabdymo kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Nurodė, kad ieškovė primygtinai per antstolę reikalauja pristatyti sūnų į jos tėvų namus, kur atsakovas bijo pasirodyti, o tuo labiau vežti sūnų. Nurodė, jog ieškovė gyvena jos tėvų bute, telefonu atsakovui buvo grasinama, atpažino ieškovės motinos balsą kaip grąsinančio asmens balsą. Dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas minėta nutartimi įpareigoja atsakovą prisistatyti į tuos pačius namus, kuriame galimai gyvena jam susidorojimu grasinęs žmogus.
Atsakovo prašymas netenkintinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartimi, kurią atsakovas skundžia atskiruoju skundu ir kurios vykdymą prašo sustabdyti, buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje klausimas. Pagal LR CPK 148 str. 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsigalioja nuo jos priėmimo momento, nors ir gali būti per 7 dienas skundžiama atskiruoju skundu. Taigi, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubaus vykdymo ir ji vykdoma nepriklausomai nuo to, apskųsta ji apeliacine tvarka ar neapskųsta. Tokia nuostata yra įtvirtinta atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir tikslą, t.y. kad esant pagrindui jas taikyti, jos turi būti taikomos skubiai, kad būtų pasiekti jų tikslai, o jau jų teisėtumo klausimas, esant atskirąjam skundui, sprendžiamas vėliau. Atsakovo prašymas savo turiniu iš esmės reiškia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. LR CPK 145 str. 1 d. numato galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, kuris nėra baigtinis, tačiau LR CPK 145 str. 1 d. 13 p. minimos laikinosios apsaugos priemonės turi būti numatytos kituose įstatymuose. Atsakovas nenurodė įstatymo, numatančio galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir stabdyti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymas nenumato tokios galimybės. Priešingu atveju būtų paneigti LR CPK V skirsnio, reglamentuojančio laikinąsias apsaugos priemones, tikslai ir paskirtis, o taikomos byloje laikinosios apsaugos priemonės prarastų prasmę, jeigu jų vykdymas galėtų būti stabdomas iki atskirojo skundo dėl jų pritaikymo išnagrinėjimo. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LR CPK V skirsnio normų tikslus ir paskirtį, į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad įstatymas nenumato galimybės stabdyti byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo iki bus išspręstas atskirasis skundas dėl jų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl atsakovo prašymas negali būti tenkinamas, dėl nurodytų motyvų jis atmestinas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, net jeigu galėtų būti svarstomas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo sustabdymo, nesudaro pagrindo sustabdyti nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo. Atsakovo minimas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų yra tęsiamas (II t. b.l. 4), tačiau tai neįrodo atsakovo teiginių apie grasinimo faktą ir kaltus dėl to asmenis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo minimos baimės turi tam pagrindą ir yra pagrįstos, neįrodė, kad jam ar tuo labiau vaikui yra koks nors pavojus ieškovės namuose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 str.., 148 str., 290-291 str., teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovo M. M. prašymą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties vykdymo sustabdymo atmesti.
Kolegijos pirmininkas Andžej Maciejevski
Kolegijos teisėjos Danutė Kutrienė
Dalia Višinskienė