Civilinė byla Nr. 2S-212-603/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34317-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams E. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei tretiesiems asmenims V. K., Panevėžio miesto apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismo pirmininkui N. M., Kauno apygardos teismui, antstolei R. G., Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir E. G. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 457,25 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 punkto reikalavimų, numatytų procesinių dokumentų turiniui, taip pat CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui, nes ieškinyje nenurodytas ieškovo reikalavimų faktinis pagrindas ir iš ieškinio formuluotės neaiškus atsakovas, t. y. asmuo, kuriam reiškiamas ieškovo reikalavimas, ieškinys nepasirašytas jį paduodančio asmens.
3. CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį paduodančio asmens. Nagrinėjamu atveju elektroniniu paštu pateiktas ieškinys nepasirašytas jį paduodančio ieškovo. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-317 redakcija) patvirtinto procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Ieškovo parašo nebuvimas ieškinyje, taip pat ieškinio teikimas teismui elektroninių ryšių priemonėmis kitu nei minėtame teisės akte numatytu būdu yra esminis ieškinio trūkumas, trukdantis identifikuoti į teismą besikreipiantį asmenį.
4. Ieškinyje taip pat nenurodytas ieškinio pagrindas, t. y. ieškinio pagrindas suformuluotas netiksliai ir iš jo nėra galimybės identifikuoti ginčo ribas. Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Reikalavimus faktiniam ieškinio pagrindui numato CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas: ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais teisėjo E. G., vykdant Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, veiksmais, Kauno apylinkės teismo pirmininko, Kauno apylinkės teismo Panevėžio miesto apylinkės teismo darbuotojų veiksmais, tačiau neįvardija konkrečių darbuotojų ir jų atliktų veiksmų, tokius veiksmus patvirtinančių faktinių aplinkybių ir įrodymų. Ieškovas savo reikalavimus grindžia teismų priimtų procesinių dokumentų turinio bei teisės normų citatomis, taip pat deklaratyviais pareiškimais, jog ieškinyje nurodytų teisėjų veiksmai yra neteisėti, tačiau toks faktinis ieškinio pagrindas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes minėta teisės norma įpareigoja ieškovą nurodyti faktines aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius ieškinio dalyką. Tai reiškia, kad kaip ieškinio pagrindas turi būti nurodyta ne abstraktūs teiginiai, o konkretūs faktai bei šiuos faktus patvirtinantys įrodymai, kurie turi būti susieti su ieškinio dalyku.
5. Ieškovas nenurodė ir nepateikė neturtinę žalą bei jos dydį patvirtinančių įrodymų (pvz. jog teismo pritaikytosios kardomosios priemonės sutrukdė ieškovui išvykti į užsienį dirbti vertėju, ieškovo reputacijos pablogėjimo ir kitų ieškinyje nurodytų pasekmių). Kai kurios ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia neturtinę žalą, yra abstraktaus pobūdžio (pvz. ilgalaikis kentėjimas nuo atsakovo E. G., trukdymas gintis nuo rusų kolonisto S. N. L. ir atsakovų vykdomos diskriminacijos ir kt.). Ieškovas turi nurodyti konkrečius faktus, patvirtinančius neturtinę žalą, jos dydį bei žalos atsiradimo priežastis.
6. Ieškovas prašo priteisti jam neturtinę žalą dėl neteisėtų teisėjo veiksmų jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Bylose dėl žalos, kilusios dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, atlyginimo atsakovu yra valstybė. Byloje dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1054 nutarimo Nr. 26 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, todėl teisėjas (nagrinėjamu atveju ieškovas vienu iš atsakovų nurodo teisėją E. G.) negali būti atsakovu šioje civilinėje byloje. Ieškovas privalo nurodyti atsakovą, atsižvelgdamas į minėtos teisės normos reikalavimus.
7. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato ieškovo pareigą ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį bei jų asmens ir gyvenamosios vietos (buveinės) duomenis. Nagrinėjamu atveju ieškovas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodo teisėją V. K., Panevėžio miesto apylinkės teismą, Kauno apylinkės teismo pirmininką N. M., Kauno apygardos teismą, antstolę R. G., Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimą, Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, tačiau nenurodo, kaip teismo sprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas, t. y. ieškovas neidentifikavo minėtų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis pagrindo.
8. Teismas nurodė, jog išdėstyti ieškinio trūkumai yra esminiai, nes iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos, dėl to teismo procesas negali būti pradėtas. Ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti jį paduodančio asmens pasirašytą ieškinį ir jame nurodyti faktines aplinkybes bei įrodymus, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, taip pat pagrįsti, kokias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami raštiniai įrodymai. Tuo atveju, jeigu ieškovas laiko, kad ieškinyje nurodyti asmenys turi būti įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tai jis turi pagrįsti, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame nurodė, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas, ieškinio formuluotės yra aiškios. Teigia, kad jo pateiktas ieškinys tinkamai pasirašytas, galima identifikuoti jį paduodantį asmenį.
10. Ieškovas atskirajame skunde iš esmės pakartoja ieškinyje nurodytus argumentus, teigia, kad jie pagrįsti ir turi būti nagrinėjami, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais ieškinio trūkumais. Ieškovas mano, kad teismas privalo priimti jo ieškinį nagrinėti, kadangi jis pateiktas įstatymų nustatyta tvarka, o jo ieškinio nepriėmimas užkerta teisę ieškovui ginti savo pažeistas teises.
11. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti jį paduodančio asmens pasirašytą ieškinį ir jame nurodyti faktines aplinkybes bei įrodymus, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, taip pat pagrįsti, kokias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami raštiniai įrodymai. Tuo atveju, jeigu ieškovas laiko, kad ieškinyje nurodyti asmenys turi būti įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tai jis turi pagrįsti, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas.
15. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
16. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
17. Nagrinėjamu atveju, duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, patvirtina, jog ieškovo ieškinys ir jo priedai nebuvo teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 1751 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų (toliau – Teismų įstatymas) įstatymo nustatytą tvarką, o buvo išsiųsti į Vilniaus miesto apylinkės teismo elektroninį paštą. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog ieškovas nurodydamas, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais teisėjo E. G. veiksmais, Kauno apylinkės teismo pirmininko, Kauno apylinkės teismo Panevėžio miesto apylinkės teismo darbuotojų veiksmais, neįvardija konkrečių darbuotojų ir jų atliktų veiksmų, tokius veiksmus patvirtinančių faktinių aplinkybių ir įrodymų. Ieškovas savo reikalavimus grindžia teismų priimtų procesinių dokumentų turinio bei teisės normų citatomis, taip pat deklaratyviais pareiškimais, jog ieškinyje nurodytų teisėjų veiksmai yra neteisėti, sutiktina, jog toks faktinis ieškinio pagrindas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes minėta teisės norma įpareigoja ieškovą nurodyti faktines aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius ieškinio dalyką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka, jog kaip ieškinio pagrindas turi būti nurodyta ne abstraktūs teiginiai, o konkretūs faktai bei šiuos faktus patvirtinantys įrodymai, kurie turi būti susieti su ieškinio dalyku.
21. Vilniaus apygardos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, jog ieškovas nenurodė ir nepateikė neturtinę žalą bei jos dydį patvirtinančių įrodymų. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia neturtinę žalą, yra abstraktaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškovas turi nurodyti konkrečius faktus, patvirtinančius neturtinę žalą, jos dydį bei žalos atsiradimo priežastis.
22. Ieškovas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodė teisėją V. K., Panevėžio miesto apylinkės teismą, Kauno apylinkės teismo pirmininką N. M., Kauno apygardos teismą, antstolę R. G., Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimą, Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, tačiau nenurodė, kaip teismo sprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog ieškovas neidentifikavo minėtų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis pagrindo, yra teisėta ir pagrįsta.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nurodė, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, todėl teisėjas negali būti atsakovu šioje civilinėje byloje. Ieškovas privalo nurodyti atsakovą, atsižvelgdamas į minėtos teisės normos reikalavimus. Ši apylinkės teismo nutarties dalis taip pat laikytina pagrįsta ir teisėta, nurodyti trūkumai privalo būti pašalinti, kad ieškinį būtų galima priimti nagrinėti.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė iki buvo išnagrinėtas jo pateiktas atskirasis skundas, apeliantui nustatytinas naujas 14 dienų terminas nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, pateikti jį paduodančio asmens pasirašytą ieškinį ir jame nurodyti faktines aplinkybes bei įrodymus, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, taip pat pagrįsti, kokias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami raštiniai įrodymai. Tuo atveju, jeigu ieškovas laiko, kad ieškinyje nurodyti asmenys turi būti įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tai jis turi pagrįsti, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas.
25. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad to nepadarius per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
26. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. J. 14 (keturiolikos) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje, pašalinti.
Teisėja Loreta Bujokaitė