Civilinė byla Nr. 2S-559-431/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15716-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: 128.11.; 129.7.; 129.19.2.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. D., L. D. ir J. D. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolės V. M., I. B., AB DNB bankas ir S. D..
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas V. D. pateikė antstolei V. M. skundą dėl antstolės 2013-04-19 patvarkymų Nr. 38 ir Nr. 50, ir prašė panaikinti 2013-04-19 patvarkymą Nr. 38 vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/03518. Nurodė, kad iš visų areštuotų nekilnojamojo turto objektų įkainotas yra tik žemės sklypas, jo vertė 4,8 mln. Lt, tad arešto aktas neatitinka CPK 678 str. 1 d. 5 p. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas (310.456,66 Lt) yra neteisingas, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukciją šis dydis turi būti 4 proc. nuo išieškotos sumos. Turto vertinimas buvo atliktas formaliai, nuo vertinimo praėjo beveik metai, o kainos ženkliai pakito. Parduodant atskirais objektais, turtas kainuos brangiau ir parduoti bus lengviau. Bankui yra įkeisti tik sklypai, o areštuoti ir parduodami ir statiniai. Nagrinėjama byla dėl servituto nustatymo, varžytynių skelbimo terminas yra per trumpas, o antstolio atlygio dydis apskaičiuotas neteisingai.
Pareiškėja L. D. pateikė antstolei V. M. skundą dėl 2013-02-19 patvarkymo Nr. 50 ir 2013-04-19 patvarkymo Nr. 38, prašė juos panaikinti, sustabdyti išieškojimą. Nurodė, kad nesutinka su antstolio nustatyta kaina, kadangi ji nepagrįsta (CPK 681 str.), kad negavo pasiūlymų dėl rinkos kainos. Antstolis nepasiteiravo išieškotojo ir skolininko dėl kainos. Nesutinka, kad visas turtas būtų parduodamas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, nes statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys, didelės vertės, pagrindiniai objektai įregistruoti VĮ Registrų centre, su unikaliais numeriais, adresais, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka su antstolio išlaidų apskaičiavimu. Pareiškėja nesutinka su antstolio nustatytu varžytynių terminu nuo paskelbimo iki varžytynių dienos, nes objektai yra investiciniai, didelės vertės, todėl terminas turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Turto vertinimas buvo atliktas formaliai, nuo vertinimo praėjo beveik metai, o kainos ženkliai pakito. Parduodant atskirais objektais, turtas kainuos brangiau ir parduoti bus lengviau. Bankui yra įkeisti tik sklypai, o areštuoti ir parduodami ir statiniai. Nagrinėjama byla dėl servituto nustatymo, varžytynių skelbimo terminas yra per trumpas, o antstolio atlygio dydis apskaičiuotas neteisingai. Prašė teismo sustabdyti antstolės 2013-05-08 patvarkymo vykdymą ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki teismo sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-903-734/2013 įsiteisėjimo. Civilinėje byloje yra nagrinėjamas reikalavimas dėl servituto nustatymo parduodamame sklype, o ši aplinkybė yra svarbi, apskaičiuojant turto rinkos vertę.
Pareiškėja J. D. (išieškotoja) pateikė antstolei V. M. skundą dėl 2013-02-19 ir 2013-04-19 patvarkymų. Nurodo, kad nesutinka su antstolio nustatytomis žemės sklypų, namų, buto, statinių kainomis ir varžytynių reglamentu. Pareiškėjos naudai areštuotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), apskritai nėra įkainotas. Prašo nustatyti šio namo ir kitų varžytynių objektų rinkos kainą. Prieštarauja, kad visi objektai būtų parduodami kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėja nesutinka su nustatytu varžytynių vieno mėnesio terminiu iki varžytynių pradžios.
Antstolė V. M. nesutiko su skundais. Nurodė, kad 2013-03-18 patvarkymu šalims buvo nustatytas 3 darbo dienų terminas pareikšti nuomonę dėl įkeisto turto vertės. Skolininkai neišreiškė nuomonės dėl turto vertės. 2013-04-19 įkainojant turtą, buvo atsižvelgta į išieškotojo nuomonę, skelbimus internetiniuose tinklalapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas. Gavus V. D. prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainavimo, 2013-05-08 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, numatyta, kad ekspertui nustačius, kad išvaržomo turto kaina didesnė negu buvo nustatyta antstolės, spręsti klausimą dėl turto varžytynių atšaukimo. Dėl turto pardavimo kaip vieno objekto yra pasisakyta ir teismų praktikoje. Pagal CK 6.395 str., parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Netikslinga pardavinėti įkeisto ir neįkeisto turto atskirai. Žemės sklypų pirkėjas neturėtų jokių teisių į ant žemės sklypo jau stovinčius statinius, o turėtų tik pareigą nustatyti pastatų savininkui servitutą (CK 6.395 str. 3 d.). Žemės sklypas vertingas gali būti tik tada, kai ant jo niekas neužstatyta, jo vertė didesnė gali būti tik atsižvelgiant į galimybę įsigyti ir ant sklypo esančius statinius. Jei galimybės ant įsigytos žemės turėti pastatų nėra, tai žemės sklypo vertė tampa minimali, o tai prieštarauja vykdymo proceso tikslams realizuoti turtą kuo brangiau ir maksimaliai padengti skolą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidų apskaičiavime lentelės eilės Nr. 3 yra apskaičiuotas atlygis antstoliui nuo išieškotinos sumos (7 761 416,45 Lt * 4 proc.), tai sudaro 310 456,66 Lt. Skolininkai klaidingai nurodo, kad vykdymo išlaidos turi atitikti SVI 48 p., 53 p. ir 50 p., tačiau jie skaičiuoja antstolio atlygį nuo mažesnės sumos. SVI 53 p. nurodo, kad atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę, jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis. Varžytynių paskelbimą reglamentuoja CPK 706 str., šio teisės akto reikalavimas skelbiant varžytynės nepažeistas, varžytynės buvo paskelbtos 2013-04-26, varžytynių pradžia 2013-06-03, 10:00 val., o pabaiga 2013-06-10 15:00 val.
Suinteresuotas asmuo AB DnB bankas nesutiko su skundais. Nurodė, kad įkainojant buvo atsižvelgiama į visus nekilnojamuosius objektus, kad pareiškėjai nepateikė antstolei kitokią turto vertę patvirtinančių įrodymų. Pateiktais skundais jie nevykdo bendradarbiavimo pareigos, o tik vilkina procesą. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, kad parduodamo iš varžytynių turto tvarką, t.y. jog nekilnojamieji daiktai turi būti parduodami kaip vienas objektas, antstolis nustatė teisingai. Antstolė nepažeidė CPK 706 str. reikalavimų.
Teisme gautas I. G. prašymas dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ji 2009-10-29 nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), bet teisių naudotis žemės sklypu ar jo dalimi ji neįgijusi. Teigia, jog yra pateikusi teismui ieškinį dėl servituto žemės sklype nustatymo. Sprendimas šioje byloje turėtų įtakos jos, kaip gyvenamojo namo bendrasavininkės teisės ir teisėtiems interesams ir apribotų jos teises valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. druodžio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjų V. D., L. D. ir J. D. skundų dėl antstolės V. M. veiksmų.
Teismas nustatė, kad antstolė 2013-05-08 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Teisme 2013-12-04 gautas UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto 2013-11-29 ekspertizės aktas, kuriuo ekspertizės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 5 000 000 Lt. Ekspertas taip pat pateikė atskirų turtinių vienetų sąlygines vertes (galiojančias disponuojant ataskaitoje įvertintu ekspertizės objektu kartu), pagal kurias vienas žemės sklypas įvertintas 4 999 098 Lt suma, 2 gyvenamieji namai po 100 Lt kiekvienas, 4 ūkiniai pastatai po 100 Lt kiekvienas, garažas 100 Lt, kiemo statiniai 100 Lt, 8/1481 dalis žemės sklypo 1 Lt, kitas žemės sklypas 1 Lt, o butas 100 Lt. Taigi, nors pareiškėjai nesutiko su antstolio nustatyta turto verte, tačiau duomenų apie kitokią jų rinkos vertę jie nepateikė nei antstoliui, nei teismui. Be to, šiam turtui įvertinti buvo paskirta ekspertizė, kuri patvirtino, kad antstolio nustatyta vertė yra artima tai vertei, kurią nustatė ekspertas, t.y. 5 mln. Nors pareiškėja J. D. teigia, kad jos naudai areštuotas namas, nėra įkainotas, o iš 2013-02-19 patvarkymo matyti, kad antstolė jo iš tikrųjų nenurodė ir neįkainojo, tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akto, į šį namą buvo atsižvelgta, nustatant viso komplekso turto vertę.
Teismas nesutiko su pareiškėjos L. D. teiginiu, kad antstolė, skyrusi ekspertizę, apsunkina skundo nagrinėjimą, kad ekspertizę turi skirti teismas. Antstolis, gavęs V. D. prieštaravimus, remdamasis CPK 681, 682 straipsnių nuostatais, pagrįstai skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, tuo labiau, kad skundais pareiškėjai prašė nustatyti varžytynių objektų rinkos kainą. Minėtos nuostatos nenumato, kad vykdymo procese teismas galėtų skirti tokią ekspertizę, nes ekspertizę turto vertei nustatyti gali skirti antstolis, priimdamas patvarkymą. Teismas galėtų, esant skundui, pasisakyti dėl tokio patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas atsižvelgė į tai, kad po skundžiamo patvarkymo priėmimo buvo paskirta ir atlikta ekspertizė, kad antstolis turėtų vadovautis ne savo, o eksperto nustatyta verte, todėl nenustatė pagrindo naikinti skundžiamų antstolės 2013-02-19 ir 2013-04-19 patvarkymų.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypai yra vienas šalia kito, ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esantiems statiniams 2007 m. yra išduoti leidimai juos nugriauti, vieno žemės sklypo naudojimo būdas yra bendro naudojimo teritorijos (0,1481 ha), o kito žemės sklypo naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (0,0256 ha), todėl yra pagrindas vertinti, kad parduodant šį turtą kartu kaip kompleksą būtų įmanoma gauti didesnę kainą, nei parduodant juos atskirai. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad pastatų būklė yra prasta, pastatai neeksploatuojami, apleisti, nesaugomi, kas matyti ir iš ekspertizės akte esančių duomenų. Vien tai, kad kiekvienas iš parduodamų objektų turi adresą, jam suteiktas unikalus numeris, nesuponuoja pareigos juos varžytynėse parduoti atskirai, o ne kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, tuo labiau, kad potencialiam pirkėjui šis turtas galėtų būti patrauklus kaip vienas kompleksas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes. Gyvenamieji pastatai yra 1939 m., 1940 m. statybos ir jiems išduotas leidimas juos griauti. Priklausiniai, t.y. ūkiniai pastatai, garažas, faktiškai nėra išlikę, pastato, kuriame yra butas, yra išlikę tik pamatai. Pardavus atskirai žemės sklypus, jų savininkai neturėtų teisių į ant žemės sklypų stovinčius statinius. Nurodytos aplinkybės vargu ar pritrauktų potencialų pirkėją, galintį pasiūlyti pakankamai didelę kainą už juos. Pareiškėjos taip pat nenurodo, kad gali nurodyti pirkėją (-us), susidomėjusį žemės sklypais ir statiniais, galintį (-čius) pasiūlyti konkrečią kainą. Todėl teismas padarė išvadą, kad turto varžytynėse pardavimas kaip vieno objekto nepažeidžia skolininkų bei išieškotojų interesų ar teisės aktų normų ir nėra pagrindo panaikinti antstolės 2013-02-19 ir 2013-04-19 patvarkymų.
Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjai V. D. ir L. D. nurodo, kad bankui yra įkeisti tik sklypai, o areštuoti bei parduodami ir statiniai, tačiau yra užvesta ne viena vykdomoji byla. Statiniai yra areštuoti vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/03518, išieškotojas J. D., tad pareiškėjų argumentai dėl nepagrįsto statinių pardavimo yra nepagrįsti.
Teismo nenustatė pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo iki teismo sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-903-734/2013 dėl servituto nustatymo įsiteisėjimo. Pasikeitus tarnaujančios ar viešpataujančios daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 str. 2 d.), nustatytas servitutas galimai galėtų ne padidinti, o sumažinti turto rinkos vertę. Todėl teismas prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino, nes tai galėtų pažeisti išieškotojų interesus. Teismas taip pat netenkino buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės I. G. prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nes servituto nustatymas ir galimas žemės sklypo savininko pasikeitimas negali turėti įtakos I. G. teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi servitutas seka paskui daiktą.
CPK 706 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje ir specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos. Varžytynės buvo paskelbtos 2013-04-26, varžytynių pradžia 2013-06-03, 10:00 val., o pabaiga 2013-06-10 15:00 val., todėl CPK 706 straipsnio nuostatos nėra pažeistos.
Teismas taip pat nustatė, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos atitinka CPK ir Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos (Teisingumo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. 1R-265 pakeistos) Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį dėl varžytynių paskelbimo, atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą ir panaikinti antstolės patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, sustabdyti vykdomąją bylą iki Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-903-734/2013 (dabar Nr. 2- 3285-734/2014) teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas padarė klaidingas išvadas apie turto rinkos vertę. Ginčas byloje yra kilęs dėl parduodamų objektų vertės nustatymo sąlygų ir pranešimo apie būsimas varžytynes laiko. Antstolė ir teismas pripažino, kad parduodami objektai turi būti vertinami kaip vientisas kompleksas. Tokia išvada turi būti pagrįsta lyginant vienu ir kitu atveju nustatytas vertes. Byloje tokių palyginimų nėra, o pagal UAB „Baltijos valda„ konsultaciją pavienių daiktų pardavimas esamoje situacijoje būtų racionalesnis.
- Nustatant rinkos vertę, būtina įvertinti visus nuosavybės apribojimus. Varžytynių sąlygose nebuvo nurodyta, kad vyksta ginčas dėl servituto. Jeigu turtas iš varžytynių bus parduotas anksčiau, negu bus išspręstas servituto nustatymo klausimas, nustačius servitutą, pirkėjas įgys teisę ginčyti varžytynių rezultatus.
- Antstolė ir pirmos instancijos teismas pripažino, jog objektų pardavimui pakanka 2 mėnesių. Nustatydamas tokį terminą, teismas turėjo ištirti reikalavimą dėl turto eksponavimo rinkoje laiko. Šio rodiklio būtinumas kildinamas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Tarptautinio vertinimo standartų (IVS) Pirmojo standarto. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 punktą viena iš esminių rinkos vertės apskaičiavimo prielaidų yra tinkamas turto patekimas į rinką. Įstatyme nepaaiškintas sąvokos „tinkamas turto patekimo į rinką“ turinys, tačiau Pirmajame standarte nurodyta, kad rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią vertinimo dieną po tinkamo marketingo atlikimo įvyktų turto mainai tarp suinteresuoto pardavėjo ir suinteresuoto pirkėjo. Todėl yra pagrindas teigti, kad „tinkamo patekimo į rinką“ sąvoka yra priemonių visetas, užtikrininatis tinkamą marketingą. Pagal minėtą standartą „tinkamas marketingas“ reiškia, kad turtas privalo būti eksponuojamas tokiu būdu, kad maksimaliai užtikrintų jo pardavimą už kainą, geriausią iš protingai pasiekiamų, kuri atitinka rinkos vertę. Eksponavimo laikas gali būti įvairus priklausomai nuo rinkos sąlygų, tačiau bet kokiu atveju jis turi būti pakankamas tam, kad pasiūlymas pritrauktų dėmesį pakankamą potencialių pirkėjų skaičių. Eksponavimo tarpsnis skaičiuojamas iki vertės nustatymo datos. Natūralu, kad parduodamo turto eksponavimo laiko tarpsnis atitinka laiko atkarpą tarp ofertos parduoti turtą paskelbimo datos iki turto pardavimo dienos. Kuo trumpesnė eksponavimo atkarpa, tuo mažesnė tikimybė parduoti turtą už rinkos vertę, todėl eksponavimo prielaida yra itin svarbi pardavėjui, tai yra antstoliui, kuris priimdamas patvarkymą apie būsimų varžytynių datą, privalo atsižvelgti į šį eksponavimo laiką. Todėl turto vertintojas ex officio privalo nurodyti, esant kokiam eksponavimo laikui apskaičiuota turto rinkos vertė, bei kaip šis eksponavimo laikas nustatytas. Antstolis privalo parinkti protingą ir atitinkantį konkrečios rinkos sąlygas varžytynių paskelbimo laiką. Teismas neanalizavo parduodamo turto eksponavimo laiko, todėl teismo išvada, kad 2 mėnesių pakanka tam, kad parduoti ginčo turtą, nėra paremta jokiais duomenimis.
- Teismo motyvas, kad nutarties priėmimo metu negauta duomenų, jog eksperto nustatyta rinkos vertė yra galimai neteisinga, yra atmestinas. Ekspertizė buvo atlikta po nagrinėjamų skundų ir prašymų padavimo, todėl teismas negalėjo remtis jos išvadomis. Pareiškėjui nebuvo pateiktas ekspertizės aktas, todėl jis negalėjo pateikti teismui nuomonės apie šį aktą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo AB DNB bankas nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog antstolė pagrįstai nusprendė nekilnojamuosius daiktus pardavinėti kaip vieną nekilnojamojo turto objektą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3885-871/2011 konstatavo, kad visi nekilnojamieji daiktai turi būti realizuojami kaip vienas objektas. Tai patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-227-567/2011. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, kad parduodamo iš varžytynių turto tvarką, tai yra nekilnojamieji daiktai turi būti parduodami kaip vienas objektas, antstolė nustatė tinkamai. Atskirajame skunde remiamasi dokumentu, kuris nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Varžytynių paskelbimą reglamentuoja CPK 706 straipsnis, kuriame nustatyta, kad antstolis apie varžytynes paskelbia likus ne vėliau kaip vienam mėnesiui iki varžytynių pradžios, jeigu parduodamas nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija šimtą tūkstančių litų.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė V. M. nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog dėl turto kaip vieno objekto realizavimo iš varžytynių klausimu jau yra pasisakę teismai 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3885-871/2011 ir 2011 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-227-567/2011. Prie atskirojo skundo pateikta konsultacija neįpareigoja antstolio vadovautis joje išsakyta prielaida ir gali būti vertinama tik kaip įrodymas. Pateiktoje konsultacijoje nurodyta, kad pasiūloje panašių gyvenamosios paskirties sklypų kainos svyruoja nuo 127.777,78 Lt/a iki 222.007,72 Lt/a. Tuo tarpu teismo ekspertė nustatė, kad žemės sklypo, turinčio 0,1481 ha ploto vertė yra 4.999.098,00 Lt, tai yra 337.548,82 Lt/a. Taigi, pareiškėjo motyvas, kad turtas turėtų būti parduodamas atskirais objektais nepagrįstas jokiais įrodymais, o tik prielaidomis.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo J. D. sutiko su atskiruoju skundu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sąlyginių verčių priskyrimas statiniams, esantiems įkeistame žemės sklype pažeidžia išieškotojos interesus, nes esant tokiam verčių paskirstymui, neteisingai nustatomas santykis tarp parduodamų turto vienetų. Šis santykis įtakoja iš turto pardavimo gautų įplaukų paskirstymą tarp hipotekos turėtojo ir kitų kreditorių. Esant UAB „Ober-haus“ pasiūlytam verčių paskirstymui, nepagrįstai padidinama įkeisto žemės sklypų vertė ir kartu mažinama statinių vertė. Tai suteikia nepagrįstą pranašumą hipotekos kreditoriui. UAB „Ober-haus“ vertinimas remiasi žinomai neteisinga prielaida, kad yra gautas I. G. sutikimas parduoti jai priklausantį butą, esantį ginčo žemės sklype. Tačiau tokio sutikimo nėra, buto savininkė ketina remontuoti butą. Ginčas tarp hipotekos turėtojo ir I. G. dėl varžytynėse numatomo parduoti žemės sklypo servituto nustatymo įtakoja įkeisto žemės sklypo vertę. Į tai neatsižvelgė UAB „Ober-haus“.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkinti pareiškėjų skundai dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su turto realizavimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje nustatyta, jog antstolė V. M. vykdo keturias vykdomąsias bylas dėl skolų iš skolininkų V. D. ir L. D. išieškojimo. Vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/03518 yra vykdomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. teismo įsakymas dėl 60000,00 Lt skolos ir 450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų V. D. ir L. D. išieškotojai J. D.. Vykdomosiose bylose Nr. 15/11/03842, Nr. 15/11/03844 ir Nr. 15/11/03843 yra vykdomos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartys dėl skolų išieškojimo iš skolininkų V. D. ir L. D. išieškotojui AB DNB bankas, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą: 0,0256 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8/1481 dalis 0,1481 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2987 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Antstolė 2013-02-19 patvarkymu Nr. 50 15 2013 02 19 3518/10-1 atnaujino turto realizavimo procedūrą, nukreipė išieškojimą į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, nutarė įkeistus sklypus ir statinius pardavinėti kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, nustatė šio turto pardavimo kainą ir išaiškino šalims, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti antstolei per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos (vykdomoji byla Nr. 0015/10/03518). 2013-04-19 patvarkymu Nr. 38 15 2013 04 19 3842/11-1 antstolė nutarė įkeistus sklypus bei areštuotą turtą pardavinėti kaip vieną nekilnojamojo turto objektą (vykdomoji bylą Nr. 0015/11/03842). Skolininkas V. D. pareiškė prieštaravimą dėl įkainoto turto vertės. Todėl antstolė 2013-05-08 patvarkymu Nr. 50 15 2013 05 08 3842/11-1 nutarė neatšaukti paskelbtų įkeisto ir neįkeisto turto varžytynių ir skirti turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamajam turtui, o ekspertui nustačius, kad išvaržomo turto kaina didesnė negu buvo nustatyta antstolės, spręsti klausimą dėl įkeisto turto varžytynių atšaukimo (vykdomoji byla Nr. 0015/10/03518).
Skundo nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, 2013-12-04, buvo gautas UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto 2013-11-29 ekspertizės aktas, kuriuo ekspertizės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 5.000.000,00 Lt.
Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė UAB „Baltijos valda“ 2013-12-27 konsultaciją dėl nekilnojamojo objekto – žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kainos, kurioje nurodoma, kad atsižvelgiant į turto buvimo vietą ir kitus jį apibūdinančius fizinius, ekonominius faktorius bei ateities perspektyvas, galima teigti, kad vertinamo turto – atskirų žemės sklypų panaudojimas kitai/gyvenamajai paskirčiai, tai yra vienbučio gyvenamojo namo statybai, yra maksimalus ir geriausias vertinamojo objekto panaudojimas. Turto – žemės sklypų, sudarančių vientisą visumą, kainai neigiamos įtakos turi tai, kad sklypo panaudojimas daugiabučio gyvenamojo namo statybai nėra galimas, nes nėra galiojančių statybos leidimų, nepatvirtintas projektas daugiabučio gyvenamojo namo statybai, sklypas susideda iš atskirų sklypų, vientiso sklypo, tinkamo daugiabučio gyvenamojo namo statybai nėra įmanoma suformuoti dėl sklypus dalinančio kitam savininkui priklausančio sklypo, įsiterpusio tarp sklypų (b.l. 77).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/03518 jau kartą buvo sprendžiamas klausimas dėl areštuoto turto pardavimo kaip vientiso objekto. Skolininkai skundė antstolės 2011-05-15 patvarkymą dėl atsisakymo organizuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, nes antstolė teigė, kad parduoti vieno pastato atskirai nuo žemės sklypo negalinti, nes pastatas tėra žemės sklypo priklausinys, todėl jo pardavimas be pagrindinio daikto negalimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3885-871/2011 atmetė skundą ir nurodė, kad pagal CK 6.394 straipsnio 2 dalį, pardavėjui esant žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamas daiktas, savininku, pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Parduodamas žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai, priklausantys vienam savininkui, yra susiję, todėl sudaro vientisą turtinį kompleksą. Atskirai skelbiamos viename turtiniame komplekse esančių statinių ir atskirai žemės sklypo varžytynės duoda pagrindo abejoti tokio proceso skaidrumu, tikslingumu, kadangi tuo atveju, jeigu žemė, statiniai būtų parduoti skirtingiems pirkėjams, iš esmės būtų pažeistas protingumo principas, o kartu būtų sudarytos prielaidos ginčui kilti ateityje. Skolininkams pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2011-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-227-567/2010 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir pažymėjo, jog vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir pažeidžia AB DNB banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Dirbtinai išskaidžius priverstine tvarka parduodamus nekilnojamojo turto objektus, esančius viename žemės sklype, būtų sumažintas jų patrauklumas rinkoje, tokiu būdu dirbtinai sumažinant jų kainą priverstinio pardavimo atveju, tuo pažeidžiant ne tik išieškotojų, bet ir skolininkų interesus, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų parengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą, kaip vieningą turtinį kompleksą, už didesnes kainas. Taigi, turto pardavimo iš varžytynių kaip vientiso komplekso klausimas jau kartą buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai įvertintos visos minėtos aplinkybės bei pagrįstai buvo konstatuota, kad nėra pagrindo panaikinti antstolės 2013-02-19 ir 2013-04-19 patvarkymų. Pateikta UAB „Baltijos valda“ 2013-12-27 konsultacija nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių, kadangi tik turto pirkėjas gali spręsti, kaip jam geriau panaudoti įgytą turtą, kokie statybos leidimai jam reikalingi, statyti vieną daugiabutį namą ar formuoti atskirus sklypus su gyvenamaisiais namais ir t.t.
Pagal CPK 681 straipsnį antstolis gali pats nustatyti turto kainą, bet turi suteikti galimybę skolininkui ir išieškotojui pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo. Nagrinėjamoje byloje antstolė skundžiamu 2013-02-19 patvarkymu Nr. 50 15 2013 02 19 3518/10-1 buvo išaiškinusi šalims galimybę pateikti prieštaravimus dėl turto kainos, o juos gavusi, taip pat skundžiamu 2013-05-08 patvarkymu Nr. 50 15 2013 05 08 3842/11-1 nutarė skirti turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamajam turtui, o ekspertui nustačius, kad išvaržomo turto kaina didesnė negu buvo nustatyta antstolės, spręsti klausimą dėl įkeisto turto varžytynių atšaukimo. Taigi, skundžiamu patvarkymu antstolė nepažeidė vykdymo proceso dalyvių interesų ir teisių bei įstatymo nustatytų reikalavimų, nes kreipėsi į ekspertą dėl turto vertinimo. UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto 2013-11-29 ekspertizės aktas buvo gautas jau skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu ir iš esmės nebuvo paties skundo objektas, nes bylos šalys apie ekspertizės akto išvadas nežinojo, todėl jų neginčijo ir nepasisakė dėl jų. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šalys, nesutikdamos su antstolės turto vertinimu, nenurodė, kokia turėtų būti parduodamo turto vertė, todėl antstolė pagal savo patvarkymą turės vadovautis eksperto nustatyta verte.
Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kadangi pats ekspertizės aktas buvo gautas proceso metu ir šalys jo neginčijo skunde dėl antstolės veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nevertina jame nustatytos turto vertės, tačiau išaiškina galimybę bylos šalims jų teisę pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės.
Pagal CPK 706 straipsnio 1 dalies 1 punktą antstolis apie varžytynes paskelbia ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių pradžios, jeigu iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų. Byloje buvo nustatyta, jog varžytynės buvo paskelbtos 2013-04-26, o jų pradžia numatyta 2013-06-03, taigi buvo suteiktas ilgesnis nei vieno mėnesio terminas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos CPK 706 straipsnio taisyklės.
Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui išaiškina, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus. Nei šio įstatymo nuostatos, nei pareiškėjo nurodomi Tarptautinio vertinimo standartai nereguliuoja vykdomojo proceso ir jame nustatytos varžytynių tvarkos, todėl jais remiantis negalima ginčyti CPK nustatytų terminų pagrįstumo.
Iš varžytynių parduodamame 0,2987 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvibutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra taip pat parduodamas iš varžytynių, o butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui, I. G.. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3285-734/2014 (buvęs Nr. 2-903-734/2013) pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams V. D., L. D. ir AB DNB bankas dėl neterminuoto pravažiavimo (praėjimo) servituto žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiančio teisę buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, nustatymo (b.l. 53-54). Juridinis faktas apie minėtos bylos iškėlimą dėl servituto nustatymo yra registruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pagal CPK 626-627 straipsnius vykdomąją bylą stabdo ją vykdantis antstolis, esant minėtuose straipsniuose nurodytoms aplinkybėms. Teismas gali stabdyti vykdymo bylą ar areštuoto turto realizavimą tiktai taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktus, tai yra tik tokiais atvejais, kai yra siekiama užtikrinti tinkamą galimo teismo sprendimo byloje vykdymą. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510-513 straipsnių nuostatas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą tik iki šios skundo išnagrinėjimo ir galutinės nutarties priėmimo, tačiau negali nutartimi sustabdyti vykdymo veiksmus iki galutinio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje priėmimo. Tokiu atveju, jeigu vykdomojoje byloje atliekami antstolio veiksmai gali įtakoti nagrinėjamos kitos civilinės bylos teismo sprendimo įvykdymą, tokios bylos dalyviai turi teisę prašyti teismo, nagrinėjančio būtent tą civilinę bylą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, o ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Taigi tiek ieškovė I. G., tiek atsakovai V. D., L. D. ar AB DNB bankas turi teisę prašyti teismo, nagrinėjančio civilinę bylą Nr. 2-3285-734/2014 (buvęs Nr. 2-903-734/2013) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdomąją bylą, jeigu pagrindžia, kad antstolio atliekami vykdymo veiksmai gali pasunkinti teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jį neįmanomą.
Pagal CPK 707 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 dalį nustatyta, jog skelbime apie varžytynes nurodoma turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas. Taigi įstatymas nenustato pareigos antstoliui skelbime apie varžytynes nurodyti apie parduodamą daiktą visus faktus, kurie yra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal CPK 708 straipsnį iki varžytynių pradžios antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą. Taip pat, galimam pirkėjui yra sudarytos visos galimybės susipažinti su visais Nekilnojamojo turto registro pateikiamais duomenimis apie norimą pirkti turtą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, faktas apie teisme nagrinėjamą ginčą dėl servituto nustatymo yra registruotas VĮ „Registrų centras“, kiekvienas protingas ir apdairus pirkėjas turi galimybę ir privalo susipažinti su viešojo registro pateikiama informacija prieš įsigyjant turtą. Šis faktas buvo žinomas ir turto vertintojui, kadangi prie ekspertizės akto buvo pridėti Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašai apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad minėtame žemės sklype yra registruota ir daugiau jau nustatytų servitų, kurie taip pat nėra nurodyti skelbime apie varžytynes. Todėl tai, kad skelbime apie varžytynes nėra nurodytas faktas apie ginčą dėl servituto, nėra pagrindas pripažinti antstolės patvarkymo negaliojančiu ar stabdyti vykdomąją bylą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės V. M. vykdomų vykdomųjų bylų Nr. 0015/10/03518, Nr. 0015/11/03842, Nr. 15/11/03843 ir 15/11/03844 sustabdymą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė